SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL ASMENŲ, PATEIKUSIŲ PRAŠYMUS IŠDUOTI LEIDIMĄ LAIKINAI GYVENTI LIETUVOJE, TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ UŽTIKRINIMO ĮVERTINIMO PAŽYMA

Dokumento numeris 4D-2023/1-300
Data 2023-07-14
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL ASMENŲ, PATEIKUSIŲ PRAŠYMUS IŠDUOTI LEIDIMĄ LAIKINAI GYVENTI LIETUVOJE, TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ UŽTIKRINIMO ĮVERTINIMO PAŽYMA
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

TYRIMO PAGRINDAS

1. Tyrimas pradėtas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės
2023 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 4D-2023/1-300.
Tyrimo tikslas. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – MD) atsisakymas teikti informaciją užsieniečiams pagal jų elektroninius prašymus, kai šie prašymai nėra pasirašyti elektroniniu parašu, kurio užsienietis dar neturi, nes neturi leidimo (pažymėjimo) gyventi Lietuvoje, tačiau su prašymu pateikia visą kontaktinę informaciją, surašytą ant specialios Migracijos departamento paruoštos kontaktinių duomenų kortelės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatoms bei gero viešojo administravimo principui.
Tyrimo pagrindas. Pagrindas pradėti tyrimą savo iniciatyva yra Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas yra gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.
Šiuo atveju tyrimą savo iniciatyva Seimo kontrolierė pradeda atsižvelgdama į tai, kad savo praktikoje susidūrė su atveju (byla Nr. 4D-2023/1-59), kai pareiškėja nurodė, jog kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu. Nesulaukusi sprendimo, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę. Seimo kontrolierė priėmė sprendimą tarpininkauti dėl pareiškėjos skunde nurodytų problemų ir jos skundą su pridėta kontaktinių duomenų kortele persiuntė nagrinėti Migracijos departamentui, prašydama pateikti pareiškėjai išsamų atsakymą bei kuo greičiau priimti sprendimą pagal jos prašymą. Migracijos departamentas, atsakydamas į Seimo kontrolierės raštą, nurodė, kad elektroniniu paštu persiųstas pareiškėjos prašymas nėra pasirašytas elektroniniu parašu ir nėra patvirtinta asmens tapatybė, todėl prašoma informacija pareiškėjai nebus teikiama.

 

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

Nustatytos tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

2. Seimo kontrolierė, pradėjusi tyrimą savo iniciatyva, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo 2023-03-31 raštu Nr. 4D-2023/1-300/3D-706 kreipėsi į MD. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2023-04-19 gautas MD raštas Nr. Nr. 10K-4433, kuriame nurodoma:
2.1. „[…] asmenys pasitraukę iš Ukrainos dėl karo veiksmų, teikdami prašymus Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo laikinosios apsaugos pagrindu, prie prašymo turi pridėti galiojančio kelionės dokumento skaitmeninę kopiją, išskyrus atvejus, kai užsienietis galiojančio kelionės dokumento negali pateikti dėl objektyvių priežasčių. Jeigu užsienietis dėl objektyvių priežasčių negali pateikti galiojančio kelionės dokumento skaitmeninės kopijos, jis turi pridėti kito dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, skaitmeninę kopiją (jeigu tokį dokumentą turi). Asmenys, pasitraukę iš Ukrainos dėl karo veiksmų, gali pateikti Ukrainos vidaus pasų, asmens tapatybės kortelių skaitmenines kopijas.
Jei atvyksta kartu sutuoktiniai ir nepilnamečiai vaikai, prie prašymo turi būti pateiktos dokumentų patvirtinančių santuoką, giminystės ryšį (gimimo liudijimų) skaitmeninės kopijos (jeigu tokius dokumentus turi). Prašymų priėmimo Migracijos departamente metu turi būti pateikti dokumentų originalai, kurių skaitmeninės kopijos buvo pridėtos prie prašymo.“
2.2. „[…] asmenys, pasitraukę iš Ukrainos dėl karo veiksmų, prašymus išduoti leidimą gali užpildyti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) ir rezervuoto vizito metu, atvykus į Migracijos departamento teritorinį skyrių, pateikti prašymą. Jei patys neturi tokios galimybės, Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose yra įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos kur, iš Ukrainos dėl karo veiksmų pasitraukę asmenys, gali užpildyti prašymus per MIGRIS, esant poreikiui užpildyti prašymą padeda Migracijos departamento darbuotojai. Visa reikalinga aktuali informacija skelbiama Migracijos departamento interneto puslapyje: https://migracija.lrv.lt/lt/naudinga-informacija/ukraina-ukrayina-ukraina-ukraine/informacija-ukrainos-pilieciams-1.“
2.3. „Visa informacija apie prašymo nagrinėjimo eigą, priimtus sprendimus, pagamintus dokumentus teikiama į asmens MIGRIS paskyrą (informaciją apie naujus pranešimus MIGRIS paskyroje asmuo gauna pranešimą el. paštu, kurį nurodė pateikdamas prašymą dėl leidimo gyventi). Asmuo prisijungti prie savo MIGRIS paskyros gali 2 prisijungimo būdais – naudodamas el. pašto adresą ir slaptažodį arba per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą.“
2.4. „[…] visais atvejais kai asmenys elektroniniu būdu teikia prašymus, nepasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, atsakoma suteikiant bendro pobūdžio informaciją, kurioje nėra tiesiogiai pateikiami jokie Migracijos departamento tvarkomi konkretaus kliento duomenys ir kurioje esančių duomenų negalima susieti su jokiu konkrečiu klientu. Jei teikiant prašymą ar skundą elektroniniu būdu yra pateikiama pasirašyto prašymo ar skundo skaitmeninė kopija kartu su asmens tapatybę patvirtinančio dokumento skaitmenine kopija, tokie prašymai ar skundai nagrinėjami ir teikiami atsakymai.“
2.5. „[…] asmenys neturėdami leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi galimybę gauti kvalifikuotą elektroninį parašą, pateikę Migracijos departamentui prašymą per MIGRIS dėl e. rezidento statuso suteikimo. Užsieniečiams e. rezidento statuso suteikimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ X1 skyriuje, bei Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. spalio 29 d. įsakymu Nr.1V-1106. Visa reikalinga informacija dėl e. rezidento statuso sutekimo skelbiama Migracijos departamento internetiniame puslapyje https://www.migracija.lt/noriu-tapti-elektroniniu-rezidentu.“
2.6. „Migracijos departamento nuomone, Klientų aptarnavimo Migracijos departamente tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3K-319, nuostatos atitinka aukštesnės galios teisės aktams. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 24.5 papunktyje numatyta, kad prašymas ar skundas turi būti pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą. Pagal Taisyklių 11.4 papunktį, asmenų aptarnavimo padalinys grąžina asmeniui prašymus ar skundus, neatitinkančius Taisyklių 23 ir 24 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal Taisyklių 40 punktą, prašymas ar skundas, pateiktas raštu nesilaikant Taisyklių 23 ir (ar) 24 punktuose nustatytų reikalavimų, per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens prašyme ar skunde nurodytą kontaktinę informaciją grąžinamas (arba, jei dokumentai elektroniniai, pateikiama toliau išdėstyta informacija) asmeniui, pateikusiam prašymą ar skundą, nurodant tokio prašymo ar skundo grąžinimo priežastis, siūlant ištaisyti nustatytus trūkumus ir nustatant terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, trūkumams ištaisyti, jei institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Kai per institucijos nustatytą terminą asmuo nepateikia institucijai pagal Taisyklių 23 ir 24 punktuose nustatytus reikalavimus įforminto prašymo ar skundo, toks prašymas ar skundas laikomas nepaduotu. Aprašo 30 punkte su papunkčiais numatyti asmens teikiančio prašymą ar skundą tapatybės patvirtinimo būdai, 31 punkte numatyta, kad į telefonu pateiktus prašymus, taip pat į elektroniniu paštu gautus prašymus, nepasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, atsakoma suteikiant bendro pobūdžio informaciją, kurioje nėra tiesiogiai pateikiami jokie Migracijos departamento tvarkomi konkretaus kliento duomenys ir kurioje esančių duomenų negalima susieti su jokiu konkrečiu klientu. Pažymėtina, kad asmenys Migracijos departamentui prašymus ir skundus gali teikti elektroniniu paštu, nepasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, tačiau turi būti pridėta pasirašyto prašymo ar skundo skaitmeninė kopija ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento skaitmeninė kopija.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

3. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):
3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs […]; 13) vieno langelio. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens.“
11 straipsnis – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. 2. Prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu. 3. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo“.

4. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – TGIDPNĮ):
4 straipsnis – „1. Institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.“
6 straipsnis – „1. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais:
1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys;
2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis;
[…]
5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis […]“.
13 straipsnis – „1. Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“

5. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnis:
„1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. 2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: 1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis; 2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti; 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai; 5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“

6. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388:
1 punktas – „Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos […] yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką migracijos srityje“.
10 punktas – „Migracijos departamentas, siekdamas jam nustatyto veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas: […] 10.34. nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus ir skundus, priima sprendimus dėl juose keliamų klausimų; […].“
17 punktas – „Migracijos departamento direktorius:
17.1. vadovauja Migracijos departamentui;
17.2. planuoja, organizuoja ir kontroliuoja Migracijos departamento veiklą, kad būtų pasiektas Migracijos departamento veiklos tikslas ir tinkamai atliekamos funkcijos, atstovauja Migracijos departamentui santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis ir fiziniais asmenimis;
[…]
17.6. teikia vidaus reikalų ministrui pasiūlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo migracijos srityje“.

7. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):
24 punktas – „Prašymas ir skundas raštu turi būti:
24.1. parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, kurio turiniui ir autentiškumo užtikrinimui mutatis mutandis taikomos Taisyklių 23.1, 23.3, 24.2, 24.3 ir 24.5 papunkčių nuostatos (išskyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytus atvejus);
24.2. parašytas įskaitomai;
24.3. konkretus ir suprantamas;
24.4. parašytas taip, kad jo turinys ar forma nepažeistų etiketo ir geros moralės normų;
24.5. pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.“
40 punktas – „Prašymas ar skundas, pateiktas raštu nesilaikant Taisyklių 23 ir (ar) 24 punktuose nustatytų reikalavimų, per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens prašyme ar skunde nurodytą kontaktinę informaciją grąžinamas (arba, jei dokumentai elektroniniai, pateikiama toliau išdėstyta informacija) asmeniui, pateikusiam prašymą ar skundą, nurodant tokio prašymo ar skundo grąžinimo priežastis, siūlant ištaisyti nustatytus trūkumus ir nustatant terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, trūkumams ištaisyti, jei institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Kai per institucijos nustatytą terminą asmuo nepateikia institucijai pagal Taisyklių 23 ir 24 punktuose nustatytus reikalavimus įforminto prašymo ar skundo, toks prašymas ar skundas laikomas nepaduotu.“
45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:
45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;
45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;
45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.“
47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

8. Klientų aptarnavimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3K-319 (toliau – Aprašas):
31 punktas – „Jeigu specialūs teisės aktai nenumato kitaip, kai klientas kreipiasi dėl asmens duomenų teikimo ar kitos paslaugos, kuri pagal savo esmę gali būti suteikta tik nustatytos tapatybės asmeniui, turi būti patvirtinta kliento tapatybė, kuri priklausomai nuo kreipimosi būdo, gali būti patvirtinta taip:
31.1. kai prašymas teikiamas tiesiogiai atvykus į Migracijos departamentą – pateikiant galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
31.2. kai prašymas siunčiamas paštu – pridedant prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
31.3. elektroninėmis priemonėmis teikiami prašymai turi būti pasirašyti galiojančiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“
32 punktas – „Į telefonu pateiktus prašymus, taip pat į elektroniniu paštu gautus prašymus, nepasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, atsakoma suteikiant bendro pobūdžio informaciją, kurioje nėra tiesiogiai pateikiami jokie Migracijos departamento tvarkomi konkretaus kliento duomenys ir kurioje esančių duomenų negalima susieti su jokiu konkrečiu klientu.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas:
9.1. 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime išaiškino:
„Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas 1995 m. balandžio 20 d. nutarime yra konstatavęs, kad žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus turi būti pagrįsta realia galimybe laisvai juos formuoti įvairios informacijos pagrindu, įskaitant teisę nevaržomai gauti informaciją. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad informacijos laisvė nėra absoliuti, taip pat kad Konstitucija neleidžia nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo, įstatymais įtvirtinus informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas, būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Konstitucija numato galimybę informacijos laisvę riboti, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, t. y., jeigu informacijos laisvės ribojimais siekiama apsaugoti, apginti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes, kurių sąrašas (pateiktas Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje), kaip savo 2005 m. rugsėjo 19 d. ir 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, negali būti laikomas išsamiu, baigtiniu, taigi neleidžiančiu laisvės gauti ir skleisti informaciją riboti tada, kai reikia apsaugoti kitas, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje expressis verbis nepaminėtas, konstitucines vertybes. Informacijos laisvės ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, tačiau Konstitucija neužkerta kelio kai kurių su informacijos gavimu ir skleidimu susijusių santykių reguliuoti ir poįstatyminiais (įstatymų įgyvendinamaisiais) teisės aktais, tačiau jais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris nebūtų grindžiamas Konstitucija ir įstatymais arba kuris konkuruotų su įstatymų nustatytuoju (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).“
9.2. 2010 m. gegužės 13 d. nutarime (pakartota 2013 m. vasario 20 d. nutarime) nurodė: „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), be kita ko, yra konstatavęs:
10.1. „[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“ (žr. 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).“
10.2. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 konstatuojama, kad valstybės institucijos turi veikti kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai“.

Tyrimo išvados

11. Tyrimas Seimo kontrolierės iniciatyva pradėtas įvertinus tai, kad praktikoje susidūrė su atveju, kai pareiškėja nurodė, jog kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu. Nesulaukusi sprendimo, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą. Seimo kontrolierė priėmė sprendimą tarpininkauti dėl pareiškėjos skunde nurodytų problemų ir jos skundą su pridėta kontaktinių duomenų kortele persiuntė nagrinėti Migracijos departamentui, prašydama pateikti pareiškėjai išsamų atsakymą bei kuo greičiau priimti sprendimą pagal jos prašymą. Migracijos departamentas, atsakydamas į Seimo kontrolierės raštą, nurodė, kad elektroniniu paštu persiųstas pareiškėjos prašymas nėra pasirašytas elektroniniu parašu ir nėra patvirtinta asmens tapatybė, todėl prašoma informacija pareiškėjai nebus teikiama.

12. Tyrimo metu MD informavo, kad asmenys, pasitraukę iš Ukrainos dėl karo veiksmų, prašymus išduoti leidimą gali užpildyti per MIGRIS ir rezervuoto vizito metu, atvykę į Migracijos departamento teritorinį skyrių pateikti prašymą. Prašymus išduoti leidimą galima užpildyti ir tiesiogiai atvykus į MD teritorinius skyrius, kur yra įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos, esant poreikiui, prašymą užpildyti padeda Migracijos departamento darbuotojai. Visa reikalinga aktuali informacija skelbiama Migracijos departamento interneto puslapyje: https://migracija.lrv.lt/lt/naudinga-informacija/ukraina-ukrayina-ukraina-ukraine/informacija-ukrainos-pilieciams-1.
MD paaiškino, kad informacija apie prašymo nagrinėjimo eigą, priimtus sprendimus, pagamintus dokumentus teikiama į asmens MIGRIS paskyrą (informaciją apie naujus pranešimus MIGRIS paskyroje asmuo gauna el. paštu, kurį nurodė pateikdamas prašymą dėl leidimo gyventi). Asmuo prisijungti prie savo MIGRIS paskyros gali 2 prisijungimo būdais – naudodamas el. pašto adresą ir slaptažodį arba per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą.
MD informavo, kad visais atvejais, kai asmenys elektroniniu būdu teikia prašymus, nepasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, atsakoma suteikiant bendro pobūdžio informaciją, kurioje nėra tiesiogiai pateikiami jokie Migracijos departamento tvarkomi konkretaus kliento duomenys ir kurioje esančių duomenų negalima susieti su jokiu konkrečiu klientu. Jei teikiant prašymą ar skundą elektroniniu būdu yra pateikiama pasirašyto prašymo ar skundo skaitmeninė kopija kartu su asmens tapatybę patvirtinančio dokumento skaitmenine kopija, tokie prašymai ar skundai nagrinėjami ir teikiami atsakymai. Asmenys, neturėdami leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi galimybę gauti kvalifikuotą elektroninį parašą, pateikę Migracijos departamentui prašymą per MIGRIS dėl e. rezidento statuso suteikimo. Visa reikalinga informacija dėl e. rezidento statuso suteikimo skelbiama Migracijos departamento internetiniame puslapyje https://www.migracija.lt/noriu-tapti-elektroniniu-rezidentu.

13. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas apie konstitucinę teisę gauti informaciją, išaiškino, kad teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves, o šią teisę galima riboti tik tada, kai ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; jais neturi būti paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
TGIDPNĮ įtvirtinta bendroji nuostata, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, turi vadovautis šiais (ir kitais) principais: duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys; duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis; pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis.
Apibendrinant pirmiau pacituotas TGIDPNĮ nuostatas ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą, pabrėžtina, kad informacija asmeniui gali būti neteikiama tik įstatymuose nustatytais atvejais. Informacijos laisvės ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu. Konstitucija neužkerta kelio kai kurių su informacijos gavimu ir skleidimu susijusių santykių reguliuoti taip pat ir poįstatyminiais (įstatymų įgyvendinamaisiais) teisės aktais, tačiau jais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris nebūtų grindžiamas Konstitucija ir įstatymais arba kuris konkuruotų su įstatymų nustatytuoju.

14. Taisyklėse numatyta, kad raštu teikiamas prašymas ir skundas turi būti pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.
Apraše numatyta, kad kai klientas kreipiasi dėl asmens duomenų teikimo ar kitos paslaugos, kuri pagal savo esmę gali būti suteikta tik nustatytos tapatybės asmeniui, turi būti patvirtinta kliento tapatybė, kuri, priklausomai nuo kreipimosi būdo, gali būti patvirtinta pateikiant galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kai prašymas teikiamas tiesiogiai atvykus į Migracijos departamentą; pridedant prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, kai prašymas siunčiamas paštu; prašymą pasirašant galiojančiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, kai prašymas teikiamas elektroninėmis priemonėmis.
Vadovaujantis VAĮ ir Taisyklėmis, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo. Kai prašymas ar skundas, pateiktas raštu nesilaikant Taisyklių 23 ir (ar) 24 punktuose nustatytų reikalavimų, per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens prašyme ar skunde nurodytą kontaktinę informaciją grąžinamas (arba, jei dokumentai elektroniniai, pateikiama toliau išdėstyta informacija) asmeniui, pateikusiam prašymą ar skundą, nurodant tokio prašymo ar skundo grąžinimo priežastis, siūlant ištaisyti nustatytus trūkumus ir nustatant terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, trūkumams ištaisyti, jei institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip.
Vadovaujantis Aprašu, į elektroniniu paštu gautus prašymus, nepasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, atsakoma suteikiant bendro pobūdžio informaciją, kurioje nėra tiesiogiai pateikiami jokie Migracijos departamento tvarkomi konkretaus kliento duomenys ir kurioje esančių duomenų negalima susieti su jokiu konkrečiu klientu.
Atsižvelgiant į tai, kad, kaip buvo minėta pirmiau, visi teisės gauti informaciją ribojimai turi būti nustatyti įstatymu ir žemesnės galios teisės aktai negali išplėsti įstatyme nustatytų ribojimų, laikytina, kad Apraše nėra nustatytų papildomų ribojimų gauti informaciją, kurie nesuderinami su TGIDPNĮ ir VAĮ nuostatomis. Ribojimas teikti informaciją asmeniui, kurio pagal jo pateiktą prašymą negalima identifikuoti, yra pagrįstas ir teisėtas.

15. Kartu būtina pabrėžti, kad asmeniui pateikus teisės aktų reikalavimų neatitinkantį prašymą, vadovaujantis Taisyklių 40 punkto nuostatomis, atsakymas jam turi būti parengiamas per 5 darbo dienas, siūlant ištaisyti nustatytus trūkumus. Apraše nurodyta, kad į reikalavimų neatitinkantį prašymą atsakoma pateikiant bendro pobūdžio informaciją, tačiau nenurodoma, per kokį laikotarpį toks atsakymas turi būti pateikiamas, taip pat neaišku, kokia informacija pareiškėjui turi būti pateikiama, o tai neatitinka Taisyklių nuostatų, kuriose aiškiai nurodyta, kad į prašymus turi būti atsakoma pagal jų turinį ir turi būti suteikiama pareiškėjui reikalinga informacija (arba aiškiai nurodomos informacijos neteikimo priežastys ir veiksmai, kuriuos atlikus informacija bus suteikta).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių.
Pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus.
Nagrinėjamu atveju, šiuo metu galiojančios Taisyklių ir Aprašo nuostatos skirtingai reglamentuoja situaciją, kai asmuo pateikia neidentifikuotą prašymą, o tai neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų bei šiame įstatyme įtvirtintų proporcingumo, efektyvumo, sistemiškumo principų. Todėl, atsižvelgdama į Migracijos departamento nuostatuose įtvirtintą MD direktoriaus kompetenciją teikti vidaus reikalų ministrui pasiūlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo migracijos srityje, Seimo kontrolierė Migracijos departamento direktorei rekomenduoja tobulinti Klientų aptarnavimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo 32 punkto nuostatas, suvienodinant jas su Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatomis.
Seimo kontrolierė taip pat akcentuoja, kad, teikiant pareiškėjams informaciją, būtina dėti visas pastangas, jog suteikta informacija realiai padėtų besikreipiančiajam ir tai nebūtų tik formalus atsakymas į prašymą.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl Klientų aptarnavimo Migracijos departamente tvarkos aprašo nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams ir tinkamo pareiškėjų informavimo bei prašymų nagrinėjimo pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Migracijos departamento direktorei rekomenduoja imtis priemonių, kad Klientų aptarnavimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo 32 punkto nuostatos būtų suvienodintos su Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatomis.

18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Migracijos departamento direktorei rekomenduoja imtis priemonių, kad atsakymuose į pareiškėjų prašymus būtų pateikiama jų prašoma ir reikalinga informacija, arba aiškiai nurodoma, kokių veiksmų asmuo turi imtis, kad tą informaciją gautų.

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė