SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL POLICIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ (NEVEIKIMO) GALIMAI PAŽEIDŽIANT TAIKIŲ PROTESTUOTOJŲ TEISĘ Į SAVIRAIŠKOS LAISVĘ PAŽYMA

TYRIMO PAGRINDAS

1. Tyrimas pradėtas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 4D-2023/1-82.

1.1. Tyrimo tikslas. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar policijos pareigūnai, vykdantys teisės aktais jiems nustatytas funkcijas, nepažeidžia protestuojančių asmenų teisės į saviraiškos laisvę, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje.

1.2. Tyrimo pagrindas. Pagrindas pradėti tyrimą savo iniciatyva yra Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu skundas gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.

Šiuo atveju Seimo kontrolierės tyrimo pagrindas yra socialiniame tinkle „Facebook“ išplatinta informacija (taip pat ir vaizdo įrašas) apie tai, kaip policijos pareigūnai 2023 m. sausio 4 d. prie Sakartvelo ambasados Lietuvos Respublikoje, kur vyko taikus susirinkimas, surengtas išreiškiant susirūpinimą itin prasta laisvės atėmimo bausmę atliekančio buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio sveikatos būkle ir raginant Sakartvelo Vyriausybę sudaryti galimybę jam gauti sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje, išsiskirsčius protestuotojams surinko ir išvežė prie ambasados sienos jų paliktus plakatus su užrašu #SAVE MISHA.

Seimo kontrolierės nuomone, pirmiau paminėti policijos pareigūnų veiksmai galimai sąlygoja protestuojančių asmenų teisės į saviraiškos laisvę pažeidimą, todėl būtina ištirti susidariusią situaciją ir pateikti policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) šios situacijos kontekste įvertinimą.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

2. Seimo kontrolierė 2023 m. sausio 26 d. raštu Nr. 4D-2023/1-82/3D-217 kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Policijos departamentas), prašydama atsakyti į Seimo kontrolierės pateiktus klausimus.

Seimo kontrolierė 2023 m. vasario 3 d. gavo Policijos departamento raštą Nr. 5-S-2586. Šiame rašte nurodoma:

2.1. „Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyboje buvo atliktas informacijos patikrinimas dėl 2023 m. sausio 4 d. įvykio prie Sakartvelo ambasados Lietuvoje, kurio metu policijos pareigūnai surinko ir utilizavo mitingo dalyvių paliktus plakatus. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareigūnai vadovavosi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktais, 23 straipsnio 5 punktu“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susirinkimo organizatoriai, jų įgalioti asmenys ir dalyviai ar pavienis asmuo, vykdantis akciją, privalo laikytis šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, nustatytų kelių eismo, priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių, vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus bei reikalavimus ir užtikrinti, kad susirinkimo vieta būtų palikta tvarkinga“.

2.3. „Teisės aktai įpareigoja susirinkimo organizatorius, jų įgaliotus asmenis ir dalyvius ar pavienius asmenis, vykdančius akciją, sutvarkyti susirinkimo vietą. Policijos pareigūnams tokia pareiga nėra nustatyta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju susirinkimo prie Sakartvelo ambasados organizatorius liko nežinomas (nenustatytas), o iš susirinkime dalyvavusių asmenų atsakomybės už jo neteisėtą organizavimą niekas neprisiėmė, policijos pareigūnai priėmė sprendimą surinkti įvykio vietoje paliktus plakatus kaip šiukšles“.

2.4. „Policijos pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, veikia pagal jiems suteiktus įgaliojimus, tačiau tam tikrais atvejais teisės aktai, suteikiantys konkrečius įgaliojimus pareigūnams, nustato tik minimalius standartus ir reikalavimus, kurių jie privalo laikytis. Tam tikrose, aiškiai nereglamentuotose situacijose pareigūnai privalo veikti savo nuožiūra, susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba pasirinkti vieną iš daugelio galimų sprendimų variantų, neperžengiant nustatytų ribų.  Dauguma pareigūnų veiksmų ir jų poelgių priklauso nuo jų asmeninės motyvacijos, nuo asmeninių sugebėjimų deramai modeliuoti savo elgesį konkrečioje situacijoje, nepažeidžiant teisėtumo ir teisingumo principų“.

2.5. „Patikrinimo metu įvertinus susidariusią situaciją konstatuota, kad policijos pareigūnai veikė nepažeisdami Policijos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau siekiant ateityje išvengti dviprasmiškų situacijų, buvo atkreiptas pareigūnų dėmesys į tai, kad analogiškoje situacijoje ateityje tikslinga susirinkimo vietai sutvarkyti iškviesti savivaldybės įmonės, prižiūrinčios aplinką ir užtikrinančios švarą bei tvarką mieste, darbuotojus.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

3. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis – „1. Kiekvienas  turi teisę  laisvai reikšti  savo  mintis  ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. […]“.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis – „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. […].“

5. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnis – „3. Susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, branduolinės energetikos objektų apsaugos zonų – ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų. Visais atvejais užtikrinamas laisvas priėjimas ir privažiavimas prie šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų.“

6. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo:

6.1. 4 straipsnis – „[…]. 2. Policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais.“

6.2. 6 straipsnis – „1. Policija: […]; 2) pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti; […]; 13) organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones; […]“.

6.3. 23 straipsnis – „Pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę: […]; 5) kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas; […].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

7. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs:

7.1. „saviraiškos laisvė yra vienas esminių [demokratinės] visuomenės pagrindų, viena svarbiausių jos pažangos ir kiekvieno žmogaus vystymosi sąlygų. Kiekvienas šioje srityje taikomas „formalumas“, „sąlyga“, „apribojimas“ turi būti proporcingi siekiamam teisėtam tikslui“ (žr., pvz., 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimą Handyside prieš Jungtinę Karalystę (A serija, Nr. 24, 49 punktas).

7.2. Konvencijos 10 straipsniu apsaugoma ne tik išreikštų idėjų ir informacijos esmė, bet ir jų perteikimo forma (žr., pvz., 1991 m. gegužės 21 d. sprendimą Oberschlick prieš Austriją (A serija, Nr. 204, 57 punktas) ir 1990 m. gegužės 22 d. sprendimą Autronic AG prieš Šveicariją (A serija, Nr. 178, 47 punktas).

7.3. Demokratija yra Europos viešosios tvarkos pagrindas, Konvencija buvo sukurta skatinti ir palaikyti demokratinės visuomenės idealus ir vertybes, o demokratija – vienintelis politinis modelis, numatytas Konvencijoje, ir vienintelis, kuris ją atitinka. EŽTT vertinimu, pagal Konvencijos 10 straipsnio išdėstymą (taip pat Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies, 8, 9 straipsnių) vienos iš šiuose straipsniuose įtvirtintų teisių ribojimą gali pateisinti vien tik tokia būtinybė, kuri kyla iš demokratinės visuomenės (žr., pvz., EŽTT sprendimo Krikščionių demokratų žmonių partija prieš Moldovą (Nr. 2) 20 punktas).

Tyrimo išvados

8. Tyrimo metu Policijos departamentas informavo, kad teisės aktai įpareigoja susirinkimo organizatorius, jų įgaliotus asmenis ir dalyvius ar pavienius asmenis, vykdančius akciją, sutvarkyti susirinkimo vietą. Policijos pareigūnams tokia pareiga nėra nustatyta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju susirinkimo prie Sakartvelo ambasados organizatorius liko nežinomas (nenustatytas), o iš susirinkime dalyvavusių asmenų atsakomybės už jo neteisėtą organizavimą niekas neprisiėmė, policijos pareigūnai priėmė sprendimą surinkti įvykio vietoje paliktus plakatus kaip šiukšles.

Policijos departamentas taip pat pažymėjo, kad policijos pareigūnai vykusio susirinkimo metu vadovavosi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktais, 23 straipsnio 5 punktu.

9. Atsižvelgiant į tai, kad vykęs susirinkimas buvo taikus ir nekėlė pavojaus viešajai tvarkai, jo metu nebuvo fiksuota Susirinkimų įstatymo 5 straipsnyje išvardintų draudžiamų veiksmų, Seimo kontrolierės vertinimu, policijos pareigūnai veikė tinkamai nenutraukdami šio susirinkimo, kurio metu protestuotojai turėjo galimybę įgyvendinti savo konstitucinę teisę rinktis į taikų susirinkimą.

Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Taikių susirinkimų gaires, kuriose aptarti spontaniški susirinkimai. Jose nurodoma, kad galimybė taikiai ir nedelsiant (spontaniškai) reaguoti į atitinkamus įvykius, epizodus, kitus susirinkimus ar pasisakymus yra svarbus susirinkimų laisvės elementas. Spontaniškus susirinkimus dera vertinti kaip laukiamą (o ne išimtinį) sveikos demokratijos pasireiškimą. Taigi, valstybinės institucijos privalo ginti bet kokius spontaniškus susirinkimus ir padėti jiems vykti su sąlyga, kad jie yra taikaus pobūdžio.

Tačiau Seimo kontrolierei kelia susirūpinimą tai, kad policijos pareigūnai prie Sakartvelo atstovybės paliktus daiktus (plakatus), išreiškiančius protestuotojų poziciją tarptautinės bendruomenės ir visuomenės dėmesį patraukusiu klausimu, surinko ir išvežė, vertindami juos kaip šiukšles.

Seimo kontrolierė pastebi, kad aiškindamas Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintą saviraiškos laisvę EŽTT yra konstatavęs, kad saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų, viena svarbiausių jos pažangos ir kiekvieno žmogaus vystymosi sąlygų. Kiekvienas šioje srityje taikomas „formalumas“, „sąlyga“ ar „apribojimas“ turi būti proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (šios pažymos 7.1 papunktis). Konvencijos 10 straipsniu apsaugoma ne tik išreikštų idėjų ir informacijos esmė, bet ir jų perteikimo forma (pvz., plakatai ir kt.) (šio pažymos 7.2 papunktis).

Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad plakatai buvo palikti prie Sakartvelo atstovybės siekiant išreikšti poziciją ir susirūpinimą dėl konkrečių Sakartvelo valstybės valdžios sprendimų. Taigi, jų palikimo vieta nebuvo atsitiktinė. Seimo kontrolierė pastebi, kad plakatų ar kitų daiktų palikimas prie užsienio valstybių atstovybių, tokiu būdu išreiškiant poziciją (protestą, palaikymą) dėl užsienio valstybės vykdomos politikos ar konkrečių užsienio valstybės vyriausybės sprendimų, toje valstybėje vykstančių įvykių ir pan., yra paplitusi praktika. Tokie veiksmai laikytini vienu iš saviraiškos laisvės įgyvendinimo būdų, o atitinkami daiktai – saviraiškos laisvės įgyvendinimo priemonėmis, kuriomis išreiškiamos tam tikros idėjos.

Demokratinėje teisinėje valstybėje turi būti siekiama užtikrinti, kad kiekvienas asmuo galėtų netrukdomai naudotis saviraiškos laisve. Kartu saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją gali būti ribojama įstatymu, kai tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Naudojimosi saviraiškos laisve ribojimų galimybė numatyta ir universaliose bei regioninėse žmogaus teisių srities sutartyse, kurių šalimi yra Lietuva, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Leidžiami ribojimai turi būti nustatyti nacionalinėje teisėje, jais turi būti siekiama teisėtų tikslų (tarp kurių yra ir kitų asmenų teisių, taip pat viešosios tvarkos, moralės apsauga), ir jie turi būti būtini ir proporcingi šio tikslo įgyvendinimui. Pavyzdžiui, EŽTT yra konstatavęs, kad saviraiškos laisvės ribojimą gali pateisinti vien tik tokia būtinybė, kuri kyla iš demokratinės visuomenės (šios pažymos 7.3 papunktis). Todėl sprendimai, susiję su įsiterpimu į saviraiškos laisvę, turi būti priimami itin atsakingai.

10. Policijos departamentas kaip teisinį plakatų nurinkimo pagrindą nurodė Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktus, 23 straipsnio 5 punktą. Šiose Policijos įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad policija pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti (6 straipsnio 1 dalies 2 punktas); organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones (6 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atlikdamas pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas (23 straipsnio 5 punktas).

Vis dėlto nagrinėjamu atveju Seimo kontrolierei nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad protestuojančių asmenų veiksmai, paliekant plakatus prie Sakartvelo ambasados, neatitiktų viešosios tvarkos arba visuomenės moralės reikalavimų; taip pat nepateikta duomenų, kad šių reikalavimų neatitiktų protestuotojų plakatų turinys, pavyzdžiui, jais būtų kurstoma neapykanta, pritariama tarptautiniams nusikaltimams, juose būtų pavaizduota uždrausta simbolika ir kt.  Policijos pareigūnai nenustatė, kad prie Sakartvelo ambasados protestuojantys asmenys būtų padarę nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų. Todėl Seimo kontrolierė kritiškai vertina Policijos departamento rašte (šios pažymos 2.1 papunktis, 11 punktas) nurodomą teisinį pagrindą, kuriuo, kaip nurodė Policijos departamentas, vadovavosi policijos pareigūnai, nusprendę surinkti ir išvežti taikių protestuotojų paliktus plakatus.

Policijos departamentas Seimo kontrolierei pateiktame rašte taip pat pažymėjo, kad policijos pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, veikia pagal jiems suteiktus įgaliojimus, tačiau tam tikrais atvejais teisės aktai, suteikiantys konkrečius įgaliojimus pareigūnams, nustato tik minimalius standartus ir reikalavimus, kurių jie privalo laikytis. Aiškiai nereglamentuotose situacijose pareigūnai privalo veikti savo nuožiūra, susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba pasirinkti vieną iš daugelio galimų sprendimų variantų, neperžengdami nustatytų ribų.

Seimo kontrolierė pastebi, kad policijos pareigūnų iniciatyvumas (veikimas savo nuožiūra ir pan.), kaip viena iš policijos pareigūnų ugdomų kompetencijų, yra neabejotinai svarbus elementas siekiant palaikyti viešąją tvarką ir užkirsti kelią priešingoms teisei veikoms, tačiau visais atvejais imdamiesi savo veikloje tam tikros iniciatyvos, policijos pareigūnai turi veikti paisydami, be kita ko, Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagarbos žmogaus teisėms principo.

Kaip minėta, teisės į saviraiškos laisvę ribojimai turi būti apibrėžti teisėje, jais turi būti siekiama teisėtų tikslų ir jie turi būti būtini ir proporcingi šių tikslų įgyvendinimui. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų veiksmai, surenkant prie ambasados taikių protestuotojų paliktus daiktus ir juos išvežant, nebuvo nukreipti į teisei priešingų veiklų užkardymą arba jų prevenciją. Atsižvelgiant į tai, galima prieiti prie išvados, kad pirmiau paminėti policijos pareigūnų veiksmai nebuvo būtini ir proporcingi, jais taip pat nebuvo siekiama policijos veiklos tikslų, kurie, be kita ko, nustatyti Policijos departamento rašte paminėtose Policijos įstatymo nuostatose (šios pažymos 2.1, 6.2, 6.3 papunkčiai), įgyvendinimo.

11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad policijos pareigūnų veiksmai, surenkant ir išvežant prie Sakartvelo ambasados taikių protestuotojų paliktus plakatus, neturėjo pakankamo teisinio pagrindo, todėl nepagrįstai apribojo taikių protestuotojų teisę į saviraiškos laisvę.

Seimo kontrolierė pastebi, kad teisė į saviraiškos laisvę yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų, viena svarbiausių jos pažangos ir kiekvieno žmogaus vystymosi sąlygų, todėl taikių protestuotojų palikti daiktai, kuriais realizuojama konstitucinė asmenų teisė į saviraiškos laisvę ir kurie nepažeidžia viešosios tvarkos arba visuomenės moralės reikalavimų, neturėtų būti laikomi šiukšlėmis ir pašalinami nedelsiant, o tik po tam tikro protingo laiko, taip užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms, tarp kurių yra ir asmenų teisė visavertiškai išreikšti savo nuomonę jiems rūpimu klausimu.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

12. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai pažeidžiant taikių protestuotojų teisę į saviraiškos laisvę pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

13. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė policijos generaliniam komisarui rekomenduoja užtikrinti, kad policijos pareigūnai paisytų pagarbos žmogaus teisėms principo bei jų veiksmai būtų būtini ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierė                                                                                                            Erika Leonaitė