SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS GENERALINIO INSPREKTORIAUS VEIKSMŲ (NEVEIKIMO) GALIMAI APRIBOJANT PAREIŠKĖJŲ TEISĘ Į GERĄ VIEŠĄJĮ ADMINISTRAVIMĄ PAŽYMA

Dokumento numeris 4D-2020/1-1288
Data 2021-01-25
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS GENERALINIO INSPREKTORIAUS VEIKSMŲ (NEVEIKIMO) GALIMAI APRIBOJANT PAREIŠKĖJŲ TEISĘ Į GERĄ VIEŠĄJĮ ADMINISTRAVIMĄ PAŽYMA
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti

TYRIMO PAGRINDAS

 

  1. Tyrimas pradėtas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto
    2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 4D-2020/1-1288.

Tyrimo tikslas. Nustatyti, ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus veiksmai, kai pareiškėjai neinformuojami apie jų kreipimųsi nagrinėjimo eigą ir priimtus sprendimus, neriboja pareiškėjų teisės į gerą viešąjį administravimą.

Tyrimo pagrindas. Pagrindas pradėti tyrimą savo iniciatyva yra Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu skundas yra gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.

Šiuo atveju tyrimą savo iniciatyva Seimo kontrolierius pradeda įvertinęs 2020-09-17 gauto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos rašto Nr. 12-01-1309 turinį.

Tyrimo objektas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus veiksmai (neveikimas), neinformuojant pareiškėjų apie jų prašymų (pranešimų), skundų nagrinėjimo eigą ir priimtus sprendimus.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Nustatytos tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020 m. rugpjūčio 5 d. gavo X (asmens duomenys Seimo kontrolieriui žinomi; toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus (toliau vadinama – GI) veiksmų (neveikimo), galimai neatliekant tyrimų pagal Pareiškėjo 2020-01-17 pranešime pateiktą informaciją (toliau vadinama – Skundas).

Skunde, be kitų aplinkybių, Pareiškėjas nurodė:

2.1. „2020 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui (toliau – VSD) ir Krašto apsaugos ministerijos antrajam operatyvinių tyrimų departamentui (toliau – AOTD) išsiunčiau 2020-01-17 pranešimą „Dėl Lietuvos kariuomenės motorizuotos pėstininkų brigados Žemaitija brigados generolo M. P. Artilerijos bataliono karių veiklos“. Savo pranešime aprašiau Brigados generolo M. P. Artilerijos bataliono (toliau – MPAB) karių galimai nusikalstamas ir kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Savo pranešime minėtų institucijų prašiau atlikti tyrimus pagal kompetenciją. […] iš VSD gavau jų pranešimą, kad pranešime išdėstyta informacija bus vertinama pagal […] apibrėžtą VSD, kaip žvalgybos institucijos kompetenciją, o iš AOTD gavau elektronines žinutes, patvirtinančias, kad mano pranešimas pagal kompetenciją buvo persiustas Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui (toliau – KAM GI)“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „Mano žiniomis, KAM GI iki šiol nepradėjo jokio tyrimo, ar bent jau nepateikė man informacijos, numatytos Viešojo administravimo įstatyme.“

 

  1. Seimo kontrolierius, įvertinęs Skunde aprašytos problemos svarbą, priėmė sprendimą persiųsti Skundą Krašto apsaugos ministerijai ir, vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsniu, krašto apsaugos ministro paprašė atidžiai išnagrinėti Pareiškėjo Skunde nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti jam motyvuotą atsakymą, kartu įvertinti KAM GI veiksmus (neveikimą), galimai neatliekant tyrimų pagal Pareiškėjo 2020-01-17 pranešime pateiktą informaciją bei neinformuojant Pareiškėjo apie šių tyrimų atlikimą / neatlikimą.

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2020-09-17 buvo gautas Krašto apsaugos ministerijos 2020-09-17 raštas Nr. 12-01-1309, kuriame nurodoma:

4.1. „Iš pateiktų GI duomenų matyti, kad GI, įvertinęs Pareiškėjo Pranešime pateiktą informaciją, nusprendė nepradėti tarnybinio patikrinimo ar administracinės procedūros, nes neturėjo tam teisinio pagrindo ir įgaliojimų.“

4.2. „Pažymėtina, kad GI pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – Drausmės statutas) 59 str. 1 d. ir 60 str. 1 d. nagrinėja tik jam adresuotus karių skundus, kurie turi būti paduoti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai karys sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises, be to, skųstis leidžiama tik dėl savęs. Vadovaujantis Drausmės statuto 18 str. 1 d. 2 p., tarnybinis patikrinimas privalo būti pradėtas, kai GI gauna kario skundą, o 20 str. 2 d. nustatyta, kad GI rašytiniu pavedimu skiria tarnybinį patikrinimą dėl jam adresuoto skundo, pavesdamas jį atlikti pavaldžiam karininkui. Kadangi Pareiškėjas nėra karys ir jo Pranešimo pagal turinį negalima laikyti skundu, GI neturėjo teisinio pagrindo paskirti tarnybinį patikrinimą dėl Pareiškime nurodytų aplinkybių. Be to, pastebėtina, kad Drausmės statuto 40 str. 7 d. nustatyta, kad drausminė nuobauda neskiriama, jeigu nuo drausmės pažeidimo padarymo praėjo vieni metai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje Drausmės statuto nuostatoje yra nustatytas naikinamasis terminas drausminei nuobaudai paskirti, todėl ir šiuo požiūriu netikslinga buvo atlikti tarnybinį patikrinimą.“

4.3. „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ)  2 str. 4 d. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas yra valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Šio straipsnio 15 d. nustatyta, kad skundas yra asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Kadangi Generalinė inspekcija, kaip Ministerijos struktūrinis padalinys, nėra viešojo administravimo subjektas, neturi įgaliojimų pradėti administracinės procedūros VAĮ nustatyta tvarka ir terminais, Pareiškėjo Skunde nepagrįsti teiginiai dėl GI neveikimo, neatliekant VAĮ viešojo administravimo subjektui nustatytų administracinių procedūrų. […] Nagrinėjamu atveju Drausmės statutas ir kiti teisės aktai nenumato įpareigojimo GI […] informuoti Pareiškėją apie jo pateiktos informacijos įvertinimą pagal jų kompetenciją.“

 

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama ir – VAĮ):

3 straipsnis. Viešojo administravimo principai – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […]“;

4 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų sistema – „1. Viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai, regioninio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai. 2. Valstybinio administravimo subjektai yra kolegialios ar vienasmenės valstybės institucijos, biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, Lietuvos bankas, Lietuvos kariuomenė, įstatymų nustatytą specialų statusą turintys fiziniai asmenys, asociacijos, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą“;

11 straipsnis. Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. 2. Prašymas ar skundas gali būti pateiktas asmeniškai arba per atstovą, tiesiogiai arba paštu, per kurjerį arba elektroniniais ryšiais. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu. […] 4. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.“

 

  1. Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo:

66 straipsnis. Skundo padavimas generaliniam inspektoriui – „1. Visi kariai turi teisę, nesilaikydami skundo padavimo pagal karių pavaldumą tvarkos, tiesiogiai kreiptis į generalinį inspektorių šia tvarka: 1) skundai paduodami raštu arba žodžiu. Rašytiniai skundai siunčiami paštu, faksu arba įteikiami generalinio inspektoriaus patikrinimų (inspektavimų) metu. Žodžiu į generalinį inspektorių kreipiamasi patikrinimų (inspektavimų) metu, telefonu arba pas jį atvykus. Nedarbo ar švenčių dienomis bei nedarbo valandomis skundą įrašo autoatsakiklis. Visiems kariams turi būti sudarytos sąlygos kreiptis tarnybiniu telefonu arba faksu; 2) dienos tarnybos, sargybos ar kovinio budėjimo metu į generalinį inspektorių kreipiamasi tik gavus tiesioginio vado (pradedant nuo kuopos vado ir jam tolygių pareigų) arba sargybos (pamainos) viršininko leidimą, nenurodant kreipimosi turinio ir priežasties; 3) vadams (viršininkams) draudžiama trukdyti pavaldiems kariams kreiptis į generalinį inspektorių. 2. Karys, nesutinkąs su generalinio inspektoriaus sprendimu, priimtu dėl jo skundo, turi teisę apskųsti šį sprendimą krašto apsaugos ministrui“;

70 straipsnis. Skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarkos kontrolė – „1. Skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarką kontroliuoja Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius. 2. Generalinio inspektoriaus nagrinėjamų skundų tvarką kontroliuoja krašto apsaugos ministras. 3. Skundų apskaita atliekama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“

 

  1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo:

3 straipsnis. Krašto apsaugos sistema – „1. Krašto apsaugos sistemą sudaro: 1) Krašto apsaugos ministerija; 2) kariuomenė, o karo metu – ir kitos ginkluotosios pajėgos: pasienio policija, kiti specializuotieji policijos daliniai, koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui; 3) Lietuvos karo akademija, puskarininkių mokykla ir kitokios karo mokyklos; 4) kitos valstybės institucijos, kurių steigėja yra
Krašto apsaugos ministerija arba Vyriausybė ir kurios priskirtos krašto apsaugos ministro pavaldumui; […]“;

10 straipsnis. Krašto apsaugos ministro teisės, pareigos ir atsakomybė – „1. Krašto apsaugos ministras atsakingas už krašto apsaugos sistemai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, kariuomenės ir kitų jam pavaldžių krašto apsaugos sistemos institucijų veiklą bei plėtrą efektyviai naudojant valstybės skirtus išteklius. 2. Krašto apsaugos ministras: […] 15) skiria į pareigas ir iš jų atleidžia krašto apsaugos generalinį inspektorių, Lietuvos karo akademijos viršininką, Gynybos štabo viršininką, Savanorių pajėgų vadą, reguliariųjų pajėgų rūšių vadus, karinių apygardų vadus, puskarininkių mokyklos ir kitų karinių mokymo įstaigų viršininkus, pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją nustato jų teises ir pareigas; […]“;

14 straipsnis. Vadovavimas valstybės gynybai ir karinėms operacijoms – „13. Krašto apsaugos generalinis inspektorius kontroliuoja kariuomenės vienetų bendrą ir kovinį pasirengimą, taip pat pasienio ir kitų policijos pajėgų pasirengimą bendriems su kariuomene gynybos veiksmams“;

21 straipsnis. Bendrasis kario statusas – „5. Karys, kurio teisės, garantuotos šio įstatymo ar susijusios su kario tarnyba krašto apsaugos sistemoje, yra pažeistos, gali kreiptis į aukštesnįjį vadą ar krašto apsaugos generalinį inspektorių. Šie privalo ištirti faktus ir imtis priemonių, kad pažeidimai nedelsiant būtų pašalinti.“

 

  1. Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo:

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslai – „1. Šis įstatymas nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. 2. Jeigu yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo normos“;

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos – „1. Informacija apie pažeidimą – vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu arba kompetentingai institucijai tiesiogiai, arba viešai asmens teikiama informacija apie šio straipsnio 5 dalyje nustatytus požymius atitinkantį pažeidimą. 2. Įstaiga – viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kita organizacija, užsienio juridinio asmens ar organizacijos padalinys, kuriuose galbūt rengiamas, padarytas ar daromas pažeidimas. 3. Kompetentinga institucija – subjektas, kuris pagal šį įstatymą priima, pagal kompetenciją nagrinėja arba perduoda kitoms institucijoms nagrinėti pranešimus ar pateiktą informaciją apie pažeidimus, koordinuoja pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems pagal šį įstatymą procesą. […] 5. Pažeidimas – įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su šia įstaiga.“

 

  1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nuostatų:

„1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija, ministerija) yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga.

  1. Krašto apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką ir organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą krašto apsaugos ministrui pavestose valdymo srityse.

Krašto apsaugos ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, šiais nuostatais ir kitais teisės aktais.

  1. Krašto apsaugos ministerija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Krašto apsaugos ministerijos buveinės adresas: Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, Lietuvos Respublika. Sprendimą dėl ministerijos buveinės pakeitimo priima Vyriausybė.
  2. Krašto apsaugos ministerija yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų.
  3. Krašto apsaugos ministerijos savininkė yra valstybė. Krašto apsaugos ministerijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, kuri koordinuoja ministerijos veiklą, tvirtina ir teisės aktų nustatyta tvarka keičia ministerijos nuostatus, sprendžia kitus įstatymuose ministerijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai priskirtus klausimus.“

 

  1. Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo krašto apsaugos sistemoje tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-383 (toliau vadinama ir – Aprašas), numatyta:

„1. Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų (toliau – vidiniai kanalai) funkcionavimą, administravimą ir konfidencialumo užtikrinimą.

  1. Informacija apie pažeidimus krašto apsaugos sistemoje teikiama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) vidiniais kanalais. Kitose krašto apsaugos sistemos institucijose vidiniai kanalai nesteigiami.
  2. Kompetentingo subjekto funkcijas vykdo Ministerijos Generalinė inspekcija (toliau – Generalinė inspekcija).

[…]

  1. Aprašas netaikomas skundams dėl karo tarnybos ginčų, kurie priimami ir nagrinėjami Lietuvos kariuomenės drausmės statute nustatyta tvarka, taip pat asmenų skundams, kurie nagrinėjami taikant administracines procedūras, nustatytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, ir prašymams, kurie priimami ir nagrinėjami Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Nuo informacijos apie pažeidimus registravimo dienos informuoja pažeidimus galimai padariusių asmenų vadovus, turinčius įgaliojimus priimti sprendimus dėl drausmės pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pradėjimo (toliau – sprendimus priimantys vadovai), arba informaciją apie pažeidimus perduoda įgaliotai tirti institucijai.

[…]

  1. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie pažeidimą registravimo dienos Generalinės inspekcijos įgaliotas atstovas visą gautą informaciją apie pažeidimą pateikia krašto apsaugos generaliniam inspektoriui, kuris priima sprendimą dėl gautos informacijos apie pažeidimą nagrinėjimo.
  2. Nustatęs pažeidimo požymių, krašto apsaugos generalinis inspektorius per 2 darbo dienas nuo informacijos apie pažeidimus registravimo dienos informuoja pažeidimus galimai padariusių asmenų vadovus, turinčius įgaliojimus priimti sprendimus dėl drausmės pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pradėjimo (toliau – sprendimus priimantys vadovai), arba informaciją apie pažeidimus perduoda įgaliotai tirti institucijai.
  3. Sprendimus priimantys vadovai, išnagrinėję gautą informaciją apie pažeidimą, per 5 darbo dienas informuoja asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimus, ir Generalinę inspekciją apie priimtą sprendimą dėl gautos informacijos apie pažeidimą.
  4. Gauta informacija nenagrinėjama, jei:

15.1. įvertinus nustatoma, kad pateikta informacija nelaikoma pažeidimu pagal Pranešėjų

apsaugos įstatymo nuostatas;

15.2. informacijoje pateikti duomenys akivaizdžiai neatitinka tikrovės, informacija yra

abstrakti, paremta informaciją pateikusio asmens bendro pobūdžio teiginiais ar asmenine nuomone, kurios neįmanoma patikrinti;

15.3. informacija tuo klausimu jau yra nagrinėjama;

15.4. jau yra priimtas sprendimas tuo klausimu;

15.5. negalima perskaityti pranešimo turinio.

  1. Generalinė inspekcija, priėmusi sprendimą informacijos apie pažeidimus nenagrinėti ar ją perduoti tirti Aprašo 13 punkte nurodytiems subjektams, apie tai informuoja asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimą. Asmuo, nesutikdamas su Generalinės inspekcijos sprendimu, priimtu dėl jo pateiktos informacijos apie pažeidimą, turi teisę apskųsti sprendimą krašto apsaugos ministrui per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie sprendimą dienos. Krašto apsaugos ministras sprendimą dėl skundžiamo Generalinės inspekcijos sprendimo priima Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“

 

  1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, numatyta:

„25. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų.

[…]

  1. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

  1. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas:

„Visuotinai pripažįstama, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti. Skaidrumas sietinas su dalyvaujamąja demokratija, informacijos laisve, galimybe piliečiams ir kitiems asmenims kritikuoti valdžios įstaigų veiklą.“

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartis:

„[…] Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Tyrimas Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėtas įvertinus Krašto apsaugos ministerijos 2020-09-17 raštą Nr. 12-01-1309 (toliau vadinama – Raštas), kuriuo Pareiškėjas ir Seimo kontrolierius informuojamas apie atsakymo nepateikimo aplinkybes. Rašte nurodyta, kad pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statutą (toliau vadinama – Drausmės statutas) nuostatas GI nagrinėja tik jam adresuotus karių skundus, kurie turi būti paduoti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai karys sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises, be to, skųstis leidžiama tik dėl savęs. Kadangi Pareiškėjas nėra karys ir jo Pranešimo pagal turinį negalima laikyti skundu, GI neturėjo teisinio pagrindo paskirti tarnybinį patikrinimą dėl Pareiškime nurodytų aplinkybių. Rašte taip pat nurodoma, kad GI, kaip Krašto apsaugos ministerijos struktūrinis padalinys, nėra viešojo administravimo subjektas ir neturi įgaliojimų pradėti administracinės procedūros VAĮ nustatyta tvarka ir terminais, todėl nenagrinėjo Pareiškėjo pareiškimo.

 

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, krašto apsaugos sistemą sudaro: Krašto apsaugos ministerija; kariuomenė, Lietuvos karo akademija, puskarininkių mokykla ir kitokios karo mokyklos; kitos valstybės institucijos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija arba Vyriausybė ir kurios priskirtos krašto apsaugos ministro pavaldumui. Šio įstatymo 10 ir 14 straipsniuose numatyta, kad krašto apsaugos ministras skiria į pareigas ir iš jų atleidžia krašto apsaugos generalinį inspektorių, kuris kontroliuoja kariuomenės vienetų bendrą ir kovinį pasirengimą, taip pat pasienio ir kitų policijos pajėgų pasirengimą bendriems su kariuomene gynybos veiksmams.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad karys, kurio teisės, garantuotos šio įstatymo ar susijusios su kario tarnyba krašto apsaugos sistemoje, yra pažeistos, gali kreiptis į aukštesnįjį vadą ar krašto apsaugos generalinį inspektorių. Šie privalo ištirti faktus ir imtis priemonių, kad pažeidimai nedelsiant būtų pašalinti.

Taigi, kaip nustatyta tyrimo metu, GI tikslas yra kontroliuoti Lietuvos kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų pasirengimą valstybės gynybai ir nagrinėti skundus dėl karių teisių pažeidimų. Generalinė inspekcija taip pat atsakinga už korupcijos ar kitokio pobūdžio pažeidimo atvejų krašto apsaugos sistemos institucijose tyrimą.

 

  1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nuostatuose numatyta, kad Krašto apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką bei organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą krašto apsaugos ministrui pavestose valdymo srityse. Krašto apsaugos ministerijos savininkė yra valstybė. Krašto apsaugos ministerijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, kuri koordinuoja ministerijos veiklą, tvirtina ir teisės aktų nustatyta tvarka keičia ministerijos nuostatus, sprendžia kitus įstatymuose ministerijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai priskirtus klausimus.

Pažymėtina, kad, pagal teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, nagrinėjant pareiškėjų skundus, Krašto apsaugos ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo principų, o kadangi Generalinė inspekcija yra šios ministerijos struktūrinis padalinys, ji taip pat privalo laikytis tų pačių teisės aktų reikalavimų bei principų.

LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje“. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (šios pažymos 13 punktas).

 

  1. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose akcentuoja, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti. Skaidrumas sietinas su dalyvaujamąja demokratija, informacijos laisve, galimybe piliečiams ir kitiems asmenims kritikuoti valdžios įstaigų veiklą (šios pažymos 12 punktas).

LVAT savo praktikoje pabrėžia, kad valstybės institucijos turi veikti kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai (2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013), turi aktyviai atlikti pozityvias pareigas, viena kurių – teikti visapusišką informaciją, susijusią su skundo ar prašymo nagrinėjimu (žr. 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015).

Taigi, teismų praktikoje akcentuojama valstybės institucijų pareiga informuoti besikreipiančiuosius kildinama iš gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinamas konstitucinis imperatyvas – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

 

  1. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, kad Aprašas netaikomas skundams dėl karo tarnybos ginčų, kurie priimami ir nagrinėjami Lietuvos kariuomenės drausmės statute nustatyta tvarka, taip pat asmenų skundams, kurie nagrinėjami taikant administracines procedūras, nustatytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, ir prašymams, kurie priimami ir nagrinėjami Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad Krašto apsaugos ministerija rašte Seimo kontrolieriui paaiškino, jog tais atvejais, kai besikreipiantysis nėra karys,  jo kreipimasis negali būti nagrinėjamas pagal Drausmės statuto nuostatas, todėl ir informacija pareiškėjui apie jo kreipimosi nagrinėjimą / nenagrinėjimą neteikiama.  Dėl šio Krašto apsaugos ministerijos teiginio pasisakytina:

18.1. Lietuvos pranešėjų apsaugos įstatymo, kurio pagrindu patvirtintas Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas, 2 straipsnio 3 ir 5 punktuose apibrėžtos pagrindinės sąvokos ir nurodoma, kad:

18.1.1. pažeidimas – įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su šia įstaiga;

18.1.2. kompetentinga institucija – subjektas, kuris pagal šį įstatymą priima, pagal kompetenciją nagrinėja arba perduoda kitoms institucijoms nagrinėti pranešimus ar pateiktą informaciją apie pažeidimus, koordinuoja pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems pagal šį įstatymą procesą;

18.2. vadovaujantis Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo nuostatomis, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie pažeidimą registravimo dienos Generalinės inspekcijos įgaliotas atstovas visą gautą informaciją apie pažeidimą pateikia krašto apsaugos generaliniam inspektoriui, kuris priima sprendimą dėl gautos informacijos apie pažeidimą nagrinėjimo. Jeigu pažeidimas nagrinėjamas, sprendimus priimantys vadovai, išnagrinėję gautą informaciją apie pažeidimą, per 5 darbo dienas informuoja asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimus apie priimtą sprendimą (14 punktas). Jeigu Generalinė inspekcija  priima sprendimą informacijos apie pažeidimus nenagrinėti, apie tai taip pat informuoja asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimą (15 punktas). Asmuo, nesutikdamas su Generalinės inspekcijos sprendimu, priimtu dėl jo pateiktos informacijos apie pažeidimą, turi teisę apskųsti sprendimą krašto apsaugos ministrui per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie sprendimą dienos. Krašto apsaugos ministras sprendimą dėl skundžiamo Generalinės inspekcijos sprendimo priima Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka;

18.3. taigi, vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymo ir Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo nuostatomis, kompetentinga institucija, kuri šiuo nagrinėjamu atveju yra Generalinė inspekcija, elgdamasi rūpestingai ir nagrinėdama gautus pranešimus, privalo pranešėjams suteikti informaciją apie priimtus sprendimus.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad generalinis inspektorius yra krašto apsaugos ministro skiriamas valstybės pareigūnas, atliekantis teisės aktais jam pavestas funkcijas ir atlikdamas savo funkcijas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis bei gero administravimo ir atsakingo valdymo principais.

Pareiškėjų informavimas apie priimtus sprendimus arba atsisakymą priimti atitinkamus sprendimus numatytas visuose asmenų prašymų, skundų, pareiškimų nagrinėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, įskaitant ir Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašą, bei teismų praktikoje. Pažymėtina, kad institucijos sprendimo priėmimas / nepriėmimas sukelia besikreipiančiajam tam tikras teisines pasekmes, o konkretaus sprendimo priėmimas bei informavimas apie jį užtikrina ir besikreipiančiojo teisės skųstis realizavimą. Todėl Rašto teiginiai, kad Drausmės statutas ir kiti teisės aktai nenumato įpareigojimo GI informuoti Pareiškėją apie jo pateiktos informacijos įvertinimą pagal kompetenciją, vertintini kaip prieštaraujantys pirmiau nurodytų teisės aktų bei gero administravimo, atsakingo valdymo bei veiklos skaidrumo principams. Taigi, informacijos neteikimas pareiškėjams, netgi kai kreipimesi nurodytų klausimų sprendimas nepriklauso GI kompetencijai, vertintinas kaip pareiškėjų teisės būti informuotiems pažeidimas.

Būtina pažymėti ir tai, kad pareiškėjų teisės būti informuotiems apie jų kreipimųsi nagrinėjimą pažeidimas kartu susijęs ir su teisės skųsti priimtus sprendimus realizavimu. Todėl, nepateikiant informacijos apie kreipimosi nagrinėjimą / nenagrinėjimą ir priimtus sprendimus, užkertamas kelias pareiškėjams kritikuoti valstybės institucijų veiklą ir apginti galimai pažeistas savo teises.

 

  1. Įvertinus šias aplinkybes, atkreiptinas krašto apsaugos ministro ir generalinio inspektoriaus dėmesys į būtinybę laikytis pirmiau aprašytų principų bei teisės aktų nuostatų ir informuoti visus besikreipiančius apie dėl jų prašymų, skundų, pranešimų priimtus sprendimus, taip pat nurodyti ir tokių sprendimų apskundimo tvarką.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus veiksmų, kai pareiškėjai neinformuojami apie jų prašymų nagrinėjimo eigą ir priimtus sprendimus, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui rekomenduoja imtis priemonių, kad visi, ministerijai ir jos struktūriniams padaliniams, prašymus, skundus, pranešimus pateikę asmenys būtų informuojami apie dėl jų kreipimųsi priimtus sprendimus ir tų sprendimų apskundimo tvarką.

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierius                                                                                            Augustinas Normantas