SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL TEISINIO REGLAMENTAVIMO, SUSIJUSIO SU SKIRIAMŲ PAROS MAITINIMO IŠLAIDŲ NORMOMIS ASMENIMS, LAIKOMIEMS KARDOMOJO KALINIMO IR LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE, ĮVERTINIMO PAŽYMA

Dokumento numeris 4D-2022/1-990
Data 2022-12-08
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL TEISINIO REGLAMENTAVIMO, SUSIJUSIO SU SKIRIAMŲ PAROS MAITINIMO IŠLAIDŲ NORMOMIS ASMENIMS, LAIKOMIEMS KARDOMOJO KALINIMO IR LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE, ĮVERTINIMO PAŽYMA
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

TYRIMO PAGRINDAS

 

  1. Tyrimas pradėtas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės
    2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 4D-2022/1-990.

Tyrimo tikslas. Nustatyti, kaip / ar paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, buvo indeksuojamos, atsižvelgiant į infliacijos rodiklius, ir ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nustatyta išlaidų norma yra pakankama, siekiant užtikrinti įkalintų asmenų mitybą pagal fiziologines mitybos normas.

Tyrimo pagrindas. Pagrindas pradėti tyrimą savo iniciatyva yra Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas yra gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.

Šiuo atveju tyrimą savo iniciatyva Seimo kontrolierė pradeda atsižvelgdama į tai, kad savo praktikoje susidūrė su atvejais (byla Nr. 4D-2022/1-957), kai nuteistasis nurodė, jog ne kartą kreipėsi į institucijas su skundais ir prašymais dėl maitinimo organizavimo laisvės atėmimo vietose, dėl nekeičiamų valgiaraščių (ypač besimaitinantiems pagal dietinį valgiaraštį), kurie neatitinka fiziologinių mitybos normų, dėl keletą metų nekeičiamos maitinimo išlaidų normos, nors maisto produktų kainos ženkliai padidėjo. Gautuose atsakymuose nurodoma, kad maitinimo organizavimo sistema bus reorganizuojama, tačiau nenurodoma, kada tai įvyks.

Tyrimo objektas. Teisinio reglamentavo, susijusio su skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, įvertinimas.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Nustatytos tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė, pradėjusi tyrimą savo iniciatyva, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo 2022-09-13 raštu Nr. 4D-2022/1-990/3D-2032 kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama informuoti apie nuteistųjų ir suimtųjų paros maitinimo išlaidų normas, normų pokyčius atsižvelgiant į ekonominės situacijos / infliacijos pokyčius šalyje.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2022-09-27 gautas Teisingumo ministerijos 2022-09-26 raštas Nr. (1.22E) 7R-4350, kuriame nurodoma:

2.1.                     „Informuojame, kad paros maitinimo išlaidų normos suimtiesiems ir arešto bei laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems (toliau – nuteistieji) paskutinį kartą keitėsi 2015 m. sausio 1 d. [teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitimas, įsigaliojęs 2015-01-01], t. y. Lietuvai tapus euro zonos nare.“

2.2.                     „Pažymėtina, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kiekviena laisvės atėmimo vietų įstaiga atskirai, praktikoje maitinimo paslauga dažniausiai įsigyjama viešųjų pirkimų būdu. Pastebėtina, jog esminis kvalifikacinis reikalavimas, kuris keliamas teikti šią paslaugą pageidaujantiems subjektams – fiziologinėse mitybos normose nustatytų reikalavimų užtikrinimas (maisto kiekis, jo energetinė vertė, racionas). Nors ši paslauga perkama vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi, tačiau mažiausia tiekėjų siūloma kaina neretai, o pastaraisiais metais – visada, yra didesnė už maksimalią paros maitinimo išlaidų normą, patvirtintą nurodytu teisingumo ministro įsakymu. Pavyzdžiui, 2022 m. atskirose laisvės atėmimo vietų įstaigose sudarius naujas sutartis, vienos paros suimtojo (nuteistojo) maitinimas šiuo metu vidutiniškai kainuoja 3,4 euro (t. y. ši suma jau beveik 2 kartus viršija teisingumo ministro nustatytą maksimalią vienos paros maitinimo išlaidų normą), o pasibaigus kitų anksčiau sudarytų sutarčių galiojimui ir įvykdžius naujus viešuosius pirkimus, ši kaina, tikėtina, tik dar labiau padidės.“

2.3.                     „Įvertinus tai, kad faktines suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo išlaidas apsprendžia rinkos kainos ir jų reguliuoti administraciniais teisės aktais nėra prasmės (nurodytas teisingumo ministro įsakymas faktiškai turėtų būti nuolat tikslinamas po kiekvieno atskiroje laisvės atėmimo vietų įstaigoje atlikto suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugos viešojo pirkimo), priimtas sprendimas atsisakyti aptariamo teisinio reguliavimo.“

 

  1. Seimo kontrolierė, pradėjusi tyrimą savo iniciatyva, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo 2022-09-13 raštu Nr. 4D-2022/1-990/3D-2035 kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktorių, prašydama informuoti apie suimtųjų ir nuteistųjų valgiaraščių pokyčius, taip pat apie pokyčius organizuojant nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo tvarką, jeigu tokie planuojami.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2022-10-12 gautas Kalėjimų departamento 2022-10-12 raštas Nr. 1S-3974, kuriame nurodoma:

3.1. „Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas yra vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m.  rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nuo 2018-01-01 galioja valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Minėti valgiaraščiai Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 buvo papildyti: valgiaraščiu (be kiaulienos) dirbantiems vyrams, valgiaraščiu (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams, valgiaraščiu (be kiaulienos) dirbančioms moterims, valgiaraščiu (be kiaulienos) nedirbančioms moterims. Šis įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m. balandžio 1 d.

Pažymėtina, kad maitinimo paslaugas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims teikia įmonės su kuriomis sudarytos sutartys vadovaujantis aukščiau išvardintais teisės aktais, reglamentuojančiais ir užtikrinančiais fiziologines mitybos normas. Maistas gaminamas pagal technologines maisto gaminimo korteles, kuriose yra numatytas visų patiekalo ingredientų tikslus kiekis gramais. Sutartyse be kita ko numatytos teikiamų paslaugų kainos.

Papildomai informuojame, jog visos Kalėjimų departamentui pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos šiais metais sudarė naujas maitinimo paslaugų sutartis, o tai reiškia, jog buvo įvertinta ir atsižvelgta į maisto produktų kainų kilimą, sutartyse numatant teikiamų paslaugų bei maisto produktų įkainius.

Atsižvelgdamas į infliacijos veikiamas maisto produktų bei kylančias energetikos resursų kainas Kalėjimų departamentas planuoja peržiūrėti finansines laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimo normas bei, esant poreikiui, teiks siūlymus teisės aktų pakeitimams.“

3.2. „Informuojame, kad valgiaraščius suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims Kalėjimų departamentas rengė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, patvirtintomis mitybos normomis, Respublikinio mitybos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (buvusio) parengtais valgiaraščiais ir gaminamų patiekalų receptūromis, gydytojos endokrinologės-dietologės L. J. parengtais dietinio maitinimo valgiaraščiais. Valgiaraščiai suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims buvo suderinti su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Pažymime, jog laisvės atėmimo vietų administracija, siekiant užtikrinti maitinimo paslaugų kokybę ir pastovią jos kontrolę, periodiškai, t. y. ne rečiau kaip kartą per pusmetį atlieka laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maisto davinių laboratorinius tyrimus, tam, kad nustatyti ar paros maisto davinio energinė vertė atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarime Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintas fiziologines mitybos normas. Jei būtų nustatyta, kad paros maisto davinio energinė vertė yra nepakankama, įstaigos administracija turi nedelsiant kreiptis į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę su raginimu užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių suimtųjų ir nuteistųjų asmenų maitinimą ir jų fiziologinių poreikių užtikrinimą.

Be kita ko, kiekvienoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje, įstaigos direktoriaus įsakymu, yra sudaryta maitinimo paslaugos tikrinimo komisija, kuri ne rečiau kaip kartą per mėnesį atlieka maitinimo paslaugų kokybės patikrinimus. Patikrinimų metu yra matuojama maisto davinio temperatūra, maisto produktų kokybė, paruošimo sąlygos, sveriamos maisto porcijos. Jei yra aptinkami pažeidimai, dėl maisto kokybės, porcijų dydžių neatitikimo, maisto produktų kokybės bei galiojimo terminų ir pan., maitinimo paslaugas teikiančiai įmonei yra siunčiamas pranešimas apie aptiktus pažeidimus bei raginimas nedelsiant juos pašalinti.“

3.3. „Kalėjimų departamentas siekdamas gerinti maisto kokybę bei visapusiškai vykdyti kontrolę, susijusią su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimo gerinimu, racionaliu Valstybės biudžeto lėšų panaudojimu, jau pradėjo organizuoti suimtųjų ir nuteistųjų asmenų maitinimą ūkio būdu Kauno tardymo izoliatoriuje, o artimiausioje ateityje siekiama maitinimą ūkio būdu organizuoti visose laisvės atėmimo vietų įstaigose.“

 

  1. Seimo kontrolierė, pradėjusi tyrimą savo iniciatyva, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo 2022-09-13 raštu Nr. 4D-2022/1-990/3D-2033 kreipėsi į Lietuvos statistikos departamentą (toliau – Statistikos departamentas).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2022-09-30 buvo gauta Statistikos departamento informacija apie maisto produktų grupių vidutinių mažmeninių kainų pokyčius nuo 2014 metų gruodžio mėn. iki 2022 metų rugpjūčio mėnesio:

„Maisto produktų grupių vidutinių mažmeninių kainų pokyčiai:

 

 

Laikotarpis Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), procentais
Duona ir grūdų produktai Mėsa ir jos produktai Žuvis Pienas, sūris ir kiaušiniai Aliejus ir riebalai Vaisiai Daržovės Cukrus, uogienė, medus šokoladas ir saldumynai
2022 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2014 m. gruodžio mėn. 49,0 37,3 41,6 65,5 87,2 33,2 64,6 28,9“

 

 

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

 

  1. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtos rekomendacijos šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – Europos kalėjimų taisyklės):

„22.1. Kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį.

22.2. Reikalavimai maitinimui, įskaitant jo minimalų energijos ir proteinų kiekį, turėtų būti

apibrėžti šalies įstatymuose.

22.3. Maisto paruošimas ir pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus.

22.4. Kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus.

22.5. Kiekvienam kaliniui visuomet turi būti prieinamas geriamasis vanduo.

22.6. Praktikuojantis gydytojas ar kvalifikuota medicinos sesuo turi paskirti dietą konkrečiam kaliniui, kai tai yra reikalinga dėl jo sveikatos.“

  1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK):

173 straipsnis. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas – „1. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. […] 5. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.“

 

  1. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo:

44 straipsnis. Suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas – „1. Suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Nėščioms moterims, nepilnamečiams, neįgaliesiems ir ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Nėščioms moterims pagal gydytojų komisijos išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto produktų siuntinių; jų svorį ir periodiškumą nustato Kalėjimų departamento direktorius. […] 5. Suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. 6. Suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

 

  1. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo:

3 straipsnis. Teisėkūros principai – „1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. 2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: 1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis; 2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti; 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai; 5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“

 

  1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 (toliau – Nuostatai):

„1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija, ministerija) yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga. Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse.

[…]

  1. Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra formuoti valstybės politiką nacionalinės teisinės sistemos plėtros, civilinės teisės, civilinio proceso, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo, administracinės teisės, administracinių nusižengimų teisenos, administracinių bylų teisenos, kovos su korupcija, teisinių paslaugų, antstolių funkcionavimo, notariato, teismo ekspertizės, civilinės būklės aktų registravimo, pramoninės nuosavybės apsaugos, vartotojų teisių apsaugos, asmens duomenų apsaugos, Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą (toliau kartu – rinkimai) organizavimo ir vykdymo, politinių partijų ir politinių komitetų (toliau – politinės organizacijos), Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų steigimo, registravimo ir veiklos, religinių bendruomenių ir bendrijų registravimo ir veiklos, registrų teisinio reguliavimo srities ir ministro valdymo sričiai priskirtų registrų bei informacinių sistemų veiklos, Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo koordinavimo, visuomenės teisinio švietimo, tarptautinio teisinio bendradarbiavimo ir pagal kompetenciją atstovavimo Lietuvos Respublikos interesams tarptautiniuose, Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos teismuose koordinavimo (užtikrinimo) srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą.
  2. Teisingumo ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas:

8.1. rengia nacionalinės teisinės sistemos plėtros, civilinės teisės, civilinio proceso, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo, administracinės teisės, administracinių nusižengimų teisenos, administracinių bylų teisenos, kovos su korupcija, teisinių paslaugų, antstolių funkcionavimo, notariato, teismo ekspertizės, civilinės būklės aktų registravimo, pramoninės nuosavybės apsaugos, vartotojų teisių apsaugos, asmens duomenų apsaugos, rinkimų organizavimo ir vykdymo, politinių organizacijų, Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų steigimo, registravimo ir veiklos, religinių bendruomenių ir bendrijų registravimo ir veiklos, ministro valdymo sričiai priskirtų registrų bei informacinių sistemų veiklos, Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo koordinavimo, visuomenės teisinio švietimo, tarptautinio teisinio bendradarbiavimo ir atstovavimo Lietuvos Respublikos interesams tarptautiniuose, Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos teismuose koordinavimo (užtikrinimo) sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, derina registrų veiklą reguliuojančių įstatymų projektus; […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“:

„2. Nustatau, kad:

2.1. paros maitinimo išlaidų norma yra:

2.1.1. vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur;

2.1.2. vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur;

2.1.3. vienai dirbančiai moteriai, laikomai kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,45 Eur iki 1,75 Eur;

2.1.4. vienai nedirbančiai moteriai, laikomai kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,20 Eur iki 1,50 Eur;

2.1.5. vienam nepilnamečiui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, ne mažesnė kaip 1,95 Eur;

2.1.6. vienai nėščiai moteriai, laikomai kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,95 Eur iki 2,25 Eur;

2.1.7. vienai krūtimi maitinančiai motinai, laikomai kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 2,05 Eur iki 2,35 Eur;

2.1.8. vienam kūdikiui (vaikui) nuo 1,85 Eur iki 2,35 Eur;

2.1.9. vienam nuteistajam, kuriam pagal medicinines indikacijas paskirtas racionalus maitinimas: vyrui nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur, moteriai nuo 1,45 Eur iki 1,75 Eur, nepilnamečiui ne mažesnė kaip 2,05 Eur, nėščiai moteriai nuo 2,05 Eur iki 2,35 Eur, krūtimi maitinančiai motinai nuo 2,05 Eur iki 2,35 Eur, kūdikiui (vaikui) nuo 1,85 Eur iki 2,35 Eur;

2.2. maisto produktų pirkimo išlaidų norma vienam asmeniui, vežamam iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos, nuo 0,85 Eur iki 1,10 Eur;

2.3. pagal šio įsakymo 2.1 punkte nustatytą paros maitinimo išlaidų normą maitinimo išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti.“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Tyrimas Seimo kontrolierės iniciatyva pradėtas įvertinus tai, kad praktikoje susiduriama su atvejais, kai nuteistasis nurodė, jog ne kartą kreipėsi į institucijas su skundais ir prašymais dėl maitinimo organizavimo laisvės atėmimo vietose, dėl nekeičiamų valgiaraščių (ypač besimaitinantiems pagal dietinį valgiaraštį), dėl keletą metų nekeičiamos maitinimo išlaidų normos, nors maisto produktų kainos ženkliai padidėjo. Gautuose atsakymuose nurodoma, kad maitinimo organizavimo sistema bus reorganizuojama, tačiau nenurodoma, kada tai įvyks.

 

  1. Tyrimo metu Teisingumo ministerija paaiškino, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kiekviena laisvės atėmimo vietų įstaiga atskirai, o maitinimo paslauga dažniausiai įsigyjama viešųjų pirkimų būdu. Maitinimo paslaugų tiekėjams keliami reikalavimai, kad būtų užtikrinti fiziologinėse mitybos normose nustatyti reikalavimai (maisto kiekis, jo energetinė vertė, racionas), todėl pastaraisiais metais mažiausia tiekėjų siūloma kaina visada yra didesnė už maksimalią paros maitinimo išlaidų normą, patvirtintą teisingumo ministro įsakymu. 2022 metais atskirose laisvės atėmimo vietų įstaigose sudarius naujas sutartis, vienos paros suimtojo (nuteistojo) maitinimas šiuo metu vidutiniškai kainuoja 3,4 euro, t. y. ši suma jau beveik 2 kartus viršija teisingumo ministro nustatytą maksimalią vienos paros maitinimo išlaidų normą.

 

  1. Tyrimo metu Kalėjimų departamentas patvirtino, kad kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nuo 2018-01-01 galioja valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Minėti valgiaraščiai Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 buvo papildyti: valgiaraščiu (be kiaulienos) dirbantiems vyrams, valgiaraščiu (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams, valgiaraščiu (be kiaulienos) dirbančioms moterims, valgiaraščiu (be kiaulienos) nedirbančioms moterims.

Kalėjimų departamentas informavo, kad visos laisvės atėmimo vietų įstaigos šiais metais sudarė naujas maitinimo paslaugų sutartis, kurias sudarant buvo įvertinta ir atsižvelgta į maisto produktų kainų kilimą. Atsižvelgdamas į infliacijos veikiamas maisto produktų bei kylančias energetikos resursų kainas Kalėjimų departamentas planuoja peržiūrėti finansines laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimo normas bei, esant poreikiui, teiks siūlymus teisės aktų pakeitimams.

 

  1. Kalėjimų departamentas taip pat informavo, kad valgiaraščius suimtiesiems ir nuteistiesiems Kalėjimų departamentas rengė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, patvirtintomis mitybos normomis, Respublikinio mitybos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (buvusio) parengtais valgiaraščiais ir gaminamų patiekalų receptūromis, gydytojos endokrinologės-dietologės parengtais dietinio maitinimo valgiaraščiais. Valgiaraščiai suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo suderinti su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Laisvės atėmimo vietų administracijos, siekdamos užtikrinti maitinimo paslaugų kokybę ir nuolatinę jos kontrolę, periodiškai, t. y. ne rečiau kaip kartą per pusmetį, atlieka laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maisto davinių laboratorinius tyrimus, tam, kad nustatytų, ar paros maisto davinio energinė vertė atitinka patvirtintas fiziologines mitybos normas. Jei būtų nustatyta, kad paros maisto davinio energinė vertė yra nepakankama, įstaigos administracija turi nedelsdama kreiptis į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę su raginimu užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą ir jų fiziologinių poreikių užtikrinimą. Laisvės atėmimo vietos įstaigose yra sudarytos maitinimo paslaugos tikrinimo komisijos, kurios ne rečiau kaip kartą per mėnesį atlieka maitinimo paslaugų kokybės patikrinimus. Patikrinimų metu yra matuojama maisto davinio temperatūra, maisto produktų kokybė, paruošimo sąlygos, sveriamos maisto porcijos. Jei yra aptinkama pažeidimų dėl maisto kokybės, porcijų dydžių neatitikimo, maisto produktų kokybės bei galiojimo terminų ir pan., maitinimo paslaugas teikiančiai įmonei yra siunčiamas pranešimas apie aptiktus pažeidimus bei raginimas nedelsiant juos pašalinti.

 

  1. Kalėjimų departamentas informavo, kad siekdamas gerinti maisto kokybę bei visapusiškai vykdyti kontrolę, susijusią su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimo gerinimu, racionaliu valstybės biudžeto lėšų panaudojimu, pradėjo organizuoti suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą ūkio būdu Kauno tardymo izoliatoriuje, o artimiausioje ateityje siekiama maitinimą ūkio būdu organizuoti visose laisvės atėmimo vietų įstaigose.

Paminėtina, kad Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus 2021 m. lapkričio 17 ir 18 d. vykusiuose posėdžiuose, apibendrindamas situaciją Lietuvos laisvės apribojimo įstaigose, pažymėjo, kad šalyje daroma pažanga gerinant kalinimo sąlygas laisvės atėmimo vietose, tačiau vis dar kelia susirūpinimą maisto kokybės ir kiekio neatitiktis tarptautiniams standartams, todėl atsakingos valstybės institucijos ir toliau turi imtis aktyvių veiksmų, kad užtikrintų tarptautinius žmogaus teisių standartus atitinkančias laikymo sąlygas, įskaitant ir maisto kokybę.

 

  1. Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso bei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos. BVK nurodoma, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Suėmimo vykdymo įstatyme numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu nuteistieji ir suimtieji aprūpinami nemokamai.

Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose. Europos kalėjimų taisyklėse numatyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas visavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną.

Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme įtvirtintą nuteistųjų / suimtųjų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės, teisingumo ministro, sveikatos apsaugos ministro bei Kalėjimų departamento direktoriaus priimti teisės aktai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai ir šiuo įsakymu nustatytos paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, paskutinį kartą buvo peržiūrėtos ir patvirtintos teisingumo ministro 2014-08-11 įsakymu Nr. 1R-252, o įsigaliojo nuo 2015-01-01.

 

  1. Tyrimo metu Statistikos departamentas pateikė informaciją apie maisto produktų grupių vidutinių mažmeninių kainų pokyčius nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio (pažymos 4 punktas), iš kurios nustatyta, kad kainų padidėjimas per šį laikotarpį yra ženklus, o paros maitinimo išlaidų normos kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims visą šį laikotarpį nebuvo koreguojamos ir didinamos.

Tyrimo metu atsakingos institucijos patvirtino, kad vykdant maisto paslaugų viešųjų pirkimų konkursus laisvės atėmimo vietose neatsiranda tiekėjų, galinčių užtikrinti fiziologinėse mitybos normose nustatytus reikalavimus (maisto kiekis, jo energetinė vertė, racionas) už teisingumo ministro įsakyme nustatytą maitinimo išlaidų normą, todėl pastaraisiais metais įstaigų administracijos sudaro sutartis didesnėmis kainomis nei numatyta minėtame įsakyme ir nesivadovauja šio teisės akto  nuostatomis. Teisingumo ministerija, teikdama informaciją Seimo kontrolierei, nurodė, kad teisingumo ministro įsakymas, kuriuo buvo nustatyta maitinimo išlaidų norma, faktiškai turėtų būti tikslinamas po kiekvieno atskiroje laisvės atėmimo vietų įstaigoje atlikto suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugos viešojo pirkimo, todėl įvertinus tai, kad faktines suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo išlaidas apsprendžia rinkos kainos, jų reguliuoti administraciniais teisės aktais nėra prasmės.

 

  1. Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tokia situacija, kai galiojančio teisės akto dalis nuostatų tapo neveiksmingomis ir nėra taikomos, nėra tinkama ir neatitinka tiek pačiu teisės aktu siekiamų tikslų, tiek Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų bei šiame įstatyme įtvirtintų proporcingumo, efektyvumo, sistemiškumo principų. Todėl, atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos nuostatuose įtvirtintą teisingumo ministro kompetenciją priimti / keisti jo pavaldumo sričiai priskirtus teisės aktus, Seimo kontrolierė teisingumo ministrei rekomenduoja apsvarstyti galimybę nedelsiant pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ dalį, kuria reglamentuotos paros maitinimosi išlaidų normos, nes šis teisinis reglamentavimas neatitinka realios ekonominės situacijos, normos nebeturi jokios imperatyviai pripažįstamos vertės ir praktikoje nėra taikomas.

 

  1. Įvertinus tai, kad už nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimą atsakingos institucijos patvirtino, jog renkantis maitinimo tiekėją prioritetas yra teikiamas fiziologinių mitybos normų užtikrinimui ir nėra vadovaujamasi šiuo metu galiojančiomis teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 nustatytomis paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, o nuteistųjų bei suimtųjų maitinimui skiriama suma yra ženkliai didesnė nei patvirtinta minėtame teisės akte, Seimo kontrolierės iniciatyva pradėtas tyrimas nutraukiamas.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose indeksavimu ir fiziologinių mitybos normų užtikrinimu, nutraukti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė teisingumo ministrei rekomenduoja nedelsiant imtis priemonių, kad realios juridinės galios nebeturinti teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ dalis, kuria buvo nustatytos maitinimo išlaidų normos, būtų pripažinta netekusia galios.

 

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                                     Erika Leonaitė