TYRIMO SAVO INICIATYVA PAŽYMA

Dokumento numeris 4D-2022/2-1389
Data 2023-03-16
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas TYRIMO SAVO INICIATYVA PAŽYMA
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) pareigūnų galimai netinkamos veiklos (neveikimo), vykdant jai priskirtas funkcijas, susijusias su daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūra ir kontrole, dėl neišsamaus ir klaidinančio atsakymo pateikimo X (toliau – pareiškėja) ir Seimo kontrolierei.

Pagrindas pradėti tyrimą savo iniciatyva yra Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu skundas yra gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva. Šiuo atveju Seimo kontrolierės tyrimo pagrindas yra po 2022-09-01 tarpininkavimo Nr. 4D-2022/2-1013 dėl skunde nurodytų problemų Savivaldybės pateikta informacija.

Seimo kontrolierė 2022 m. rugpjūčio 25 d. gavo pareiškėjos skundą dėl daugiabučio namo, esančio <…>, Elektrėnuose (toliau – Namas), administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „A“ (toliau – Administratorius) atstovų veiksmų (neveikimo), galimai nevykdant Namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl bendrojo naudojimo patalpose neteisėtai įrengtų sandėliukų išardymo, taip pat dėl Elektrėnų miesto savivaldybės (toliau ir – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nesprendžiant šios problemos.

Įvertinusi Skundo aplinkybes ir atsižvelgusi į Seimo kontrolierių įstatymo[1] ir kitų teisės aktų nuostatas bei savivaldybei priskirtas funkcijas[2], Seimo kontrolierė 2022-09-01 priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti Skundą, tačiau siekdama, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai būtų priimami ir įgyvendinami tuo žemiausiu viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi (subsidiarumo principas)[3], dėl skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierė 2022-09-01 kreipėsi tarpininkavimo raštu į Savivaldybės administracijos direktorių, prašydama išnagrinėti pareiškėjos Skunde nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti jai motyvuotą atsakymą, taip pat tęsti Administratoriaus veiklos kontrolę, nurodant, kokių priemonių numatoma imtis problemai spręsti, ir informuoti apie jos rezultatus pareiškėją ir Seimo kontrolierę.

Iš pareiškėjai ir Seimo kontrolierei Savivaldybės pateikto atsakymo nustatyta, kad pakartotiniame butų savininkų susirinkime buvo nuspręsta, jog gyventojai turi nelegaliai įsirengtus sandėliukus išardyti ne vėliau kaip iki 2022-07-01, tačiau 2022-07-12 gavus „daugumos butų savininkų prašymus“, kad jie neprieštarauja dėl „aukštuose atsitvertų bendro naudojimo patalpų“ ir „sandėliukų įrengimo bei naudojimosi“, butų savininkai buvo informuoti „apie priimtą sprendimą nereikalauti ardyti sandėliukų“. Savivaldybė nurodė, kad Administratorius neturėjo pagrindo išardyti sandėliukus.

Iš pateiktos informacijos nėra aišku, ar Savivaldybė, turėdama pareiškėjos skundą, patikrino skundžiamas aplinkybes (pvz.: kas inicijavo butų savininkų parašų rinkimą, kokiu būdu tai buvo daroma, ar teisės aktuose nustatyta tvarka buvo paskelbtas ir vykdomas balsavimas raštu ir kita). Pareiškėjai ir Seimo kontrolierei galimai buvo pateikta neišsami / klaidinanti informacija.

Pagrindinis Administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administratorius atsako už dokumentacijos, susijusios su namo bendrosiomis reikmėmis, rengimą, pildymą ir saugojimą; už namo bendrojo naudojimo objektų aprašo rengimą ir derinimą su savininkais; savininkų sprendimų priėmimo susirinkime ar balsuojant raštu organizavimą. Administratorius privalo teikti savininkams išsamius paaiškinimus visais bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros klausimais.

Vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, Savivaldybė privalo nustatyta tvarka vykdyti jai įstatymu priskirtas savarankiškąsias funkcijas, t. y. vykdyti bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas) ir atlikti statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktas).

Įvertinus konkretų atvejį, teisės aktų nuostatas, kilo pagrįstos abejonės, kad galimai yra pažeistos Namo butų savininkų, taip pat ir pareiškėjos teisės, o Savivaldybė nesiėmė pakankamų priemonių, vykdydama Vietos savivaldos įstatymu jai priskirtas savarankiškąsias funkcijas – Namo administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę bei statinių naudojimo priežiūrą, taip pat pateikė klaidinančią informaciją, jos galimai nepatikrinusi. Atsižvelgusi į tai, Seimo kontrolierė nusprendė, kad yra tikslinga pradėti tyrimą savo iniciatyva siekiant išsiaiškinti, ar Savivaldybės administracija tinkamai vykdo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu jai priskirtas savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę; statinių naudojimo priežiūrą, ar Savivaldybė, rengdama asmenims atsakymus, vadovaujasi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų išsamumo, objektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kitų principų.

Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, Aplinkos ministeriją, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus.

 

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Iš Savivaldybės Seimo kontrolierei pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta:

2.1. „Administratorius Namo administravimą vykdo nuo 2002 m. spalio 9 d. Elektrėnų savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 02.VS-128 „Dėl Elektrėnų savivaldybės daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo ir administratoriaus paskyrimo“.“ (citatų kalba netaisyta).

2.2. „Pareiškėjos skundas dėl savavališkai įrengtų sandėliukų Elektrėnų savivaldybėje buvo gautas 2022-05-31. Šis skundas nagrinėti pagal kompetenciją buvo persiųstas Administratoriui. Pareiškėja 2022-06-20 raštu Nr. 01.2-114 „Dėl 2022-05-31 prašymo“ informuota apie tai, kad prašymas persiųstas nagrinėti Administratoriui, kuris įpareigotas pateikti pagrįstą ir argumentuotą atsakymą į prašyme išdėstytus klausimus.“

2.3. „Pagal turimą ir Administratoriaus pateiktą informaciją, Namo statyba įvyko 1982 metais. Pagal namo statybos projektą įrengtas šiukšlių šalinimo vamzdynas, esantis už lifto patalpos, kuris nebuvo eksploatuojamas, ties ta vieta esančioje nišoje kartais gyventojai arba pašaliniai asmenys palikdavo šiukšlių arba atlikdavo gamtinius reikalus. Bėgant metams Namo gyventojai, žodžiu sutarę su kaimynais, atsitvėrė priėjimus prie šių vamzdynų, todėl iš dalies užsidengė ir langeliai (0,99 m2). Nustatyti, kada namo aukštuose buvo užtverti šie priėjimai, šiuo metu jau nėra galimybės. 2020 metais rangovui pradėjus vykdyti namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, pretenzijų ar nusiskundimų, keičiant langus, atliekant apdailos ir kitus darbus, nebuvo gauta nei iš rangovo, nei iš gyventojų.“

2.4. „2022-05-17 įvykus pakartotiniam susirinkimui, gyventojai buvo įpareigoti sandėliukų, įrengtų bendro naudojimo patalpose, ardymo ir sutvarkymo darbus atlikti iki 2022-05-27. Kelių butų savininkai kreipėsi į Administratorių prašydami terminą pratęsti, nes pagyvenę ar vieniši žmonės yra pasiprašę artimųjų pagalbos dėl sandėliukų išardymo, todėl namo skelbimų lentoje buvo iškabintas skelbimas dėl darbų atlikimo datos perkėlimo iki 2022-06-23.“

2.5. „Administratoriaus atsakingiems darbuotojams 2022-06-22 atlikus apžiūrą, buvo nustatyta, kad sandėliukai nėra išardyti. Atsižvelgus į tai, kad vasaros laikotarpiu nemaža dalis gyventojų atostogauja ar yra išvykę, buvo parengtas pakartotinis raginimas atlikti sandėliukų išardymo darbus kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2022-07-01. Taip pat butų ir kitų patalpų savininkai buvo informuoti, kad neatlikus darbų iki 2022-07-01, Administratorius kreipsis į teismą dėl savavališkai užimtų patalpų atlaisvinimo. 2022-07-12 Administratorius gavo Namo daugumos butų savininkų prašymus, kad jie neprieštarauja dėl Namo aukštuose atsitvertų bendro naudojimo patalpų, esančių prie šiukšlių vamzdžio, sandėliukų įrengimo ir naudojimosi jais. Gavus daugiabučio gyvenamojo namo daugumos butų savininkų raštiškus sutikimus, butų savininkai namo skelbimų lentoje buvo informuoti apie priimtą sprendimą nereikalauti ardyti sandėliukus.“

2.6. „Administratoriaus pateikta informacija ir dokumentai leidžia pagrįstai teigti, kad Administratorius ėmėsi aktyvių veiksmų nagrinėjant ir sprendžiant pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su minėtų sandėliukų įrengimu ir jų išardymu, todėl Administracija neturėjo pagrindo imtis kokių nors veiksmų dėl galimai netinkamos Administratoriaus veiklos. Administratoriaus sprendimas nereikalauti išardyti ginčo sandėliukus priimtas atsižvelgiant į daugumos butų savininkų prašymus (sutikimus) su butų savininkų parašais (iš <…> name esančių 36 butų sutikimą dėl sandėliukų įrengimo ir naudojimo išreiškė 26 butų savininkai), kuriuos galima vertinti kaip daugumos butų savininkų valios objektyvų išreiškimą ginčijamu klausimu.“

2.7. „Po 2022-05-17 organizuoto namo butų savininkų susirinkimo daugiau susirinkimų ar balsavimų raštu dėl bendrojo naudojimo patalpose įrengtų sandėliukų Administratorius neorganizavo. Kaip buvo minėta, sprendimas nereikalauti ardyti sandėliukų buvo priimtas atsižvelgiant į daugumos butų savininkų prašymus ar sutikimus, kad jie neprieštarauja dėl namo aukštuose atsitvertų bendro naudojimo patalpų, esančių prie šiukšlių vamzdžio, sandėliukų įrengimo ir naudojimosi jais. Turimais duomenimis, butų savininkai bendro naudojimo patalpose įrengtų sandėliukų nėra įforminę kaip asmeninės nuosavybės teisės aktuose nustatyta tvarka.“

2.8. „Namo bendrojo naudojimo objektų aprašas patvirtintas 2012-02-24 ir butų ir kitų patalpų savininkams susipažinti buvo teikiamas iškabinant jį namo skelbimų lentoje, kaip numatė tuo metu galiojantys teisės aktai. Į minėtą aprašą bendrojo naudojimo patalpose įrengti sandėliukai neįrašyti, nes pagal bendrą gyventojų susitarimą jais naudojasi ne visi, o tik tam tikri daugiabučio namo gyventojai. Šiuo metu, baigus namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, Administratorius rengia atnaujintą Namo bendrojo naudojimo patalpų aprašą, su kuriuo butų savininkai bus supažindinti teisės aktais nustatyta tvarka.“

2.9. „Gavusi pareiškėjos skundą, Seimo kontrolierės tarpininkavimo raštą, Administracija nurodė Administratoriui objektyviai išnagrinėti skunde nurodytas aplinkybes, imtis atitinkamų veiksmų, pateikti Administracijai išsamią informaciją, susijusią su skunde nurodomais faktais, ir ją patvirtinančius dokumentus. Administracija, susipažinusi su pateikta informacija ir dokumentais, nenustatė pagrindo atlikti Administratoriaus veiklos patikrinimą. Kadangi ginčo ar abejonių dėl sandėliukų buvimo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio <…> Elektrėnuose, nebuvo ir nėra, Administracijos specialistams vykti į vietą tikrinti faktines aplinkybes nebuvo tikslo.“

2.10. „Siekiant pašalinti abejones dėl namo butų savininkų nuomonės sandėliukų klausimu, Administratoriui nurodyta artimiausiu metu teisės aktų nustatyta tvarka suorganizuoti namo butų savininkų balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo patalpose įrengtų sandėliukų.“

 

  1. Iš Aplinkos ministerijos Seimo kontrolierei pateiktos informacijos nustatyta:

3.1. „Bendrosios nuosavybės teisę reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – savininkai) bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas reglamentuotas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad „sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip […].“[4].

3.2. „Manytina, kad savininkai, norėdami namo bendrojo naudojimo laiptinių aikštelėse įrengti izoliuotas patalpas, skirtas jomis bendrai naudotis, nesukuriant naujo nekilnojamojo daikto, turėtų gauti namo savininkų pritarimą, Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimant sprendimą susirinkime ar balsuojant raštu. Administratorius privalo „ne mažiau kaip 1/4 patalpų savininkų raštu pareikalavus, per mėnesį nuo patalpų savininkų rašto pateikimo organizuoti patalpų savininkų susirinkimą pagal jų siūlomą darbotvarkę“[5]. Kadangi ¼ savininkų raštu į administratorių nesikreipė, manytina, kad  administratorius neturėjo papildomai organizuoti savininkų sprendimo priėmimo.  Norint suformuoti naują patalpą (nekilnojamąjį daiktą), sprendimas turi būti priimtas visų savininkų sutarimu.“

3.3. „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose yra pateikęs išaiškinimus dėl disponavimo specifikos[6].“

3.4. „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme ir statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriuje. Įgyvendinus nustatytus reikalavimus, turi būti atlikti suformuotos patalpos kadastriniai matavimai. Suformuoto naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto – patalpos ir nuosavybės teisių į ją įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, jei nebuvo atliekami jokie statybos darbai, išskyrus paprastąjį remontą, ar paskirties keitimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su prašymu turi būti pateikiama patalpos, suformuotos atskiru nekilnojamuoju daiktu, kadastro duomenų byla, savivaldybės administracijos išduota pažyma apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto (patalpos) galimybę naudoti pagal paskirtį ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas bendraturčių susitarimas dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kadangi pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 9 dalį, buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, manytina, kad savininkai gali šia teise pasinaudoti kreipdamiesi į teismą, jei mano, kad jų interesai pažeisti.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai

4.1. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ):

4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; […] 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; […]“.

6 straipsnis – vienos iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra: „21) statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka“; „42) […] savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles […].“

29 straipsnis – „8. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; […]; 3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje; […].“

4.2. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį […].“

4.3. Civilinio kodekso (toliau – CK):

1.138 straipsnis – „Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas […]“.

4.75 straipsnis – „1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.“

4.76 straipsnis – „Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.“

4.82 straipsnis – „1. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. 2. Namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis.“

4.83 straipsnis – „1. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. […].“

4.85 straipsnis – „1. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. […].“

4.4. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės):

1 punktas – „Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų (toliau – institucijos). […].“

35 punktas – „Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […];“.

4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai):

3 punktas – „3. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.“

4.11 papunktis – „Vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu.“

4.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 18 punktas – „Statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius, arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant.“

4.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto  statybos techniniame reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 112 punktas – „Patalpų ir pastatų paskirties keitimas ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, kai atliekami nustatyta tvarka užbaigto statyti statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, atliekamas vadovaujantis statybos techninio reglamento [9.32] nuostatomis, taikomomis rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant statinius.“

4.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-07-24 įsakymu Nr. D1-612 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių (toliau – Priežiūros ir kontrolės taisyklės):

13 punktas – „Planinis patikrinimas užbaigiamas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų  valdytojo veiklos patikrinimo akto (toliau – aktas) surašymu, kurio forma pateikta Taisyklių priede.  Akte nurodomi valdytojo pateikti dokumentai, trūkumai, kuriuos valdytojas nedelsdamas pašalino,  aprašoma valdytojo veikla, jos įvertinimas, rekomendacijos, informuojama apie pradėtą  administracinio nusižengimo teiseną dėl patikrinimo metu nustatytų valdytojo veiklą  reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. […].“

15 punktas – „Neplaninio valdytojo veiklos patikrinimo (toliau – neplaninis patikrinimas) tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, ir užkirsti kelią  naujiems teisės aktų nuostatų pažeidimams atsirasti“.

16 punktas – „Neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas Savivaldybės administracijai gavus patalpų  savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali  prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, taip pat siekiant patikrinti, ar buvo  pašalinti ankstesnio valdytojo veiklos patikrinimo metu nustatyti trūkumai. Neplaninis patikrinimas  pradedamas Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu“.

17 punktas – „Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi patalpų savininko skundą, jį įvertina ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja skundą pateikusį asmenį. […]“.

19 punktas – „Savivaldybės vykdomoji institucija gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, jei pagal skunde nurodytas aplinkybes ir turimą informaciją ir duomenis yra aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas pareigų vykdymas yra mažareikšmis, t. y. remiantis teisingumo ir protingumo principais pažeidimas vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas, nėra kartotinis ir neturėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams. Neplaninis patikrinimas nepradedamas, jeigu skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) praktika:

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2002-11-05, 2003-04-04, 2003-03-17, 2008-12-24 nutarimai, 2010-04-20 sprendimas)“.

 

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika:

2015-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015) – „[…] Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. […].“

Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014 – „Daugiabutis namas apibrėžiamas kaip trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 2 straipsnio 8 dalis; toliau – DNSBĮ), kuriame esančios patalpos skirstomos į atskiriems savininkams priklausančias gyvenamąsias (butai) ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre negyvenamąsias (prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos) (DNSBĮ 2 straipsnio 4 dalis), taip pat bendrojo naudojimo patalpas (daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos), kurios priskiriamos bendrojo naudojimo objektams, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenimis. […]. Sprendžiant, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas – bendrojo naudojimo patalpa – gali būti savarankiškai naudojamas daiktas, kartu įregistruojamas kaip savarankiškas nuosavybės teisės objektas Nekilnojamojo turto registre, visų pirma reikšmingos jo techninės savybės, t. y. ar jos atitinka atskiram daiktui teisės aktų keliamus reikalavimus. […]. kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas, jei kitaip nenustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Atsižvelgiant į šias nuostatas, taip pat į bendrąsias dalinės nuosavybės teisės normas, pagal kurias bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis), kiekvienas jų proporcingai savo daliai turi teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektu (CK 4.76 straipsnis) ir kt., darytina išvada, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti bendrąją dalinę nuosavybę, tame tarpe inicijuoti procesą dėl bendrojo naudojimo patalpų suformavimo atskiru daiktu, tačiau tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių į bendrąją dalinę nuosavybę. […].disponavimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, be kita ko reiškia, teisę nustatyti šio objekto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas atskirų turtiniu vienetu yra šių patalpų teisinės padėties pakeitimas (disponavimas bendrąja daline nuosavybę), todėl yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Aiškinant kitaip būtų pažeidžiamos vieno ar kelių bendraturčių nuosavybės teisės disponuoti bendrąja daline nuosavybe. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo patalpos gali būti suformuotos ir įregistruotos atskiru daiktu, nustatant kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis į atskirą daiktą, tik visiems namo patalpų bendraturčiams susitarus dėl tokio teisinio veiksmo atlikimo. Nesant bent vieno bendraturčio sutikimo įregistruoti bendrojo naudojimo patalpas atskiru daiktu, reiškia šio bendraturčio teisių disponuoti bendrąja daline nuosavybe (nuosavybės teisių) apribojimą. […].“

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […]“.

2018-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 – „Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą ( LVAT 2013-05-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-878/2013). […].“

 

  1. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga. 2009 m. gruodžio 9 d. svarstyta Civilinių bylų skyriaus posėdžiuose. Pritarta spausdinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 32:

„[…] butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę. Be to, skirtingai nei kitas savininko teisių turinį sudarančias teises (valdymo, naudojimo), kurios įgyvendinamos šių bendraturčių balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis), disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Bendrosios taisyklės, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), išimtis nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, nes tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, o tai apsunkina bendro sutarimo pasiekimą. Šiems bendraturčiams, atsižvelgiant į savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimo padarinius, nustatytas skirtingas sprendimų, kuriais įgyvendinama nuosavybės teisė į bendrą turtą, priėmimo būdas. Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus vieningo bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai. Toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendru turtu teisę, kaip ir kiti bendraturčiai, gali įgyvendinti tik bendru sutarimu, o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises (valdymo, naudojimo) – šių bendraturčių balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. […]. 44. Teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina.“

Tyrimo išvados

 

  1. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Seimo kontrolieriai nesprendžia ginčų dėl teisės, neturi įgaliojimų tirti ir vertinti aplinkybių, reikalaujančių specialiųjų žinių tam tikroje srityje (pvz.: statybos, projektavimo ir pan.).

Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinant žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (SKĮ 3 straipsnis).

 

  1. Apibendrinus teisinį reglamentavimą, teismų praktiką (pažymos 4–8 punktai), konstatuotina, kad vadovaujantis:

10.1. CK (pažymos 4.3 papunktis), teismų praktika (pažymos 6, 8 punktai):

10.1.1. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga;

10.1.2. butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų ir reikalauti tokio elgesio iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų);

10.1.3. butų ir kitų patalpų savininkai valdymo, naudojimo teises įgyvendina balsų dauguma, disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik bendru sutarimu, nes disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą.

10.2. VSĮ (pažymos 4.1 papunktis), Priežiūros ir kontrolės taisyklėmis (pažymos 4.8 papunktis):

10.2.1. Savivaldybė privalo vykdyti Administratoriaus veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę pagal Priežiūros ir kontrolės taisykles, t. y. vykdyti Administratoriaus veiklos patikrinimus nustatyta tvarka;

10.2.2. Savivaldybė privalo vykdyti statinių naudojimo priežiūrą, t. y. Namo naudojimo priežiūrą teisės aktuose nustatyta tvarka;

10.2.3. Savivaldybė, gavusi Namo butų savininko (pareiškėjos) skundą, turėjo jį įvertinti ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priimti motyvuotą sprendimą pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą arba jo nepradėti, ir apie priimtą sprendimą raštu informuoti butų savininką (pareiškėją);

10.2.4. Savivaldybė, gavusi patalpų savininko skundą dėl galimai valdytojo veiksmų (neveikimo), prieštaraujančių teisės aktų nuostatoms, paprastai privalo pradėti neplaninį valdytojo veiklos patikrinimą ir ištirti skundžiamas aplinkybes.

10.3. VSĮ (pažymos 4.1 papunktis), VAĮ (pažymos 4.2 papunktis), Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (pažymos 4.4 papunktis) ir atsižvelgiant į teismų praktiką (7 punktas):

10.3.1. Savivaldybė savo veikloje privalo vykdyti pagrindinių vietos savivaldos principų reikalavimus, t. y. Savivaldybės veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, būti aiškūs ir suprantami savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;

10.3.2. Savivaldybė, gavusi skundą, turėjo jį išnagrinėti pagal jo turinį, patikrinti jame nurodytas aplinkybes bei laikytis išsamumo principo reikalavimų, t. y. į Skundą turėjo atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas jo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama jo turinį;

10.3.3. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; organizuoja savivaldybės administracijos darbą.

 

  1. Akcentuotina tai, kad, kaip pažymėta pirmiau, Seimo kontrolierė, susipažinusi su pareiškėjos kartu su skundu pateiktais dokumentais, sudarė sąlygas Savivaldybei pašalinti galimus jos veiklos trūkumus bei pareiškėjos teisės į gerą viešąjį administravimą pažeidimus, t. y. kreipėsi į Savivaldybę tarpininkaudama (vėliau paklausimu) ir prašydama imtis priemonių patikrinti visas skunde nurodytas aplinkybes, atlikti Administratoriaus veiklos patikrinimą nustatyta tvarka.

 

  1. Apibendrinus šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, Aplinkos ministerijos nuomonę (pažymos 3 punktas), pažymėtina, kad:

12.1. nagrinėjamu atveju Savivaldybės pareigūnai, gavę pareiškėjos skundą ir vėliau Seimo kontrolierės tarpininkavimo raštą bei paklausimą, nepagrįstai:

12.1.1. neatliko Administratoriaus veiklos dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių patikrinimo nei gavusi Seimo kontrolierės tarpininkavimo raštą, nei paklausimą. Pažymėtina, kad pareiškėja skundėsi netinkama Administratoriaus veikla, teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymu, neteisėtai priimtu sprendimu neardyti sandėliukų, t. y. nesiimant aktyvių veiksmų butų savininkų, savavališkai įsirengusių sandėliukus laiptinėse ir tuo pažeidusių kitų butų savininkų teises ir teisėtus interesus, atžvilgiu. Savivaldybė, gavusi patalpų savininko skundą dėl Administratoriaus veiksmų (neveikimo), prieštaraujančių teisės aktų nuostatoms, paprastai privalo pradėti neplaninį valdytojo veiklos patikrinimą ir ištirti skundžiamas aplinkybes;

12.1.2. neatliko statinio (Namo) naudojimo priežiūros, t. y. nepatikrino, kur ir kaip Namo laiptinėse įrengti sandėliukai, kas jais naudojasi, juos valdo ir / ar disponuoja, ar sandėliukais gali naudotis visi Namo butų savininkai, ar tik išskirtinai tik tie, kurie įsirengė sandėliukus[7]; ar teisės aktuose numatyta tvarka nustatyta sandėliukų naudojimosi tvarka, ar namo Bendrojo naudojimo patalpų apraše yra nurodytos minimos patalpos, naudojimosi tvarka ir kita;

12.1.3. persiuntė pareiškėjos skundą nagrinėti ir atsakyti Administratoriui, kurio neveikimą ji skundė Savivaldybei. Pažymėtina ir tai, kad Savivaldybė, gavusi Seimo kontrolierės tarpininkavimo raštą, taip pat nesiėmė jokių veiksmų aplinkybėms patikrinti, įvertinti, bet įpareigojo tai atlikti Administratorių (pažymos 2.9 papunktis). Taigi buvo pažeistos VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatos, Savivaldybė turėjo pareiškėjos skundą išnagrinėti pagal jo turinį, patikrinti nurodytas aplinkybes, atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas jo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama jo turinį;

2.1.4. nepatikrino skunde nurodytų aplinkybių, neišnagrinėjo jo pagal turinį, atsakymas Pareiškėjai ir Seimo kontrolierei pateiktas atsižvelgus tik į Administratoriaus pateiktą paaiškinimą (dėl organizuoto susirinkimo, dėl reikalavimo išardyti sandėliukus bei gautus dalies butų savininkų raštiškus prašymus / sutikimus dėl savavališkai įrengtų laiptinių aikštelėse sandėliukų). Atsakymas pareiškėjai ir Seimo kontrolierei nelaikytinas tinkamu, nes jis neargumentuotas ir nemotyvuotas, t. y. išsamiai neišnagrinėtas, nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis;

12.2. Savivaldybės pareigūnai, išnagrinėję skunde nurodytas aplinkybes, Seimo kontrolierės tarpininkavimo raštą, neįsigilino į teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, reglamentuojančias bendrojo naudojimo objektų valdymą, naudojimą ir disponavimą, nesiaiškino, kaip teisingai (teisėtai ir pagrįstai) privalo elgtis butų savininkai, norėdami bendrojo naudojimo patalpose įsirengti izoliuotas patalpas, ir Administratorius, kad dėl savavališkai įrengtų sandėliukų nebūtų pažeisti kitų Namo butų savininkų interesai, tarp jų ir pareiškėjos.

Pažymėtina, kad daugiabutis namas tai trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams7. Remiantis CK 4.82 straipsniu, bendrojo naudojimo patalpos priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Namo patalpų savininkų teisė į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiama proporcingumo principu. Aukščiausiasis teismas, formuodamas praktiką, yra pasisakęs, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti bendrąją dalinę nuosavybę, taip pat ir inicijuoti procesą dėl bendrojo naudojimo patalpų suformavimo atskiru daiktu, tačiau tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių į bendrąją dalinę nuosavybę. Disponavimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu reiškia teisę nustatyti šio objekto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų dalies bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas atskiru turtiniu vienetu yra šių patalpų teisinės padėties pakeitimas (disponavimas bendrąja daline nuosavybe), todėl yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Kitos savininkų teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma. Teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina.

Taigi, kaip teigia ir Aplinkos ministerija, Namo butų savininkai, norėdami namo bendrojo naudojimo patalpose – laiptinių aikštelėse įrengti izoliuotas patalpas (sandėliukus), skirtas jomis naudotis, nesukuriant naujo nekilnojamojo daikto, turėtų gauti daugumos namo savininkų pritarimą, Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimant sprendimą susirinkime ar balsuojant raštu. Pažymėtina tai, kad tokiu atveju sandėliukais, nustačius naudojimosi tvarką, turi teisę naudotis visi (ne tik juos įsirengę) pareiškę norą Namo butų savininkai (namo bendrojo naudojimosi patalpų bendraturčiai).

Tačiau, butų savininkai, norintys sandėliukus laiptinių aikštelėse suformuoti kaip naujas patalpas (nekilnojamąjį daiktą) ir įregistruoti asmeninę nuosavybę, turi gauti pritarimą visų Namo butų ir kitų patalpų savininkų, sprendimą tuo klausimu priimant susirinkime ar balsuojant raštu.

Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju Administratoriui pagal priskirtas funkcijas privaloma ne pačiam priimti sprendimą, bet organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ar balsavimą raštu, į darbotvarkę įtraukiant Namo bendrojo naudojimosi patalpose – laiptinėse įrengtų sandėliukų klausimą: dėl sandėliukų naudojimosi tvarkos nustatymo ir / ar, esant poreikiui, sandėliukų suformavimo kaip naujų patalpų ir įregistravimo asmenine nuosavybe, ar sandėliukų išardymo.

 

  1. Vadovaujantis savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu, savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių.“

 

Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad pareiškėja, kreipdamasi į Administratorių ir Savivaldybę, vėliau į Seimo kontrolierę, pagrįstai kėlė / kelia klausimą dėl Namo bendrojo naudojimo patalpose įsirengtų sandėliukų teisėtumo bei galimai butų savininkų pažeidžiamų teisių. Tačiau Savivaldybės pareigūnai neužtikrino gero administravimo, tarnavimo žmonėms, tinkamo Savivaldybei priskirtų funkcijų (administratorių veiklos kontrolės ir priežiūros, statinių naudojimo)  vykdymo, taigi savo iniciatyva pradėtas tyrimas pripažintinas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl Elektrėnų miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui siūlo:

15.1. įpareigoti Administratorių savavališkai Namo laiptinėse įsirengtų izoliuotų patalpų (sandėliukų) naudojimosi ar disponavimo klausimą spręsti teisės aktuose nustatyta tvarka, nepažeidžiant kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų lūkesčių;

15.2. pavesti Administratoriui užtikrinti, kad Namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu (susirinkime ar balsavimu raštu) būtų nustatyta / patvirtinta bendrojo naudojimosi patalpose įrengtų sandėliukų naudojimosi tvarka, jeigu nebus nuspręsta kitaip (išardyti juos ar įregistruoti asmenine nuosavybe);

15.3. Administratoriui patvirtinus naują Namo bendrojo naudojimo patalpų aprašą, patikrinti ir įvertinti, ar aprašas atitinka teisės aktų reikalavimus;

15.4. pateikti pareiškėjai išsamų, motyvuotą atsakymą (atitinkantį išsamumo principą), kartu paaiškinant jai pažeistų jos teisių gynimo būdus ir tvarką.

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                      Milda Vainiutė

[1] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai.

[2] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio
42 punktas, 29 straipsnio 8 dalies 1 punktas.

[3] Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 punktas.

[4] Civilinio kodekso 4.85 str. 1 dalis.

[5] Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, 7.4 punktas.

[6] https://eteismai.lt/byla/128720332085115/3K-3-413/2014.

[7] Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas