SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ (NEVEIKIMO) IR ASMENŲ TEISĖS Į GERĄ VIEŠĄJĮ ADMINISTRAVIMĄ UŽTIKRINIMO PAŽYMA

Dokumento numeris 4D-2023/1-1119
Data 2024-03-29
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ (NEVEIKIMO) IR ASMENŲ TEISĖS Į GERĄ VIEŠĄJĮ ADMINISTRAVIMĄ UŽTIKRINIMO PAŽYMA
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

TYRIMO PAGRINDAS

 

  1. Tyrimas pradėtas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės
    2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 4D-2023/1-1119.

1.1. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar policijos pareigūnai užtikrino asociacijos Lietuvos gėjų lygos (toliau – LGL) 2023 m. rugsėjo 28 d. organizuoto susirinkimo (protesto) dalyvių teisę į taikų susirinkimą ir nebuvo pažeistos besikreipiančiųjų į policiją teisės į gerą viešąjį administravimą.

1.2. Pagrindas pradėti tyrimą savo iniciatyva yra Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu skundas yra gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.

Šiuo atveju tyrimą savo iniciatyva Seimo kontrolierė pradėjo atsižvelgdama į visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusią informaciją dėl policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) 2023 m. rugsėjo 28 d. vykusio susirinkimo metu kilus konfliktams bei į gautus pranešimus apie Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas, PD) netinkamai nagrinėtus suinteresuotų asmenų kreipimusis šiuo klausimu, t. y. nesilaikius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytos prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė, pradėjusi tyrimą savo iniciatyva, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo 2023 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 4D-2023/1-1119/3D-2399 kreipėsi į Policijos departamentą. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2023 m. gruodžio 13 d. gautas PD raštas Nr. 5-S-31173, kuriame nurodoma:

2.1. „Informuojame, kad policija nuolat dirbo renginio vietoje ir prieigose, užtikrino viešąją tvarką. Policija prieš renginį prie Martyno Mažvydo bibliotekos kalbėjo su Lietuvos gėjų lygos (toliau – LGL) akcijos organizatoriumi X Aptarė galimas grėsmes, kitų asmenų provokacijas, pranešė, kad yra didelė tikimybė, jog į renginį ateis ir LGL nepalaikantys asmenys, galbūt provokuos ar konfliktuos. X informuotas nesivelti į ginčus, nepasiduoti provokacijoms. Gavus informaciją apie Y ir kitų asmenų susirinkimą A. Tumėno g. su Lietuvos Respublikos valstybinėmis vėliavomis ir šiems pajudėjus link Martyno Mažvydo bibliotekos, kur vyko LGL akcija, policijos pareigūnams buvo nurodyta būti arčiau renginio vietos ir stebėti žmonių veiksmus. Atvykę asmenys nesikeikė, nesistumdė, nereiškė agresijos, tik ginčijosi, todėl situacija buvo stebima.“

2.2. „Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad „valstybė, įgyvendindama pareigą užtikrinti pusiausvyrą tarp susirinkimų laisve siekiančių pasinaudoti asmenų tokios teisės bei kitų asmenų, kurių teisės ir laisvės organizuojamu susirinkimu galimai bus apribotos, teisių ir laisvių, turėtų užtikrinti galimybę susirinkimo laisve nesinaudojantiems asmenims susirinkimo metu ir vietoje užsiimti norima veikla tiek, kiek tai nesudarytų kliūčių teisės į susirinkimo laisvę įgyvendinimui“ (2013-07-23 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-858-2475-13), renginio organizatoriaus prašymu iš renginio vietos nebuvo pašalinti tretieji asmenys.“

2.3. „2023-09-28 gavus Lietuvos Respublikos Seimo nario T. V. R. kreipimąsi reg. Nr. SN(R3)-S-183, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“, nuostatomis, buvo atliktas informacijos patikslinimas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-06-06 nutarimu, nustatančiu, kad „valstybės valdžia Lietuvoje yra organizuota ir įgyvendinama remiantis valdžių padalijimo principu, reiškiančiu, jog kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją; viena valdžios institucija negali iš kitos perimti įgaliojimų, jų perduoti kitai valstybės valdžios institucijai ar atsisakyti; tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu ir atsižvelgiant į esamą reglamentavimą“ (byla Nr. 12/06), priimtas sprendimas nepradėti tarnybinio patikrinimo, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas […] pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d. ir 284 str. dėl įvykių renginio metu, todėl, nepabaigus ikiteisminio tyrimo ir nepriėmus procesinio sprendimo, vertinančio tą patį įvykį, bei nesant galimybių atriboti ar išskirti savarankišką policijos pareigūnų veikimą, nepatenkantį į ikiteisminio tyrimo sritį, nuspręsta sulaukti procesinio sprendimo ikiteisminiame tyrime […] ir tik paskui vertinti pareigūnų veiksmus tarnybinės atsakomybės kontekste. Šis sprendimas išdėstytas 2023-10-09 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. P. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-6999 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų 2023-09-28 susirinkimo, vykusio prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, metu“. Apie priimtą sprendimą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023-10-13 raštu Nr. 5-S-24594 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų susirinkimo metu“ informuotas Lietuvos Respublikos Seimo narys T. V. R.“

2.4. „Pranešame, kad dėl susirinkimo prie Martyno Mažvydo bibliotekos ir dėl ten vykusių įvykių iš Nacionalinės LGBT teisių organizacijos 2023-09-29 gautas tik prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą LGL20230929/2, adresuotas Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei […]. Šio prašymo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas […]. Kitų LGL kreipimųsi gauta nebuvo.“

2.5. „[…] informuojame, kad asmenų skundai (pareiškimai) dėl policijos pareigūnų veiksmų nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu ir vykdant Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – Aprašas), nuostatas. Pareiškėjo 2023-03-13 skundas buvo išnagrinėtas ir atitinkamos procedūros atliktos vadovaujantis būtent šiais specialiaisiais teisės aktais, o ne Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. […].“

2.6. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2024 m. vasario 19 d. raštu Nr. IBPS-S-99886-24 informavo, kad 2024 m. sausio 17 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas gavus pareiškimą dėl asociacijos LGL 2023 m. rugsėjo 28 d. organizuoto susirinkimo metu kilusio konflikto. Ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolams surašyti.

Seimo kontrolierei pateiktas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašas, kur, vertinant policijos pareigūnų veiksmus (neveikimą), nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2023 m. rugsėjo 28 d., susirinkimo, vykusio prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, metu būtų neatlikę savo pareigų ar netinkamai jas atlikę.

2.7. Policijos departamentas 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. 5-S-5883 Seimo kontrolierę informavo, jog Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, 9.2 papunktyje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas nustačius, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendžiu įvertinta pareigūno veika, dėl kurios yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, ir joje teisės aktų pažeidimų nekonstatuota. „Atsižvelgiant į tai, kad Prokuratūra ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-38911-23 įvertino policijos pareigūnų veiksmus ir priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir vadovaujantis Aprašo 9.2 papunkčiu, nėra teisinio pagrindo policijos pareigūnų veiksmus vertinti iš naujo.“

2.8. Policijos departamentas 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. 5-S-5883 taip pat informavo, kad „2023 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos gėjų lygos kreipimasis Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos oficialiai nebuvo gautas. Informuojame, kad policijos elektroninio pašto serveris yra papildomai saugomas nuo serveriui neatpažįstamų siuntėjų laiškų, todėl elektroniniai laiškai, gaunami iš išorinių siuntėjų, gali būti blokuojami arba iš karto nukreipiami į elektroninio pašto šiukšliadėžę. Siekiant išvengti kibernetinių atakų, policijos darbuotojams yra draudžiama atidaryti laiškus ar jų priedus, spausti nuorodas, gautas iš neatpažįstamų siuntėjų, ir neįsitikimus, kad gautas turinys yra saugus. Visais atvejais asmenims siūlytina atkreipti dėmesį į tai, kad policijos interneto svetainėje yra pateikta nuoroda į epolicija.lt platformą ir nurodyti policijos elektroninio pašto adresai [email protected] ir [email protected], kuriais galima saugiai ir patikimai pranešti policijai apie galbūt padarytą teisės pažeidimą, pateikti skundus ar kitus pranešimus.“

 

Tyrimui reikšmingos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis – „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.

Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.“

 

  1. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo:

2 straipsnis – „2. Susirinkimas – taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. 3. Susirinkimo dalyvis  asmuo, be ginklo dalyvaujantis susirinkime, kuriame įgyvendina teisę viešai laisvai reikšti savo pažiūras ir nuomonę.“

14 straipsnis – „1. Policijos pareigūnai privalo dalyvauti derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą. 2. Policijos pareigūnai privalo sudaryti organizacines ir kitokias įstatymų numatytas galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti, susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai apsaugoti.“

 

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnis – „3. Seimo kontrolieriai taip pat netiria prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau tiria skundus dėl prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves.“

 

  1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų 2001 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 98, 11 punktas – „Policijos departamentas, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas: […] 11.13. nagrinėja asmenų prašymus ir skundus, teikia jiems informaciją;“.

 

  1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):

12 punktas – „Institucijos turi užtikrinti, kad elektroninėje erdvėje (institucijos interneto svetainėje, taip pat tuo atveju, kai institucijos oficialiajai viešajai komunikacijai naudojamos kitos elektroninių ryšių priemonės) ir institucijos informaciniame stende valstybine, anglų ir kitomis pagal Taisyklių 25 punktą institucijos vadovo nustatytomis užsienio kalbomis būtų skelbiama: […] 12.4. elektroninių ryšių priemonės, kurias naudodami asmenys institucijai gali teikti savo prašymus ar skundus“.

27 punktas – „Asmuo prašymą ar skundą gali teikti naudodamas tik tokias elektroninių ryšių priemones, kurias naudoja institucija. Informacija apie institucijos naudojamas elektroninių ryšių priemones, kurias naudodami asmenys gali kreiptis į instituciją, turi būti pateikiama Taisyklių 12 punkte nurodytais būdais.“

28 punktas – „Institucijos darbuotojas, jam institucijos suteiktu elektroninio pašto adresu ar kitomis institucijos naudojamomis elektroninių ryšių priemonėmis gavęs prašymą ar skundą, turi ne vėliau kaip artimiausią savo darbo dieną persiųsti jį institucijos administracijos padaliniui, vykdančiam dokumentų registravimo funkcijas, išskyrus atvejus, kai į prašymą ar skundą pagal kompetenciją galima atsakyti Taisyklių 18 punkte nustatytais terminais.“

 

Tyrimui reikšmingos tarptautinių teisės aktų ir standartų nuostatos

 

  1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija):

10 straipsnis – „1. Kiekvienas  turi teisę  laisvai reikšti  savo  mintis  ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. […]“.

11 straipsnis – „1. Kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai. 2. Naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. Šis straipsnis nekliudo įvesti teisėtų naudojimosi šiomis teisėmis apribojimų asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajėgose, policijoje ar valstybės tarnyboje.“

 

  1. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos valstybėms narėms dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės priemonių (priėmė Ministrų komitetas 2010 m. kovo 31 d. 1081-ajame Ministrų pavaduotojų posėdyje):

13 punktas – „Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, padedančių užtikrinti, kad, vadovaujantis Konvencijos 10 straipsniu saviraiškos laisve būtų galima veiksmingai naudotis be diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės, įskaitant laisvei gauti ir suteikti informaciją apie asmenų seksualinę orientaciją ar lyties tapatybę.“

14 punktas – „Valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, padedančių užtikrinti, kad vadovaujantis Konvencijos 11 straipsniu taikių susirinkimų laisve būtų galima veiksmingai naudotis be diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės.“

15 punktas – „Valstybės narės turi užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos imtųsi tinkamų priemonių, padedančių apsaugoti taikių demonstracijų, palaikančių lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų žmogaus teises, dalyvius nuo bet kokių pastangų neteisėtai sužlugdyti ar sutrukdyti jiems naudotis saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvėmis.“

16 punktas – „Valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių, padedančių užtikrinti, kad nebūtų taikomi apribojimai naudotis saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvėmis, susiję su piktnaudžiavimu teisinėmis ar administracinėmis nuostatomis, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos, viešosios moralės ir viešosios tvarkos pagrindais.“

17 punktas – „Reikėtų skatinti visų lygių valdžios institucijas viešai pasmerkti, ypač žiniasklaidoje, bet kokį neteisėtą trukdymą asmenims ir asmenų grupėms naudotis saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvėmis, ypač, kai tai susiję su lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų žmogaus teisėmis.“

 

  1. Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro paskelbtos gairės dėl taikių susirinkimų laisvės [CDL-AD(2010)020][1] :

31 punktas – „Valstybė turi pozityvią pareigą aktyviai ginti taikius susirinkimus […], ir tai turėtų būti tiesiogiai įtvirtinta vidaus teisės aktuose, susijusiuose su susirinkimų laisve, policija ir kariuomenės galiomis. Ši pozityvi pareiga reikalauja, kad valstybė gintų taikaus susirinkimo dalyvius nuo bet kurio asmens ar grupės (įskaitant provokatorius ir kontrdemonstrantus), kurie bando sutrikdyti ar nuslopinti susirinkimą bet kokiu būdu.“

33 punktas – „Valstybės pareiga ginti taikų susirinkimą yra itin svarbi, kai asmenys, dalyvaujantys susirinkime ar siekiantys surengti susirinkimą, palaiko nepopuliarų požiūrį, nes tai gali padidinti priešiškos opozicijos galimybę.

 

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs:

11.1. „Saviraiškos laisvė yra vienas esminių [demokratinės] visuomenės pagrindų, viena svarbiausių jos pažangos ir kiekvieno žmogaus vystymosi sąlygų. Kiekvienas šioje srityje taikomas „formalumas“, „sąlyga“, „apribojimas“ turi būti proporcingi siekiamam teisėtam tikslui“ (žr., pvz., 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimą Handyside prieš Jungtinę Karalystę (A serija, Nr. 24, 49 punktas).

11.2. „Demonstracija gali suerzinti arba įžeisti asmenis, prieštaraujančius idėjoms ar teiginiams, kuriuos ja siekiama propaguoti. Tačiau dalyviai turi turėti galimybę surengti demonstraciją nesibaimindami, kad priešininkai prieš juos fiziškai smurtaus; tokia baimė galėtų atgrasyti asociacijas ar kitas grupes, palaikančias bendras idėjas ar interesus, atvirai reikšti savo nuomonę labai prieštaringai vertinamais klausimais, turinčiais įtakos bendruomenei. Demokratinėje valstybėje teisė į priešpriešinį demonstravimą negali apimti apribojimo naudotis teise demonstruoti. Todėl tikra, veiksminga taikių susirinkimų laisvė negali būti apibrėžta valstybės pareiga nesikišti: vien negatyvi samprata nesuderinama su 11 straipsnio objektu ir paskirtimi. Kaip ir 8 straipsnyje, 11 straipsnyje kartais reikalaujama imtis pozityvių priemonių, net ir asmenų tarpusavio santykių srityje, jei reikia“ (1988 m. liepos 21 sprendimas byloje „Ärzte für das Leben“ prieš Austriją, 32 punktas).

11.3. „Tikra ir veiksminga pagarba asociacijų ir susirinkimų laisvei negali būti susiaurinta tik iki valstybės pareigos nesikišti; toks aiškinimas būtų nesuderinamas su 11 straipsnio tikslu ar apskritai su Konvencijos, kaip visumos, tikslu. Taigi, galimos pozityvios pareigos užtikrinti veiksmingą naudojimąsi šiomis laisvėmis. Tai tampa itin svarbu nepopuliarias pažiūras turintiems arba mažumoms priklausantiems asmenims, nes jie yra labiau pažeidžiami dėl viktimizacijos“ (2007 m. balandžio 3 d. sprendimas Bączkowski ir kiti prieš Lenkiją, Nr. 1543/06, 63 punktas, citatoje nuorodos į bylas praleistos, Zhdanov ir kiti prieš Rusiją, 2019 m. liepos 16 d. sprendimas, Nr.12200/08, 163 punktas).

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 7 d. nutarimas:

„Konstitucinis susirinkimų laisvės įtvirtinimas reiškia, kad ji traktuojama kaip viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis. Ji yra reikšminga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sąlyga.

Susirinkimų laisvė – tai piliečių subjektinė teisė dalyvauti taikiame susibūrime ir laisvai reikšti savo nuomonę bei pažiūras, užtikrinanti asmenybės pilietinio aktyvumo raišką visuomenėje ir valstybėje.

Konstitucija yra vientisas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis), todėl susirinkimų laisvė traktuotina ne tik kaip savaiminė demokratijos vertybė, bet ir kaip svarbi garantija, kad bus visavertiškai įgyvendinamos įvairios konstitucinės teisės ir laisvės: piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį (Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis), jų teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis), jo teisė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis), piliečių teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas (Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis) ir kt. Taigi susirinkimų organizavimas yra vienas iš pilietinio ir politinio veikimo būdų.

Konstitucijos 36 straipsnyje ne tik yra įtvirtinta piliečių laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus, bet ir suformuluoti susirinkimų laisvės įgyvendinimo teisinio reguliavimo pagrindai, užtikrinama galimybė įgyvendinti šią laisvę nepažeidžiant kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių. Tai suponuoja tam tikras teisinių santykių, susijusių su susirinkimų organizavimu ir vedimu, subjektų – ir susirinkimo organizatorių, ir institucijų ar pareigūnų, priimančių sprendimus dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, – teises bei pareigas.“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

13.1. dėl policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) susirinkimo metu;

13.2. dėl prašymų (skundų) nagrinėjimo.

 

 

Dėl policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) susirinkimo metu

 

  1. Tyrimas Seimo kontrolierės iniciatyva pradėtas įvertinus visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusią informaciją dėl policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) 2023 m. rugsėjo 28 d. vykusio susirinkimo metu, policijos pareigūnams nereaguojant į priešiškai nusiteikusių asmenų veiksmus.

 

  1. Tyrimo metu Policijos departamentas informavo, kad dėl 2023 m. rugsėjo 28 d. susirinkimo prie Martyno Mažvydo bibliotekos metu vykusių įvykių pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl nuspręsta sulaukti procesinio sprendimo ikiteisminiame tyrime ir tik paskui vertinti pareigūnų veiksmus tarnybinės atsakomybės kontekste.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra informavo, kad 2024 m. sausio 17 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas gavus pareiškimą dėl asociacijos LGL 2023 m. rugsėjo 28 d. organizuoto susirinkimo metu kilusio konflikto. Ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinami policijos pareigūnų veiksmai ir nebuvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2023 m. rugsėjo 28 d., susirinkimo, vykusio prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, metu būtų neatlikę savo pareigų ar netinkamai jas atlikę.

Nutraukus ikiteisminį tyrimą Policijos departamentas papildomai informavo, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra ikiteisminiame tyrime įvertino policijos pareigūnų veiksmus ir priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra teisinio pagrindo policijos pareigūnų veiksmų šiuo aspektu vertinti iš naujo.

 

  1. Tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas nustačius, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendžiu įvertinta pareigūno veika, dėl kurios yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, ir joje teisės aktų pažeidimų nekonstatuota.

Įvertinus šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pradėto ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinami ir policijos pareigūnų veiksmai (neveikimas) užtikrinant protesto (susirinkimo) dalyvių teisę į taikų susirinkimą, dėl policijos pareigūnų veiksmų buvo priimtas procesinis sprendimas, kurio teisėtumo ir pagrįstumo Seimo kontrolieriai netiria ir nevertina.

 

  1. Kartu būtina akcentuoti, kad susirinkimų laisvė yra viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis. Per susirinkimų laisvę realizuojama asmenų subjektinė teisė dalyvauti taikiame susibūrime ir laisvai reikšti savo nuomonę bei pažiūras, taip pat užtikrinama asmenybės pilietinio aktyvumo raiška visuomenėje ir valstybėje.

Susirinkimų laisvė ir teisė įtvirtinta tiek nacionaliniuose teisės aktuose, tiek ir tarptautiniuose dokumentuose bei jurisprudencijoje, kur akcentuojama, kad įgyvendindama susirinkimų teisę valstybė turi užtikrinti ir susirinkimo dalyvių saugumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas  yra ne kartą konstatavęs, kad teisė laisvai rengti taikius susirinkimus apima ir pozityvią valstybės pareigą suteikti susirinkimų dalyviams atitinkamą apsaugą (pažymos 11 punktas).

Susirinkimų įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad policijos pareigūnai privalo sudaryti organizacines ir kitokias įstatymų numatytas galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti, susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai apsaugoti.

Gairėse dėl taikių susirinkimų laisvės (pažymos 10 punktas) numatyta, kad visų pirma, valstybė turi pozityvią pareigą imtis pagrįstų ir tinkamų priemonių, kurios leistų surengti taikius susirinkimus, dalyviams nebijant fizinio smurto. Teisėsaugos pareigūnai turi apsaugoti taikaus susirinkimo dalyvius nuo bet kurio asmens ar grupės (įskaitant provokatorius ir kontrdemonstrantus), kurie bando sutrikdyti ar slopinti susirinkimą bet kokiu būdu.

 

  1. Kaip minėta, Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi pozicijos, kad pozityvi pareiga užtikrinti galimybę veiksmingai pasinaudoti teise į taikių susirinkimų laisvę ir teise laisvai reikšti savo nuomonę tampa ypač aktuali, kai šiomis teisėmis siekia pasinaudoti nepopuliarias pažiūras visuomenėje turintys ar visuomenės mažumų grupėms priklausantys asmenys. Seimo kontrolierės nuomone, pozityvi pareiga užtikrinti galimybę veiksmingai pasinaudoti taikių susirinkimų teise itin svarbi, be kita ko, tais atvejais, kai susirinkime siekiama atkreipti dėmesį į diskriminacines teisės aktų nuostatas ir praktikas, keliamos pažeidžiamų ir (ar) stigmatizuojamų visuomenės grupių, dažniau susiduriančių su diskriminacija, teisių užtikrinimo problemos.

Šiame kontekste pastebėtina, kad sociologiniai tyrimai rodo vis dar gajas neigiamas visuomenės nuostatas LGBT[2] asmenų atžvilgiu. Pavyzdžiui, 2023 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad net 54 proc. respondentų nurodė, kad nenorėtų gyventi kaimynystėje su homoseksualiais asmenimis, 40 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje.[3] 2022 m. buvo užregistruotos 87 kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę veikos (Baudžiamojo kodekso 170 str.), iš jų 57 – nukreiptos prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos; 2023 m. tokių veikų užregistruota 44, iš jų 16 – nukreiptos prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos[4]. Tai leidžia teigti, kad LGBT asmenys vis dar yra stigmatizuojami dėl jų tapatybės, todėl itin svarbu užtikrinti galimybes atkreipti visuomenės ir sprendimų priėmėjų dėmesį į LGBT žmogaus teisių užtikrinimo problemas.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose (pažymos 9 punktas), be kita ko, nurodoma, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad teisėsaugos įstaigos imtųsi tinkamų priemonių taikių demonstracijų, kuriose išreiškiamas pritarimas LGBT žmogaus teisėms, dalyviams apsaugoti ir užkirstų kelią bandymams neteisėtai sužlugdyti ar sutrukdyti dalyvių veiksmingą naudojimąsi nuomonės reiškimo ir taikių susirinkimų laisve. Valstybės institucijos visais lygiais skatintinos viešai pasmerkti, ypač žiniasklaidos priemonėse, bet kokį neteisėtą kišimąsi į asmenų ir grupių teisę įgyvendinti savo saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvę, ypač susijusią su LGBT asmenų žmogaus teisėmis.

 

  1. Apibendrinant pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad užtikrinant teisę į taikų susirinkimą, turi būti užtikrinama ir susirinkimo dalyvių teisė nebijoti provokatorių ar priešiškai nusiteikusių asmenų ir galimo jų smurto, taip pat neturi būti toleruojami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti taikų susirinkimą, ypatingą dėmesį skiriant asmenų, kurie dažnai susiduria su draudžiama diskriminacija ir neigiamomis visuomenės nuostatomis, susirinkimų ir saviraiškos laisvės apsaugai.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, LVAT praktikoje, kuria remiasi PD, pateikdamas paaiškinimus (pažymos 2.2. punktas), pabrėžiama valstybės pareiga užtikrinti galimybę susirinkimo laisve nesinaudojantiems asmenims susirinkimo metu ir vietoje užsiimti norima veikla tiek, kiek tai nesudarytų kliūčių teisės į susirinkimo laisvę įgyvendinimui, nereiškia, jog turi būti toleruojami susirinkimo (protesto) dalyvių pozicijai nepritariančių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sutrikdyti susirinkimo eigą, kaip tų asmenų laivė susirinkimo vietoje užsiimti jų norima veikla ir pusiausvyros tarp skirtingų asmenų grupių užtikrinimas.

 

  1. Iš 2023 m. rugsėjo 28 d. vykusio susirinkimo dalyvių pasisakymų bei visuomenės informavimo priemonėse pateiktos informacijos akivaizdu, jog, atvykus priešiškai nusiteikusių asmenų grupei, susirinkimo dalyviai nesijautė saugūs, ir nors fizinis smurtas susirinkimo dalyvių atžvilgiu nebuvo naudojamas, jie buvo apsupti priešiškų, provokatyviai besielgiančių asmenų, todėl susirinkimas buvo nutrauktas organizatorių iniciatyva, nesant realių galimybių jo tęsti. Kaip jau yra konstatavęs EŽTT, tikra ir veiksminga pagarba asociacijų ir susirinkimų laisvei negali būti siejama tik su valstybės pareiga nesikišti, priešingai, atitinkamos institucijos turi pozityvią pareigą užtikrinti veiksmingą naudojimąsi šiomis laisvėmis demokratinėje valstybėje. Pažymėtina ir tai, kad iš vaizdo ir garso įrašų matyti, kad provokatoriai nesiekė pasinaudoti teise į kontrsusirinkimą (pvz., žurnalistams nurodė, kad eina pro šalį į neva vykstantį filmavimą, nori pasidomėti, kodėl susirinkimo organizatoriai nevyksta kovoti į Ukrainą ir pan.), tačiau tikslingai atliko veiksmus, nukreiptus į vykstančio susirinkimo sutrikdymą, įskaitant fizinį įsibrovimą tarp susirinkimo, kuriame dalyvavo nedidelis asmenų skaičius, dalyvių ir taikant jiems psichologinį spaudimą, be kita ko, valstybinių vėliavų kotus naudojant kaip pagalius.

Šiuo tiriamu atveju, konstatuotina, kad dėl provokatorių veiksmų susirinkimo dalyviai nesijautė saugūs ir susirinkimas buvo baigtas anksčiau laiko, nes renginyje budėję policijos pareigūnai nereagavo į susirinkimo organizatorių nusiskundimus bei nesiėmė veiksmų, kad būtų užtikrintas jų saugumas. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad nebuvo imtasi priemonių susirinkimo organizatorių ir dalyvių teisei į taikų susirinkimą apsaugoti, tyrimas dėl policijos pareigūnų nepakankamo aktyvumo užtikrinant susirinkimo dalyvių teisę naudotis susirinkimų laisve pripažįstamas pagrįstu.

 

Dėl prašymų (skundų) nagrinėjimo

 

  1. Tyrimas Seimo kontrolierės iniciatyva pradėtas įvertinus gautą pranešimą apie Policijos departamente galimai netinkamai nagrinėtus suinteresuotų asmenų kreipimusis dėl policijos pareigūnų veiksmų susirinkimo metu.

 

  1. Tyrimo metu Seimo kontrolierei buvo pateikta informacija, kad asociacija LGL kreipėsi į Policijos departamentą elektroniniu paštu išsiųsdama prašymą įvertinti policijos pareigūnų veiksmus susirinkimo metu.

Policijos departamentas informavo, kad oficialiai negavo asociacijos LGL prašymo įvertinti policijos pareigūnų veiksmus. Policijos departamentas paaiškino, kad policijos interneto svetainėje yra pateikta nuoroda į epolicija.lt platformą ir nurodyti policijos elektroninio pašto adresai [email protected] ir [email protected], kuriais galima saugiai ir patikimai pranešti policijai apie galbūt padarytą teisės pažeidimą, pateikti skundus ar kitus pranešimus.

Policijos departamentas taip pat paaiškino, kad policijos elektroninio pašto serveris yra papildomai saugomas nuo serveriui neatpažįstamų siuntėjų laiškų, todėl elektroniniai laiškai, gaunami iš išorinių siuntėjų ir atsiųsti ne į policijos interneto svetainėje nurodytus elektroninio pašto adresus, gali būti blokuojami arba iš karto nukreipiami į elektroninio pašto šiukšliadėžę. Siekiant išvengti kibernetinių atakų, policijos darbuotojams yra draudžiama atidaryti laiškus ar jų priedus, spausti nuorodas, gautas iš neatpažįstamų siuntėjų, ir neįsitikinus, kad gautas turinys yra saugus.

 

  1. Taisyklėse numatyta, jog institucijos turi užtikrinti, kad elektroninėje erdvėje (institucijos interneto svetainėje, taip pat tuo atveju, kai institucijos oficialiajai viešajai komunikacijai naudojamos kitos elektroninių ryšių priemonės) ir institucijos informaciniame stende valstybine, anglų ir kitomis pagal Taisyklių 25 punktą institucijos vadovo nustatytomis užsienio kalbomis būtų skelbiamos elektroninių ryšių priemonės, kurias naudodami asmenys institucijai gali teikti savo prašymus ar skundus. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, asmuo prašymą ar skundą gali teikti naudodamas tik tokias elektroninių ryšių priemones, kurias naudoja institucija ir apie kurias yra informuojama institucijos interneto svetainėje.

Tyrimo metu nustatyta, kad asociacija LGL prašymą Policijos departamentui išsiuntė kitu elektroninio pašto adresu, nei nurodyta institucijos interneto svetainėje oficialiajai komunikacijai. Todėl konstatuoti, kad prašymas buvo pateiktas tinkamai ir (arba) kad policijos pareigūnai nesivadovaudami teisės aktų reikalavimais jį apskaitė, nėra pagrindo.

 

  1. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad asociacijos LGL prašymas Policijos departamentui buvo išsiųstas ne šios institucijos interneto svetainėje nurodytais elektroninio pašto adresais, todėl prašymas nebuvo gautas ir atsakymas nebuvo rengiamas.

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, tyrimo dalis dėl Policijos departamente gautų prašymų (skundų) galimai netinkamo nagrinėjimo atmetama.

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) susirinkimo metu pripažinti pagrįstu.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl Policijos departamente gautų prašymų (skundų) galimai netinkamo nagrinėjimo atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė policijos generaliniam komisarui rekomenduoja imtis priemonių, kad gavusiems leidimą organizuoti susirinkimą dalyviams visais atvejais būtų užtikrinama praktinė ir veiksminga jų teisė į taikų susirinkimą, ypač kai vykstant susirinkimui dėl provokatorių ar priešiškai nusiteikusių asmenų veiksmų kyla grėsmė teisės į taikų susirinkimą visaverčiam įgyvendinimui.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                          Erika Leonaitė

[1] https://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2010)020-e

[2] LGBT – lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai asmenys.

[3] Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto ir VšĮ „Diversity development group“ tyrimas Visuomenės nuostatos etninių, religinių, migrantų ir kitų socialinių grupių atžvilgiu Lietuvoje: 2023 m., https://lstc.lt/wp-content/uploads/2024/03/Skaidres-viesinimui.-Visuomenes-nuostatos-2023-1.pdf.

[4] Duomenys apie nusikalstamas veikas, padarytas siekiant diskriminuoti ar išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui Lietuvos Respublikoje, https://ird.lt/lt/reports/view_item_datasource?id=10971&datasource=93729.