SEIMO KONTROLIERĖS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS VEIKLOS (NEVEIKIMO), VYKDANT JAI PRISKIRTAS FUNKCIJAS, SUSIJUSIAS SU NEVEIKSNIŲ ASMENŲ BŪKLĖS PERŽIŪRĖJIMO UŽTIKRINIMU, GLOBĖJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA, SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIO NEVEIKSNIAM ASMENIUI NUSTATYMU IR UŽTIKRINIMU, SĄLYGŲ JAM INTEGRUOTIS Į VISUOMENĘ SUDARYMU, PAŽYMA
Dokumento numeris | 4D-2023/2-215 |
---|---|
Data | 2023-11-30 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | SEIMO KONTROLIERĖS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS VEIKLOS (NEVEIKIMO), VYKDANT JAI PRISKIRTAS FUNKCIJAS, SUSIJUSIAS SU NEVEIKSNIŲ ASMENŲ BŪKLĖS PERŽIŪRĖJIMO UŽTIKRINIMU, GLOBĖJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA, SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIO NEVEIKSNIAM ASMENIUI NUSTATYMU IR UŽTIKRINIMU, SĄLYGŲ JAM INTEGRUOTIS Į VISUOMENĘ SUDARYMU, PAŽYMA |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl Pakruojo rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) veiklos (neveikimo), vykdant jai priskirtas funkcijas, susijusias su neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo užtikrinimu, globėjų veiklos priežiūra, socialinių paslaugų poreikio neveiksniam asmeniui nustatymu ir užtikrinimu, sąlygų jam integruotis į visuomenę sudarymu.
- Pagrindas pradėti tyrimą savo iniciatyva yra Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu skundas yra gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.
Šiuo atveju Seimo kontrolierė tyrimą pradėjo atsižvelgusi į tai, kad Seimo kontrolierių įstaigoje 2023 m. pradžioje buvo gauta informacija, iš kurios nustatyta, jog pareiškėja (vardas ir pavardė žinomi) (toliau tekste ir citatose – Pareiškėja) buvo pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje, vėliau neteko globėjo, o kitas globėjas nėra paskirtas. Pareiškėja, neturėdama atstovo, negali įgyvendinti daugelio savo teisių, įskaitant teisę gauti socialinę ir kitą pagalbą, paramą, pagalbą priimant sprendimus ir kt.
- Pirmiau nurodyta informacija sudarė prielaidas kilti Seimo kontrolierės abejonėms, ar Savivaldybės administracija turi (privalo) turėti informaciją apie Pareiškėją, neturinčią globėjo, ar Pareiškėjos būklė buvo peržiūrėta, ar buvo sprendžiama dėl kreipimosi į teismą dėl jos neveiksnumo tam tikroje srityje peržiūrėjimo, ar laiku buvo imtasi tinkamų ir pakankamų veiksmų, kad būtų peržiūrėta Pareiškėjos būklė / veiksnumas / neveiksnumas ir užtikrintos galimybės jai įgyvendinti kitas teises, be kita ko, dėl tinkamo atstovavimo nustatymo, kito globėjo skyrimo (proceso inicijavimo) netekus globėjo, atsižvelgus į sveikatos būklę, socialinės ar kitos pagalbos, paramos skyrimo, sąlygų jai integruotis į visuomenę sudarymo.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Siekdama išsiaiškinti pirmiau aprašytas aplinkybes, Seimo kontrolierė raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, reikalingus tyrimui atlikti.
- Savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 20 d. rašte Nr. D-1643(24.2) Seimo kontrolierei nurodyta ši informacija, patvirtinta atitinkamais dokumentais:
5.1. „Pareiškėja 2018 m. sausio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje […] pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse […]. Į teismą dėl Pareiškėjos veiksnumo įvertinimo kreipėsi Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nes atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje Pareiškėja pripažinta nukentėjusiąja, buvo nustatyta, kad Pareiškėja turi protinę negalią nuo vaikystės, jai nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (su elgesio sutrikimais), tačiau jos veiksnumas nėra apribotas, todėl reikia atlikti tyrimą jos veiksnumui įvertinti.“
5.2. „2018 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi neveiksniai tam tikrose srityse Pareiškėjai buvo nustatyta globa ir jos globėju bei turto administratoriumi buvo paskirtas jos tėvas […], kuris 2020 m. gegužės 28 d. mirė. Pakruojo X centras [toliau tekste ir citatose – Centras] apie globėjo mirtį buvo informuotas 2020 m. birželio mėnesį.“
5.3. „Centras, sužinojęs apie Pareiškėjos globėjo mirtį, aktyviai ieškojo ir iki šiol ieško tinkamo globėjo bei turto administratoriaus kandidatūros, aiškinasi jo artimoje aplinkoje esančių artimų žmonių (mamos, sesers, giminaičių, vaikų tėvo, draugo ir kt.) galimybes tapti globėjais bei turto administratoriais. 2020 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. gegužės 7 d. buvo pateikti dviejų asmenų sutikimai dėl Pareiškėjos globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, tačiau iki šiol asmenys nepristatė medicininio pažymėjimo (forma Nr. 046/a), kuriame būtų pateikta išvada, kad jie gali būti globėjais ir turto administratoriais. Susisiekus su Pakruojo PSPC psichikos sveikatos centro socialine darbuotoja, gauta informacijos, kad asmenims dėl turimos diagnozės tokie pažymėjimai nebus išduodami. Ne kartą buvo kalbinami ir kiti Pareiškėjos artimoje aplinkoje esantys asmenys, paaiškintos globėjo ir turto administratoriaus teisės ir pareigos, tačiau fizinių asmenų, norinčių globoti Pareiškėją, iki šiol neatsiranda. Buvo svarstyta galimybė Pareiškėją apgyvendinti globos institucijoje, tačiau teikti juridinio asmens kandidatūros Centras negali, nes, vadovaujantis LR CK 3.241 straipsnio normomis, globėju (rūpintoju) gali būti paskirtas globos ir rūpybos funkcijas atliekanti globos (rūpybos) institucija, kur tokie asmenys apgyvendinti. Pareiškėja nėra ir nebuvo apgyvendinta globos įstaigoje, nes buvo atsižvelgta į jos nuomonę, kuria pareiškė, kad jokioje įstaigoje ji gyventi nenorėtų (pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją neįgalus asmuo turi teisę rinktis).“
5.4. „Savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-302 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ patvirtinta ir veikia Savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija“ (toliau tekste ir citatose – Komisija).
5.5. Į Seimo kontrolierės klausimą: ar nuo tada, kai Pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia, buvo vėl (pačios Pareiškėjos, Pareiškėjos sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroro ar kt.) kreiptasi į teismą dėl Pareiškėjos pripažinimo veiksnia toje srityje, kurioje Pareiškėja yra pripažinta neveiksnia? Jeigu taip, nurodyti, kas ir kada kreipėsi bei kaip baigėsi šio proceso inicijavimas (kokie sprendimai priimti, koks pasiektas rezultatas), atsakyta:
„Pareiškėja, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto gynėjo, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu dėl 2018 m. sausio 19 d. teismo sprendimo, kuriuo ji pripažinta neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse, panaikinimo. 2021 m. kovo 16 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą netenkinti Pareiškėjos pareiškimo, paliko peržiūrimą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimą civilinėje byloje […].
Nemokamą pirminę teisinę pagalbą teikiantis Savivaldybės administracijos specialistas 2023 m. kovo 14 d. Pareiškėjai padėjo užpildyti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo, nes Pareiškėja išreiškė norą dar kartą kreiptis į teismą dėl sprendimo, kuriuo Pareiškėja pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse peržiūrėjimo, nes nemano, kad yra neveiksni, gali pati savimi pilnai pasirūpinti. Jos gyvenimas yra pasikeitęs ir psichinė būsena ženkliai pagerėjusi. Šiuo metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Pareiškėjai yra teikiama antrinio lygio teisinė pagalba, paskirtas gynėjas, kuris rengs dokumentus teismui.“
5.6. Į Seimo kontrolierės klausimą: jei per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti Pareiškėją neveiksnia tam tikroje srityje ar palikti galioti peržiūrėtą tokį teismo sprendimą įsiteisėjimo dienos niekas nesikreipė dėl teismo priimto sprendimo pripažinti Pareiškėją neveiksnia tam tikroje srityje panaikinimo, ar Komisija:
savo iniciatyva peržiūrėjo neveiksnios Pareiškėjos būklę? Jeigu ne, išsamiai paaiškinti, dėl kokių priežasčių; jeigu taip, išsamiai nurodyti, kokius konkrečius veiksmus, numatytus atitinkamuose teisės aktuose, atliko;
peržiūrėdama neveiksnios Pareiškėjos būklę išklausė Pareiškėjos nuomonę? Jeigu ne, išsamiai paaiškinti, dėl kokių priežasčių;
priėmė sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo Pareiškėja pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje, peržiūrėjimo? Jeigu ne, išsamiai paaiškinti, dėl kokių priežasčių bei nurodyti, kokį kitą sprendimą priėmė ir kodėl, atsakyta:
„Komisija 2019 m. liepos 3 d. posėdyje peržiūrėjo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimą, kuriuo Pareiškėja pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Posėdyje dalyvavo Pareiškėjos globėjas […]. Neveiksniu tam tikrose srityse pripažintas asmuo – Pareiškėja posėdyje nedalyvavo, nes buvo išvykusi į užsienį. Komisija priėmė sprendimą nesikreipti į teismą, priėmusį sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, peržiūrėjimo.
Komisija 2022 m. spalio 25 d. ir 2022 m. lapkričio 17 d. posėdžiuose peržiūrėjo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimą, kuriuo Pareiškėja pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, bei 2021 m. kovo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, kuriuo teismas netenkino Pareiškėjos pareiškimo ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimą. Posėdyje paskirtas globėjas nedalyvavo (miręs), o kito globėjo ieškoma. Komisija priėmė sprendimą peržiūrėti teismo sprendimą Pareiškėjai nedalyvaujant. […]. Įvertinusi visus gautus dokumentus, turimą informaciją, Komisija nutarė nesikreipti į teismą, priėmusį sprendimą pripažinti Pareiškėją neveiksnia tam tikrose srityse, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, peržiūrėjimo.“
5.7. Į Seimo kontrolierės klausimą: ar Savivaldybės administracijai yra žinomi ir kiti panašūs į šį atvejai, kuomet mirė neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui teismo paskirtas globėjas? Jeigu taip, informuoti, kaip tokios situacijos buvo sprendžiamos, kokių veiksmų buvo imamasi, atsakyta:
„Centrui yra žinomi kiti panašūs atvejai, kai mirė neveiksniam tam tikrose srityse asmeniui paskirtas globėjas. Tokiose panašiose situacijose Centras ieškodavo ir rasdavo kitą globėją neveiksnaus asmens artimoje aplinkoje.“
5.8. Į Seimo kontrolierės prašymą: kadangi, vadovaujantis Civilinio kodekso [toliau – CK] 3.2791 straipsnio 1 dalimi, „pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali raštu sudaryti sutartį su pilnamečiu veiksniu fiziniu asmeniu, kuriuo jis pasitiki, dėl pagalbos priimant sprendimus tam tikrose gyvenimo srityse“, šiuo atveju, asmeniui esant neveiksniam, sudėtinga teikti šią pagalbą, tad išsamiai paaiškinkite (pateikite savo nuomonę), kaip galėtų būti sprendžiama ši problema, atsakyta:
„[…]. Šiuo atveju tik teismui pripažinus asmenį veiksniu, jis galėtų gauti šią pagalbą.“
5.9. Į Seimo kontrolierės klausimą: ar dėl šios problemos (galimybės teikti pagalbą priimant sprendimus) Savivaldybės administracija kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją [toliau tekste ir citatose – SADM] (pateikti kreipimosi kopiją)? Jeigu taip, kokį atsakymą (pateikti jo kopiją) ši ministerija pateikė, atsakyta:
„2022 m. gruodžio 2 d. Savivaldybė kreipėsi į SADM, išsiųsdama raštą Nr. 4625 „Dėl neveiksnių asmenų“. 2023 m. sausio 27 d. gautas SADM atsakymas […].“
5.10. Į Seimo kontrolierės klausimą: ar dėl šios problemos (galimybės teikti pagalbą priimant sprendimus [arba toliau – PPS]) Savivaldybės administracija bendradarbiauja su VšĮ „Y“? Jeigu taip, kaip šis bendradarbiavimas vyksta, kokių sprendimų dėl šios problemos priimta, atsakyta:
„VšĮ Y vykdo projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Savivaldybės administracija ėmėsi iniciatyvos, kad biuras teiktų Pareiškėjai pagalbą priimant sprendimus. 2022 m. lapkričio 3 d. pasirašyta sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus. Sutartis notariškai nepatvirtinta ir neregistruota Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų. Centras periodiškai bendrauja ir bendradarbiauja su VšĮ Y biuro darbuotoju, kuris teikia Pareiškėjai pagalbos priimant sprendimus paslaugą, dalinasi informacija, sprendžia iškilusius klausimus. Bendrai priimtas sprendimas dėl pakartotino kreipimosi į teismą Pareiškėjos veiksnumui atstatyti, nes Pareiškėja galimai su pagalba visuomenėje savarankiškai gyventi galėtų.“
5.11. Į Seimo kontrolierės prašymą: pateikti savo nuomonę, kaip galėtų/turėtų būti sprendžiamos pirmiau […] išdėstytos problemos dėl globėjo nebuvimo jam mirus ir dėl galimybės teikti pagalbą priimant sprendimus neveiksniems tam tikroje srityje asmenims, atsakyta:
„Šiuo atveju, nesant globėjo ir asmeniui, gebančiam su kitų asmenų pagalba savimi pasirūpinti ir priimti kasdienius sprendimus, tikslinga pakartotinai kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu tose srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu. Kitais atvejais būtų pritaikytos šios pagalbos asmeniui priemonės:
◦ institucinė globa, jeigu pats asmuo sutiktų gyventi vienokioje ar kitokioje jo poreikius ir interesus atitinkančioje įstaigoje;
◦ apmokamos globėjo ir turto administratoriaus pareigos;
◦ specialiai parengti darbuotojai, atstovauti neveiksnius asmenis, tokiais atvejais, kai miršta globėjas, o kitų fizinių asmenų norinčių ir galinčių globoti asmenį neatsiranda;
◦ atsižvelgiant į asmenį ir jo gebėjimus teikti asistento paslaugas;
◦ keisti LR civilinio kodekso 3.2791 straipsnio 1 dalį ir įteisinti galimybę (įvertinus situaciją) neveiksniems tam tikrose srityse asmenims, sudaryti sutartį su pilnamečiu veiksniu fiziniu asmeniu dėl pagalbos priimant sprendimus tam tikrose gyvenimo srityse.“
5.12. „Pareiškėja šiuo metu taip pat lanko <…> bendriją „A“, kurioje ugdomi, palaikomi ir atkuriami socialiniai ir kasdieniniai gyvenimo įgūdžiai, gebėjimai, suteikiamos bendrosios žinios, praktiškai sprendžiamos dėl negalios buityje ir aplinkoje iškylančios problemos, ugdomi mokymosi, užimtumo ir darbiniai įgūdžiai, padedama pasirengti dalyvauti darbo rinkoje, įsidarbinant ar išlaikant darbo vietą ir pan.
Centras nuolat palaiko kontaktą su Pareiškėja, informuoja, konsultuoja, tarpininkauja dėl jai rūpimų klausimų, sprendžia […] problemas, nuolat tariasi dėl globėjo ir turto administratoriaus kandidatūros parinkimo.“
- Savivaldybės administracija tyrimo metu pateikė šiuos dokumentus, kuriuose, be kita ko, nurodyta:
6.1. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimas (pažymos 5.5 papunktis):
„Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja […]
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Pareiškėjos […] pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo ji pripažinta neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse, panaikinimo,
nustatė:
[…] jai buvo nustatyta globa ir jos globėju bei turto administratoriumi buvo paskirtas jos tėvas […], kuris 2020 m. gegužės 28 d. mirė.
[…]
Institucijos, teikiančios byloje išvadą – X centro –atstovė […] paaiškino, kad Pareiškėja […] daug ką gali pati padaryti, stengiasi būti savarankiška. […] tačiau jinai negalėtų susiskaičiuoti komunalinių mokesčių, jos menki gebėjimai rašant, skaičiuojant. Jos draugas buvo parašęs pareiškimą būti globėju, tačiau prasidėjus karantinui nebegalėjo susitvarkyti dokumentų. Šiuo metu Pareiškėja globėjo neturi. […]. Prašo remtis ekspertizės akto išvada.
[…]
[…] teismas
nusprendžia:
netenkinti Pareiškėjos pareiškimo.
Palikti peržiūrimą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. sausio 19 d. sprendimą […] galioti.
[…].“
6.2. 2022 m. gruodžio 2 d. raštas „Dėl neveiksnių asmenų“, adresuotas SADM (pažymos 5.9 papunktis):
„Savivaldybės administracija susidūrė su keliomis neeilinėmis situacijomis, dėl kurių negali priimti atitinkamų sprendimų, todėl kreipiamės į Jus su prašymu išaiškinti, kaip turėtume elgtis minėtose situacijose ir kokius sprendimus priimti.
Trumpai apie susidariusias situacijas.
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. sausio 19 d. sprendimu […] (toliau – asmuo) pripažinta neveiksnia: […].
Tuo pačiu sprendimu asmuo pripažinta ribotai veiksnia turtinių santykių srityje […].
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartimi asmens globėju ir turto administratoriumi paskirtas jos tėvas […], kuris mirė 2020 m. gegužės 28 d.
Asmuo 2020 m. birželio 10 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu pripažinti jį veiksniu. 2021 m. sausio 7–28 d. asmeniui buvo atlikta pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja, remdamasi teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, netenkino asmens pareiškimo ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimą, kuriuo asmuo pripažinta neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse.
VšĮ Y biuras (toliau – Biuras) vykdo projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Savivaldybės administracija ėmėsi iniciatyvos, kad Biuras teiktų pagalbą asmeniui priimant sprendimus. 2022 m. lapkričio 3 d. pasirašyta sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus. Sutartis notariškai nepatvirtinta ir neregistruota Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų.
Nuo 2020 m. gegužės 28 d. neveiksnus asmuo neturi globėjo, kurio intensyviai ieškome. Deja, šeimos nariai ir kiti kandidatai, kurie sutiktų tapti globėjais, negali minėto asmens globoti, nes medikai dėl sveikatos būklės ir diagnozių neišduoda pažymų. Inicijuotume asmens apgyvendinimą globos įstaigoje, nors pats asmuo to nenori, gyvena su mama savarankiškai.
Prašome išaiškinti, kas galėtų pasirašyti sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo asmeniui (asmuo negali, nes neveiksnus, o globėjo neturi)?
[…].“
- SADM 2023 m. sausio 27 d. atsakyme „Dėl neveiksnių asmenų“ į Savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 2 d. raštą (pažymos 5.9 papunktis ir 6 punktas) nurodyta:
„[…]
[…] toliau pateikiama SADM specialistų nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ir kuri nėra privaloma teismams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms, kitoms organizacijoms ar asmenims.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą savivaldybė yra atsakinga už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą, planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Savivaldybė organizuoja asmens socialinių paslaugų poreikio nustatymą, skiria socialines paslaugas, vertina asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir finansuoja socialinių paslaugų teikimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.241 straipsnio 2 dalimi, 3.242 straipsnio 4 dalimi, neveiksnaus ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens globėju ar rūpintoju gali būti paskirta atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija, kurioje yra neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo.
Iš Jūsų rašte pateiktos informacijos nėra aišku, ar jame nurodytiems asmenims buvo vertintas socialinių paslaugų poreikis, ar buvo nustatytas poreikis ilgalaikei socialinei globai, vadovaujantis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodika, patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94, ir, atitinkamai, ar buvo skirtos socialinės paslaugos.
Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Aprašu, išskirtiniais atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą ar kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, savivaldybės administracija gali priimti sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo nenustačiusi socialinių paslaugų poreikio. Tokiu atveju socialinių paslaugų poreikis turi būti nustatytas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų pradėjus teikti (arba jau suteikus) socialines paslaugas. Asmeniui gali būti skiriama, pvz., trumpalaikė socialinė globa asmens namuose ar institucijoje ar kitos socialinės paslaugos atsižvelgiant į asmens individualius poreikius. Taip pat, vadovaujantis Aprašo 9 punkto nuostatomis, savivaldybės administracija gali inicijuoti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą be asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo, rūpintojo prašymo pagal Socialinių paslaugų įstatymo 15 straipsnio 4 dalį gavusi švietimo ir ugdymo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigų, policijos ir kitų institucijų darbuotojų pranešimą apie socialinių paslaugų reikalingumą asmeniui. Vadinasi, savivaldybės administracija aukščiau nurodytais atvejais gali priimti sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo ir be globėjo prašymo ir nenustačiusi socialinių paslaugų poreikio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad savivaldybės administracija, turėdama informaciją apie asmens situaciją, keliančią grėsmę jo fiziniam ar emociniam saugumui, turi surasti galimybę neatidėliotinai suteikti jam socialines paslaugas, geriausiai atitinkančias asmens poreikius.
Manytina, kad, jeigu asmeniui nustatytas poreikis paslaugoms, jos yra skirtos, tai, kad globėjas nesutinka dėl socialinių paslaugų skyrimo, neturi turėti įtakos pačių paslaugų teikimui, siekiant užtikrini asmens su negalia fizinį ar emocinį saugumą, pagalbos poreikių užtikrinimą.
Rekomenduojame, esant sudėtingiems atvejams, individualiam jų koordinavimui suburti ir pasitelkti įvairių sričių specialistus (savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų, socialinių ir sveikatos priežiūros institucijų atstovus, šeimos narius, artimuosius ir kt.), kurie pasidalintų patirtimi ir susitelktų bendram darbui ieškant pagalbos sprendimų.
Taip pat informuojame, kad, vadovaujantis XVIII Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planu, siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, planuojama atsisakyti visiško neveiksnumo instituto. Veiksnumo apribojimo instituto alternatyvų modeliui parengti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. A1-19 sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė.“
- Tyrimo metu telefonu tikslinantis informaciją, ar Pareiškėjai jau yra paskirtas globėjas, Savivaldybės administracijos darbuotoja 2023 m. lapkričio 16 d. Seimo kontrolierės patarėją informavo, kad globėjas Pareiškėjai nėra teismo sprendimu paskirtas, kadangi nerandamas asmuo, sutinkantis juo būti. Kartu Savivaldybės administracijos darbuotoja informavo, kad yra pradėtas teismo procesas pagal pačios Pareiškėjos kreipimąsi dėl neveiksnumo jai panaikinimo (pažymos 5.5 papunktis), šiuo metu laukiama, kol bus atlikta teismo ekspertizė, tad sprendimo dėl Pareiškėjos veiksnumo peržiūrėjimo teismas dar nėra priėmęs.
- Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 3.2.3 papunktyje nurodytą veiksmą (pažymos 18–19 punktai), Neįgaliųjų reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste ir citatose – NRD) užsakymu 2022 m. atliktas tyrimas „Veiksnumo apribojimo alternatyvų modelis bei jo įgyvendinimui reikalingo veiksmų plano parengimas“ (toliau – Tyrimas):
– Tyrimo rezultatai:
9.1. „Ekspertų vertinimu, dabartinė veiksnumo apribojimo sistema neatitinka nei Konvencijos, nei žmogaus teisių principų. Sutariama, kad šalies teisinė sistema negalią turinčius asmenis „paverčia“ teisės objektais, o tai neatitinka Konvencijos nuostatos, kurioje teigiama, kad žmonės su negalia visais atvejais turi būti laikomi teisės subjektais.“
9.2. „[…] savivaldybių SD [socialiniai darbuotojai] atlieka asmens, kuriam inicijuojamas veiksnumo apribojimas, vertinimą ir turi profesinę teisę inicijuoti ir organizuoti trūkstamų paslaugų teikimą asmeniui, kurių poreikis išryškėja atliekamo vertinimo metu […]“; „Galima daryti prielaidą, kad savivaldybių SD atlieka gana siaurą funkciją – vertina asmens gebėjimus, kilus jo veiksnumo apribojimo klausimui, bet nedirba su vertinamu asmeniu teikdami jam kitas paslaugas iki veiksnumo apribojimo arba po jo […]“; „Taigi galima teigti, kad dabartinėje socialinių paslaugų sistemoje asmuo atpažįstamas tuomet, kai jis ar jo artimieji kreipiasi į savivaldybę dėl socialinių paslaugų skyrimo. Tačiau asmens poreikiai iki jo ar artimųjų kreipimosi nėra vertinami, todėl šioje srityje išryškėja ryškus atotrūkis tarp požiūrio į socialinių paslaugų organizavimą ir jų teikimą, t. y. susiklosto skirtingos situacijos: kai asmuo (artimieji) kreipiasi dėl paslaugų ir kai asmuo (artimieji) nesikreipia, nors (ar galbūt todėl) patiria socialinę atskirtį.“
9.3. „[…] vienišų ir turinčių negalią asmenų identifikavimas ir savalaikės pagalbos priimant sprendimus teikimas turi būti vienas iš neveiksnumo eliminavimo prioritetų.“
9.4. „Vertinant pagalbos priimant sprendimus fenomeną, svarbu pabrėžti, kad šiuo metu egzistuoja du PPS būdai: teisinis ir projektinis PPS įgyvendinimas. Pirmuoju atveju PPS įtvirtinta kaip teisinis institutas – sudaroma PPS sutartis, kuri tvirtinama notarine forma ir jos ar jų pakeitimai registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Tokių sutarčių tyrimo atlikimo laikotarpiu egzistavo 22. Antruoju atveju PPS veikia kaip projektinė paslauga, įgyvendinama per NRD koordinuojamą projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Remiantis NRD 2022 m. spalio mėn. duomenimis, nuo projekto pradžios tokios paslaugos gavėjų buvo 491 asmuo“; „Ekspertų nuomone, reikalingas pagalbininkų priimant sprendimus instituto reglamentavimas. Šiuo metu NRD koordinuojamo projekto metu teikiama pagalba priimant sprendimus yra projektinė veikla, kuri nėra tvari dėl projektiškumo rizikos.“ „PPS specialistų užduotis – padėti asmeniui priimti sprendimą ir, esant poreikiui, lydėti ir atstovauti jį įvairiose organizacijose ir situacijose, jie yra negalią turinčių asmenų teisių atstovai.“
– Tyrimo išvados:
9.5. „Šiuo metu egzistuojanti veiksnumo apribojimo sistema yra per daug standartizuota ir taikoma skirtingoms asmenų grupėms ir atvejams, neatsižvelgiant į individualius asmenų poreikius.“
9.6. „2016 metais įvykus veiksnumo instituto reformai, įsigaliojo pakeitimai, leidę riboto veiksnumo institutą taikyti platesniam asmenų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, ratui ir taip sumažinti neveiksniais pripažintų asmenų skaičių. Tačiau ir po reformos veiksnumo ribojimo sistema neatitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, o naujai įkurti išankstinio nurodymo ir pagalbos priimant sprendimus institutai neužtikrina asmenims, turintiems negalią, tinkamos pagalbos įgyvendinant savo veiksnumą.“
9.7. „Asmens galimybių vertinimo procedūra dažniausiai prasideda vadovaujantis nugalinimo, o ne teisių užtikrinimo nuostata. Tokia paradigma trukdo identifikuoti sritis, kuriose asmuo yra pajėgus veikti savarankiškai, o kuriose asmeniui būtina pagalba priimant sprendimus.“
9.8. „Nors Konvencijos 12 str. įtvirtinta nuostata, kad PPS turi būti teikiama siekiant užtikrinti asmenų teisinį veiksnumą, tačiau projekto metu teikiama paslauga šalies teisės aktuose nėra reglamentuota, nors matomas ryškus jos poreikis tiek Konvencijos nuostatų įgyvendinimo prasme, tiek paslaugos gavėjų apimties prasme. Taip pat tyrimas atskleidė, kad PPS specialistai išskirtinai kritiškai vertina veiksnumo apribojimo sistemą. Kadangi jų teikiamos pagalbos turinys susijęs su asmenų teisinio veiksnumo užtikrinimu, ši paslauga veikia kaip prevencinė priemonė asmenų veiksnumo ribojimui. PPS paslauga turi būti reglamentuota teisiškai, o ne teikiama trumpalaikių projektų rėmuose.“
9.9. „Pereinamajame etape, kol bus eliminuotas neveiksnumo institutas, pakartotinos procedūros (skirtos asmens veiksnumo peržiūrėjimui po įsiteisėjusiojo teismo sprendimo), kurios neretai būna skausmingos šeimos nariams, turėtų apimti ne tik gebėjimų vertinimą, bet ir pagalbos, kuri buvo asmeniui suteikta, vertinimą – tik tada bus galima spręsti apie asmens gebėjimų dinamiką.“
– Tyrimo rekomendacijos:
9.10. „Veiksnumo apribojimo inicijavimas turėtų būti atliekamas tik išbandžius visas alternatyvias priemones. Tam, kad sistemiškai tokia rekomendacija būtų įgyvendinama, būtina papildyti CK nuostatas, kad asmens veiksnumo apribojimo inicijavimas būtų galimas tik tuomet, kai būtų išbandytos visos alternatyvios priemonės ir pagalba, įskaitant socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir teisingumo sistemos teikiamas paslaugas.“
9.11. „[…] Lietuvos valstybė privalo atsisakyti neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutų ir juos keisti į efektyviai veikiančius pagalbos priimant sprendimus modelius“; „Pirmąjį modelį siūloma taikyti iš dalies savarankiškiems ir savarankiškiems psichikos ir (ar) intelekto negalią turintiems asmenims.“; Antrąjį modelį siūloma taikyti žymesnę negalią turintiems asmenims, taip pat asmenims, kurie susiduria su negrįžtamais senatviniais degeneraciniais procesais. Prieš inicijuojant antrąjį modelį, visais atvejais turi būti įgyvendintas pirmasis modelis.“; „Trečiasis modelis apibūdina sprendinius tų situacijų, kai asmuo yra komos, poinsultinėje ar kitoje nesąmoningoje būklėje, negali reaguoti į aplinkos veiksnius ir jų suprasti.“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija):
4 straipsnis. Bendri įsipareigojimai – „1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja užtikrinti ir skatinti visapusišką visų neįgaliųjų visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą be jokios diskriminacijos dėl neįgalumo. Šiuo tikslu valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja:
- a) imtis visų įstatymų leidybos, administracinių ir kitokių priemonių, kad būtų įgyvendintos šios Konvencijos pripažintos teisės;
- b) imtis visų atitinkamų priemonių, įskaitant įstatymų leidybos priemones, kad būtų pakeisti ar panaikinti galiojantys įstatymai, kiti teisės aktai, papročiai ir praktika, diskriminuojantys neįgaliuosius;
[…].“
12 straipsnis. Lygybė prieš įstatymą – „1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, dar kartą patvirtina, kad neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais.
- Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse.
- Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi atitinkamų priemonių, kad suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą.
- Valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina, kad visos priemonės, susijusios su teisinio veiksnumo įgyvendinimu, suteiktų atitinkamas ir veiksmingas garantijas, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę. Tokios garantijos privalo užtikrinti, kad priemonėmis, susijusiomis su teisinio veiksnumo įgyvendinimu, būtų paisoma asmens teisių, valios ir pageidavimų, dėl jų neatsirastų interesų konfliktas ir nebūtų piktnaudžiaujama įtaka, kad jos būtų proporcingos ir pritaikytos su asmeniu susijusioms aplinkybėms, būtų taikomos kuo trumpesnį laiką ir kad jas reguliariai peržiūrėtų kompetentinga, nepriklausoma ir nešališka institucija ar teismas. Garantijos turi būti proporcingos tokių priemonių įtakos asmens teisėms ir interesams mastui.
- Valstybės, šios Konvencijos Šalys, laikydamosi šio straipsnio nuostatų, imasi visų atitinkamų ir veiksmingų priemonių, kad užtikrintų neįgaliųjų lygias teises nuosavybės teise turėti turtą ar jį paveldėti, tvarkyti savo finansinius reikalus ir turėti vienodas galimybes su kitais asmenimis gauti banko paskolas, hipotekos ir kitokių formų finansinius kreditus, ir užtikrina, kad iš neįgaliųjų nebūtų savavališkai atimama jų nuosavybė.“
- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso:
2.10 straipsnis. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje – „1. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.
[…]
- Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa toje srityje pasibaigia.
- Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu. Dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, šio kodekso 2.101 straipsnyje numatytais atvejais į teismą taip pat turi teisę kreiptis Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Vienų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos. Vėlesni vienų metų terminai pradedami skaičiuoti nuo paskutinio teismo sprendimo, kuriuo buvo sprendžiamas asmens veiksnumo klausimas, įsiteisėjimo dienos.
[…].“
2.101 straipsnis. Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimas – „1. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti sudaryta arba turi veikti nepriklausoma Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija (toliau – Komisija). Ši komisija peržiūri neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę ir priima sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo. […].
- Komisija savo iniciatyva peržiūri neveiksnaus asmens būklę, jei per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos šio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo nesikreipia dėl teismo priimto sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo. Neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę peržiūri Komisija, sudaryta ar veikianti savivaldybėje, kurioje gyvena neveiksnus tam tikroje srityje asmuo.
[…].“
3.238 straipsnis. Globa – „1. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus.
[…].“
3.241 straipsnis. Globos ir rūpybos institucijos – „1. Globos […] institucijos yra savivaldybių administracijos. Jos prižiūri globėjų […] ir pagalbą priimant sprendimus teikiančių asmenų veiklą.
[…].“
3.242 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo paskyrimas – „1. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje […], privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją […] toje srityje.
[…].“
3.277 straipsnis. Globos ir rūpybos nustatymas – „1. Globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.
[…].“
3.278 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo veiklos kontrolė – „1. Globos […] institucijos privalo kontroliuoti, ar globėjas […] tinkamai atlieka savo pareigas.
[…].“
3.2791 straipsnis. Pagalba priimant sprendimus – „1. Pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali raštu sudaryti sutartį su pilnamečiu veiksniu fiziniu asmeniu, kuriuo jis pasitiki, dėl pagalbos priimant sprendimus tam tikrose gyvenimo srityse. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus gali būti sudaroma, kai asmeniui dėl psichikos ir elgesio sutrikimo arba dėl kitų aplinkybių (amžiaus, ligos ar kitų) sudėtinga priimti geriausiai jo interesus atitinkančius sprendimus. Sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityse, kuriose yra veiksnus, gali sudaryti ir fizinis asmuo, kuris yra neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje.
- Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus sudaromos notarine forma. Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus ar jų pakeitimai registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Sutarčiai dėl pagalbos priimant sprendimus ar jos pakeitimams įregistruoti reikalingus duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui pateikia šią sutartį ar jos pakeitimus patvirtinęs notaras ar konsulinis pareigūnas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įregistruota Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
[…]
- Pagalbą teikiančių asmenų veiklą prižiūri ir kontroliuoja šio kodekso 3.241 straipsnio 1 dalyje nurodytos globos ir rūpybos institucijos.“
- Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK):
464 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys – „1. Byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, taip pat globos (rūpybos) institucija.
[…].“
467 straipsnis. Bylos nagrinėjimas – „[…]
- Nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, ar pareiškėjo prašymu arba savo iniciatyva turi aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, arba siūlyti jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo. Kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.“
468 straipsnis. Teismo sprendimas – „[…]
- Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka.
[…].“
469 straipsnis. Teismo sprendimo peržiūrėjimas ir panaikinimas – „1. Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Priėmęs šioje dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, teismas apie pareiškimo priėmimą praneša neveiksnaus tam tikroje srityje asmens, dėl kurio gautas pareiškimas teisme, gyvenamosios vietos savivaldybėje sudarytai ar veikiančiai Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijai. Pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas ex officio įvertina, ar šiam asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus kitose srityse, ir, kai reikia, pasiūlo jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.
- Teismas peržiūri sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, kai į teismą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo kreipiasi Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Peržiūrint teismo sprendimą, mutatis mutandis taikomos šiame skyriuje nustatytos taisyklės.
- Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.
- Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, gali priimti šiuos sprendimus:
1) palikti galioti peržiūrimą teismo sprendimą;
2) pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą, pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą;
3) pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą ir nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą;
4) panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą ir pasiūlyti asmeniui sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
5) panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą.
- Teismui nagrinėjant šiame straipsnyje nurodytas bylas, būtina, kad neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui atstovautų advokatas. […].“
491 straipsnis. Leistinumas ir teismo vaidmuo – „1. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl globos (rūpybos) nustatymo […] pilnamečiams asmenims, kurie teismo sprendimu yra pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje ar ribotai veiksniais tam tikroje srityje, […].
- Bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai.
[…].“
495 straipsnis. Globos ar rūpybos pabaiga – „1. Globa […] pasibaigia įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti asmenį veiksniu ar panaikinti jo veiksnumo apribojimą.
[…].“
- Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo:
6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos:
[…]
12) socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas planuojant ir organizuojant socialines paslaugas, kontroliuojant bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas;
[…].“
7 straipsnis. Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos – „Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra:
[…]
33) neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo užtikrinimas;
[…].“
- Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo:
13 straipsnis. Savivaldybės kompetencija – „1. Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.
[…]
- Savivaldybė organizuoja socialines paslaugas asmenims (šeimoms):
1) organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą;
2) pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai);
[…]
- Kiekvienos savivaldybės administracijoje turi veikti padalinys, planuojantis socialines paslaugas, administruojantis socialinių paslaugų organizavimą ir bendrųjų socialinių paslaugų bei socialinės priežiūros kokybės kontrolę.
[…].“
- Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnis. Pagrindiniai neįgaliųjų socialinės integracijos principai – „Neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis šiais principais:
1) lygių teisių – neįgalieji turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai;
2) lygių galimybių – neįgaliesiems, kaip ir kitiems visuomenės nariams, sudaromos tokios pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės. Tik tais atvejais, kai tokios pat sąlygos ir priemonės yra neveiksmingos, numatomos specialiosios priemonės, gerinančios neįgaliųjų padėtį;
[…]
4) visapusiško dalyvavimo – visais lygmenimis visi su neįgaliųjų gyvenimu ir veikla susiję klausimai sprendžiami derinant su jais ir (ar) jų atstovais pagal įstatymą, ir (ar) jų aprūpintojais bei atsižvelgiant į jų patirtį;
5) savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo – neįgalieji nuolat skatinami būti savarankiški;
6) prieinamumo – neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais;
[…].“
- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis. Viešojo administravimo principai – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius;
[…]
4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;
[…]
7) naujovių ir atvirumo permainoms. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius;
[…].“
- Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1123:
2 punktas – „Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, savivaldybės tarybos sprendimais, taip pat Nuostatais.“
3 punktas – „Pagrindinis Komisijos uždavinys – peržiūrėti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę ir priimti sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo.“
15 punktas – „Apie Komisijos posėdžio datą, laiką ir vietą sekretoriaus funkcijas atliekantis asmuo ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki Komisijos posėdžio registruotu paštu informuoja asmenį, teismo sprendimu pripažintą neveiksniu tam tikroje srityje, jo globėją, prireikus ir kitas įstaigas ar institucijas (asmenis), kurių dalyvavimo reikėtų Komisijos sprendimui priimti.“
16 punktas – „Sprendimas Komisijos posėdyje priimamas Komisijai vertinant asmens, teismo sprendimu pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje, būklės pakitimus per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar palikti galioti peržiūrėtą tokį teismo sprendimą įsiteisėjimo dienos arba per vienus metus nuo Nuostatų 17.2 papunktyje nurodyto Komisijos sprendimo priėmimo dienos ir išklausius asmens, teismo sprendimu pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje, nuomonę, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija padaro išvadą, kad asmens, teismo sprendimu pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje, nuomonės apie jo būklę neįmanoma išklausyti.“
19 punktas – „Komisijos sprendimai įforminami Komisijos posėdžio protokolu (toliau – protokolas). […]. Protokolo kopijos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo protokolo pasirašymo privalo būti išsiųstos asmeniui, teismo sprendimu pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje, kurio būklės pakitimai Komisijos posėdyje buvo svarstomi, jo globėjui.“
- Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155, 3.2.3 papunktis:
- 2022 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-19 „Dėl darbo grupės veiksnumo apribojimo instituto alternatyvų modeliui sukurti sudarymo“:
„Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.2. papunktyje nurodyto Vyriausybės programos projekto „Neįgaliųjų teisių apsauga ir paslaugų plėtra“ 3.2.3. papunktyje nurodytą veiksmą „Užtikrinus pagalbos teikimą neįgaliesiems, siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, organizuoti viešąsias konsultacijas su visuomene dėl galimai veiksmingiausių priemonių, siekiant atsisakyti visiško neveiksnumo instituto, parengti Civilinio kodekso ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimų projektus“:
[…]
- Pavedu darbo grupei parengti ir iki 2023 m. gruodžio 31 d. pateikti socialinės apsaugos ir darbo ministrui veiksnumo apribojimo instituto alternatyvų modelį.
[…].“
Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika
- Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“:
„Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise […]. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui.“
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012:
„[…]. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“
Tyrimo išvados
- Pažymėtina, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinant žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsnis).
Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime išaiškino, kad Seimo kontrolieriai, pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį, nėra priskiriami nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai. Taigi, Seimo kontrolierius nėra įgaliotas atlikti viešojo administravimo (priimti administracinių sprendimų, kontroliuoti įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo) ir / arba vykdyti teisingumo. Seimo kontrolierius negali atlikti to, ką pagal teisės aktus yra įgalioti atlikti atitinkami viešojo administravimo subjektai. Pažymėtina ir tai, kad Seimo kontrolieriai negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti atitinkamą sprendimą ar jo nepriimti. Seimo kontrolieriai teikia rekomendacijas (siūlymus).
Atsižvelgiant į tai, taip pat į tyrimo metu gautą informaciją, teisinį reglamentavimą (pažymos 10–19 punktai) ir teismų praktiką (pažymos 20–21 punktai), toliau dėstomi tyrimo rezultatai ir išvados.
- Pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias asmens pripažinimą neveiksniu tam tikrose srityse, globos paskyrimą ir neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimą, pacituotas šioje pažymoje, konstatuotina:
– Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją toje srityje.
– Kiekvienoje savivaldybėje turi būti sudaryta arba turi veikti nepriklausoma Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija, kuri peržiūri neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę ir priima sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo. Komisija savo iniciatyva peržiūri neveiksnaus asmens būklę, jei per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos teisės aktuose nustatyti asmenys arba pats neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo nesikreipia dėl teismo priimto sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo.
– Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.
– Teismas, priėmęs teisės aktuose nustatytų asmenų pareiškimą dėl neveiksnumo peržiūrėjimo, apie pareiškimo priėmimą praneša neveiksnaus tam tikroje srityje asmens, dėl kurio gautas pareiškimas teisme, gyvenamosios vietos savivaldybėje sudarytai ar veikiančiai Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijai. Pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas ex officio įvertina, ar šiam asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus kitose srityse, ir, kai reikia, pasiūlo jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Peržiūrint teismo sprendimą, mutatis mutandis taikomos CPK XXVIII skyriuje [bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu)] nustatytos taisyklės.
- Kaip nurodyta pažymos 5–6 punktuose, Pareiškėja 2018 m. sausio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, to paties teismo 2018 m. vasario 19 d. jai buvo nustatyta globa ir jos globėju bei turto administratoriumi buvo paskirtas jos tėvas. Pareiškėjos globėjas 2020 m. gegužės 28 d. mirė ir iki pat dabar, kai yra surašoma ši pažyma, naujas globėjas Pareiškėjai nėra surastas ir paskirtas (pažymos 8 punktas). Taigi aktuali problema yra ta, kad Pareiškėja pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse ir itin ilgą laiką neturi paskirto globėjo.
Savivaldybės administracijos teigimu, aktyviai ieškota ir iki šiol ieškoma tinkamo globėjo Pareiškėjai, tačiau norinčių ir galinčių globoti ją neatsiranda. Taip pat svarstyta Pareiškėją apgyvendinti globos įstaigoje (tuomet globos funkcijas atliktų atitinkama įstaiga), tačiau atsižvelgta į Pareiškėjos nuomonę, kad „jokioje įstaigoje ji gyventi nenorėtų“.
- Po globėjo mirties Pareiškėja 2020 m. birželio 10 d. kreipėsi į teismą „su pareiškimu“ pripažinti ja veiksnia (pažymos 6.2 papunktis). Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą netenkinti Pareiškėjos pareiškimo, paliko galioti peržiūrimą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimą (pažymos 5.5 ir 6.1 papunkčiai).
Pagal teisės aktus (Pažymos 12 punktas), peržiūrint teismo sprendimą dėl nustatyto neveiksnumo mutatis mutandis turi būti taikomos CPK XXVIII skyriuje nustatytos taisyklės, todėl manytina, kad šios bylos nagrinėjimo metu galėjo būti sprendžiama Pareiškėjos situacija dėl globėjo nebuvimo, nes „teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai“.
Kaip matyti iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių, globėjo paskyrimo klausimas bylos nagrinėjimo metu nebuvo sprendžiamas, teismo sprendime tik pažymėta nustatyta aplinkybė, kad Pareiškėja globėjo neturi. Savivaldybės administracija dėl šios teismo nagrinėtos bylos ir globėjo skyrimo klausimo nenagrinėjimo tyrimo metu Seimo kontrolierei jokios informacijos ir komentarų nepateikė, nepaaiškino, kodėl ji, turinti pareigą dalyvauti teismo procese, globėjo skyrimo klausimo teisme nekėlė, nes teismas gali tokį klausimą spręsti. Taigi priežastys, kodėl nebuvo sprendžiamas globėjo paskyrimo Pareiškėjai klausimas, Seimo kontrolierei nėra žinomos.
- Komisija savo iniciatyva turi peržiūrėti neveiksnaus asmens būklę, jei per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos teisės aktuose nustatyti asmenys arba pats neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo nesikreipia dėl teismo priimto sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo, todėl „Komisija 2022 m. spalio 25 d. ir 2022 m. lapkričio 17 d. posėdžiuose peržiūrėjo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimą, kuriuo Pareiškėja pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, bei 2021 m. kovo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, kuriuo teismas netenkino Pareiškėjos pareiškimo ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimą“ (pažymos 5.6 papunktis).
Pagal Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų pavyzdinius nuostatus (pažymos 17 punktas), nustatančius, be kita ko, Komisijos darbo organizavimo tvarką, apie Komisijos posėdžio datą, laiką ir vietą turi būti pranešta asmeniui, teismo sprendimu pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje ir jo globėjui; posėdyje turi būti išklausyta asmens, teismo sprendimu pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje, nuomonė (išskyrus tuos atvejus, kai Komisija padaro išvadą, kad asmens, teismo sprendimu pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje, nuomonės apie jo būklę neįmanoma išklausyti); Komisijos sprendimo (įforminto posėdžio protokolu) kopija privalo būti išsiųsta asmeniui, teismo sprendimu pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje, kurio būklės pakitimai Komisijos posėdyje buvo svarstomi, bei jo globėjui.
Akivaizdu, kad teisės akte nustatyta darbo organizavimo tvarka nagrinėjamu atveju nebuvo įgyvendinta, nes „posėdyje paskirtas globėjas nedalyvavo (miręs)“, be to, kaip Seimo kontrolierei nurodė Savivaldybės administracija, „Komisija priėmė sprendimą peržiūrėti teismo sprendimą Pareiškėjai nedalyvaujant“, o priežasčių, kodėl toks sprendimas buvo priimtas, nenurodė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad „Įvertinusi visus gautus dokumentus, turimą informaciją, Komisija nutarė nesikreipti į teismą, priėmusį sprendimą pripažinti Pareiškėją neveiksnia tam tikrose srityse, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, peržiūrėjimo.“ Argumentų, kodėl toks sprendimas buvo priimtas, Savivaldybės administracija Seimo kontrolierei taip pat nenurodė.
Be to, Komisija, nors ir žinodama, kad Pareiškėja ilgą laiką dar neturi paskirto globėjo, nesiėmė veiksmų ir šiai problemai aktyviai spręsti – manytina, kad ji galėjo visgi priimti sprendimą kreiptis į teismą dėl Pareiškėjos neveiksnumo peržiūrėjimo, kadangi teismas, peržiūrėdamas sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, „ex officio įvertina, ar šiam asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus kitose srityse, ir, kai reikia, pasiūlo jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.“ Todėl, jei visgi teismas būtų pripažinęs ją veiksnia tam tikrose srityse, būtų įvertinęs ir pagalbos priimant sprendimus tose srityse reikalingumą. Pareiškėjai, pripažintai neveiksnia tam tikrose srityse ir ilgą laiką neturinčiai paskirto globėjo, itin svarbu gauti pagalbą priimant sprendimus.
Svarbu tai, kad Savivaldybės administracija, tyrimo metu atsakydama į Seimo kontrolierės prašymą pateikti savo nuomonę, „kaip galėtų/turėtų būti sprendžiamos pirmiau […] išdėstytos problemos dėl globėjo nebuvimo jam mirus ir dėl galimybės teikti pagalbą priimant sprendimus neveiksniems tam tikroje srityje asmenims“, nurodė, kad „šiuo atveju, nesant globėjo ir asmeniui, gebančiam su kitų asmenų pagalba savimi pasirūpinti ir priimti kasdienius sprendimus, tikslinga pakartotinai kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu tose srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu“ (pažymos 5.11 papunktis). Taigi iš esmės Savivaldybės administracija sutinka, kad vienas iš būdų, nerandant neveiksniam asmeniui globėjo, turi būti kreipimasis į teismą, kuris gali, peržiūrėdamas sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, įvertinti, ar asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus kitose srityse, ir pasiūlyti sudaryti sutartį tokiai pagalbai gauti. Kaip jau rašyta pirmiau, Komisija tokių veiksmų nesiėmė, jos sprendimai priimti galimai neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių, sietinų su Pareiškėjos nuomonės išsiaiškinimu ir jos gebėjimais (su kitų asmenų pagalba) pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurios yra svarbios sprendžiant dėl asmens veiksnumo/neveiksnumo ir kitų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos Pareiškėjos teisės ir interesai.
- Savivaldybės administracija tyrimo metu informavo, kad „nemokamą pirminę teisinę pagalbą teikiantis Savivaldybės administracijos specialistas 2023 m. kovo 14 d. Pareiškėjai padėjo užpildyti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo, nes Pareiškėja išreiškė norą dar kartą kreiptis į teismą dėl sprendimo, kuriuo Pareiškėja pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse peržiūrėjimo“ (pažymos 5.5 papunktis). Taip pat tyrimo metu gauta informacija, kad šiuo metu, kai yra surašoma ši pažyma, teismo procesas nėra pasibaigęs – teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl Pareiškėjos prašymo peržiūrėti teismo sprendimą, kuriuo ji pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse (pažymos 8 punktas). Tuo atveju, jeigu teismas priimtų sprendimą „panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą“, pripažintų Pareiškėją veiksnia, jai nebebūtų reikalingas globėjas, kadangi globa pasibaigia įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti asmenį veiksniu ar panaikinti jo veiksnumo apribojimą (pažymos 12 punktas).
- Pagal Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas (pažymos 14 punktas), savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas: ji organizuoja asmens socialinių paslaugų poreikio nustatymą; pagal nustatytą asmens socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui. Pažymėtina, kad tyrimo metu Seimo kontrolierei nebuvo pateikti duomenys, ar Pareiškėjai vertintas socialinių paslaugų poreikis, ir jeigu taip, ar jai paskirtos kokios nors socialinės paslaugos, atsižvelgiant į jos individualią situaciją.
Seimo kontrolierei pateikta informacija (pažymos 5.12 papunktis), kad „Pareiškėja šiuo metu taip pat lanko <…> bendriją „A“, kurioje ugdomi, palaikomi ir atkuriami socialiniai ir kasdieniniai gyvenimo įgūdžiai, gebėjimai, suteikiamos bendrosios žinios, praktiškai sprendžiamos dėl negalios buityje ir aplinkoje iškylančios problemos, ugdomi mokymosi, užimtumo ir darbiniai įgūdžiai, padedama pasirengti dalyvauti darbo rinkoje, įsidarbinant ar išlaikant darbo vietą ir pan.“, ir kad „Centras nuolat palaiko kontaktą su Pareiškėja, informuoja, konsultuoja, tarpininkauja dėl jai rūpimų klausimų, sprendžia […] problemas, nuolat tariasi dėl globėjo ir turto administratoriaus kandidatūros parinkimo.“
Seimo kontrolierė sutinka su SADM atsakyme Savivaldybės administracijai išsakyta nuomone (pažymos 7 punktas), kad: „Savivaldybės administracija gali inicijuoti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą be asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo, rūpintojo prašymo pagal Socialinių paslaugų įstatymo 15 straipsnio 4 dalį gavusi švietimo ir ugdymo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigų, policijos ir kitų institucijų darbuotojų pranešimą apie socialinių paslaugų reikalingumą asmeniui. Vadinasi, Savivaldybės administracija aukščiau nurodytais atvejais gali priimti sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo ir be globėjo prašymo ir nenustačiusi socialinių paslaugų poreikio“; „savivaldybės administracija, turėdama informaciją apie asmens situaciją, keliančią grėsmę jo fiziniam ar emociniam saugumui, turi surasti galimybę neatidėliotinai suteikti jam socialines paslaugas, geriausiai atitinkančias asmens poreikius“. Taip pat pritaria ir išdėstytai rekomendacijai „esant sudėtingiems atvejams, individualiam jų koordinavimui suburti ir pasitelkti įvairių sričių specialistus (savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų, socialinių ir sveikatos priežiūros institucijų atstovus, šeimos narius, artimuosius ir kt.), kurie pasidalintų patirtimi ir susitelktų bendram darbui ieškant pagalbos sprendimų.“
Kartu atkreiptinas dėmesys į pažymos 11.2 ir 11.3 papunkčiuose pacituotus 2022 m. tyrimo „Veiksnumo apribojimo alternatyvų modelis bei jo įgyvendinimui reikalingo veiksmų plano parengimas“ rezultatus: „savivaldybių SD atlieka asmens, kuriam inicijuojamas veiksnumo apribojimas, vertinimą ir turi profesinę teisę inicijuoti ir organizuoti trūkstamų paslaugų teikimą asmeniui, kurių poreikis išryškėja atliekamo vertinimo metu“; „savivaldybių SD atlieka gana siaurą funkciją – vertina asmens gebėjimus, kilus jo veiksnumo apribojimo klausimui, bet nedirba su vertinamu asmeniu teikdami jam kitas paslaugas iki veiksnumo apribojimo arba po jo“; „dabartinėje socialinių paslaugų sistemoje asmuo atpažįstamas tuomet, kai jis ar jo artimieji kreipiasi į savivaldybę dėl socialinių paslaugų skyrimo. Tačiau asmens poreikiai iki jo ar artimųjų kreipimosi nėra vertinami“; „vienišų ir turinčių negalią asmenų identifikavimas ir savalaikės pagalbos priimant sprendimus teikimas turi būti vienas iš neveiksnumo eliminavimo prioritetų.“
- Lietuvoje „šiuo metu egzistuoja du PPS būdai: teisinis ir projektinis PPS įgyvendinimas. Pirmuoju atveju PPS įtvirtinta kaip teisinis institutas – sudaroma PPS sutartis, kuri tvirtinama notarine forma ir jos ar jų pakeitimai registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre“ (pažymos 11.4 papunktis ir 11 punktas). „Antruoju atveju PPS veikia kaip projektinė paslauga, įgyvendinama per NRD koordinuojamą projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ (pažymos 11.4 papunktis).
Pareiškėja pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, todėl ji negali raštu sudaryti sutarties su pilnamečiu fiziniu asmeniu, kuriuo ji pasitikėtų, dėl pagalbos priimant sprendimus tam tikrose gyvenimo srityse (pažymos 11 punktas). Tačiau Pareiškėja galėtų sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityse, kuriose yra veiksni.
Tyrimo metu gauta informacija, kad „VšĮ Y biuras vykdo projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Savivaldybės administracija ėmėsi iniciatyvos, kad Biuras teiktų pagalbą asmeniui [Pareiškėjai] priimant sprendimus. 2022 m. lapkričio 3 d. pasirašyta sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus“ (pažymos 5.10 ir 6.2 papunkčiai). Savivaldybės administracijos nuomone, „Pareiškėja galimai su pagalba visuomenėje savarankiškai gyventi galėtų.“
- Apibendrinant visa, kas pirmiau išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pagrindinė problema, jog Pareiškėja, kuri yra pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, itin ilgą laiką neturi surasto ir paskirto globėjo, Savivaldybės administracijos yra iki šiol neišspręsta. Neišsprendus šios problemos kyla įvairios neigiamos pasekmės (teisinės ir socialinės), lemiančios Pareiškėjos teisių pažeidimą ir darančios įtaką Pareiškėjos asmeniniam savarankiškumui ir laisvei. Taigi savo iniciatyva pradėtas tyrimas pripažintinas pagrįstu.
Seimo kontrolierė pabrėžia, kad teisinis veiksnumas yra būtinas naudojantis pilietinėmis, politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis. Pagal Konvenciją (pažymos 10 punktas), neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais, jie turi turėti teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse. Kadangi Pareiškėja pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, vadovaujantis CK nuostatomis (pažymos 11 punktas), siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti jos teises ir interesus, turi būti nedelsiant nustatoma globa.
Iš informacijos, kuri buvo pateikta Seimo kontrolierei tyrimo metu, galima daryti išvadą, kad globėjui mirus Savivaldybės administracija neveikė taip rūpestingai ir atsakingai, kaip turėjo, kad Pareiškėjai kaip įmanoma skubiau būtų surastas globėjas. Be to, nėra pateikta jokių realių duomenų, leidžiančių manyti, kad toks globėjas artimiausiu metu bus surastas. Taigi iš esmės pažeisti gero, atsakingo valdymo principai, neužtikrinta teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių.“
Pareiškėja globėjo neturi nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki pat dabar, kai yra surašoma ši pažyma, ir tai yra labai ilgas laikotarpis, kuomet iš esmės pažeidžiama globos instituto esmė, be to, Savivaldybės administracija yra globos institucija, kuri prižiūri globėjų veiklą. Pareiškėjos teisės nėra tinkamai užtikrinamos, jai nėra padedama išlikti teisės subjektu, galimai nesukuriamos tokios gyvenimo sąlygos, kurios būtų pakankamos jos poreikiams tenkinti, asmens orumui užtikrinti. Ypač svarbu pabrėžti tai, kad toks itin ilgas buvimas be globėjo yra nepagrįstas ir pažeidžiantis Pareiškėjos interesus neapibrėžtam laikotarpiui. Pareiškėjai teikiamos PPS paslaugos ir galimai kitos socialinės paslaugos gali būti nepakankamos. Kita vertus, kyla natūralus klausimas – jei Pareiškėja, gaudama PPS ir galimai kitas socialines paslaugas, ilgą laiką gali būti be globėjo, ar tikrai ji negali gyventi savarankiškai ir būti pripažinta veiksnia. Seimo kontrolierės nuomone, tokia situacija, kokia yra dabar, yra visiškai netoleruotina ir nebegali ilgiau tęstis, todėl Savivaldybės administracija nedelsdama turi imtis atitinkamų veiksmų jai spręsti. Šiuo atveju paminėtinas Viešojo administravimo įstatyme (pažymos 16 punktas) įtvirtintas naujovių ir atvirumo permainoms principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius.
31. Šiuo metu galiojantys teisės aktai įtvirtina galimybę apriboti asmens veiksnumą tam tikrose srityse, ir dėl to tokiam asmeniui nustatoma globa, tačiau, kaip, be kita ko, rašoma NRD užsakymu atlikto tyrimo „Veiksnumo apribojimo alternatyvų modelis bei jo įgyvendinimui reikalingo veiksmų plano parengimas“ ataskaitoje (pažymos 9 punktas): – „dabartinė veiksnumo apribojimo sistema neatitinka nei Konvencijos, nei žmogaus teisių principų“; – „veiksnumo ribojimo sistema neatitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, o naujai įkurti išankstinio nurodymo ir pagalbos priimant sprendimus institutai neužtikrina asmenims, turintiems negalią, tinkamos pagalbos įgyvendinant savo veiksnumą“; – „Lietuvos valstybė privalo atsisakyti neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutų ir juos keisti į efektyviai veikiančius pagalbos priimant sprendimus modelius.“ |
Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano (pažymos 18 punktas) 3.2.3 papunktyje nurodytas veiksmas yra „užtikrinus pagalbos teikimą neįgaliesiems, siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, organizuoti viešąsias konsultacijas su visuomene dėl galimai veiksmingiausių priemonių, siekiant atsisakyti visiško neveiksnumo instituto, parengti Civilinio kodekso ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimų projektus“. Veiksnumo apribojimo instituto alternatyvų modeliui parengti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 12 d. įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė (pažymos 19 punktas), kuriai pavesta „parengti ir iki 2023 m. gruodžio 31 d. pateikti socialinės apsaugos ir darbo ministrui veiksnumo apribojimo instituto alternatyvų modelį“.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl Pakruojo rajono savivaldybės veiklos (neveikimo), vykdant jai priskirtas funkcijas, susijusias su neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo užtikrinimu, globėjų veiklos priežiūra, socialinių paslaugų poreikio neveiksniam asmeniui nustatymu ir užtikrinimu, sąlygų jam integruotis į visuomenę sudarymu, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 14 punktais, Seimo kontrolierė Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriui siūlo:
33.1. nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų iš esmės išspręsta problema, kad Pareiškėjai, pripažintai neveiksnia tam tikrose srityse, ilgą ir neapibrėžtą laikotarpį nėra surastas ir paskirtas globėjas;
33.2. pagal kompetenciją imtis veiksmų, galinčių Pareiškėjos atžvilgiu užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms (teisinėms ir socialinėms), kylančioms dėl šios problemos (pavyzdžiui, socialinių paslaugų poreikio vertinimas, socialinių paslaugų teikimas, PPS teikimas ir pan.);
33.3. pateikti teismo sprendimo kopiją, kai bus baigtas teismo procesas dėl sprendimo, kuriuo Pareiškėja pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, peržiūrėjimo (pažymos 27 punktas).
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlo:
pavesti atitinkamai (-oms) ministerijai (-oms) iki 2024 m. sausio 31 d. pateikti:
34.1. išsamią informaciją apie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 3.2.3 papunktyje nurodyto veiksmo „užtikrinus pagalbos teikimą neįgaliesiems, siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, organizuoti viešąsias konsultacijas su visuomene dėl galimai veiksmingiausių priemonių, siekiant atsisakyti visiško neveiksnumo instituto, parengti Civilinio kodekso ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimų projektus“ įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad veiksnumo apribojimo instituto alternatyvų modeliui parengti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 12 d. įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuriai pavesta „parengti ir iki 2023 m. gruodžio 31 d. pateikti socialinės apsaugos ir darbo ministrui veiksnumo apribojimo instituto alternatyvų modelį“;
34.2. nuomonę, kaip galėtų / turėtų būti sprendžiama pažymoje nagrinėta problema, kai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globėjas miršta ir ilgą laiką jam nėra randamas ir skiriamas kitas globėjas;
34.3. nuomonę dėl pažymos 5.11 papunktyje Savivaldybės administracijos išdėstytų galimų pagalbos asmeniui priemonių, sprendžiant dėl pagalbos priimant sprendimus neveiksniems tam tikroje srityje asmenims teikimo, kai nėra globėjo, jam mirus, tuo laikotarpiu, kol dar nesurastas ir nepaskirtas kitas globėjas;
34.4. nuomonę (atsižvelgus į CK 3.242 str. nuostatą, kad „teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje […], privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją […] toje srityje“), ar pagal dabar galiojančius teisės aktus teismas, peržiūrėdamas teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, ir priimdamas sprendimą nepripažinti to asmens veiksniu, turi kartu spręsti ir globėjo neveiksniam asmeniui skyrimo klausimą, jei peržiūros metu nustato, kad globėjo neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo tuo metu neturi (pažymos 11, 12 ir 25 punktai).
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė