SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL TEISINIO REGLAMENTAVIMO, SUSIJUSIO SU LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ ĮSTAIGOS VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ XXII SKYRIAUS NUOSTATŲ IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMO, ĮVERTINIMO PAŽYMA

Dokumento numeris 4D-2023/1-428
Data 2023-07-14
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL TEISINIO REGLAMENTAVIMO, SUSIJUSIO SU LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ ĮSTAIGOS VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ XXII SKYRIAUS NUOSTATŲ IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMO, ĮVERTINIMO PAŽYMA
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

TYRIMO PAGRINDAS

1. Tyrimas pradėtas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės
2023 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 4D-2023/1-428.
Tyrimo tikslas. Nustatyti, ar reikalavimas nuteistiesiems ir suimtiesiems susimokėti pervežimo išlaidas už pristatymą į sveikatos priežiūros įstaigas, neriboja sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo.
Tyrimo pagrindas. Pagrindas pradėti tyrimą savo iniciatyva yra Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas yra gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.
Šiuo atveju tyrimas savo iniciatyva pradedamas atsižvelgus į tai, kad Seimo kontrolierė savo praktikoje susidūrė su atvejais (byla Nr. 4D-2023/1-35, Nr. 4D-2023/1-383), kai nuteistieji nurodė, jog negali tęsti / pradėti dantų protezavimo paslaugos ar nuvykti į konsultaciją pas gydytoją odontologą, nes neturi lėšų susimokėti už pervežimo paslaugą, kuri iki 2023-01-01 buvo atliekama nemokamai. Pervežimo paslaugos išlaidas nuteistieji / suimtieji turi susimokėti net ir tuo atveju, kai kalėjimo gydytojas nurodo, kad tokia konsultacija pacientui yra reikalinga.
Tyrimo objektas. Teisinio reglamentavo, susijusio su Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių XXII skyriaus nuostatų ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo įvertinimas.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Nustatytos tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

2. Seimo kontrolierė, pradėjusi tyrimą savo iniciatyva, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo 2023-05-04 raštu Nr. 4D-2023/1-428/3D-1007 kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą (toliau – LKT), prašydama pateikti su tyrimo objektu susijusią informaciją.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2023-06-06 gautas LKT raštas Nr. 1S-3233, kuriame nurodoma:
2.1. „Atkreipiame dėmesį, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“, XXII skyriaus nuostatos yra skirtos apskaičiuoti su nuteistųjų pervežimu ir (ar) palyda susijusias išlaidas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatytais atvejais. Tačiau, įvertinus tai, kad pervežant (konvojuojant) nuteistuosius į jų pačių pasirinktas ir (ar) privačias sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvos kalėjimų tarnybai (toliau – LKT) turi būti atlyginamos visos su tokiu pervežimu (įskaitant nuteistųjų palydą) susijusios išlaidos, jas apskaičiuodama LKT pagal analogiją atskirais atvejais vadovaujasi Taisyklių XXII skyriuje nustatyta metodologija. Tokia tvarka taikoma nuo 2023-01-01, įsigaliojus naujajai BVK redakcijai.“
2.2. „Informuojame, kad Taisyklių XXII skyriuje nustatytoje laisvės atėmimo vietų įstaigos išlaidų, patiriamų dėl suimtųjų ar nuteistųjų pervežimo ir (ar) jų palydos, apskaičiavimo tvarkoje į išlaidas pareigūnų darbo užmokestis įtraukiamas atsižvelgiant į tai, kad perveždami ir (ar) lydėdami nuteistuosius (suimtuosius) tam tikrais atvejais pareigūnai atlieka funkcijas, nesusijusias su LKT uždaviniais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo Nr. XIII-1387 (toliau – Bausmių vykdymo sistemos įstatymas) 10 str. 2 d. Be to, vieniems pareigūnams pervežant ir (ar) lydint nuteistuosius (suimtuosius), šių pareigūnų funkcijoms atlikti pasitelkiami kiti (pvz., tuo metu laisvi nuo tarnybos) pareigūnai, kuriems yra mokamas darbo užmokestis ir dėl to LKT patiria papildomų išlaidų pavestiems uždaviniams įgyvendinti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kelionės išlaidos gali kisti atsižvelgiant į tai, koks konkrečiai pareigūnas lydės nuteistąjį (suimtąjį).“
2.3. „Pažymėtina, kad, esant gydančio gydytojo siuntimui (inter alia, nustačius paslaugos teikimo būtinumą), nuteistojo (suimtojo) konvojavimas į arčiausiai bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietos esančias ir atitinkamas paslaugas galinčias suteikti viešąsias (valstybės ir savivaldybių) asmens sveikatos priežiūros įstaigas (įskaitant įstaigas, kuriose teikiamos kvalifikuotų odontologų ir oftalmologų paslaugos) nėra apmokestinamas, t. y. konvojavimo išlaidų nuteistieji apmokėti neturi. Nurodome, kad tokia taikoma praktika atitinka Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nuostatas, pagal kurias visi nuteistieji turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyse.“
2.4. „Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo Nr. XIII-1387 10 str. 2 d. 6 p. įtvirtinta, jog vienas iš LKT uždavinių yra LKT direktoriaus nustatyta tvarka konvojuoti nuteistuosius (suimtuosius) į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir kitais LKT direktoriaus nustatytais ypatingais atvejais. Sprendimą dėl nuteistiesiems reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo priima gydantis gydytojas, o į atitinkamas viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir iš jų nuteistieji pervežami (konvojuojami) nemokamai. Tačiau pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) pervežimas ir (ar) palyda į atskirais atvejais pasirenkamas privačias sveikatos priežiūros įstaigas nėra LKT būtinoji veikla, todėl nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiose BVK ir Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijose įstatymų leidėjas nustatė, jog visas su nuteistųjų (suimtųjų) asmeniniu pageidavimu organizuojamu pervežimu susijusias LKT patiriamas išlaidas privalo padengti patys nuteistieji (suimtieji). Tokiu atveju patiriamos išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis šio rašto 2.1 punkte nurodyta tvarka.
Informuojame, kad būtinųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir mastą reglamentuoja Būtinųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos ir masto aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-976 „Dėl Būtinųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nustatantis būtinųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubios medicinos pagalbos paslaugų, teikimo mastą ir tvarką Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Minėtų skubios medicinos pagalbos paslaugų indikacijos nustatytos Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“.
Aprašo 5 punkte nurodoma, kad dėl būtinųjų paslaugų poreikio sprendžiama atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, tačiau prie tokių paslaugų negali būti priskiriamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos:
5.1. medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugos, išskyrus pradinės medicininės reabilitacijos paslaugas dėl ligų ir sveikatos sutrikimų, nurodytų Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-2818 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2.2.1 papunktyje;
5.2. sanatorinio gydymo paslaugos;
5.3. ligų ankstyvosios diagnostikos programų paslaugos;
5.4. profilaktinių sveikatos patikrinimų, išskyrus vaikų ir nėščiųjų sveikatos patikrinimus, paslaugos;
5.5. dantų protezavimo paslaugos;
5.6. pagalbinio apvaisinimo paslaugos;
5.7. priklausomybės ligų gydymo paslaugos.“
2.6. „Informuojame, kad nuo 2023-01-01 taikoma praktika dėl kelionės išlaidų pas sveikatos priežiūros specialistus atskirais atvejais galioja ir tiems nuteistiesiems (suimtiesiems), kurie gydytis ar protezuoti dantis pradėjo iki 2023-01-01. Tais atvejais, kai nuteistieji (suimtieji) neturi lėšų susimokėti už pervežimo paslaugą, o baigti gydymą yra būtina dėl sveikatos būklės, LKT struktūrinio padalinio – kalėjimo, kuriame atliekama bausmė, viršininko sprendimu gali būti svarstoma galimybė skirti išmoką iš fondo, skirto nuteistųjų socialinei paramai, lėšų. Tačiau pažymėtina, kad nuteistieji, pasirinkdami gydytis ar protezuoti dantis savo pageidaujamoje sveikatos priežiūros įstaigoje, privalo įsivertinti, ar turės pakankamai lėšų gydymui pabaigti.“
2.7. „Informuojame, kad, vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir hospitalizavimo jose tvarkos aprašu, patvirtintu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-356 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir hospitalizavimo jose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-356) (atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Įsakymas Nr. V-356 yra atnaujinamas), jei planinę gydytojo specialisto konsultaciją kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, vadovaudamasis teritoriniu principu, užsako pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – PASPS) padalinio sveikatos priežiūros administratorius, paciento konvojavimą užtikrina kalėjimas, kuriame laikomas pacientas, o jei specializuoto LKT asmens sveikatos priežiūros padalinio atsakingas specialistas, – LKT Pravieniškių 2-asis kalėjimas.
Pakartotines gydytojų specialistų konsultacijas organizuoja ir užtikrina kalėjimas, kuriame dirbantys PASPS sveikatos priežiūros specialistai užsakė ir organizavo pirminę gydytojo specialisto konsultaciją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad gydančiam gydytojui išdavus siuntimą dėl nuteistajam (suimtajam) reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų į atitinkamas valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir iš jų nuteistasis pervežamas (konvojuojamas) nemokamai.“
2.8. „Informuojame, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys dėl savo teisinio statuso neturi galimybės patys pasirinkti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vietos.
Vadovaujantis BVK 90 straipsniu, pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos jų bausmės atlikimo vietose, dalis antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų – specializuotuose LKT asmens sveikatos priežiūros padaliniuose, o jei šiuose tokios paslaugos neteikiamos, – arčiausiai bausmės atlikimo vietos esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kur taip pat teikiamos visos pacientams reikalingos tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Vadovaujantis Įsakymu Nr. V-356, jei LKT negali užtikrinti pacientui reikalingos antrinio lygio gydytojo specialisto konsultacijos (įstaiga neturi licencijos, nėra specialisto ar dėl kitų priežasčių), pacientas siunčiamas į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje šios gydytojo specialisto paslaugos yra teikiamos. Tokiu atveju sveikatos duomenų informacinėje sistemoje yra išrašomas siuntimas (forma Nr. 027/a), PASPS padalinio sveikatos priežiūros administratorius teritoriniu principu užsako gydytojo specialisto konsultaciją, apie paskirtą gydytojo specialisto konsultacijos datą raštu supažindina pacientą ir raštu informuoja kalėjimo, kuriame laikomas pacientas, viršininką. Tretinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos pacientams teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tais atvejais konsultaciją užsako ir koordinuoja atsakingas specialistas, kuris apie paskirtos gydytojo specialisto konsultacijos datą raštu informuoja PASP padalinio sveikatos priežiūros administratorių, o pacientą gydantis gydytojas sveikatos duomenų informacinėje sistemoje išrašo siuntimą (forma Nr. 027/a).“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

3. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių (toliau – Europos kalėjimų taisyklės):
39 punktas – „Kalėjimų valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata.“ 40.3 papunktis – „Visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu.“
40.5 papunktis – „Visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, turi būti suteiktos kaliniui.“
41.5 papunktis – „Kiekvienam kaliniui turi būti prieinamos kvalifikuoto dantisto ir okulisto paslaugos.“

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK):
39 straipsnis – „10. Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka bausmę ir abu neturi teisės išvykti iš bausmės atlikimo vietos, leidžiama pasimatyti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 dalies 1 punkte nurodytais būdais, jeigu jie arba kiti jų nurodyti asmenys apmoka visas su vieno iš sutuoktinių pervežimu į kitą bausmės atlikimo vietą susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šių pasimatymų vietą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioti pareigūnai.“
46 straipsnis – „2. Bausmes atliekančių nuteistųjų santuoka sudaroma vienoje iš laisvės atėmimo vietų, kurioje atliekama bausmė. Santuoką sudaryti ketinantys nuteistieji arba jų nurodyti asmenys apmoka visas su vieno iš sutuoktinių pervežimu į kitą bausmės atlikimo vietą susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka.
67 straipsnis – „1. Terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai. 2. Leidimą išvykti bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs iš bausmės atlikimo vietos, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
90 straipsnis – „1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų bausmės atlikimo vietose. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. 3. Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, taryba. 4. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 5. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos užtikrinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuteistųjų apsaugą. 6. Visos atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmes atliekantiems nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nuteistieji, turintys teisę be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos, turi teisę jiems reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti ir privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 7. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.“

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo 10 straipsnis:
„2. Lietuvos kalėjimų tarnybos uždaviniai: 1) dirbti socialinį darbą su suimtaisiais ir vykdyti nuteistųjų, atliekančių arešto ir laisvės atėmimo bausmes, resocializacijos ir jų nusikalstamų veikų recidyvą mažinančias priemones; 2) organizuoti ir užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto ir laisvės atėmimo bausmes, užimtumą; 3) užtikrinti laisvės atėmimo vietų įstaigoje saugią aplinką ir šios įstaigos apsaugą; 4) atlikti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų laisvės atėmimo vietų įstaigoje prevenciją, tirti ir atskleisti šias veikas ir teisės pažeidimus; 5) užtikrinti laisvės atėmimo vietų įstaigose esančių ir baudžiamajame procese dalyvaujančių asmenų apsaugą nuo nusikalstamo poveikio; 6) Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka konvojuoti nuteistuosius (suimtuosius) į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir kitais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus nustatytais ypatingais atvejais.

6. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnis:
„1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. 2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: 1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis; 2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti; 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai; 5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“

7. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo:
18 straipsnis – „1. Suimtieji, gavę leidimą, turi teisę išvykti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl artimojo mirties ar gyvybei gresiančios sunkios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo artimiesiems, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai. 2. Leidimą išvykti, gavęs suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą, duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam išvykti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, suimtajam ir laisvės atėmimo vietų įstaigai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Laikas, kurį suimtasis buvo išvykęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, įskaitomas į suėmimo laiką. Suimtasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su suimtojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas. Šios išlaidos apskaičiuojamos teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
24 straipsnis – „1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. 2. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. 3. Privaloma nuodugniai patikrinti naujų į laisvės atėmimo vietų įstaigą atvykusių suimtųjų sveikatos būklę. Atsižvelgiant į nepilnamečio suimtojo sveikatos būklę, taip pat į nepilnamečio suimtojo arba jo gynėjo ar artimojo giminaičio arba globėjo (rūpintojo) prašymą, turi būti atliktas papildomas ar pakartotinis šio nepilnamečio suimtojo sveikatos būklės patikrinimas. 4. Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, taryba. 5. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 6. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose suimtiesiems teikiamos užtikrinant suimtųjų apsaugą. 7. Suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.“

8. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1914/1R-427:
8 punktas – „Pacientams reikalingos antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios nėra teikiamos specializuotame LKT asmens sveikatos priežiūros padalinyje (LKT neturi licencijos teikti šias paslaugas), teikiamos kitose arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti asmens sveikatos priežiūros įstaigose.“
9 punktas – „Tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos laisvės atėmimo vietose laikomiems pacientams teikiamos kitose arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti asmens sveikatos priežiūros įstaigose.“
10 punktas – „Jeigu pacientams reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietoje, teisės aktų, reguliuojančių siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimą, įforminimą ir atsakymų pateikimą, nustatyta tvarka šiems asmenims išduodami gydytojų siuntimai ambulatorinėms ar stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms specializuotame LKT asmens sveikatos priežiūros padalinyje gauti, o jei šis padalinys dėl Aprašo 8 punkte nurodytų priežasčių paslaugų suteikti negali ar Aprašo 9 punkte nurodytu atveju tokių paslaugų neteikia, – šioms paslaugoms kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose gauti.“
11 punktas – „Pacientų konvojavimą į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, išskyrus atvejus, kai šiems asmenims teikiama būtinoji medicinos pagalba, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo LKT darbuotojai. Pacientų pristatymą į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti vykdo greitosios medicinos pagalbos tarnybos, o jų apsaugą užtikrina LKT darbuotojai.“
12 punktas – „ Pacientų siuntimo, konvojavimo dėl konsultacijų į specializuotą LKT asmens sveikatos priežiūros padalinį arba kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir stacionarizavimo tvarką nustato LKT direktorius.“
13 punktas – „Pacientų registraciją gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose LKT direktoriaus nustatyta tvarka užtikrina LKT vyriausiojo gydytojo paskirti asmens sveikatos priežiūros specialistai.“
14 punktas – „Pacientams reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos užtikrinant šių asmenų apsaugą.“

9. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444:
94 punktas – „Jeigu nekontaktiniu būdu arba specialiose bausmės atlikimo vietos patalpose nori pasimatyti sutuoktiniai, abu atliekantys laisvės atėmimo bausmę skirtingose bausmės atlikimo vietose ir abu neturintys teisės iš jos išvykti, šių pasimatymų vietą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas. Gavus prašymą pasimatyti, pagal Taisyklių XXII skyriaus nuostatas apskaičiuojamos visos su vieno iš sutuoktinių pervežimu į pasimatymo vietą susijusios laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir parengiama sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kuri įteikiama abiem pasimatyti ketinantiems asmenims. Apmokėti šią sąskaitą reikiamas lėšas nurašant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamos nuteistojo (-ųjų) sąskaitos gali vienas iš sutuoktinių ar abu sutuoktiniai (dalimis), taip pat bet kuris kitas jų nurodytas asmuo, pervesdamas reikiamas lėšas į laisvės atėmimo vietų įstaigos nurodytą banko sąskaitą. Jei likus 1 darbo dienai iki planuojamo vieno iš sutuoktinių pervežimo į pasimatymo vietą dienos laisvės atėmimo vietų įstaiga nėra gavusi apmokėjimo už būsimą nuteistojo pervežimą į pasimatymo vietą, toks pervežimas nevykdomas.“
144 punktas – „Laisvės atėmimo vykdymo įstaiga, gavusi Taisyklių 142 punkte nurodytą prašymą, pagal atitinkamuose Lietuvos Respublikos valstybės registruose, turimuose ir suimtojo ar nuteistojo arba kitų asmenų pateiktuose dokumentuose esančius duomenis nustato, ar suimtajam arba nuteistajam gali būti suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos. Trūkstant reikiamų duomenų sprendimui priimti, suimtojo ar nuteistojo prašoma kuo greičiau pateikti trūkstamų dokumentų kopijas. Jei išvykos metu suimtąjį ar nuteistąjį reikia lydėti, pagal Taisyklių XXII skyriaus nuostatas apskaičiuojamos visos laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir parengiama sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kuri įteikiama suimtajam ar nuteistajam arba jo nurodytam asmeniui, informuojant iki kada šios lėšos turi būti pervestos į laisvės atėmimo vietų įstaigos banko sąskaitą. Jei Taisyklių 142 punkte nurodytą prašymą teikia suimtasis, laisvės atėmimo vietų įstaiga nedelsdama kreipiasi į suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį ar jį atliekantį prokurorą arba teismą, kurio žinioje yra byla, dėl rašytinio sutikimo.“
153 punktas – „Jei Taisyklų 152 punkte nurodytais atvejais reikia nuteistąjį pervežti į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, kurioje bus sudaroma santuoka, pagal Taisyklių XXII skyriaus nuostatas apskaičiuojamos visos laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir parengiama sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kuri įteikiama abiem santuoką ketinantiems sudaryti asmenims. Apmokėti šią sąskaitą, reikiamas lėšas nurašant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamos suimtojo ar nuteistojo (-ųjų) asmeninės sąskaitos, gali vienas iš santuoką sudarančių asmenų ar abu santuoką sudarantys asmenys (dalimis), taip pat bet kuris kitas jų nurodytas asmuo, pervesdamas reikiamas lėšas į laisvės atėmimo vietų įstaigos nurodytą banko sąskaitą. Jei likus 1 darbo dienai iki planuojamos santuokos sudarymo dienos laisvės atėmimo vietų įstaiga nėra gavusi apmokėjimo už būsimą nuteistojo pervežimą į santuokos sudarymo vietą, toks pervežimas nevykdomas.“
157 punktas – „Taisyklių 94, 144 ir 153 punktuose nurodytais atvejais su suimtojo ar nuteistojo pervežimu ir (ar) palyda susijusių išlaidų dydis apskaičiuojamas nustatant transporto priemonės vienos valandos kainą. Nustatant tam tikro tipo transporto priemonės vienos valandos kainą, atsižvelgiama į šiuos rodiklius:
157.1 transporto priemonės buhalterinė vertė – transporto priemonės savikaina, nurodyta apskaitos dokumentuose;
157.2. ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Nusidėvėjimo norma kiekvienam nudėvėjimo turto objektui taikant tiesinį metodą nustatoma pagal formulę:
N = (1/n) × 100 %, kurioje:
N – nusidėvėjimo norma procentais nuo nudėvėto turto pradinės (pakeitimo) savikainos;
n – nusidėvinčio turto naudingo tarnavimo laikas, išreikštas mėnesiais;
157.3. kuro sąnaudos, kurios nustatomos pagal formulę:
K = DK × KN × A, kurioje:
K – kuro sąnaudos;
DK – 1 litro kaina;
KN – nustatyta kuro norma 1 km;
A – iš viso nuvažiuotas atstumas, km;
157.4. kitos išlaidos – tepalams ir valymo medžiagoms, techninės apžiūros kaina, aptarnavimas ir priežiūra, padangų remonto, keitimo išlaidos;
157.5. vairuotojo atlyginimas, atsižvelgiant į išskaitymus iš darbo užmokesčio;
157.6. laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūno darbo užmokestis, įvertinant priedus, priemokas, viršvalandžius.“
158 punktas – „Sąnaudos kurui ir Taisyklių 157.4 papunktyje nurodytoms kitoms išlaidoms nustatomi pagal laisvės atėmimo vietų įstaigoje patvirtintas degalų ir tepalų sąnaudų normas. Nustatant minėtas išlaidas atsižvelgiama į žiemos laikotarpiu padidėjusį degalų vartojimą (taikant koeficientus).“
159 punktas – „Kaštus vairuotojo, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų atlyginimams sudaro:
159.1. nustatytas darbo užmokestis per mėnesį;
159.2. patvirtinti priedai, priemokos.“
160 punktas – „Su suimtojo ar nuteistojo pervežimu, kelione ir palyda susijusių išlaidų 1 km kaina apskaičiuojama pagal formulę:
KIS = K + NS + DUV + DUA + KI, kurioje:
K – kuro sąnaudos – paskutinio kuro įsigijimo suma/kiekis × nustatyta kuro sąnaudų norma 1 km × viso nuvažiuota km;
KI – kitos išlaidos – tepalams ir valymo medžiagoms, techninės apžiūros kaina, aptarnavimas ir priežiūra, padangų remonto, keitimo išlaidos piniginiai vienetai/km × viso nuvažiuota km;
NS – nusidėvėjimo sąnaudos, mėnesio piniginiai vienetai/mėnesio valandos × faktinis kelionės laikas (valandomis);
DUV – kaštai vairuotojų atlyginimams – darbo užmokestis, priedai, priemokos piniginiai vienetai/nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį × faktinis kelionės laikas (valandomis);
DUA – kaštai laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų atlyginimams – darbo užmokestis, priedai, priemokos piniginiai vienetai/nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį × lydinčių laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų skaičius × faktinis kelionės laikas (valandomis).“

10. Būtinųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos ir masto aprašo, patvirtino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-976:
5 punktas – „Dėl būtinųjų paslaugų poreikio sprendžiama atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, tačiau prie būtinųjų paslaugų negali būti priskiriamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos:
5.1. medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugos, išskyrus pradinės medicininės reabilitacijos paslaugas, teikiamas dėl ligų ir sveikatos sutrikimų, nurodytų Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-2818 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2.2.1 papunktyje;
5.2. neteko galios;
5.3. ligų ankstyvosios diagnostikos programų paslaugos;
5.4. profilaktinių sveikatos patikrinimų, išskyrus vaikų ir nėščiųjų sveikatos patikrinimus, paslaugos;
5.5. dantų protezavimo paslaugos;
5.6. pagalbinio apvaisinimo paslaugos;
5.7. priklausomybės ligų gydymo paslaugos.“

11. Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303:
23.5 papunktis – „Tarnybos direktorius: spręsdamas savo kompetencijai priskirtus klausimus, leidžia įsakymus ir (ar) kitus teisės aktus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus“.

Lietuvos Respublikos teismų praktika

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime (pakartota 2013 m. vasario 20 d. nutarime) nurodė: „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat dėl motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimo“ nurodyta:
„Konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata, inter alia apimančią valstybės pareigą užtikrinti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, lemia nuo žmogaus orumo ir teisės į gyvybę neatsiejama prigimtinė žmogaus teisė į kuo geresnę sveikatą ir socialinė teisė į sveikatos priežiūrą.
Žmogaus gyvybė ir orumas yra ypatingos, žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę išreiškiančios vertybės, kurias valstybė yra konstituciškai įpareigota saugoti ir ginti. Akivaizdu, jog žmogaus orumas, teisė į gyvybę ir teisė į kuo geresnę sveikatą yra taip glaudžiai susiję, kad, iš vienos pusės, neužtikrinus deramos sveikatos apsaugos, žmogaus teisės į gyvybę ir jo orumo apsauga taip pat nebūtų visavertė; iš kitos pusės, teisė į gyvybės išsaugojimą ir gelbėjimą, kai jai kyla pavojus, yra neatsiejama, pamatinė prigimtinės žmogaus teisės į kuo geresnę sveikatą dalis. Tad aiškinant Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti atsižvelgiama inter alia į jų sąsajas su Konstitucijos 18 straipsniu, kuriame įtvirtintas žmogaus teisių ir laisvių prigimtinio pobūdžio pripažinimo principas, ir jos 19 bei 21 straipsnių nuostatomis, kuriomis užtikrinama ypatingų konstitucinių vertybių – žmogaus gyvybės ir orumo – apsauga“

14. Europos Žmogaus teisių teismo byla Valašinas prieš Lietuvą (2001 m. Liepos 24 d. sprendimas):
„102. Teismas nuosekliai pabrėždavo, kad sukelta kančia ar pažeminimas bet kokiu atveju turi būti didesni už tą kančią ar pažeminimą, kurie yra neišvengiamas konkrečios teisėto elgesio ar bausmės formos elementas. Toks elementas dažnai yra būdingas asmens laisvės atėmimo priemonėms. Ši nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Kudla v. Poland, no. 30210/96, 2000-10-26, §§ 93-94, ECHR 2000-XI).“

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo (pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2014 m. balandžio 9 d. pasitarime):
„10. […] administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 teisėjų kolegija pabrėžė, kad Europos Žmo¬gaus Teisių Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tam tikrais atvejais nuteistajam reika¬linga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę. Šiame kontekste Konvencijos 3 straipsnis (niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip bau¬džiamas) nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kali¬nimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišven¬giamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkali¬nimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asme¬nims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. spren¬dimą byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96; 2002 m. liepos 15 d. spren¬dimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99; 2003 m. vasario 4 d. sprendimą byloje Van der Ven prieš Nyderlandų Karalystę, pareiškimo Nr. 50901/99; 2009 m. spalio 22 d. sprendimo byloje Norbert Sikorski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 17599/05, 131 paragrafą). Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo byloje Sukhovoy prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00, 31 paragrafą; 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Benediktov prieš Rusiją, pareiš-kimo Nr. 106/02, 37 paragrafą) (žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką).

Tyrimo išvados

16. Tyrimas Seimo kontrolierės iniciatyva pradėtas įvertinus tai, kad praktikoje susiduriama su atvejais, kai nuteistieji nurodė, jog negali tęsti / pradėti dantų protezavimo paslaugos ar nuvykti į konsultaciją pas gydytoją odontologą, nes neturi lėšų susimokėti už pervežimą, kuris iki 2023-01-01 buvo atliekama nemokamai. Pervežimo išlaidas nuteistieji / suimtieji turi susimokėti net ir tuo atveju, kai kalėjimo gydytojas nurodo, kad tokia konsultacija pacientui yra reikalinga.

17. Europos kalėjimų taisyklėse numatyta, kad visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu, bei kiekvienam kaliniui turi būti prieinamos kvalifikuoto odontologo ir oftalmologo paslaugos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad žmogaus teisės „kyla iš žmogaus asmenybei būdingo orumo“, ir valstybės pareigą užtikrinti teisę į sveikatos priežiūrą jis taip pat sieja su pareiga užtikrinti žmogaus orumo apsaugą.
Pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisingumo Teismas (toliau – EŽTT) taip pat visų žmogaus teisių pagrindu laiko žmogaus orumą ir pasitelkia šią sąvoką, aiškindamas nuteistojo teisės į sveikatos priežiūrą, kaip teisės į tinkamas kalinimo sąlygas (t. y. teisės nepatirti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 3 straipsnyje uždrausto elgesio) aspektą, turinį. Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad EŽTT jurisprudencija kaip teisės aiškinimo šaltinis yra aktuali ir aiškinant, ir taikant Lietuvos teisę.
EŽTK 3 straipsnis (niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas) nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96; 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99; 2003 m. vasario 4 d. sprendimą byloje Van der Ven prieš Nyderlandų Karalystę, pareiškimo Nr. 50901/99; 2009 m. spalio 22 d. sprendimo byloje Norbert Sikorski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 17599/05, 131 paragrafą).
Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo byloje Sukhovoy prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00, 31 paragrafą; 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Benediktov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 106/02, 37 paragrafą).

18. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 90 straipsniu, pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos jų bausmės atlikimo vietose, dalis antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų – specializuotuose Lietuvos kalėjimų tarnybos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose, o jei čia tokios paslaugos neteikiamos, taip pat visos pacientams reikalingos tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos – arčiausiai bausmės atlikimo vietos esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Sprendimą dėl nuteistajam reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo priima gydantis gydytojas, o į atitinkamas viešąsias (t. y. valstybės arba savivaldybių) asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir iš jų nuteistasis pervežamas (konvojuojamas) nemokamai.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašas detalizuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarką. Apraše numatyta, kad pacientams reikalingos antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios nėra teikiamos specializuotame LKT asmens sveikatos priežiūros padalinyje, teikiamos kitose arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos laisvės atėmimo vietose laikomiems pacientams teikiamos kitose arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Apraše nurodyta, kad tais atvejais, kai pacientams reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietoje, teisės aktų, reguliuojančių siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimą, įforminimą ir atsakymų pateikimą, nustatyta tvarka šiems asmenims išduodami gydytojų siuntimai ambulatorinėms ar stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms specializuotame LKT asmens sveikatos priežiūros padalinyje gauti, o jei šis padalinys paslaugų suteikti negali – šioms paslaugoms kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose gauti. Pacientų konvojavimą į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, išskyrus atvejus, kai šiems asmenims teikiama būtinoji medicinos pagalba, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo LKT darbuotojai. Pacientų pristatymą į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti vykdo greitosios medicinos pagalbos tarnybos, o jų apsaugą užtikrina LKT darbuotojai.
Aprašo 12 punkte numatyta, kad pacientų siuntimo, konvojavimo dėl konsultacijų į specializuotą LKT asmens sveikatos priežiūros padalinį arba kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir stacionarizavimo tvarką nustato LKT direktorius.

19. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiose BVK ir Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijose įstatymų leidėjas nustatė, jog visas su nuteistųjų (suimtųjų) asmeniniu pageidavimu organizuojamu pervežimu susijusias LKT patiriamas išlaidas privalo padengti patys nuteistieji (suimtieji).
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek BVK, tiek Suėmimo vykdymo įstatyme nurodytas baigtinis atvejų sąrašas, kai kelionės išlaidas turi apmokėti patys nuteistieji ar suimtieji ir nuvežimas pas gydytojus į šį sąrašą nepatenka.
Vertinant pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą, numatantį baigtinį atvejų sąrašą, kada nuteistieji turi susimokėti už pervežimo paslaugą patys ir šios pažymos 2.4 punkte pacituotą LKT plečiamąjį BVK ir Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų aiškinimą, teigiant, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiose BVK ir Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijose įstatymų leidėjas nustatė, jog visas su nuteistųjų (suimtųjų) asmeniniu pageidavimu organizuojamu pervežimu susijusias LKT patiriamas išlaidas privalo padengti patys nuteistieji (suimtieji), kyla pagrįstų abejonių, ar toks analogijos taikymas ir teisės normų aiškinimas yra teisėtas bei pakankamas pagrindas apmokestinti ir į sveikatos priežiūros įstaigas pervežamus nuteistuosius (suimtuosius).

20. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių.
Pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus.
Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai šiuo metu nuteistųjų ir suimtųjų pervežimo į jų pačių pasirinktas sveikatos priežiūros įstaigas tvarka nėra aiškiai reglamentuota, šiems atvejams LKT taiko analogiją Taisyklių 94, 144 ir 153 punktuose nurodytiems atvejams (šios pažymos 9 punktas), tačiau būtina pabrėžti, kad aiškaus teisinio reglamentavimo nebuvimas sukelia neigiamus padarinius, tai yra nuteistiesiems ir suimtiesiems neaišku, kodėl ir kokiais atvejais jie turi susimokėti pervežimo į gydymo įstaigas išlaidas.

21. Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tokia situacija, kai nuteistojo (suimtojo) pareiga susimokėti už pervežimo paslaugas kyla tik teisinės analogijos pagrindu ir nėra aiškaus teisinio reglamentavimo, nėra tinkama ir neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų bei šiame įstatyme įtvirtintų proporcingumo, efektyvumo, sistemiškumo principų. Todėl, atsižvelgdama į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus kompetenciją leisti įsakymus ir (ar) kitus teisės aktus, kontroliuoti, kaip jie vykdomi, Seimo kontrolierė rekomenduoja inicijuoti teisinio reglamentavimo tobulinimą, aiškiai numatant nuteistųjų ir suimtųjų, negalinčių laisvai išeiti už kalėjimo ribų ir norinčių sveikatos priežiūros paslaugas gauti kitose, nei arčiausiai bausmės atlikimo vietos esančios valstybinėse ar savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose, pervežimo paslaugos teikimo tvarką ir sąlygas.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių XXII skyriaus nuostatų ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo įvertinimu, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja inicijuoti teisinio reglamentavimo tobulinimą, aiškiai numatant nuteistųjų ir suimtųjų, negalinčių laisvai išeiti už kalėjimo ribų ir norinčių sveikatos priežiūros paslaugas gauti kitose, nei arčiausiai bausmės atlikimo vietos esančios valstybinėse ar savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose, pervežimo paslaugos teikimo tvarką ir sąlygas.

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė