PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS PATAISOS NAMUS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas ) skundą (toliau vadinama ir – Skundas) dėl Vilniaus pataisos namų (toliau vadinama ir – Vilniaus PN, VPN) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamomis priemonėmis užtikrinant Pareiškėjo saugumą ir neorganizuojant socialinės reabilitacijos.

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. „Š. m. [rengėjo pastaba: 2020 m.] kovo 16 d. buvau perkeltas iš Pravieniškių PN [reng. past. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija] 1 sektoriaus į Vilniaus PN. Kalėjimų departamentas motyvavo mano perkėlimą tuom, kad nori pagerinti mano resocializaciją. Atvykęs į Vilniaus PN buvau paskirtas į 2 būrį. Būdamas tame būry (jame buvau tik kelias dienas), sutikau asmenų, su kuriais esu turėjęs konfliktų, susilaukiau iš jų grasinimų susidoroti, tuomet kreipiausi į KŽS [reng. past. Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius] pareigūnus, paaiškinau visą situaciją, paprašiau, kad mane perkeltų į kitą įkalinimo įstaigą, nes čia man nesaugu. KŽS pareigūnas paaiškino, kad šiuo metu karantinas […] ir etapai kol kas nevyksta, bet mane patikino, kad maždaug gegužės vidury atsinaujins etapai į kitas įkalinimo įstaigas ir būsiu perkeltas, bet iki to laiko bus man skirta izoliacija nuo kitų asmenų, kad apsaugotų mano gyvybę ir būsiu perkeltas į rakinamą kamerą. Izoliacijoje buvau 3 mėnesius, per tą visą laiką nebuvo imtasi jokių veiksmų dėl mano perkėlimo į kitą įstaigą. Liepos 1 d. pasikeitus BVK [reng. past. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas; toliau vadinama ir – BVK] buvo pakeistas 70 str. dėl skyrimo termino, taip Vilniaus PN direktorius neturėjo galimybės man izoliaciją pratęsti. Buvo priimtas sprendimas, kad mane laikyt toliau kamerų tipo patalpose mane bausti. […]. po 3 man skirtų nuobaudų, buvo priimtas sprendimas mane perkelti į drausmės grupę“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „Nuo pat man atvykus į Vilniaus PN buvau tik baudžiamas. Per 5 mėnesius kol esu laikomas kamerų tipo patalpose, nei karto nebuvau išvestas į užsiėmimus, nes jie čia apskritai nevyksta […]. Kreipiausi į administraciją, kad mane užrašytų į resocializacijos programas, man atsakė, kad drausmės grupei nėra jos vykdomos.“

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes ir „įpareigoti Kalėjimų departamentą [reng. past. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; toliau vadinama ir – Kalėjimų departamentas arba KD] arba Vilniaus PN direktorių imtis veiksmų dėl mano perkėlimo, kadangi į mano raštiškus prašymus yra tiesiog neatsakoma arba nurodoma kreiptis į kitus asmenis arba tiesiog laukti“.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 4D-2020/1-1179/3D-2459 ir 2021 m. sausio 26 d. raštu Nr. 4D-2020/1-1179/3D-205 kreipėsi į VPN, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2020 m. spalio 12 d. ir 2021 m. vasario 2 d. Seimo kontrolierius gavo VPN 2020 m. spalio 12 d. raštą Nr. 9-5941 ir 2021 m. vasario 2 d. raštą Nr. 9-592.

Šiuose raštuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose nurodoma:

4.1. „Informuojame, kad vadovaujantis BVK 68 str. nuostatomis, nuteistieji yra skirstomi į grupes. Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę drausmės grupės sąlygomis arba perkeltiems į kamerų tipo patalpas yra sudarytos sąlygos užsiimti individualia, menine ir kūrybine veikla kamerose. Resocializacijos skyriaus specialistai nuteistuosius aprūpina reikiamomis priemonėmis. Nuteistiesiems į kameras išduodami stalo žaidimai, yra sudaryta galimybė individualių konsultacijų metu bendrauti su Resocializacijos skyriaus specialistais bei psichologais. Sudaryta galimybė naudotis laisvalaikio užimtumo patalpa, kurioje įrengtas stalo tenisas, nuteistieji išvedami papildomai pasivaikščioti. Išreiškus norą yra galimybė bendrauti su kunigu, sudarytos galimybės dalyvauti įstaigoje organizuojamuose konkursuose bei skaityti knygas. Atkreiptinas dėmesys, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Nuteistasis X drausmės grupėje yra nuo 2020-07-27, į Resocializacijos skyriaus specialistus dėl pozityvaus užimtumo priemonių ir kitų socialinės reabilitacijos programų vykdymo atvykęs į Vilniaus PN nesikreipė“;

4.2. „2020-03-17 nuteistasis X atvyko į Vilniaus PN. 2020-03-24 Vilniaus PN direktoriaus įsakymu […] Nr. 7-90 […] buvo paskirtas į 2-202-04 gyvenamąją patalpą.
2020-03-31 d. gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos (toliau vadinama ir – KD KŽV) 2-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus […] pranešimas Nr. 2B-45, kuriame pareigūnas nurodė, kad siekiant išvengti galimai konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų, tikslinga […] nuteistąjį X laikinai izoliuoti nuo kitų nuteistųjų“;

4.3. Pareiškėjas nuo kitų nuteistųjų buvo izoliuojamas nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. liepos 6 d.;

4.4. vadovaujantis BVK 70 straipsniu ir Vilniaus PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. liepos 6 d. nutarimu Nr. 39-170 Pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas izoliuojant nuo kitų nuteistųjų iki 2020 m. liepos 8 d., nurodant, kad jis galimai pažeidė teisės aktų reikalvimus, nes atsisakė eiti į jam paskirtą būrį ir gyvenamąją patalpą;

4.5. 2020 m. liepos 7 d. Vilniaus PN buvo gauta KD KŽV Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma Nr. LV-3597, kurioje nurodoma „tarp […] nuteistųjų Y (Seimo kontrolieriui asmens vardas ir pavardė žinomi) […] ir X […] kilo nesutarimai. Nuteistasis Y prieš nuteistąjį X naudojo psichologinį smurtą, todėl X buvo izoliuotas. […]. Kadangi ateityje tarp minėtų nuteistųjų gali kilti konfliktai, KŽS (reng. past. Kriminalinės žvalgybos skyrius) siūlo […] užtikrinti nuteistųjų Y ir X sustiprintą priežiūrą. Nesant tokiai galimybei, tikslinga spręsti klausimą dėl nuteistųjų atskyrimo, vieną iš jų pervežant į kitus pataisos namus“;

4.6. Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 28-276 Pareiškėjui skiriama nuobauda (papeikimas) už VPN pareigūnų nurodymo eiti į paskirtą būrį ir gyvenamąją patalpą nevykdymą;

4.7. vadovaujantis BVK 70 straipsniu ir Vilniaus PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 39-174 Pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas izoliuojant nuo kitų nuteistųjų iki 2020 m. liepos 10 d., nurodant, kad jis galimai pažeidė teisės aktų reikalvimus, nes atsisakė eiti į jam paskirtą būrį ir gyvenamąją patalpą;

4.8. Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 28-281 Pareiškėjui skiriama nuobauda (perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų) už VPN pareigūnų nurodymo eiti į paskirtą būrį ir gyvenamąją patalpą nevykdymą;

4.9. KD direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. NN-300 Pareiškėjas buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

5. BVK:

70 straipsnis „Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose“ –
„1. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. […]. 6. Pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų“;

111 straipsnis „Pataisos įstaigų režimo paskirtis ir nuteistųjų pataisos priemonės“ – „1. Pagrindinė pataisos įstaigų režimo paskirtis – padėti įgyvendinti nuteistųjų pataisos priemones ir užtikrinti pataisos įstaigų saugumą. 2. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonės yra socialinė reabilitacija ir užimtumas“;

112 straipsnis „Pataisos įstaigų režimas ir pagrindiniai jo reikalavimai“ – „1. Režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. 2. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės
atlikimo metu“;

114 straipsnis „Pataisos įstaigų apsauga“ – „1. Pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai“;

136 straipsnis „Socialinės reabilitacijos organizavimas“ – „1. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius“;

137 straipsnis „Socialinės reabilitacijos tikslai, veiksmai ir priemonės“ – „1. Nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. 2. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai: 1) mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką; 2) motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis; 3) užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimą. 3. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmai: 1) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas; 2) kriminogeninių veiksnių nustatymas; 3) priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas. 4. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis“;

137¹ straipsnis „Socialinės reabilitacijos planavimas“ – „1. Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Sudarant šį planą, turi dalyvauti nuteistasis. Sudarant individualų socialinės reabilitacijos planą gali būti įtraukiamos šio Kodekso 136 straipsnyje nurodytos organizacijos ir asmenys, kurių dalyvavimas įgyvendinat socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones gali padėti nuteistajam socialiai reabilituotis. […]. 4. Individualus socialinės reabilitacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą. 5. Nuteistasis su individualiu socialinės reabilitacijos planu supažindinamas pasirašytinai.“

Tyrimo išvados

6. Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

6.1. dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai neužtikrinant Pareiškėjo saugumo;

6.2. dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai neorganizuojant Pareiškėjo socialinės reabilitacijos.

Dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo)

 galimai neužtikrinant Pareiškėjo saugumo

7. Skunde nurodoma, kad Vilniaus PN pareigūnai nesiėmė priemonių spręsti klausimų dėl Pareiškėjo saugumo užtikrinimo ir perkėlimo į kitus pataisos namus.

8. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą (šios pažymos 5 punktas) pataisos įstaigų režimo paskirtis yra padėti įgyvendinti nuteistųjų pataisos priemones ir užtikrinti pataisos įstaigų saugumą, nuolatos prižiūrint ir izoliuojant bausmę atliekančius asmenis. BVK 114 straipsnyje nustatyta, kad pareiga saugoti bausmę atliekančius asmenis, įskaitant ir nuo grėsmių, kurias jiems gali sukelti kiti nuteistieji, tenka pataisos įstaigos pareigūnams.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau vadinama ir – EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), pateikė išvadą, jog, siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų įkalintų asmenų pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar įkalinimo įstaigos administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, nes įkalinimo įstaigos administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar įkalinti asmenys kelia pavojų (sau ar kitiems).

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. liepos 7 d. Vilniaus PN buvo gauta KD KŽV Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma Nr. LV-3597, kurioje nurodoma, kad tarp Pareiškėjo ir kito VPN laikomo nuteistojo yra kilęs konfliktas, todėl yra reikalinga spręsti susiklosčiusią situaciją jiems skiriant sustiprintą priežiūrą arba vieną iš jų pervežant į kitus pataisos namus. VPN administracija, užuot sprendusi klausimą dėl Pareiškėjo saugumo užtikrinimo (t. y. skiriant sustiprintą priežiūrą, pervežant vieną iš nuteistųjų į kitus pataisos namus, izoliuojant Pareiškėją arba imantis kitų veiksmų), 2020 m. liepos 7 d. Pareiškėjui skyrė nuobaudą (papeikimą), o 2020 m. liepos 9 d. – dar vieną nuobaudą (perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų) už tai, kad Pareiškėjas, siekdamas išvengti konflikto su kitu nuteistuoju, nevykdė Vilniaus PN pareigūnų nurodymo eiti į paskirtą būrį ir gyvenamąją patalpą.

Šios aplinkybės leidžia teigti, kad VPN žinojo apie Pareiškėjui gresiantį pavojų, tačiau nevykdė teisės aktuose įtvirtintos pareigos ir nesiėmė priemonių jį apsaugoti, priešingai, jį baudė už elgesį, kai dėl Vilniaus PN administracijos ir pareigūnų netinkamo veikimo Pareiškėjas pats turėjo imtis veiksmų save apsaugoti. Pažymėtina, kad toks VPN administracijos ir pareigūnų netinkamas veikimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir galėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl VPN pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant Pareiškėjo saugumo, yra pagrįsta.

Kadangi po Seimo kontrolieriaus kreipimosi KD direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. NN-300 Pareiškėjas buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus tęsti bausmės atlikimą ir Skunde keliamos problemos dėl VPN pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nesprendžiant klausimo, susijusio su Pareiškėjo perkėlimu į kitus pataisos namus, buvo išspręstos, rekomendacija dėl Pareiškėjo pervežimo į kitus pataisos namus, siekiant užtikrinti jo saugumą, neteiktina.

VPN direktoriui rekomenduotina imtis priemonių, kad ateityje, gavus informaciją apie VPN bausmę atliekančių asmenų konfliktus, dėl kurių gresia pavojus šių asmenų psichinei ar fizinei sveikatai, netaikant nuobaudų skyrimo instituto būtų nedelsiant sprendžiami klausimai dėl tokių asmenų atskyrimo ir jų saugumo užtikrinimo.

Dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo)

galimai neorganizuojant Pareiškėjo socialinės reabilitacijos

10. Skunde nurodoma, kad Vilniaus PN pareigūnai neorganizavo Pareiškėjo socialinės reabilitacijos ir netaikė jam pozityvaus užimtumo priemonių.

11. 11. Įkalinimas visada susijęs su tam tikrais praradimais, kurie yra laisvės atėmimo rezultatas. Patekę į įkalinimo įstaigą nuteistieji dažniausiai praranda darbą, gyvenamąją vietą ir dažnai nutraukia šeimyninius ryšius. Dėl šių praradimų laisvės atėmimo metu asmeniui, išėjusiam į laisvę, yra sudėtinga prisitaikyti visuomenėje. Siekiant sušvelninti neigiamą įkalinimo poveikį, bausmių vykdymas yra nukreiptas į jo socialinę reabilitaciją, t. y., į tai, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad nuteistiesiems, atliekantiems bausmę VPN drausmės grupės sąlygomis arba perkeltiems į kamerų tipo patalpas, yra sudarytos sąlygos užsiimti individualia, menine ir kūrybine veikla kamerose. VPN Resocializacijos skyriaus specialistai nuteistuosius aprūpina reikiamomis priemonėmis. Nuteistiesiems į kameras išduodami stalo žaidimai, yra sudaryta galimybė individualių konsultacijų metu bendrauti su VPN Resocializacijos skyriaus specialistais bei psichologais. Sudaryta galimybė naudotis laisvalaikio užimtumo patalpa, kurioje įrengtas stalo tenisas, nuteistieji išvedami papildomai pasivaikščioti. Išreiškus norą yra galimybė bendrauti su kunigu, sudarytos galimybės dalyvauti įstaigoje organizuojamuose konkursuose bei skaityti knygas. Kaip rašoma Vilniaus PN pareigūnų atsakyme, Pareiškėjas į VPN Resocializacijos skyriaus specialistus dėl pozityvaus užimtumo priemonių ir socialinės reabilitacijos programų vykdymo atvykęs į VPN nesikreipė.

Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą (šios pažymos 5 punktas) laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja KD, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos (nagrinėjamu atveju – VPN), įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos KD direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Pažymėtina, kad socialinė reabilitacija vyksta pagal pataisos įstaigos pareigūnų nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Sudarant šį planą, turi dalyvauti nuteistasis. Individualus socialinės reabilitacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą. Be to, nuteistasis su individualiu socialinės reabilitacijos planu turi būti supažindinamas pasirašytinai.

Sisteminė pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teigti, kad į pataisos įstaigą (šiuo atveju – VPN) atvykęs nuteistasis (šiuo atveju – Pareiškėjas) neprivalo kreiptis dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonių taikymo. Būtent pataisos įstaigos administracija ir pareigūnai turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, siekiant tinkamai įgyvendinti nuteistojo reintegracijos principą: supažindinti atvykusį nuteistąjį su socialinės reabilitacijos galimybėmis, pradėti dialogą su asmeniu apie tai, kokiose programose jis pageidautų dalyvauti ir kurios pozityvaus užimtumo priemonės galėtų turėti teigiamos įtakos jo taisymosi procesui, motyvuoti ir skatinti nuteistąjį savo noru aktyviai naudotis siūlomomis galimybėmis. Atsižvelgdami į pokalbio metu pateiktą nuteistojo valią ir į teisės aktuose nustatytą terminą pataisos įstaigos pareigūnai turi sudaryti nuteistojo individualų socialinės reabilitacijos planą, supažindinti su juo nuteistąjį ir šį planą vykdyti.

Nagrinėjamu atveju VPN nepateikė duomenų, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų ėmęsi šių veiksmų, t. y., supažindinę Pareiškėją su socialinės reabilitacijos Vilniaus PN galimybėmis ir pozityvaus užimtumo priemonėmis, su juo būtų aptarę, kuriose socialinės reabilitacijos programose Pareiškėjas ketina dalyvauti ir kokios pozityvaus užimtumo priemonės jam galėtų būti taikomos, per teisės aktuose nustatytą terminą būtų sudarę Pareiškėjo individualų socialinės reabiltacijos planą ir jį vykdę.

Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjo teiginiai buvo patvirtinti, t. y., VPN pareigūnai Pareiškėjui neorganizavo socialinės reabilitacijos ir netaikė pozityvaus užimtumo priemonių.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), neorganizuojant Pareiškėjo socialinės reabilitacijos, yra pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžiama X Skundo dalį Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant Pareiškėjo saugumo, pripažinti pagrįsta.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžiama X Skundo dalį dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), neorganizuojant Pareiškėjo socialinės reabilitacijos, pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Kalėjimų departamento direktoriui Virginijui Kulikauskui rekomenduotina imtis priemonių, kad ateityje KD pavaldžios įstaigos, gavusios informaciją apie jose bausmę atliekančių asmenų konfliktus, dėl kurių gresia pavojus šių asmenų psichinei arba fizinei sveikatai, nedelsiant imtų spręsti klausimus dėl tokių asmenų atskyrimo, netaikant nuobaudų skyrimo instituto, ir jų saugumo užtikrinimo.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Vilniaus PN direktoriui Viktorui Davidenko rekomenduotina imtis priemonių, kad ateityje:

16.1. gavus informaciją apie Vilniaus PN bausmę atliekančių asmenų konfliktus, dėl kurių gresia pavojus šių asmenų psichinei arba fizinei sveikatai, netaikant nuobaudų skyrimo instituto būtų nedelsiant sprendžiami klausimai dėl tokių asmenų atskyrimo  ir jų saugumo užtikrinimo;

16.2. Vilniaus PN pareigūnai naujai į įstaigą atvykusį nuteistąjį supažindintų su socialinės reabilitacijos teikimo VPN galimybėmis ir pozityvaus užimtumo priemonėmis, su juo aptartų, kuriose socialinės reabilitacijos programose jis ketina dalyvauti ir kokios pozityvaus užimtumo priemonės jam galėtų būti taikomos, per teisės aktuose nustatytą terminą sudarytų nuteistojo individualų socialinės reabiltacijos planą ir jį vykdytų.

17. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius                                                                                    Augustinas Normantas