PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. vasario 19 d. gavo X (toliau tekste ir citatose – Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau tekste ir citatose ir – Savivaldybė) administracijos pareigūnų galimo piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, sprendžiant socialinio būsto suteikimo klausimą (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėja Skunde rašo:

2.1. „Esu neįgali, dėl tam tikrų skolų mane šeimininkai […] žada išmesti iš buto, dėl to kreipiausi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl gyvenamosios vietos. Pirmiausia kreipiausi dėl apsaugoto būsto, bet ten manęs nepriėmė, nes pasakė, kad esu per sunki ligonė dėl to, kad turiu <…> (laikinai)“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Po to kreipiausi vėl į Savivaldybę dėl apgyvendinimo kažkur kitur, bet, kur jie siūlė, manęs nepriima, dėl to, kad nesu savarankiška.“

2.3. „Taip mano klausimą ir paliko, dėl gyvenamosios vietos jie daugiau nieko nedaro. Be to, stoviu eilėje gauti socialinį būstą jau nuo 18 metų stoviu, man dabar 26 ir dar jo negaunu, nes sakė tik po kokių 5 metų gausiu. Taip išeina, kad esu palikta likimo valiai. Ir daugiau dėl gyvenamosios vietos klausimas nesisprendžia, o tuoj prarasiu butą. Aš neįsivaizduoju, kur dar galėčiau kreiptis, kad gauti bent stogą virš galvos, nes matau Savivaldybei nerūpi, kad greit liksiu gatvėje“.

 

3. Skunde Seimo kontrolierės prašoma „padėti išspręsti šį klausimą su Vilniaus miesto savivaldybe“.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Siekdama išsiaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes, Seimo kontrolierė raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, reikalingus Skundo nagrinėjimui.

 

5. Savivaldybės 2024 m. kovo 26 d. rašte Nr. A51-44549/24(3.3.2.29E-PAS) Seimo kontrolierei nurodyta ši informacija, patvirtinta atitinkamais dokumentais:

5.1. Į prašymus ir klausimus: „ar Pareiškėja yra kreipusis į Savivaldybę dėl apsaugoto būsto“; „kada ir kiek kartų kreipėsi“; „kaip šis klausimas buvo sprendžiamas Savivaldybėje, kokie sprendimai priimti; jeigu nepriimti, nurodyti, dėl kokių priežasčių“; „argumentuotai paaiškinti (pakomentuoti) Pareiškėjos Skundo teiginį, kad apsaugotas būstas nebuvo jai suteiktas, nes „pasakė, kad esu per sunki ligonė dėl to, kad turiu <…> (laikinai)“ (pažymos 2.1 papunktis), atsakyta:

„Pareiškėja yra kreipusis dėl apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugos suteikimo į Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą. Pareiškėjos 2023-06-23 prašymas, adresuotas Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrui, kartu su kitais dokumentais 2023-06-30 tarnybiniu raštu Nr. A121-17772/23(2.1.19E-SOP) ,,Dėl socialinės priežiūros apsaugotame būste paslaugų skyrimo X“ persiųstas nagrinėti Administracijos Socialinių paslaugų skyriui.“ „Pareiškėja kreipėsi 2023-06-23 vieną kartą.“

„Savivaldybėje klausimas buvo sprendžiamas apsvarstant Pareiškėjos prašymą Administracijos Socialinės priežiūros paslaugų skyrimo komisijos (toliau – Komisija) 2023-07-13 posėdyje (protokolo Nr. A16-1077/23(2.1.36E-SOP) ir papildomai – 2023-07-25 posėdyje (protokolo Nr. A16-1121/23(2.1.36E-SOP). Komisija priėmė sprendimą skirti Pareiškėjai apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugą ir išduoti siuntimą tuomet, kai bus pasirašyta apsaugoto būsto socialinės priežiūros paslaugų teikimo sutartis su įstaiga, teiksiančia šias paslaugas. Pareiškėja pagal prašymo gavimo Savivaldybėje datą (t. y. 2023-06-30) buvo įrašyta į asmenų, laukiančių apsigyventi apsaugotame būste sąrašą, jos eilės numeris sąraše – 10-asis.“

„Paaiškiname, kad 2023 m. gruodžio mėnesį apsaugotame būste […] atsilaisvino vieta moteriai. Su Pareiškėja buvo susisiekta telefonu ir paklausta, ar jai šiuo metu reikalinga apgyvendinimo apsaugotame būste paslauga. Pareiškėjai pareiškus norą apsigyventi apsaugotame būste, ji buvo paprašyta pasiskambinti nurodytu telefonu ir, iš anksto susitarus, nuvykti į paslaugas teikiančios Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos veiklos vietą […] apžiūrėti kambarį, susipažinti su kitomis paslaugų gavėjomis ir susitarti, nuo kada ji galės apsigyventi. Pareiškėja pažadėjo nuvykti ir apie tai pranešti telefonu. Nesulaukus pareiškėjos skambučio, 2024-01-15 pakartotinai buvo susisiekta Pareiškėja. Pareiškėja paaiškino, kad apsaugoto būsto apžiūrėti nebuvo nuvykusi, nes pateko į ligoninę, o dabar ji iš tos ligoninės yra perkelta į kitą ligoninę.

Grįžusi iš gydymo įstaigos Pareiškėja su asmenine asistente (toliau – Asistentė) nuvyko į apsaugotą būstą. Po jų apsilankymo apsaugotame būste, į Administracijos Socialinės gerovės skyrių paskambino Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos darbuotoja ir pranešė, kad, Pareiškėjos teigimu, ją kasdien ištinka <…> priepuoliai, nepaisant to, kad ji vartoja vaistus. Po 2023 m. gruodžio mėnesį patirto <…> priepuolio, kurio metu buvo stipriai pažeistas stuburas, Pareiškėja be kito žmogaus pagalbos negali užlipti laiptais ir negali pati savimi pasirūpinti. Be to, Pareiškėja yra rūkanti ir viena išeiti į lauką parūkyti tam skirtoje vietoje be kito žmogaus pagalbos negali. Kadangi apgyvendinimo apsaugotame būste paslauga negali būti užtikrinta 24 val. per parą, apgyvendinti Pareiškėjos apsaugotame būste negalėjome.“

5.2. Į prašymus: „argumentuotai paaiškinti (pakomentuoti) Pareiškėjos Skundo teiginį, kad „po to kreipiausi vėl į savivaldybę dėl apgyvendinimo kažkur kitur, bet, kur jie siūlė, manęs nepriima dėl to, kad nesu savarankiška“ (pažymos 2.2 papunktis); „nurodyti, kiek kartų ir kada Pareiškėja kreipėsi“; „kokie sprendimai buvo priimti“; „jeigu nebuvo sprendžiama problema, nebuvo priimta sprendimų, nurodyti, dėl kokių priežasčių“, atsakyta:

„Paaiškiname, kad, atsižvelgus į tai, jog Pareiškėja negalės gyventi apsaugotame būste, nuspręsta ieškoti galimybių Pareiškėją apgyvendinti biudžetinės įstaigos <…> Savarankiško gyvenimo namuose ,,A“ (toliau – Įstaiga) ir pasiūlyta jai ten nuvykti. Įstaigos vedėja […] (toliau – Vedėja) informavo mus, kad Pareiškėja į Įstaigą neatvyko, o dėl jos telefonu domėjosi jai padedanti Asistentė, kuri informavo, kad Pareiškėjai bus reikalingas transportas vežioti, nes Pareiškėja pati vaikščioti negali. Pagal Asistentės pateiktą informaciją Vedėja padarė išvadą, kad Pareiškėjai reikėtų pervertinti paslaugų poreikį, nes Savarankiško gyvenimo namai „A“ neturi automobilio, kuriuo galėtų vežioti paslaugų gavėjus, taip pat, pagal tai, kaip Pareiškėjos Asistentė apibūdino jai būtinos pagalbos poreikį, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose teikiamos paslaugos neužtikrintų jos poreikių. Vedėja apie tai informavo Asistentę. Pati Pareiškėja Vedėjai telefonu neskambino. Pareiškėja iki šiol gydosi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Po gydymosi jai bus naujai pervertintas paslaugų poreikis.“

5.3. Į klausimus: „ar Pareiškėja turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti; ar atitinka teisės aktuose nurodytus reikalavimus“, atsakyta:

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8, 9 ir 10 straipsniais, Pareiškėja turi teisę į visas paramos formas, nes atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“

5.4. Į klausimą, „ar Pareiškėja yra kreipusis dėl paramos būstui įsigyti“, atsakyta:

„Dėl valstybės paramos būstui įsigyti Pareiškėja nesikreipė.“

5.5. Į klausimus: „ar Pareiškėja yra kreipusis dėl paramos būstui išsinuomoti; ar Pareiškėja yra pateikusi prašymą įrašyti ją į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą; jeigu taip, nurodyti: „kada toks prašymas pateiktas […]“; „kaip šis klausimas buvo sprendžiamas Savivaldybėje, kokie sprendimai priimti; jeigu nepriimti, nurodyti, dėl kokių priežasčių“; „kada Pareiškėja įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą ir į kurią sąrašo grupę“, „kurioje sąrašo grupėje ir kelinta eilėje yra Pareiškėja šiuo metu“, atsakyta:

„Pareiškėja yra kreipusis dėl paramos būstui išsinuomoti. Pareiškėja yra pateikusi prašymą įrašyti ją į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą.“

„Pareiškėja 2020-03-04 Savivaldybės įmonei ,,B“ (toliau – Savivaldybės įmonė) pateikė prašymą (Savivaldybės įmonės registracijos Nr. 4170) dėl įrašymo į sąrašą socialinio būsto nuomai, Likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų grupę.“

„Klausimas išspręstas įrašant Pareiškėją į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomai, sąrašą.“

„2020-03-04 (pagal prašymo užregistravimo Savivaldybės įmonėje datą) Pareiškėja buvo įrašyta į sąrašą socialinio būsto nuomą, Likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų grupę.“

„Pareiškėja 2021-11-25 pateikė prašymą (Savivaldybės įmonės registracijos Nr. 183650) dėl perrašymo į Neįgalių asmenų grupę. Atsižvelgus į tai, kad Pareiškėjai 2020-09-17 nustatytas 35 procentų dalyvumo lygis, ji perrašyta į Neįgalių asmenų grupę, jos eilės numeris patvirtintame sąraše – 615-asis.“

5.6. Į prašymus: „motyvuotai paaiškinti Pareiškėjos Skundo teiginį, kad „stoviu eilėje gauti socialinį būstą jau nuo 18 metų stoviu, man dabar 26 ir dar jo negaunu, nes sakė tik po kokių 5 metų gausiu“; „jeigu Pareiškėja, kaip nurodo Skunde, eilėje yra ilgiau kaip 5 metai, paaiškinti, kodėl ji vis dar nėra gavusi socialinio būsto“ (pažymos 2.3 papunktis), atsakyta:

„Pareiškėjos teiginys ,,stoviu eilėje gauti socialinį būstą jau nuo 18 metų stoviu man dabar 26 ir dar jo negaunu nes sakė tik po kokių 5 metų gausiu“ yra nepagrįstas, nes Pareiškėja pateikė prašymą dėl įrašymo į sąrašą socialinio būsto nuomai 2020-03-04 ir pagal prašymo užregistravimo datą (t. y. 2020-03-04) buvo įrašyta į minėtą sąrašą. Taigi Pareiškėjos buvimo sąraše laikotarpis nėra ilgesnis negu 5 metai.

Pažymėtina, kad vieno kambario butų Savivaldybei labai trūksta, nes jų kelis kartus mažiau rinkoje nei kitos struktūros butų. Vieno kambario butai dėl savo populiarumo dažniau nuomojami nei parduodami. Todėl Savivaldybei retai pasitaiko galimybė jų įsigyti. Papildomai pažymėtina, kad suteikti Pareiškėjai socialinį būstą ne eilės tvarka nėra teisinio pagrindo. Prašymų ar skundų dėl socialinio būsto suteikimo ne eilės tvarka Pareiškėja Savivaldybės įmonei nėra pateikusi.

Iki prieis eilė socialinio būsto nuomai, Pareiškėjai buvo pasiūlyta pasinaudoti kita valstybės paramos forma – būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija Pareiškėja naudojosi nuo 2020-09-11 iki 2023-12-31. Dėl būsto nuomos mokesčio kompensacijos skyrimo 2024 metais Pareiškėja į Savivaldybės įmonę nesikreipė.“

5.7. Į prašymą „pateikti savo nuomonę, kaip galėtų būti sprendžiama Pareiškėjos problema, atsižvelgiant į jos Skundo teiginius, kad „gyvenamosios vietos klausimas nesisprendžia, o tuoj prarasiu butą“, „neįsivaizduoju, kur dar galėčiau kreiptis, kad gauti bent stogą virš galvos, nes matau savivaldybei nerūpi, kad greit liksiu gatvėje“ (pažymos 2.3 papunktis), atsakyta:

„Pareiškėja turi įsiskolinimų už nuomojamą butą […]. Atsižvelgiant į tai, jos Asistentei buvo paaiškinta, kad Pareiškėja gali kreiptis į Socialinių išmokų skyrių dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos skolai padengti.

Taip pat Pareiškėjos apgyvendinimo apsaugotame būste, savarankiško gyvenimo namuose ar globos įstaigoje klausimas bus sprendžiamas po gydymosi, naujai pervertinus paslaugų poreikį.“

„Papildomai informuojame, kad Pareiškėjai nuo 2021-09-21 teikiama asmeninio asistento paslauga. Pareiškėjos gydymosi laikotarpiu asmeninės pagalbos teikimas nuo 2024-03-07 sustabdytas iki pasikeis aplinkybės.“

 

6. Savivaldybės administracija 2024 m. balandžio 26 d. ir 29 d. el. laiškuose nurodė šią informaciją:

„Po gydymosi […] Pareiškėja nuo 2024-03-26 gyvena Vilniaus arkivyskupijos ,,D“ draugiškos nuomos būste […]. Su ja sudaryta neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ne rinkos sąlygomis. Du kartus per savaitę pas merginą apsilanko Vilniaus arkivyskupijos ,,D“ socialinė darbuotoja […], kuri teikia merginai konsultacijas įvairiais socialiniais klausimais ir padeda spręsti iškilusias problemas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus vedėjo 2024-04-03 įsakymu Nr. A15-568/24(2.1.4E-SGS) ,,Dėl asmeninės pagalbos […] teikimo atnaujinimo“, paslaugų teikimas Pareiškėjai atnaujintas nuo 2024-04-03. Paminėtina, kad Pareiškėja yra C projekto <…> klientė, jai nustatytas 129 valandų per mėnesį asmeninio asistento poreikis.

Pareiškėjos asmeninė asistentė […] ir socialinė darbuotoja […] informavo, kad šiame būste Pareiškėja jaučiasi labai gerai ir norėtų čia visada gyventi. Po adaptacijos, mergina pamažu pratinama prie minties, kad jai bus pervertinamas paslaugų poreikis ir kad ji turės rašyti prašymą dėl apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugos suteikimo, nors ji kelis kartus ir atsisakė, nes niekur nenori iš čia išeiti.“

„Papildomai informuojame, kad Pareiškėja su  C yra pasirašiusi asmeninės pagalbos teikimo sutartį iki 2024-08-28. Likus mėnesiui iki sutarties pabaigos, Pareiškėja galės naujai teikti prašymą dėl asmeninio asistento paslaugos skyrimo. Asmeninio asistento paslaugos poreikis bus pervertinamas, gavus jos prašymą per 10 darbo dienų.

Apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugos  poreikis  vertinamas analogiškai. Prašymo dėl  apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugos skyrimo Pareiškėja nėra pateikusi, nors ji socialinės darbuotojos […] ne kartą buvo  prašoma. Rašyti prašymą mergina vis atsisako, motyvuodama, kad ji nori gyventi […] [draugiškos nuomos būste].“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

7. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo:

12 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […].“

17 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti skundą – „1. Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka informuodamas pareiškėją, jeigu:

[…]

6) padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje.

[…]

4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas.

[…].“

22 straipsnis. Seimo kontrolieriaus sprendimai – „1. Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą:

[…]

3) nutraukti skundo tyrimą.

[…]

3. Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“

 

8. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo:

6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos:

[…]

12) socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas planuojant ir organizuojant socialines paslaugas, kontroliuojant bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas;

[…]

15) paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka;

[…].“

 

9. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo:

4 straipsnis. Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos institucijos – „1. Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos:

[…]

3) savivaldybių institucijos.“

[…]

5. Savivaldybės administracija:

1) nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti;

[…].“

6 straipsnis. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formos – „1. Parama būstui įsigyti teikiama:

1) valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti;

2) mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

2. Parama būstui išsinuomoti teikiama:

1) nuomojant socialinį būstą;

2) mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

[…].“

7 straipsnis. Kreipimasis dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti – „1. Asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 8, 9 ar 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, kreipiasi į savivaldybės administraciją pagal […] deklaruotą gyvenamąją vietą, […], pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

[…].“

16 straipsnis. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, apskaita, socialinio būsto nuomos tvarka ir savivaldybės administracijos funkcijos – „1. Asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, […], šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka savivaldybės administracijai pateikę prašymą, įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką. Šis sąrašas tvarkomas savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka. Asmenys ir šeimos, įrašyti į šioje dalyje nurodytą sąrašą, skirstomi į šias grupes:

[…]

3) likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų. Šią grupę sudaro iki 36 metų buvę likę be tėvų globos asmenys ar jų šeimos, taip pat likę be tėvų globos asmenys, kurie yra ne jaunesni kaip 16 metų, jų atstovams pagal įstatymą (rūpintojams) pateikus prašymą, tačiau socialinio būsto nuoma jiems siūloma tik įgijus visišką civilinį veiksnumą, jeigu jie atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus;

4) neįgaliųjų, asmenų, sergančių lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimų, kuriose yra tokių asmenų;

[…]

3. Asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą ir gaunantys būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, neišbraukiami iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo.

[…]

7. Socialinis būstas nuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpį. […].

[…]

11. Savivaldybės administracija asmenims ir šeimoms, įrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą:

1) Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja socialines paslaugas, siekdama skatinti šių asmenų ir šeimų socialinį ir ekonominį aktyvumą ir savarankiškumą pagal jų poreikius ir galimybes;

2) pagal poreikį organizuoja pagalbą siekiant jiems gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

[…]

13. Asmenų ir šeimų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpis negali būti ilgesnis nei 5 metai.“

 

10. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo:

13 straipsnis. Savivaldybės kompetencija – „1. Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.

[…]

4. Savivaldybė organizuoja socialines paslaugas asmenims (šeimoms):

1) organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą;

2) pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai);

[…].“

16 straipsnis. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymas – „1. Asmens socialinių paslaugų poreikis, […], nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti jo interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis.

[…].“

Teismų praktika

 

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatomis išreiškiama valstybės socialinė orientacija (socialinis pobūdis), o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose nustatytų svarbių priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją ir padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos (inter alia 2010 m. gruodžio 14 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga (inter alia 2002 m. lapkričio 25 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (inter alia 2009 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai); abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti (inter alia 1997 m. kovo 12 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Taigi pagal Konstituciją įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokius socialinės paramos teikimo pagrindus ir sąlygas, socialinės paramos rūšis ir dydžius, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pagal išgales stengtis pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove, prisidėti prie visos visuomenės gerovės (2013 m. vasario 7 d. nutarimas)“ (2015 m. gegužės 26 d. nutarimas).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi teisinės pozicijos, jog valstybės socialinė orientacija suponuoja įstatymų leidėjo diskreciją nustatyti tam tikroms socialiai jautriausioms asmenų grupėms, kurioms reikalinga ypatinga socialinė pagalba, taikytinas visuomenės solidarumu grindžiamo bendrojo teisinio reguliavimo išimtis (2012 m. vasario 6 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2015 m. gegužės 26 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą (inter alia 2007 m. rugsėjo 26 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai).

Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintos valstybės pareigos teikti socialinę paramą įstatymų nustatytais atvejais negalima aiškinti atsietai inter alia nuo Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos valstybės priedermės saugoti ir ginti žmogaus orumą. Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintas žmogaus orumo, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, apsaugos ir gynimo imperatyvas ir valstybės socialinė orientacija lemia valstybės pareigą, atsižvelgiant į valstybės ir visuomenės išgales, padėti būsto neturintiems asmenims, kurie negali juo apsirūpinti iš darbo ir (ar) kitokių pajamų, apsirūpinti bent minimalius socialiai priimtinus jų poreikius atitinkančiu būstu. Reguliuodamas socialinės paramos tokiems asmenims apsirūpinant būstu santykius, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti šios paramos teikimo formas, inter alia gali numatyti finansinę paramą būstui įsigyti arba išsinuomoti, valstybei priklausančio arba jos nuomojamo būsto suteikimą ir kt. Pabrėžtina, kad valstybės socialinė orientacija suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant šiuos santykius, sudaryti prielaidas atsižvelgti ir į socialiai jautriausių asmenų grupių, kurioms reikalinga ypatinga socialinė pagalba, poreikius (2015 m. gegužės 26 d. nutarimas).

 

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika:

„Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

 

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

„Teisėjų kolegija […] pastebi, jog valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal VAĮ [Viešojo administravimo įstatymą] viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).“

 

Tyrimo išvados

 

14. Esminė Skunde keliama problema yra Savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas), sprendžiant socialinio būsto suteikimo klausimą, t. y. skundžiamasi, kad Savivaldybės administracija nesprendžia Pareiškėjos gyvenamosios vietos klausimo (pažymos 2 punktas).

Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pažymos 7 punktas). Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime išaiškino, kad Seimo kontrolieriai, pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį, nėra priskiriami nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai. Be to, Seimo kontrolieriai neturi įstatymu suteiktų įgaliojimų įpareigoti atsakingo viešojo administravimo subjekto (šiuo konkrečiu atveju – Savivaldybės administracijos) panaikinti (pakeisti) pagal kompetenciją priimtus sprendimus. Skunde nurodytos aplinkybės pagal kompetenciją tiriamos tik viešojo administravimo srityje.

 

15. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, pacituotomis pažymos 8–10 punktuose:

15.1. savivaldybės užtikrina socialinių paslaugų teikimą planuojant ir organizuojant socialines paslaugas (organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą; pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai)); teikia paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka;

15.2. socialinis būstas nuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpį; asmenų ir šeimų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpis negali būti ilgesnis nei 5 metai;

15.3. Savivaldybės administracija asmenims ir šeimoms, įrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja socialines paslaugas, siekdama skatinti šių asmenų ir šeimų socialinį ir ekonominį aktyvumą ir savarankiškumą pagal jų poreikius ir galimybes; pagal poreikį organizuoja pagalbą siekiant jiems gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

 

16. Tyrimo metu nustatytos šios esminės aplinkybės (pažymos 5–6 punktai):

16.1. Pareiškėja dėl apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugos suteikimo į Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą yra kreipusis vieną kartą – 2023 m. birželio 23 d. Savivaldybės administracijos Socialinės priežiūros paslaugų skyrimo komisija „priėmė sprendimą skirti Pareiškėjai apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugą ir išduoti siuntimą tuomet, kai bus pasirašyta apsaugoto būsto socialinės priežiūros paslaugų teikimo sutartis su įstaiga, teiksiančia šias paslaugas“. Taip pat „Pareiškėja pagal prašymo gavimo Savivaldybėje datą (t. y. 2023-06-30) buvo įrašyta į asmenų, laukiančių apsigyventi apsaugotame būste sąrašą, jos eilės numeris sąraše – 10-asis.“ Iš tyrimo metu gautos informacijos matyti, kad Savivaldybė neatsisakė nagrinėti Pareiškėjos prašymo dėl apsaugoto būsto suteikimo, tačiau dėl Savivaldybės administracijos Seimo kontrolierei nurodytų objektyvių aplinkybių (pažymos 5.1 papunktis), Pareiškėja negalėjo būti apgyvendinta apsaugotame būste.

16.2. Savivaldybės administracija, atsižvelgusi į tai, kad „Pareiškėja negalės gyventi apsaugotame būste“, ieškojo „galimybių Pareiškėją apgyvendinti biudžetinės įstaigos <…> Savarankiško gyvenimo namuose ,,A“, tačiau buvo prieita prie išvados, kad „Pareiškėjai reikėtų pervertinti paslaugų poreikį“, kadangi, be kitų priežasčių, „apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose teikiamos paslaugos neužtikrintų jos poreikių“ (pažymos 5.2 papunktis).

16.3. Seimo kontrolierei Savivaldybė nurodė, kad vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8, 9 ir 10 straipsniais, „Pareiškėja turi teisę į visas paramos formas, nes atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus“, o „dėl valstybės paramos būstui įsigyti Pareiškėja nesikreipė.“

2020 m. kovo 4 d. Pareiškėja kreipėsi dėl paramos būstui išsinuomoti ir, atsižvelgus į jos prašymą, ji buvo įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, Likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų grupę. „Pareiškėja 2021-11-25 pateikė prašymą […] dėl perrašymo į Neįgalių asmenų grupę“, į kurią ir buvo įrašyta – „jos eilės numeris patvirtintame sąraše – 615-asis.“

16.4. Savivaldybė taip pat pateikė duomenis, pagrindžiančius, jog Pareiškėjos teiginys ,,stoviu eilėje gauti socialinį būstą jau nuo 18 metų stoviu man dabar 26 ir dar jo negaunu nes sakė tik po kokių 5 metų gausiu“ yra nepagrįstas, nes Pareiškėja pateikė prašymą dėl įrašymo į sąrašą socialinio būsto nuomai 2020-03-04 ir pagal prašymo užregistravimo datą (t. y. 2020-03-04) buvo įrašyta į minėtą sąrašą. Taigi Pareiškėjos buvimo sąraše laikotarpis nėra ilgesnis negu 5 metai. Savivaldybės administracijos teigimu, „suteikti Pareiškėjai socialinį būstą ne eilės tvarka nėra teisinio pagrindo. Prašymų ar skundų dėl socialinio būsto suteikimo ne eilės tvarka Pareiškėja Savivaldybės įmonei nėra pateikusi.“

16.5. „Iki prieis eilė socialinio būsto nuomai, Pareiškėjai buvo pasiūlyta pasinaudoti kita valstybės paramos forma – būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija Pareiškėja naudojosi nuo 2020-09-11 iki 2023-12-31. Dėl būsto nuomos mokesčio kompensacijos skyrimo 2024 metais Pareiškėja į Savivaldybės įmonę nesikreipė.“

16.6. „Po gydymosi […] Pareiškėja nuo 2024-03-26 gyvena Vilniaus arkivyskupijos ,,D“ draugiškos nuomos būste […]. Su ja sudaryta neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ne rinkos sąlygomis. Du kartus per savaitę pas merginą apsilanko Vilniaus arkivyskupijos ,,D“ socialinė darbuotoja […], kuri teikia merginai konsultacijas įvairiais socialiniais klausimais ir padeda spręsti iškilusias problemas.“

16.7. „Pareiškėjai nuo 2021-09-21 teikiama asmeninio asistento paslauga. Pareiškėjos gydymosi laikotarpiu asmeninės pagalbos teikimas nuo 2024-03-07 sustabdytas“. „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus vedėjo 2024-04-03 įsakymu […] paslaugų teikimas Pareiškėjai atnaujintas nuo 2024-04-03“.

16.8. „Pareiškėja yra C projekto ,,<…>“ klientė, jai nustatytas 129 valandų per mėnesį asmeninio asistento poreikis.“ „Pareiškėja su C yra pasirašiusi asmeninės pagalbos teikimo sutartį iki 2024-08-28. Likus mėnesiui iki sutarties pabaigos, Pareiškėja galės naujai teikti prašymą dėl asmeninio asistento paslaugos skyrimo. Asmeninio asistento paslaugos poreikis bus pervertinamas, gavus jos prašymą per 10 darbo dienų.“

16.9. Pareiškėja „pamažu pratinama prie minties, kad jai bus pervertinamas paslaugų poreikis ir kad ji turės rašyti prašymą dėl apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugos suteikimo, nors ji kelis kartus ir atsisakė“. „Prašymo dėl  apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugos skyrimo  Pareiškėja nėra pateikusi“.

 

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nėra pagrindo konstatuoti, kad Savivaldybės administracija nesprendė ar vengia spręsti Pareiškėjos gyvenamosios vietos klausimą, taip pat ir socialinių paslaugų teikimą. Kaip matyti iš tyrimo metu gautos informacijos, šiuo metu Pareiškėja turi gyvenamąją vietą, jai teikiama asmeninio asistento paslauga, pasibaigus turimai sutarčiai, Pareiškėja galės kreiptis dėl asmeninio asistento paslaugos skyrimo iš naujo. Svarbiausia tai, kad, kaip nurodoma Savivaldybės rašte Seimo kontrolierei, Savivaldybė yra susipažinusi su Pareiškėjos situacija, reaguoja ir atsižvelgia į jos pokyčius, pripažįsta, jog Pareiškėjai yra reikalinga ypatinga socialinė pagalba, yra nusprendusi, jog Pareiškėjai bus pervertinamas paslaugų poreikis ir, priklausomai nuo įvertinimo, bus sprendžiamas klausimas dėl tolimesnio Pareiškėjos apgyvendinimo (apsaugotame būste, savarankiško gyvenimo namuose ir pan.). Taigi Savivaldybės administracija, vadovaudamasi socialinių paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, neatsisako padėti būsto neturinčiai Pareiškėjai apsirūpinti socialiai priimtinus jos poreikius atitinkančiu būstu ir (arba) skirti kitas paramos formas (asmeninį asistentą, paramą būstui išsinuomoti).

Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys į tai, kad, kaip jau buvo rašyta pirmiau, socialinis būstas nuomojamas Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpį (suteikti socialinį būstą ne eilės tvarka nėra teisinio pagrindo); asmenų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpis negali būti ilgesnis nei 5 metai, tačiau šiuo konkrečiu atveju 5 metai dar nėra praėję, kadangi prašymą dėl įrašymo į sąrašą dėl socialinio būsto nuomos Pareiškėja yra pateikusi 2020 m. kovo 4 d.

Akcentuotina šiuo atveju ir teismų praktika (pažymos 11–13 punktai), kad:

– „viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais“;

– „viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų“.

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Savivaldybės administracijos pareigūnai negali priimti sprendimo dėl gyvenamosios vietos suteikimo Pareiškėjai kitais nei teisės aktuose nustatytais pagrindais ar nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Kaip minėta, esminis Skunde keliamas klausimas dėl Pareiškėjos gyvenamosios vietos bus sprendžiamas Savivaldybės administracijoje, kuri neatsisako spręsti Pareiškėjos iškelto klausimo (nurodoma, jog Pareiškėjai bus pervertinamas paslaugų poreikis ir, priklausomai nuo įvertinimo, bus sprendžiamas klausimas dėl tolimesnio Pareiškėjos apgyvendinimo), taigi Skunde nurodytos aplinkybės pirmiausia turi būti sprendžiamos Savivaldybėje. Dėl šios priežasties ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 4 dalimi ir 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 3 dalimi (pažymos 7 punktas), Pareiškėjos Skundo tyrimas nutrauktinas.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo tyrimą nutraukti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui siūlo:

pasikeitus aplinkybėms, pateikti naujausią informaciją, susijusią su Pareiškėjos apgyvendinimu (apsaugotame būste, savarankiško gyvenimo namuose, gavus socialinį būstą ir pan.).

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją).

 

Seimo kontrolierė                                                                                                        Jolita Miliuvienė