SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ (NEVEIKIMO) GALIMAI NESUDARANT SUIMTIESIEMS / NUTEISTIESIEMS TINKAMŲ SĄLYGŲ ĮSIGYTI MAISTO PAPILDŲ PAŽYMA

TYRIMO PAGRINDAS

 

1. Tyrimas pradėtas tuomečio Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto 2021 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 4D-2021/1-1244.

1.1. Tyrimo tikslas. Nustatyti, ar suimtiesiems / nuteistiesiems yra sudaromos tinkamos sąlygos už asmenines lėšas įsigyti maisto papildų (vitaminų).

1.2. Tyrimo pagrindas. Pagrindas pradėti tyrimą savo iniciatyva yra Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu skundas yra gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau vadinama ir – Taisyklės, taisyklės), 20.5.15 punkte nustatyta, kad suimtiesiems / nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vaistinių preparatų, kuriais Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko nustatyta tvarka leidžiama prekiauti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms, vitaminų (gamintojų pakuotėmis, ne daugiau kaip 30 tablečių arba kapsulių), gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 97 straipsnio nuostatas pataisos įstaigai (tardymo izoliatoriui) tenka pareiga suimtiesiems / nuteistiesiems sudaryti sąlygas įsigyti pirmiau nurodytus daiktus, tarp jų, ir maisto papildus (vitaminus).

Šiuo atveju tyrimą savo iniciatyva tuometis Seimo kontrolierius pradėjo atsižvelgęs į tai, kad savo praktikoje susidūrė su atveju (byla Nr. 4D-2021/1-928), kai pataisos namų pareigūnai atsisakė nuteistajam sudaryti sąlygas įsigyti pageidaujamą maisto papildą ne tik dėl objektyvių priežasčių, bet ir dėl to, kad papildas negali būti laikomas „vitaminu“, taip, kaip tai nustatyta Taisyklių 20.5.15 punkte, nuteistojo pageidautas maisto papildas nebuvo rekomenduotas gydytojo ir nebuvo galimybės jo nupirkti vaistinėje. Susiklosčiusi situacija leidžia manyti, kad pataisos namuose (tardymo izoliatoriuose) yra nevienodai interpretuojamos sąvokos „maisto papildas“ ir „vitaminas“, skirtingai suprantama, kokioms sąlygoms esant suimtiesiems / nuteistiesiems turi būti leidžiama / draudžiama įsigyti pageidaujamus maisto papildus (vitaminus). Tokio pobūdžio neaiškumai dėl Taisyklių 20.5.15 punkto taikymo gali sudaryti prielaidas suimtųjų / nuteistųjų teisės įsigyti ir turėti Taisyklėse nurodytus daiktus pažeidimui, t. y., pataisos namuose (tardymo izoliatoriuose) gali būti nepagrįstai ribojamos juose laikomų asmenų galimybės įsigyti pageidaujamus maisto papildus (vitaminus).

1.3. Tyrimo objektas. Laisvės atėmimo vietų pareigūnų veiksmai (neveikimas) bei teisinio reglamentavimo trūkumai, susiję su suimtųjų / nuteistųjų galimybėmis už asmenines lėšas įsigyti maisto papildų (vitaminų).

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

2. Tuometis Seimo kontrolierius 2021 m. spalio 5 d. raštu Nr. 4D-2021/1-1244/3D-2317 kreipėsi į Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietų administracijas prašydamas informuoti, ar laisvės atėmimo vietose suimtiesiems/ nuteistiesiems yra sudaromos sąlygos už savo asmenines lėšas įsigyti maisto papildų (vitaminų) ir kokios tai sąlygos.

2.1. 2021 m. spalio 19 d. Seimo kontrolierius gavo Alytaus pataisos namų (toliau vadinama ir – APN) 2021 m. spalio 19 d. raštą Nr. 8-8423, kuriame rašoma:

2.1.1. „Sąvokos „maisto papildas“ ir „vitaminas“ yra skirtingos. Maisto papildas yra įprastam racionui papildyti skirtas maisto produktas, o vitaminas – maistinės medžiagos“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.1.2. „Suimtieji / nuteistieji gali įsigyti vitaminų vadovaujantis […] taisyklėmis […] 20.5.15 punkte nustatyta tvarka; atkreiptinas dėmesys į tai, kad […] taisyklės nenumato maisto papildų įsigijimo ar leidimo juos turėti tvarkos ir suimtiesiems / nuteistiesiems nėra galimybės įsigyti maisto papildų įstaigos parduotuvėje. Siekiant užtikrinti to paties lygio kaip ir laisvėje asmens sveikatos priežiūrą, suimtiesiems / nuteistiesiems leidžiama iš savo asmeninių lėšų, pagal prašymą, nepažeidžiant […] taisyklių, įsigyti maisto papildų, kuriuos, kaip ir vitaminus ar vaistinius preparatus, galima įsigyti fizinėse vaistinėse“;

2.1.3. „Pageidaujantiems ne įstaigos parduotuvėje įsigyti vitaminų gydytojo rekomendacija nereikalinga […]; Pageidaujantiems ne įstaigos parduotuvėje įsigyti maisto papildų gydytojo rekomendacija nereikalinga“;

2.1.4. „Siekiant užtikrinti visų įstaigoje esančių suimtųjų / nuteistųjų to paties lygio sveikatos priežiūrą, suimtiesiems / nuteistiesiems leidžiama iš savo asmeninių lėšų, pateikiant prašymą su direktoriaus rašytiniu leidimu bei nepažeidžiant […] taisyklių, įsigyti maisto papildų, vitaminų ar vaistinių preparatų tik iš vaistinėse siūlomo asortimento“;

2.2. 2021 m. spalio 21 d. Seimo kontrolierius gavo Marijampolės pataisos namų (toliau vadinama ir – MPN, Marijampolės PN) 2021 m. spalio 21 d. raštą Nr. 9/07-11238, kuriame rašoma:

2.2.1. „Marijampolės PN maisto papildą supranta kaip – maisto produktą, skirtą papildyti įprastą maisto racioną, kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maistinės medžiagos – tai vitaminai ir mineralinės medžiagos […]. Vitaminai Marijampolės PN suprantami kaip – nedidelės molekulinės masės biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini normaliai organizmo medžiagų apykaitai bei gyvybinei veiklai. Vitaminai, skirtingai nuo daugelio kitų su maistu gaunamų junginių, nenaudojami kaip energijos šaltinis ar statybinė medžiaga, jie reikalingi formuoti kofermentams, kurie būtini daugeliui fermentinių reakcijų vykti […]. Pagal apibrėžtas sąvokas aiškiai matomi vitaminų ir maisto papildų skirtumai, todėl […] taisyklėse nurodyta tvarka nedviprasmiškai leidžia suprasti, kad nuteistieji įstaigos parduotuvėje turi teisę įsigyti vaistinių preparatų ir vitaminų pvz. vitamino C, vitamino D ar kt.“;

