PAŽYMA DĖL X SKUNDŲ PRIEŠ MARIJAMPOLĖS PATAISOS NAMUS IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2020/1-1515/1553 |
---|---|
Data | 2021-03-04 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDŲ PRIEŠ MARIJAMPOLĖS PATAISOS NAMUS IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Augustinas Normantas |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje tiriami X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundai dėl Marijampolės pataisos namų (toliau vadinama – Marijampolės PN) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su užimtumo užtikrinimu, teise mokytis, teise dirbti ir skundų nagrinėjimu (toliau vadinama – Skundai).
- Skunduose, be kitų aplinkybių, Pareiškėjas rašo, kad:
2.1. 2020-08-18 kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymu leisti užsiimti individualia veikla, auginti dekoratyvinius medelius (bonsai), kurti jų kompozicijas, vėliau, su artimųjų pagalba, juos realizuoti laisvėje. Šiai veiklai jis prašė skirti atskiras patalpas;
2.2. 2020-09-15 sulaukė Marijampolės PN atsakymo, kuriuo jo prašymas buvo atmestas;
2.3. Marijampolės PN atsakymą jis apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau 2020-11-05 sulaukė Kalėjimų departamento rašto, kad Marijampolės PN atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas;
2.4. Marijampolės PN administracija nesuteikia darbo, neleidžia užsiimti individualia veikla, įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, iš paprastojoje grupėje bausmę atliekančių nuteistųjų buvo surinkti asmeniniai kompiuteriai ir mp3 grotuvai, vėliau paims ir televizorius, todėl nebelieka jokių galimybių užsiimti kažkokia veikla;
2.5. jau treji metai, kaip prašo leidimo mokytis profesinėje arba bendrojo lavinimo mokykloje, tačiau pataisos namų administracija neleidžia;
2.6. kituose lokaliniuose sektoriuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems leidžiama užsiimti individualia veikla ir skiriamos tam patalpos, tačiau jam neleidžiama;
2.7. 2020-08-20 kreipėsi su skundu į Marijampolės PN administraciją, norėdamas išsiaiškinti, kodėl jam nesudaromas „7 dienų individualaus užimtumo planas“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). 2020-09-15 Marijampolės PN parengė atsakymą į skundą ir jį atmetė kaip nepagrįstą;
2.8. Marijampolės PN 2020-09-15 atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamentas 2020-11-16 raštu jo skundą taip pat atmetė. Pareiškėjas teigia, kad jo skundai buvo išnagrinėti neišsamiai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, neatsakyta į jo užduotus klausimus.
- Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo ištirti jo Skundų aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Nustatytos tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierius 2020-12-08 raštu Nr. 4D-2020/1-1515//15533D-3175 kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, prašydamas paaiškinti Pareiškėjo Skunduose nurodytas aplinkybes.
Seimo kontrolierių įstaigoje 2021-01-28 gautas Marijampolės PN administracijos
2021-01-28 raštas Nr. 9/07-1091, kuriame nurodoma:
4.1. „nuteistasis X 2020-08-18 d. kreipėsi su prašymu leisti užsiimti individualia veikla. Jam atsakyta 2020-09-15 d.“
Marijampolės PN atsakyme Pareiškėjui paaiškinama, kad nėra galimybės įrengti patalpą medelių (bonsai) auginimui, be to, dekoratyvinių medelių auginimas nenumatytas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.
4.2. „Pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems leidžiama užsiimti kūrybine veikla dailės studijoje (piešti, drožinėti). Kitų patalpų vykdyti tokią veiklą nėra, todėl jei veiklą galima vykdyti savo gyvenamojoje patalpoje netrukdant kitiems ir užtikrinant, kad veiklai leisti daiktai nepatektų kitiems nuteistiesiems, leidžiama (megzti, klijuoti atvirukus). Parengtos atskiros tvarkos iki 2021 metų dėl tokios veiklos vykdymo nebuvo. 2021 m. sausio 14 d. įsakymu
Nr. 4/07-13 Marijampolės pataisos namų direktorius patvirtino tvarką, kuri bus taikoma leidžiant užsiimti tokia veikla (įsakymo kopija pridedama).“
4.3. „X atlikdamas bausmę dėl darbo kreipėsi 2021-01-18 d. teigdamas, kad nori susirasti darbą, ir prašydamas suteikti informaciją apie turimas laisvas darbo vietas, tačiau gavęs atsakymą apie laisvas darbo vietas prašymo įsidarbinti pagal pasiūlytas darbo vietas nepateikė […]. Anksčiau 2020-11-28 d. kreipėsi su prašymu pervesti į lengvąją grupę, prašyme nurodė, kad sutinka dirbti darbą „jeigu bus pasiūlytas normalus darbas, užtikrintos socialinės garantijos ir orus atlyginimas“ […].“
Marijampolės PN administracija 2021-01-18 raštu Nr. 20/07-44 Pareiškėją informavo, kad yra laisvų darbo vietų, ir nurodė konkrečias darbo specializacijas. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad dėl įsidarbinimo jis turi kreiptis į valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Marijampolės filialo administraciją.
4.4. Marijampolės PN administracija informavo, kad Marijampolės sektoriuje 2020 metų 4 ketvirtį dirbo 284 nuteistieji, iš jų: valstybės įmonėse prie pataisos namų – 161, ūkio darbus atliko – 81; iš esančiųjų Pusiaukelės namuose dirbo 17, dirbo be sargybos už teritorijos ribų – 3, kitose įmonėse – 22. Penkiolika (15) nuteistųjų užsiima individualia darbine, kūrybine arba kita veikla.
