SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ, GALIMAI NETEISĖTAI IŠDAVUS STATYBĄ SAUGOMOJE TERITORIJOJE LEIDŽIANTĮ DOKUMENTĄ, PAŽYMA

Dokumento numeris 4D-2021/2-517
Data 2021-07-07
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ, GALIMAI NETEISĖTAI IŠDAVUS STATYBĄ SAUGOMOJE TERITORIJOJE LEIDŽIANTĮ DOKUMENTĄ, PAŽYMA
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

TYRIMO PAGRINDAS

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2021 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 4D-2021/2-517 pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl Molėtų rajono savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų, galimai neteisėtai išdavus statybą saugomoje teritorijoje leidžiantį dokumentą.

 

  1. Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gauta informacija, kad Ažuraisčių k., Mindūnų sen., Molėtų r. sav., kraštovaizdžio draustinio, gamtinio ir kompleksinio draustinio bei valstybinio parko teritorijoje esančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. <…>), Ažuraisčių k., Mindūnų sen., Molėtų r. sav. (toliau vadinama ir – Žemės sklypas), vykdomos galimai neteisėtos statybos.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos aplinkybės

 

  1. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, 13,9 ha žemės sklypas (kadastro Nr. <…>), Ažuraisčių k., Mindūnų sen., Molėtų r. sav., yra žemės ūkio paskirties. Prie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikytinų Žemės sklypui (kadastro Nr. <…>), nurodyta: kraštovaizdžio draustiniai (V skirsnis, dvidešimt antras skirsnis), gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai (V skyrius, aštuntasis skirsnis), valstybiniai parkai (V skyrius, dvidešimt trečiasis skirsnis), paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis), paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis), paviršiniai vandens telkiniai (VI skyrius, šeštasis skirsnis) ir kt.

 

  1. 2013 m. lapkričio 11 d. tuometės Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos rašte Nr. 2-1070 Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui (nurodyta, kad raštu atsakoma į 2013 m. lapkričio 7 d. kreipimąsi Nr. PPP-94-13-0000719) rašoma:

„Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija išnagrinėjo pateiktą […] sodybos atstatymo: vieno buto gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų – garažo, dirbtuvių, pirties Molėtų r. sav., Mindūnų sen., Ažuraisčių k., statybos projektą.

Informuojame, kad projekto sprendiniai atitinka Labanoro regioninio parko reglamente nustatytus reikalavimus. Projektui pritariame.“

 

  1. 2013 m. lapkričio 13 d. tuometės Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus rašte Nr. P9-604(3.1.53) [Seimo kontrolierei pateiktoje elektroninėje dokumento versijoje adresatas rašte pašalintas] rašoma:

„Išnagrinėjome Jūsų sodybos atstatymo: gyvenamosios paskirties vieno buto namo ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų Molėtų r. sav., Mindūnų sen., Ažuraisčių k. (kadastro Nr. <…>) statybos projektą.

Projekto sprendiniams pritariame.“

 

  1. 2013 m. lapkričio 14 d. tuomečio Savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytame Rašytiniame pritarime statinio projektui Nr. RPP-94-131114-00089 rašoma:

„STATINIO PROJEKTUI Sodybos atstatymas: vieno buto gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų – garažo, dirbtuvių, pirties Molėtų r. sav., Mindūnų sen., Ažuraisčio k., statybos projektas, Nr. 2947, parengtas 2013 m, kurį parengė projektuotojas UAB „A“, kodas 184250740 ir kuriam raštu pritarė šie subjektai:

  • Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, rašytinio pritarimo Nr. 2-1070, 2013 m. lapkričio 11 d.;
  • Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, rašytinio pritarimo Nr. P9-604-(3.1.53), 2013 m. lapkričio 13 d.;
  • Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius.

PRITARIAMA.

ŠIS DOKUMENTAS turinčiam statytojo teisę asmeniui: X […] statybos vietoje: žemės sklypo (-ų) kadastro Nr. <…>, adresu: Molėtų r. sav., Mindūnų sen., Ažuraisčiai.

SUTEIKIA TEISĘ:

  1. Statyti naują (-us) statinį (-ius):
    • Statinio paskirtis – Gyvenamoji (vieno buto pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Nesudėtingas;
    • Statinio paskirtis – Pagalbinio ūkio (Negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Nesudėtingas;
    • Statinio paskirtis – Pagalbinio ūkio (Negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Nesudėtingas;
    • Statinio paskirtis – Pagalbinio ūkio (Negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – nesudėtingas. […].“

 

  1. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau vadinama – NŽT) pateiktais duomenimis:

„[…]

NŽT Molėtų skyriaus (toliau vadinama – Skyrius) vedėjas 2021 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. 40ŽNS-1-(14.40.144.) ,,Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo“ 2021 m. birželio 8 d. atlikti neplaninį Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą vietoje.

[…]

Žemės sklypas suprojektuotas Molėtų rajono, Mindūnų seniūnijos, Mindūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 1999 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 10-08-91 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Molėtų rajone“, (projektinis Nr. 237-2). Žemės sklypas 1999 m. lapkričio 23 d. paženklintas vietovėje, parengtas Žemės sklypo lauko brėžinys (abrisas), surašytas aktas žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktas. Atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant posūkio taškų ir riboženklių koordinates pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarūs matavimai) parengtas Žemės sklypo planas M 1:10 000 ir užpildyta Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų forma. Iš 1999 metais parengtų dokumentų matyti, kad Žemės sklype statinių kontūrai nebuvo kartografuoti, parengtoje Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų formoje užstatytos teritorijos plotas nebuvo nurodytas. Taigi, įvertinus 1999 metais parengtus dokumentus darytina išvada, kad Žemės sklypo privatizavimo metu Žemės sklype statinių nebuvo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 54459-62-9815 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo“ vietovėje piliečiui Y“ atkurtos nuosavybės teisės grąžinant Žemės sklypą natūra.

Informuojame, kad pagal NŽT Skyriaus pateiktus dokumentus ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. 62/13635) (toliau – Išrašas) duomenis 2002 m. balandžio 12 d. nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenys, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarūs matavimai), buvo patvirtinti Utenos apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 10-06-577 „Dėl žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo Molėtų rajone“.

[…] pagal NŽT Skyriaus pateiktus dokumentus nustatyta, jog UAB „B“ 2008 m. kovo 19 d. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje), paženklino šio žemės sklypo ribas vietovėje, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą Nr. 1241, parengė Žemės sklypo planą ir kadastro duomenų lenteles. Parengtas 2008 m. kovo 19 d. Žemės sklypo planas Utenos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos Z. Č. buvo suderintas 2008 m. balandžio 3 d. Utenos apskrities viršininko 2008 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 14-617 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ (toliau – 2008 metų Įsakymas) patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys.

Pagal VĮ Registrų centro išrašo duomenis, Žemės sklype nėra registruotų statinių. Taip pat įvertinus UAB „B“ 2008 m. kovo 19 d. parengtus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos duomenis, nustatyta, kad žemės sklype nėra kartografuotų statinių bei nėra nurodyta, kad Žemės sklypo naudmenas sudaro užstatyta teritorija.

[…]

Pagal NŽT Skyriaus pateiktą informaciją, NŽT Skyrius 2021 m. birželio 8 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą […]. Iš 2021 m. birželio 8 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 40ŽN-41-(14.40.73.) ir jo prieduose esančios informacijos matyti, kad Žemės sklype statomi statiniai. Apie 2021 m. birželio 8 d. žemės naudojimo patikrinimo metu pastebėtus galimus pažeidimus (vykdomas statybas), nesusijusius su NŽT kompetencija, NŽT Skyrius 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. 40SD-2419-(14.40.137 E.) „Dėl atliktos žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir informacijos pateikimo“ informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – VTPSI), pateikiant šiai institucijai reikalingą informaciją. […].“

 

  1. VTPSI pateiktais duomenimis:

„[…]

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą […] Žemės sklypas yra saugomos teritorijos ribose Labanoro regioniniame parke. […] Taip pat sklype nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. sklypas patenka į Kraštovaizdžio draustinių (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo V skyrius, dvidešimt antrasis skirsnis) ir į Gamtinių ir kompleksinių draustinių (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo V skyrius, aštuntasis skirsnis) teritoriją.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodomas statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas:

1) leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas ir galimybes jų rekonstrukcijai;

2) sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote. Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams);

3) leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;

4) leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, šios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote;

5) leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus. Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, dėl to, kad vieta yra užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miško, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių, pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, negu buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus. Kai tokiais atvejais parenkant atstatomos sodybos pastatams naują jų statybos vietą žemės sklype dėl jo formos ar dėl kitų greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba atstumo nuo šlaito briaunos, statybos vieta atstatomos sodybos pastatams privalo būti parenkama kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų šlaitų būtų kuo didesnis. Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti apribojimai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose;

6) statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos esamų pastatų tūriai gali būti didinami, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, įrengiant šlaitinius stogus arba kai draustinio tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;

7) buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė;

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodomas statybų valstybiniuose parkuose reglamentavimas:

1) draudžiama statyti ir (ar) įrengti naujus statinius ir (ar) įrenginius, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;

2) leidžiama rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomos buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atstatomas istorines dvaro sodybas, kurių statiniai (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote. Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams);

3) leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;

4) leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, šios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote;

5) leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus. Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, dėl to, kad vieta yra užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miško, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių, pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, negu buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus. Kai tokiais atvejais parenkant atstatomos sodybos pastatams naują jų statybos vietą žemės sklype dėl jo formos ar dėl kitų greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba atstumo nuo šlaito briaunos, statybos vieta atstatomos sodybos pastatams privalo būti parenkama kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų šlaitų būtų kuo didesnis. Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti apribojimai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose;

6) leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius laikantis valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas ir galimybes jų rekonstrukcijai;

7) statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos esamų pastatų tūriai gali būti didinami, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;

8) sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai;

9) buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė.

Patikrinus statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenis, nustatyta, kad pagal 2013 m. projektuotojo UAB „A“ parengtą projektą „Sodybos atstatymas: vieno buto gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų – garažo, dirbtuvių, pirties Molėtų r. sav., Mindūnų sen., Ažuraisčių k., statybos projektas“ (toliau – Projektas), kuriam, pagal 2013 m. galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalį, raštu pritarė Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas ir saugomos teritorijos direkcijos – Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas, 2013 m. lapkričio 14 d. Savivaldybės administracija išdavė Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-94-131114-00089 […].

Pažymėtina, kad Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106, 2 punkte nurodyta, kad sprendimus dėl buvusių sodybų atstatymo valstybės įsteigtose saugomose teritorijose priima šių saugomų teritorijų direkcijos, o dėl buvusių sodybų atstatymo savivaldybių tarybų įsteigtose saugomose teritorijose – savivaldybių administracijos.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir išduotą Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-94-131114-00089, darytina išvada, kad Žemės sklype statyba galima.

[…]

Departamentas 2021 m. birželio 9 d. atliko statybos darbų teisėtumo patikrinimą Žemės sklype, 2021 m. birželio 14 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK -1041 […].

[…]

Žemės sklype pagal Projektą statomas gyvenamasis namas, taip pat pastatytas I gr. nesudėtingosios kategorijos inžinerinis statinys – lieptas, kurio statybai, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Patikrinimo metu statiniai nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre. […].“

Seimo kontrolierė tyrimo metu paprašė VTPSI informuoti, ar su Žemės sklypu, statiniais (statinių pamatais), buvusios sodybos vietos nustatymu teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, susiję klausimai buvo nagrinėti teismo tvarka.

VTSPI informavo, kad „VTPSI duomenų bazėse nėra informacijos dėl klausimų, susijusių su Žemės sklypu, statiniais (statinių pamatais), buvusios sodybos vietos nustatymu teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, nagrinėjimo teismo tvarka.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnis

„[…]

Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

 

  1. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatos, galiojusios 2013 m. lapkričio 14 d. rašytinio pritarimo statinio projektui (žr. pažymos 6 punktą) išdavimo metu:

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

„[…]

  1. 43. Valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu“;

3 straipsnis. Saugomų teritorijų steigimo tikslai

„Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes)“;

12 straipsnis. Valstybiniai parkai

„1. Valstybinių parkų steigimo tikslai:

1) išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį;

2) išsaugoti tipiškas arba unikalias ekosistemas;

3) atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius bei kultūrinius kompleksus ir objektus (vertybes);

4) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams gamtos ir kultūros paveldo apsaugos srityse;

5) propaguoti ir remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas;

6) sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui;

7) plėtoti aplinkosauginį švietimą, propaguoti ekologinę žemdirbystę;

8) įgyvendinti kitus valstybinių parkų nuostatuose numatytus jų steigimo tikslus.

  1. Pagal reikšmę skiriami:

1) nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai;

2) regioniniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti. Istoriškai vertingiausiems regioniniams kultūriniams kompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai regioniniai parkai.

  1. Valstybinių parkų ir jų zonų ribų planuose išskiriamos šios funkcinio prioriteto zonos: konservacinio (rezervatai ir draustiniai), ekologinės apsaugos, rekreacinio bei ūkinio prioriteto ir kitos paskirties zonos. Valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose reguliuojamas teritorijos naudojimas ir apsauga. Jos nustatomos pagal tipinius apsaugos reglamentus“;

13 straipsnis. Veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimas

„1. Valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.

  1. Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudžiama:

1) statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) vertės požymius, įrengti naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje, suderinus su valstybinio parko direkcija Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, įrengiamą ne daugiau kaip vieną iki 0,2 ha ploto smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, skirtą žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esančių naudingųjų iškasenų naudojimui savo ūkio reikmėms;

2) mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius;

3) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti;

4) statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose;

5) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;

6) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su valstybiniuose parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);

7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. Šis draudimas taikomas ir teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink valstybinius parkus.

  1. Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai“;

28 straipsnis. Saugomų teritorijų planavimas

„1. Saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis.“

 

  1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, galiojusios 2013 m. lapkričio 14 d. rašytinio pritarimo statinio projektui (žr. pažymos 6 punktą) išdavimo metu:

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

„[…]

  1. Saugomų teritorijų ir jų zonų planai (projektai) – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomos saugomų teritorijų arba atskirų jų dalių naudojimo ir apsaugos kryptys, funkcinio prioriteto bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų ribos ir reglamentai, konkrečios tvarkymo priemonės.
  2. Saugomų teritorijų tinklų ir atskirų jų dalių schemos – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys saugomų teritorijų tinklų formavimo, naudojimo ir apsaugos bendrąją koncepciją“;

22 straipsnis. Detaliųjų planų rengimas

„1. Detalieji planai rengiami:

1) teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą;

2) kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti;

3) kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti;

4) kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei;

[…]

  1. Detalieji planai nerengiami:

1) jeigu numatomiems statyti statiniams leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį yra nereikalingas ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo tipas nesikeičia;

2) kai statant (rekonstruojant, remontuojant) statinius nekeičiamas faktinis (pagal nekilnojamojo turto registro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, užstatymo plotas ir pastatų aukštis arba nekeičiamas detaliajame plane nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, taip pat kai nedidinamas esamų sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių statybos žemės sklypuose teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis ir užstatymo tankumas;

3) miestų dalims, miesteliams ir kaimams, esantiems teritorijose, kurių bendrasis planas parengtas masteliu M 1:2000 ar stambesniu ir jo reglamentai apibrėžia teritorijoje galimas veiklos rūšis, užstatymo tipą ir užstatymo rodiklius (užstatymo tankumą, aukštį ir intensyvumą). Šiuo atveju savivaldybės lygmens bendrasis planas turi neprieštarauti Vyriausybės patvirtintų specialiųjų planų sprendiniams. Apie numatomą statyti objektą ir jo projektavimo pradžią visuomenė informuojama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

[…]

7) jeigu saugomose teritorijose sodybų (gyvenamojo namo su priklausiniais) statyba numatyta tvarkymo plane (planavimo schemoje) arba naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį; […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo:

4 straipsnis. Vietos savivaldos principai

„Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:

[…]

6) Savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

 

  1. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo:

19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas

„1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

  1. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir (ar) imasi kitų šio Įstatymo nustatytų priemonių.

[…]

  1. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus:

1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo:

32 straipsnis. Valstybės, savivaldybių institucijų ir Valstybės žemės fondo kompetencija reguliuojant žemės santykius

„3. NŽT:

[…]

9) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę; […]“;

36 straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė

„1. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo NŽT, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo:

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

„Šis Įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę“;

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

„[…] 2. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių geometrinius parametrus bei nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas.

  1. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla.
  2. Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimaiveiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktą apibūdinantys faktiški kadastro duomenys. […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo:

27 straipsnis. Statybą leidžiantys dokumentai:

„[…]

  1. Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

[…]

  1. Kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę […] arba savo iniciatyva – VTPSI, […] Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, […]. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą. Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai.“

 

  1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo:

10 straipsnis. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimas

„1. VTPSI statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina pagal VTPSI metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių […]  pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu.

  1. Atlikdamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą, VTPSI pareigūnas statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam viešojo administravimo subjektui pateikia privalomąjį nurodymą pateikti visus su statybą leidžiančio dokumento išdavimu susijusius dokumentus. Nurodyti pateikti dokumentai, išskyrus tuos, kuriuos (jų kopijas) galima gauti pasinaudojus IS „Infostatyba“, pateikiami per 10 darbo dienų nuo privalomojo nurodymo gavimo dienos. Šį terminą VTPSI, gavusi rašytinį motyvuotą viešojo administravimo subjekto prašymą, gali pratęsti 10 darbo dienų.
  2. Gavęs privalomajame nurodyme nurodytus dokumentus, VTPSI pareigūnas patikrina, ar:

[…]

10) statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams;

[…].

  1. VTPSI pareigūnas turi teisę patikrinti ir šio straipsnio 3 dalyje nenurodytų statybą leidžiančio dokumento išdavimo reikalavimų atitiktį teisės aktams. […].“

 

  1. Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106:

„1. Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato prašymų atstatyti buvusias sodybas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) parkuose (toliau – saugomose teritorijose) ir kitų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo, sprendimų priėmimo tvarką.

  1. Sprendimus dėl buvusių sodybų atstatymo valstybės įsteigtose saugomose teritorijose priima šių saugomų teritorijų direkcijos, o dėl buvusių sodybų atstatymo savivaldybių tarybų įsteigtose saugomose teritorijose – savivaldybių administracijos.
  2. Tvarkos aprašas netaikomas tais atvejais, kai yra priimti teismo sprendimai dėl sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
  3. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme apibrėžtas sąvokas.
  4. Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, siekiantys atstatyti buvusią sodybą saugomoje teritorijoje esančiame žemės sklype, arba sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, siekiantys atstatyti buvusią sodybą privačioje miško žemėje, esančioje saugomoje teritorijoje (toliau – pareiškėjai), teikia prašymą raštu (tiesiogiai atvykus į saugomos teritorijos direkciją arba savivaldybės administraciją arba atsiuntus prašymą paštu, faksu ar elektroniniu paštu) atitinkamai saugomos teritorijos direkcijai arba savivaldybės administracijai pagal žemės sklypo buvimo vietą. […].
  5. Pareiškėjas prašyme dėl buvusios sodybos atstatymo saugomoje teritorijoje nurodo saugomos teritorijos, į kurią patenka žemės sklypas ir kuriame norima atstatyti sodybą, pavadinimą, žemės sklypo kadastro numerį ir pateikia žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ir buvusios sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinančius dokumentus (valstybės archyvų direktorių ar jų įgaliotų asmenų patvirtintas valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijas) arba sutikimą, kad saugomos teritorijos direkcija arba savivaldybės administracija galėtų gauti šiuos duomenis iš valstybės archyvų pareiškėjui apmokėjus teisės aktais nustatytą archyvų teikiamos paslaugos mokestį.

Tais atvejais, kai prašymą dėl buvusios sodybos saugomoje teritorijoje esančioje privačioje miško žemėje atstatymo pateikia tos sodybos savininko pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, su prašymu pateikiami savininko nuosavybės teisę į buvusią sodybą patvirtinantys dokumentai ir nurodytų įpėdinių paveldėjimo teisę patvirtinantys dokumentai.

  1. Gavusi prašymą ir visus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 6 punkte, saugomos teritorijos direkcija arba savivaldybės administracija prašymą nagrinėja, sprendimą priima ir atsakymą pateikia Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka ir terminais. Tais atvejais, kai saugomos teritorijos direkcija arba savivaldybės administracija pati kreipiasi į valstybės archyvus prašydama pateikti valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijas, terminas pradedamas skaičiuoti nuo valstybės archyvų pateikto atsakymo gavimo dienos.

Tiek, kiek prašymų pateikimo ir priėmimo tvarkos nereglamentuoja šis Tvarkos aprašas, prašymai teikiami ir priimami Taisyklių nustatyta tvarka.

  1. Saugomos teritorijos direkcija ar savivaldybės administracija priima sprendimą, kad pareiškėjo prašyme nurodytame žemės sklype, kuriame norima atstatyti buvusią sodybą, leidžiama atstatyti buvusią sodybą, jeigu valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijose galima identifikuoti nurodytame žemės sklype buvusios sodybos pastatus (priklausomai nuo mastelio – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastato (namo) su jo priklausiniais ar be jų kontūrai arba visa sodyba pažymėti sutartiniais ženklais, kurių paaiškinimas pateiktas žemėlapio legendoje).
  2. Saugomos teritorijos direkcija ar savivaldybės administracija priima sprendimą, kad nėra galimybės atstatyti buvusią sodybą, jeigu valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijose pareiškėjo prašyme nurodytame žemės sklype, kuriame norima atstatyti buvusią sodybą, nėra galimybės identifikuoti buvusios sodybos pastatus (nepažymėti vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastato (namo) su jo priklausiniais ar be jų kontūrai arba jos atskiri pastatai arba visa sodyba nepažymėta sutartiniais ženklais, kurių paaiškinimas pateiktas žemėlapio legendoje) arba teise atkurti konkrečią buvusią sodybą jau buvo pasinaudota (realizuota statytojo teisė pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą). […].“

 

  1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatai:

„[…]

  1. VTPSI paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.

[…]

  1. VTPSI veiklos tikslai:

[…]

10.2. užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai. […].“

 

  1. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos 1998 m. balandžio 23 d. tuomečio Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro įsakymu Nr. 207, nuostatos, galiojusios Mindūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame buvo suprojektuotas Žemės sklypas, tvirtinimo 1999 m. birželio 6 d. tuomečio Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 10-08-91 (žr. pažymos 7 punktą), metu:

„[…]

  1. Piliečiams grąžinami natūra žemė, miškas ar vandens telkinys pažymimi žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje. […]

[…]

  1. Projektuojamus teritorinio tvarkymo elementus sudaro:

35.1. vietinės reikšmės keliai;

35.2. projektuojami žemės servitutai;

35.3. nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose suprojektuoti keliai, gatvės, aikštelės, individualios statybos žemės sklypų ribos ir kiti infrastruktūros objektai;

35.4. teritorijų planavimo dokumentuose numatomi statiniai ir įrenginiai, kurių išdėstymas turės įtakos žemės sklypų ribų formavimui. […].“

 

  1. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos 1998 m. balandžio 23 d. tuomečio Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro įsakymu Nr. 207, nuostatos, galiojusios 2013 m. lapkričio 14 d. rašytinio pritarimo statinio projektui (žr. pažymos 6 punktą) išdavimo metu:

„1. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų (toliau – žemėtvarkos projektas) ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – projektui prilyginamas planas), turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką.

  1. Žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas.

Žemėtvarkos projektai ir projektui prilyginami planai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu […], Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ […] ir šia Metodika. […].“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:

„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […]

[…] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […].“

 

  1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-6744-775/2016 konstatuota:

„[…]

Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat – tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. KT yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (KT 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). […] Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją, priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais […].

 

  1. Teismo tvarka išnagrinėjus statybos saugomoje teritorijoje padarinių pašalinimo klausimą, nepatvirtinus aplinkybės dėl esamos ar buvusios sodybos žemės ūkio paskirties sklype Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų prasme, buvo 2020 metais buvo panaikintas 2011 metais išduotas statybą saugomoje teritorijoje leidžiantis dokumentas. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-562-828/2020 rašoma:

„[…]

  1. Ieškovė Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2011 m. spalio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 538, 2010 m. balandžio 8 d. Nr. SA-269 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą, Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo 2006 m. lapkričio 3 d. aktą Nr. 313, VTPSI Nr. 2012-05-28 pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto […], įpareigoti atsakovus M. N. ir G. N. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo ir kitų kaltų asmenų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, NŽT, valstybės įmonės „Registrų centras“, UAB „Novaforma“, K. J., VTPSI lėšomis pašalinti statybos, kuriai buvo išduotas leidimas statyti naują statinį Nr. 538, atliktos žemės sklype […], padarinius – nugriauti statinį, sutvarkyti statybvietę ir atkurti į pirminę padėtį žemės sklypo reljefą, atnaujinti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje (atitinka šiuo metu galiojančio ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį) nustatytą procesinį teisės kreiptis į teismą terminą, teismui manant, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas – šį terminą atnaujinti.
  2. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. spalio 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. 538 žemės sklype […] nuosavybės teise G. N. ir M. N. statyti ūkininko sodybą – gyvenamąjį namą, ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą. Nekilnojamojo turto registre atsakovams priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, plotas – 0,5821 ha. Registro išrašo 9 punkte Specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašyta: geomorfologinio draustinio plotas – 0.2787 ha. Pagal žemės sklypo Registro duomenis tik dalis žemės sklypo yra draustinyje. Pasinaudojus šiuo įrašu ir buvo suprojektuota ūkininko sodyba už menamos draustinio ribos, tačiau tarnyba kaip Saugomų teritorijų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, patikrinusi sklypo duomenis nustatė, kad visas atsakovams nuosavybės teise priklausantis sklypas yra ir buvo valstybės saugomojoje teritorijoje – valstybinio Medžiakalnio geomorfologinio draustinio teritorijoje. Sklype naujų pastatų (įskaitant ūkininko sodybos) statybos nebuvo ir nėra numatytos jokiame teritoriniame planavimo dokumente. Patikrinus turimus archyvinius žemėlapius, nustatyta, kad nagrinėjamoje vietoje nei sodybos, nei pavienių pastatų taip pat nėra buvę. Atsižvelgiant į tai, kad nei teisės aktai, nei planavimo dokumentai minėtoje vietoje statinių, įskaitant ir ūkininkų sodybas, statybų nenumatė ir nenumato, sklype negalėjo ir negali būti statomi jokie pastatai, todėl nei pastatytas gyvenamasis namas (baigtumas 60 procentų), nei suplanuotas pagalbinio ūkio pastatas (kuris dar nėra pastatytas, Registre nurodyta, kad išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, statusas: formuojamas) nagrinėjamoje vietoje negali stovėti.
  3. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atnaujino terminą reikalavimams panaikinti administracinius aktus pateikti; panaikino: 2011 m. spalio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 538, 2010 m. balandžio 8 d. Nr. SA-269 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą, Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo 2006 m. lapkričio 3 d. aktą Nr. 313, VTPSI 2012 m. spalio 16 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto […], VTPSI 2012 m. gegužės 28 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto […]. Įpareigojo atsakovus M. N. ir G. N. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos lėšomis (50 procentų), NŽT lėšomis (30 procentų) bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (20 procentų) pašalinti statybos, atliktos žemės sklype […] pagal 2011 m. spalio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 538 padarinius – nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę.
  5. Nustatė, kad statybos leidimas buvo išduotas 2011 m. spalio 27 d., 2012 m. surašytos pažymos dėl statybos be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Statinio pradžios metai – 2011 m. 2012 m. spalio 9 d. statinio baigtumas buvo 60 procentų.
  6. Lietuvos Aukščiausios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (įsigaliojo nuo 1992 m. spalio 21 d.) siekiant išsaugoti Baltijos aukštumų lankui būdingo smulkiakalvių ruožo fragmentą Vilniaus rajone buvo įsteigtas Medžiakalnio geomorfologinis draustinis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ patvirtino valstybinių draustinių sąrašą, į kurį buvo įtrauktas Medžiakalnio geomorfologinis draustinis (nurodomas plotas 768,53 ha, tikslas – smulkiakalvių ruožo fragmentas, būdingas Baltijos aukštumų lankui) bei pavesta Aplinkos apsaugos ministerijai nurodytų 2 punkte draustinių ribų planus pateikti atitinkamų apskričių viršininkų administracijoms bei rajonų savivaldos institucijoms.
  7. […]

Teismas darė išvadą, kad ginčijamų aktų priėmimo, statybos vykdymo metu visas atsakovams priklausantis žemės sklypas […] pateko į Medžiakalnio geomorfologinio draustinio teritoriją, todėl sprendžiant dėl statybų jame galimumo turėjo būti įvertintos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios statybos galimumą tokioje teritorijoje. […]

  1. Teismas nesutiko su atsakovės NŽT pozicija, kad schemoje buvo pažymėta sodybos vieta, todėl šis atvejis atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą išimtį. Schemoje buvo pažymėta galima būsimos sodybos vieta, tačiau minėta schema nepatvirtina aplinkybės dėl esamos ar buvusios sodybos ginčo sklype Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų prasme.
  2. Teismas nurodė, kad atsakovai į bylą nepateikė įrodymų, kad žemės sklype ginčijamų aktų išdavimo metu būtų buvusi sodyba, tai yra, kad buvo ketinama statyti esamos ar buvusios sodybos teritorijoje.
  3. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kad galėjo būti taikoma antroji įstatyme nustatyta išimtis – statybos darbai ginčijamų aktų priėmimo metu žemės sklype buvo galimi pagal Draustinio tvarkymo planą ar projektą ir bendrojo planavimo dokumentus (CPK 178 straipsnis). Pagal Statybos įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. sausio 1 d., siekiant statyti statinius tikslinės žemės ūkio paskirties žemėje, paprastai pirmiausia turėjo būti rengiami detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Išimtį iš šios bendros taisyklės įstatymų leidėjas numatė tik ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatų statybai, kurios sąlygas įtvirtino Ūkininko ūkio įstatyme. Ginčijamas Ūkininko sodybos vietai nustatyti parinkimo aktas Nr. 313 galėjo būti priimamas nesant detaliojo plano. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal bendrąjį Vilniaus rajono planą ar Medžiakalnio draustinio tvarkymo planą buvo galima statyba žemės sklype. Pažymėjo, kad tiek 2010 m. kovo 8 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas išvada VR-4.5-25 dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies, tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus 2010 m. balandžio 8 d. Specialiosiose projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti sąlygos teisę projektuoti statinius bei vykdyti statybos darbus siejo su ta sklypo dalimi, kuri nepateko į geomorfologinio draustinio teritoriją. Ginčijamo Ūkininko sodybos vietos parinkimo akto Nr. 313 priėmimo metu galiojusio Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos; formuojamos naujos ūkių žemėvaldos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. Tuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 155 punkte buvo numatyta, kad geomorfologinių draustinių teritorijoje draudžiama naikinti, žaloti ir keisti reljefą, statyti statinius, sodinti mišką žemės ūkio naudmenose, miško laukymėse ir aikštėse, jeigu tai pažeidžia reljefo raiškumą. Akto priėmimo metu galiojančios Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos draudė statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, tačiau žemės sklypas neatitiko nė vienos iš minėtų išimčių. Teismas nurodė, kad draustinio apsaugos reikalavimai bei su jais susijusios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos draustiniuose, galioja nuo draustinio įsteigimo momento. Konstatavo, kad žemės sklype neteisingai buvo nurodytas žemės sklypo, kuriam taikoma specialioji sąlyga geomorfologiniai draustiniai, plotas. Tokia sąlyga turėjo būti įregistruota visam žemės sklypo plotui, tačiau minėta aplinkybė nereiškia, kad tokia sąlyga galiojo ne visam žemės sklypui, nes ji buvo nustatyta bei galiojo patvirtinus specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – saugomos teritorijos (Draustinio) planą. Todėl priimant sprendimą dėl ūkininko sodybos vietos parinkimo buvo remtasi teisės aktų neatitinkančia schema, nes joje neteisingai pažymėta Draustinio riba.
  4. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas 2006 m. lapkričio Ūkininko sodybos vietai nustatyti parinkimo aktas Nr. 313 neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes jis priimtas vadovaujantis schema, kurioje buvo nurodyta neteisinga draustinio riba, aktu parinkta sodybos vieta toje vietoje, kurioje statybų vykdymas buvo draudžiamas imperatyvių teisės aktų reikalavimais (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimus panaikinti 2006 m. lapkričio Ūkininko sodybos vietai nustatyti parinkimo aktą Nr. 313, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos M. N. ir G. N. 2011 m. spalio 27 d. išduotą leidimą Nr. 538 statyti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą […] Vilniaus rajono savivaldybės 2010 m. balandžio 8 d. išduotą Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-269. Taip pat kaip išvestinius administracinius aktus panaikino VTPSI pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto.

[…]

  1. Teismas nurodė, kad draudimas atsakovams priklausančiame žemės sklype vykdyti statybos darbus įtvirtintas imperatyviuose aplinkos apsaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimuose ir tai turi esminę reikšmę sprendžiant dėl neteisėtos statybos padarinių.
  2. Teismas nurodė, kad KT doktrina, kasacinio teismo praktika paneigia atsakovų M. N. ir G. N. argumentą, kad įpareigojimas nugriauti statinį neatitiktų proporcingumo principo, kadangi statyba prieštaravo imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Atsakovams priklausančiame žemės sklype statybos nėra galimos ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl jis negalės būti įteisintas. Nurodė, kad ginčijamų administracinių aktų išdavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nesuteikė atsakovams teisės vykdyti naujas statybas jam priklausančiame žemės sklype, todėl jie negalėjo turėti teisėtų lūkesčių realizuoti statytojo teises. Teismas sprendė, kad atsakovų M. N. ir G. N. atstovės argumentai, kad sprendimas nugriauti statinį būtų neracionalus, neatitiktų ekonomiškumo principo, nes tokiu atveju būtų inicijuota byla ne tik dėl žalos, susijusios su statinių griovimu, bet ir žemės sklypo verte (žinodami, kad specialioji sąlyga taikoma visam žemės sklypui, atsakovai būtų jo nepirkę), nesudarė pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimų, nes valstybės finansiniai nuostoliai dėl jos institucijų neteisėtų veiksmų negali būti lyginami su neturtine vertybe – viešuoju visuomenės interesu į saugomų teritorijų apsaugą. Teisės aktų nustatyta tvarka nepakeitus Draustinio ribų nėra teisinių prielaidų išvadai, kad ginčo teritorija yra mažiau vertinga nei kita Draustinio dalis. […]
  3. Teismui pripažinus pagrįstu naikinti statybą žemės sklype leidusių aktų galiojimą bei nenustačius, kad šiuo metu tokia statyba yra galima pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas bei Draustinio tvarkymo planą (specialiojo teritorijų planavimo dokumentą), konstatavo, kad ieškovės reikalavimas taikyti kraštutinę neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonę yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį tenkino.

[…]

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau vadinama – LAT) yra konstatavęs, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad statybos saugomose teritorijoje ypatumus, be kita ko, reguliuoja Saugomų teritorijų įstatymas, saugomų teritorijų apsaugos reikalavimai yra sudėtinė statybų teisinio reguliavimo dalis (LAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad statybos leidimas atsakovams M. N. ir G. N. buvo išduotas 2011 m. spalio 27 d. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, kad tiek rengiant statinio projektą, tiek statant, tiek pripažįstant statinį tinkamu naudoti privaloma vadovautis, be kita ko, teisės aktais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų apsaugą. Analogiška nuostata galiojo ir 2006 m. lapkričio 3 d. tvirtinant Ūkininko sodybos vietos aktą, statinių statybos metu. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai numato, kad sprendžiant statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą įteisinimo klausimus, turi būti patikrinta, ar tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
  3. Pažymėtina, kad statybos leidimas buvo panaikintas dėl to, kad jis prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Šiuo metu galiojantis Saugomų teritorijų įstatymas nenumato galimybių statyti naujus statinius ginčo žemės sklype, todėl statybos leidimas naujo statinio statybai negali būti išduotas.
  4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad draudimas atsakovams G. ir M. N. priklausančiame žemės sklype vykdyti statybos darbus įtvirtintas imperatyviose aplinkos apsaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimuose ir minėta aplinkybė nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę šioje byloje sprendžiant dėl neteisėtos statybos padarinių. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi visumą teisės aktų reglamentuojančių statybos padarinių pašalinimą sprendžia, kad esant imperatyviems draudimams statyti ginčo žemės sklype pastatus, jų įteisinimas, arba palikimas nėra galimas.

[…]

  1. LAT, formuojantis bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aiškindamas Statybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, be kita ko, yra pažymėjęs, kad savininko nuosavybės teises ribojančios priemonės taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius; statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu (LAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018; 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94- 969/2019). Taigi, nagrinėjamu atveju pagal teisinį reglamentavimą statinių statyba Medžiakalnio geomorfologiniame draustinyje iš viso yra negalima, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė statybos padarinių šalinimo priemones – statinių nugriovimą. […].“

 

Išvados

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

25.1. Seimo kontrolierė iniciavo tyrimą, gavusi informacijos apie galimai neteisėtas statybas saugomoje teritorijoje.

25.2. Žemės sklypas yra saugomos teritorijos ribose Labanoro regioniniame parke (žr. pažymos 3 ir 8 punktus).

Dėl gautos informacijos apie galimai neteisėtas statybas saugomoje teritorijoje esančiame Žemės sklype patikrinimo Seimo kontrolierė kreipėsi į VTPSI, t. y. instituciją, atsakingą už statybų valstybinės priežiūros įgyvendinimą (žr. pažymos 17 punktą). Vienas iš VTPSI veiklos tikslų – užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai (žr. pažymos 19 punktą).

VTPSI Departamento tarnautojai, atlikę patikrinimą dėl statybų Žemės sklype teisėtumo, nustatė, kad statybos darbai atliekami 2013 metais tuometės Savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu (žr. pažymos 8 punktą). 2013 metais tuometė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, bei Savivaldybės administracija pritarė sodybos atstatymo statybos projektui (žr. pažymos 4-5 punktus). 2013 m. lapkričio 14 d. Savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą statybos projektui (žr. pažymos 6 punktą).

25.3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad statybų saugomose teritorijose ypatumus reguliuoja Saugomų teritorijų įstatymas, saugomų teritorijų apsaugos reikalavimai yra sudėtinė statybų teisinio reguliavimo dalis (žr. pažymos 24 punktą).

25.4. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai yra didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu (žr. pažymos 10 punktą).

25.5. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis. Šiame  įstatyme nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau kartu numatyta išlyga, kad galima statyti pastatus buvusios sodybos teritorijoje (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodybų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). LAT išaiškino, kad esminė sąlyga sodybai draustinio teritorijoje esančiame žemės sklype statyti yra faktas, kad šiame žemės sklype stovėjo gyvenamasis namas. Gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Šiose teritorijose naujų sodybos pastatų ir inžinerinių statinių statyba leidžiama buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus.

25.6. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VTPSI tikrina statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą (žr. pažymos 17 punktą). VTPSI pareigūnas patikrinimo metu be kitų reikalavimų tikrina, ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Be to, VTPSI pareigūnas turi teisę patikrinti ir įstatyme nenurodytų statybą leidžiančio dokumento išdavimo reikalavimų atitiktį teisės aktams (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

25.7. NŽT pateiktais duomenimis, Žemės sklypas buvo suprojektuotas 1999 m. birželio 6 d. patvirtintame Molėtų rajono, Mindūnų seniūnijos, Mindūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo priskiriamas specialiajam teritorijų planavimo dokumentui (žr. pažymos 20 punktą).

Žemės sklypas vietoje buvo paženklintas 1999 m. lapkričio 23 d., 2001 m. gegužės 16 d. privatizuotas, Žemės sklypą grąžinant natūra, 2002 m. balandžio 12 d. nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenys buvo patvirtinti 2002 m. rugsėjo 30 d., o kadastro duomenys valstybinėje koordinačių sistemoje buvo pažymėti 2008 m. balandžio 11 d.

NŽT vertinimu, Žemės sklype statinių nebuvo nei pagal 1999 metais parengtus dokumentus, nei Žemės sklypo privatizavimo metu, nei pagal valstybinėje koordinačių sistemoje 2008 metais atliktų kadastrinių matavimų duomenis (žr. pažymos 7 punktą). Kadastrinių matavimų metu identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktą apibūdinantys faktiški kadastro duomenys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys apibūdina nekilnojamojo daikto dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių geometrinius parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (žr. pažymos 15 punktą).

25.8. 2013 m. lapkričio 14 d. tuometės Savivaldybės administracijos pritarimo statinio projektui Nr. RPP-94-131114-00089 išdavimo metu galiojusiame Teritorijų planavimo įstatyme (žr. pažymos 11 punktą) buvo nustatyta, kad keičiant bent vieną iš privalomųjų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų (įskaitant leistiną sklypo užstatymo tankumą, intensyvumą), turi būti rengiamas detalusis planas. Detalusis planas nerengiamas, jei saugomose teritorijose sodybų (gyvenamojo namo su priklausiniais) statyba numatyta tvarkymo plane (planavimo schemoje) arba naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį.

Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų nei apie statybos numatymą tvarkymo plane (planavimo schemoje), nei apie buvusį statinį saugomoje teritorijoje esančiame Žemės sklype.

25.9. Statybų valstybinę priežiūrą vykdanti VTPSI konstatavo, kad statyba Žemės sklype galima (žr. pažymos 8 punktą), nurodžiusi bendras teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias statyboms gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose keliamus reikalavimus, bei 2013 m. lapkričio 14 d. tuometės Savivaldybės administracijos pritarimo statinio projektui Nr. RPP-94-131114-00089 išdavimo faktą. Tuo tarpu vertinimo, ar šis statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, VTPSI tyrimui nepateikė.

25.10. VTPSI nurodytas Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašas (žr. pažymos 8 punktą) buvo patvirtintas 2020 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 106, t. y. jau po 2013 m. lapkričio 14 d. tuometės Savivaldybės administracijos pritarimo statinio projektui Nr. RPP-94-131114-00089 saugomoje teritorijoje esančiame žemės ūkio paskirties Žemės sklype išdavimo (žr. pažymos 18 punktą). Todėl pagrįstai gali būti keliamas klausimas, ar iki Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo 2020 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 106 buvusios sodybos vietos nustatymo klausimas galėjo būti sprendžiamas, ne teismo tvarka nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių buvusios sodybos vietos fakto teismo tvarka nustatymą (žr. pažymos 8 punktą).

25.11. Teismų praktikoje nepateikus dokumentų, patvirtinančių Saugomų teritorijų įstatyme nustatytas draudimo statyti statinius saugomose teritorijose išimtis (statybos darbai galimi pagal teritorijų planavimo dokumentus, arba esamos ar buvusios sodybos vietoje), išduoti statybą leidžiantys dokumentai naikinami, įpareigojant asmenis nugriauti statinius ir sutvarkyti teritoriją (žr. pažymos 24 punktą).

25.12. Remiantis LAT praktika, ypač vertingų vietovių apsauga yra pripažįstama viešuoju interesu. Pasisakydamas dėl statybų saugotinose vietovėse ribojimų, LAT nurodė, kad ribojimais, draudimais siekiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą – viešąjį interesą (žr. pažymos 24 punktą).

Kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti viešąjį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti, viešąjį interesą įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gina prokurorai.  Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija ginti viešąjį interesą detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (žr. pažymos 12 punktą).

LAT praktikoje, viešojo intereso gynimas Prokuratūros įstatymo prasme yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiamos prokuroro teisės pareikšti ieškinį teisme (LAT 2011 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2011). Taigi į teismą kreiptis prokuroras gali civilinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą visais atvejais, nustatęs teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. KT praktikoje viešuoju interesu yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga ir vertinga visuomenei (KT 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas).

Kiekvienu atveju, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, prokuroras ne tik turi teisę, bet ir privalo imtis priemonių, kad jis būtų apgintas (žr. pažymos 23 punktą).

Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio analizė suponuoja išvadą, kad prokurorui teisė nesikreipti į teismą ginant viešąjį interesą vien dėl to, kad yra pasibaigęs senaties terminas, nesuteikta. Ieškinio senaties terminas pats savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumą, pašalinant imperatyviųjų teisės normų pažeidimus ir kartu apginant viešąjį interesą.

 

  1. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs atsakingo valdymo principą (žr. pažymos 22 punktą), kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (žr. pažymos 9 punktą), numatant, jog valdžia tarnauja žmonėms.

 

  1. Apibendrinant, darytina išvada, kad neįvertinus 2013 m. lapkričio 14 d. tuometės Savivaldybės administracijos pritarimo statinio projektui Nr. RPP-94-131114-00089, kurio pagrindu vykdomos statybos saugomoje teritorijoje esančiame žemės ūkio paskirties Žemės sklype, išdavimo teisėtumo, nėra teisinio pagrindo tvirtinti, jog statybos Žemės sklype vykdomos, nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų (žr. pažymos 25 punktą).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįstai gali būti keliamas klausimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Informacija dėl galimo viešojo intereso pažeidimo vertintina prokuratūroje (žr. pažymos 23 punktą), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tyrimas pažymoje nurodytu aspektu pripažintinas pagrįstu.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui rekomenduoti įvertinti šioje pažymoje išdėstytas aplinkybes dėl galimo viešojo intereso pažeidimo (žr. pažymos 25 ir 27 punktus); nustačius viešojo intereso pažeidimus, užtikrinti teisės aktuose nustatytų veiksmų atlikimą.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia tyrimą savo iniciatyva dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, galimai neteisėtai išdavus statybą saugomoje teritorijoje leidžiantį dokumentą, pažymoje nurodytu aspektu pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 16 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja:

 

30.1. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui – įvertinti šioje pažymoje išdėstytas aplinkybes dėl galimo viešojo intereso pažeidimo (žr. pažymos 25 ir 27 punktus); nustačius viešojo intereso pažeidimus, užtikrinti teisės aktuose nustatytų veiksmų atlikimą.

 

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                                                Milda Vainiutė