2.2.2. „nurodome, jog išimtinais atvejais, kai yra Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojo rekomenduota, dėl medicininių indikacijų, leisti nuteistajam įsigyti vaistinių preparatų ar vitaminų, kuriais neprekiauja vietos parduotuvė, arba net ir vaistų, kuriais negali aprūpinti nuteistojo Laisvės atėmimų vietų ligoninė, pataisos namų direktorius pasinaudodamas diskrecijos teise gali leisti tokius preparatus priimti iš artimųjų ir perduoti nuteistajam. Maisto papildų paprastai gydytojai nerekomenduoja vartoti nukreipdami į visavertę ir pilnavertę mitybą. […] pažymime, jog nuteistieji Marijampolės PN gali apsiprekinti tik pataisos namuose esančioje parduotuvėje, kadangi jokie teisės aktai nenumato ko kito“;

2.2.3. „Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistieji didžiausią norą reiškia įsigyti maisto papildus sportui, kurie kaip žinia gali sukelti rimtų negalavimų, jeigu bus netinkamai pasirinkti, ar nesaikingai vartojami. Deja, kai kuriuose papilduose esančios medžiagos net dešimtį kartų gali viršyti dienos normos rekomendacijas ir tai gali ženkliai apsunkinti organizmą, todėl, Marijampolės PN įsitikinimu, tokie maisto papildai neturėtų būti pardavinėjami pataisos įstaigų parduotuvėse ar leidžiama jų įsigyti / gauti kitais būdais.“

2.3. Seimo kontrolierius 2021 m. spalio 25 d. gavo Vilniaus pataisos namų (toliau vadinama ir – VPN, Vilniaus PN) 2021 m. spalio 25 d. raštą Nr.9-6346; šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikta ši informacija:

2.3.1. „maisto papildai – tai maisto produktai, kurie yra skirti papildyti įprastą racioną ir kurie, vieni arba derinyje su kitomis medžiagomis, yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų šaltinis, turintys mitybinį arba fiziologinį poveikį, ir kuriais prekiaujama dozuota forma, t. y. tokiomis formomis kaip kapsulės, pastilės, piliulės, tabletės ir kitos panašios formos, miltelių maišeliai, ampulės su skysčiu, buteliukai su lašų dozatoriumi bei kitos panašios skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formos […]. […] maisto papildo apibrėžime nurodomos maistinės medžiagos – tai vitaminai ir mineralinės medžiagos. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, Vilniaus PN „maisto papildai“ apima sąvoką „vitaminai“. […] Informuojame, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-26 buvo patvirtintas „Vilniaus pataisos namuose veikiančioje parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų pardavinėti maisto papildų sąrašas“ (toliau – Sąrašas). Minėtas Sąrašas iš anksto buvo derinamas su Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija“;

2.3.2. Sąraše nustatyta, kad VPN veikiančioje parduotuvėje nuteistieji / suimtieji gali įsigyti „Magnio B6 forte“, žuvų taukų „Omega“, tirpaus vitamino C, Seleno, „Tribestan“ tablečių, „Olsen“ vitamino D3, vitaminų vyrams „Wellman“, „Super Ca-Mg-Zn“, vitaminų „Vitiron“, vitaminų „Wellman sport“, „Red 3“ kapsulių, „Livol multi total vyrams“ tablečių, vitaminų „B complex“, „Versan“ kapsulių sąnariams, vitaminų vyrams „Jameson Power“ ir „Wellman conception“, „Cemio Gemze“, „Ginko Prim“, „Omega 3-6-9“, „Omega dobell imunity“, „Hematogen“;

2.3.3. „nuteistieji (suimtieji) gali kreiptis į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių Veiklos adresu Vilniaus pataisos namai dėl gydytojo rekomendacijos Sąraše nesančių jiems būtinų maisto papildų (vitaminų) įsigijimo įstaigoje esančioje parduotuvėje. Papildomai informuojame, kad Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Veiklos adresu Vilniaus pataisos namai gydytojas, esant neatidėliotinam būtinumui, gali skirti rekomendaciją maisto papildų (vitaminų), kurie nėra įtraukti į aukščiau nurodytą Sąrašą. Tokiu atveju Vilniaus PN administracijos leidimu yra suteikia galimybė maisto papildus (vitaminus) perduoti nuteistojo (suimtojo) artimiesiems per siuntinių ir smulkiųjų paketų priėmimų ir perdavimų biurą. […] Vilniaus PN patvirtintame Sąraše yra nurodyti maisto papildai (vitaminai), kuriais prekiaujama įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje bei atsižvelgus į nuteistųjų (suimtųjų) vartojimą bei jų poreikio intensyvumą“;

2.3.4. „nuteistiesiems (suimtiesiems), pageidaujantiems įsigyti maisto papildų (vitaminų) yra reikalinga gydytojo rekomendacija“;

2.3.5. „atkreipiame dėmesį į tai, kad Vilniaus PN nėra Sveikatos priežiūros darbuotojų, todėl Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Veiklos adresu Vilniaus pataisos namai gydytojas, teikdamas rekomendacijas nurodo ne maisto papildų (vitaminų) sudedamąsias dalis, tačiau konkrečius pavadinimus. Atsižvelgiant į tai, maisto papildų (vitaminų) asortimento įsigijimo vieta nėra reglamentuojama“;

2.4. 2021 m. spalio 26 d. Seimo kontrolierius gavo Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama ir – KTI) 2021 m. spalio 26 d. raštą Nr. 11-8638, kuriame rašoma:

2.4.1. „Kauno tardymo izoliatoriaus administracija sąvokas „vitaminai“ ir „maisto papildai“ supranta (traktuoja) kaip skirtingas sąvokas, todėl, mūsų nuomone, „maisto papildai“ neapima sąvokos „vitaminai“. Siekiant nustatyti, kokiai kategorijai priskirta prekė, vadovaujamasi prekės informaciniu lapeliu. […]. Vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais bei remiantis Vikipedijoje nurodytu apibrėžimu, kad „vaistas, vaistinis preparatas – vaistinė medžiaga arba jų derinys, paruošti žmonių gydymui ar ligų profilaktikai. Vaistams taip pat priskiriamos vaistinės medžiagos arba jų deriniai, kurie gali būti vartojami ligų diagnostikai in vivo arba fiziologinėms funkcijoms gerinti, koreguoti arba modifikuoti“, maisto papildus, skirtus normaliai organizmo veiklai palaikyti, prilyginome vaistiniams preparatams“;

2.4.2. „Suimtieji (nuteistieji) vitaminų, kurių nėra galimybės nusipirkti įstaigos parduotuvėje, gali įsigyti gydytojui rekomendavus. Suimtieji, nuteistieji pateikia įstaigos vadovui prašymą, nurodydami, kokius vitaminus nori įsigyti. Įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, suimtųjų (nuteistųjų) artimieji perduoda nurodytus vitaminus pareigūnams, organizuojantiems pasimatymų, pašto bei perduodamų daiktų priėmimą ir įteikimą“;

2.4.3. „Suimtiesiems (nuteistiesiems), pageidaujantiems ne įstaigos parduotuvėje įsigyti vitaminų ar maisto papildų, rinktis tik iš vaistinėse siūlomo asortimento prievolės nėra.“

2.5. 2021 m. spalio 26 d. Seimo kontrolierius gavo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau vadinama ir – Pravieniškių PN-AK) 2021 m. spalio 26 d. raštą Nr. 14-10428, kuriame rašoma:

2.5.1. „Įstaigoje (reng. past. Pravieniškių PN-AK) sąvokos „maisto papildas“ ir „vitaminas“ suprantama: „maisto papildas“ – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis; tuo tarpu „vitaminai“, skirtingai nuo daugelio kitų su maistu gaunamų junginių (maisto papildų), nenaudojami kaip energijos šaltinis ar statybinė medžiaga, jie reikalinga formuoti kofermentams, kurie būtini daugeliui fermentinių reakcijų vykti. Sąvoka „maisto papildai“ yra platesnė ir apimanti tiek vitaminus, tiek mineralus ir kitas maisto medžiagas būtinas sklandžiam organizmo darbui užtikrinti. Vitaminų kompleksai praturtinti mikroelementais, mineralais ir kitomis maisto medžiagomis laikomi maisto papildais. Pirmiau nurodytų
sąvokų sampratos pateiktos pačios Įstaigos sampratos vertinimu, tačiau jos nėra reglamentuotos vidaus teisės aktais“;

2.5.2. „Pataisos namuose (reng. past. Pravieniškių PN-AK) laikomi nuteistieji / suimtieji galėjo įsigyti vitaminų ir maisto papildų, kurių nebuvo galimybės nusipirkti Įstaigos parduotuvėje iki 2021-05-05 vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-02-26 įsakymu Nr. V-101 „Dėl vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Vaistinių preparatų ir medicinos priemonių pirkimo nuteistiesiems (suimtiesiems) jų asmeninėmis lėšomis tvarkos aprašu, patvirtintu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2020-02-28 įsakymu Nr. V-92 „Dėl vaistinių preparatų ir medicinos priemonių pirkimo nuteistiesiems (suimtiesiems) jų asmeninėmis lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ […]. Atsižvelgiant į tai, jog minėti teisės aktai neteko galios nuo 2021-05-06, Įstaigoje vaistinių preparatų pirkimo procedūros iš asmeninių nuteistųjų lėšų laikinai sustabdytos ir vitaminai bei maisto papildai nuteistiesiems neperkami.“

2.6. 2021 m. spalio 27 d. Seimo kontrolierius gavo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama ir – ŠTI, Šiaulių TI) 2021 m. spalio 27 d. raštą Nr. 14-10648, kuriame rašoma:

2.6.1. „maisto papildas yra maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maistinės medžiagos – vitaminai ir mineralinės medžiagos. Preziumuotina, kad vitaminai yra maisto papildo viena iš sudedamųjų dalių“;

2.6.2. „Vadovaujantis […] taisyklių 20.5.15 p. nustatyta tvarka, Šiaulių TI teritorijoje esančioje parduotuvėje leidžiama įsigyti vitaminų (gamintojų pakuotėmis, ne daugiau kaip
30 tablečių arba kapsulių). Suimtojo (nuteistojo) prašyme apsipirkti parduotuvėje nurodyti vitaminai, kurių užsakymo metu nėra galimybės nusipirkti įstaigos parduotuvėje, yra užsakomi“;

2.6.3. „Šiaulių TI laikomi suimtieji (nuteistieji) įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje gali įsigyti maisto papildų, nurodytų Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąraše […], patvirtintame Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymu
Nr. (1.72e)1a-1567 (Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko 2019 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. (1.72e)1a-346 redakcija). Jei Sąraše nurodytų maisto papildų nėra Šiaulių TI teritorijoje esančioje parduotuvėje – jie gali būti užsakomi“;

2.6.4. „Suimtiesiems (nuteistiesiems), pageidaujantiems įsigyti vitaminų ne įstaigos parduotuvėje, gydytojo rekomendacija nėra reikalinga. Šiaulių TI laikomi suimtieji (nuteistieji) įstaigos parduotuvėje gali įsigyti tik Sąraše (reng. past. Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašas, patvirtintas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko 2018 m. gruodžio
20 d. įsakymu Nr. (1.72e)1a-1567) nurodytus maisto papildus. Sąraše nurodytiems maisto papildams gydytojo rekomendacija nėra reikalinga“;

2.6.5. „Suimtiesiems (nuteistiesiems), pageidaujantiems įsigyti vitaminų ne įstaigos parduotuvėje, būtina užpildyti Suimtojo (nuteistojo) prašymą apsipirkti parduotuvėje, nurodant vitaminų pavadinimą. Įstaigos parduotuvėje neturint konkrečių prekių, jos yra užsakomos. Užsakymus administruoja ir prekių pristatymą į Šiaulių TI parduotuvę organizuoja suimtųjų (nuteistųjų) paslaugą teikiančios UAB „A“ įmonės vadybininkai. Pažymėtina, kad Šiaulių TI parduotuvėje neturint pageidaujamų vitaminų, suimtajam (nuteistajam) kaip alternatyva gali būti pasiūloma analogiška prekė, kuri pasižymi tokiomis pačiomis ar panašiomis veikliosiomis medžiagomis bei savybėmis. Šiaulių TI laikomi suimtieji (nuteistieji) įstaigos parduotuvėje gali įsigyti tik Sąraše nurodytus maisto papildus. Įstaigos parduotuvėje neturint konkrečių prekių, jos yra užsakomos.“

2.7. 2021 m. spalio 27 d. Seimo kontrolierius gavo Panevėžio pataisos namų (toliau vadinama ir – Panevėžio PN) 2021 m. spalio 27 d. raštą Nr. 14-10648, kuriame rašoma:

2.7.1. „Panevėžio pataisos namuose […] laikoma, kad sąvokos „maisto papildas“ ir „vitaminas“ nėra visiškai tapačios, nes sąvoka „maisto papildas“ yra platesnė. […] maisto papildas – įprastam racionui papildyti skirtas maisto produktas, kuris yra koncentruotas vienos arba kelių maistinių arba kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. […] maistinės medžiagos– vitaminai ir mineralinės medžiagos“;

2.7.2. „3.2. Įstaigoje (reng. past. Panevėžio PN) nėra priimto vidaus teisės akto, tačiau nusistovėjusi praktika yra tokia: nuteistoji / suimtoji rašo prašymą Įstaigos direktoriaus vardu, kuriame nurodo kokių vitaminų norėtų įsigyti (gali nurodyti iš kokios vaistinės, nes Įstaiga turi tokią galimybę, kadangi šalia yra visų didžiausių tinklų vaistinės), kad sutinka apmokėti iš asmeninės sąskaitos. Patikrinus ar nuteistoji / suimtoji turi pakankamai lėšų asmeninėje sąskaitoje, direktorius paveda paskirtam Įstaigos Turto valdymo skyriaus darbuotojui vykdyti prašymą. Darbuotojas iš vaistinės pristato vitaminus ir sąskaitą-faktūrą, kuri apmokama iš Įstaigos lėšų, o atitinkama suma nurašoma iš nuteistosios / suimtosios sąskaitos. Sąskaitos-faktūros kopija ir vitaminai pasirašytinai įteikiami nuteistajai / suimtajai. 3.3. Maisto papildai įsigyjami ta pačia tvarka kaip nurodyta
3.2 punkte. Nors, kaip minėta, maisto papildai ir vitaminai nėra visiškai tapatūs daiktai, nuteistosioms leidžiama įsigyti maisto papildų, nes dažnu atveju maisto papildai yra ir vitaminai, maisto papildų yra virš 14 tūkst. rūšių (Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų maisto papildų sąrašas pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje.), sudėtinga atskirti kur yra tik vitaminai, o kur yra tik maisto papildai, todėl sprendimai priimami nuteistųjų / suimtųjų naudai“;

2.7.3. „Įstaigoje nuteistosioms / suimtosioms pageidaujant įsigyti vitaminų, gydytojų rekomendacijų nereikalaujame, nes to nėra įtvirtinta dabartiniame teisiniame reglamentavime. Įstaigoje nuteistosioms / suimtosioms pageidaujant įsigyti maisto papildų, gydytojų rekomendacijų nereikalaujame, nes to nėra įtvirtinta dabartiniame teisiniame reglamentavime“;

2.7.4. „Įstaiga nėra susidūrusi su situacija, kai nuteistosios / suimtosios pageidautų įsigyti maisto papildų ne iš vaistinės. Jei toks pageidavimas atsirastų, klausimas būtų sprendžiamas.“

 

3. Tuometinis Seimo kontrolierius 2021 m. spalio 5 d. raštu Nr. 4D-2021/1-1244/3D-2316 kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau vadinama ir – VMVT) prašydamas pateikti kompetentingą nuomonę tyrimui reikšmingais klausimais. 2021 m. spalio 22 d. Seimo kontrolierius gavo VMVT 2021 m. spalio 22 d. raštą Nr. B6-(1.19.)-2581, kuriame rašoma:

3.1. „maisto papildas – įprastam racionui papildyti skirtas maisto produktas, kuris yra koncentruotas vienos arba kelių maistinių arba kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai tiekiami rinkai dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, skysčių ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis; […] maistinės medžiagos yra vitaminai ir mineralai. Į maisto papildus gali būti pridedama kitų medžiagų nei vitaminai ir mineralai, kurios nedraudžiamos vartoti maisto papilduose. Taigi, vitaminai yra viena iš maisto papildų sudėtyje esančių medžiagų grupių.“

3.2. „Vitaminai gali būti priskiriami maisto papildams, jei jie vartojami mitybai papildyti. Tokiu atveju produkto teisinis pavadinimas yra maisto papildas, o ne vitaminai. Tačiau pažymėtina, kad vitaminai gali būti priskiriami ir vaistiniams preparatams (paprastai tai priklauso nuo jų kiekio produkte), tokiu atveju jiems būtų taikomos Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatos. Vaistinių preparatų kontrolę pagal kompetenciją vykdo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.“

3.3. „Maisto papildai yra maisto produktai, todėl reikalavimo juos pardavinėti tik vaistinėse nėra. Maisto papildais, kaip ir kitais maisto produktais, galima prekiauti maisto prekių parduotuvėse, specializuotose parduotuvėse, vaistinėse, kioskuose, internetinėse parduotuvėse, turgavietėse ir pan. Svarbu, kad maisto papildų pardavėjas šią maisto tvarkymo veiklą būtų registravęs VMVT.“

3.4. „Maisto papildai nėra skirstomi į receptinius ar nereceptinius. Atsižvelgiant į tai, kad maisto papildai yra ypatingi maisto produktai (dozuota forma tiekiamas koncentruotas maistinių medžiagų šaltinis), maisto papildams nustatyti specialūs ženklinimo reikalavimai, pvz., maisto papildo kiekis, kurį rekomenduojama suvartoti per parą, perspėjimas neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės, paaiškinimas, kad maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas, perspėjimas, kad maisto papildas turi būti laikomas vaikams nepasiekiamoje vietoje. Maisto papildai turi būti vartojami gamintojo nurodytomis sąlygomis.“

3.5. „VMVT atkreipia dėmesį, kad […] taisyklių  20.5.15 papunktyje yra nurodyta, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiama įsigyti ir turėti „<…> vitaminų (gamintojų pakuotėmis, ne daugiau kaip 30 tablečių arba kapsulių) <…>“, o Lietuvos higienos normos HN 17:2016 „Maisto papildai“ 5 punkte yra nurodyta, kad galutiniam vartotojui leidžiama tiekti tik sufasuotus maisto papildus, t. y., prekybos vietose negalima ardyti, dalinti, atidarinėti maisto papildų pakuočių, skirtų galutiniam vartotojui. Maisto papildai gali būti sufasuoti po 30, 60, 100 ir pan. tablečių ar kapsulių pakuotes arba kitomis dozuotomis formomis, atsižvelgiant į gamintojo rekomenduojamą suvartoti per parą maisto papildo kiekį ir formą. VMVT nuomone, reikėtų įvertinti, ar nuteistieji (suimtieji) turės galimybę įsigyti ir turėti didesnių nei po 30 kapsulių ar tablečių sufasuotų maisto papildų pakuočių, ar jie turės galimybę įsigyti ir turėti maisto papildų, jei maisto papildai bus tiekiami kitomis dozuotomis formomis, nei kapsulės ar tabletės.“

 

4. Kadangi Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr.XIV-719 Erika Leonaitė nuo 2021 m. gruodžio 7 d. paskirta Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti, tuomečio Seimo kontrolieriaus pradėtą tyrimą dėl pirmiau nurodytų aplinkybių tęsė Seimo kontrolierė E. Leonaitė.

 

5. Seimo kontrolierė 2022 m. kovo 1 d. raštu Nr. 4D-2021/1-1244/3D-476 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau vadinama ir – Teisingumo ministerija) prašydama pateikti kompetentingą nuomonę tyrimui reikšmingais klausimais. 2022 m. balandžio 14 d. Seimo kontrolierė gavo Teisingumo ministerijos 2022 m. balandžio 14 d. raštą Nr. (1.22E)7R-1904, kuriame rašoma:

5.1. „Tais atvejais, kai papildomas vitaminų vartojimas suimtajam (nuteistajam) yra tik rekomenduojamas, pagal pateiktus užsakymus nuteistieji vitaminais savo sąskaita aprūpinami aukščiau nurodyta tvarka (t. y. per Laisvės atėmimo vietų ligoninę).“

5.2. „tiek kritiškas vitaminų stygius, tiek ir pavojingas jų perteklius organizme gali sukelti stiprius negalavimus, kartais net mirtį. Svarbu pastebėti ir tai, kad įvairūs negalavimai, kuriuos įveikti asmuo tikisi paties pasirinktais jam žinomais nereceptiniais medikamentais (įskaitant vitaminus), gali būti ir rimtesnių ligų, kurias įtarti ir diagnozuoti gali tik pacientą gydantis gydytojas, atspindys. Taigi, savidiagnostika ir gydytojo nekontroliuojamas medikamentų vartojimas gali ne tik kad nepadėti išvengti negalavimo (jei toks jaučiamas), bet ateityje sukelti ir kur kas rimtesnių nepageidautinų pasekmių sveikatai, dėl ko išlaidos tolesnei šio asmens sveikatos priežiūrai ženkliai išauga, o nesavalaikis gydymas tampa mažiau paveikiu. Atsižvelgiant į nurodytas rizikas ir į tai, kad visa atsakomybė už suimtųjų ir nuteistųjų sveikatą, kol jie laikomi laisvės atėmimo vietų įstaigose, tenka valstybei (bausmių vykdymo sistemai), vitaminų įsigijimas suimtiesiems ir nuteistiesiems privalo būti kontroliuojamas, t. y. vitaminų šiems asmenims leidžiama įsigyti tik esant gydančio gydytojo rekomendacijai.“

 

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

 

6. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtos rekomendacijos šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (Europos kalėjimų taisyklės):

– 39 punktas – „Kalėjimų valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata“;

– 40.3 punktas – „Visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu“;

– 40.5 punktas – „Visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, turi būti suteiktos kaliniui.“

 

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK):

– 92 straipsnis „Nuteistųjų teisė pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų“ – „1. Nuteistieji turi teisę turėti šiuos asmeninius daiktus: 1) lengvajai grupei priskirti nuteistieji, taip pat atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji – maisto produktus, laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenis, elektros prietaisus ir kitus daiktus; 2) paprastajai grupei priskirti nuteistieji – maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus; 3) drausmės grupei priskirti nuteistieji – šviežius vaisius ir daržoves, drabužius, avalynę, higienos ir kanceliarijos reikmenis.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. […]. 3. Asmeninius daiktus nuteistieji įsigyja įgyvendindami šio Kodekso 93, 95 ir 97 straipsniuose nustatytas teises“;

– 97 straipsnis „Nuteistųjų teisė nusipirkti asmeninių daiktų“ – „1. Šio Kodekso 92 straipsnyje nurodytus asmeninius daiktus nuteistieji turi teisę nusipirkti. 2. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji asmeninius daiktus perkasi savarankiškai. Kitų nuteistųjų apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga.“

– 174 straipsnis „Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra“ – „1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka.2. Pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. 3. Kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba. 4. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 5. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos užtikrinant nuteistųjų apsaugą. 6. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija.“

 

8. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (SVĮ):

– 28 straipsnis „Suimtųjų teisė įsigyti asmeninių daiktų“ – „1. Suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas ne grynaisiais pinigais įsigyti asmeninių daiktų: maisto produktų, laikraščių, žurnalų, knygų, drabužių, avalynės, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžių, pagamintų ne iš brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenų, elektros prietaisų ir kitų daiktų. Drausmės izoliatoriuje laikomi suimtieji turi teisę įsigyti tik higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių. 2. Tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmeninių daiktų sąrašai nustatyti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse“;

– 45 straipsnis „Suimtųjų asmens sveikatos priežiūra“ – „1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. 2. Pirminio lygio ambulatorinę suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos tardymo izoliatorių patalpose. 3. Privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos būklę. Atsižvelgiant į suimto nepilnamečio sveikatos būklę, taip pat į suimto nepilnamečio ar jo gynėjo arba atstovo prašymą, turi būti atliktas papildomas ar pakartotinis šio suimto nepilnamečio sveikatos būklės patikrinimas. 4. Kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą tardymo izoliatorių patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia tardymo izoliatorius, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje veikia tardymo izoliatorius, taryba. 5. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 6. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos užtikrinant suimtųjų apsaugą. 7. Suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.“

 

9. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo:

2 straipsnis „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ – „38¹. Receptas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė įsigyti vaistinį preparatą, medicinos priemonę, kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę ir kuris išrašytas reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos, nurodytos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, atstovo, teisiškai įgalioto tą daryti valstybėje, kurioje išrašytas tas dokumentas. […]. 50 Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti
arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti
žmogaus ligas.“

 

10. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau vadinama ir – Taisyklės):

– 20 punktas – „Lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje: […]; 20.5.15. gydytojo rekomenduotų vaistinių preparatų – ne didesnėse nei 200 ml pakuotėse ir medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus leidimą) […]“ (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.);

– 20 punktas – „Lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje: […] 20.5.15. vaistinių preparatų, kuriais Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko nustatyta tvarka leidžiama prekiauti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms, vitaminų (gamintojų pakuotėmis, ne daugiau kaip 30 tablečių arba kapsulių), gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių); […]“ (teisės akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d.);

– 36 punktas – „Paprastai nuteistieji pataisos įstaigos parduotuvėje apsiperka patys. Nuteistųjų (suimtųjų), kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius). Jiems suteikiama galimybė įsigyti prekių, nevedant jų į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvę, o jų įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo įteikiamos nuteistajam (suimtajam).“

 

11. Lietuvos higienos normos HN17:2016 „Maisto papildai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-432 (Higienos norma):

8 punktas – „Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos: 8.1. maisto papildas – įprastam racionui papildyti skirtas maisto produktas, kuris yra koncentruotas vienos arba kelių maistinių arba kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai tiekiami rinkai dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, skysčių ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis; 8.2. maistinės medžiagos – vitaminai ir mineralinės medžiagos.“

 

12. Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 (Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo aprašas; teisės aktas galiojęs nuo 2019 m. liepos 12 d.
    iki 2021 m. gegužės 6 d.):

41 punktas – „Suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas įsigyti gydančio gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus vaistinius preparatus ir medicinos priemones, turi raštu kreiptis su prašymu įstaigoje nustatyta tvarka.“

 

13. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“:

1 punktas – „1. Tvirtinu pridedamus: 1.1. Valgiaraštį dirbantiems vyrams; 1.2. Valgiaraštį nedirbantiems vyrams; 1.3. Valgiaraštį dirbančioms moterims; 1.4. Valgiaraštį nedirbančioms moterims; 1.5. Valgiaraštį nepilnamečiams; 1.6. Valgiaraštį nėščioms moterims; 1.7. Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims; 1.8. Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams); 1.9. Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams); 1.10. Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms);
1.11. Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms); 1.12. Dietinio maitinimo valgiaraštį;
1.13. Valgiaraštį veganams; 1.14. Skiriamų maisto produktų vidutinį kiekį vienam asmeniui, kuriam paskirtas dietinis maitinimas, vežamam iš laisvės atėmimo vietos arba atvykusiam į laisvės atėmimo vietą; 1.15. Valgiaraštį dirbantiems veganams; 1.16. Valgiaraštį (be kiaulienos) dirbantiems vyrams; 1.17. Valgiaraštį (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams; 1.18. Valgiaraštį (be kiaulienos) dirbančioms moterims; 1.19. Valgiaraštį (be kiaulienos) nedirbančioms moterims.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

14. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013 m. liepos 9 d. byloje Varnas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 42615/06) nurodė:

,,Teismas dar kartą pažymi, kad Konvencijos 14 straipsnis saugo nuo nepagrįstai skirtingo asmenų, esančių panašioje padėtyje, vertinimo ar skirtingo elgesio su jais, jiems naudojantis Konvencijos numatytomis laisvėmis ir teisėmis. […]

Tam, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas pagal 14 straipsnį, turi būti skirtingai traktuojami asmenys, esantys analogiškoje arba palyginti panašioje padėtyje […]. Reikalavimas įrodyti „analogišką padėtį“ nereiškia, kad lyginamos grupės turi būti identiškos. Tai, kad pareiškėjo [suimtasis] padėtis nėra visiškai analogiška nuteistųjų padėčiai bei tai, kad įvairios grupės skiriasi pagal tai, kokiu tikslu atimta jų laisvė, netrukdo taikyti 14 straipsnio. Turi būti įrodyta, kad, atsižvelgiant į jo skundo esmę, pareiškėjas atsidūrė palyginti panašioje padėtyje kaip ir tie, su kuriais elgiamasi kitaip […].“

 

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime (pakartota 2013 m. vasario 20 d. nutarime) nurodė:

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).“

 

16. Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 28 d. nutarime nurodė:

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“

 

Seimo kontrolierių darbo praktika

 

17. Seimo kontrolieriaus 2020 m. lapkričio 19 d. pažyma Nr. 4D-2020/1-7:

„Seimo kontrolierius savo darbo praktikoje susidūrė su atvejais, kai suimtieji / nuteistieji nebuvo aprūpinti ir jiems nebuvo sudarytos sąlygos už asmenines lėšas įsigyti reikalingų, gydytojo paskirtų arba rekomenduotų maisto papildų (vitaminų). Tyrimo metu nustatyta, kad tokia padėtis susiklostė dėl Taisyklėse įtvirtinto teisinio reglamentavimo, t. y., pagal šio teisės akto nuostatas suimtieji / nuteistieji neturėjo teisės įsigyti ir turėti maisto papildų (vitaminų), todėl […] Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietose buvo suvaržytos suimtųjų / nuteistųjų galimybės turėti ir / arba įsigyti maisto papildus (vitaminus) […]. Atliekant tyrimą, buvo gauta informacija, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. įsigaliojo nauja Taisyklių redakcija, pagal kurią į suimtųjų / nuteistųjų leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašą buvo įtraukti maisto papildai (vitaminai) […]. Tai reiškia, kad pakeitus teisinį reglamentavimą buvo pašalinta priežastis, kuri lėmė suimtųjų / nuteistųjų galimybių turėti ir už savo asmenines lėšas įsigyti maisto papildų (vitaminų) suvaržymus.“

 

Tyrimo išvados

 

18. Seimo kontrolierius savo darbo praktikoje (bylose Nr. 4D-2018/1-387,
    Nr. 4D-2018/1-1324, Nr. 4D-2019/1-1580, Nr. 4D-2019/1-1603 ir kt.) dažnai susidurdavo su atvejais, kai suimtieji / nuteistieji skųsdavosi tuo, kad jiems nesudaromos sąlygos už asmenines lėšas įsigyti maisto papildų (vitaminų). Seimo kontrolierius nustatė ir 2020 m. lapkričio 19 d. pažymoje Nr. 4D-2020/1-7 konstatavo, kad tokia padėtis susiklostė dėl Taisyklėse įtvirtinto teisinio reglamentavimo, t. y., pagal šio teisės akto nuostatas suimtieji / nuteistieji neturėjo teisės įsigyti ir turėti maisto papildų (vitaminų). 2020 m. rugpjūčio 21 d. įsigaliojo nauja Taisyklių redakcija, pagal kurią į suimtųjų / nuteistųjų leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašą buvo įtraukti maisto papildai (vitaminai). Pakeitus teisinį reglamentavimą turėjo būti pašalinta priežastis, kuri lėmė suimtųjų / nuteistųjų galimybių turėti ir už savo asmenines lėšas įsigyti maisto papildų (vitaminų) suvaržymus. Nepaisant to, Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gauti asmenų skundai (bylos
    Nr. 4D-2021/1-928 ir Nr. 4D-2021/1-1505), kuriuose rašoma, kad pataisos namų pareigūnai atsisakė nuteistiesiems sudaryti sąlygas įsigyti pageidaujamus maisto papildus (vitaminus) ne tik dėl objektyvių priežasčių, bet ir dėl to, kad jie negali būti laikomi „vitaminu“ taip, kaip tai nustatyta Taisyklių 20.5.15 punkte, nuteistųjų pageidauti maisto papildai (vitaminai) nebuvo rekomenduoti gydytojo ir nebuvo galimybės jų nupirkti vaistinėje.

 

19. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės:

19.1. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą (šios pažymos 11 punktas), sąvoka „maisto papildas“ yra suprantama kaip įprastam racionui papildyti skirtas maisto produktas, kuris yra koncentruotas vienos arba kelių maistinių arba kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis, o sąvoka „vitaminai“ – maistinės medžiagos. Pasak VMVT specialistų, „vitaminai“ yra viena iš maisto papildų sudėtyje esančių medžiagų grupių, t. y., „vitaminai“ yra laikomi „maisto papildų“ sudedamąja dalimi (šios pažymos 3.2 punktas).

Tyrimo metu paaiškėjo, kad pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu vadovaujasi tik dalis laisvės atėmimo vietų, t. y., tapačiai „maisto papildų“ ir „vitaminų“ sąvokas bei jų santykį interpretuoja VPN, ŠTI, nors pastaroji įstaiga susiduria su sunkumais atskiriant maisto papildus (vitaminus) nuo vaistinių preparatų (šios pažymos 2.6.3 punktas), Panevėžio PN ir Pravieniškių
PN-AK, nors pastaroji įstaiga, savo atsakyme tuomečiam Seimo kontrolieriui aiškindama, kaip šioje įstaigoje yra suprantamos „maisto papildų“ ir „vitaminų“ sąvokos bei jų santykis, negalėjo pagrįsti, kokiu teisės aktu remiasi pateikdama pirmiau nurodytas sampratas (šios pažymos 2.5.1 punktas). Kitos laisvės atėmimo vietos, t. y., APN, MPN ir KTI, vertina, kad „maisto papildų“ sąvoka neapima „vitaminų“ sąvokos. Šios įstaigos tokį savo vertinimą grindžia subjektyviu savo supratimu, gaminių, kurių pageidauja suimtieji / nuteistieji, informaciniuose lapeliuose ir internetiniuose tinklalapiuose (KTI pareigūnai informavo, kad vadovaujasi „Vikipedijoje“ pateikta informacija; šios pažymos 2.4.1 punktas) skelbiama informacija. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad laisvės atėmimo vietų pareigūnai susiduria su sunkumais siekdami atskirti „vitaminus“ nuo „maisto papildų“ (tai pripažino ir patys laisvės atėmimo vietų pareigūnai; šios pažymos 2.7.2 punktas), skirtingai supranta „maisto papildų“ ir „vitaminų“ sąvokas bei jų santykį.

19.2. Tyrimo metu nustatyta, kad trijose iš septynių laisvės atėmimo vietų, t. y., APN, ŠTI ir Panevėžio PN, iš suimtųjų / nuteistųjų, pageidaujančių už savo asmenines lėšas įsigyti maisto papildų (vitaminų), nėra reikalaujama pateikti gydytojo rekomendacijos. Kitos laisvės atėmimo vietos, t. y., MPN, VPN, KTI, pirmiau nurodyto dokumento reikalauja ir netenkina suimtųjų / nuteistųjų prašymų sudaryti sąlygas įsigyti tam tikrus maisto papildus (vitaminus), jei nėra pateikiama gydytojo rekomendacija. Pirmiau nurodyta praktika buvo taikoma ir Pravieniškių PN-AK iki Vaistinių preparatų ir medicinos priemonių įsigijimo aprašo galiojimo pabaigos, t. y., iki 2021 m. gegužės 6 d. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad laisvės atėmimo vietose yra susiklosčiusi skirtinga maisto papildų (vitaminų) įsigijimo už asmenines lėšas praktika, t. y., vienose pataisos įstaigose suimtiesiems / nuteistiesiems, pageidaujantiems už asmenines lėšas įsigyti maisto papildų (vitaminų), gydytojo rekomendaciją reikalinga pateikti, o kitose – ne.

19.3. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad visos pataisos įstaigos taiko teisės aktuose nustatytą mechanizmą (suimtiesiems / nuteistiesiems yra sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje; šios pažymos 7, 8, 10 punktai), siekiant sudaryti sąlygas suimtiesiems / nuteistiesiems įsigyti pageidaujamų maisto papildų (vitaminų), o dvi iš septynių pataisos įstaigų, t. y., Panevėžio PN ir APN, kilus poreikiui organizuoja suimtųjų / nuteistųjų apsipirkimą ir už pataisos įstaigos parduotuvės ribų. Iš šių dviejų pataisos įstaigų tik APN iš suimtųjų / nuteistųjų reikalauja, kad jų pageidaujami maisto papildai (vitaminai) būtų iš vaistinių siūlomo asortimento. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad laisvės atėmimo vietose yra susiklosčiusi skirtinga maisto papildų (vitaminų) įsigijimo už asmenines lėšas praktika, t. y., kai kuriose pataisos įstaigose yra sudarytos sąlygos įsigyti maisto papildų (vitaminų) ne tik pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, bet ir už jos ribų.

 

20. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, keltina abejonė, ar dėl skirtingo laisvės atėmimo vietų pareigūnų „maisto papildų“ ir vitaminų“ sąvokų supratimo (šios pažymos 19.1 punktas), nevienodos suimtųjų / nuteistųjų maisto papildų (vitaminų) įsigijimo už asmenines lėšas praktikos laisvės atėmimo vietose (šios pažymos 19.2, 19.3 punktai) nėra sudaromos sąlygos pažeisti asmenų lygybės principą.

Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog Konstitucijos 29 straipsnio normose įtvirtintas visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais; Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė; Konstitucinis Teismas pažymi, kad vienodas situacijas teisiškai reikia vertinti vienodai, ir draudžia iš esmės tokias pat situacijas vertinti skirtingai; asmenų lygybės principo turinį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) kontekste yra aptaręs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas; šis teismas savo praktikoje pažymi, kad Konvencija saugo nuo nepagrįstai skirtingo asmenų, esančių panašioje padėtyje, vertinimo ar skirtingo elgesio, jiems naudojantis joje numatytomis laisvėmis ir teisėmis; tam, kad būtų nagrinėjamas galimas asmenų lygybės principo pažeidimas, turi būti skirtingai traktuojami asmenys, esantys analogiškoje arba palyginti panašioje padėtyje, bei turi būti įrodyta, kad, atsižvelgiant į asmens skundo esmę, jis atsidūrė palyginti panašioje padėtyje kaip ir tie, su kuriais elgiamasi kitaip; apibendrinant pirmiau išdėstytą Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, konstatuotina, kad asmenų lygybės principo pažeidimas pasireiškia tuo, jog asmenys, kurie iš esmės yra tokioje pačioje situacijoje, traktuojami skirtingai.

Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai tapatų suimtojo ar nuteistojo teisinį statusą turintys asmenys (t. y., teisės požiūriu šie asmenys turi vienodą teisių ir pareigų apimtį nepaisant to, kurioje laisvės atėmimo vietoje jie yra laikomi) neturi vienodų galimybių už asmenines lėšas įsigyti ir turėti maisto papildų (vitaminų), nes jie yra laikomi laisvės atėmimo vietose, kurių pareigūnai skirtingai interpretuoja nustatytą teisinį reglamentavimą bei nevienodai savo veikloje taiko Taisyklių 20.5.15 punktą, t. y., vienoje laisvės atėmimo vietoje suimtasis / nuteistasis gali įsigyti ir turėti pageidaujamų maisto papildų (vitaminų), tačiau perkeltas į kitą laisvės atėmimo vietą jis pastarosios galimybės netenka. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad, nuteistiesiems / suimtiesiems skirtingose pataisos įstaigose taikant nevienodą maisto papildų (vitaminų) įsigijimo tvarką, gali būti pažeistas asmenų lygybės principas.

 

21. Seimo kontrolierė pastebi, kad Taisyklių 20.5.15 punkto nuostatų taikymo problemos sudaro sąlygas pažeisti ne tik asmenų lygybės principą, bet ir sudaro prielaidas nepagrįstai riboti suimtųjų / nuteistųjų (nagrinėjamu atveju – išskiriant vieną iš labiausiai pažeidžiamų dėl sveikatos būklės asmenų grupę, t. y., infekuotuosius ŽIV ir sergančiuosius AIDS) teisę į sveikatos priežiūros prieinamumą.

Tiek tarptautiniuose, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose (šios pažymos 6–8 punktai) nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tais atvejais, kai tokių reikiamų paslaugų negali suteikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos, paslaugos gali būti teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose.

Europos kalėjimų taisyklėse nustatyta, kad kalėjimų valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata bei visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu. Visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, turi būti suteiktos kaliniui.

Tai reiškia, kad suimtiesiems / nuteistiesiems turi būti teikiamos tokios pačios kokybės sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, t. y., sudaromos sąlygos susitikti su asmeniui aktualios srities gydytoju, suteikiamos išsamios konsultacijos dėl asmens sveikatos būklės, paskiriamas tinkamas gydymas, užtikrinamas savalaikis paskirtas gydymas arba / ir gydytojų rekomendacijų vykdymas ir imamasi kitų priemonių, reikalingų gerai asmens sveikatos būklei palaikyti.

Gydytojos dietologės L.P. leidinyje „Infekuotųjų ŽIV ir sergančiųjų AIDS maitinimas“ rašoma, kad maitinimasis ir ŽIV /AIDS yra glaudžiai susiję, t. y., infekuotųjų ŽIV / sergančiųjų AIDS imuninė sistema yra susilpnėjusi, todėl atsiranda maistinių medžiagų ir energijos stoka. Dėl šios priežasties šių asmenų maistinių medžiagų poreikiai yra didesni. Pasak leidinio autorės, esant vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumui, pirmiausia, asmenims yra rekomenduojama koreguoti mitybą, t. y., rinktis geresnės maistinės vertės produktus, keisti maitinimosi dažnį, didinti suvartojamo maisto kiekį ir kt., tačiau „kai kuriems infekuotiesiems racionui praturtinti papildomai reikėtų vartoti maisto papildų“. Pirmiau nurodytame leidinyje yra pažymima baltyminių maisto papildų, kurie dažiausiai yra parduodami miltelių arba skysčių forma, svarba infekuotųjų ŽIV ir sergančiųjų AIDS gerai sveikatos būklei.

Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo vietose laikomi pirmiau nurodytą būklę turintys suimtieji / nuteistieji negali pasirinkti, kokius maisto produktus vartoti, ir priversti maitintis pagal jiems nepritaikytą valgiaraštį (šios pažymos 13 punktas). Įvertinus šią aplinkybę ir gydytojos dietologės įžvalgas, darytina išvada, kad dėl specialaus valgiaraščio trūkumo ir Taisyklių 20.5.15 punkto taikymo problemų, galinčių užkirsti kelią infekuotiesiems ŽIV ir sergantiems AIDS suimtiesiems / nuteistiesiems už asmenines lėšas įsigyti jiems reikalingų maisto papildų (vitaminų), gali pablogėti kai kurių suimtųjų / nuteistųjų sveikatos būklė, o tai galėtų būti laikoma jų teisės į sveikatos priežiūros prieinamumą pažeidimu.

 

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Seimo kontrolierių tyrimas (atliktas savo iniciatyva) dėl laisvės atėmimo vietų pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nesudarant suimtiesiems / nuteistiesiems tinkamų sąlygų įsigyti maisto papildų (vitaminų), yra pagrįstas.

Dėl šios priežasties Teisingumo ministerijai, kaip bausmių vykdymo politiką formuojančiai institucijai, ir Kalėjimų departamento direktoriui Seimo kontrolierė rekomenduoja inicijuoti teisės aktų pakeitimus, sudarant suimtiesiems / nuteistiesiems visose laisvės atėmimo vietose vienodas galimybes už asmenines lėšas įsigyti pageidaujamų maisto papildų (vitaminų).

 

23. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad turi būti nustatytas aiškus, darnus maisto papildų (vitaminų) įsigijimo už asmenines suimtųjų / nuteistųjų lėšas tvarką reglamentuojantis teisinis reguliavimas, jog nebūtų galima jo aiškinti nevienodai.

Dėl šios priežasties ir siekdama užkirsti kelią ateityje pažeisti asmenų lygybės principą bei paneigti suimtųjų / nuteistųjų teisę į sveikatos priežiūros prieinamumą, Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į pagrindinius šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo trūkumus ir kompetentingų institucijų pastebėjimus dėl jų, t. y.,

23.1. laisvės atėmimo vietų pareigūnus klaidinanti Taisyklių 20.5.15 punkte vartojama „vitaminų“ sąvoka turėtų būti pakeista VMVT rekomenduojamu „maisto papildų“ terminu (šios pažymos 3.2, 19.1 punktai);

23.2. maisto papildai (vitaminai) gali būti sufasuoti po 30, 60, 100 ir pan. tablečių ar kapsulių pakuotėmis arba kitomis dozuotomis formomis, atsižvelgiant į gamintojo rekomenduojamą suvartoti per parą maisto papildo (vitamino) kiekį ir formą, todėl, pasak VMVT, turėtų būti peržiūrėta Taisyklių 20.5.15 punkto nuostata, jog suimtiesiems/ nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti „vitaminų (gamintojų pakuotėmis, ne daugiau kaip 30 tablečių arba kapsulių)“ (šios pažymos 3.5 punktas);

23.3. siekiant užkirsti kelią nevienodai praktikai, susijusiai su suimtųjų / nuteistųjų pageidaujamų maisto papildų (vitaminų) įsigijimu (šios pažymos 19.3 punktas), turėtų būti sudaryta galimybė jų įsigyti pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje ir per Laisvės atėmimo vietų ligoninę (šios pažymos 5.1 punktas);

23.4. paprastai maisto papildams (vitaminams) įsigyti, turėti ir vartoti asmeniui nėra reikalinga gauti dokumento, kuriuo suteikiama teisė įsigyti maisto papildų (vitaminų) ir kuris yra išrašytas sveikatos priežiūros profesijos atstovo, teisiškai įgalioto tą daryti valstybėje, kurioje išrašytas tas dokumentas. Asmuo, įsigijęs tam tikrus maisto papildus (vitaminus), juos vartoja atsižvelgdamas į specialų jų ženklinimą, kuriame nurodomi duomenys apie maisto papildo (vitamino) kiekį, kurį rekomenduojama suvartoti per parą, perspėjimą neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės, paaiškinimą, kad maisto papildas (vitaminas) neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas, perspėjimą, kad maisto papildas (vitaminas) turi būti laikomas vaikams nepasiekiamoje vietoje, ir į kitas maisto papildų (vitaminų) vartojimo sąlygas. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos priežiūros specialistų neprižiūrimas maisto papildų (vitaminų) vartojimas gali lemti ne tik asmens sveikatos būklės pagerėjimą, bet ir pablogėjimą, jei asmuo objektyviai neįvertina poreikio
juos vartoti.

Pagal Taisyklių 20.5.15 punktą suimtiesiems / nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje turėti vaistinių preparatų, kuriais Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko nustatyta tvarka leidžiama prekiauti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms, vitaminų (gamintojų pakuotėmis, ne daugiau kaip 30 tablečių arba kapsulių), gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių. Tai reiškia, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą suimtiesiems / nuteistiesiems gydytojo rekomendacija yra reikalinga tik tuo atveju, jei yra pageidaujama įsigyti medicinos priemones, t. y., suimtiesiems / nuteistiesiems pageidaujant įsigyti maisto papildų (vitaminų) gydytojo rekomendacija nereikalinga.

Siekiant užtikrinti gerą suimtųjų / nuteistųjų sveikatą, būtų tikslinga koreguoti šį teisinį reglamentavimą, nustatant, kad maisto papildų (vitaminų) įsigijimas už asmenines pirmiau nurodytų asmenų lėšas laisvės atėmimo vietose būtų kontroliuojamas, t. y., pataisos įstaigos parduotuvėje suimtieji / nuteistieji galėtų įsigyti maisto papildų (vitaminų) pagal kompetentingos institucijos ir / ar pareigūnų patvirtintą sąrašą, o kilus poreikiui vartoti / įsigyti sąraše nenustatytą maisto papildą (vitaminą) pirmiau nurodyti asmenys galėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kuris rekomenduotų vartoti konkretų maisto papildą (vitaminą) arba jo nevartoti. Šiai pozicijai pritaria ir Teisingumo ministerijos pareigūnai, kurie Seimo kontrolierei paaiškino, kad maisto papildų (vitaminų) pardavimas suimtiesiems / nuteistiesiems privalo būti kontroliuojamas, t. y., pataisos įstaigos parduotuvėje nesančių maisto papildų (vitaminų) suimtieji / nuteistieji galėtų įsigyti tik esant gydančio gydytojo rekomendacijai (šios pažymos 5.2 punktas).

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl laisvės atėmimo vietų pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nesudarant suimtiesiems / nuteistiesiems tinkamų sąlygų įsigyti maisto papildų (vitaminų), pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

 

25. 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kaip bausmių vykdymo politiką formuojančiai institucijai, ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriui rekomenduoja inicijuoti teisės aktų pakeitimus, sudarant suimtiesiems / nuteistiesiems visose laisvės atėmimo vietose vienodas galimybes už asmenines lėšas įsigyti pageidaujamų maisto papildų (vitaminų).

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                                   Erika Leonaitė