4.5. Pareiškėjas 2020-09-08 kreipėsi dėl priėmimo į Marijampolės suaugusiųjų mokymo centro Pataisos namų skyrių, jam buvo atsakyta 2020-09-10. raštu Atsakyme Pareiškėjui paaiškinta, kad dėl mokymosi 11 klasėje jis turi tiesiogiai kreiptis į Marijampolės suaugusiųjų mokymo centrą. Pareiškėjas Marijampolės PN administracijos atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui, Kalėjimų departamentas pasiūlė Marijampolės PN administracijai tarpininkauti dėl galimybės mokytis ir iš naujo išnagrinėti nuteistojo prašymą. Marijampolės PN 2020-12-07 raštu Pareiškėjui atsakė paaiškindamas, kad asmens byloje nėra duomenų apie pagrindinio išsilavinimo baigimą, tokių duomenų negalėjo pateikti ir Pareiškėjo nurodyta mokykla, todėl Pareiškėjui buvo pasiūlyta pačiam kreiptis į savo pagrindinio išsilavinimo vietą dėl išsilavinimą patvirtinančio dokumento gavimo.
Gautą Marijampolės PN administracijos atsakymą Pareiškėjas dar kartą skundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas išnagrinėjo 2020-12-11 gautą skundą ir 2021-01-25 pateikė atsakymą; skundas buvo atmestas.
4.6. Marijampolės PN administracija paaiškino, kad Pareiškėjas „2020 metais nepateikė išsilavinimą pagrindžiančių dokumentų, pateikė galimai netikslius duomenis suaugusiųjų mokymo centro atstovams, todėl priimtas nebuvo […]. Papildomai paaiškiname, kad vadovaujantis Priėmimo į Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo, patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 1-135, 40 punktu, pradėti mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, išskyrus socialinių įgūdžių ugdymo programą, priimamas asmuo, įgijus pagrindinį išsilavinimą ar pripažintą išsilavinimą, prilygintą pagrindiniam išsilavinimui. Asmuo, atvykęs mokytis iš kitos mokyklos, mokyklos vadovui pateikia atitinkamą išsilavinimą patvirtinantį pažymėjimą: pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, septynmečio mokslo pažymėjimą, aštuonmečio mokslo pažymėjimą, nepilno vidurinio mokslo pažymėjimą, devynmečio mokslo pažymėjimą arba 1993 ir 1994 m. išduotą pažymėjimą baigus devintąją klasę. Kalėjimų departamentas išnagrinėjo skundą ir pateikė atsakymą […].“
4.7. Marijampolės PN administracija dėl Pareiškėjo teiginių apie nesudaromą septynių dienų užimtumo planą paaiškino, kad nuteistasis dėl tokio septynių dienų individualaus užimtumo plano su skundu kreipėsi 2020-08-20. Jam raštu atsakyta 2020-09-15; atsakymas buvo skundžiamas Kalėjimų departamentui.
Marijampolės PN atsakyme rašoma, kad dinaminės priežiūros specialistai nuolat konsultuojasi su Resocializacijos skyriaus pareigūnais dėl Pareiškėjo individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymo. Pareiškėjui ne kartą buvo siūloma dalyvauti įvairiose reabilitacijos programose, tačiau jis nesutikdavo dalyvauti arba sąmoningai vilkindavo laiką. Nuteistajam buvo pasiūlyta daugiau bendradarbiauti su pareigūnais.
4.8. „Dėl netinkamos jo manymu dinaminės priežiūros vykdymo Marijampolės pataisos namuose 2020-12-16 d. buvo gautas X skundas, kuris iš Teisingumo ministerijos per Kalėjimų departamentą persiųstas nagrinėti pataisos namams. 2020-12-30 d. jam pateiktas atsakymas […].“
Marijampolės PN atsakyme nurodoma, kad lokalinio sektoriaus kiekvieno aukšto stenduose yra patalpina informacija apie užimtumo priemones ir dienotvarkes, tačiau Pareiškėjas pats nurodo, kad nelankys dinaminės priežiūros pareigūnų vykdomų programų.
- Seimo kontrolierius 2020-12-08 raštu Nr. 4D-2020/1-1515/1553/3D-3175 kreipėsi į į Kalėjimų departamentą, prašydamas paaiškinti Pareiškėjo Skunduose nurodytas aplinkybes.
Seimo kontrolierių įstaigoje 2020-12-17 gautas Kalėjimų departamento 2020-11-17 raštas Nr. 1S-3235, kuriuo pateikiamos Pareiškėjo 2020-10-06 ir 2020-10-12 skundų ir 2020-11-05 bei 2020-11-16 atsakymų jam kopijos.
5.1. Pareiškėjo 2020-10-06 skundo aplinkybės susijusios su Marijampolės PN direktoriaus atsisakymu leisti užsiimti individualia veikla ir auginti dekoratyvinius medelius (bonsai).
Kalėjimų departamentas 2020-11-05 atsakyme Pareiškėjui nurodė, kad Marijampolės PN atsakymas dėl leidimo užsiimti individualia veikla yra parengtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, o tai, kad atsakymas netenkina nuteistojo interesų, nereiškia, kad yra neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjui taip pat paaiškinta, kad individuali kūrybinė veikla įstaigose organizuojama pagal turimas galimybes ir resursus. Nuteistajam išaiškinta rašto apskundimo tvarka.
5.2. Pareiškėjo 2020-10-12 skundas, susijęs su septynių dienų užimtumo plano nesudarymu, nevykdoma dinamine priežiūra.
Kalėjimų departamentas 2020-11-16 atsakyme nurodo, kad Marijampolės PN atsakymas Pareiškėjui yra pagrįstas ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui išaiškinta dinaminės priežiūros paskirtis, taip pat nurodoma, kad jam yra sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kur numatytos ir suplanuotos pataisos priemonės, o septynių dienų plano sudarymas yra orientuotas į kamerose laikomus nuteistuosius, kurie negali laisvai judėti. Pareiškėjui primenama, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu ir patys nuteistieji turi rodyti iniciatyvą dalyvauti socialinės reabilitacijos procese. Pareiškėjui išaiškinta rašto apskundimo tvarka.
- Kalėjimų departamentas 2021-02-01 raštu Nr. 1S-261 papildomai pareiškė nuomonę dėl nuteistųjų užimtumo pataisos įstaigose ir nurodė:
6.1. „Manome, kad pataisos įstaigose leidžiama nuteistųjų individuali darbinė ir kūrybinė veikla turėtų būti įvairesnė ir labiau orientuota į kompetencijų ugdymą, ne tik tenkinanti tam tikrus nuteistųjų pomėgius, bet ir didintų jų galimybes sėkmingiau orientuotis į darbo rinką.“
6.2. „Nuteistųjų individuali darbinė, kūrybinė ar kitokia veikla reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 126 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, kurie to pageidauja, gali būti sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla. Ši veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu.
Nuteistųjų individualios darbinės, kūrybinės ir kitokios veiklos tvarką, taip pat šios veiklos rūšis, kuriomis nuteistiesiems draudžiama užsiimti, nustato Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 126 straipsnio 3 dalis).
Kalėjimų departamentas formalių rekomendacijų dėl šios veiklos organizavimo laisvės atėmimo vietų administracijoms nėra teikęs. Paprastai pataisos namų administracija atsirenka, kuria individualia veikla galima užsiimti, o kuria ne, atsižvelgdama į esamą infrastruktūrą, pageidaujančių užsiimti tam tikra veikla kiekį, egzistuojančias tradicijas, taip pat – į saugumo valdymo poreikius.“
6.3. „Dekoratyvinių augalų auginimas, kaip individuali veikla pataisos įstaigose, savaime neprieštarauja bausmės vykdymo tikslams, ką liudija ir atskirose pataisos įstaigose vykdoma praktika (pavyzdžiui, ne vienerius metus vykdoma programa „Žalioji oazė“). Pažymėtina, kad tokia veikla kartais kelia saugumo valdymo problemų, pasitaiko, jog dekoratyvinių ar kitų augalų auginimas išnaudojamas neteisėtoms veikloms (pavyzdžiui, neleidžiamų turėti daiktų slėptuvių įrengimui) ar paskatina nuteistųjų tarpusavio konfliktus. Vis dėlto, manome, kad šios veiklos rūšies teikiama socialinė-psichologinė nauda atsveria jos sukeliamas problemas.“
6.4. „Siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3023 redakcija), susijusias su nuteistųjų užimtumo organizavimu, įsigaliosiančias nuo 2022 m. sausio 1 d., Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-3 ,,Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatų, įsigaliosiančių 2022 m. sausio 1 d., susijusių su nuteistųjų užimtumo organizavimu, taikymo priemonių plano patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatų, įsigaliosiančių 2022 m. sausio 1 d., susijusių su nuteistųjų užimtumo organizavimu, taikymo priemonių planas (pridedamas). Šiame plane, be kita ko, numatytos priemonės ir dėl nuteistųjų užimtumo formos – individualios veiklos įgyvendinimo, pav., 2.12 punktu nustatyta priemonė – parengti tipinę tvarką, pagal kurią būtų padedama nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius.“
- Teisingumo ministerija, teikdama nuomonę dėl nuteistųjų užimtumo klausimų,
2021-02-12 rašte Nr. (1.39E) 7R-857 Seimo kontrolieriui paaiškino:
7.1. „Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, o taip pat remiantis tarptautine praktika, nuteistųjų darbinė veikla (darbas) laikoma svarbiausia (privaloma) jų užimtumo forma. Ji padeda nuteistiesiems ne tik neprarasti, bet ir įgyti būtinų darbinių įgūdžių, kurie ateityje prisidės prie sėkmingos integracijos į visuomenę, taip pat sudaro sąlygas atitinkamai formuoti ir jų pasaulėžiūrą, išmokant savo asmeninį gerbūvį kurti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų galimybė pataisos įstaigoje užsiimti individualia veikla yra tik viena iš fakultatyvinių jų užimtumo formų, kuri gali būti vykdoma greta privalomos darbinės veiklos ir tik išimtiniais atvejais – vietoje privalomos darbinės veiklos.“
7.2. „Teisingumo ministerijos nuomone, bausmių vykdymo sistema turėtų skatinti nuteistųjų saviraišką ir pagal galimybes sudaryti kuo palankesnes sąlygas jų kūrybinio potencialo, talentų ir (ar) pomėgių savirealizavimui. Ši užimtumo forma turėtų būti ypatingai skatinama tais atvejais, kai pataisos įstaigos administracija negali nuteistiesiems pasiūlyti darbo. Vis dėlto, vien tik nuteistojo išreikštas pageidavimas užsiimti bet kokia norima individualia veikla pataisos įstaigos administracijos neįpareigoja automatiškai išduoti tokį leidimą, kadangi prieš tai turi būti įvertinta, ar: nuteistojo pageidaujama veikla neprieštarautų teisės aktų reikalavimams, bausmės tikslams ir gerai moralei; nepažeistų kitų nuteistųjų teisių ir teisėtų interesų; pataisos įstaiga turi galimybes užtikrinti šiai veiklai vykdyti būtinas sąlygas arba įvertinti, ar tokių sąlygų sudarymas nepareikalaus papildomų išlaidų ar kitų sąnaudų.“
7.3. „Pažymėtina, kad vienas iš bausmių vykdymo sistemos uždavinių – suteikti bausmę atliekančiam nuteistajam galimybę mokytis ir įgyti konkrečią kvalifikaciją (specialybę, profesiją), suformuoti darbinius įgūdžius, taip užtikrinant kuo palankesnes nuteistojo galimybes pasirengti savarankiškam gyvenimui, integruotis į darbo rinką ir greičiau atlyginti (baigti atlyginti) nusikaltimu padarytą žalą (jei tokia buvo priteista).“
Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai
- Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK):
125 straipsnis. Nuteistųjų įtraukimas į darbą – „1. Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. 2. Nuteistieji neįgalieji, sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus ir ribotai pakaltinami nuteistieji į darbą gali būti įtraukiami tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir laisvų darbo vietų. Šių nuteistųjų darbingumo įvertinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 3. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. 4. Nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų. Ne pataisos įstaigose ir ne valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų į darbą įtraukiamų nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis nuteistųjų izoliavimo ir apsaugos reikalavimų“;
126 straipsnis. Nuteistųjų teisė užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla – „1. Nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, kurie to pageidauja, gali būti sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla. Ši veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu. 2. Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti nuteistiesiems individualia darbine, kūrybine ir kitokia veikla užsiimti ir vietoj darbo pataisos įstaigoje. 3. Nuteistųjų individualios darbinės, kūrybinės ir kitokios veiklos tvarką, taip pat šios veiklos rūšis, kuriomis nuteistiesiems draudžiama užsiimti, nustato Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės“;
147 straipsnis. Nuteistųjų bendrasis ugdymas – „1. Pataisos įstaigose organizuojamas nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis ugdymas. 2. Vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu. Nuteistųjų neįgaliųjų ir ribotai pakaltinamų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas jų pageidavimu, pataisos įstaigos administracijos sutikimu ir gydytojų leidimu. 3. Nuteistųjų bendrojo ugdymo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuteistųjų bendrąjį ugdymą organizuoja savivaldybės, kurių teritorijoje yra pataisos įstaigos“;
183 straipsnis. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas – „1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. 3. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.“
- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo
2020-01-01 iki 2020-09-01) (toliau vadinama ir – VAĮ):
3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […]“;
8 straipsnis. Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą – „1. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. 2. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. 3. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje“;
14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas – „7. Apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens duomenų ryšiui palaikyti. 8. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.“
- Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, numatyta:
„116. Pataisos įstaigos administracija skatina nuteistuosius užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla (toliau – individuali veikla), pagal galimybes įrengia tokiai veiklai vykdyti tinkamas patalpas ar kitą vietą ir aprūpina nuteistuosius reikmenimis individualiai veiklai vykdyti.
- Individualia veikla gali būti leidžiama nuteistiesiems užsiimti ir už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Sprendimą dėl leidimo nuteistajam užsiimti individualia veikla už pataisos įstaigos teritorijos ribų priima pataisos įsitaigos direktorius arba jį pavaduojantis pataisos pareigūnas.
- Pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir į jo elgesį atliekant bausmę, įvertinęs galimą riziką dėl nuteistojo negrįžimo į pataisos įstaigą, turi teisę priimti sprendimą nuteistojo, kuriam leista užsiimti individualia veikla už pataisos įstaigos teritorijos ribų, priežiūrai užtikrinti naudoti elektroninio stebėjimo priemones. Elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
- Nuteistiesiems draudžiama užsiimti individualia veikla, kuri būtų susijusi su darbais, nurodytais Bausmių vykdymo kodekso 2 priede.“
- Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30, nustatyta:
„7. Vyresni negu 16 metų įkalinti asmenys (išskyrus atliekančius arešto bausmę), norintys mokytis mokykloje, pateikia mokyklos vadovui rašytinį prašymą. […].
- Įkalintų asmenų priėmimą į mokyklą organizuoja laisvės atėmimo vietos administracija ir joje veikianti mokykla ar jos struktūriniai padaliniai pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra laisvės atėmimo vieta, tarybos nustatytą priėmimo tvarką, parengtą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais ir suderintą su Kalėjimų departamentu.“
- Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, nustatyta:
„24. Dinaminė priežiūra apima suimtųjų (nuteistųjų) nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, renkant, fiksuojant ir perduodant svarbią informaciją atsakingiems pataisos pareigūnams. Dinamine priežiūra siekiama identifikuoti kriminogeniniu požiūriu rizikingas ar kritines situacijas, atpažinti individualias kritines suimtųjų (nuteistųjų) būkles (agresiją, frustraciją, savižudybės riziką, depresiją, apsvaigimą, patirtą prievartą ir kt.), tinkamai į jas reaguoti ir konsultuoti suimtuosius (nuteistuosius) realizuojant jų teises.
- Pataisos pareigūnas, atliekantis dinaminės priežiūros funkcijas:
25.1. sudaro suimtiesiems (nuteistiesiems) iki 7 dienų individualaus užimtumo planus, nustatydamas laiką darbui, mokymuisi, pasimatymams, pasivaikščiojimui, skambinimui telefonu, maitinimuisi, prausimuisi duše, socialinės reabilitacijos užsiėmimams, susitikimams su advokatu, vizitui pas sveikatos priežiūros specialistą, taip pat užsiėmimams individualia ar kita veikla;
25.2. sprendžia įvairaus pobūdžio suimtųjų (nuteistųjų) problemas ir iškylančius klausimus arba pagal kompetenciją nukreipia pas kompetentingą specialistą;
25.3. kontroliuoja, kad suimtieji (nuteistieji) tiksliai ir nenukrypstamai įgyvendintų jiems sudarytus individualaus užimtumo planus;
25.4. kontroliuoja suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų švarą ir tvarką bei vizualiai įvertina jų techninę būklę (vertinami langai, grotos, kameros apšvietimas, skylės sienose ir t. t.);
25.5. organizuoja daiktų ir reikmenų (viršijančių nustatytą leistiną masę ir pan.) perdavimą saugoti įstaigos administracijai bei vykdo jų pasikeitimo ar grąžinimo kontrolę;
25.6. atlieka kitas Apsaugos ir priežiūros postų plane nustatytas funkcijas.“
Lietuvos Respublikos teismų praktika
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama ir – LVAT)
2014-04-09 aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:
,,Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2876/2011).“
Tyrimo išvados
- Atsižvelgiant į Skunduose nurodytas aplinkybes, tyrimo metu surinktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
14.1. dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, susijusių su užimtumo užtikrinimu;
14.2. dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, susijusių su dinamine priežiūra;
14.3. dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų nagrinėjant skundus.
Dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, susijusių su užimtumo užtikrinimu
- Pareiškėjas Skunduose Seimo kontrolieriui pranešė, kad kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymu leisti užsiimti individualia veikla – auginti dekoratyvinius medelius (bonsai), įrengti jiems auginti tinkamas patalpas ir vėliau padėti realizuoti produkciją, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Pareiškėjas taip pat rašo, kad Marijampolės PN administracija nesuteikia jam darbo, nesudaroma galimybė mokytis profesijos arba bendrojo lavinimo mokykloje.
- Dėl teisės užsiimti individualia veikla:
16.1. Bausmių vykdymo kodekso 126 straipsnyje numatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, kurie to pageidauja, gali būti sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine, kūrybine arba kitokia veikla. Ši veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad pataisos įstaigos administracija skatina nuteistuosius užsiimti individualia darbine, kūrybine arba kitokia veikla, pagal galimybes įrengia tokiai veiklai vykdyti tinkamas patalpas ar kitą vietą ir aprūpina nuteistuosius reikmenimis individualiai veiklai vykdyti.
16.2. Skundų tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu leisti užsiimti individualia veikla ir įrengti tam patalpas, leisti artimiesiems perduoti jam reikalingas tokiai veiklai medžiagas ir įrankius, o vėliau padėti realizuoti produkciją. Marijampolės PN Pareiškėjui atsakė ir paaiškino, kad nėra galimybės įrengti patalpą medelių (bonsai) auginimui, be to, dekoratyvinių medelių auginimas nenumatytas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Marijampolės PN administracija Seimo kontrolieriui paaiškino, kad nuteistiesiems leidžiama užsiimti kūrybine veikla dailės studijoje (piešti, drožinėti). Kitų patalpų vykdyti tokią veiklą nėra, todėl, jei veiklą galima vykdyti savo gyvenamojoje patalpoje netrukdant kitiems ir užtikrinant, kad veiklai leisti daiktai nepatektų kitiems nuteistiesiems, leidžiama tokia veikla užsiimti (megzti, klijuoti atvirukus).
16.3. Kalėjimų departamentas, teikdamas informaciją Seimo kontrolieriui, pažymėjo, kad dekoratyvinių augalų auginimas, kaip individuali veikla pataisos įstaigose, savaime neprieštarauja bausmės vykdymo tikslams, nes kai kuriose pataisos įstaigose vykdomos programos, susijusios su augalų auginimu (pvz., „Žalioji oazė“). Kalėjimų departamentas paaiškino, kad tokia veikla kartais kelia saugumo valdymo problemų, pasitaiko, jog dekoratyvinių arba kitų augalų auginimas išnaudojamas neteisėtoms veikloms arba paskatina nuteistųjų tarpusavio konfliktus, tačiau tokios veiklos rūšies teikiama socialinė-psichologinė nauda viršija jos sukeliamas problemas.
Teisingumo ministerija pažymėjo, kad nuteistųjų galimybė pataisos įstaigoje užsiimti individualia veikla yra tik viena iš fakultatyvinių jų užimtumo formų, kuri gali būti vykdoma greta privalomos darbinės veiklos ir tik išimtiniais atvejais – vietoje privalomos darbinės veiklos. Teisingumo ministerijos nuomone, bausmių vykdymo sistema turėtų skatinti nuteistųjų saviraišką ir pagal galimybes sudaryti kuo palankesnes sąlygas jų kūrybinio potencialo, talentų ir (ar) pomėgių savirealizavimui. Ši užimtumo forma turėtų būti ypatingai skatinama tais atvejais, kai pataisos įstaigos administracija negali nuteistiesiems pasiūlyti darbo. Vis dėlto vien tik nuteistojo išreikštas pageidavimas užsiimti bet kokia norima individualia veikla pataisos įstaigos administracijos neįpareigoja automatiškai išduoti tokį leidimą, kadangi prieš tai turi būti įvertinta, ar: nuteistojo pageidaujama veikla neprieštarautų teisės aktų reikalavimams, bausmės tikslams ir gerai moralei; nepažeistų kitų nuteistųjų teisių ir teisėtų interesų; pataisos įstaiga turi galimybes užtikrinti šiai veiklai vykdyti būtinas sąlygas arba įvertinti, ar tokių sąlygų sudarymas nepareikalaus papildomų išlaidų ar kitų sąnaudų.
16.4. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, susijusias su nuteistųjų užimtumo organizavimu, įsigaliosiančias nuo 2022 m. sausio 1 d., Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-3 patvirtino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatų, įsigaliosiančių 2022 m. sausio 1 d., susijusių su nuteistųjų užimtumo organizavimu, taikymo priemonių planą. Šiame plane, be kita ko, numatytos priemonės ir dėl nuteistųjų užimtumo formos – individualios veiklos įgyvendinimo, pav., 2.12 punktu nustatyta priemonė – parengti tipinę tvarką, pagal kurią būtų padedama nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius.
16.5. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad neabejojama užsiėmimo individualia veikla nauda nuteistiesiems ir kad tokios nuteistųjų iniciatyvos turėtų būti skatinamos bei palaikomos, tačiau kartu būtina atsižvelgti ir į realias konkrečios veiklos įgyvendinimo galimybes bei situaciją pataisos namuose, saugumo užtikrinimo kriterijus ir kitas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo tiriamu atveju Pareiškėjas pateikė prašymą verstis individualia veikla norėdamas ne tik dirbti, bet ir užsidirbti, tai yra, jam buvo svarbūs ne tik užimtumo klausimai. Pažymėtina, kad galimybė užsiimti individualia veikla nebuvo vienintelė galima Pareiškėjo užimtumo forma, nes nuteistasis turėjo galimybę dirbti įstaigos administracijos siūlomą darbą valstybės įmonėje, tačiau dirbti jis nenorėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės PN administracija neužtikrina Pareiškėjo užimtumo.
- Dėl teisės dirbti:
17.1. Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų.
17.2. Skundų tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl galimybės dirbti. Pareiškėjui buvo suteikta informacija apie laisvas darbo vietas bei įsidarbinimo tvarką, tačiau Pareiškėjas prašymo įdarbinti nepateikė.
17.3. Pažymėtina, kad, kaip teigia Teisingumo ministerija, vienas iš bausmių vykdymo sistemos uždavinių – suteikti bausmę atliekančiam nuteistajam galimybę mokytis ir įgyti konkrečią kvalifikaciją (specialybę, profesiją), suformuoti darbinius įgūdžius, taip užtikrinant kuo palankesnes nuteistojo galimybes pasirengti savarankiškam gyvenimui, integruotis į darbo rinką ir greičiau atlyginti (baigti atlyginti) nusikaltimu padarytą žalą (jei tokia buvo priteista) (pažymos 7 punktas).
Pastebėtina, kad, nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso pakeitimams, visi (išskyrus nurodytas išimtis) nuteistieji turės būti užimti darbine veikla.
Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tai yra į tai, kad Pareiškėjas turi galimybę dirbti, jam buvo suteikta informacija apie laisvas darbo vietas bei išaiškinta įdarbinimo tvarka, tačiau dirbti nuteistasis nepageidauja, todėl Skundų dalis dėl nesudaromų galimybių dirbti atmestina.
- Dėl teisės mokytis:
18.1. Bausmių vykdymo kodekso 147 straipsnyje numatyta, kad pataisos įstaigose organizuojamas nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis ugdymas. Vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu. Nuteistųjų bendrojo ugdymo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuteistųjų bendrąjį ugdymą organizuoja savivaldybės, kurių teritorijoje yra pataisos įstaigos.
Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos apraše numatyta, kad vyresni negu 16 metų įkalinti asmenys (išskyrus atliekančius arešto bausmę), norintys mokytis mokykloje, pateikia mokyklos vadovui rašytinį prašymą. Įkalintų asmenų priėmimą į mokyklą organizuoja laisvės atėmimo vietos administracija ir joje veikianti mokykla ar jos struktūriniai padaliniai pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra laisvės atėmimo vieta, tarybos nustatytą priėmimo tvarką, parengtą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais ir suderintą su Kalėjimų departamentu.
18.2. Skundų tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2020-09-08 kreipėsi dėl priėmimo į Marijampolės suaugusiųjų mokymo centro Pataisos namų skyrių, jam buvo atsakyta 2020-09-10 raštu. Atsakyme Pareiškėjui paaiškinta, kad dėl mokymosi 11 klasėje jis turi tiesiogiai kreiptis į Marijampolės suaugusiųjų mokymo centrą. Pareiškėjas Marijampolės PN administracijos atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui, Kalėjimų departamentas pasiūlė Marijampolės PN administracijai tarpininkauti dėl galimybės mokytis ir iš naujo išnagrinėti nuteistojo prašymą. Marijampolės PN Pareiškėjui atsakė iš naujo ir nurodė, kad asmens byloje nėra duomenų apie pagrindinio išsilavinimo baigimą, tokių duomenų negalėjo pateikti ir Pareiškėjo nurodyta mokykla, todėl Pareiškėjui buvo pasiūlyta pačiam kreiptis į savo pagrindinio išsilavinimo vietą dėl išsilavinimą patvirtinančio dokumento gavimo arba paprašyti artimųjų atsiųsti šį dokumentą.
Skundų tyrimo metu iš Kalėjimų departamento pateiktos informacijos paaiškėjo, kad Pareiškėjas suaugusiųjų mokymo centro atstovams pateikė galimai netikslius duomenis, todėl priimtas nebuvo, tačiau nuteistajam buvo suteikta visa informacija, kur jis turi kreiptis ir kokius dokumentus turi pateikti, jeigu nori mokytis pagal bendrojo ugdymo programą.
18.3. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjui buvo suteikta informacija dėl galimybės mokytis pagal bendrojo ugdymo programą, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis nuteistasis pats turi teikti prašymą mokyklos vadovybei ir pateikti išsilavinimą pagrindžiančius dokumentus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės PN administracija apribojo Pareiškėjo teisę mokytis.
Dėl Marijampolės PN veiksmų, susijusių su dinamine priežiūra
- Pareiškėjas Seimo kontrolieriui rašė, kad jam nesudaromas „7 dienų individualaus užimtumo planas“, nevykdoma dinaminė priežiūra.
- Skundų tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2020-08-20 kreipėsi su skundu į Marijampolės PN administraciją, prašydamas išsiaiškinti, kodėl nesudaromas 7 dienų užimtumo planas, ir nubausti teisės aktų nesilaikančius pareigūnus. Marijampolės PN administracija Pareiškėjui atsakė, kad pareigūnai, atliekantys dinaminės priežiūros funkcijas, užtikrina dienotvarkę pagal patvirtintą pataisos namų direktoriaus dienotvarkę bei grafikus. Šie pareigūnai glaudžiai bendradarbiauja su Resocializacijos skyriaus pareigūnais, atsakingais už būrį, ir konsultuojasi pagal nuteistojo individualų „pataisos planą“, į kokius užsiėmimus vesti ir kada. Rašte Pareiškėjui nurodoma, kad jis pats atsisako dalyvauti siūlomose programose.
- Dinaminio saugumo principų diegimas Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose buvo pradėtas 2014 m. gruodžio 30 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama ir – KD) direktoriui priėmus įsakymą Nr. V-564 „Dėl dinaminio saugumo laisvės atėmimo vietų įstaigose koncepcijos patvirtinimo“.
Koncepcijoje nurodoma, kad dinaminis saugumas yra suprantamas kaip pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmų bei priemonių visuma, kuriais siekiama tinkamai reaguoti į įkalinimo įstaigose veikiančių apsaugos sistemų pažeidimus, nustatyti kriminogeniniu požiūriu rizikingas ar kritines situacijas, atpažinti individualias kritines suimtųjų / nuteistųjų būkles, tinkamai į jas reaguoti ir konsultuoti suimtuosius / nuteistuosius socialiniais klausimais.
Dinaminis saugumas įstaigose turi būti įgyvendinamas suimtuosius / nuteistuosius skirstant į mažesnes grupes, patalpinant juos į kamerų tipo patalpas, leidžiant suimtiesiems / nuteistiesiems laisvai judėti savo gyvenamosiose, buitinėse ir pagalbinėse patalpose, savo būrio lauko teritorijoje (nuolat prižiūrint pareigūnams), suimtųjų / nuteistųjų judėjimą už būrio teritorijos ribų griežtai kontroliuojant pareigūnams, rakinant juos nakties metu, priežiūros pareigūnų postus gyvenamosiose patalpose išdėstant tokiu būdu, kad suimtieji / nuteistieji bet kuriuo paros metu galėtų tiesiogiai kreiptis į tarnybą vykdantį pareigūną, nuolatos stebint suimtuosius / nuteistuosius (taip pat ir vaizdo stebėjimo priemonėmis).
- Dinaminės priežiūros apimtis ir pagrindiniai principai buvo reglamentuoti naujai parengtoje ir nuo 2020 m. balandžio 1 d. įsigaliojusioje Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje. Šios instrukcijos 24 ir 25 punktuose numatyta, kad dinaminė priežiūra apima suimtųjų (nuteistųjų) nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, renkant, fiksuojant ir perduodant svarbią informaciją atsakingiems pataisos pareigūnams. Dinamine priežiūra siekiama identifikuoti kriminogeniniu požiūriu rizikingas ar kritines situacijas, atpažinti individualias kritines suimtųjų (nuteistųjų) būkles (agresiją, frustraciją, savižudybės riziką, depresiją, apsvaigimą, patirtą prievartą ir kt.), tinkamai į jas reaguoti ir konsultuoti suimtuosius (nuteistuosius) realizuojant jų teises. Pataisos pareigūnas, atliekantis dinaminės priežiūros funkcijas: sudaro suimtiesiems (nuteistiesiems) iki 7 dienų individualaus užimtumo planus, nustatydamas laiką darbui, mokymuisi, pasimatymams, pasivaikščiojimui, skambinimui telefonu, maitinimuisi, prausimuisi duše, socialinės reabilitacijos užsiėmimams, susitikimams su advokatu, vizitui pas sveikatos priežiūros specialistą, taip pat užsiėmimams individualia ar kita veikla; sprendžia įvairaus pobūdžio suimtųjų (nuteistųjų) problemas ir iškylančius klausimus arba pagal kompetenciją nukreipia pas kompetentingą specialistą; kontroliuoja, kad suimtieji (nuteistieji) tiksliai ir nenukrypstamai įgyvendintų jiems sudarytus individualaus užimtumo planus, bei atlieka kitas nustatytas funkcijas.
Skundų tyrimo metu nustatyta, kad nebuvo laikomasi šios instrukcijos 25.1 punkto ir Pareiškėjui nesudaromas 7 dienų individualaus užimtumo planas, kuriame būtų nustatytas laikas darbui, mokymuisi, pasimatymams, pasivaikščiojimui, skambinimui telefonu, maitinimuisi, prausimuisi duše, socialinės reabilitacijos užsiėmimams, susitikimams su advokatu, vizitui pas sveikatos priežiūros specialistą, taip pat užsiėmimams individualia arba kita veikla.
- Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nors Pareiškėjas gali nevaržomai susipažinti su visa dienotvarke ir veiklos grafikais, nes jie patalpinti koridoriuose esančiuose stenduose, ir visais klausimais gali betarpiškai kreiptis į budinčius pareigūnus,
tačiau jis yra laikomas lokaliniame sektoriuje, kur taikoma dinaminė priežiūra, todėl turi būti laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, susijusių su šios priežiūros organizavimu ir vykdymu. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo Skundų dalis dėl nesudaromo 7 dienų individualaus užimtumo plano pripažįstama pagrįsta.
Dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų nagrinėjant skundą
- Pareiškėjas Skunduose rašė, kad Marijampolės PN 2020-09-15 atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamentas 2020-11-16 raštu jo skundą atmetė. Pareiškėjas teigia, kad jo skundai buvo išnagrinėti neišsamiai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, neatsakyta į jo užduotus klausimus.
- BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Taigi, specialusis įstatymas, reguliuojantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus – BVK, – nustato privalomąją tvarką bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstiniam nagrinėjimui ne teismo tvarka.
- Iš Seimo kontrolieriui pateikto Pareiškėjo 2020-10-06 skundo (kopijos) nustatyta, kad jis skundė Marijampolės PN 2020-09-15 atsakymą, kuriuo atsisakoma leisti jam užsiimti individualia veikla (auginti medelius (bonsai), skirti veiklai patalpas, leisti iš artimųjų gauti priemones veiklai vykdyti.
Kalėjimų departamentas 2020-11-05 atsakyme nurodė, kad Marijampolės PN atsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, o tai, kad tas atsakymas netenkina Pareiškėjo, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir naikintinas. Nuteistajam paaiškinta, kad laisvės atėmimo vietos yra specifinės įstaigos ir užimtumo veiklos vykdomos pagal turimas galimybes ir resursus. Pareiškėjui išaiškinta rašto apskundimo tvarka.
- Skundų tyrimo metu Kalėjimų departamentas Seimo kontrolieriui pateikė ir Pareiškėjo 2020-10-12 skundo, gauto Kalėjimų departamente 2020-10-15, kopijas, iš jo nustatyta, kad Pareiškėjas prašė įvertinti Marijampolės PN direktoriaus atsakymo dėl galimai netinkamai vykdomos dinaminės priežiūros pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas teigė, kad nesilaikoma Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos nuostatą, nesudaromas septynių dienų individualaus užimtumo planas, nevykdomos ir kitos funkcijos.
Kalėjimų departamentas 2020-11-16 raštu Pareiškėjui paaiškino, kokia yra dinaminės priežiūros paskirtis, taip pat informavo, kad jam yra sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kur numatytos ir suplanuotos pataisos priemonės. Pareiškėjui paaiškinta, kad jo nurodomas septynių dienų užimtumo plano sudarymas yra „orientuotas į darbą su nuteistaisiais (suimtaisiais), laikomais kamerose“, kadangi izoliacija riboja jų laisvą judėjimą įstaigoje, o Pareiškėjas visus jam rūpimus klausimus betarpiškai gali aptarti su Resocializacijos arba Saugumo valdymo skyriaus pareigūnu. Pareiškėjui buvo priminta, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu ir patys nuteistieji turi rodyti iniciatyvą dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos procese; Pareiškėjui išaiškinta rašto apskundimo tvarka.
- Vadovaujantis VAĮ įtvirtintu išsamumo principu – viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes. Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta.
Skundų tyrimo metu Seimo kontrolieriui įvertinus Kalėjimų departamento 2020-11-05 atsakymą nustatyta, kad jis yra išsamus, įvertintas Pareiškėjo nurodytas Marijampolės PN atsakymas, Pareiškėjui paaiškinta apie užimtumo pataisos namuose galimybes, išaiškinta Kalėjimų departamento atsakymų apskundimo tvarka, atsakymas parengtas per teisės aktuose nustatytą terminą.
Tačiau, įvertinus Kalėjimų departamento 2020-11-16 Pareiškėjui pateiktą atsakymą, nustatyta, kad Kalėjimų departamentas Marijampolės PN administracijos neveikimą ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 25.1 punkto nesilaikymą motyvuoja argumentais, kurie nenumatyti teisės aktuose, tai yra šioje instrukcijoje nekalbama, kad 7 dienų individualaus užimtumo planas turi būti rengiamas tik kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems (suimtiesiems) dėl jų judėjimo apribojimo. Todėl darytina išvada, kad šis Kalėjimų departamento atsakymas parengtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto objektyvumo principo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, bei neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes individualus administracinis aktus turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
- Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir įvertinus Kalėjimų departamento Pareiškėjui pateikto atsakymo turinį, darytina išvada, kad 2020-11-16 atsakymas parengtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, Marijampolės PN neveikimas ir 7 dienų individualaus užimtumo plano nesudarymas motyvuojamas teisės aktuose nenurodytais argumentais, todėl Pareiškėjo Skundai (dalis dėl Kalėjimų departamento pareigūnų galimai netinkamų veiksmų nagrinėjant jo skundą) pripažįstami pagrįstais.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
- Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundus dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo užimtumo užtikrinimu, atmesti.
- Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundus dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su dinaminės priežiūros vykdymu, pripažinti pagrįstais.
- Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundus dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo skundo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstais.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Marijampolės pataisos namų direktoriui rekomenduoja užtikrinti, kad Pareiškėjui ir kitiems nuteistiesiems būtų sudaromas 7 dienų individualaus užimtumo planas ir įstaigoje vykdoma dinaminė priežiūra būtų organizuojama laikantis visų teisės aktų reikalavimų.
- Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Kalėjimų departamentui direktoriui rekomenduoja užtikrinti, kad atsakymai nuteistiesiems / suimtiesiems būtų rengiami vadovaujantis teisės aktų nuorodomis, atitikti objektyvumo, išsamumo principus ir administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus.
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas