SEIMO KONTROLIERĖS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS NEVEIKIMO PAŽYMA

Dokumento numeris 4D-2023/2-710
Data 2023-11-08
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas SEIMO KONTROLIERĖS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS NEVEIKIMO PAŽYMA
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

TYRIMO PAGRINDAS

 

  1. Seimo kontrolierė Milda Vainiutė 2023 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą Nr. 4D-2023/2-710 pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje Nr. 4D-2022/2-378 „Dėl A skundo prieš Mažeikių rajono savivaldybę“ (toliau – 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažyma) pateiktų rekomendacijų (pažymos 4 punktas) įgyvendinimo.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymoje buvo nurodyta:

2.1 Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos Socialinės paramos skyriuje gautas policijos pranešimas apie neturinčio artimųjų a. a. X mirtį su prašymu organizuoti kūno parvežimą ir laidotuves buvo persiųstas bendrovei, su kuria sudaryta Nenustatytos tapatybės ir asmenų, kurių nelaidoja artimieji, palaikų laidojimo paslaugos sutartis (pažymos 34 punktas; toliau ir – Sutartis). Pagal šią Sutartį mirusieji laidojami Geidžių kapinėse per 2 dienas, gavus Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus užsakymą raštu (atsižvelgiant į teisėsaugos institucijų pranešimą raštu).

2.2. Praėjus dviem dienoms po policijos pranešimo Savivaldybės administracijoje gavimo mirusysis buvo palaidotas Geidžių kapinėse.

2.3. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens laidojimą, kai nėra asmens išreikštos valios dėl jo laidojimo ir mirusio asmens sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), laidojimą organizuoja kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą.

2.4. Pagal Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkto nuostatas, kai nėra galinčių organizuoti laidojimą asmenų arba kai nežinoma, kur tokie asmenys yra, ir (ar) kai miręs asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimą organizuoja seniūnijos, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno ir (ar) buvo nustatytas mirties atvejis, seniūnas.

2.5. Kapinių tvarkymo taisyklių 22 punkte nustatyta, kad miręs atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų (pažymos 27 punktas).

2.6. A. a. X buvo gavęs leidimą laidoti savo mamą Tirkšlių kapinėse esančioje šeimos kapavietėje, nuolat gyveno Tirkšlių seniūnijoje. Ir policijos pranešime Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui buvo nurodyta a. a. X gyvenamoji vieta, t. y. Tirkšlių mstl.

2.7. A (toliau – Bendruomenė) prašė Savivaldybės administracijos, Savivaldybės mero ir Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto (toliau ir – Komitetas) organizuoti ir apmokėti a. a. X ekshumacijos išlaidas, kad Bendruomenė savo lėšomis ir su derama pagarba mirusiajam galėtų jį palaidoti jo šeimos kape. Bendruomenės prašymą dėl mirusiojo ekshumacijos Savivaldybės administracija atmetė, nenurodžiusi nei šio sprendimo ginčijimo galimybės, nei tvarkos.

 

  1. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymoje Seimo kontrolierė konstatavo:

3.1. Įstatymų leidėjas neapsiriboja tik artimųjų asmenų, galinčių organizuoti mirusio asmens laidojimą, nustatymu, nurodydamas, kad tai gali daryti ir kiti veiksnūs asmenys (nagrinėjamu atveju tai galėjo būti Bendruomenė, jei Tirkšlių seniūnas būtų laiku gavęs informaciją apie Bendruomenės nario a. a. X mirtį). Ir tik tokiu atveju, kai nėra visų įstatymų leidėjo nurodytų laidojimą galinčių organizuoti asmenų (įskaitant ir kitus asmenis), laidojimą turi organizuoti savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno.

3.2. Dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų neveikimo apie Savivaldybės administracijoje gautą policijos pranešimą, kuriame nurodyta a. a. X gyvenamoji vieta (Tirkšlių mst.), neinformavus Tirkšlių seniūnijos seniūno, pažeistas Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių reikalavimas, kad artimųjų neturinčių asmenų laidojimą organizuoja seniūnijos, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno ir (ar) buvo nustatytas mirties atvejis, seniūnas.

3.3. Mirusįjį a. a. X palaidojus kitose kapinėse, nei yra jo šeimos kapas, buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 22 punkto nuostatos, kad miręs atsakingas už kapavietę asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje.

3.4. Bendruomenės teisė į gerą viešąjį administravimą ir teisė į teisminę gynybą buvo pažeista. Bendruomenė nebuvo informuota apie neigiamo Savivaldybės administracijos sprendimo dėl prašymo spręsti palaidoto a. a. X ekshumacijos klausimą ginčijimo galimybę ir tvarką.

 

  1. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymoje Seimo kontrolierė rekomendavo:

„38.1. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto pirmininkui:

38.1.1. atkreipti dėmesį į tai, kad dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų neveikimo apie Savivaldybės administracijoje gautą policijos pranešimą, kuriame nurodyta a. a. X gyvenamoji vieta (Tirkšlių mst.), nebuvo informuotas Tirkšlių seniūnijos seniūnas, pažeidžiant Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkto reikalavimą, nustatantį, kad artimųjų neturinčių asmenų laidojimą organizuoja seniūnijos, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno ir (ar) buvo nustatytas mirties atvejis, seniūnas. Be to, buvo pažeista Bendruomenės teisė į tinkamą viešąjį administravimą bei teisminę gynybą […];

38.1.2. inicijuoti Taryboje svarstymą klausimo dėl a. a. X ekshumacijos galimybės, vadovaujantis Tarybos reglamento 279 punkto nuostatomis (prašymai, kurie jau buvo nagrinėti mero ar Savivaldybės administracijos, tačiau nagrinėjimo rezultatai netenkina pareiškėjų, komitetų siūlymu gali būti svarstomi Tarybos posėdžiuose), įgyvendinant pagarbos žmogui, atsakingo valdymo ir įstatymo viršenybės principų […] įgyvendinimą;

38.2. Mažeikių rajono savivaldybės merui:

38.2.1. atkreipti dėmesį į tai, kad gavus Bendruomenės 2022 m. kovo 30 d. skundą […] dėl netinkamo Savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 25 d. atsakymo […], nepagrįstai nebuvo inicijuota Viešojo administravimo įstatyme nustatyta administracinė procedūra […];

38.2.2. užtikrinti, kad ateityje gavus Savivaldybės merui adresuotus skundus dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo), būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo […] nuostatų, įgyvendinant teisėtumo, atsakingo valdymo principus […];

38.3. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui:

38.3.1. atkreipti dėmesį į tai, kad apie Savivaldybės administracijoje gautą policijos pranešimą, kuriame nurodyta a. a. X gyvenamoji vieta (Tirkšlių mst.), nebuvo informuotas Tirkšlių seniūnijos seniūnas, pažeidžiant Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkto reikalavimą, nesant galinčių organizuoti laidojimą asmenų, laidojimą organizuoja seniūnijos, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno ir (ar) buvo nustatytas mirties atvejis, seniūnas;

38.3.2. inicijuoti ir užtikrinti, kad būtų išspręstas klausimas dėl tarnautojo, turėjusio pareigą apie Tirkšlių seniūnijoje nuolat gyvenusio a. a. X mirties faktą ir Savivaldybės administracijoje gautą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2021 m. gegužės 18 d. pranešimą […] informuoti Tirkšlių seniūnijos seniūną, tarnybinės atsakomybės (pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Seimo kontrolieriui atlikus tyrimą ir nustačius pažeidimą, tarnybinės nuobaudos skyrimui nustatytas trejų metų nuo nusižengimo padarymo terminas) […];

38.3.3. atkreipti dėmesį į tai, kad Savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 25 d. rašte […] nenurodžius neigiamo sprendimo dėl prašymo ekshumuoti a. a. X palaikus, apskundimo galimybės ir tvarkos, buvo pažeistas Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 47 punkto reikalavimas […];

38.3.4. užtikrinti, kad Savivaldybės administracijoje būtų laikomasi Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių reikalavimo apie asmens, neturinčio artimųjų, mirties faktą pranešti asmens nuolatinės gyvenamosios vietos seniūnui […], įgyvendinant teisėtumo, atsakingo valdymo bei pagarbos žmogui ir valstybei principus […];

38.3.5. užtikrinti, kad Savivaldybės administracijoje priimant neigiamą sprendimą dėl asmenų prašymo, būtų nurodomos tokio sprendimo apskundimo galimybė ir tvarka, įgyvendinant Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 47 punkto […] reikalavimus;

38.3.6. pateikti 2020 m. lapkričio 23 d. su UAB „B“ sudarytą Nenustatytos tapatybės ir asmenų, kurių nelaidoja artimieji, palaikų laidojimo paslaugos sutartį Nr. MS-338 su priedais.“

 

  1. Savivaldybės administracijos Tirkšlių seniūnijos seniūno pavaduotojos A. K. 2022 m. rugpjūčio 24 d. paaiškinime Savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojai L. K. rašoma:

„1) Kas ir kada (kurią dieną) informavo Jus (Tirkšlių seniūno pavaduotoją) apie a. a. X mirtį? – 2021 m. gegužės 19 d. iš gyventojų sužinojau apie a. a. X mirtį. Po pietų informavau seniūną J. K. (seniūnas tuo laiku buvo atostogose).

2) Kokių veiksmų ėmėtės, siekdamas išspręsti Bendruomenės pasipiktinimą dėl a. a. X palaidojimo Geidžių kapinęse? – Antradienį 2021 m. gegužės 20 d. po 8 val. ryto gavome informaciją iš Geidžių kapinių prižiūrėtojos (ji ir Bendruomenės pirmininkė), kad pervežamas kūnas laidojimui. Paskambinus seniūnui J. K., kad jau šiandien, t. y. gegužės 20 d. vyks laidojimas. Po pasikalbėjimo su seniūnu J. K., paskambinau į Socialinės paramos skyrių pavaduotojai R.A. (vedėja atostogavo) dėl mirusiojo palaidojimo šeimos kape, leidimo negavome.

Vėliau kalbėjausi su UAB „B“, buvo duotas pusvalandis išspręsti klausimą.

3) Ar buvote pas Savivaldybės administracijos direktorių dėl a. a. X palaidojimo Geidžių kapinėse? – Skambinau direktoriui S. Š., negalėjau susisiekti. Prieš 9 val. ryto atvyko į seniūniją seniūnas J. K. informavau apie esamą situaciją, jis telefonu susisiekė su direktoriumi. Situacija aptarta su Teisės ir personalo skyriaus atstovu. Leidimas laidoti šeimos kape nebuvo duotas.

4) Ar Jums žinoma apie Bendruomenės narius, kurie pageidavo savo lėšomis palaidoti a. a. X? – Dėl laidojimo savo lėšomis nebuvo žinoma.“

 

  1. Savivaldybės administracijos Tirkšlių seniūnijos seniūno J. K. 2022 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniame laiške S. Š. rašoma:

„[…]

  • Kas ir kada (kurią dieną) informavo Jus (Tirkšlių seniūną) apie a. a. X mirtį? – atostogų metu 2021 m. gegužės 19 d. pavakare mane informavo seniūnijos pavaduotoja, kad gavo informacijos apie a. a. X laidojimą Geidžių kapinėse.
  • Kokių veiksmų ėmėtės, siekdamas išspręsti Bendruomenės pasipiktinimą dėl a. a. X palaidojimo Geidžių kapinėse? – 2021 m. gegužės 20 d. ryte telefonu susisiekiau su Savivaldybės administracijos direktoriumi S. Š. su prašymu, kad rastų galimybę a. a. X palaidoti šeimos kape Tirkšlių kapinėse taip pat telefonu susisiekiau su UAB „B“ direktoriumi, kad jis bus informuojamas dėl tolimesnės eigos, UAB „B“ direktorius priminė, kad pagal reikalavimus jis gali palaukti apie pusvalandį. Savivaldybės administracijos direktorius S. Š. pabendravęs su juristais informavo, kad įvertinus paslaugos sutartį nėra galimybės laidoti a. a. X šeimos kape, telefonu informavau seniūnijos pavaduotoją dėl laidojimo situacijos. Po to telefonu buvo bendrauta su [Socialinės] paramos skyriaus [vedėjo] pavaduotoja R. A., kuri informavo, kad valstybės skiriamų lėšų laidojimui neužteks, nes už laikotarpį, kol ieškosime kas laidos palaikus, reikės laikyti šaldytuve ir neaišku, kiek tai kainuos, o neradus norinčių palaidoti, palaikų saugojimo papildomas išlaidas reikės apmokėti man asmeniškai, todėl tuo momentu aš negalėjau atsakyti, ar bus norinčių laidoti ir kas apmokės laidojimo išlaidas.
  • Ar buvote atvykęs pas Savivaldybės administracijos direktorių dėl a. a. X palaidojimo Geidžių kapinėse? – atvykęs nebuvau, bendravome telefonu.
  • Ar seniūnui buvo žinoma apie Bendruomenės narius, kurie pageidavo savo lėšomis palaidoti a. a. X? – tokios informacijos neturėjau.“

 

  1. Savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. (2.33.E) R8-2998 (toliau – Raštas) Seimo kontrolierei (kopiją teikiant Bendruomenės pirmininkei):

7.1. Nurodytas nesutikimas, kad Bendruomenė per vėlai sužinojo apie a. a. X mirtį. Tirkšlių seniūnijos seniūnas, 2021 m. gegužės 19 d. gavęs informaciją iš A. G., ėmėsi aktyvių veiksmų ir telefonu susisiekęs su Savivaldybės administracijos direktoriumi, ieškojo sprendimo dėl mirusiojo palaidojimo.

Tirkšlių seniūnijos seniūnas perdavė Bendruomenei informaciją apie galimybę laidoti mirusįjį Bendruomenės lėšomis, tokiu būdu ir už mirusiojo parvežimą iš Šiaulių bei pasaugojimą specializuotoje patalpoje turėtų susimokėti laidojantys asmenys. A. G. patvirtino, kad pati nelaidos mirusiojo savo lėšomis, o asmens, kuris tai padarytų, nežino (šias aplinkybes patvirtina Tirkšlių seniūnijos seniūnas ir jo pavaduotoja 2022 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniais laiškais Savivaldybės administracijos direktoriui).

7.2. Pažymėta, kad nei Bendruomenės pirmininkė, nei Tirkšlių seniūnas, nei apie a. a. X mirtį žinoję kaimynai asmeninėmis lėšomis nenorėjo organizuoti laidojimo. Bendruomenė žodžiu pareiškė prieštaravimą nelaidoti mirusiojo Geidžių kapinėse, tačiau niekas iš Bendruomenės narių nepareiškė noro nei žodžiu, nei raštu pasirūpinti laidotuvėmis, apmokant išlaidas.

7.3. Išdėstyta pozicija, kad Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistė, laikydamasi teisės aktų viršenybės principo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų pagrindų ir sutartinių įsipareigojimų nepadarė pažeidimo, nepranešdama apie a. a. X mirties faktą Tirkšlių seniūnijos seniūnui.

7.4. Pasisakyta, kad įvykdžius viešąjį pirkimą ir pasirašius Sutartį turėjo būti pakeistos Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T1-275, taip, kad neprieštarautų sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Šios taisyklės papildytos, nustatant seniūnui pareigą, gavus pranešimą apie mirusį asmenį, dėl žmogaus palaikų laidojimo kreiptis į Savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį, administruojantį Sutartį (pažymos 31 punktas).

7.5. Nurodyta, kad Savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 12 d. inicijavo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių pakeitimą, sprendimo projektas buvo svarstytas 2022 m. gegužės 19 d. Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komitete bei 2022 m. gegužės 23 d. Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komitete, Savivaldybės taryba 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T1-140 pakeitė Kapinių tvarkymo taisykles taip, kad jos atitiktų Sutartį ir jai neprieštarautų.

7.6. Pranešta apie 2022 m. rugpjūčio 24 d. visiems Savivaldybės administracijos darbuotojams išsiųstą Savivaldybės administracijos direktoriaus elektroninį laišką su priminimu apie pareigą neigiamo atsakymo atveju nurodyti apskundimo tvarką.

7.7. Pateikta Sutartis, pažymint, kad Seimo kontrolierė Bendruomenės skundo tyrimo metu šio dokumento neprašė pateikti.

 

  1. Bendruomenės 2022 m. rugpjūčio 31 d. kreipimesi Seimo kontrolierei rašoma:

8.1. Savivaldybės administracija po 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos bando išvengti atsakomybės, ignoruodama nustatytus pažeidimus, nesilaikydama objektyvumo principo.

8.2. Bendruomenė neturėjo duomenų apie būsimą mirusiojo laidojimą ne gimtose kapinėse ir net nesuvokė, kad yra įmanoma tokia situacija, kad kapo prižiūrėtoju esantis žmogus, turintis savo kapą ir savo motinos kapą, bus laidojamas „benamių kapinėse“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). Būtent dėl to Savivaldybės sprendimai dėl laidojimo visą Bendruomenę šokiravo, ir to fakto niekaip nekeičia tai, kad apie mirtį policijai pranešė Bendruomenės narys a. a. X kaimynas. Bendrovė niekada neteigė, kad nežinojo apie kaimyno mirtį. Bendruomenė nežinojo tik apie būsimą laidojimą Geidžių kapinėse, t. y. ne gimtose kapinėse. Kaimynai buvo įsitikinę, kad mirusysis bus laidojamas Tirkšlių miestelio kapinėse, kur yra a. a. X šeimos kapas.

8.3. A. G. mirusiojo laidojimo metu nebuvo Bendruomenės pirmininkė. Bendruomenei pirmininkauti A. G. pradėjo 2021 m. rugsėjo 28 d., t. y. praėjus keliems mėnesiams po a. a. X laidotuvių.

8.4. Rašte nutylėta, kad nei kaimynas, nei kapinių prižiūrėtoja, nei joks kitas Bendruomenės narys, skirtingai nuo Savivaldybės administracijos, neturėjo pareigos pranešti Tirkšlių seniūnijos seniūnui apie a. a. X mirties faktą. Joks teisės aktas nenustato prievolės kaimynams, kapinių prižiūrėtojams ir bendruomenės nariams pateikti ar perduoti informaciją apie mirusįjį. Priešingai, tai – Savivaldybės kompetencija ir nagrinėjamoje situacijoje Savivaldybės darbuotojai neatliko savo pareigos laiku suteikti informaciją Tirkšlių seniūnui.

8.5. Tirkšlių seniūnijos seniūnas sužinojo apie mirusiojo laidotuves laidotuvių rytą, bet tą informaciją gavo ne iš Savivaldybės administracijos. Buvo likusios kelios valandos, per kurias Bendruomenės sprendimo priėmimas buvo neįmanomas.

8.6. Jeigu Savivaldybės administracija būtų tinkamai atlikusi savo pareigas, Bendruomenė būtų turėjusi laiko apsitarti. O iš Rašto matyti, kad Bendruomenė kaltinama dėl neveikimo ar sprendimo nelaidoti mirusiojo Bendruomenės lėšomis. Bendruomenė kelia klausimą, „kaip įmanoma nuspręsti tai, apie ką net nežinai ir nesi tinkamai informuotas?“

8.7. Pozicija, kurios Savivaldybės administracija laikosi po 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos (permetant atsakomybę miestelio gyventojams), „yra tiesiog sunkiai suvokiamas biurokratizmo pavyzdys, nematant ne tik žmogaus, bet net ir įstatymo raidės, nejaučiant pagarbos nei gyviesiems, nei mirusiems“.

8.8. Bendruomenės 2022 m. rugpjūčio 31 d. kreipimesi prašoma užtikrinti, kad Savivaldybės administracijos padarytos klaidos būtų ištaisytos ir mirusysis Bendruomenės narys tinkamai su pagarba būtų perlaidotas.

 

  1. Savivaldybės administracijos 2023 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. (2.33. E) R8-931 Seimo kontrolierei:

9.1. Išsakyta pozicija, kad teiginys dėl Savivaldybės administracijos darbuotojų neveikimo yra neteisingas, nes buvo ieškoma galimybių ir sprendimo būdų. Savivaldybės administracijos direktorius nedelsdamas ėmėsi veiksmų, kad būtų išanalizuota Sutartis, jos keitimo ar papildomų susitarimų galimybė. Taip pat Savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyva buvo įvertinta galimybė keisti laidojimo vietą, paaiškėjo, kad vykdant viešąjį pirkimą palaidojimas Geidžių kapinėse buvo viena iš esminių sąlygų. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka esminės Sutarties sąlygos negalėjo būti pakeistos, priešingu atveju būtų nusižengta imperatyvioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų nuostatoms. Tirkšlių seniūnui buvo paaiškinta, kad pagal Sutartį Savivaldybės administracija apmoka asmenų laidotuves, kurių niekas nepageidauja laidoti, ir tokie asmenys, laikantis sutartinių įsipareigojimų, yra laidojami Geidžių kapinėse, todėl, jei nėra asmenų, norinčių palaidoti a. a. X, jį laidos Savivaldybės administracija, bet tik Sutarties pagrindu Geidžių kapinėse. Seniūnui buvo paaiškinta, kad Bendruomenė gali laidoti savo lėšomis, tokiu būdu ir už mirusiojo parvežimą bei pasaugojimą specializuotoje patalpoje turėtų susimokėti patys, kitaip tariant laidojantys asmenys. Visą šią informaciją, Savivaldybės administracijos žiniomis, Tirkšlių seniūnas perdavė telefonu A. G., kuri patvirtino, kad pati nelaidos savo lėšomis, o asmens, kuris tai padarytų, nežino.

Sprendimams priimti Savivaldybės administracija sutartinių įsipareigojimų pagrindu turėjo tik 2 dienas.

9.2. Paneigtas teiginys, kad Geidžių kapinės yra „benamių“ kapinės, pažymėta, kad jos yra kaip ir visos rajone esančios kapinės, kuriose laidojami Mažeikių rajono mirę gyventojai. Savivaldybės administracija pažymėjo, kad asmenys, kurių nelaidoja artimieji, yra laidojami tinkamai, su visa derama pagarba, tinkamai paruošiama laidotuvėms, jeigu yra pageidaujančių atsisveikinti, atidaromas karstas.

9.3. Dėl teiginio, kad Bendruomenė nežinojo apie būsimą mirusiojo laidojimą Geidžių kapinėse, t. y. ne tose kapinėse, kuriose yra mirusiojo šeimos kapavietė, pažymėta, kad A. G., nors ir tapo Bendruomenės pirmininkė po 2021 m. rugsėjo 28 d., ji visada buvo aktyvi Bendruomenės narė bei Savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos darbuotoja, Geidžių kapinių prižiūrėtoja.

Mažeikių miesto Geidžių kapinių prižiūrėtoja (A. G.), pagal Mažeikių seniūno 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. MV-81 patvirtinto Mažeikių seniūnijos Geidžių kapinių prižiūrėtojo pareigybės aprašymo 6.3 papunktį, registruoja duomenis Laidojimo ir kapaviečių registracijos, Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo registracijos žurnale, pagal 6.4 papunktį, prižiūri kapinėse vykdomus darbus: laidojimo duobės iškasimą, statybas, rekonstravimą, statinių įvežimą ir išvežimą […], pagal 6.5 papunktį, organizuoja laidojimą kapinėse, skirsto kapavietes […].

Atsižvelgiant į tai, kad A. G. gauna visą informaciją apie tai, koks asmuo ir kur laidojamas, ji buvo viena iš pirmųjų Bendruomenės narių, kuri sužinojo apie a. a. X mirtį ir laidojimo vietą – Geidžių kapines, todėl turėjo visas sąlygas Bendruomenei operatyviai pranešti apie Bendruomenės nario mirtį ir laidojimo vietą, pasiteirauti, ar būtų laidojimu besirūpinantis Bendruomenės narys.

Laidojimo paslaugos teikėjas UAB „B“ 2021 m. gegužės 19 d. siuntė A. G. elektroninį laišką su a. a. X mirties dokumentais.

  1. G. elektroniniu laišku 2021 m. gegužės 20 d. siuntė Tirkšlių seniūnijai TAVPK Mažeikių rajono policijos komisariato 2021 m. gegužės 18 d. raštą (toliau – Policijos raštas) ir Medicininį mirties liudijimą. Savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad tokiu būdu A. G. informavo Tirkšlių seniūniją apie a. a. X mirtį. A. a. X mirties dokumentais 2021 m. gegužės 19 d. buvo pasidalinta elektroniniu paštu su <…>.

9.4. Dėl teiginio, kad Savivaldybės darbuotojai neatliko savo pareigos laiku suteikti informaciją Tirkšlių seniūnui, pažymėta, jog Tirkšlių seniūnas apie a. a. X mirtį žinojo 2021 m. gegužės 19 d. X mirties dokumentais Tirkšlių seniūnijoje 2021 m. gegužės 19 d. buvo pasidalinta elektroniniu paštu su Savivaldybės administracijai nežinomu asmeniu – <…>. Taigi, Tirkšlių seniūnijos darbuotojai jau 2021 m. gegužės 19 d. dalinosi informacija apie a. a. X mirtį.

9.5. Savivaldybės administracija, priimdama sprendimą, pagal galiojančius teisės aktus nebuvo šališka, ji laikėsi efektyvumo principo ir galiojančių teisės aktų. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato.

9.6. Pažymėta, kad artimųjų ar norinčių palaidoti vienišą asmenį asmenų ieškojimas nėra Tirkšlių seniūno funkcija. Tirkšlių seniūnas gali tik iš žmogiškosios pusės ir darbo praktikos disponuoti informacija apie mirusiajam artimą žmogų. Šiuo atveju Tirkšlių seniūnas nedisponavo informacija apie a. a. X artimą asmenį, kuris būtų norėjęs jį palaidoti savo lėšomis.

Bet kurios iš Savivaldybės teritorijoje veikiančios bendruomenės nariui mirus, nėra imperatyvios nuostatos raštu informuoti pačią bendruomenę.

Tirkšlių seniūnui buvo paaiškinta, kad pagal Sutartį Savivaldybės administracija apmoka tų asmenų laidotuves, kurių niekas nepageidauja laidoti, ir tokie asmenys, laikantis sutartinių įsipareigojimų, yra laidojami Geidžių kapinėse, todėl, jei nėra asmenų, norinčių palaidoti a. a. X, laidoti privalo Savivaldybės administracija, bet tik Sutarties pagrindu Geidžių kapinėse. Seniūnui buvo paaiškinta, kad Bendruomenė gali laidoti savo lėšomis, tokiu būdu ir už mirusiojo parvežimą iš Šiaulių bei pasaugojimą specializuotoje patalpoje turėtų susimokėti patys, kitaip tariant – laidojantys asmenys. Visą šią informaciją, kaip teigia Savivaldybės administracija, Tirkšlių seniūnas perdavė telefonu Bendruomenės pirmininkei ar Bendruomenės narei A. G., kuri patvirtino, kad pati nelaidos už savo lėšas, o asmens, kuris tai padarytų, nežino. Tirkšlių seniūnas ir Tirkšlių seniūno pavaduotoja šias aplinkybes 2022 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniais laiškais patvirtino Savivaldybės administracijos direktoriui.

Gavus neigiamą atsakymą, Savivaldybės administracija, laikydamasi Sutarties nuostatų, a. a. X palaidojo Geidžių kapinėse. Nei Bendruomenės pirmininkė, nei seniūnas, nei apie mirtį žinoję kaimynai savo asmeninėmis lėšomis nenorėjo minėto asmens laidoti. Savivaldybės administracija išsakė nuomonę, kad nagrinėjamu atveju buvo tikimasi a. a. X palaidoti valstybės lėšomis Bendruomenės nurodytoje vietoje.

9.7. Informuota, kad jau po a. a. X palaidojimo pakeistos Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės (pažymos 31 punktas) taip, kad jos atitiktų Sutartį ir jai neprieštarautų. Savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T1-140 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T1-275 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių, aprašų, susijusių su kapinių tvarkymu, priežiūra ir laidojimu jose, patvirtinimo“ pakeitimo“  siekta patikslinti reikalavimus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens laidojimui šioje kapavietėje, jam mirus.

Pažymėta, kad šiuo pakeitimu Savivaldybės taryba užtikrino, jog daugiau niekada tokios skaudžios situacijos vertybine ir teisės taikymo prasme, kai valstybės tarnautojai privalo veikti išimtinai sutarties privalomumo principo (pacta sunt servanda) pagrindu, nebepasikartos, kadangi nebebus prieštaravimo tarp galiojančios Sutarties ir Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių.

 

  1. Seimo kontrolierei paprašius Savivaldybės administracijos pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad Bendruomenė nepageidauja a. a. X laidoti Geidžių kapinėse, atsakyta, kad tokio dokumento nėra.

 

  1. Seimo kontrolierė tyrimo metu kreipėsi į Savivaldybės merę, Savivaldybės administracijos direktorę ir Komiteto pirmininką, prašydama iš naujo spręsti klausimą dėl a. a. X ekshumacijos ir perlaidojimo, inicijuojant klausimo sprendimą Savivaldybės tarybos posėdyje, kaip nustatyta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 279 punkte (pažymos 32 punktas) ar kitu būdu.

Savivaldybės administracija tyrimo metu Seimo kontrolierę informavo:

  • Nuo 2022 m. liepos 27 d. Komiteto pirmininku išrinktas anuomet Savivaldybės tarybos nariu buvęs J. Ž. Pagal dokumentų valdymo sistemos duomenis, 2022 m. rugpjūčio 12 d. gauta 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažyma minėtam pirmininkui perduota elektroniniu paštu <…>. Savivaldybės administracija naudoja dokumentų valdymo sistemą, kurioje matosi rezoliucijos tik Savivaldybės administracijos darbuotojams, tačiau dokumentų žurnale matosi taip pat ir išsiųstų elektroniniu paštu adresatų sąrašas. Savivaldybės administracija paaiškino, kad dokumentų valdymo sistema tarybos nariai, kaip darbuotojai, nesinaudoja. Todėl sekretorės, registruodamos dokumentus, tarybos nariams dokumentų valdymo sistemos patikslinimo grafoje pažymėjo „Nukreipta merui, direktoriui, J. Ž.“ ir naudodamosi dokumentų valdymo sistema persiuntė elektroniniu paštu gautą 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymą. Konkrečios priežastys, kodėl anuomet pirmininku buvęs Savivaldybės tarybos narys J. Ž. nusprendė neteikti Komitetui svarstyti šio klausimo, nežinomos.
  • Atskiros tvarkos, kuri nustatytų, kokiu būdu yra ar turėtų būti perduodami raštai komitetų pirmininkams, nėra. Savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju dokumentų valdymo sistemoje 2022 m. rugpjūčio 12 d. Savivaldybės administracijos sekretorės, elektroniniu paštu anuomet buvusiam Komiteto pirmininkui J. Ž. perdavusios 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymą, savo pareigas atliko tinkamai, kadangi atliktos ir atitinkamos žymos dokumentų valdymo sistemoje. Savivaldybės administracijos nuomone, prašymų ir skundų nagrinėjimas komitetuose turi būti vykdomas laikantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007­ m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875.

– Po Seimo kontrolierės 2023 m. liepos 19 d. rašto Nr. 4D-2023/2-710/3D-1534 Savivaldybės administracija pakartotinai perdavė visą turimą informaciją Komiteto pirmininkui D. V.

– Komiteto 2023 m. rugsėjo 12 d. posėdyje klausimas buvo teiktas svarstyti, tačiau posėdžio metu visi Komiteto nariai nusprendė, kad a. a. X perlaidojimo klausimas nėra Komiteto kompetencija.

 

  1. Savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 30 d. rašte Nr. (2.33. E)R8-3913 Bendruomenės pirmininkei A. G. rašoma:

„Atsižvelgus į Seimo kontrolierės 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažymą Nr. 4D-2022/2-378 a. a. X perlaidojimo klausimas buvo įtrauktas į Komiteto darbotvarkę 2023 m. rugsėjo 12 d., pateikiant visą susirašinėjimo ir teiktų dokumentų medžiagą Seimo kontrolierių įstaigai dėl a. a. X perlaidojimo nuo pat pradžių. Informuojame, kad Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komitetas 2023 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą, kad a. a. X perlaidojimo klausimas nėra Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto kompetencijoje. Informuojame, kad Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, jog palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimas arba prokuroro nurodymu, o kadangi Savivaldybės administracija nėra gavusi 2021 m. gegužės 16 d. mirusio ir 2021 m. gegužės 20 d. Mažeikių miesto Geidžių kapinėse Savivaldybės lėšomis palaidoto X artimųjų giminaičių prašymo ar prokuroro nurodymo, neturi teisinio pagrindo tenkinti Bendruomenės 2022 m. vasario 7 d. prašymo „Dėl a. a. X perlaidojimo“, kuriame prašoma suorganizuoti ir apmokėti X palaikų perlaidojimą šeimos kapavietėje, esančioje Tirkšlių miestelio kapinėse. Jei manote, kad buvo pažeistos Jūsų teisės ir laisvės dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, turite teisę pateikti skundą Seimo kontrolieriui arba šis atsakymas gali būti skundžiamas ikiteismine tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui (Dvaro g. 81, LT-76299 Šiauliai) arba Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams (Dvaro g. 80, LT-76298 Šiauliai) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio atsakymo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.“

 

  1. Savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja 2023 m. lapkričio 6 d. pranešė, kad Savivaldybės administracija po a. a. X situacijos padarė reikiamas išvadas ir 2023 metais rengdama naują viešąjį pirkimą, atsižvelgė į Bendruomenės nuomonę, todėl naujoje laidojimo paslaugų teikimo sutartyje, kuri bus pasirašyta iki lapkričio 22 d., įtraukė punktą, nustatantį: „Mirusieji laidojami Geidžių kapinėse per 2 dienas, gavus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus raštišką užsakymą, atsižvelgiant į teisėsaugos institucijų raštišką pranešimą. Asmuo gali būti laidojamas ir kitose Mažeikių rajone esančiose kapinėse, laidojimo leidime nurodytose kapinėse ir nurodytoje vietoje.“

2023 m. lapkričio 9 d. Seimo kontrolierė buvo informuota, kad 2023 m. lapkričio 8 d. buvo pasirašyta Nenustatytos tapatybės ir asmenų, kurių nelaidoja artimieji, palaikų laidojimo paslaugos sutartis Nr. (10.16. E) MS-319 (pažymos 35 punktas).

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos:

Preambulė – „Kadangi visų žmonių giminės narių prigimtinio orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas;

kadangi žmogaus teisių nepaisymas ir niekinimas pastūmėjo vykdyti barbariškus aktus, kurie papiktino žmonijos sąžinę, ir didžiausiu paprastų žmonių siekiu buvo paskelbtas pasaulio, kuriame žmonės turi žodžio bei įsitikinimų laisvę ir yra išlaisvinti iš baimės ir skundo, sukūrimas;

kadangi būtina, kad žmogaus teises saugotų įstatymo galia, idant žmogus nebūtų priverstas, nerasdamas jokios kitos išeities, sukilti prieš tironiją ir priespaudą;

kadangi būtina skatinti draugišką tautų santykių plėtrą;

kadangi Jungtinių Tautų Chartijoje tautos vėl patvirtino savo tikėjimą pagrindinėmis žmogaus teisėmis, žmogaus, kaip asmenybės, orumu ir vertybe, lygiomis moterų ir vyrų teisėmis ir pasiryžo skatinti socialinę pažangą bei geresnio gyvenimo didesnės laisvės sąlygomis siekį;

kadangi valstybės narės yra įsipareigojusios bendradarbiaudamos su Jungtinėmis Tautomis siekti, kad būtų skatinama visuotinė pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir jų būtų paisoma;

kadangi bendras šių teisių ir laisvių supratimas yra nepaprastai svarbus, idant šis įsipareigojimas būtų visiškai įvykdytas,

Generalinė Asamblėja

Skelbia šią Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kaip bendrą idealą, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės, kad kiekvienas asmuo ir kiekvienas visuomenės organas, visuomet paisydami šios Deklaracijos, stengtųsi pasinaudodami mokymu ir švietimu skatinti pagarbą šioms teisėms ir laisvėms ir pažangiomis nacionalinėmis bei tarptautinėmis priemonėmis užtikrinti, kad jos būtų visuotinai ir tikrai pripažįstamos bei taikomos tiek pačių valstybių narių tautoms, tiek jų jurisdikcijai priklausančių teritorijų tautoms.“.

1 straipsnis – „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai.“.

2 straipsnis – „Kiekvienas turi teisę naudotis visomis šioje Deklaracijoje paskelbtomis teisėmis ir laisvėmis be jokių skirtumų, pavyzdžiui, dėl rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kitokios padėties. […].“.

7 straipsnis – „Visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami turi teisę į lygią įstatymo apsaugą. Visi turi teisę į lygią apsaugą nuo visokios diskriminacijos, pažeidžiančios šią Deklaraciją, ir nuo visokio tokios diskriminacijos kurstymo.“

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis – „[…] Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

 

  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.157 straipsnis – „1. Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato.
  2. Imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms.“

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo:

19 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę:

[…] 21) netirdamas Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirto skundo iš esmės, gali teikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl viešojo administravimo gerinimo, kad nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės. […].“

20 straipsnis – „3. Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas (adresuojama), ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių. Informacija Seimo kontrolieriui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.“

22 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą:

1) pripažinti skundą pagrįstu;

2) atmesti skundą;

3) nutraukti skundo tyrimą.

[…]

  1. Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“

 

  1. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (nuostatos, galiojusios Sutarties sudarymo metu) 1 straipsnis – „1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą.
  2. Šis įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.“

 

  1. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo:

1 straipsnis – „1. Šis įstatymas nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas“.

3 straipsnis – „1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.

  1. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais:

[…]

5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus;

[…]

6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas;

7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“

 

  1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnis – „1. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, […], kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.“

 

  1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (nuostatos, galiojusios Sutarties sudarymo metu):

4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:

[…]

2) savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją;

3) savivaldybės tarybos viršenybės prieš jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas. Savivaldybės taryba turi įgaliojimus kontroliuoti jos sudarytas ir jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas;

[…]

6) Savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;

[…]

10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;

13) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių.“

 

  1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (nuostatos, galiojusios 2022 m. vasario 7 d., 2022 m. kovo 21 d. kreipimųsi ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos gavimo Savivaldybės administracijoje metu) 20 straipsnis – „2. Meras: […] 11) kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus.“

 

  1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo:

3 straipsnis – „3. Meras – savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą.

[…]

  1. Savivaldybės bendruomenė – savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės administravimo subjektais.

[…]

  1. 10. Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos:

1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba;

2) savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės meras. […].“

4 straipsnis – „3) savivaldybės mero (toliau – meras) atskaitingumo savivaldybės tarybai;

4) atsakomybės savivaldybės bendruomenei. Savivaldybės tarybos nariai, meras už savo veiklą atsako ir atsiskaito savivaldybės bendruomenei;

5) teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir įstaigų veikla grindžiama Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais; […].

6 straipsnis – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos:

[…]

41) ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas.“

27 straipsnis – „1. Meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir savivaldybės bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą.

  1. Meras:

[…]

8) kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus;

9) koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas; […].“

34 straipsnis – „1. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai merui atsako už įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.

  1. Savivaldybės administracijos direktorių skiria ir atleidžia meras. […].“

37 straipsnis – „1. Seniūnija:

1) tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, išduoda seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat įstatymuose numatytus kitus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus;

[…]

3) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus laidoti, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių priežiūrą.

  1. Seniūnija seniūnijos nuostatuose nustatyta tvarka ir mastu:

1) dalyvauja organizuojant viešųjų paslaugų teikimą ir (ar) prižiūrint, kaip teikiamos viešosios paslaugos, teikia pasiūlymus savivaldybės administracijai dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo, o šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais pati teikia šias paslaugas; […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo:

2 straipsnis – „Vyriausybės atstovas yra Vyriausybės skiriamas valstybės pareigūnas, atliekantis savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, tai yra prižiūrintis, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus.“

7 straipsnis – „1. Prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, Vyriausybės atstovas:

1) tikrina, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau – Vyriausybės nutarimai);

2) kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės nutarimai įvykdyti;

3) galimai neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti;

4) kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės nutarimą, kreipiasi į teismą.

  1. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įgaliojimų, Vyriausybės atstovas šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės kolegialių administravimo subjektų rengiamų teisės aktų projektų priežiūrą.
  2. Nustatęs, kad, remiantis savivaldybės administravimo subjekto teisės aktu, galimai neatitinkančiu Konstitucijos ir įstatymų, yra sudarytas sandoris savivaldybės vardu ir tas sandoris galimai pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, Vyriausybės atstovas bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
  3. Nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) galimai pažeidžia viešąjį interesą, Vyriausybės atstovas dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.“

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (nuostatos, galiojusios Bendruomenės kreipimųsi gavimo Savivaldybėje (2022 m. vasario 7 d. – 2022 m. kovo 30 d.) metu):

2 straipsnis – „2. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai, nagrinėjant skundą apie viešojo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

  1. Administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.

[…]

  1. Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

[…]

  1. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.

[…].

  1. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.

[…]

  1. Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas“.

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

[…]

3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato;

4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;

5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį;

[…]

9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;

[…]

11) skaidrumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; […]“.

10 straipsnis – „4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. […]“.

11 straipsnis – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

[…]

  1. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. […]“.

23 straipsnis – „1. Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, darbuotojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sudaryta komisija rašytiniu pavedimu per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

  1. Draudžiama persiųsti (perduoti) skundą nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui, kitam įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui ar darbuotojui, o kai skundas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo paduodamas aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, – viešojo administravimo subjektui ar jo administracijos padaliniui, kurių veiksmai yra skundžiami. […].“

 

  1. 26. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo:

1 straipsnis – „1. Šis įstatymas reglamentuoja žmonių palaikų laidojimo sąlygas ir tvarką. […]“.

2 straipsnis „11. Ekshumavimas – palaidotų ar užkastų žmogaus palaikų, taip pat kremuotų palaikų, esančių urnoje (kapsulėje), atkasimas ir iškėlimas iš kapo, laidojimo rūsio, kolumbariumo nišos ar kitos žmogaus palaikų palaidojimo ar užkasimo vietos.

[…]

  1. Laidojantis asmuoasmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, arba šiame įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, – kiti artimieji giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą“.

21 straipsnis – „1. Kiekvienas veiksnus ar riboto veiksnumo asmuo turi teisę pareikšti valią dėl savo palaikų laidojimo ir paskirti laidojantį asmenį, kuris, jam mirus, organizuos laidojimą. Asmuo valią dėl savo palaikų laidojimo gali pareikšti ir laidojantį asmenį paskirti:

1) Civilinio kodekso nustatyta tvarka sudarytame testamente, išskyrus riboto veiksnumo asmenį;

2) Civilinio kodekso nustatyta tvarka notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens patvirtintame rašytiniame valios pareiškime.

  1. Mirus asmeniui, kuris šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja:

1) kai asmens valia dėl laidojimo pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, jeigu iki testamento paskelbimo valią pareiškęs asmuo nepalaidotas;

2) mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą.

  1. Jeigu nėra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų ir galinčių organizuoti laidojimą asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas. Šioje dalyje nurodytais atvejais laidojantis asmuo yra savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo“.

25 straipsnis – „2. Laidoti žmogaus palaikus, išskyrus žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės, galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis, jeigu tuo neignoruojami mirusiojo ar jo artimųjų asmenų religiniai įsitikinimai.

[…]

  1. Palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimas arba prokuroro nurodymu. Ekshumavimo išlaidas apmoka pareiškėjas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimas nėra būtinas perkeliant rūsyje palaidotus žmogaus palaikus, nebent būtų atidaromas karstas. […].“

31 straipsnis – „Savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą.“

 

  1. Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 120:

1 punktas – „1. Kapinių tvarkymo taisyklės (toliau vadinama – šios taisyklės) nustato kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Šios taisyklės yra privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant balzamuotus ir kremuotus žmonių palaikus.“

22 punktas „Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų. […].“

 

  1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (nuostatos, galiojusios 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos gavimo Savivaldybėje metu):

1 punktas – „Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų (toliau – institucijos).“

2 punktas – „Nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus ir aptarnaujant asmenis institucijose Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų teisinių santykių nereglamentuoja įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.“

9 punktas – „Asmenis institucijoje paprastai aptarnauja Taisyklių 11 punkte nustatytoms funkcijoms atlikti įsteigtas institucijos administracijos padalinys (savarankiškas arba esantis kito institucijos administracijos padalinio struktūrine dalimi) arba kitas institucijos administracijos padalinys, kuriam atlikti Taisyklių 11 punkte nustatytas funkcijas pavesta kartu su kitomis pavestomis funkcijomis (toliau – asmenų aptarnavimo padalinys).“

10 punktas – „Jei asmenų aptarnavimo padalinio institucijoje nėra, Taisyklių 11 punkte nustatytas funkcijas atlieka institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu paskirtas institucijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“

11 punktas – „Asmenų aptarnavimo padalinys atlieka šias funkcijas:

11.1. priima prašymus ir skundus, preliminariai nustato, kokia jų esmė, ar institucija pagal kompetenciją gali spręsti prašyme ar skunde išdėstytus klausimus, kokios informacijos reikia sprendimams priimti, patikrina, ar visa reikalinga informacija ar dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, yra pateikti, numato, kokią informaciją institucija turi ar gali gauti iš savo pavaldžių ir kitų institucijų, valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, finansuojamų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų, ir paprašo asmenį, kuris kreipiasi, pateikti informaciją ir dokumentus, kurių institucija pati neturi ir gauti negali arba kuriuos privalo pateikti šis asmuo, bet jų nepateikia;

11.2. jei institucija pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, kai asmuo kreipiasi asmeniškai – žodžiu tą paaiškina asmeniui ir nurodo instituciją, į kurią pagal kompetenciją asmuo su prašymu ar skundu turi kreiptis (šiuo atveju prašymas ar skundas priimamas ir pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus asmeniui įteikiama tik tuo atveju, jeigu asmuo to prašo), o jeigu prašymas ar skundas gautas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu – atlieka Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus; […].“

35 punktas – „Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.“

47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 (2019 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 675 redakcija su pakeitimais):

1 punktas – „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija, ministerija) yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga.

Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse.“

7 punktas – „Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra formuoti valstybės politiką nacionalinės teisinės sistemos plėtros, […] administracinės teisės, administracinių nusižengimų teisenos, administracinių bylų teisenos, […] srityse ir organizuoti, koordinuoti bei kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą.“

8 punktas – „Teisingumo ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas:

[…]

8.11. analizuoja Lietuvos Respublikos teisės aktų atitiktį asmens teisėms ir laisvėms ir teikia išvadas Vyriausybei;

[…]

8.35. teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus ir skundus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus; […].“

 

 

Vietos savivaldos teisės aktų nuostatos

 

  1. Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T1-275 (nuostatos, galiojusios a. a. X mirties metu):

1 punktas – „Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – šios taisyklės) nustato kapinių statusą, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių ir kapaviečių tvarkymo, kapinių lankymo ir laidojimo pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse tvarką ir sąlygas.“

20 punktas – „Nesant galinčių organizuoti laidojimą asmenų arba nežinant, kur tokie asmenys yra ir (ar) miręs asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimą organizuoja seniūnijos, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno ir (ar) buvo nustatytas mirties atvejis, seniūnas.“

21 punktas – „Šių taisyklių 20 punkte nurodytų asmenų palaikų ir nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo paslaugas atlieka paslaugų teikėjas, teisės aktų nustatyta tvarka sudaręs laidojimo paslaugų sutartį su Savivaldybės administracija. Šių paslaugų pirkimą organizuoja Mažeikių seniūnija.“

 

  1. Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T1-275:

20 punktas – „Nesant galinčių organizuoti laidojimą asmenų arba nežinant, kur tokie asmenys yra ir (ar) miręs asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimą organizuoja seniūnijos, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno ir (ar) buvo nustatytas mirties atvejis, seniūnas.

Gavęs pranešimą apie mirusį asmenį, seniūnas dėl žmogaus palaikų laidojimo kreipiasi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį, administruojantį laidojimo paslaugų sutartį.“

21 punktas – „Šių taisyklių 20 ir 22 punktuose nurodytų asmenų laidojimo paslaugas atlieka paslaugų teikėjas, teisės aktų nustatyta tvarka sudaręs laidojimo paslaugų sutartį su Mažeikių rajono savivaldybės administracija.“

 

  1. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T1-346:

163 punktas – „Kiekvienas komitetas:

[…]

163.5. nagrinėja gyventojų, juridinių asmenų ir visuomeninių organizacijų pasiūlymus bei skundus savo veiklos srityse ir, jei reikia, su atitinkamomis rekomendacijomis perduoda juos Savivaldybės administracijos direktoriui, Merui arba teikia svarstyti Tarybai“.

164 punktas – „Pagrindinė komiteto veiklos forma yra komiteto posėdžiai.[…].“

272 punktas – „Už gyventojų priėmimo organizavimą, jų prašymų, skundų ir pasiūlymų (toliau – prašymai) nagrinėjimą atsako Meras arba Mero pavedimu jo pavaduotojas (-ai). […]“.

273 punktas – „Raštvedybą, susijusią su gyventojų priėmimu ir iš jų gautais prašymais, tvarko Savivaldybės administracijos skyrius, įgyvendinantis dokumentų valdymo organizavimą ir kontrolę, teisės aktais nustatyta tvarka. Gaunamų dokumentų registre registruojami Tarybai, Merui, jo pavaduotojui (-ams), Tarybos komitetams, Etikos komisijai, Antikorupcinei komisijai adresuoti rinkėjų laiškai ir asmenų prašymai. Atsakymų į gautus dokumentus, ant kurių yra Mero rezoliucija „parengti atsakymą“, kopijos pateikiamos Tarybos sekretoriui. […]“.

275 punktas – „Merui, jo pavaduotojui (-ams), komitetams adresuoti registruoti prašymai, kuriais rinkėjai kaip asmenys kreipiasi prašydami suteikti viešojo administravimo paslaugas, skundai (asmenų rašytiniai kreipimaisi į viešojo administravimo subjektą, kuriuose nurodoma, kad yra pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti), pranešimai (asmenų rašytiniai kreipimaisi į viešojo administravimo subjektą, kuriuose nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti), tačiau klaidingai nurodytas adresas (ne Taryba ir ne Savivaldybės administracija, Savivaldybės administracijos direktorius) Mero, jo pavaduotojo (-ų) rezoliucijomis nukreipiami Savivaldybės administracijos direktoriui, jeigu prašymuose nėra skundžiamas Savivaldybės administracijos direktorius. Šiame punkte apibūdinti registruoti prašymai, adresuoti Tarybos komitetams, jų pirmininkų rezoliucijomis nukreipiami Savivaldybės administracijos direktoriui. Kitus Merui, jo pavaduotojui (-ams), komitetams adresuotus raštus (pasiūlymus, atsiliepimus, informaciją apie trūkumus ar piktnaudžiavimą bendrąja prasme), Meras, jo pavaduotojai nagrinėja savo nuožiūra, o komitetai pagal jų veiklos nuostatus, o atsakymai į juos gali būti nerengiami“.

276 punktas – „Apie prašymo nagrinėjimo rezultatus raštu pranešama jį pateikusiam asmeniui. Jei prašymas atmetamas, būtina nurodyti atmetimo motyvus.

[…]“.

279 punktas – „Prašymai, kurie jau buvo nagrinėti Mero ar Savivaldybės administracijos, tačiau nagrinėjimo rezultatai netenkina pareiškėjų, komitetų siūlymu gali būti svarstomi Tarybos posėdžiuose. […].“

 

  1. Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto veiklos nuostatų, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. T1-118, 16 punktas – „Komiteto kompetencija:

16.1. dėl savivaldybės biudžeto ir savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio tvirtinimo ir tikslinimo;

16.2. dėl mero fondo sudarymo, mero fondo dydžio, naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos patvirtinimo;

16.3. dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo;

16.4. dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymų nustatytų lengvatų teikimo savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimo;

16.5. dėl mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų priėmimo;

16.6. dėl pasiūlymų teikimo valstybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų padalinių veiklos gerinimo;

16.7. dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse ir audito įmonės parinkimo;

16.8. dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos patvirtinimo;

16.9. dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise;

16.10. dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas;

16.11. dėl kitų su finansais ir ekonomika susijusių klausimų, kurie, Komiteto sprendimu, priskirtini Komiteto kompetencijai.“

 

  1. Nenustatytos tapatybės ir asmenų, kurių nelaidoja artimieji, palaikų laidojimo paslaugos 2020 m. lapkričio 23 d. sutarties Nr. MS-338, sudarytos tarp Savivaldybės administracijos, atstovaujamos Savivaldybės administracijos direktoriaus S. Š., ir UAB „B“, atstovaujamo S. R.:

1 punktas – „Šia Sutartimi Paslaugų teikėjas įsipareigoja per Sutartyje nustatytus terminus ir Sutartyje nustatytomis sąlygomis, suteikti šias paslaugas Mažeikių rajono savivaldybėje gyvenusių ir mirusių asmenų, neturinčių giminių ir artimųjų, galinčių juos palaidoti, mirusių asmenų, kuriuos atsisako palaidoti giminės ir artimieji, nenustatytos tapatybės asmenų palaikų transportavimo, paruošimo laidojimui karste ir palaikų palaidojimo, o taip pat ir nenustatytos tapatybės asmenų, kurių palaikai rasti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, palaikų transportavimo, paruošimo laidojimui karste ir palaikų palaidojimo, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais paslaugas (toliau – Paslaugos), o Paslaugų gavėjas įsipareigoja apmokėti už suteiktas Paslaugas sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. Paslaugų teikimo terminas – 36 (trisdešimt šeši) mėnesiai, skaičiuojant nuo Sutarties įsigaliojimo dienos.“

28 punktas – „Sutartis galioja 37 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, arba iki kol išperkama Sutarčiai skirta lėšų suma, nurodyta Sutarties 3 punkte, arba iki Sutarties nutraukimo dienos, priklausomai nuo to, kuri faktinė aplinkybė įvyksta anksčiau.“

48 punktas – „Prie Sutarties pridedama Techninė specifikacija (1 priedas) ir Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų suteikimo paslauga (2 priedas).“

Sutarties 1 priedo „Techninė specifikacija“:

„Pirkimo objektas – Mažeikių rajono savivaldybėje gyvenusių ir mirusių asmenų, neturinčių giminių ir artimųjų, galinčių juos palaidoti, mirusių asmenų, kuriuos atsisako palaidoti giminės ir artimieji, nenustatytos tapatybės asmenų palaikų transportavimo, paruošimo laidojimui karste ir palaikų palaidojimo, o taip pat ir nenustatytos tapatybės asmenų, kurių palaikai rasti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, palaikų transportavimo, paruošimo laidojimui karste ir palaikų palaidojimo, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais, paslaugos.

Perkamų paslaugų apibūdinimas:

1 punktas – „Palaikų laidojimui būtinų dokumentų sutvarkymas.“

2 punktas – „Palaikus paimti ir atvežti iš palaikų buvimo vietos.“

3 punktas – „Žmogaus palaikų laikymas.“

4 punktas – „Palaikų paruošimas laidojimui.“

5 punktas – „Žmogaus palaikus sutvarkyti, aprengti ir laidoti vieną į kapavietę, vadovaujantis šiais reikalavimais […].“

6 punktas – „Standartinės duobės iškasimas pagal nustatytas kapinių taisykles.“

7 punktas – „Palaikų išnešimas, transportavimas, laidojimas.“

8 punktas – „Duobės užkasimas, pylimo suformavimas.“

9 punktas – „Palaidojus žmogaus palaikus, tinkamai suformuoti kapą, pastatyti kapo vietą žymint laikiną ženklą […].“

10 punktas – „Mirusieji laidojami Geidžių kapinėse per 2 dienas, gavus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus raštišką užsakymą (atsižvelgiant į teisėsaugos institucijų raštišką pranešimą.“

11 punktas – „Žmogaus palaikai vežami ir saugomi, laidojami vadovaujantis:

11.1. Lietuvos Respublikos žmogaus palaikų laidojimo įstatymu;

11.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3-172 patvirtintu „Reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašu“;

11.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-157/1V-118 patvirtintu „Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašu“;

11.4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-725 patvirtintu „Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašu“;

11.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. Nr. V-772/ISAK-2357 patvirtintomis „Žmonių palaikų paruošimo kremuoti taisyklėmis“;

11.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. V-539 patvirtintais „Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimais“;

11.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. D1-652 patvirtintais „Laidojimo paslaugų teikimo kokybės reikalavimais“;

11.8. Kitais aktualiais teisės aktais.“

 

  1. Nenustatytos tapatybės ir asmenų, kurių nelaidoja artimieji, palaikų laidojimo paslaugos 2023 m. lapkričio 8 d. sutarties Nr. (10.16. E) MS-319, sudarytos tarp Savivaldybės administracijos, atstovaujamos Savivaldybės administracijos direktoriaus A. P., ir UAB „B“, atstovaujamo direktoriaus S. R.:

1 punktas – „Šia Sutartimi Paslaugų teikėjas įsipareigoja per Sutartyje nustatytus terminus ir Sutartyje nustatytomis sąlygomis, suteikti šias paslaugas Mažeikių rajono savivaldybėje gyvenusių ir mirusių asmenų, neturinčių giminių ir artimųjų, galinčių juos palaidoti, mirusių asmenų, kuriuos atsisako palaidoti giminės ir artimieji, nenustatytos tapatybės asmenų palaikų transportavimo, paruošimo laidojimui karste ir palaikų palaidojimo, o taip pat ir nenustatytos tapatybės asmenų, kurių palaikai rasti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, palaikų transportavimo, paruošimo laidojimui karste ir palaikų palaidojimo, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais paslaugas (toliau – Paslaugos), o Paslaugų gavėjas įsipareigoja apmokėti už suteiktas Paslaugas sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. Paslaugų teikimo terminas – 36 (trisdešimt šeši) mėnesiai, skaičiuojant nuo Sutarties įsigaliojimo dienos.“

12 punktas – „Paslaugų teikėjas įsipareigoja:

12.1. Sutartyje nurodytas palaikų laidojimo Paslaugas atlikti laiku, kokybiškai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, normomis, taisyklėmis, rekomendacijomis ir įsakymais; suteikti Paslaugos gavėjui kokybiškas Paslaugas pagal Paslaugos gavėjo pateiktą Techninę specifikaciją, šioje Sutartyje ir (ar) Techninėje specifikacijoje nurodytais terminais ir sąlygomis;

12.2. sutvarkyti palaikų laidojimui būtinus dokumentus;

12.3. palaikus paimti ir atvežti iš palaikų buvimo vietos;

12.4. mirusiojo palaikus sutvarkyti, aprengti ir laidoti vieną į kapavietę, vadovaujantis šiais reikalavimais: […]“.

27 punktas – „Sutartis galioja 37 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, arba iki kol išperkama Sutarčiai skirta lėšų suma, nurodyta Sutarties 3 punkte, arba iki Sutarties nutraukimo dienos, priklausomai nuo to, kuri faktinė aplinkybė įvyksta anksčiau.“

41 punktas – „Vykdydamos šios Sutarties sąlygas, Šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais.“

51 punktas – „Pirkimo dokumentai bei šios Sutarties priedai yra neatsiejama Sutarties dalis. Sutarties priedai:

51.1. Priedas Nr. 1 – Techninė specifikacija;

51.2. Priedas Nr. 2 – Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų suteikimo pažyma.

51.3. Priedas Nr. 3 – Pasiūlymas.

Sutarties 1 priedo „Techninė specifikacija“:

„Pirkimo objektas – Mažeikių rajono savivaldybėje gyvenusių ir mirusių asmenų, neturinčių giminių ir artimųjų, galinčių juos palaidoti, mirusių asmenų, kuriuos atsisako palaidoti giminės ir artimieji, nenustatytos tapatybės asmenų palaikų transportavimo, paruošimo laidojimui karste ir palaikų palaidojimo, o taip pat ir nenustatytos tapatybės asmenų, kurių palaikai rasti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, palaikų transportavimo, paruošimo laidojimui karste ir palaikų palaidojimo, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais, paslaugos.

Perkamų paslaugų apibūdinimas:

1 punktas – „Palaikų laidojimui būtinų dokumentų sutvarkymas.“

2 punktas – „Palaikus paimti ir atvežti iš palaikų buvimo vietos.“

3 punktas – „Žmogaus palaikų laikymas.“

4 punktas – „Palaikų paruošimas laidojimui.“

5 punktas – „Žmogaus palaikus sutvarkyti, aprengti ir laidoti vieną į kapavietę, vadovaujantis šiais reikalavimais […].“

6 punktas – „Standartinės duobės iškasimas pagal nustatytas kapinių taisykles.“

7 punktas – „Palaikų išnešimas, transportavimas, laidojimas.“

8 punktas – „Duobės užkasimas, pylimo suformavimas.“

9 punktas – „Palaidojus žmogaus palaikus, tinkamai suformuoti kapą, pastatyti kapo vietą žymint laikiną ženklą […].“

10 punktas – „Mirusieji laidojami Geidžių kapinėse per 2 dienas, gavus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus raštišką užsakymą, atsižvelgiant į teisėsaugos institucijų raštišką pranešimą. Asmuo gali būti laidojamas ir kitose Mažeikių rajone esančiose, laidojimo leidime nurodytose kapinėse ir nurodytoje vietoje. […]“.

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje
    Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:

„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […].

[…] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […].“

 

  1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai).

 

  1. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėta, kad nors toks savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai, tačiau Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtų jų įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Nurodė, kad, vertinant aptariamą konstitucinį principą, akivaizdu, jog jis negali būti aiškinamas kaip laiduojantis absoliučią vietos savivaldos viešojo administravimo institucijų laisvę įgyvendinant Konstitucijoje bei įstatymuose įtvirtintus įgaliojimus, kadangi vietos savivaldos institucijos yra ribojamos Konstitucijoje įtvirtintų imperatyvų ir iš jų kylančių įstatymuose, inter alia Viešojo administravimo įstatyme bei Vietos savivaldos įstatyme, įtvirtintų veiklos principų.

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502–50/2013 konstatuota:

„[…]

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2141/2012 išaiškino, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata, kad savivaldybės administravimo subjektas „neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų“ taikoma situacijai, kai savivaldybės administravimo subjektas nesielgia taip, kaip jį įpareigojo elgtis atitinkamas įstatymas ar Vyriausybės sprendimas (nutarimas), t. y. nepaiso jam privalomai nustatyto elgesio modelio. Sprendžiant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo pagrįstumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar šios teisės normos pagrindu savivaldybės administravimo subjektui Vyriausybės atstovo pateiktame reikalavime (ir atitinkamame Vyriausybės atstovo prašyme teismui) nurodyti įstatymai ar Vyriausybės sprendimai (dėl kurių neįgyvendinimo ar nevykdymo yra jie pateikti) atitinka nurodytus kriterijus. Taip pat būtina išaiškinti teisės akto (kurio įgyvendinimo siekia Vyriausybės atstovas) paskirtį bei jo taikymo (tuo pačiu ir taikymo laike) ypatumus. Įstatymo ar Vyriausybės sprendimo savivaldybės administravimo subjektui nustatyti reikalavimai dėl privalomo elgesio modelio yra (turi būti) suformuluoti imperatyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1273/2012). […].“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes, išvadas tikslinga pateikti išskiriant šiuos aspektus:

40.1. dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto tuomečio pirmininko neveikimo, gavus 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymą;

40.2. dėl Mažeikių rajono savivaldybės tuomečio mero nereagavimo į 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.2.1–38.2.2 papunkčiuose pateiktas rekomendacijas;

40.3. dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos tuomečio direktoriaus neveikimo, neinicijuojant tarnybinės atsakomybės klausimo sprendimo, gavus 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymą;

40.4. dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos tuomečio direktoriaus neveikimo, nesprendus teisės į gerą viešąjį administravimą ir teisės į teisminę gynybą pažeidimo pašalinimo klausimo;

40.5. dėl Sutarties nuostatų galimos neatitikties teisės aktų reikalavimams;

40.6. dėl poreikio tobulinti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatas.

 

Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto tuomečio pirmininko neveikimo, gavus 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymą

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

41.1. Seimo kontrolierė, 2022 metais atlikusi Bendruomenės skundo tyrimą, 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymoje konstatavo, kad Savivaldybės administracija, davusi neigiamą atsakymą dėl Bendruomenės prašymo spręsti palaidoto a. a. X ekshumacijos klausimą, nebuvo Bendruomenės informavusi apie tokio sprendimo ginčijimo galimybę ir tvarką (pažymos 3.4 papunktis).

41.2. Vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos reglamento 279 punkto nuostatomis, prašymai, kurie jau buvo nagrinėti mero ar Savivaldybės administracijos, tačiau nagrinėjimo rezultatai netenkina pareiškėjų, komitetų siūlymu gali būti svarstomi Savivaldybės tarybos posėdžiuose (pažymos 32 punktas).

41.3. Seimo kontrolierė 2022 metais atlikto tyrimo metu nustatė, kad Bendruomenė nebuvo informuota apie jos kreipimosi, adresuoto Komitetui (pažymos 2.7 papunktis), nagrinėjimą.

41.4. Seimo kontrolierė 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.1.1–38.1.2 papunkčiuose atkreipė Komiteto tuomečio pirmininko dėmesį į pažeidimą ir rekomendavo jį pašalinti (pažymos 4 punktas), tačiau Komiteto atsakymo dėl teiktų rekomendacijų Seimo kontrolierė laiku (pažymos 11 punktas) negavo.

41.5. Tik Seimo kontrolierės 2023 metais inicijuoto tyrimo metu Savivaldybės administracija informavo, jog Bendruomenės kreipimasis, adresuotas Komiteto pirmininkui, buvo persiųstas Komiteto tuomečiam pirmininkui, tačiau nėra duomenų, dėl kokių priežasčių nebuvo parengtas Komiteto atsakymas (pažymos 11 punktas).

41.6. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierės 2023 metais inicijuoto tyrimo metu Savivaldybės merė perdavė Komitetui 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymą, kad pažeidimas (atsakymo į Bendruomenės 2022 m. vasario 7 d. kreipimąsi tuomečio Komiteto nariams nepateikimas) būtų pašalintas.

41.7. Viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės aktų reikalavimais (pažymos 25 punktas).

Įstatymų leidėjas įpareigoja viešojo administravimo subjektus asmenų pateiktus prašymus nagrinėti pagal kompetenciją, o atsakymus į prašymus parengti, atsižvelgiant į jų turinį (pažymos 28 punktas). Efektyvumo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektus skirtus išteklius naudoti kuo mažesnėmis sąnaudomis, siekiant geriausio rezultato.

Įstatymų leidėjas įpareigoja viešojo administravimo subjektus atsakymus į prašymus, skundus asmenims pateikti per 20 darbo dienų, išskyrus tuos atvejus, kai klausimo sprendimui dėl objektyvių priežasčių reikalingas papildomas laikas.

Prašymų nagrinėjimo tvarka ir terminai reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (pažymos 28 punktas).

41.8. Bendruomenės kreipimosi perdavimo Komiteto tuomečiam pirmininkui aplinkybes Savivaldybės administracija pradėjo aiškintis tik 2023 metais Seimo kontrolierei inicijavus tyrimą dėl rekomendacijų nevykdymo (pažymos 9 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik 2023 m. spalio 30 d. Savivaldybės administracijos rašte (pažymos 12 punktas) Bendruomenei buvo pažymėta, jog Bendruomenės kreipimesi nurodytas klausimas nėra Komiteto kompetencija. Iš rašto neaišku, ar buvo kita institucija, kompetentinga inicijuoti Bendruomenės prašyme nurodyto klausimo sprendimą iš esmės. Pažymėtina, kad Savivaldybės administracijos suteikta informacija apie Komiteto nekompetenciją nėra tinkamas Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatų įgyvendinimas. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.

41.9. Pažymėtina, kad nepateikus asmeniui išsamaus, argumentuoto, teisės aktų nuostatomis pagrįsto atsakymo į jo kreipimąsi laiku, sudaromos sąlygos abejoti institucijos veiklos skaidrumu (pažymos 21 punktas).

 

  1. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.1.2 papunktyje pateikta Seimo kontrolierės rekomendacija nebuvo įgyvendinta, nes Bendruomenė nebuvo laiku teisės aktų nustatyta tvarka informuota apie Komiteto nekompetenciją prašyme nurodytu klausimu, išaiškinant Bendruomenės teises, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prielaidos dėl Seimo kontrolierės rekomendacijos nevykdymo pažymoje nurodytu aspektu pasitvirtino.

Atsižvelgiant į tai, kad Bendruomenė 2023 m. spalio 31 d. buvo informuota apie Savivaldybės administracijos sprendimo netenkinti prašymo ekshumuoti a. a. X kūną ginčijimo galimybę ir tvarką (pažymos 12 punktas), teikti rekomendaciją šiuo klausimu netikslinga.

 

Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tuomečio mero nereagavimo į 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.2.1–38.2.2 papunkčiuose pateiktas Seimo kontrolierės rekomendacijas

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

43.1. Seimo kontrolierė 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.2.1–38.2.2 papunkčiuose rekomendavo Savivaldybės merui atkreipti dėmesį į tai, kad, gavus Bendruomenės 2022 m. kovo 30 d. skundą dėl netinkamo Savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 25 d. atsakymo, nepagrįstai nebuvo inicijuota Viešojo administravimo įstatyme nustatyta administracinė procedūra, ir užtikrinti, kad ateityje gavus Savivaldybės merui adresuotus skundus dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo), būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, įgyvendinant teisėtumo, atsakingo valdymo principus (pažymos 4 punktas).

43.2. Įstatymų leidėjas įpareigojo viešojo administravimo subjektą, gavus skundą dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų, inicijuoti administracinę procedūrą (pažymos 25 punktas).

Administracinė procedūra – viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai, nagrinėjant skundą apie viešojo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, draudžiama persiųsti (perduoti) skundą nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui, kitam įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui ar darbuotojui, o kai skundas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo paduodamas aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, – viešojo administravimo subjektui ar jo administracijos padaliniui, kurių veiksmai yra skundžiami (pažymos 25 punktas).

43.3. Ir pagal Bendruomenės 2022 m. vasario 7 d., 2022 m. kovo 21 m. kreipimųsi, ir pagal 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos gavimo Savivaldybės administracijoje metu galiojusias, ir pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, meras kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus (pažymos 22 ir 23 punktai).

43.4. Viešojo administravimo subjektas, gavęs skundą dėl viešojo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, negali nepradėti administracinės procedūros.

43.5. Atskiras raštas dėl 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymoje Savivaldybės merui teiktų rekomendacijų Seimo kontrolierei nebuvo pateiktas. Reaguojant į 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.2.1–38.2.2 papunkčiuose pateiktas rekomendacijas, buvo pateiktas tik Savivaldybės administracijos raštas, kuriuo Seimo kontrolierė informuojama apie nesutikimą su konstatuotais pažeidimais, argumentuojant Sutarties sąlygų laikymosi privalomumo principu. Šiuo klausimu Seimo kontrolierė pasisako atskiroje išvadų dalyje (pažymos 49–50 punktai).

 

  1. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.2.1–38.2.2 papunkčiuose Seimo kontrolieriaus pateiktos rekomendacijos nebuvo įvykdytos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šioje dalyje aplinkybės dėl Seimo kontrolierės rekomendacijų nevykdymo pasitvirtino.

 

Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos tuomečio direktoriaus neveikimo, neinicijuojant tarnybinės atsakomybės klausimo sprendimo, gavus 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymą

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

45.1. Seimo kontrolierė 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.3.1 papunktyje rekomendavo Savivaldybės administracijos direktoriui atkreipti dėmesį į tai, kad apie Savivaldybės administracijoje gautą policijos pranešimą, kuriame nurodyta a. a. X gyvenamoji vieta (Tirkšlių mst.), nebuvo informuotas Tirkšlių seniūnijos seniūnas, taip pažeidžiant Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkto reikalavimą, kad nesant galinčių organizuoti laidojimą asmenų, laidojimą organizuoja seniūnijos, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno ir (ar) buvo nustatytas mirties atvejis, seniūnas.

45.2. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.3.2 papunktyje Seimo kontrolierė rekomendavo Savivaldybės administracijos direktoriui inicijuoti ir užtikrinti, kad būtų išspręstas klausimas dėl tarnautojo, turėjusio pareigą apie Tirkšlių seniūnijoje nuolat gyvenusio a. a. X mirties faktą ir Savivaldybės administracijoje gautą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2021 m. gegužės 18 d. pranešimą informuoti Tirkšlių seniūnijos seniūną, tarnybinės atsakomybės.

45.3. Savivaldybės administracija nesutiko su 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.3.1, 38.3.2 ir 38.3.4 papunkčiuose Seimo kontrolierės pateiktomis rekomendacijomis, argumentuodama Sutarties sąlygų privalomumo principu (pažymos 7.3 papunktį). Šios rekomendacijos nebuvo įgyvendintos dėl kategoriškos Savivaldybės administracijos pozicijos, kad pažeidimai nebuvo padaryti dėl sutarčių sąlygų privalomumo principo (pažymos 7.3 papunktis).

45.4. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierės iniciatyva atliekamo tyrimo metu situacija pasikeitė iš esmės – Savivaldybės administracija, pripažinusi, kad nepagrįstai nenurodė Bendruomenei galimybės ginčyti sprendimo atmesti Bendruomenės prašymą dėl ekshumacijos ir perlaidojimo teisėtumą, pašalino pažeidimą 2023 m. spalio 30 d. raštu  (pažymos 12 punktas). Todėl klausimai, susiję su faktinių aplinkybų įrodinėjimu, nagrinėtini teismo tvarka (pažymos 20 punktas).

45.5. Dėl Savivaldybės administracijos teiginio, kad Seimo kontrolierė Bendruomenės skundo tyrimo metu neprašė pateikti Sutarties (pažymos 7.7 papunktis), reaguojant į 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.3.6 papunktyje pateiktą Seimo kontrolierės rekomendaciją (pažymos 4 punktas), pažymėtina, kad Seimo kontrolierės 2022 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 4D-2022/2-378/3D-978 Savivaldybės administracijos direktoriaus, Savivaldybės mero, Savivaldybės tarybos Komiteto pirmininko buvo prašyta pateikti Bendruomenės skundo tyrimui reikalingą informaciją, atsakymus pagrindžiant oficialiais dokumentais. Objektyvumo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektus visus veiksmus pagrįsti faktiniais duomenimis (pažymos 25 punktas).   

 

  1. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 17 straipsnio 4 dalį, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad jis nagrinėtinas kitoje institucijoje, tyrimas nutraukiamas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.3.1–38.3.2 papunkčiuose Seimo kontrolierės pateiktos rekomendacijos nebuvo įvykdytos dėl Savivaldybės administracijos pozicijos, susijusios su faktinių aplinkybių vertinimu (pažymos 45.4 papunktis), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tyrimas dėl šios dalies nutrauktinas.

 

Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos tuomečio direktoriaus neveikimo, nesprendus teisės į gerą viešąjį administravimą ir teisės į teisminę gynybą pažeidimo pašalinimo klausimo

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

47.1. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.3.3 papunktyje Seimo kontrolierė konstatavo Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 47 punkto pažeidimą ir Bendruomenės teisės į gerą viešąjį administravimą pažeidimą. Savivaldybės administracijos direktorius priėmė neigiamą sprendimą dėl prašymo ekshumuoti a. a. X palaikus, 2022 m. kovo 25 d. rašte nenurodydamas šio sprendimo ginčijimo galimybės ir tvarkos.

Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (pažymos 20 punktas).

47.2. Seimo kontrolierė 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.3.5 papunktyje rekomendavo užtikrinti, kad Savivaldybės administracijoje priimant neigiamą sprendimą dėl asmens prašymo, būtų nurodomos tokio sprendimo apskundimo galimybė ir tvarka, įgyvendinant Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 47 punkto reikalavimus.

47.3. Seimo kontrolierės inicijuoto tyrimo dėl 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymoje pateiktų Seimo kontrolierės rekomendacijų nevykdymo metu konstatuotas pažeidimas buvo pašalintas, Savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 30 d. rašte Bendruomenę informavus apie galimybę ginčyti Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl prašymo ekshumuoti ir perlaidoti mirusiojo a. a. X kūną, nurodant apskundimo tvarką (pažymos 12 punktas).

47.4. Dėl 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.3.5 papunktyje pateiktos rekomendacijos Savivaldybės administracijos darbuotojams 2022 m. rugpjūčio 24 d. buvo išsiųstas elektroninis laiškas (pažymos 7.6 papunktis), kuriuo primygtinai reikalaujama griežtai laikytis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 47 punkto reikalavimų.

47.5. Seimo kontrolierė pažymi, kad nagrinėjamu atveju 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymoje aktualu buvo akcentuoti institucijos priimto neigiamo sprendimo apskundimo galimybės ir tvarkos nenurodymo neigiamas pasekmes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 47 punkte nustatytas imperatyvus reikalavimas nurodyti visų viešojo administravimo subjektų sprendimų atsakymuose į asmenų prašymus (skundus) – ir neigiamų, ir teigiamų ginčijimo galimybę bei tvarką (pažymos 28 punktas).

 

  1. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia (pažymos 17 punktas).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad prielaida dėl 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.3.3 papunktyje teiktos rekomendacijos nevykdymo pasitvirtino (pažymos 47.1 papunktis), tačiau tyrimo eigoje nurodytas klausimas tarpininkaujant Seimo kontrolierei buvo išspręstas iš esmės (pažymos 12 punktas ir 8.6, 47.3–47.4 papunkčiai), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, tyrimas dėl šios dalies nutrauktinas.

 

Dėl Sutarties nuostatų galimos neatitikties teisės aktų reikalavimams

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

49.1. Šiame tyrime nagrinėta praktinė situacija rodo, kad artimųjų ir giminaičių, galinčių palaidoti mirusįjį, neturinčio mirusiojo palaidojimo klausimas buvo sprendžiamas, vadovaujantis Sutarties nuostatomis (pažymos 34 punktas). Sutartyje nustatyta, kad mirusieji laidojami Savivaldybės lėšomis Geidžių kapinėse. Nors Savivaldybės administracija teigia, kad buvo ieškota galimybių pakeisti Sutarties nuostatas, vadovaujantis šiame dokumente nustatytomis sąlygomis, giminių ir artimųjų, galinčių palaidoti, neturintis mirusysis a. a. X buvo palaidotas ne Tirkšlių kapinėse esančioje šeimos kapavietėje, kurios prižiūrėtoju iki mirties jis buvo.

49.2. Ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų (pažymos 23 punktas).

49.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, jog savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, jog savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtų jų įgaliojimų (pažymos 38 punktas). Vertinant konstitucinį savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją principą, akivaizdu, kad jis negali būti aiškinamas kaip laiduojantis absoliučią vietos savivaldos viešojo administravimo institucijų laisvę įgyvendinant Konstitucijoje bei įstatymuose įtvirtintus įgaliojimus. Vietos savivaldos institucijos yra ribojamos Konstitucijoje įtvirtintų imperatyvų ir iš jų kylančių įstatymuose, inter alia Viešojo administravimo įstatyme bei Vietos savivaldos įstatyme, įtvirtintų veiklos principų. Taigi, savivaldybėms įgyvendinant joms priskirtas funkcijas, jų veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose.

Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik pagal įstatymo jiems suteiktus įgaliojimus, veikimas viršijant kompetencijos ribas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose įtvirtintus įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus ir yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu.

49.4. Tyrimo metu kilo abejonių dėl Sutarties atitikties esminiams principams, kuriais grindžiama vietos savivalda (pažymos 21 punktas), aukštesnę teisinę galią turinčių teisės aktų reikalavimams:

49.4.1. Dėl Sutarties galimos neatitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatoms

Savivaldybės administracija, teikdama informaciją Seimo kontrolierės iniciatyva atliekamo tyrimo metu, akcentavo Sutarties sąlygų privalomumo principą, kad Sutarties sąlygos jos šalims, vadovaujantis Civilinio kodekso reikalavimais, turi įstatymo galią (pažymos 7.3 papunktis).

Žmonių palaikų laidojimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas (pažymos 26 punktas). Įstatyme numatyta, kad Savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad miręs atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų (pažymos 27 punktas).

Taigi, giminių ir artimųjų, galinčių palaidoti, neturintis mirusysis, iki mirties prižiūrėjęs kapavietę, pagal Vyriausybės patvirtintas Kapinių tvarkymo taisykles, turi teisę būti palaidotas toje kapavietėje.

O pagal Sutartyje nustatytas sąlygas, artimųjų neturintys mirusieji privalėjo būti laidojami tik Geidžių kapinėse, t. y. pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas nupirkta laidojimo paslauga apribota vienintele vieta, nesudarant galimybės būti palaidotam kitose kapinėse esančiose kapavietėse.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenka konstatuoti, kad Sutarties sąlygomis buvo susiaurintas Vyriausybės patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatų taikymas.

Teisėkūros sistemiškumo principas reikalauja, kad teisės normos derėtų tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neprieštarautų aukštesnės teisinės galios teisės aktams (pažymos 19 punktas).

49.4.2. Dėl Sutarties sąlygų prieštaravimo asmenų lygybės principui

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija skelbia, kad visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami turi teisę į lygią įstatymo apsaugą (pažymos 14 punktas).

Vienas pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principas, reikalaujantis, kad savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai nepažeistų žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių (pažymos 21 punktas).

Pagal Sutarties sąlygas, pagal kurias artimųjų ir giminaičių, galinčių palaidoti, neturintys mirusieji, iki mirties prižiūrėję kapavietes ne Geidžių kapinėse, atsidūrė nelygiavertėje padėtyje lyginant su mirusiaisiais, kurie tokias kapavietes iki mirties prižiūrėjo Geidžių kapinėse. Pirmieji pagal Sutarties sąlygas būtų galėję būti palaidoti prižiūrėtoje kapavietėje, o antrieji tokios galimybės dėl Sutarties sąlygų nebūtų turėję.

49.4.3. Dėl Sutarties neatitikties Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatoms

Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens laidojimą, nesant asmens išreikštos valios dėl jo laidojimo ir mirusio asmens sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), organizuoja kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą.

2023 m. rugpjūčio 14 d. rašte Seimo kontrolierei buvo nurodytas objektyvių duomenų neatitinkantis teiginys, kad Tirkšlių seniūnui buvo paaiškinta, jog, pagal Sutartį, Savivaldybės administracija apmoka tų asmenų, kurių niekas nepageidauja laidoti, laidotuves, ir tokie asmenys, laikantis sutartinių įsipareigojimų, laidojami Geidžių kapinėse, todėl, jei nėra asmenų, norinčių palaidoti a. a. X, laidoti privalo Savivaldybės administracija (pažymos 9.6 papunktis).

Sutartyje nėra paminėtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nuostatos (pažymos 34 punktas), nes Sutarties 1 punkte aiškiai nurodyta, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja per Sutartyje nustatytus terminus ir Sutartyje nustatytomis sąlygomis suteikti Savivaldybės teritorijoje gyvenusių ir mirusių asmenų, neturinčių giminių ir artimųjų, galinčių juos palaidoti, mirusių asmenų, kuriuos atsisako palaidoti giminės ir artimieji, nenustatytos tapatybės asmenų palaikų transportavimo, paruošimo laidojimui karste ir palaikų palaidojimo paslaugas, o taip pat ir nenustatytos tapatybės asmenų, kurių palaikai rasti Savivaldybės teritorijoje, palaikų transportavimo, paruošimo laidojimui karste ir palaikų palaidojimo paslaugas, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais.

Taigi, Sutartyje iš viso nėra kalbama apie kitus (ne giminaičius ir ne artimuosius) asmenis, galinčius palaidoti mirusįjį, neturintį giminių ir artimųjų, galinčių pasirūpinti laidojimu. Nesant šių nuostatų Sutartyje, laidojimo paslaugas teikiančiam subjektui ir klausimas nekyla, kad turėtų būti informuojami kiti asmenys, galintys palaidoti giminių ir artimųjų neturintį mirusįjį. Taigi, ir informacija tokiems asmenims, pagal Sutarties logiką, neteiktina, o įstatymų leidėjas Žmonių palaikų laidojimo įstatyme tokius asmenis (ne artimuosius ir ne giminaičius) įvardinęs atskira asmenų, galinčių palaidoti giminių ir artimųjų neturintį mirusįjį, grupe.

Iš to, kas išdėstyta, pagrįstai gali būti keliamas klausimas, kaip ir kada apie artimųjų ir giminaičių neturinčio asmens mirtį turi sužinoti galintys laidoti mirusįjį ne artimieji asmenys, jei oficialiai bendruomenėms (pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas – savivaldybės bendruomenė yra savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės administravimo subjektais) ši informacija nesuteikiama. Pažymėtina, kad atsitiktinis vieno ar kito bendruomenės nario sužinojimas apie bendruomenės nario mirties faktą nėra lygiavertis oficialios savivaldybės administracijos žinutės (pvz., pateiktai elektroniniu paštu) apie mirusį bendruomenės narį pateikimui įgaliojimus atstovauti bendruomenei turinčiam asmeniui. Tik tokiu būdu galėtų būti operatyviai organizuotas sprendimo (ne)laidoti mirusįjį bendruomenės narį, neturintį giminių ir artimųjų, galinčių palaidoti, priėmimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad, pagal Sutarties nuostatas, net nebuvo galimybės kitiems veiksniems asmenims laidoti giminių ir artimųjų, galinčių palaidoti, neturintį mirusįjį, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad ir naujai 2023 m. lapkričio 8 d. sudarytoje Nenustatytos tapatybės ir asmenų, kurių nelaidoja artimieji, palaikų laidojimo paslaugos sutartyje Nr. (10.16. E) MS-319 (pažymos 35 punktas) nėra kalbama apie kitus (ne giminaičius ir ne artimuosius) asmenis, galinčius palaidoti mirusįjį, neturintį giminių ir artimųjų, galinčių pasirūpinti laidojimu.

49.5. Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinti teisėkūros aiškumo ir efektyvumo principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, įpareigojančius teisėkūroje dalyvaujančius subjektus siekti sukurti vientisą, darnią ir veiksmingą teisės sistemą (pažymos 19 punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai (pažymos  37 punktas). Teisėkūros sistemiškumo principas reikalauja, kad teisės normos derėtų tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neprieštarautų aukštesnės teisinės galios teisės aktams (pažymos 19 punktas).

49.6. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės politiką nacionalinės teisinės sistemos plėtros, administracinės teisės srityse formuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šios valstybės politikos įgyvendinimą, tikslinga kreiptis į šią instituciją dėl bendro pobūdžio išvadų pateikimo (pažymos 29 punktas ir 59.2 papunktis).

49.7. Dėl savivaldybių administracinės priežiūros, nevykdant teisės aktų reikalavimų, tikslinga kreiptis į Vyriausybės atstovą Šiaulių ir Telšių apskrityse (pažymos 24 punktas ir 59.3 papunktis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės atstovas, nustatęs, kad, remiantis savivaldybės administravimo subjekto teisės aktu, galimai neatitinkančiu Konstitucijos ir įstatymų, yra sudarytas sandoris savivaldybės vardu ir tas sandoris galimai pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (pažymos 24 punktas).

 

  1. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 17 straipsnio 4 dalį, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad jis nagrinėtinas kitoje institucijoje, tyrimas nutraukiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nurodytas klausimas nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje ir Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse (pažymos 49 punktas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tyrimas dėl šios dalies nutrauktinas.

 

Dėl poreikio tobulinti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatas

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

51.1. Kaip rodo praktinė šiame tyrime nagrinėjama situacija, dėl valstybės tarnautojų veiksmų, pažeidžiant asmenų lygybės principą (pažymos 14 ir 21 punktas), giminių ir artimųjų, galinčių palaidoti, neturintis mirusysis ne jo šeimos kapavietėje buvo palaidotas dėl galiojusios Sutarties sąlygų (pažymos 34 punktas).

51.2. Net ir pakeitus iš esmės Sutarties sąlygas, nustatant, kad giminių ir artimųjų, galinčių palaidoti, neturintys mirusieji Savivaldybės lėšomis gali būti laidojami visose Savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse (pažymos 13 ir 35 punktai), lieka neišspręsti klausimai dėl pagal diskriminacines Sutarties nuostatas (pažymos 49.4 papunktis) jau padarytų pažeidimų pašalinimo.

51.3. Įstatymų leidėjas yra nustatęs palaidoto mirusiojo ekshumavimo galimybę, tik esant nustatytoms sąlygoms. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių prašyti kapinėse palaidotų žmogaus palaikų ekshumavimo (pažymos 26 punktas), t. y. palaidoto žmogaus sutuoktinis, partneris arba pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), jeigu jų nėra, – artimieji giminaičiai, jeigu jų nėra, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus, – Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, turėdami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse.

51.4. Taigi, darytina išvada, kad, vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, palaidotų žmogaus palaikų ekshumavimas galimas tik gavus Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų prašymus.

51.5. Praktikoje yra galimos situacijos, kai dėl klaidos, žmogaus teisių pažeidimų, teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ir dėl kitų priežasčių giminių ir artimųjų, galinčių palaidoti, neturinčio mirusiojo palaikai buvo palaidoti ne šeimos kapavietėje, ne toje kapavietėje, už kurios priežiūrą mirusysis buvo atsakingas iki mirties. Tai iliustruoja ir šioje pažymoje nagrinėjama situacija. Galiojančiame Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme nėra jokios galimybės tokiais atvejais ekshumuoti mirusiojo žmogaus palaikus ir juos perlaidoti šeimos  kapavietėje, ar toje kapavietėje, už kurios priežiūrą mirusysis buvo atsakingas iki mirties, užtikrinant teisėtumo ir atsakingo valdymo principų įgyvendinimą.

Kaip rodo šioje pažymoje nagrinėjamas atvejis, Savivaldybė, naujai 2023 m. lapkričio 8 d. sudarytoje Nenustatytos tapatybės ir asmenų, kurių nelaidoja artimieji, palaikų laidojimo paslaugos sutartyje Nr. (10.16. E) MS-319 (pažymos 35 punktas) pašalino iki tol galiojusioje Sutartyje nustatytą diskriminuojančią sąlygą dėl visų giminių ir artimųjų, galinčių palaidoti, neturinčių asmenų laidojimą tik Geidžių kapinėse, tačiau ekshumuoti Tirkšlių kapinėse ne šeimos kapavietėje palaidoto a. a. X pagal galiojančias Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatas nėra galimybės.

51.6. Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik pagal įstatymo jiems suteiktus įgaliojimus, veikimas viršijant kompetencijos ribas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose įtvirtintus įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus ir yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu.

51.7. Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintas teisėkūros efektyvumo principas išreiškia imperatyvius reikalavimus, įpareigojančius teisėkūroje dalyvaujančius subjektus siekti sukurti veiksmingą teisės sistemą (pažymos 19 punktas).

51.8. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad nepapildžius galiojančio Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatomis, numatančiomis galimybę ekshumuoti giminių ir artimųjų, galinčių palaidoti, neturėjusio mirusiojo žmogaus palaikus, kai dėl žmogaus teisių pažeidimo, teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo, klaidos ir pan., toks mirusysis nebuvo palaidotas šeimos kapavietėje (kapavietėje, kurios prižiūrėtoju jis buvo iki mirties), nėra galimybės ištaisyti padarytus žmogaus teisių pažeidimus.

 

  1. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, nesprendžiant pažymoje nurodyto teisinio reguliavimo keitimo klausimo, tais atvejais, kai dėl kokių nors priežasčių nebuvo sudaryta galimybė palaidoti giminių ir artimųjų, galinčių palaidoti, neturintį mirusįjį jo šeimos (ar kito asmens kapavietėje, už kurios priežiūrą iki mirties buvo atsakingas mirusysis) kapavietėje, pagal galiojančias teisės aktų nuostatas nėra galimybės atstatyti situaciją į pirminę padėtį, t. y. ekshumuoti ne šeimos kape palaidotus giminių ir artimųjų, galinčių palaidoti, neturinčio mirusiojo žmogaus palaikus, nesudaromos sąlygos įgyvendinti Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte numatytą teisę būti palaidotam šeimos kapavietėje ar toje kapavietėje, už kurios priežiūrą mirusysis buvo atsakingas iki mirties. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkto nuostata tokiais atvejais tampa deklaratyvia, neveikiančia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pažeidžiami teisėtumo, teisėkūros efektyvumo bei atsakingo valdymo principai (pažymos 15, 19 ir 37–38 punktai), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prielaida dėl poreikio tobulinti galiojantį teisinį reglamentavimą tyrimo metu pasitvirtino.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia, kad prielaida dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto tuomečio pirmininko neveikimo, gavus 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymą, pasitvirtino.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia, kad prielaidos dėl Mažeikių rajono savivaldybės tuomečio mero nereagavimo į 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymos 38.2.1–38.2.2 papunkčiuose pateiktas rekomendacijas pasitvirtino.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia tyrimą dėl dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos tuomečio direktoriaus neveikimo, neinicijuojant tarnybinės atsakomybės klausimo sprendimo, gavus 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pažymą, nutraukti.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia, kad prielaidos dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos tuomečio direktoriaus neveikimo, nesprendus teisės į gerą viešąjį administravimą ir teisės į teisminę gynybą pažeidimo pašalinimo klausimo, pasitvirtino.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia tyrimą dėl Sutarties nuostatų galimos neatitikties teisės aktų reikalavimams nutraukti.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia, kad prielaida dėl poreikio tobulinti galiojantį teisinį reglamentavimą tyrimo metu pasitvirtino.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6, 8, 14 ir 21 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja:

 

59.1. Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei – pavesti atsakingoms institucijoms spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatų tobulinimo, papildant jas galimybe ekshumuoti palaidoto giminių ir artimųjų, galinčių palaidoti, neturėjusio mirusiojo žmogaus palaikus, kai dėl kokių nors objektyvių priežasčių (žmogaus teisių pažeidimų, teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo, klaidos ir pan.) toks mirusysis nebuvo palaidotas šeimos kapavietėje (kapavietėje, kurios prižiūrėtoju jis buvo iki mirties).

 

59.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrei – pateikti išvadas:

59.2.1. ar teisinės technikos aspektu viešųjų pirkimų pagrindu savivaldybės sudarytos sutarties nuostatos gali susiaurinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto teisės akto ar įstatymo nuostatų taikymo ribas, traktuojant, kad jos nėra privalomos, o nurodytos sutarties sąlygos sutarties šalims turi įstatymo galią; ar tokiu atveju privalo būti keičiama sutartis, įgyvendinant teisėtumo, teisėkūros sistemiškumo, efektyvumo principus;

59.2.2. ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 120 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 22 punkto nuostatos (miręs už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje) yra privalomi reikalavimai, savivaldybėms nustatant sąlygas nenustatytos tapatybės ir asmenų, kurių nelaidoja artimieji, palaikų laidojimo paslaugos pirkimui Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, ar galima pasirinkti, įgyvendinti šią nuostatą, ar ne; ar neturėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Sutarties keitimo, užtikrinant teisėtumo, teisėkūros sistemiškumo, efektyvumo ir atsakingo valdymo principų įgyvendinimą (pažymos 15, 16, 19 ir 36 punktai);

59.2.3. ar teisinės technikos aspektu, savivaldybėms įgyvendinant savarankiškąsias funkcijas, aukštesnę galią turinčiame teisės akte, kuriuo privalo vadovautis savivaldybės, gali būti nustatyti privalomi reikalavimai, kuriais savivaldybės privalėtų vadovautis sudarydamos sandorius dėl nenustatytos tapatybės ir asmenų, kurių nelaidoja artimieji, palaikų laidojimo paslaugos teikimo;

59.2.4. ar teisinės technikos aspektu, nustačius, kad nenustatytos tapatybės ir asmenų, kurių nelaidoja artimieji, palaikų laidojimo paslaugos pirkimo sutarties nuostatos pažeidžia žmogaus teises (lygiateisiškumo principą), privalo būti sprendžiamas tokios sutarties pakeitimo, pašalinant pažeidimą, klausimas.

 

59.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Šiaulių ir Telšių apskrityse – spręsti klausimą dėl Nenustatytos tapatybės ir asmenų, kurių nelaidoja artimieji, palaikų laidojimo paslaugos 2023 m. lapkričio 8 d. sutarties Nr. (10.16. E) MS-319 (pažymos 35 punktas) ir Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių atitikties imperatyviems teisės aktų reikalavimams, užtikrinant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo reikalavimų įgyvendinimą. Priimant sprendimą dėl šios rekomendacijos, tikslinga atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikiamas išvadas (pažymos 59.2.1-59.2-4 papunkčiai);

 

59.4. Mažeikių rajono savivaldybės merei – apsvarstyti galimybę inicijuoti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių keitimo klausimo sprendimą, papildant šį teisės aktą nuostatomis, reglamentuojančiomis bendruomenių informavimą apie jų teritorijoje nuolat gyvenusių asmenų mirties faktą ir siūlymą organizuoti šių asmenų palaikų palaidojimą, užtikrinant efektyvumo principo (pažymos 19 punktas) įgyvendinimą.

 

59.5. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorei – užtikrinti, kad ateityje teikiant informaciją Seimo kontrolieriams, visi institucijos teiginiai būtų pagrįsti dokumentais arba nuorodomis, kur galima su jais susipažinti (nelaukiant atskiro prašymo dėl kiekvieno dokumento), įgyvendinant viešojo administravimo subjektams privalomą objektyvumo principą (pažymos 25 punktas).

 

Informaciją apie institucijų priimtus sprendimus Seimo kontrolierė prašo pateikti ir A bendruomenei, užtikrinant efektyvumo principo (pažymos 20 punktas) įgyvendinimą.

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                           Milda Vainiutė