SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ, SPRENDŽIANT KLAUSIMUS, SUSIJUSIUS SU NAUJŲ ŽEMĖS SKLYPŲ FORMAVIMU, PERDAVIMU NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATKŪRIMUI, PAŽYMA

Dokumento numeris 4D-2019/2-595
Data 2020-11-24
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ, SPRENDŽIANT KLAUSIMUS, SUSIJUSIUS SU NAUJŲ ŽEMĖS SKLYPŲ FORMAVIMU, PERDAVIMU NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATKŪRIMUI, PAŽYMA
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

TYRIMO PAGRINDAS

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2019 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą Nr. 4D-2019/2-595 pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl Alytaus miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų, galimai netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su naujų žemės sklypų formavimu nuosavybės teisių atkūrimui.

 

  1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje 2019 m. kovo 13 d. buvo organizuotas pasitarimas dėl žemės reformos eigos, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimą užbaigti žemės grąžinimo procesą Vyriausybės programoje nustatytais terminais.

 

  1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – ŽŪM) 2018 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 2D-4078(12.146E) (gautas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2019 m. sausio 16 d. raštu Nr. S-133, kviečiant dalyvauti pasitarime dėl žemės reformos eigos) buvo nurodyta:

„[…]

Miestuose nuosavybės teises liko atkurti 6131 piliečiui į 3403 žemę.

Iš 103 miestų nuosavybės teisės į žemę atkurtos piliečiams 50-yje miestų, o 33 miestuose nuosavybės teises į žemę liko atkurti tik iki 10 pretendentų. Sudėtingesnė situacija yra Vilniaus mieste, kur atkurtos nuosavybės teisės tik 56,42 proc. piliečių, pateikusių prašymus, o liko atkurti nuosavybės teises 3508 piliečiams į 2284,73 ha plotą; […] Alytuje – 96,97 proc., liko atkurti – 138 piliečiams į 51,98 ha plotą.

[…]

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, savivaldybės administracijos direktorius iki 2019 m. sausio 1 d. privalo miesto teritorijose, kuriose numatyta formuoti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, organizuoti žemės valdos projektų ar teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir juos patvirtinti.

Vadovaujantis šiomis teisės akto nuostatomis, konstatuotina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas miestuose iš esmės priklauso ne tik nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – NŽT), kaip institucijos, priimančios sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bet ir nuo tinkamo savivaldybių administracijų kompetencijai priskirtų darbų atlikimo, tai yra nuo laiku NŽT pateiktos suformuotų (suplanuotų) naujų žemės sklypų suformavimo dokumentacijos, kuri reikalinga norint NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Siekdama spartinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą miestų teritorijose, kuriose nuosavybės teisės į žemę atkurtos mažiausiai, t. y. Vilniaus, Kauno, Palangos, Alytaus miestuose, Žemės ūkio ministerija nuolat organizuoja susitikimus su pastarųjų miestų savivaldybių administracijų ir NŽT atstovais:

[…]

Alytaus mieste – 2017 m. gruodžio 11 d.

[…] Didžiuosiuose šalies miestuose pagrindinės problemos yra: grąžinamos perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų trūkumas […].

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. lapkričio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau vadinama – Atkūrimo įstatymas) pakeitimo įstatymą, kuriame numatyta piliečiams, kuriems nuosavybės teisių atkurti į žemę nėra galimybių dėl jų pačių neveikimo, nuosavybės teises atkurti, atlyginant pinigais. […].

Įsigaliojus įstatymui, NŽT nuo 2019 m. sausio 1 d. turės teisinį pagrindą piliečiams, kurie kviečiami rinktis naujų žemės sklypų miestuose nurodytu laiku neatvyksta rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, nuosavybės teises atkurti atlyginant pinigais. […].“

 

  1. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje 2019 m. kovo 13 d. vykusio pasitarimo dėl žemės reformos eigos metu ŽŪM pateiktus duomenis, Alytaus mieste perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų poreikis buvo 32.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos aplinkybės

 

  1. Savivaldybės administracija Seimo kontrolierę informavo:

„[…] tuo metu, kai vyko pasitarimas dėl žemės reformos eigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje 2019 m. kovo 13 d., ŽŪM pateikė situaciją tokią, kokia buvo tuo metu, tai yra, kad Alytaus mieste perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų poreikis buvo 32.

Savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. SD-2969 (24.1.) „Dėl duomenų perdavimo“ perdavė NŽT Alytaus skyriui (toliau vadinama – Skyrius) likusį poreikį – 42 žemės sklypų elektronines kadastro duomenų bylas pagal parengtą valstybinės žemės sklypų Žirgų gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. DV-8, nuosavybės teisėms atkurti neatlygintinai.

[…]

Savivaldybės administracijoje už Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingi Savivaldybės administracijos direktorius ir Savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyrius.

[…]

2017 m. gruodžio 11 d. vyko susitikimas dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo Alytaus mieste spartinimo. Jame dalyvavo ŽŪM atstovai, NŽT Skyriaus darbuotojai, Savivaldybės vadovai bei darbuotojai […]. Buvo aptartas nuosavybės teisių atkūrimo procesas bei jo valdymas Alytaus mieste. Buvo nutarta, kad iki 2018 m. sausio 1 d. būtų patvirtintas Alytaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašas (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija – planu ar schema. Jame (joje) pažymėtos teritorijos ribos ir jis viešai paskelbtas Savivaldybės interneto svetainėje.

Minėtame protokole buvo užfiksuota, kad Alytuje reikia suprojektuoti apie 100 žemės sklypų piliečių nuosavybės teisėms atkurti Alytaus mieste neatlygintinai. Atsižvelgiant į pateiktą poreikį ir buvo vykdomos žemės sklypų planavimo procedūros.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio l dalies l punktą Savivaldybės administracijos direktorius iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymais priėmė sprendimus pradėti rengti projektus 8 numatytose teritorijose pagal pridedamas teritorijų schemas. Jose nurodomos planuojamų teritorijų ribos. Ši informacija skelbiama internete svetainėje http://www.alytus.lt/zemetvarka1. Po 2018 m. sausio 1 d. išnagrinėjus situaciją dėl trūkstamų nuosavybės teisių atkūrimui suplanuotų žemės sklypų buvo patvirtinti dar 3 projektai su pridedamomis schemomis ir analogiška informacija. Atskirai planuojamų rengti teritorijų sąrašas nebuvo patvirtintas, tačiau tai nesukėlė neigiamų pasekmių, kadangi NŽT Skyriaus pateiktas poreikis buvo patenkintas, o informacija apie rengiamus projektus buvo skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.

[…] pateiktas NŽT Skyriaus poreikis yra patenkintas. Pagal patvirtintus 11 formavimo ir pertvarkymo projektus suprojektuoti 102 žemės sklypai perduoti neatlygintinai nuosavybės teisių atkūrimui Alytaus mieste.

Taip pat vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. DV-848 patvirtintos teritorijos tarp Raudonkalnio, Pabalių g. ir Sveikatingumo tako, detaliojo plano keitimo sprendiniais, atlikti kadastriniai matavimai ir parengta žemės sklypo, esančio Pabalių g. <…> (1 žemės sklypas perduotinas neatlygintinai nuosavybės teisėms atkurti Alytaus mieste), kadastro duomenų byla.

Iš viso suprojektuotų žemės sklypų, perduotų NŽT Skyriui – 103.

[…]

Savivaldybės administracija žemės sklypus formavo pagal NŽT Skyriaus pateiktą poreikį. Jis buvo tikslinamas kas pusmetį. Savivaldybės administracija 2018 m. sausio 16 d. gavo raštą Nr. 2SD-206-(14.2.137E), kuriame nurodomas žemės sklypų poreikis – 92, 2018 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2SD-3213-(14.2.137E) žemės sklypų poreikis – 77. 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. 2SD-264-(14.2.137E) žemės sklypų poreikis buvo 45 […].

NŽT Skyriaus pateiktas nuosavybės teisių atkūrimo poreikis bus patenkintas. Tai patvirtina NŽT Skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. raštas Nr. 2SD-2850-(14.2.137E.) „Dėl informacijos pateikimo apie nuosavybės teisių atkūrimui suformuotus žemės sklypus Alytaus mieste“. Jame nurodoma, kad Savivaldybei suformuotos užduotys ŽŪM inicijuotame 2017 m. gruodžio 11 d. pasitarime yra įvykdytos. […].“

 

  1. NŽT Skyriaus 2018 m. spalio 4 d. rašte Nr. 2SD-4839-(14.2.137E) Savivaldybės administracijai nurodyta:

„Informuojame, kad Savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyrius: 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr. SD-904(24.1.) perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. DV-1089 „Dėl valstybinės žemės sklypo Ramybės gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ bei 6 elektronines kadastrinių matavimų bylas (Slėnio gatvėje, Alytaus mieste), 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. SD-8747(24.1.) perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. DV-873 „Dėl valstybinės žemės sklypo Žirgų gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ bei 4 elektronines kadastrinių matavimų bylas (Žirgų gatvėje, Alytaus mieste), 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. SD-9167(24.1.) perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. DV-848 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ bei 1 elektroninę kadastrinių matavimų bylą (Pabalių g. <…>, Alytaus mieste), 2018 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-9829(24.1.) perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. DV-901 „Dėl valstybinės žemės sklypo Ulonų gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ bei 16 elektroninių kadastrinių matavimų bylų (Subartonių gatvėje, Alytaus mieste) nuosavybės teisių atkūrimui, minėti žemės sklypai patenka į apleistų žemės sklypų teritoriją, o Subartonių gatvėje esančiuose žemės sklypuose yra buvusių statinių liekanos.

Prašome informuoti, kada minėtos teritorijos bus sutvarkytos, ir NŽT Skyrius galės tinkamai vykdyti pavestas funkcijas ir minėtus žemės sklypus perduoti neatlygintinai piliečiams.

 

  1. NŽT Skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 2SD-2850-(14.2.137E.) Savivaldybės administracijai buvo nurodyta:

„Informuojame, kad Savivaldybei suformuotos užduotys ŽŪM inicijuotame 2017 m. gruodžio 11 d. pasitarime yra įvykdytos.

Savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyrius 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr. SD-904(24.1.) perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. DV-1089 „Dėl valstybinės žemės sklypo Ramybės gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ bei 6 elektronines kadastrinių matavimų bylas (Slėnio gatvėje, Alytaus mieste), 2018 m. balandžio 11 d. raštu Nr. SD-4253(24.1) perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. DV-1416 „Dėl valstybinės žemės sklypų Kalnėnų gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, bei 6 kadastrinių matavimų bylas (Kalnėnų gatvėje, Alytaus mieste), 2018 m. gegužės 30 d. raštu Nr. SD-6239(24.1.) perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. DV-66 „Dėl valstybinės žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, bei 5 elektronines kadastrinių matavimų bylas (Mokyklos gatvėje, Alytaus mieste), 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. SD-8747(24.1.) perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. DV-874 „Dėl valstybinės žemės sklypo Voveraičių gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, 2018 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. DV-873 „Dėl valstybinės žemės sklypo Žirgų gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, bei 7 elektronines kadastrinių matavimų bylas (Žirgų ir Voveraičių gatvėje, Alytaus mieste), 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. SD-9167(24.1.) perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. DV-848 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“, bei 1 elektroninę kadastrinių matavimų bylą (Pabalių g. <…>, Alytaus mieste), 2018 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-9829(24.1.) perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. DV-901 „Dėl valstybinės žemės sklypo Ulonų gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, bei 16 elektroninių kadastrinių matavimų bylų (Subartonių gatvėje, Alytaus mieste), 2019 m. sausio 23 d. raštu Nr. SD-707(24.1.) perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. DV-1391 „Dėl valstybinės žemės sklypo Žaidų gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. DV-1429 „Dėl valstybinės žemės sklypo Slėnio g. <…>, Alytuje, formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, bei 2 elektronines kadastrinių matavimų bylas, 2019 m. vasario 19 d. raštu NSD-1459(24.) perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. DV-1558 „Dėl valstybinės sklypo Pabalių gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, bei 11 elektroninių kadastrinių matavimų bylų, 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 2969(24.1.) perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. DV-8 „Dėl valstybinės žemės sklypo Žirgų gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, bei 42 elektronines kadastrinių matavimų bylas, nuosavybės teisių atkūrimui. Dauguma minėtų žemės sklypų patenka į apleistų žemės sklypų teritoriją, o Subartonių gatvėje esančiuose sklypuose yra buvusių statinių liekanos, Žirgų gatvėje šiltnamiai, daržai.

NŽT Skyrius 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. SD-4839-(14.2.137E) kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas informuoti, kada minėtos teritorijos bus sutvarkytos, ir NŽT Skyrius galės tinkamai vykdyti pavestas funkcijas ir minėtus žemės sklypus perduoti neatlygintinai piliečiams, tačiau atsakymo nėra gavusi.

Pakartotinai prašome informuoti, kada minėtos teritorijos bus sutvarkytos.

 

  1. Savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 12 d. rašte Nr. SD-5025(6.83E) „Dėl informacijos pateikimo apie nuosavybės teisių atkūrimui suformuotus žemės sklypus Alytaus mieste“ NŽT Skyriui nurodyta:

„Išnagrinėję Jūsų 2019 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 2SD-2850-(14.2.137E.) informuojame, kad Savivaldybės administracijoje ne kartą buvo svarstytas klausimas dėl žemės sklypų, esančių Subartonių ir Žirgų gatvėje sutvarkymo. Tačiau dėl ribotų finansinių galimybių minėtų žemės sklypų nėra šiuo metu galimybės sutvarkyti. Žirgų gatvėje dar neiškelti gyventojų daržai (iškeldinimą organizuoja Viešosios tvarkos skyrius). Kai bus baigti iškeldinimo darbai ir gautas finansavimas, Žirgų gatvėje esantys sklypai bus sutvarkyti. […].“

 

  1. Savivaldybės administracija 2020 m. vasario 20 d. rašte Nr. SD-1429(6.17E.) Seimo kontrolierei paaiškino, kad į NŽT Skyriaus 2018 m. spalio 4 d. raštą Nr. 2SD-4839-(14.2.137E) Savivaldybės administracija atsakymo neparengė dėl techninės klaidos.

Be to, Savivaldybės administracija pažymėjo, kad „NŽT Skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 52SD-2850-(14.2.137E) Savivaldybės administracijai nurodytos teritorijos nėra sutvarkytos. Savivaldybės administracija ne kartą svarstė žemės sklypų sutvarkymo klausimą, tačiau dėl ribotų finansinių galimybių nebuvo galimybės sutvarkyti naujus žemės sklypus (nenumatytos savivaldybės biudžete tam skirtos lėšos) ir Savivaldybė nėra įsipareigojusi juos sutvarkyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenumato, jog nauji suformuoti žemės sklypai turi būti sutvarkyti (tvarkomi) […].“

 

  1. NŽT Seimo kontrolierei pateiktais duomenimis:

„[…]

Savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyrius dėl nuosavybės teisių atkūrimo perdavė šiuos dokumentus:

  1. 2019 m. sausio 23 d. raštu Nr. SD-707(24.1.) „Dėl duomenų pateikimo“ […] perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. DV-1391 „Dėl valstybinės žemės sklypo Zaidų gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. DV-1429 „Dėl valstybinės žemės sklypo Slėnio g. <…>, Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir 2 elektronines kadastrinių matavimų bylas.
  2. 2019 m. vasario 19 d. raštu Nr. SD-1459(24.1.) „Dėl duomenų pateikimo“ […] perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. DV-1558 „Dėl valstybinės žemės sklypo Pabalių gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir 11 elektroninių kadastrinių matavimų bylų.
  3. 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. SD-2969(24.1.) „Dėl duomenų pateikimo“ […], perdavė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. DV-8 „Dėl valstybinės žemės sklypo Žirgų gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ bei 42 elektronines kadastrinių matavimų bylas.

[…]

Alytaus mieste naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai nuosavybėn, poreikio nėra.

[…]

NŽT Skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. rašte 2SD-2850-(14.2.137E.) nurodytos teritorijos Savivaldybės nebuvo sutvarkytos.

[…]

NŽT Skyrius, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio 7 dalies ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (redakcija nuo 2019 m. vasario 7 d.), 38 punkto nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad naujų žemės sklypų skaičius buvo pakankamas, t. y. visi Piliečių eilėje įrašyti asmenys galėjo gauti po naują žemės sklypą, pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą: registruotais laiškais, visuomenės informavimo priemonėmis (kai pretendentai mirę, nėra paveldėtojų) pakvietė Piliečių eilėje įrašytus 72 piliečius 2019 m. birželio 4 d. atvykti į susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir pirmiau minėtame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdis įvyko 2019 m. birželio 4 d., kurio metu atvykusiems piliečiams pagal patvirtintą Piliečių eilę buvo pasiūlyta pasirinkti naują žemės sklypą iš siūlomų 82-jų žemės sklypų. NŽT Skyriuje nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra baigta.“

 

  1. Seimo kontrolieriai, atlikę asmenų, pretendavusių į nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant naują žemės sklypą Alytaus mieste, skundo tyrimą, 2020 m. lapkričio 17 d. pažymoje Nr. 4D-2020/2-452 konstatavo:

„[…]

51.1. Pareiškėjai nurodo, kad Savivaldybės administracija perdavė netinkamus nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus, o NŽT Skyrius patvirtino jų sąrašą, kai tuo tarpu iki 2019 metų suformuotų tinkamų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų dokumentus Savivaldybės administracija delsė perduoti NŽT Skyriui […].

51.2. Nuosavybės teisių atkūrimo procese iš esmės dalyvauja du viešojo administravimo subjektai – NŽT ir savivaldybės administracijos direktorius. Nors sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima atitinkamas NŽT teritorinis skyrius, iki tokio sprendimo priėmimo pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją ir eiliškumą tiek NŽT teritorinis skyrius, tiek savivaldybės administracijos direktorius atlieka kitus nustatytus veiksmus. Naujų žemės sklypų planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

51.3. NŽT Skyrius 2019 m. balandžio 26 d. patvirtino sąrašą naujais vadinamų žemės sklypų […], nepatikrinęs teisės aktų nustatyta tvarka turimos informacijos dėl teritorijų, kuriose suformuoti sklypai, užteršimo atliekomis, pavojingomis medžiagomis, statinių likučiais, kitų asmenų naudojamais šiltnamiais, daržais […].

Pareiškėjai Savivaldybės administraciją dar iki paskutinio pretendentų 2019 m. birželio 4 d. susirinkimo informavo apie nuosavybės teisių atkūrimui tinkamų naujų žemės sklypų trūkumą, prašydami perduoti NŽT Skyriui visus laisvus sklypus […]. Tačiau Savivaldybės administracija ignoravo teiginius apie perduotų sklypų netinkamumą kokybiniu aspektu. Šį faktą jau po paskutinio pretendentų susirinkimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. išvadoje Nr. VD-2622(4.55.) konstatavo komisija, sudaryta Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. DV-639 […].

51.4. NŽT laikėsi pozicijos, kad Savivaldybė savarankiška, formuodama sklypus, todėl jokių įgaliojimų vertinti šios institucijos suformuotų naujų žemės sklypų tinkamumą nuosavybės teisių atkūrimui NŽT neturi […].

51.5. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja NŽT teritorinius padalinius nagrinėti skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo priėmimo […].

51.6. LVAT yra atkreipęs dėmesį į administracinių teismų praktiką dėl Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų taikymo. Konstatuota, jog Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostata aiškintina, kaip nustatanti, kad NŽT teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl kitų subjektų (valstybės ir savivaldybės institucijų, žemėtvarkos projektų rengėjų, matininkų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų), dalyvaujančių žemės reformos procese, atliktų paruošiamųjų, pagalbinių, tarpinių veiksmų bei priimtų sprendimų (dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo) […].

LVAT yra konstatavęs, kad nors teisės aktų leidėjas pasirinko tokį institucijų bendradarbiavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese modelį, pagal kurį NŽT, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 ir 1061 punktais, nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo, tai nepaneigia NŽT teisės, esant tam tikroms (inter alia naujai paaiškėjusioms, žemės sklypo statuso nustatymui svarbioms) aplinkybėms, pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą […] pakartotinai kreiptis į atitinkamos savivaldybės administraciją dėl duomenų pateikimo (patikslinimo) […].

51.7. Taigi, NŽT yra ne tik nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus sprendžianti institucija […]. NŽT pavesta ir skundų dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui parengtų dokumentų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo priėmimo, nagrinėjimo funkcija […].

51.8. Be to, NŽT kompetencijai priskirtas ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimas bei vykdymas […]. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys NŽT vadovo paskirti NŽT pareigūnai tikrina, ar žemės sklypai naudojami pagal paskirtį, ar tvarkomi taip, kad būtų tinkami naudoti pagal paskirtį, ar įgyvendinami teisės aktų reikalavimai dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemonės. Žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami NŽT vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados.

51.9. NŽT atsakinga ir už žemės sklypų kadastrinių matavimų kontrolės įgyvendinimą […]. NŽT teritoriniams skyriams pavesta tikrinti atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų metu parengtų dokumentų atitikimą teisės aktų reikalavimams.

51.10. Nepaisant fakto, kad NŽT Skyrius 2018 metais ir 2019 metais raštu atkreipė Savivaldybės administracijos dėmesį į tai, jog didžioji dalis šios institucijos pateiktų nuosavybės teisių atkūrimui naujų žemės sklypų yra suformuoti apleistose teritorijose […], tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad būtų buvę imtasi efektyvių veiksmų faktiškai patikrinti situaciją vietoje, teisės aktų nustatyta tvarka dokumentuose užfiksuojant esamą padėtį […].

51.11. Nors teismų praktika rodo, kad NŽT inicijuoja procesus dėl statinių likučiais užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo […], nagrinėjamu atveju duomenų apie NŽT Skyriaus atliktus patikrinimus Savivaldybės administracijos perduotų suformuotų naujų žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui vietoje nebuvo gauta.

51.12. Nors viešoje erdvėje buvo signalų apie nuosavybės teisių atkūrimui Alytuje suformuotų naujų žemės sklypų galimą užteršimą pavojingomis medžiagomis […], užsimenant apie bitumą teritorijoje (bitumas aukštoje temperatūroje priskirtinas toksiškoms medžiagoms), jokių duomenų apie oficialių institucijų kreipimąsi į aplinkosaugos institucijas nurodytos informacijos patvirtinimui arba paneigimui tyrimo metu taip pat nebuvo gauta.

Kauno miesto pavyzdys iliustruoja, kaip savivaldybė ėmėsi veiksmų dėl pavojinga, degia, toksiška, keliančia pavojų gamtai, žmonių saugumui, sveikatai pripažinta medžiaga – bitumu užterštos teritorijos, esančios Palemono gatvėje, tvarkymo […]. Šios aplinkosaugine įvardintos problemos sprendimui paramos buvo kreiptasi į ES.

51.13. Savivaldybės administracija nereagavo nei į Pareiškėjų skunduose nurodytus teiginius apie perduotų naujų žemės sklypų netinkamumą […], nei į NŽT Skyriaus raštuose nurodytą informaciją, kad dauguma perduotų sklypų nėra tinkami nuosavybės teisių atkūrimo funkcijos įgyvendinimui. Į NŽT Skyriaus 2018 m. spalio 4 d. pateiktą raštą […] Savivaldybės administracija atsakymo laiku nepateikė, pažeisdama teisėtumo, atsakingo valdymo principus ir tarnybinės pagalbos teikimo reikalavimą. Tik po 2019 m. birželio 4 d. įvykusio paskutinio pretendentų nuosavybės teisių atkūrimui susirinkimo, kai jau buvo inicijuotas Seimo kontrolierės atliekamas tyrimas Nr. 4D-2019/2-595 dėl galimo institucijų neveikimo, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, Savivaldybės administracija 2019 m. birželio 12 d. raštu […] atsakė į NŽT Skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. kreipimąsi […], nurodydama, kad dėl ribotų finansinių galimybių negali sutvarkyti žemės sklypų Subartonių ir Žirgų gatvėje.

Tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie konkrečius Savivaldybės administracijos (struktūrinio padalinio) veiksmus, patvirtinančius finansavimo galimybių sklypų sutvarkymui (statybinių ir galimai pavojingų atliekų tvarkymą, gyventojų daržų iškėlimą) paiešką.

51.14. Pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Įstatymų leidėjas įpareigoja pareiškėjui pateikti prašymo turinį atitinkančią informaciją. Išsamumo principas, kuriuo savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, reikalauja į prašymą atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remtasi, vertinant prašymo turinį […]. Savivaldybės institucijų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės aktų reikalavimais […].

51.15. Dėl Savivaldybės administracijos pozicijos, kad teisės aktai nenumato, kaip turėjo būti sutvarkyti nuosavybės teisių atkūrimui mieste suformuoti nauji žemės sklypai […], atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Žemės įstatymo nuostatas, nuosavybėn perduodama laisvos valstybinės žemės fondo žemė […]. Tokia žeme laikytina neperduota naudotis kitiems asmenims žemė. Todėl pagrįstai galima kelti klausimą dėl kitų asmenų daržams, pasėliams, sodams naudojamos žemės tinkamumo nuosavybės teisių atkūrimui.

Be to, atkreiptinas dėmesys į savivaldybių pareigą tvarkyti atliekas, kurių šeimininkas yra nežinomas. Bešeimininkių atliekų tvarkymas – Atliekų tvarkymo įstatyme savivaldybėms deleguota funkcija […]. Šių atliekų tvarkymas finansuojamas iš savivaldybės specialiųjų aplinkos apsaugos rėmimo programų […].

Savivaldybės administracijai iki paskutinio pretendentų susirinkimo neperdavus NŽT Skyriui visų laisvų tinkamų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, Pareiškėjai susirinkime turėjo galimybę rinktis iš sklypų, kurių, kaip pažymėjo NŽT Skyrius, dauguma buvo suformuota apleistose teritorijose, užterštose statybinėmis ir galimai pavojingomis atliekomis („paslėpta tarša“). Teismų praktika rodo, kad asmuo, įsigijęs žemės sklypą su „paslėpta tarša“, tampa situacijos įkaitu, nes įrodžius, kad sklypo įgijimo metu asmuo, žinojęs apie jame esančią taršą, įgyja prievolę atlyginti atliekų tvarkymo kaštus […].

Pažymėtina, kad nesutvarkytų apleistų sklypų savininkams skaičiuojamas didesnis žemės mokestis […], t. y. Valstybinė mokesčių inspekcija taiko Žemės mokesčio įstatyme nustatytą maksimalų mokesčio tarifą mokestiniam laikotarpiui.

Pagal Savivaldybėje galiojantį Nenaudojamų žemės sklypų Alytaus miesto teritorijoje nustatymo tvarkos aprašą, žemės sklypai, kuriuose laikomos (išskyrus tam skirtas vietas) statybinės ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos, statybinis laužas ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai ar pan.), kaupiamos šiukšlės, įtraukiami į sąrašą nenaudojamų žemės sklypų […].

Teismų praktika rodo, kad iki nuosavybės teisių atkūrimo žemės sklypuose susikaupusių atliekų sutvarkymas, užteršto dirvožemio išvalymas, nesant galimybės nustatyti teršėjų, vienareikšmiškai pripažįstamas savivaldybės neįvykdyta teisės aktuose nustatyta pareiga tvarkyti bešeimininkes atliekas […].

51.16. Viena iš pagrindinių visuomenės normalaus gyvenimo ir vystymosi sąlygų yra tinkama gyventi, kokybiška ir saugi gamtinė aplinka. Valstybė privalo garantuoti kiekvienam žmogui visų prigimtinių teisių įgyvendinimą, įskaitant ir prigimtinę teisę gyventi saugioje aplinkoje.

Visuomenės teisės į saugią aplinką turinys apima tris pagrindinius elementus: 1) teisę gyventi ir vystytis neužterštoje bei kokybės reikalavimus atitinkančioje aplinkoje; 2) teisę reikalauti iš kompetentingų valstybės institucijų įgyvendinti reikiamas aplinkosaugos priemones; 3) teisę į administracinį arba teisminį pažeistos teisės ar teisėto intereso gynimą.

Teisine prasme aplinka pripažįstama kokybiška ir saugi tuomet, kai gamtos išteklių naudojimas ir teršalų išleidimas į aplinką bei jų koncentracija aplinkoje neviršija tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose nustatytų normatyvų, standartų ir kitų aplinkosaugos teisės aktų reikalavimų. Tai ir yra pagrindiniai teisiniai aplinkos kokybės ir saugumo vertinimo kriterijai.

51.17. Tarptautinio ekonominių, socialių ir kultūrinių teisių pakte nustatyta, kad valstybės narės pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę turėti kuo geriausią fizinę ir psichinę sveikatą, bei turi imtis priemonių užtikrinti, kad visais aspektais gerėtų aplinkos ir gamybos higiena […].

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarptautinio ekonominių, socialių ir kultūrinių teisių pakto nuostatos leidžia valstybėms socialines–ekonomines teises įgyvendinti laipsniškai, atsižvelgiant į šalies turimus išteklius ir paliekant joms diskrecijos teisę nuspręsti, per kiek laiko jos įvykdys savo įsipareigojimus.

51.18. Prokuratūra, nagrinėjusi po pretendentų susirinkimo įvykdyto naujų sklypų perdavimo teisėtumą, konstatavo valstybinės žemės neefektyvų panaudojimą […].

Naujų žemės sklypų perdavimas traktuotas neteisėtu vien dėl to, kad buvo konstatuotas pakankamas kiekis jau perduotų žemės sklypų. Tačiau nebuvo analizuotas tų sklypų tinkamumo nuosavybės teisių atkūrimui klausimas.

NŽT, teikdama prokuratūrai išvadą dėl Savivaldybės administracijos papildomo naujų žemės sklypų perdavimo teisėtumo […], analizavo tik perduotų sklypų skaičių, net neužsimindama apie gautus skundus dėl sklypų, suformuotų apleistose teritorijose, netinkamumo nuosavybės teisių atkūrimui.

Pagrįstai galima kelti klausimą dėl viešojo administravimo subjektui privalomo objektyvumo principo […] laikymosi, nes NŽT 2019 m. spalio 17 d. rašte Nr. 1SD-3302-(7.22.E.) Kauno apygardos prokuratūrai net neužsiminta apie naujais vadinamų žemės sklypų formavimą apleistose, netinkamose nuosavybės teisių atkūrimui teritorijose, kas buvo pažymėta NŽT Skyriaus 2018 m. ir 2019 m. raštuose Savivaldybės administracijai […] dar iki paskutinio 2019 m. birželio 4 d. pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą susirinkimo.

Pagal LVAT praktiką turto nacionalizacijos pasekmių pašalinimas, atkuriant nuosavybės teises, yra prioritetinis valstybės ir visos visuomenės interesas, todėl bet kuris teisingumo pažeidimas šiame procese yra ne tik konkretaus asmens teisių pažeidimas, bet ir visos visuomenės interesas, kad procesas būtų teisėtas, skaidrus ir teisingas […]. Todėl tokiu atveju ginama ne tik konstitucinė konkretaus pretendento teisė į nuosavybę, bet ir viešasis interesas.

Tinkamo ir skaidraus nuosavybės teisių atkūrimo, kaip specifinio proceso, kuriuo atkuriamos asmenų nuosavybės teisės į ypatingą nuosavybės objektą – žemę, užtikrinimas yra viešasis interesas, kuris turi būti ginamas įstatymų nustatyta tvarka.

  1. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs atsakingo valdymo principą […], kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje […], numatant, jog valdžia tarnauja žmonėms.

Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje […], pagal kurią prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat – tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti […].

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina:

53.1. Savivaldybės administracija iki paskutinio pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimo susirinkimo 2019 m. birželio 4 d. ignoravo NŽT Skyriaus prašymus informuoti apie Savivaldybės administracijos perduotų apleistose teritorijose suformuotų žemės sklypų sutvarkymą tinkamam nuosavybės teisių atkūrimo funkcijos įgyvendinimui;

53.2. NŽT Skyrius nesiėmė efektyvių veiksmų, gavęs Pareiškėjų skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimui suformuotų naujais vadinamų žemės sklypų netinkamumo, užtikrinant žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos atlikimą;

53.3. NŽT Skyrius suderino nuosavybės teisių atkūrimui suformuotų naujais vadinamų sklypų kadastro duomenų bylas, nors antstolis konstatavo faktines aplinkybes dėl dalies sklypų netinkamo ženklinimo;

53.4. naujų žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui sąrašas NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) buvo patvirtintas, negavus Savivaldybės administracijos atsakymo į kreipimąsi dėl sklypų suformavimo apleistose teritorijose, t. y. neišsiaiškinus faktinės situacijos dėl teritorijų, kuriose suformuoti naujais vadinami žemės sklypai, tinkamumo nuosavybės teisių atkūrimui;

53.5. iš turimų galimo viešojo intereso pažeidimo tyrimo prokuratūroje dokumentų nematyti, kad konstatuojant sklypų pakankamumą nuosavybės teisių atkūrimui kiekybiniu aspektu, būtų buvęs įvertintas NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) teisėtumas kokybiniu aspektu.

  1. Apibendrinant, darytina išvada, kad naujų žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui pateikimo tinkamumo klausimas Alytaus mieste buvo vertinamas kiekybiniu, bet ne kokybiniu aspektu, institucijoms neatlikus teisės aktuose nustatytų veiksmų […]. O tai nesuderinama nei su teisėtumo, nei su atsakingo valdymo principais […], todėl situacija turėtų būti peržiūrima iš esmės, kompetentingoms institucijoms atlikus žemės naudojimo valstybinės kontrolės, aplinkos apsaugos patikrinimus. Patikrinimų metu pasitvirtinus aplinkybėms dėl daugumos NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) patvirtintų naujais įvardintų žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui netinkamumo, jų nesutvarkius, papildomas žemės sklypų perdavimas Savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) NŽT Skyriui […] negalėtų būti vertinamas kaip perteklinis, ar įvykdytas be teisinio pagrindo. Šiuo aspektu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši […] skundo dalis pripažintina pagrįsta.

Tyrimo metu gauta informacija dėl NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) teisėtumo, galimos nusikalstamos veikos, bei teisės aktų reikalavimų pažeidimų pašalinimo, ginant viešąjį interesą, vertintina prokuratūroje […].

  1. Iš prokuratūros dokumentų nematyti, jog būtų buvęs nagrinėtas Savivaldybės administracijos iki paskutinio pretendentų susirinkimo NŽT Skyriui perduotų naujais įvardintų žemės sklypų tinkamumas kokybiniu aspektu […]. Todėl tikslinga Lietuvos Respublikos Generaliniam Prokurorui rekomenduoti įvertinti šioje pažymoje išdėstytas aplinkybes dėl galimai nusikalstamos veikos bei viešojo intereso pažeidimo; spręsti klausimą dėl galimybės peržiūrėti prokuratūros priimtus sprendimus pažymoje nurodytais klausimais, atnaujinti baigtus tyrimus, paaiškėjus naujoms aplinkybėms; nustačius nusikalstamos veikos požymius, viešojo intereso pažeidimus, užtikrinti teisės aktuose nustatytų veiksmų atlikimą.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės politiką žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro srityse formuoja, šios valstybės politikos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija […], tikslinga šiai institucijai rekomenduoti:

56.1. pateikti išvadą, ar galimas yra naujų žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui kadastro duomenų bylų tvirtinimas teritorijose, kurios galimai užterštos nesutvarkytomis statybinėmis ir bitumo atliekomis, statinių liekanomis, naudojamos kitų asmenų žemės ūkio veiklai (šiltnamiams, daržams), t. y. kompetentingoms institucijoms nepatikrinus vietoje gautos informacijos apie galimus teisės aktų pažeidimus; kokiu teisiniu reglamentavimu vadovaujantis, kokia tvarka, kieno iniciatyva ir lėšomis turi būti sprendžiamas šis klausimas, gavus savivaldybės administracijos direktoriaus perduotus tokių sklypų dokumentus;

56.2. pateikti išvadą, ar buvo galimas žemės sklypų įtraukimas NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) į nuosavybės teisių atkūrimui tinkamų sklypų sąrašą, nepatikrinus teisės aktų nustatyta tvarka informacijos dėl teritorijų, kuriose suformuoti sklypai, užteršimo atliekomis, pavojingomis medžiagomis, statinių likučiais, kitų asmenų naudojamais šiltnamiais, daržais; nustačius pažeidimus, inicijuoti jų pašalinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui rekomenduoti inicijuoti ir atlikti patikrinimą, kurio metu būtų nustatyta, ar NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) patvirtintuose žemės sklypuose nėra atliekų, įvertinant Pareiškėjų teiginius dėl gelžbetonio konstrukcijų, po žeme palaidotų statybinių atliekų (bitumo ir kt.), asfaltbetonio danga ir kt. […], ar nepažeidžiami aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai; nustačius pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl jų pašalinimo.
  2. Pažymėtina, kad tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, jog būtų sureaguota į Pareiškėjų 2019 m. gegužės 28 d. kreipimesi […] Savivaldybės merui ir administracijos direktoriui nurodytus teiginius dėl galimo už projektavimo sutarčių sudarymą tiesiogiai atsakingame Savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriuje dirbančios G. K. viešųjų ir privačių interesų konflikto. Pareiškėjų kreipimesi iškelta prielaida dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto […], kontroliuojant žemės sklypų projektavimo proceso vykdymą […], nebuvo nei patvirtinta, nei paneigta. Tyrimo metu nebuvo gauta ir duomenų, kad nurodyta informaciją būtų buvusi perduota nagrinėti kompetentingai institucijai.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų įgyvendinimo kontrolė yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos funkcija […], tikslinga siūlyti šiai institucijai spręsti klausimą dėl galimybės įvertinti Pareiškėjų 2019 m. gegužės 28 d. kreipimesi […] Savivaldybės merui ir administracijos direktoriui nurodytus teiginius dėl galimo Savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriuje dirbančios G. K. viešųjų ir privačių interesų konflikto. […].“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnis:

„[…] Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

 

  1. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo

22 straipsnis. Specialiosios nuostatos

„Savivaldybės administracijos direktorius:

1) iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtina miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija – planu ar schema, kuriame (kurioje) pažymėtos teritorijų ribos) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje;

2) iki 2019 m. sausio 1 d. privalo įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka į savivaldybės biudžetą pardavus valstybinės žemės sklypus pervestomis lėšomis organizuoti miesto teritorijose, nurodytose šios dalies 1 punkte, žemės valdos projektų ar teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir juos patvirtinti.“

 

  1. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo

5 straipsnis. Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka:

„[…]

  1. Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos:

[…]

3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, […] Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. […]“;

21 straipsnis. Specialios šio įstatymo taikymo nuostatos

„[…]

  1. Jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka:

„[…]

  1. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą.

[…]

  1. Sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo priima NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas (atskiras įsakymas dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo nepriimamas).

[…]

  1. […] Sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę […].

Perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujų žemės sklypų individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius […].

  1. Šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, laikydamosi šių terminų:

[…]

į miestuose turėtą žemę, išskyrus priskirtąją miestams po 1995 m. birželio 1 d., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ir kitai paskirčiai, – per 3 mėnesius nuo perduodamo žemės sklypo vietos suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę. […].“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau vadinama – KT) 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:

„[…]

Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. […] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […].“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:

17.1. Atkūrimo įstatyme nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo būdų yra naujo žemės sklypo laisvose (neužstatytose) teritorijose perdavimas pretendentų nuosavybėn neatlygintinai (žr. pažymos 14 punktą).

Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte (žr. pažymos 15 punktą) nurodyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę. Perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujų žemės sklypų individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (žr. pažymos 15 punktą).

Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, mieste naujų žemės sklypų esant užtektinai visiems pretenduojantiems į naują žemės sklypą, tačiau šiems piliečiams nurodytu laiku neatvykus pasirinkti sklypo arba atvykus per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirinkus iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais (žr. pažymos 14 punktą).

17.2. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnyje savivaldybių administracijų direktoriams buvo nustatyta pareiga iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtinti miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija – planu ar schema, kuriame (kurioje) pažymėtos teritorijų ribos) ir jį viešai paskelbti savivaldybės interneto svetainėje; iki 2019 m. sausio 1 d. įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka į savivaldybės biudžetą pardavus valstybinės žemės sklypus pervestomis lėšomis organizuoti miesto teritorijose, nurodytose šios dalies 1 punkte, žemės valdos projektų ar teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir juos patvirtinti (žr. pažymos 13 punktą).

17.3. Savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis, tuo metu, kai vyko pasitarimas dėl žemės reformos eigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje 2019 m. kovo 13 d., ŽŪM pateikė situaciją tokią, kokia buvo tuo metu, tai yra, kad Alytaus mieste perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų poreikis buvo 32.

Savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. SD-2969 (24.1.) „Dėl duomenų perdavimo“ perdavė NŽT Skyriui likusį poreikį – 42 žemės sklypų elektronines kadastro duomenų bylas pagal parengtą valstybinės žemės sklypų Žirgų gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. DV-8, nuosavybės teisėms atkurti neatlygintinai.

Savivaldybės administracija pažymėjo, kad ŽŪM inicijuotame 2017 m. gruodžio 11 d. pasitarime Savivaldybei suformuotos užduotys yra įvykdytos.

17.4. Seimo kontrolieriai, atlikę asmenų, pretendavusių į nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant naują žemės sklypą Alytaus mieste, skundo tyrimą (žr. pažymos 11 punktą), konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimui pateiktų naujų žemės sklypų tinkamumo klausimas Alytaus mieste buvo vertinamas kiekybiniu, bet ne kokybiniu aspektu, institucijoms neatlikus teisės aktuose nustatytų veiksmų. O tai nesuderinama nei su teisėtumo, nei su atsakingo valdymo principais, todėl situacija turėtų būti peržiūrima iš esmės, kompetentingoms institucijoms atlikus žemės naudojimo valstybinės kontrolės, aplinkos apsaugos patikrinimus. Patikrinimų metu pasitvirtinus aplinkybėms dėl daugumos NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) patvirtintų naujais įvardintų žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui netinkamumo, jų nesutvarkius, papildomas žemės sklypų perdavimas Savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) NŽT Skyriui […] negalėtų būti vertinamas kaip perteklinis, ar įvykdytas be teisinio pagrindo.

Seimo kontrolieriai atkreipė dėmesį į tai, kad „Pareiškėjai Savivaldybės administraciją dar iki paskutinio pretendentų 2019 m. birželio 4 d. susirinkimo informavo apie nuosavybės teisių atkūrimui tinkamų naujų žemės sklypų trūkumą, prašydami perduoti NŽT Skyriui visus laisvus sklypus […]. Tačiau Savivaldybės administracija ignoravo teiginius apie perduotų sklypų netinkamumą kokybiniu aspektu. Šį faktą jau po paskutinio pretendentų susirinkimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. išvadoje Nr. VD-2622(4.55.) konstatavo komisija, sudaryta Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. DV-639.“

17.5. Seimo kontrolieriai 2020 m. lapkričio 17 d. pažymoje Nr. 4D-2020/2-452 (žr. pažymos 11 punktą) rekomendavo institucijoms:

„61.1. Lietuvos Respublikos Generaliniam Prokurorui – įvertinti šioje pažymoje išdėstytas aplinkybes dėl galimai nusikalstamos veikos bei viešojo intereso pažeidimo; spręsti klausimą dėl galimybės peržiūrėti prokuratūros priimtus sprendimus pažymoje nurodytais klausimais, atnaujinti baigtus tyrimus, paaiškėjus naujoms aplinkybėms; nustačius nusikalstamos veikos požymius, viešojo intereso pažeidimus, užtikrinti teisės aktuose nustatytų veiksmų atlikimą (iš dokumentų nematyti, jog prokuratūros atliekamų tyrimų metu būtų buvęs nagrinėtas Savivaldybės administracijos iki paskutinio pretendentų susirinkimo NŽT Skyriui perduotų naujais įvardintų žemės sklypų tinkamumas kokybiniu aspektu […].

61.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai

61.2.1. pateikti išvadą, ar galimas yra naujų žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui kadastro duomenų bylų tvirtinimas teritorijose, kurios galimai užterštos nesutvarkytomis statybinėmis ir bitumo atliekomis, statinių liekanomis, naudojamos kitų asmenų žemės ūkio veiklai (šiltnamiams, daržams), t. y. kompetentingoms institucijoms nepatikrinus vietoje gautos informacijos apie galimus teisės aktų pažeidimus; kokiu teisiniu reglamentavimu vadovaujantis, kokia tvarka, kieno iniciatyva ir lėšomis turi būti sprendžiamas šis klausimas, gavus savivaldybės administracijos direktoriaus perduotus tokių sklypų dokumentus;

61.2.2. pateikti išvadą, ar buvo galimas žemės sklypų įtraukimas NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) į nuosavybės teisių atkūrimui tinkamų sklypų sąrašą, nepatikrinus teisės aktų nustatyta tvarka informacijos dėl teritorijų, kuriose suformuoti sklypai, užteršimo atliekomis, pavojingomis medžiagomis, statinių likučiais, kitų asmenų naudojamais šiltnamiais, daržais; nustačius pažeidimus, inicijuoti jų pašalinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

61.3. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui – inicijuoti ir atlikti patikrinimą, kurio metu būtų nustatyta, ar NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) patvirtintuose žemės sklypuose nėra atliekų, įvertinant Pareiškėjų teiginius dėl gelžbetonio konstrukcijų, po žeme palaidotų statybinių atliekų (bitumo ir kt.), asfaltbetonio danga ir kt. […], ar nepažeidžiami aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai; nustačius pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl jų pašalinimo.

61.4. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai – spręsti klausimą dėl galimybės įvertinti Pareiškėjų 2019 m. gegužės 28 d. kreipimesi […] Savivaldybės merui ir administracijos direktoriui nurodytus teiginius dėl galimo Savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriuje dirbančios G. K. viešųjų ir privačių interesų konflikto.“

 

  1. 18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prielaida dėl galimai netinkamų Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, sprendžiant klausimus, susijusius su naujų žemės sklypų formavimu, perdavimu nuosavybės teisių atkūrimui, pažymoje nurodytu aspektu tyrimo metu pasitvirtino.

Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjos veiksmus įvertinus Savivaldybės administracijoje atlikto tarnybinio patikrinimo metu, buvo skirta nuobauda – griežtas papeikimas (Savivaldybės administracijos duomenimis, nuobaudos teisėtumo klausimas ginčytas teismo tvarka), pareigūnų atsakomybės klausimas šioje pažymoje nebekeliamas.

Kaip jau minėta, rekomendacijos, susijusios su naujų žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui Alytaus mieste formavimo, perdavimo klausimais, institucijoms teiktos kitame Seimo kontrolierių atliktame tyrime (2020 m. lapkričio 17 d. pažyma Nr. 4D-2020/2-452).

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia, kad prielaida dėl netinkamų Alytaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, sprendžiant klausimus, susijusius su naujų žemės sklypų formavimu, perdavimu nuosavybės teisių atkūrimui, pažymoje nurodytu aspektu pasitvirtino.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                     Milda Vainiutė