PAŽYMA DĖL X SKUNDŲ PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ IR NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2023/2-923; 4D-2023/1-940 |
---|---|
Data | 2024-10-24 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDŲ PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ IR NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Erika Leonaitė/ Jolita Miliuvienė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus darbuotojų galimai netinkamų veiksmų, nagrinėjant Pareiškėjo 2023 m. gegužės 23 d. teiktą prašymą, susijusį su privažiuojamojo kelio įrengimo klausimu.
Tuometė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė[1] gavo Pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) darbuotojų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2023 m. gegužės 23 d. ir 2023 m. liepos 20 d. teiktus prašymus (toliau – kreipimaisi).
Toliau Pareiškėjo Seimo kontrolierėms pateikti skundai tiek dėl Tarnybos, tiek dėl Savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų (neveikimo) kartu vadinami Skundu.
Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatančia, kad Seimas skiria vieną Seimo kontrolierių valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti ir vieną Seimo kontrolierių savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti, tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kiek jos susijusios su Savivaldybės administracijos darbuotojų galimai netinkamais veiksmais, vertinimą atliko Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė, o tyrimo dalį dėl Tarnybos darbuotojų galimo neveikimo atliko ir tyrimo išvadas dėl jo teikia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.
- Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolierėms, be kita ko, nurodė:
2.1. „Nuo 2014-03-19 esu žemės sklypo, kurio kadastro Nr. <…>, esančio <…> g. (<…> km.), Vilniuje, savininkas (toliau – žemės sklypas). Kadangi ketinu tinkamai naudotis savo žemės sklypu informacinėje sistemoje https://www.zpdris.lt/zpdris/jsf/zpdrsd/zpdrsd-doc-list.jsf pateikiau prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (ZSFP-99707).“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „Pažymėtina, kad žemės sklypas […] buvo suformuotas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui ir pagal teisinį reglamentavimą toks sklypas turėjo būti suformuotas su privažiavimu. Bet ne dėl mano kaltės nebuvo išspręstas privažiuojamojo kelio prie šio žemės sklypo klausimas. Šis faktas išaiškėjo pateikus Vilniaus m. savivaldybės administracijai prašymą dėl sklypo paskirties pakeitimo.“
2.3. „[…] pareiškėjas šiuo metu ne dėl savo kaltės yra netekęs galimybės tinkamai naudotis savo nuosavybe. Pagal mano sklypo (kadastro Nr. <…>) NT išrašą matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2011-02-21 sprendimu Nr. 49S-40 nustatytas kelio servitutas, t. y. iš pirmo žvilgsnio galima manyti, kad formaliai yra suformuotas privažiavimas prie mano žemės sklypo, bet realiai toks servitutas nėra suformuotas, t. y. dėl valstybės institucijų klaidos, formuojant mano žemės sklypą, nebuvo numatytas tinkamas privažiavimas prie jo.“
2.4. „Pareiškėjas pats sprendė klausimą dėl kelio servituto nustatymo per kaimyninį sklypą, kurio kadastro Nr. <…> ir per esamą kelią šalia namų <…> g. Nr.<…>, Nr. <…>, Nr. <…> ir Nr. <…>. Iškilus sunkumų gauti sutikimus iš savininkų adresu <…> g. Nr. <…> ir Nr. <…> pareiškėjas sprendė galimybę daryti privažiavimą per Valstybės miško žemės plotą, esantį šalia žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. <…> ir <…> ir atitinkamai gautas Valstybinės miškų tarnybos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštai, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, dėl teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano rengimo, kurio pagrindu miško žemė būtų verčiama kitomis naudmenomis (kelio įrengimui) yra siūloma su prašymu kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių […].“
2.5. „Be to pareiškėjui būtų tinkamas ir privažiavimas per kaimyninį sklypą, kurio kadastro Nr. <…>. Iš viešų duomenų matyti, kad šalia esančio sklypo, kurio kadastro Nr. <…>, savininkas www.zpdris.lt pateikė prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (ZSFP-92504), bet pareiškėjui nėra žinoma kaip ir kur bus projektuojamas privažiavimas prie šalia esančio sklypo, todėl trūksta duomenų dėl galimo servituto nustatymo.“
2.6 „[…] pareiškėjui ne dėl jo kaltės (o dėl to, kad valstybės institucijos netinkamai nustatė servitutą) iškilus rimtų sunkumų įgyvendinti privažiuojamąjį kelią (servitutą), iškilo būtinumas kreiptis į atsakingas institucijas dėl informacijos gavimo – kokiu pigiausiu ir optimaliausiu būdu būtų galima nustatyti privažiuojamąjį kelią (servitutą) prie žemės sklypo, kurio kadastro Nr. <…>, dėl ko pareiškėjas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybei pateikė 2023-05-29 prašymą […].“
2.7. „[…] Į pareiškėjo 2023-05-29 prašymą Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023-06-23 raštu Nr. 49SD-8612-(14.49.136 E.) iš esmės nurodė, kad „kaip protingi ir apdairūs sklypo įgijėjai turėjote galimybę pasidomėti, kokiu būdu turėsite pasiekti savo įgyjamą sklypą“ ir nurodė, kad šiuo atveju Valstybės institucijų kaltės nėra bei kad pareiškėjas pats spręstų klausimą dėl privažiavimo kelio […].“
2.8. „[…] Vilniaus rajono savivaldybės administracija [pastaba: tikėtina, turėta omeny Vilniaus miesto savivaldybės administracija] į pareiškėjo 2023-05-29 prašymą neatsakė, todėl buvo pakartotinai pateiktas 2023-07-20 prašymas […], bet iki šiol atsakymas negautas.“
2.9. „Įvertinus aukščiau paminėtus argumentus pareiškėjas mano, kad valstybės (savivaldybės) institucijų tarnautojų (pareigūnų) veikoje yra biurokratizmo požymių, kadangi sudaromos kliūtys pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo teisę naudotis žemės sklypu, kurio kadastro Nr. <…>. Akivaizdu, kad privažiavimo prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo nebuvimas yra valstybės institucijų padarytų klaidų atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą pasekmė ir pareiškėjas šiuo metu ne dėl savo kaltės yra netekęs galimybės tinkamai naudotis savo nuosavybe bei nesant pareiškėjo kaltei nepagrįstai jis vadinamas „neprotingu ir neapdairiu sklypo įgijėju“ […] ir verčiamas vienas spręsti sudėtingą klausimą dėl privažiavimo įteisinimo.“
- Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolierių prašo „[…] išnagrinėti mano pareiškimą ir imtis veiksmų dėl skundžiamos įstaigos valstybės tarnautojų veiksmų vertinimo bei padėti pareiškėjui išspręsti klausimą dėl mano 2023 m. gegužės 29 d. pareiškimo tinkamo nagrinėjimo.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Iš Pareiškėjo kartu su Skundu Seimo kontrolierėms pateiktų dokumentų taip pat nustatyta:
4.1. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į Pareiškėjo 2023 m. vasario 1 d. kreipimąsi, 2023 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 49SD-4327-(14.49.136 E.) Pareiškėją informavo, jog, remiantis Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. kovo 22 d. rašte Nr. R2-1075 išdėstyta informacija, Pareiškėjas, siekdamas įsirengti kelią patekti prie nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) (toliau – Žemės sklypas), turėtų kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių dėl detaliojo plano, kurio pagrindu miško žemė būtų verčiama kitomis naudmenomis, rengimo.
Tokį savo siūlymą Tarnybos Vilniaus miesto skyrius grindė Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. kovo 22 d. rašte Nr. R2-1075 „Dėl miško kadastro duomenų patikslinimo“ išdėstytų teiginių pagrindu.
4.2. Pareiškėjas savo kreipimuosesi į Savivaldybės administraciją bei 2023 m. gegužės 29 d. kreipimesi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, be kita ko, nurodė ir prašė:
„[…] pareiškėjui ne dėl jo kaltės (o dėl to, kad valstybės institucijos netinkamai nustatė servitutą) iškilus rimtų sunkumų įgyvendinti privažiuojamąjį kelią (servitutą), iškilo būtinumas kreiptis į atsakingas institucijas dėl informacijos gavimo – kokiu pigiausiu ir optimaliausiu būdu būtų galima nustatyti privažiuojamąjį kelią (servitutą) prie žemės sklypo, kurio kadastro Nr. <…>.“
Pastebėtina, kad Pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. prašymas Savivaldybės administracijai buvo išsiųstas el. pašto adresu [email protected], o 2023 m. liepos 20 d. prašymas išsiųstas oficialiu Savivaldybės interneto tinklapyje nurodomu el. pašto adresu [email protected].
4.3. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. birželio 23 d. rašte Nr. 49SD-8612-(14.49.136 E.), kuriuo buvo atsakyta Pareiškėjui į jo 2023 m. gegužės 29 d. kreipimąsi, be kita ko, buvo nurodyta:
„[…] Sklypas buvo suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Ž49-4036 „Dėl Vilniaus miesto <…> seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės <…> kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – Projektas). Projekte suformuotiems žemės sklypams buvo numatytas privažiavimas 6 m. pločio bendro naudojimo keliu, per valstybinę žemę nuo <…> g. šiaurės vakarų kryptimi, dalyje per valstybinės reikšmės mišką.
[…] Projektas buvo derinamas su tuomete (2010 m.) VĮ Vilniaus miškų urėdija, kuri 2010-02-11 rašte Nr. I-250, nurodė, kad vietoje patikrino Sudervės girininkijos valstybinės reikšmės 484 miško kvartalo 14 sklypą ir komisija nustatė, kad problematiškas plotas miškui keliamų reikalavimų neatitinka. Apie tai informuodami Valstybinę miškų tarnybą dėl duomenų patikslinimo.
Atsižvelgiant į Valstybinės miškų tarnybos 2023-03-22 raštą R2-1075 „Dėl miškų kadastro duomenų“ apie kurį Jūs buvote informuotas Vilniaus miesto skyriaus 2023-04-19 raštu Nr. 49SD- 4327-(14.49.13 E), privažiavimas Projekte numatytu 6 m. pločio bendro naudojimo keliu, galimas tik toje dalyje, į kurią patenka valstybinės reikšmės miškas, mišką pavertus kitomis naudmenomis, vadovaujantis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“.
[…] Sandoriais nustatyti servitutą turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas. Jūsų nurodytuoju atveju kelio servitutas, kuris reikalingas įvažiuoti į Jums nuosavybės teise priklausantį Sklypą per privačius žemės sklypus (kadastro Nr. <…>, <…>, <…>, <…>), kurie buvo suformuoti rengiant detalųjį planą arba kadastro Nr. <…> gali būti nustatomas ir sandoriu, sutikus žemės sklypo savininkams. […].“
- Seimo kontrolierės dėl Pareiškėjo Skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi į Savivaldybės administraciją bei Tarnybą, prašydamos pateikti skundžiamų institucijų paaiškinimus dėl Skunde nurodytos situacijos:
5.1. Tuometė Seimo kontrolierė Milda Vainiutė savo paklausime Savivaldybės administracijos, be kita ko, prašė:
paaiškinti, dėl kokių priežasčių Savivaldybės administracijos atsakymas į Pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. kreipimąsi nebuvo pateiktas teisės aktų nustatytais terminais; jei Savivaldybės administracijos atsakymas Pareiškėjui į jo kreipimusis iki šiol nėra pateiktas, nedelsiant pateikti institucijos atsakymą Pareiškėjui (pateikiant jo kopiją ir Seimo kontrolierei) ir nurodyti tokio institucijos neveikimo priežastis; patvirtinti arba paneigti Pareiškėjo skunde nurodytą faktą dėl Pareiškėjo pateikto prašymo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (ZSFP-99707); pateikti Savivaldybės administracijos nuomonę, ar pagrįstas Pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, jog galimai dėl valstybės institucijų klaidos, formuojant Žemės sklypą, nebuvo numatytas tinkamas privažiavimas prie jo; informuoti, ar Pareiškėjas prašė Savivaldybės administracijos pradėti detaliojo plano, kurio pagrindu valstybinio miško žemė būtų paversta kitomis naudmenomis, rengimo procedūrą; nurodyti, ar, Savivaldybės administracijos nuomone, pagrįstas ir teisingas yra Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus Pareiškėjui pateiktas išaiškinimas, jog Pareiškėjui siekiant prie Žemės sklypo įsirengti privažiuojamąjį kelią optimaliausiu būdu, yra būtinas detaliojo plano, kurio pagrindu valstybinio miško žemė būtų paversta kitomis naudmenomis, rengimas; jei taip – nurodyti šiuo atveju būtinus Pareiškėjui atlikti veiksmus; jei ne – pateikti Savivaldybės administracijos nuomonę dėl kito optimalaus privažiuojamojo kelio prie Žemės sklypo įrengimo būdą.
5.2. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė savo paklausime Tarnybos, be kita ko, prašė:
patvirtinti arba paneigti Pareiškėjo skunde nurodytą argumentą, jog galimai dėl valstybės institucijų klaidos, formuojant Žemės sklypą, nebuvo numatytas tinkamas privažiavimas prie jo; informuoti, dėl kokių priežasčių ir kokiomis teisės aktų nuostatomis remdamasis, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2023 m. vasario 27 d. rašte Nr. 49SD-1943-(14.49.136 E.) Valstybinės miškų tarnybos prašė tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis teritorijoje, kuri šiuo metu yra priskirta Nemenčinės r. p. Neries girininkijos 391 miško kvartalo <…> taksaciniam sklypui; nurodyti, ar, Tarnybos nuomone, Pareiškėjas gali pasinaudoti Skunde paminėtais kelio servitutais (šios pažymos 4.4 papunktis) ir įsirengti per paminėtus žemės sklypus pravažiuojamąjį kelią ir kokius su tuo susijusius veiksmus Pareiškėjas turėtų atlikti; jei taip – nurodyti, kodėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus rašte Pareiškėjui buvo siūloma su žemės sklypų (kadastro Nr. <…>, <…>, <…>, <…>) savininkais tartis dėl servituto nustatymo sandorių pagrindu; jei ne – nurodyti kokiam (-iems) subjektui (-ams) buvo nustatyti minėtieji kelio servitutai; argumentuotai paaiškinti, ar, Tarnybos nuomone, Pareiškėjo patekimas į jam priklausantį Žemės sklypą būtų visiškai užtikrintas, jei jis įsirengtų servitutinį kelią tik greta esančio valstybinės reikšmės miško dalyje (kaip buvo numatyta Projekte[2]), nors Pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas tiesiogiai nesiriboja su valstybinės reikšmės miško sklypu, o dar papildomai ribojasi su žemės sklypais, kurių kadastro Nr. <…> ir <…>.
- Savivaldybės administracija, atsakydama į Seimo kontrolierės teiktame paklausime iškeltus klausimus, be kita ko, nurodė:
6.1. „[…] Informuojame, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) nėra gavusi pareiškėjo X (toliau – Pareiškėjas) 2023 m. gegužės 29 d. ir liepos 20 d. prašymų, todėl informacijos, susijusios su šių prašymų nagrinėjimu, pateikti negalime.“
6.2. „[…] Pareiškėjas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (www.zpdris.lt) (toliau – ŽPDRIS) 2021 m. spalio 30 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) buvusiame <…> kaime (toliau – Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslai – padalyti žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), rengimą. ŽPDRIS paslaugos Nr. ZSFP-99707.
Įvertinęs nurodytą prašymą, Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus specialistas telefonu informavo pareiškėją apie aplinkybes, dėl kurių negali būti tenkinamas jo prašymas, t. y. kad jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro Nr. <…> 6.1 p. yra įrašas apie kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantį daiktą), tačiau nenurodytas tarnaujantis daiktas. Dėl šios aplinkybės nebuvo galimybės įvertinti, ar šis servitutas užtikrina galimybę į žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 42 punkte.
Pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti informaciją apie tarnaujantį daiktą tam, kad būtų galima priimti galutinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad per protingą terminą nurodyta informacija nebuvo gauta, ŽPDRIS paslauga Nr. ZSFP-99707 buvo užverta.“
6.3. „[…] Administracija nėra gavusi pareiškėjo prašymo dėl Žemės sklypo paskirties keitimo, todėl Jūsų prašomų dokumentų pateikti negalime.“
6.4. „[…] Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje, kurioje sklypai formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių rengimą organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja). Atsižvelgdami į šią aplinkybę, nuomonės apie Žemės sklypo projektavimą bei jo metu galimai padarytas klaidas pateikti negalime.“
6.5. „[…] Pareiškėjas neteikė prašymo Administracijai pradėti detaliojo plano, kurio pagrindu valstybinio miško žemė būtų paversta kitomis naudmenomis, rengimo procedūrą. Taip pat jis neteikė prašymo pradėti detaliojo plano rengimo procedūrą kitais tikslais.“
6.6. „[…] Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Taigi nagrinėjamu atveju miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik rengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumentą arba detalųjį planą.
Papildomai informuojame, kad Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius, siekdamas išspręsti įvažiavimo į Žemės sklypą klausimą, 2023 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. A51- 197081/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl Miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo“ kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą (toliau – Miškų tarnyba) su prašymu įvertinti, ar nagrinėjamoje teritorijoje Miškų valstybės kadastre registruotas miško plotas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus tuo pagrindu, kad pagal ortofotografinius žemėlapius toje teritorijoje galimai nėra miško.
Miškų tarnyba 2024 m. sausio 9 d. raštu Nr. R2-38 „Dėl Miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo“ informavo, kad vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2018 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 139-18-V, 2018 m. birželio 14 d. buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje Nr. 1278, Vilniaus miesto kadastrinėje vietovėje. Viena iš patikrinimo teritorijų – Nemenčinės r. p. Neries girininkijos 391 miško kvartalo <…> taksacinis sklypas (buv. Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 484 kvartalo <…> taksacinis sklypas) (toliau – Nagrinėjama teritorija), kuri yra prašoma tikslinti teritorija. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu Nemenčinės r. p. Neries girininkijos 391 miško kvartalo <…> taksacinio sklypo (buv. Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 484 kvartalo <…. taksacinio sklypo) ribos, plotas 0,057 ha, (patikrinimo vietoje akto Nr. 1278 priedas Nr. 2) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, miško žemės naudmena – medynas (su 0,04 ha ploto intarpu – miško laukyme). Miškų tarnyba taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje teritorijoje duomenų patikrinimas vietoje nebus pakartotinai vykdomas, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys Nagrinėjamoje teritorijoje nebus tikslinami.
Taigi, tuo atveju, jeigu pareiškėjas siektų įrengti įvažiuojamąjį kelią į Žemės sklypą per valstybinės reikšmės miško žemę, turėtų būti suplanuotas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Šiuo tikslu Pareiškėjas turėtų inicijuoti specialiojo teritorijų planavimo dokumento arba detaliojo plano rengimą.“
6.7. „[…] Klausimas dėl įvažiuojamojo kelio į Žemės sklypą įrengimo galėtų būti sprendžiamas nustatant kelio servitutą besiribojančiuose žemės sklypuose Civilinio kodekso 4.124 straipsnio nustatyta tvarka.“
- Iš kartu su Savivaldybės administracijos paaiškinimais pateiktų dokumentų bei tyrimo metu surinktos kitos informacijos taip pat nustatyta:
7.1. Savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2023 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. A51-197081/23(2.14.2.12E-ŽEM) kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą prašydamas „[…] išnagrinėti, ar nagrinėjamoje teritorijoje Miškų valstybės kadastre registruotas miško plotas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus“. Minėtame rašte Savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius, be kita ko, nurodė:
„Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (toliau – Skyrius) nagrinėja fizinio asmens skundą dėl privažiavimo prie žemės sklypo (kadastro Nr. <…>).
Išnagrinėję Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninį suvestinį žemėlapį nustatėme, kad patekimas į žemės sklypą būtų galimas per laisvą valstybinę žemę ir žemės sklype (kadastro Nr. <…>) Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantį daiktą).
Pažymėtina, kad dalį laisvos valstybinės žemės, per kurią būtų galimas anksčiau nurodytas patekimas į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>), užima Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas valstybinės reikšmės miško plotas ir Miškų valstybės kadastre įregistruota miško žemė.
Pažymėtina ir tai, kad įvertinę ortofotografinio žemėlapio duomenis, nustatėme, kad anksčiau nurodyta laisvos valstybinės žemės dalis galimai nėra apaugusi mišku.“
Iš kartu su minėtuoju raštu pridėtos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninio suvestinio žemėlapio ištraukos matyti, kad laisva valstybinė žemė, besiribojanti su žemės sklypais, kurių kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>, yra neapaugusi mišku.
7.2. Atsakydama į Savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2023 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. A51-197081/23(2.14.2.12E-ŽEM), Valstybinė miškų tarnyba 2024 m. sausio 9 d. raštu Nr. R2-38 Savivaldybės administraciją informavo, be kita ko, nurodydama:
„[…] miško žemės plotas, esantis šalia žemės sklypų, kadastriniai Nr. <…> ir <…>, […] patenka į miško žemės plotą, kuris buvo registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 metų spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujintas pagal 2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Inventorizacijų vykdytojas – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija). Miško žemės plotas priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams.
Pažymime, kad Valstybinė miškų tarnyba neturi duomenų, kad 2000 m. ir 2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, kurias atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija), teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintos neteisėtomis, o taip pat, kad 2000 m. ir 2011 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir/ar pripažinti netekusiais galios. Atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktą bei 27 straipsnio 1 dalį, duomenys registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra vieši, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikyti teisingais.
Informuojame, kad vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2018-06-12 įsakymu Nr. 139-18-V, 2018-06-14 buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje Nr. 1278, Vilniaus miesto kadastrinėje vietovėje. Viena iš patikrinimo teritorijų – Nemenčinės r. p. Neries girininkijos 391 miško kvartalo <…> taksacinis sklypas (buv. Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 484 kvartalo <…> taksacinis sklypas) (toliau-– Nagrinėjama teritorija), kuri yra Jūsų prašoma tikslinti teritorija.
Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu Nemenčinės r. p. Neries girininkijos 391 miško kvartalo <…> taksacinio sklypo (buv. Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 484 kvartalo <…> taksacinio sklypo) ribos, plotas 0,057 ha […] atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, miško žemės naudmena – medynas (su 0,04 ha ploto intarpu – miško laukyme).
[…] Po 2018-06-14 patikrinimo vietoje akto Nr. 1278 jokių naujų ar kitų duomenų apie Nemenčinės r. p. Neries girininkijos 391 miško kvartalo <…> taksacinį sklypą (buv. Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 484 kvartalo <…> taksacinį sklypą), kurie nebūtų žinomi Valstybinei miškų tarnybai, nėra pateikta.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą informaciją, Nagrinėjamoje teritorijoje duomenų patikrinimas vietoje nebus pakartotinai vykdomas, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys Nagrinėjamoje teritorijoje nebus tikslinami.“
Šiame Valstybinės miškų tarnybos rašte taip pat buvo akcentuojama teisės aktuose nustatyta miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra.
7.3. Kartu su Valstybinės miškų tarnybos 2024 m. sausio 9 d. raštu Nr. R2-38 buvo pateiktas 2018 m. birželio 14 d. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 1278 (kopija), kuriame nurodytos šios išvados:
„[…] Išanalizavus 1995–1998 m. ir 2016 m. orto–foto nuotraukas ir atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 484 kvartalo <…> taksaciniame sklype, nustatyta, kad patikrinimo vietoje akto priede Nr. 2 pažymėtoje teritorijoje <…> miško galimai nebuvo (kirtimų nenustatyta, galimai augo krūmai), nes šalia esantis medynas yra šlaite, medžiai galėjo mesti šešėlį. Dabar šioje teritorijoje yra pieva. Kadangi minėta teritorija priklauso valstybinės reikšmės miško plotams, nuspręsta Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 484 kvartalo <…> taksacinio sklypo dalį (patikrinimo vietoje akto priede Nr. 2 pažymėta <…>) prijungti prie Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 484 kvartalo<…> taksacinio sklypo kaip 0,04 ha ploto intarpą – miško laukymė. […].“
7.4. Kartu su Valstybinės miškų tarnybos 2024 m. sausio 9 d. raštu Nr. R2-38 taip pat buvo pateiktas Miškų ir saugomų teritorijų Departamento prie Aplinkos ministerijos VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos Privačių ir rezervuotų privatizavimui miškų planšetų 2000 metų albumo fragmentas (kopija), kuriame matyti, jog miško žemės plotas, besiribojantis su Pareiškėjui priklausančiu Žemės sklypu ir žemės sklypais, kurių kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>, buvo priskirtas Sudervės girininkijos valstybinės reikšmės miškų 484 kvartalo <…> sklypui.
- Teikdama atsakymą į Seimo kontrolierės paklausimą Tarnyba, be kita ko, paaiškino:
8.1. „[…] Pažymėtina, kad Žemės sklypas buvo suprojektuotas <…> kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Ž49-4036 „Dėl Vilniaus miesto <…> seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės <…> kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – Projektas). Sklypai suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui grąžinimui natūra <…> rėžinio kaimo pretendentams.
Projekte suformuotam Žemės sklypui privažiavimas buvo numatytas 6 m. pločio bendro naudojimo keliu, per valstybinę žemę nuo <…> g. šiaurės vakarų kryptimi, o žemės sklype proj. Nr. <…> (kadastro Nr. <…>), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 49S-176 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. K [pastaba: asmens duomenys neskelbtini]“ nustatytas kelio servitutas – suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas).“
8.2. „[…] Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus ir jiems prilyginamus žemės sklypų planus (toliau kartu – žemėtvarkos projektai) ir projektuojant žemės sklypus vadovaujamasi Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), nuostatomis. Metodikos 46 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinės reikšmės kelius su nekilnojamojo turto objektais; gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendrojo naudojimo teritorijomis; esamais (projektuojamais) žemės sklypais. Vietinės reikšmės viešasis kelias projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais privažiuoti prie žemės sklypų projektuojamas servitutinis kelias.
Metodikos 49 punkte įtvirtinta nuostata, kad naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 m. iki 6 m. pločio. Kai projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį, tačiau neturi būti mažesnis kaip 4,5 m.
Pažymėtina, kad rengiant Projektą buvo naudojamas ortofotografinis (2005-2006) žemėlapis M 1:10 000. Privažiavimui iki Žemės sklypo buvo suprojektuotas naujas 6 m. pločio kelias, toliau per žemės sklypą proj. Nr. <…> servitutinis kelias. Parengtas projektas buvo suderintas su tuomete VĮ Vilniaus miškų urėdija, 2010-02-11 raštas Nr. 1-250, dėl suprojektuoto privažiavimo kelio pastabų neturėjo.“
8.3. „[…] Vilniaus miesto skyriui gavus Pareiškėjo 2023-02-01 prašymą, dėl privažiuojamojo kelio iki Žemės sklypo, įvertinus Lietuvos erdvinės informacijos portale – https:/www.geoportal.lt (toliau – LEI portalas, geoportal.lt) patalpintus Miškų kadastro duomenis buvo nustatyta, kad dalis Projekte numatyto pravažiavimo patenka į valstybinės reikšmės miško ribas taip pat įvertinus LEI portale LR teritorijos skaitmeninio rastrinio (2018–2020 m.) duomenis, kuriame matyti, kad suprojektuoto kelio vietoje, valstybinės reikšmės miško dalyje, nėra medžių, vadovaujantis Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Vilniaus miesto skyrius 2023 m. vasario 27 d. raštu Nr. 49SD-1943-(14.49.136 E.) kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą ir paprašė įvertinti, ar valstybinės reikšmės miško sklypo pietvakarinė dalis, riboje su žemės sklypais (kad. Nr. <…> ir Nr. <…>), atitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų.“
8.4. „[…] Informuojame, kad žemės sklypai (kadastro Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>) suformuoti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1354-01 „Dėl žemės sklypų <…> k., Vilniuje, padalijimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 432 „Dėl žemės sklypų <…> k. (kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą. Detaliuoju planu buvo sujungi žemės sklypai kadastro Nr. <…> ir Nr. <…> ir padalinti į dvidešimt sklypų. Detaliojo plano sprendinių brėžinyje minėtiems žemės sklypams buvo nustatyti servitutai, sklypų bendraturčiai privalo leisti tiesti gatvę bei inžinerinius tinklus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.112 straipsnio 1 dalyje nustatytas servituto turinys – tai kai servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. 4.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Pareiškėjas galėtų naudotis esamu servitutiniu keliu per žemės sklypus (kadastro Nr. <…>, Nr. Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>) tik sudarius sandorį su šių žemės sklypų savininkais, dėl naudojimosi svetimu daiktu.“
8.5. „[…] Įvertinus Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. kovo 22 d. raštą Nr. R2-1075 „Dėl miškų kadastro duomenų patikslinimo“ ir pridėtus dokumentus, galimybė naudotis Projekte suprojektuotu privažiavimo keliu, būtų tik pavertus miško žemę, patenkančią į suprojektuotą privažiavimą, kitomis naudmenomis. Tvarką nustato Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“.
8.6. „[…] Informuojame, kad žemės sklypai (kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>) suformuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 49SK-2809-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. <…> ir unikalus Nr. <…>, esančio <…> k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. A30- 3697/22 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) <…> seniūnijoje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintą formavimo pertvarkymo projektą, kuriame numatytas servitutinis kelias žemės sklypuose (kadastro Nr. Nr. <…> ir Nr. <…>).“
- Iš dokumentų, pateiktų kartu su Tarnybos paaiškinimais, taip pat nustatyta:
9.1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Ž49-4036 patvirtintame Asmenų, kuriems vykdant Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto, <…> seniūnijos, Vilniaus miesto kadastro vietovės, <…> kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suformuoti žemės sklypai, sąraše buvo nurodyta, kad projektiniam sklypui Nr. <…> (šiuo metu priklausantis nuosavybės teise Pareiškėjui) nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas), o projektiniam sklypui Nr. <…> (dabartinis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. <…>) nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Kitiems projektiniams žemės sklypams Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…> nustatyti servitutai – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis).
9.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. vasario 21 d. sprendime Nr. 49S-40 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. I. D. [asmens duomenys neskelbtini]“, kuriuo V. I. D. atkurtos nuosavybės teisės į šiuo metu Pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą, prie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir servitutų buvo nurodyta, jog „[…] Žemės sklype Nr. <…> – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas), plane pažymėtas S-6.“
9.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 22 d. sprendime Nr. 49S-176 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. K. [asmens duomenys neskelbtini]“, kuriuo J. K. atkurtos nuosavybės teisės į šiuo metu kadastro Nr. <…> žymimą žemės sklypą, prie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir servitutų buvo nurodyta, jog „[…] Žemės sklype Nr. <…> – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), 0,0480 ha plote, plane pažymėtame ind. S.“
9.4. Projekto plane, be kita ko, pažymėta, jog kelias, besiribojantis su žemės sklypais (kadastro Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>) iš vienos pusės ir žemės sklypais, kurių dabartiniai kadastro Nr. <…> bei Nr. <…>, iš kitos pusės bei valstybinės reikšmės miško sklypo pietvakarine dalimi buvo pažymėtas sutartiniu ženklu „Esami keliai“. Tuo metu per projektinį sklypą Nr. <…> (dabartinis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. <…>) nurodytas kelias pažymėtas sutartiniu ženklu „Servitutiniai keliai“.
9.5. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. balandžio 18 d. įsakyme Nr. 1354-01 „Dėl žemės sklypų <…> k., Vilniuje, padalijimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“, kurio pagrindu suformuoti žemės sklypai, kurių kadastro Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, nustatyta, kad minėtiesiems žemės sklypams yra nustatomi servitutai, kurių pagrindu sklypų bendraturčiai privalo leisti tiesti gatvę bei inžinerinius tinklus. Pastebėtina, kad kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), nei vienam iš minėtųjų žemės sklypų nenustatytas.
9.6. Tarnybos Vilniaus miesto skyriui 2023 m. vasario 27 d. raštu Nr. 49SD-1943-(14.49.136 E.) kreipusis į Valstybinę miškų tarnybą (pažymos 8.3 papunktis), Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. kovo 22 d. teiktame atsakyme (raštas Nr. R2-1075 „Dėl miško kadastro duomenų patikslinimo“), kurio nuorašas buvo pateiktas ir Pareiškėjui 2023 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 49SD-4327-(14.49.136 E.), buvo pateikta analogiško turinio informacija, kaip jau minėtame Valstybinės miškų tarnybos 2024 m. sausio 9 d. rašte Nr. R2-38 Savivaldybės administracijai (pažymos 7.2 papunktis).
9.7. Projekto derinimo metu iš tuometės VĮ Vilniaus miškų urėdijos Projekto rengėjas buvo gavęs 2010 m. vasario 11 d. raštą Nr. 1-250, kuriame buvo nurodyta:
„Vilniaus miesto kadastro vietovės <…> kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuoti grąžinti natūra žemės sklypai Nr. <…>; <…>; <…> ir <…> turi bendrų ribų su Sudervės girininkijos valstybinės reikšmės miškų 484 kvartalo 14 sklypu. Vakarinė 484 kvartalo 14 sklypo dalis yra įtraukta į valstybinės reikšmės miškų sąrašus. Patikrinus 484 kvartalo 14 sklypą vietoje, komisija nustatė, jog problematiškas plotas miškui keliamų reikalavimų neatitinka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 “Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13.2. ir 14 punktais Valstybinei miškų tarnybai 2010 m. vasario 5 d. nusiųstas raštas Nr. 1-226 dėl duomenų patikslinimo.
Vilniaus miesto kadastro vietovės <…> kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, galės būti realizuojamas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei patikslinus miško žemės sklypus.“
- Tyrimui reikšmingi šie Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ŽPDRIS), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ir Lietuvos erdvinės informacijos portale https:/www.geoportal.lt esantys duomenys, patvirtinantys, kad:
10.1. Pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. prašymas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siekiant padalyti žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), rengimą buvo registruotas ŽPDRIS (paslaugos Nr. ZSFP-99707), tačiau 2023 m. rugsėjo 15 d. Savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ buvo atsisakyta pradėti projektą.
Minėtame Savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus rašte buvo nurodyta:
„Apgailestaujame, tačiau dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos sutrikimų bei žmogiškojo faktoriaus nulemtos klaidos Jūsų prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau – Prašymas) nebuvo išnagrinėtas per Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatytą terminą.
Tuo atveju, jei Prašymo nagrinėjimas Jums yra aktualus, prašome susisiekti su Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio vyresniąja specialiste R. C. [asmens duomenys neskelbtini]“.
10.2. www.geoportal.lt įkeltuose 2005–2006 metų, 2009–2010 metų žemėlapiuose matyti, jog valstybinėje žemėje, kurioje pagal Projektą buvo numatytas 6 m pločio privažiavimo kelias (per valstybinę žemę nuo <…> g. šiaurės vakarų kryptimi), aiškaus, suformuoto kelio nėra, o taip pat toje vietoje nėra ir augančių medžių. Tuo metu Projekte suprojektuotame žemės sklype, kurio dabartinis kadastro Nr. <…>, servitutinio kelio numatytoje vietoje matyti buvęs susiformavęs kelias.
10.3. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše Nr. 44/1413403, kuriame įrašyti Žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) duomenys, nurodyta, kad Pareiškėjas Žemės sklypą įsigijo 2014 m. kovo 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o skiltyje prie kitų daiktinių teisių nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 49S-40 Žemės sklypui nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas).
10.4. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše Nr. 44/1419290, kuriame įrašyti žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), besiribojančio su Pareiškėjo valdomu Žemės sklypu iš vakarinės pusės, duomenys, nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 49S-179 šiam žemės sklypui nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Taip pat prie kitų daiktinių teisių nurodyta, jog 2020 m. kovo 6 d. servituto sutarties Nr. SK-2575 pagrindu šiam žemės sklypui yra nustatytas servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis).
10.5. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše Nr. 44/1416221, kuriame įrašyti žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), besiribojančio su Pareiškėjo valdomu Žemės sklypu iš rytinės pusės, duomenys, prie kitų daiktinių teisių nėra nurodyta, jog šiam žemės sklypui būtų nustatyti servitutai, tačiau remiantis ŽPDRIS įkeltais žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais bei Savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr. 30-1019/24 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) buvusiame <…> kaime formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ Tarnybai teiktu siūlymu nustatyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje nurodytus servitutus, šiam žemės sklypui nustatyti kelio servitutai – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) toje žemės sklypo dalyje, kuri nesiriboja su Pareiškėjo valdomu Žemės sklypu.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos įstatymai
11.1. Seimo kontrolierių įstatymo:
2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. […].“
3 straipsnis „Seimo kontrolierių veiklos tikslai“ – „Seimo kontrolierių veiklos tikslai:
1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms; […].“
11.2. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; […]
13) vieno langelio. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo struktūrinių padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens.“
11.3. Civilinio kodekso:
4.111 straipsnio „Servituto sąvoka“1 dalis – „Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.“
4.112 straipsnio „Servituto turinys“ 5 dalis – „Viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.“
4.114 straipsnio „Servituto turėtojo pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą“:
1 dalis – „Jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.“
2 dalis – „Tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.“
4.117 straipsnis „Kelio servitutas“ – „Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti.“
11.4. Miškų įstatymo:
2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 20 dalis – „Miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai […].“
4 straipsnio „Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai“ 10 dalis – „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai: […]
2) miestų miškai; […].“
11 straipsnio „Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis“ 1 dalis – „Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: […]
2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; […].“
5 dalis – „Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose.“
6 dalis – „Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.“
11.5. Žemės įstatymo:
2 straipsnio „Žemės servitutai“ 2 dalis – „Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi: […]
8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.
- Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų, servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“
- Kiti teisės aktai
12.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. birželio 17 d.) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – Projektų rengimo taisyklės):
12 punktas – „Projektų rengimą organizuoja šie organizatoriai (toliau – organizatorius): […]
12.2. miestų ir miestelių […] teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius. […]“
21 punktas – „Organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. […].“
42 punktas – „Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.“
12.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. balandžio 14 d.) patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių:
3 punktas – „Šių Taisyklių 2.1, 2.2, 2.5, 2.6 ir 2.7 papunkčiuose nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjai, formuodami žemės sklypą, projektuoja šiuos servitutus: […]
3.2. kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku;
3.3. kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis; […]
3.6. servitutą, suteikiantį teisę tiesti inžinerinius (inžinierinės infrastruktūros) tinklus (Taisyklių 2.1, 2.2, 2.5 papunkčių atveju – centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinierinius (inžinerinės infrastruktūros) tinklus), požemines ir antžemines komunikacijas, kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti; […].“
4 punktas – „Teritorijų planavimo dokumento rengėjas, suprojektavęs šių Taisyklių 3.1–3.8 punktuose nurodytą servitutą teritorijų planavimo dokumente, apie suprojektuotą servitutą raštu informuoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininką ar patikėjimo teisės subjektus arba valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už valstybinės žemės, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugą, arba centralizuotų (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų (požeminių ir antžeminių komunikacijų), kelių ir takų tiesimo užsakovus ir siūlo jiems pareikšti Nacionalinei žemės tarnybai valią dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo iki teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo pradžios, nurodydamas konkrečią datą.“
5 punktas – „Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti prašomą žemės servitutą kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą, kuriam nustatomas žemės servitutas.“
12.3. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (akto redakcija, galiojusi Projekto rengimo metu, t. y. nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d.) patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Metodika):
47 punktas – „Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiuojamaisiais keliais. […].“
49 punktas – „Vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su: […]
49.3. esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 žemės sklypai.“
57 punktas – „Nustatant kelio servitutą, naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4 iki 6 m pločio. Kai kelio servitutu numatoma suteikti teisę naudotis esamu keliu, jo plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį.“
12.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 (aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 924 redakcija) patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas):
3 punktas – „Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, numatytais Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje.“
5 punktas – „[…] Valstybinės reikšmės miškuose miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose suplanuotas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, tik tada, kai patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 2–6 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai, išskyrus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytą atvejį, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.“
12 punktas – „Sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą arba vietovės lygmens bendrąjį planą, arba žemės valdos projektą tvirtinanti institucija arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytu atveju. […].“
12.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gegužės 11 d.) patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – Schemų rengimo tvarkos aprašas):
3 punktas – „Schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (toliau – rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (toliau – rengėjas). Sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu. […].“
13 punktas – „Schemos tikslinamos šiais atvejais: […]
13.2. ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis;
13.3. kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais ir atsižvelgiant į minėtame straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimus;“.
14 punktas – „Valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais, nurodytais šio Aprašo 16 punkte, rengimo organizatoriui gali teikti:
14.1. rengėjas šio Aprašo 13.1 ir 13.2 papunkčiuose nustatytais atvejais; […]
14.3. savivaldybių administracijos šio Aprašo 13.2, 13.3, 13.5 ir 13.6 papunkčiuose nustatytais atvejais; […]
14.6. teritorijų planavimo organizatorius šio Aprašo 13.2 ir 13.3 papunkčiuose nustatytais atvejais; […].“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012:
„[…]. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012(S):
„[…] CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Taigi, servitutas įsigalioja tik nuo jo, kaip daiktinės teisės, įregistravimo. Servituto registracijai yra svarbu, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, būtų nustatytas (įstatymu, sutartimi, administraciniu aktu ar teismo sprendimu) ir būtų realus. Tai reiškia, kad servituto, kaip daiktinės teisės, registracija yra neįmanoma ir teisiškai nepagrįsta, jei registracijos metu faktiškai neegzistuoja galimybė naudotis svetimu daiktu. Faktinis servituto egzistavimas reiškia tai, kad naudojimasis tarnaujančiuoju daiktu yra realus ir įmanomas arba yra pašalintos kliūtys juo naudotis. Jeigu naudojimasis svetimu daiktu yra numatytas ateityje ir yra susijęs su tam tikrų sąlygų įvykdymu (pvz., statinių pertvarkymu ar nugriovimu, remontu, žemės sklypo pertvarkymu, kelio įrengimu ir pan.), tai servitutas tampa realus ir gali būti teisiškai įregistruotas tik po to, kai šios sąlygos įvykdomos. Jeigu sąlygos neįvykdytos, tai servitutas, kaip daiktinė teisė, nėra atsiradęs, ir tokio būsimo servituto teisinė registracija negalima.“
- Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje Romankevič v. Lithuania, peticijos Nr. 25747/07:
„[…] gero valdymo principas paprastai nedraudžia valdžios institucijoms ištaisyti atsitiktinių klaidų, net jei jas lėmė jų pačių nerūpestingumas; tačiau riziką, atsirandančią dėl valstybės institucijos klaidų, privalo prisiimti pati valstybė, ir klaidų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita.“
Tyrimo išvados
- Pareiškėjo Skundo Seimo kontrolierėms turinys bei jame nurodytos faktinės aplinkybės sąlygoja, jog Seimo kontrolierių atliekamo tyrimo metu vertinami ne tik Savivaldybės administracijos, Tarnybos ir Valstybinės miškų tarnybos darbuotojų veiksmai (neveikimas) viešojo administravimo aspektu nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis, tačiau ir pati susidariusi situacija, kurią galimai sąlygojo viešojo administravimo subjektų netinkami veiksmai (sprendimai) dėl kelių servitutų, būtinų užtikrinti privažiavimą prie Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo, nustatymo.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau paminėta, Seimo kontrolierių atlikto tyrimo išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:
16.1. dėl Savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo prašymą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procese bei teikiant Pareiškėjui atsakymus į jo kreipimusis dėl kelio servituto;
16.2. dėl Tarnybos ir Valstybinės miškų tarnybos darbuotojų veiksmų nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis bei sprendžiant Pareiškėjui aktualų klausimą dėl privažiavimo.
Dėl Savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo prašymą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procese bei teikiant Pareiškėjui atsakymus į jo kreipimusis dėl kelio servituto
- Kaip matyti iš Pareiškėjo Skunde nurodytų aplinkybių (pažymos 2.1–2.9 papunkčiai) ir Seimo kontrolierėms suformuluoto prašymo (pažymos 3 punktas), pagrindinis Pareiškėjo siekis kreipiantis į Seimo kontrolieres yra Savivaldybės administracijos ir Tarnybos darbuotojų veiksmų bei dėl jų susiklosčiusios situacijos, kai nėra realaus (tiek de jure, tiek de facto) privažiavimo prie Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo, įvertinimas. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu (pažymos 11–12 punktai) Seimo kontrolierė akcentuoja esminius šio Pareiškėjui svarbaus atvejo aspektus ir teikia išvadas dėl jų:
17.1. Pirmiausia pažymėtina, kad Pareiškėjo kreipimaisi į Savivaldybės administraciją buvo sąlygoti to, kad, ketinant pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir prašymą dėl to registravus ŽPDRIS (pažymos 2.1, 6.2 papunkčiai), Pareiškėjui tapo žinoma, jog jam priklausančiam Žemės sklypui nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre registruotas kelio servitutas (pažymos 10.3 papunktis) galimai neužtikrina jam galimybės patekti į Žemės sklypą, taip pat tai yra kliūtis pradėti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procesą (pažymos 6.2 papunktis). Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėjo kreipimaisi buvo jo inicijuoto, tačiau negalimo pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pasekmė, siekiant, kad Savivaldybės administracija ir (arba) Tarnyba jam suteiktų paaiškinimus dėl nustatyto kelio servituto faktinio įgyvendinimo. Tad pagrįstai kyla klausimų dėl to, ar 1) Savivaldybės administracija, turėdama vengti papildomos administracinės naštos sudarymo Pareiškėjui, pati ėmėsi veiksmų esamai situacijai dėl faktinio kelio servituto išsiaiškinimo; taip pat ar 2) Savivaldybės administracija, kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizatorė (pažymos 12.1 papunktis), pagrįstai pasiūlė (įpareigojo) Pareiškėjui pateikti informaciją apie Žemės sklypui tarnaujantį daiktą (pažymos 6.2 papunktis).
17.2. Siekiant išsiaiškinti, ar Savivaldybės administracija ėmėsi veiksmų, kad išsiaiškintų esamą situaciją dėl faktinio kelio servituto, taip pat kad Pareiškėjui suteiktų paaiškinimus tuo pagrindu, ko savo kreipimuosesi ir prašė Pareiškėjas, pažymėtina, kad Pareiškėjas kartu su Skundu pateikė savo kreipimųsi į Savivaldybės administraciją kopijas (pažymos 4.2 papunktis), tačiau, remiantis Savivaldybės administracijos Seimo kontrolierei teiktais paaiškinimais, skundžiamos institucijos teigimu, nė vieno iš Pareiškėjo kreipimųsi Savivaldybės administracija nebuvo gavusi (pažymos 6.1 papunktis). Kadangi Pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. prašymas buvo siųstas ne oficialiu Savivaldybės administracijos nurodomu el. pašto adresu [email protected], o [email protected], darytina išvada, jog minėtasis Pareiškėjo kreipimasis galimai galėjo būti negautas Savivaldybės administracijoje. Tačiau tai, kad 2023 m. liepos 20 d. prašymas buvo siųstas el. pašto adresu [email protected], o Savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius, 2023 m. gruodžio 14 d. kreipdamasis į Valstybinę miškų tarnybą, nurodė nagrinėjantis fizinio asmens, t. y. Pareiškėjo, skundą (pažymos 7.1 papunktis), teigtina, jog Savivaldybės administracijoje Pareiškėjo 2023 m. liepos 20 d. prašymas buvo gautas, bet iki Seimo kontrolierės kreipimosi į Savivaldybės administraciją dėl paaiškinimų pateikimo nebuvo nagrinėjamas.
Seimo kontrolierė pastebi, kad, remiantis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių nuostatomis (pažymos 12.2 papunktis), Savivaldybės institucija neturi pareigos bei galimybės spręsti dėl servitutų žemės sklypuose projektavimo ir jų nustatymo administraciniu aktu, tačiau kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatorė turi įvertinti aplinkybes, susijusias su esamais bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procese siūlomais nustatyti servitutais (pažymos 12.1 papunktis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2023 m. gruodžio 14 d. raštas Valstybinei miškų urėdijai siekiant išsiaiškinti Pareiškėjo kreipimuosesi nurodytą situaciją dėl kelio servituto bei prašant patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis (pažymos 6.6, 7.1 papunkčiai), laikytinas tuo tinkamu veiksmu, kuris ir turėjo būti atliktas nagrinėjant Pareiškėjo 2023 m. liepos 20 d. prašymą. Tačiau įvertinus tai, kad, kaip jau buvo minėta, kreipimasis į Valstybinę miškų urėdiją buvo atliktas tik po Seimo kontrolierės pateikto paklausimo Savivaldybės administracijai (pažymos 5.1 papunktis), konstatuotina, jog Pareiškėjo 2023 m. liepos 20 d. prašymo nagrinėjimas Savivaldybės administracijoje be jokio teisinio pagrindo nebuvo vykdomas, o tas faktas, jog ir po Valstybinės miškų tarnybos atsakymo Savivaldybės administracijoje (pažymos 7.2 papunktis) skundžiama institucija Pareiškėjui taip ir nepateikė jokio galutinio institucijos atsakymo, Seimo kontrolierės nuomone, patvirtina buvus gero viešojo administravimo principo pažeidimo atvejį (pažymos 13 punktas).
17.3. Kaip minėta, situacija dėl galimai neegzistuojančio faktinio privažiavimo prie Žemės sklypo paaiškėjo pirminio Pareiškėjo tikslo – inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą – įgyvendinimo procese. Kadangi, kaip savo paaiškinimuose teigia Savivaldybės administracija (pažymos 6.2 papunktis), Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procesas yra neatsiejamas nuo informacijos apie Žemės sklypui nustatyto kelio servituto turinį bei jo teisių įgyvendinimą, būtina įvertinti tai, ar Savivaldybės administracijos darbuotojai Pareiškėjo nurodytu atveju veikė tinkamai, įpareigodami Pareiškėją prašymo organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą stadijoje pateikti informaciją apie Projektu Žemės sklypui nustatytą tarnaujantį daiktą, o tos informacijos negavę, nutraukdami Pareiškėjo ŽPDRIS pateikto prašymo nagrinėjimo procedūrą (pažymos 10.1 papunktis).
17.4. Remiantis Projektų rengimo taisyklių nuostatomis, vienas iš sklypų formavimo ir pertvarkymo principų yra tai, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (pažymos 12.1 papunktis). Seimo kontrolierė pažymi, kad paminėtoji Projektų rengimo taisyklių nuostata įtvirtina tam tikrą veikimo normą, kurios turi būti laikomasi ir kuri turi būti įgyvendinta formuojant ar pertvarkant žemės sklypus. Vadinasi, minėtojo principo realizavimas turi būti užtikrintas jau pradėtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procese, o ne toje stadijoje, kai dar tik sprendžiama pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Tai, Seimo kontrolierės įsitikinimu, patvirtina, kad Savivaldybės administracijos nurodytas įpareigojimas Pareiškėjui pateikti informaciją apie tarnaujantį daiktą nebuvo pagrįstas teisės aktais, nesivadovauta Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu vieno langelio principu (pažymos 11.2 papunktis), o Pareiškėjo nepateiktos informacijos faktas negalėjo būti priežastis, sąlygojanti nutraukti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procesą.
17.5. Taip pat Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, jog, remiantis Projektų rengimo taisyklių nuostatomis, išnagrinėjęs prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizatorius, t. y. savivaldybės administracijos direktorius, turi pareigą priimti vieną iš dviejų sprendimų: 1) pradėti rengti Projektą arba 2) motyvuotai atsisakyti organizuoti Projekto rengimą, apie tai informuodamas Projekto iniciatorių (pažymos 12.1 papunktis). Tačiau, kaip patvirtina tyrimo metu surinkta informacija (pažymos 10.1 papunktis), dėl Pareiškėjo ŽPDRIS inicijuoto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nebuvo priimtas nė vienas iš pirmiau paminėtų, Projektų rengimo taisyklėse numatytų, Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų, o tik Savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus darbuotojos (-ų) pranešimu per ŽPDRIS sistemą po beveik dvejų metų nuo Pareiškėjo pateikto prašymo organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pateikimo, Pareiškėjui buvo nurodyta pakartotinai kreiptis į Savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus darbuotoją, jei pateikto prašymo organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nagrinėjimas jam dar yra aktualus.
Akivaizdu, kad šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Savivaldybės administracijos Seimo kontrolierei teikti paaiškinimai (pažymos 6.2 papunktis) neatitinka buvusios faktinės padėties (pažymos 10.1 papunktis), ir buvo pateikti tik siekiant pateisinti buvusį institucijos darbuotojų neveikimą.
Be to, pabrėžtina, kad, remiantis Savivaldybės administracijos paaiškinimais, Pareiškėjas apie aplinkybes, dėl kurių negali būti tenkinamas jo prašymas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, buvo informuotas telefonu, jam taip pat buvo pasiūlyta papildomai pateikti informaciją apie tarnaujantį daiktą (pažymos 6.2 papunktis), nors tokia asmenų informavimo apie jų ŽPDRIS pateiktų prašymų nagrinėjimo ir papildomos informacijos gavimo forma Projektų rengimo taisyklėse net nenumatyta. Taigi, iš to išeina, kad nagrinėdama Pareiškėjo ŽPDRIS pateiktą prašymą Savivaldybės administracija nesilaikė Projektų rengimo taisyklių nuostatų ir tuo pažeidė Pareiškėjo teisę į tinkamą jo prašymo išnagrinėjimą.
- Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Seimo kontrolierė konstatuoja, jog Savivaldybės administracijos darbuotojų netinkami veiksmai (neveikimas) Pareiškėjo inicijuoto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procese bei Pareiškėjo 2023 m liepos 20 d. prašymo nagrinėjimo procedūroje turi biurokratizmo, kaip jį apibrėžia Seimo kontrolierių įstatymo nuostatos (pažymos 11.1 papunktis), požymių. Tuo pagrindu konstatuojamas buvęs Pareiškėjo teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo atvejis, o Pareiškėjo skundas dėl Savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų (neveikimo) pripažįstamas pagrįstu.
Dėl Tarnybos ir Valstybinės miškų tarnybos darbuotojų veiksmų nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis bei sprendžiant Pareiškėjui aktualų klausimą dėl privažiavimo
- Pareiškėjo Skundo Seimo kontrolierei dėl Tarnybos darbuotojų veiksmų (neveikimo) turinys patvirtina, kad esminis šio tyrimo vertinimo objektas yra buvusios faktinės padėties, kai Žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas, įvertinimas bei Tarnybos, kaip institucijos, kurios sprendimu kelio servitutas buvo nustatytas, darbuotojų veiksmų tinkamumo analizė. Todėl nagrinėjamam Pareiškėjo atvejui ypač svarbios Projekto rengimo ir tvirtinimo proceso metu buvusios faktinės aplinkybės, galimai sąlygojusios dabartinės Pareiškėjui probleminės situacijos susidarymą.
- Pirmiausia pažymėtina, kad tyrimo metu surinkti dokumentai patvirtina, kad Pareiškėjui nuo 2014 m. kovo 19 d. priklauso Žemės sklypas, Pareiškėjo įsigytas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (pažymos 10.1 papunktis), kuris buvo suformuotas Projekte (pažymos 9.1 papunktis) ir nuosavybės teisių atkūrimo procese į jį atkurtos nuosavybės teisės V. I. D. (pažymos 9.2 papunktis). Tai svarbu tuo, jog Pareiškėjas aplinkybes, susijusias su Žemės sklypui nustatytu kelio servitutu ir tokiu būdu suplanuotu įvažiavimu į jį, galėjo išsiaiškinti (išsiaiškino) tik Žemės sklypo įsigijimo proceso metu ir negalėjo žinoti su šiuo klausimu susijusių niuansų ar faktinės padėties, buvusių Projekto rengimo metu. Todėl manytina, kad vienintelis ir galimas Pareiškėjo gautos informacijos apie Žemės sklypui nustatytą viešpataujantį kelio servitutą šaltinis galėjo būti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie kitas daiktines teises.
Remiantis Civiliniame kodekse įtvirtinta servituto sąvoka ir kelio servituto apibrėžimu (pažymos 11.3 papunktis), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teiktu aiškinimu (pažymos 14 punktas), akcentuotina, kad servitutas yra galiojantis nuo jo, kaip daiktinės teisės, įregistravimo, o jo registracijai svarbus servituto nustatymo pagrindas (įstatymu, sutartimi, administraciniu aktu ar teismo sprendimu) ir realaus naudojimosi juo galimybės. Taigi, vertinant Žemės sklypui nustatytą kelio servitutą, akcentuotina, kad jis atitiko visus pirmiau paminėtus kriterijus: buvo nustatytas administraciniu aktu (pažymos 9.2 papunktis) ir juo buvo galima realiai naudotis (pažymos 10.2 papunktis), todėl manytina, kad Žemės sklypo perleidimo 2014 m. metu kilti abejonėms dėl realiai neegzistuojančio kelio servituto nebuvo pagrindo. Tad Tarnybos Pareiškėjui 2023 m. birželio 23 d. rašte (pažymos 2.7 papunktis) nurodytas teiginys dėl jo, kaip galimai neapdairaus pirkėjo, Seimo kontrolierės nuomone, nelaikytinas tinkamu. Remiantis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių nuostatomis (pažymos 12.2 papunktis), Tarnybos vadovas, priimdamas sprendimą dėl prašomų žemės servitutų nustatymo, turi įvertinti teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjų, formuojančių žemės sklypą, numatytus servitutus ir jų tinkamumą, tad skundžiama institucija, siekdama perkelti atsakomybę pačiam Pareiškėjui dėl šiuo metu nesamo realaus privažiavimo prie Žemės sklypo, tokiu būdu bando eliminuoti svarstymus dėl Tarnybos darbuotojų galimai buvusių netinkamų veiksmų (priimtų sprendimų).
- Skunde Seimo kontrolierei Pareiškėjas nurodė siekęs nustatyti servitutus ir sandorių pagrindu, bet, kaip patvirtina ir tyrimo metu surinkta informacija (pažymos 8.4, 8.6, 9.5, 10.5 papunkčiai), kiti aplinkiniai žemės sklypai priklauso privatiems asmenims, ir negavus jų sutikimų, su kuo ir susidūrė Pareiškėjas (pažymos 2.4 papunktis), kitose vietose nustatyti servitutų (išskyrus teismo tvarka) Pareiškėjas neturi galimybės.
Pastebėtina, kad, remiantis Tarnybos Seimo kontrolierei teiktais paaiškinimais (pažymos 8.1, 8.2 papunkčiai) bei kartu pateiktais dokumentais (pažymos 9.4, 9.7 papunkčiai), matyti, jog tiek Projekto rengimo metu, tiek šiuo metu Žemės sklypas, taip pat ir kaimyninis žemės sklypas (kadastro Nr. <..>) neturi privažiavimo, tiesiogiai susisiekiančio su vietinės reikšmės keliu. Kaip teigia Tarnyba, Projekto rengimo metu buvo numatyta, jog į Žemės sklypą bus patenkama dviem atkarpomis: pirmiausia per valstybinę žemę nuo <…> g. šiaurės vakarų kryptimi, o tada per projektiniame sklype Nr. <…> (dabartinis kadastro Nr. <…>) nustatytą kelio servitutą (pažymos 8.1 papunktis).
Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas Skunde nekvestionuoja žemės sklype, kurio kadastro Nr. <…>, nustatyto kelio servituto (pažymos 9.3 papunktis) tikslingumo ir teisingumo, tačiau kelia klausimą dėl privažiavimo per valstybinės žemės plotą, dėl kurio Valstybinės miškų tarnybos teiravosi tiek Savivaldybės administracija, tiek Tarnyba (pažymos 7.1, 8.3, 9.6 papunkčiai). Analizuojant tyrimo metu surinktus dokumentus ir informaciją dėl privažiavimui iki Žemės sklypo suplanuoto (buvusio) kelio per valstybinę žemę, konstatuotina, jog surinkti duomenys nėra vienareikšmiai, o tai, Seimo kontrolierės įsitikinimu, patvirtina, jog situacija, kai nėra realaus privažiavimo į Žemės sklypą per valstybinės žemės plotą, yra sąlygota viešojo administravimo institucijų, o ne paties Pareiškėjo netinkamo veikimo ar neveikimo pasekmė.
- Remiantis tyrimo medžiaga (pažymos 9.2, 9.3, 10.4 papunkčiai), Projekte Pareiškėjui priklausančiam Žemės sklypui buvo suprojektuotas servitutinis kelias (viešpataujantis), o per žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) pietrytinėje jo dalyje suprojektuotas servitutinis kelias (tarnaujantis), kuris 2005–2006 m. bei 2009–2010 m. ortofotografiniuose žemėlapiuose matomas kaip realus, susiformavęs kelias (pažymos 10.2 papunktis). Pažymėtina, kad vėlesnių metų ortofotografiniuose tinklalapio www.geoportal.lt žemėlapiuose matyti, kad žemės sklype (kadastro Nr. <…>) buvęs kelias jau yra nebenaudojamas, apleistas, apaugęs žolėmis ir krūmais. Atsižvelgdama į tai, Seimo kontrolierė pažymi, kad, remiantis Civilinio kodekso nuostatomis dėl servituto teisių įgyvendinimo bei servituto turėtojo pareigos tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą (pažymos 11.3 papunktis), pats Pareiškėjas turėjo dėti pastangas, kad išsaugotų pirminę servitutinio (tarnaujančio) kelio būklę. Todėl Pareiškėjas negali (negalės) skųstis apsunkintu servitutinio (tarnaujančio) kelio naudojimusi, nes ši situacija susiklostė tik dėl paties Pareiškėjo neveikimo.
- Tuo metu vertinant privažiuojamojo kelio per valstybinę žemę (valstybinės reikšmės mišką) galimybes, akivaizdu, jog šiuo metu šiuo privažiavimu neįmanoma pasinaudoti ne tik dėl jo faktinės būklės, t. y. realiai nėra jokio išvažinėto kelio, bet ir teisinių tokio kelio egzistavimo pagrindų.
Remiantis Projekto rengimo metu aktualios redakcijos Metodikos nuostatomis (pažymos 12.3 papunktis), formuojant žemės sklypus, turėjo būti suprojektuojami arba vieši bendrojo naudojimo keliai, arba, jei aplink nebuvo daugiau kaip 5 žemės sklypų, Projekto rengėjui Projekte buvo privaloma nustatyti kelio servitutus.
Kaip nustatyta remiantis Projekto brėžiniu (pažymos 9.4 papunktis), tuomečio Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 484 kvartalo <…> taksacinio sklypo pietvakarinėje dalyje nurodytas kelias, kuris buvo įvardintas kaip „Esami keliai“. Tačiau remiantis Tarnybos pateiktuose paaiškinimuose nurodytais teiginiais (pažymos 8.1, 8.2 papunkčiai), Projekte formuojant žemės sklypus minėtoje vietoje buvo suprojektuotas naujas kelias. Tuo pat metu tuometės VĮ Vilniaus miškų urėdijos 2010 m. vasario 11 d. rašte Projekto rengėjui (pažymos 9.7 papunktis) su projektiniais sklypais Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…> besiribojanti valstybinės reikšmės miškų 484 kvartalo <…> sklypo vakarinė dalis buvo įvardinta kaip „problematiškas plotas“ (pažymos 7.4 papunktis), bet ne kelias. Be visa to, atkreiptinas dėmesys ir į 2005–2006 m. bei 2009–2010 m. ortografiniuose žemėlapiuose esančius duomenis, kurių pagrindu manytina, jog kelio toje vietoje nebuvo (pažymos 10.2 papunktis).
Taigi, paminėti duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog Projekto rengimo metu kelias valstybinėje žemėje buvo ir juo buvo galima faktiškai naudotis, siekiant patekti į Žemės sklypą. Tačiau manytina, kad Projekto rengimo bei tvirtinimo metu Tarnyba rėmėsi Metodikos nuostata dėl iki žemės sklypų privalomai projektuotinų privažiuojamųjų kelių (pažymos 8.2 papunktis), tačiau, Seimo kontrolierės nuomone, neužtikrino tinkamo jos įgyvendinimo. Be to, tai, kad bendrojo naudojimo kelias buvo tik projektuojamas, patvirtina tuometės VĮ Vilniaus miškų urėdijos raštas, kuriame buvo nurodyta dėl valstybinės žemės ploto (miško dalies) neatitikties miško žemei keliamiems reikalavimams (pažymos 9.7 papunktis). Būtent tai, Seimo kontrolierės nuomone, patvirtina, jog laisvos valstybinės žemės dalis Projekto rengimo metu nebuvo kelias (nebuvo naudojama kaip kelias), o buvo laikoma miško dalimi (miško žemės naudmenomis), kuri, anot tuometės VĮ Vilniaus miškų urėdijos, neatitiko miškui keliamų reikalavimų ir duomenys apie tai Valstybinės miškų tarnybos turėjo būti patikslinti tam, kad Projektas galėtų būti realizuotas (pažymos 9.7 papunktis).
Pirmiau paminėtų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog Seimo kontrolierė negali nei patvirtinti, nei paneigti faktinio miško buvimo / nebuvimo 2010 m. planuotoje teritorijoje, taip pat tyrimo metu surinktos informacijos pagrindu negalima nustatyti ir konstatuoti, ar susidariusi situacija yra sąlygota tuomečių Valstybinės miškų tarnybos darbuotojų neveikimo patikslinant Miškų valstybės kadastro duomenis pagal tuometės VĮ Vilniaus miškų urėdijos pateiktą informaciją dėl valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidos, ar Tarnybos darbuotojų galimai buvusio neveikimo neužtikrinus Projekto tvirtinimo proceso metu Projekto sprendinių, susijusių su suprojektuotu keliu per valstybinio miško žemę, teisingumo.
Seimo kontrolierė pabrėžia, jog viešasis administravimas, be kita ko, grindžiamas ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu atsakomybės už viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų pagrindu sukeltus padarinius (pažymos 11.2 papunktis). Iš šio principo kyla ir tai, kad viešojo administravimo institucija, priimdama bet kokius sprendimus, negali atsakomybės už šių sprendimų neteisėtumą perkelti asmeniui, kurio atžvilgiu toks sprendimas priimtas. Svarbu yra tai, kad gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms operatyviai taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (pažymos 15 punktas), todėl, Seimo kontrolierės įsitikinimu, viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių sprendimų ar netinkamų veiksmų pagrindu kilę padariniai gali būti panaikinami ne tik teismo nustatytos ir priteistos žalos atlyginimo (pinigine) forma, tačiau ir institucijos naujai įgyvendinamomis priemonėmis (priimant reikiamus sprendimus ar atliekant būtinus veiksmus) padarytoms klaidoms pašalinti.
- Remdamasi prieitomis išvadomis, Seimo kontrolierė akcentuoja, kad dėl tikėtinai buvusios ir nepanaikintos valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidos ir Valstybinės miškų tarnybos Schemų rengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka (pažymos 12.5 papunktis) nepatikslintų buvusio Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 484 kvartalo <…> taksacinio sklypo duomenų, pagal dabar Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre galiojančius ir nenuginčytus duomenis (pažymos 7.2 papunktis) Projekte suprojektuoto bendrojo naudojimo kelio vietoje yra miško žemė. Taigi konstatuotina, kad dar 2010 m. padaryta valstybės institucijų klaida šiuo metu gali (turi) būti ištaisyta tik galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Nepripažindamos savo padarytų klaidų Projekto rengimo ir tvirtinimo proceso metu, valstybės institucijos (tiek Tarnyba, tiek Valstybinė miškų tarnyba), kaip galimą Pareiškėjo problemos sprendimo būdą (be siūlymų nustatyti servitutą sandoriu ar teismo sprendimu) Pareiškėjui nurodė Miškų įstatyme nustatytą (pažymos 11.4 papunktis) miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą. Tačiau, anot institucijų, šią Apraše (pažymos 12.4 papunktis) įtvirtintą procedūrą turėtų inicijuoti, įgyvendinti ir finansuoti pats Pareiškėjas.
Seimo kontrolierė sutinka su tuo, jog atsižvelgiant į šios nagrinėjamos situacijos aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimybių inžineriniams statiniams įrengti (pažymos 11.4 papunktis), Pareiškėjo atveju galimai tikslingiausia būtų įgyvendinti minėtąją procedūrą. Tačiau, kaip jau akcentuota pirmiau, šio proceso įgyvendinimo našta negali būti perkelta tik Pareiškėjui, o valstybės padarytos klaidos negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita (pažymos 15 punktas).
Atsižvelgdama į tai, Seimo kontrolierė akcentuoja tą faktą, jog tiek Savivaldybės administracija, tiek Tarnyba, remiantis dabartine faktine padėtimi, mano, jog valstybinės reikšmės miško dalyje, kurioje ir turėtų būti Projekte projektuotas bendrojo naudojimo kelias, šiuo metu nėra miško. Tai patvirtina šių institucijų kreipimaisi į Valstybinę miškų tarnybą su prašymais įvertinti Nemenčinės r. p. Neries girininkijos 391 miško kvartalo <…> taksacinio sklypo dalies atitiktį miškui ir miško žemei keliamiems reikalavimams (pažymos 7.1, 8.3 papunkčiai). Ši aplinkybė patvirtinama ir pačios Valstybinės miškų tarnybos minėtosioms institucijoms pateikta 2018 m. birželio 14 d. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta informacija (pažymos 7.3 papunktis). Todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių esant ginčytinoms aplinkybėms bei gautiems tiek Savivaldybės administracijos, tiek Tarnybos prašymams, Valstybinė miškų tarnyba atsisakė naujai vietoje įvertinti realią dabartinę padėtį dėl Nemenčinės r. p. Neries girininkijos 391 miško kvartalo <…> taksacinio sklypo dalyje miško naudmenų egzistavimo / neegzistavimo (pažymos 7.2 papunktis). Seimo kontrolierės įsitikinimu, Valstybinės miškų tarnybos duomenų patikrinimas vietoje galėtų arba konstatuoti faktą, jog minėtoje valstybinės reikšmės miško vakarinėje dalyje nėra medžiais apaugusio ir miško žemei priskirtino ploto, arba patvirtintų, jog toje vietoje ankstesnio patikrinimo metu nustatyta miško laukymė yra išlikusi ir jos statusas negali būti keičiamas.
- Seimo kontrolierės nuomone, akivaizdu, kad susidariusioje situacijoje institucijos turi spręsti Pareiškėjui aktualų klausimą dėl privažiavimo iki žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) užtikrinimo ir ieškoti šios problemos sprendimo būdo (-ų), juolab kad tyrimo metu nustatyta (pažymos 21 punktas), jog dėl Projekto sprendinio dėl bendrojo naudojimo kelio neįgyvendinimo ne tik Pareiškėjui, tačiau ir žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) savininkui nėra užtikrinamas privažiavimas prie jiems priklausančių nuosavybės objektų.
Kaip minėta, Savivaldybės administracija ir Tarnyba, remdamosi Valstybinės miškų tarnybos nurodytu situacijos sprendimo būdu (miško žemės pavertimo kitomis žemės naudmenomis procedūros įgyvendinimo), nenurodė savo, kaip institucijų, veiksmų galimybių pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją, taip pat neieškojo Pareiškėjui kito galimo situacijos sprendimo būdo, tokio kaip miško kelio (jei po Valstybinės miškų tarnybos atlikto patikrinimo vietoje vis tik būtų konstatuota toje vietoje esant miško žemę) įrengimo variantas arba optimaliausiu būdu parinkto servituto nustatymas administraciniu aktu, kaip tai numato Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos (pažymos 11.5 papunktis), atkreipiant dėmesį, kad valstybinė žemė (valstybinės reikšmės miškas) nuo <…> g. šiaurės vakarų kryptimi, kurioje pagal Projektą yra suprojektuotas privažiavimo kelias Žemės sklypui, ribojasi su privačiuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, esančiu įrengtu keliu. Todėl šioje pažymoje konstatuotų išvadų pagrindu institucijos privalo tarpusavyje aptarti ir rasti bendrą sprendimą dėl atliktinų veiksmų pagal joms priskirtas vykdyti funkcijas bei tokiu būdu užtikrinti Pareiškėjo teisę turėti Žemės sklypą su privažiuojamu keliu kaip numato (numatė) teisės aktai.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Seimo kontrolierė daro išvadą, jog Pareiškėjo teisė naudotis savo nuosavybe (Žemės sklypu) yra nepagrįstai apribota dėl viešojo administravimo institucijų neveikimo sprendžiant Pareiškėjui aktualią problemą, todėl Pareiškėjo skundas dėl Tarnybos ir Valstybinės miškų tarnybos darbuotojų veiksmų (neveikimo) pripažintinas pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIŲ SPRENDIMAI
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė nusprendžia
X skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų netinkamų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant jo prašymą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procese bei 2023 m liepos 20 d. prašymą dėl privažiuojamojo kelio problemos sprendimo pripažinti pagrįstu.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė nusprendžia
X skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Valstybinės miškų tarnybos darbuotojų netinkamų veiksmų (neveikimo), kai Pareiškėjui nepagrįstai apribojamos jo teisės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. <…>), pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIŲ REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė Vilniaus miesto savivaldybės merui V. B. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui A. B. rekomenduoja pagal teisės aktuose priskirtą kompetenciją:
28.1. įvertinti pažymoje konstatuotą Pareiškėjo teisių į gerą viešąjį administravimą pažeidimo atvejį bei jį aptarti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus darbuotojais ir imtis veiksmų dėl tinkamo Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus veiklos, susijusios su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procese pareiškėjų prašymų nagrinėjimo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nustatyta tvarka ir terminais, užtikrinimo bei kontrolės;
28.2. teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti Pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (ŽPDRIS registruoto Nr. ZSFP-99707) ir apie priimtą sprendimą informuoti Pareiškėją;
28.3. pavesti atsakingiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojams dalyvauti Valstybinės miškų tarnybos inicijuotame susitikime, darbo grupėje ar komisijoje sprendžiant klausimą dėl privažiuojamojo kelio per Nemenčinės r. p. Neries girininkijos 391 miško kvartalo <…> taksacinį sklypą projektavimo galimybių bei po Valstybinės miškų tarnybos inicijuoto susitikimo (-ų), darbo grupės ar komisijos posėdžio (-ių) nurodyti (raštu) Valstybinei miškų tarnybai pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetenciją atliktinus veiksmus dėl Pareiškėjo nurodytos situacijos.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriui S.M. rekomenduoja:
29.1. susipažinti su šios pažymos 19–25 punktuose pateiktomis išvadomis ir įpareigoti atsakingus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos darbuotojus pažymoje Seimo kontrolierės pateiktų išvadų pagrindu pateikti optimaliausią Pareiškėjo problemos sprendimo būdą:
29.1.1. iš naujo išnagrinėjus Pareiškėjo situaciją dėl privažiuojamojo kelio iki žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) nustatymo galimybes, be kita ko, įvertinant galimybes dėl tarnaujančio kelio servituto (-ų) žemės sklypams (kadastro Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>) nustatymo administracinio akto pagrindu;
29.1.2. įvertinus su žemės sklypu (kadastro Nr. <…>) besiribojantiems žemės sklypams naujo (-ų) tarnaujančio kelio servituto (-ų) nustatymo administracinio akto pagrindu galimybes;
29.2. pavesti atsakingiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos darbuotojams dalyvauti Valstybinės miškų tarnybos inicijuotame susitikime, darbo grupėje ar komisijoje sprendžiant klausimą dėl privažiuojamojo kelio per Nemenčinės r. p. Neries girininkijos 391 miško kvartalo <…> taksacinį sklypą projektavimo galimybių bei po Valstybinės miškų tarnybos inicijuoto susitikimo (-ų), darbo grupės ar komisijos posėdžio (-ių) nurodyti (raštu) Valstybinei miškų tarnybai pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos kompetenciją atliktinus veiksmus dėl Pareiškėjo nurodytos situacijos.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojui, vykdančiam direktoriaus funkcijas, A. K. rekomenduoja:
30.1. atsižvelgiant į šios pažymos 24 punkte teiktas išvadas, kartu kviečiant dalyvauti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovus, atlikti Nemenčinės r. p. Neries girininkijos 391 miško kvartalo <…>taksaciniame sklype duomenų patikrinimą vietoje, siekiant įvertinti, ar Nemenčinės r. p. Neries girininkijos 391 miško kvartalo <…> taksacinio sklypo ribos, plotas atitinka Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus duomenis bei miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, apie patikrinimo vietoje rezultatus informuoti Seimo kontrolierę;
30.2. atsižvelgiant į atlikto patikrinimo vietoje rezultatus (tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti duomenys dėl Nemenčinės r. p. Neries girininkijos 391 miško kvartalo <…> taksacinio sklypo yra teisingi ir nekeistini, nes atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus), siekiant nustatyti institucijų (Valstybinės miškų tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos) būtinus priimti sprendimus ir (ar) būtinus atlikti veiksmus dėl Pareiškėjui aktualaus privažiuojamojo kelio iki žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) nustatymo, inicijuoti Valstybinės miškų tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos bei (esant poreikiui) kitų atsakingų institucijų atstovų susitikimą, darbo grupę ar komisiją ir imtis veiksmų prieitų išvadų ir (ar) priimto (-ų) sprendimo (-ų) įgyvendinimui;
30.3. atsižvelgiant į atlikto patikrinimo vietoje rezultatus (tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti duomenys dėl Nemenčinės r. p. Neries girininkijos 391 miško kvartalo <…> taksacinio sklypo yra teisingi ir nekeistini, nes atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus), pavesti atsakingiems Valstybinės miškų tarnybos darbuotojams įvertinti galimybes dėl Nemenčinės r. p. Neries girininkijos 391 miško kvartalo <…> taksacinio sklypo dalyje, besiribojančioje su žemės sklypais, kurių kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>, miško kelio įrengimo bei šį klausimą apsvarstyti su kitomis institucijomis Valstybinės miškų tarnybos inicijuoto susitikimo (-ų), darbo grupės ar komisijos posėdžio (-ių) metu.
Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė
Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė
[1] Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. XIV-2237 Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti buvo paskirta Jolita Miliuvienė, Seimo kontrolierės Mildos Vainiutės pradėtą tyrimą dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių atliko ir tyrimo išvadas dėl jo teikia Seimo kontrolierė J. Miliuvienė.
[2] Žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Ž49-4036 „Dėl Vilniaus miesto <…> seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės <…> kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – Projektas).