SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL TEISINIO REGLAMENTAVIMO, SUSIJUSIO SU NUTEISTŲJŲ ASMENINĖSE SĄSKAITOSE ESANČIŲ LĖŠŲ PERSIUNTIMU JIEMS VYKSTANT Į KITĄ KALĖJIMĄ, ĮVERTINIMO PAŽYMA
Dokumento numeris | 4D-2022/1-1329 |
---|---|
Data | 2023-04-28 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL TEISINIO REGLAMENTAVIMO, SUSIJUSIO SU NUTEISTŲJŲ ASMENINĖSE SĄSKAITOSE ESANČIŲ LĖŠŲ PERSIUNTIMU JIEMS VYKSTANT Į KITĄ KALĖJIMĄ, ĮVERTINIMO PAŽYMA |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
TYRIMO PAGRINDAS
- Tyrimas pradėtas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės
2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 4D-2022/1-1329.
Tyrimo tikslas. Nustatyti, per kiek laiko nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančios lėšos persiunčiamos į kitą kalėjimą konvojavimo atveju ir ar nuteistieji ir suimtieji turi teisę kreiptis į bausmės atlikimo vietos administraciją su prašymu nepersiųsti jų asmeninėse sąskaitose esančių piniginių lėšų į kitą bausmės atlikimo vietą, kai žinoma, jog išvykimas yra trumpalaikis ir nuteistasis ar suimtasis grįš į jo paskyrimo vietą.
Tyrimo pagrindas. Pagrindas pradėti tyrimą savo iniciatyva yra Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas yra gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.
Šiuo atveju tyrimą savo iniciatyva Seimo kontrolierė pradeda atsižvelgdama į tai, kad savo praktikoje susidūrė su atvejais (byla Nr. 4D-2022/1-1108), kai nuteistieji nurodė, jog ne kartą kreipėsi į kalėjimo administraciją su prašymu nepersiųsti jo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų į kitą kalėjimą, kai jis ten vežamas trumpam ir yra vėl grąžinamas į tą patį kalėjimą. Tokie prašymai netenkinami, o piniginių lėšų siuntimas iš vieno kalėjimo į kitą užtrunka ilgai, todėl nuteistieji negali planuoti apsipirkimų ir realizuoti kitų teisių, kurioms reikalingos asmeninės piniginės lėšos.
Tyrimo objektas. Teisinio reglamentavo, susijusio su Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimo tvarkos aprašu, nuostatų įvertinimas.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Nustatytos tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierė, pradėjusi tyrimą savo iniciatyva, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo 2022-11-23 raštu Nr. 4D-2022/1-1329/3D-2523 kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą (tuometį Lietuvos kalėjimų departamentą), prašydama informuoti, ar bausmės atlikimo vietų administracijos gali nepervedinėti nuteistųjų / suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių piniginių lėšų, kai asmuo konvojuojamas, tačiau gaunamas jo prašymas nepervesti lėšų į kito kalėjimo sąskaitą, bei pateikti kitą informaciją.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gauti bausmės atlikimo vietų administracijų raštai, kuriuose nurodoma:
2.1. Pervedant nuteistųjų / suimtųjų asmeninius pinigus jiems išvykstant į kitą kalėjimą vadovaujamasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-372 patvirtinto Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninės sąskaitos esančių lėšų siuntimo tvarkos aprašo 2.4 papunkčiu, kur numatyta, kad vežant nuteistuosius / suimtuosius į kitą kalėjimą, jų asmeninės lėšos siunčiamos į kitą įstaigą ne vėliau kaip per tris darbo dienas.
2.2. Piniginių lėšų pervedimo procedūra prasideda, kai darbuotojas, atsakingas už nuteistųjų įskaitą, pateikia Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriui konvojuojamųjų sąrašą. Pinigines lėšas Finansų skyrius persiunčia į kito kalėjimo sąskaitą nuteistojo išvykimo dieną arba kitą dieną.
2.3. Administracija gali nepervedinėti (kai žinoma, jog nuteistojo išvykimas yra trumpalaikis ir nuteistasis grįš atgal) nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, kai nuteistasis yra konvojuojamas į kitą kalėjimą, jeigu yra nuteistojo prašymas nepervesti piniginių lėšų į kito kalėjimo sąskaitą. Galimybė nepersiųsti nuteistojo piniginių lėšų pagal nuteistojo prašymą, Apraše nėra reglamentuota.
2.4. Pinigų atsiradimo kito kalėjimo sąskaitoje trukmė priklauso nuo to, į kokio banko sąskaitą daromas pervedimas. Jeigu pervedimas atliekamas to paties banko sąskaitose, pinigai kito kalėjimo sąskaitoje bus gauti tą pačią dieną, jeigu pervedama į kitą banką – tai gali užtrukti mažiausiai 2 dienas.
2.5. Jei suimtasis ar nuteistasis konvojuojamas į kitą kalėjimą konkrečiam terminui ir Įskaitos skyriaus darbuotojas, sudarydamas konvojuojamų asmenų sąrašą, gali numatyti, kad suimtasis ar nuteistasis ne vėliau kaip po 10 parų grįš atgal, apie tai pažymi konvojuojamų nuteistųjų sąrašo 4 eilutėje ir Finansų skyrius tokiu atveju lėšų neperveda. Jei toks suimtasis ar nuteistasis per 10 parų negrįžta į kalėjimą, Įskaitos skyrius, išsiaiškinęs priežastis, nedelsdamas apie tai informuoja Finansų skyrių, kuris nedelsdamas persiunčia pinigines lėšas į kalėjimą, kuriame yra suimtasis ar nuteistasis. Kai kurių kalėjimų administracijos patvirtino, kad praktikoje ši nuostata netaikoma arba taikoma labai retai.
2.6. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-372 patvirtintas Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninės sąskaitos esančių lėšų siuntimo tvarkos aprašas šiuo metu negalioja, tačiau naujos redakcijos teisės akto nėra.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnis:
„1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. 2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: 1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis; 2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti; 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai; 5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“
- Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-372 (toliau – Aprašas) (negalioja nuo 2023 m. sausio 1 d.):
2 punktas – „Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančios lėšos siunčiamos:
2.1. kai nuteistasis ar suimtasis iš tardymo izoliatoriaus ar pataisos namų siunčiamas į teritorinių policijos komisariatų areštines ar Laisvės atėmimo vietų ligoninę;
2.2. kai nuteistasis iš tardymo izoliatoriaus siunčiamas atlikti bausmę į kalėjimą, pataisos namus ar atvirą koloniją;
2.3. kai nuteistasis perkeliamas atlikti bausmę į kitą pataisos įstaigą;
2.4. kai nuteistasis siunčiamas iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių ir grąžinamas atgal. [,…] Buhalterinės apskaitos skyrius, gavęs šį sąrašą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, įskaitant sąrašo gavimo dieną, persiunčia sąraše išvardintų nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančias lėšas pagal sąraše nurodytas šių asmenų paskyrimo vietas, esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
4 punktas – „Jei suimtasis ar nuteistasis konvojuojamas į kitą įstaigą konkrečiam terminui ir Įskaitos tarnybos darbuotojas, sudarydamas konvojuojamųjų sąrašą, gali numatyti, kad suimtasis ar nuteistasis ne vėliau kaip po 10 parų grįš į įstaigą, apie tai pažymi konvojuojamų sąrašo 4 egzemplioriuje ir Buhalterinės apskaitos skyrius šiuo atveju lėšų neperveda. Jei toks pažymi, kad suimtasis (nuteistasis) grįš ne vėliau kaip po 10 parų, Finansų skyrius šiuo atveju lėšų neperveda. Jei toks suimtasis ar nuteistasis per 10 parų negrįžta į įstaigą, Įskaitos tarnyba, išsiaiškinusi priežastis, nedelsdama apie tai informuoja buhalterinės apskaitos skyrių, kuris nedelsdamas persiunčia pinigines lėšas į įstaigos, kurioje yra nuteistasis ar suimtasis, sąskaitą.“
- Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303:
23.5 papunktis – „Tarnybos direktorius: spręsdamas savo kompetencijai priskirtus klausimus, leidžia įsakymus ir (ar) kitus teisės aktus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus“.
Lietuvos Respublikos teismų praktika
- Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime (pakartota 2013 m. vasario 20 d. nutarime) nurodė: „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Tyrimo išvados
- Tyrimas Seimo kontrolierės iniciatyva pradėtas įvertinus tai, kad praktikoje susiduriama su atvejais, kai nuteistasis nurodė, jog ne kartą kreipėsi į kalėjimo administraciją su prašymu nepersiųsti jo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų į kitą kalėjimą, kai jis ten vežamas trumpam ir yra vėl grąžinamas į tą patį kalėjimą. Tokie prašymai netenkinami, o piniginių lėšų siuntimas iš vieno kalėjimo į kitą užtrunka ilgai, todėl nuteistieji negali planuoti apsipirkimų ir realizuoti kitų teisių, kurioms reikalingos asmeninės piniginės lėšos.
- Tyrimo metu kalėjimų administracijos patvirtino, kad atsižvelgia į suimtųjų ir nuteistųjų prašymus ir gali nepersiųsti asmeninių piniginių lėšų nuteistiesiems ir suimtiesiems išvykstant į kitus kalėjimus, kai žinoma, jog jie greitu laiku bus sugrąžinti atgal. Apraše, galiojusiame tyrimo inicijavimo metu, nebuvo numatyta galimybė nepersiųsti piniginių lėšų į kitą kalėjimą, jeigu gaunamas toks konvojuojamo asmens prašymas, todėl kalėjimų administracijos neturėjo pareigos tenkinti šių prašymų.
Tyrimo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyrius informavo, kad šiuo metu yra rengiama nauja Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimo tvarkos aprašo redakcija, kurioje turėtų būti ir nuostatos dėl piniginių lėšų nepersiuntimo nuteistojo ar suimtojo prašymu, tačiau minėta nauja tvarka dar nėra patvirtinta, o senoji Aprašo redakcija jau negalioja.
- Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių.
Pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus.
Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai šiuo metu nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų persiuntimo nereglamentuoja joks teisės aktas, o teisinio reglamentavimo nebuvimas gali daryti įtaką nevienodos praktikos formavimui.
- Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tokia situacija, kai nėra galiojančio teisės akto, nėra tinkama, nes gali sukelti neigiamų pasekmių tiek kalėjimų administracijoms, tiek nuteistiesiems ir suimtiesiems, be to, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų bei šiame įstatyme įtvirtintų proporcingumo, efektyvumo, sistemiškumo principų. Todėl, atsižvelgdama į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus kompetenciją leisti įsakymus ir (ar) kitus teisės aktus, kontroliuoti, kaip jie vykdomi, Seimo kontrolierė rekomenduoja kuo greičiau patvirtinti naują teisės aktą, reglamentuojantį nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimo tvarką jiems išvykstant į kitą kalėjimą, numatant galimybę nuteistajam / suimtajam raštu prašyti nepersiųsti jo lėšų.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimo tvarkos aprašo nuostatų įvertinimu, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja nedelsiant imtis priemonių, kad būtų kuo greičiau patvirtintas naujas teisės aktas, reglamentuojantis nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimo tvarką jiems išvykstant į kitą kalėjimą, numatant galimybę nuteistajam / suimtajam raštu prašyti nepersiųsti jo lėšų.
Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė