PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2024/2-87
Data 2024-04-04
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Jolita Miliuvienė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. sausio 29 d. gavo X (toliau citatose ir tekste – Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau citatose ir tekste – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) ir jos teisės į gerą viešąjį administravimą pažeidimo, Savivaldybės 2024 m. sausio 22 d. raštu Nr. A51-11795/24(3.3.2.26E-ENE) (toliau – Atsakymas) pateikiant galimai neišsamaus, klaidinančio turinio atsakymą į jos kreipimąsi (toliau – Skundas).

 

  1. Pareiškėja Skunde nurodo:

„Dėl neišsamaus Atsakymo neatitinkančių faktinių aplinkybių, neatsiuntė įrodymo registro pažymėjimo / išrašo iš Registrų centro ir teikia informaciją neatitinkančią fakto buvimo, rašo neva mūsų privačioje namų valdoje-privačiame kieme neregistruotas komunalinis / viešasis vandentiekis priklauso UAB „A“ [toliau citatose ir tekste – Bendrovė], adresu <…>, Vilnius [toliau citatose ir tekste – Sklypas].

Mano prašymus išnagrinėjo Savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus darbuotojai ir teikia informaciją neatitinkančių faktinių aplinkybių ir nustatytų teisės aktų reikalavimų, nes mūsų privačioje namų valdoje – kieme nėra jokio vandentiekio. Mūsų atveju yra komunalinis, esantis už Sklypo ribos valstybinėje teritorijoje, o ne privačioje namų valdoje, Sklype.“

 

  1. Pareiškėja prašo Seimo kontrolierės „išreikalauti pagrįsto atsakymo ir atsakyti ar šis Atsakymas atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus, ar gali būti įvardijama komunalinio vandentiekio tinklo atkarpa už komunalinio vandentiekio įvado Nr. 222 ir mūsų privačioje namų valdoje neva priklausantys Bendrovei nuosavybės teise, kurie nėra įregistruoti atskiru turtiniu vienetu Registrų centre ir dar mūsų Sklype.“

 

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

  1. Pareiškėja su Skundu pateikė Atsakymą (į Pareiškėjos 2023 m. gruodžio 20 d. prašymą (reg. Nr. A97-38790/23), 2023 m. gruodžio 21 d. prašymą (reg. Nr. A50-48151/23), 2023 m. gruodžio 21 d. prašymą (reg. Nr. A50-48187/23), 2023 m. gruodžio 21 d. prašymą (reg. Nr. A50-48254/23)), kuriame nurodyta:

„Jūsų prašymus išnagrinėjo Savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus darbuotojai.

Bendrovė įrengia vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus iki sklypų ribos gatvėse, kvartaluose, kuriuose nenutiesti inžineriniai tinklai. Šalia Sklypo ribos ir jame yra nutiesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, todėl teisės aktų nustatyta tvarka pastatai Sklype turi būti prijungiami prie centralizuotų tinklų, o ne statomi vietiniai nuotekų tvarkymo įrenginiai ir vandens gręžinys. Prisegame tinklų schemą. Atkarpa tarp Sklype esančio šulinio Nr. 222 ir gatvėje nutiestų vandentiekio tinklų nėra užregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, tačiau kartu su gatvės vandentiekio tinklais priklauso Bendrovei. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 330 punkte nurodytas kategorijas tinklas gali būti vadinamas komunaliniu vandentiekiu.

Savivaldybės taryba 2019-01-09 priėmė sprendimą Nr. 1-1896 „Dėl Dalinio finansavimo skyrimo vienbučiams, dvibučiams ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams prijungti prie Vilniaus miesto nuotekų tinklų tvarkos aprašo tvirtinimo“. Asmenys, siekiantys gauti dalinį finansavimą, nustatytos formos prašymus daliniam finansavimui gauti teikia Bendrovei. […]. PRIDEDAMA. Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų schema, 1 lapas.“

 

  1. Seimo kontrolierė 2024 m. sausio 4 d. rašte Nr. 4D-2023/2-1274/3D-35 „Tarpininkavimas sprendžiant skundo problemą“, be kita ko, pažymėjo:

„Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. gruodžio 27 d. gavo Pareiškėjos skundą dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai pateikus neišsamų atsakymą į Pareiškėjos kreipimąsi, jame galimai nurodant faktines aplinkybes neatitinkančią informaciją apie vandentiekio <…>, Vilniuje, (ne)buvimą.“

„Įvertinusi skundo aplinkybes ir atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas Seimo kontrolierė priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą dėl šių priežasčių: 2.1. Iš skundo turinio nėra aišku, kokiais konkrečiais klausimais Pareiškėja kreipėsi į Savivaldybę, koks atsakymas jai buvo pateiktas, todėl nėra galimybės įvertinti jai pateikto atsakymo (ne)išsamumo ir oficialios Savivaldybės pozicijos skundo klausimais (šių duomenų trūksta); 2.2. Skundą tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje – Savivaldybėje. […]. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 3 dalimi, Savivaldybės administracijos direktoriaus prašoma išnagrinėti Pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti jai motyvuotą atsakymą, taip pat patikslinti informaciją apie Sklype esantį / nesantį vandentiekį. […].“

 

  1. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl Skunde nurodytos aplinkybės, kad „mūsų privačioje namų valdoje – kieme nėra jokio vandentiekio“, kad Savivaldybė, kaip teigia Pareiškėja, teikia informaciją, neatitinkančią faktinių aplinkybių; kodėl Savivaldybės administracija kartu su Atsakymu Pareiškėjai „neatsiuntė įrodymo registro pažymėjimo / išrašo iš Registrų centro“, Pareiškėjai ir Seimo kontrolierei pateikti esamus vandentiekio registro duomenis; dėl Savivaldybės administracijos teiginio, kad atkarpa tarp Sklype esančio šulinio Nr. 222 ir gatvėje nutiestų vandentiekio tinklų „nėra užregistruota kaip atskiras turtinis vienetas“; nurodyti Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų schemos teisinį statusą ir kt.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Savivaldybė pateikė paaiškinimus, dokumentus, iš kurių nustatyta:

7.1. „Šalia Sklypo ribos ir jame yra nutiesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, priklausantys Bendrovei nuosavybės teise“ (tai patvirtina Savivaldybės administracijos Seimo kontrolierei pateikti 2024 m. vasario 1 d. vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų Nekilnojamojo turto registro (toliau citatose ir tekste – NTR) duomenų bazės išrašai).

Pareiškėjai išrašai pateikti Savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 26 d. raštu Nr. A51-29498/24(3.3.2.26E-ENE) (toliau – 2024 m. vasario 26 d. Atsakymas).

Inžinerinių tinklų NTR duomenų bazės 2024 m. vasario 1 d. išrašuose be kita ko, pažymėta:

7.1.1. „1. NTR įregistruotas turtas: […] Registro tipas: Statiniai Sudarymo data: 2005-07-05 Vilnius, <…> g. Nekilnojamieji daiktai: 2.1. inžineriniai tinklai – Vandentiekio tinklų vamzdynas, ilgis – 996,00m Vilnius, <…> g. […] Nuosavybė: 4.1. Nuosavybės teisė Savininkas: Bendrovė […] įregistravimo pagrindas: 1994-08-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 787 1999-09-09 Savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 1528V 2005-05-06 Senų statinių patikrinimo aktas Nr. 779 Įrašas galioja: Nuo 2005-07-07“.

7.1.2. „1. NTR įregistruotas turtas: Registro Nr.: 44/89028 Registro tipas: Statiniai Sudarymo data: 2003-11-07 Vilnius, <…> g. 2. Nekilnojamieji daiktai: 2.1. Nuotekų šalinimo tinklai – Fekalinės kanalizacijos vamzdynas Vilnius, <….> g. […] 4. Nuosavybė: 4.1. Nuosavybės teisė Savininkas: Bendrovė, […] įregistravimo pagrindas: 2019-03-28 Apylinkės teismo sprendimas Nr. e2YT-7754-931/2019 įrašas galioja: Nuo 2019-05-27“.

7.2. „Atkarpa tarp Sklype esančio šulinio Nr. 222 ir gatvėje nutiestų vandentiekio tinklų nėra užregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, tačiau kartu su gatvės vandentiekio tinklais priklauso Bendrovei. Teisės aktų nuostatuose nėra reikalavimo, pareigos, prievolės skaidyti dalimis (atkarpomis) Bendrovei priklausančius vandentiekio tinklus ir juos atskirai registruoti NTR duomenų bazėje atskirais turtiniais vienetais.“

7.3. „Pareiškėjai vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų schema pateikta 2024 m. vasario 26 d. raštu Nr. A51-29498/24(3.3.2.26E-ENE) yra skirta suprasti rašte pateikiamą informaciją.“

7.4. „Pagal Bendrovės Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planą Bendrovė prižiūri vandentiekio tinklų atkarpą nuo miesto tinklų iki Sklype esančio šulinio Nr. 222 imtinai. Vandentiekio tinklai tarp šulinio Nr. 222 ir gyvenamojo namo <…> yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.“

7.5. Pareiškėjos 2023 m. gruodžio 20 d., 2023 m. gruodžio 21 d. prašymuose (toliau – Pareiškėjos prašymai) nurodyta: „Gavau iš Jūsų neišsamų atsakymą [Nr.A51-/22(3.3.2.26E-ENE į 2023 m. lapkričio 8 d. prašymą reg. Nr. A50-41818/23], kuriame nėra neatsakyta į mano paklausimą ir pateikta informacija neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi mūsų kieme t. y. bendraturčių privačioje namų valdoje adresu <…>, Vilnius, nėra jokio vandentiekio, o rašote, kad yra. Tai nurodykite konkrečiai ar komunalinis, ar pramoninis ar vietinis […]. Prašau pateikti įrodymą, t. y. registro išrašą apie neva esantį vandentiekį, kaip teigiate atsakyme, adresu <…>, Vilnius. Taigi prašau įvardinti jo konkretų pavadinimą vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas vadovaujantis 330 punktu ar tai yra komunalinis, pramoninis ar vietinis, adresu <…>, Vilnius.“

7.6. 2024 m. vasario 26 d. Atsakyme į Pareiškėjos 2024 m. sausio 29 d. skundą Nr. A50-3792/24 nurodyta:

„Jūsų skundą išnagrinėjo Savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus darbuotojai.

Bendrovė įrengia vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus iki sklypų ribos gatvėse, kvartaluose, kuriuose nenutiesti inžineriniai tinklai. Šalia Sklypo ribos ir jame yra nutiesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, todėl teisės aktų nustatyta tvarka pastatai Sklype turi būti prijungiami prie centralizuotų tinklų, o ne statomi vietiniai nuotekų tvarkymo įrenginiai ir vandens gręžinys. Prisegame tinklų schemą. Atkarpa tarp kieme esančio šulinio Nr. 222 ir gatvėje nutiestų vandentiekio tinklų nėra užregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, tačiau kartu su gatvės vandentiekio tinklais priklauso Bendrovei. Prisegame vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų NTR duomenų bazės išrašus. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 330 punkte nurodytas kategorijas tinklas gali būti vadinamas komunaliniu vandentiekiu. […]. Kviečiame prisijungti prie šalia esančių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų pasinaudojant daliniu finansavimu nuotekų tinklų įrengimui. […].“

7.7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ne kartą teikė Pareiškėjai atsakymus į jos prašymus, pvz., pažymėdama, kad „Norint nuosavybės teise valdomame žemės sklype esantį (tiesiamą) inžinerinį tinklą (vamzdyną, vamzdį) prijungti prie kitam asmeniui priklausančio inžinerinio tinklo, iš to tinklo savininko reikia gauti prisijungimo sąlygas (Statybos įstatymo 2 str. 44 d., 24 str. 12-15 d.). Tai yra, kai asmuo siekia savo poreikiams naudoti vandenį, tiekiamą kitam asmeniui priklausančiu vandentiekio inžineriniu tinklu, jis, jungdamasis prie šio tinklo, turi laikytis šio tinklo savininko nustatytų sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklype įgyvendinti statytojo teisę (statyti statinį, šiuo atveju – tiesti inžinerinį tinklą) negali asmuo (pvz., Bendrovė), šio sklypo nevaldantis nuosavybės teise arba nevaldantis ir nenaudojantis jo […].“

 

  1. Pareiškėja šio tyrimo metu teikė papildomą informaciją, susijusią su Skundo turiniu. Iš 2024 m. balandžio 4 d. Pareiškėjos pateikto Savivaldybės administracijos 2024 m. kovo mėn. atsakymo į jos 2024 m. vasario 29 d. prašymą nustatyta:

8.1. Savivaldybės administracija Pareiškėjai paaiškino, kad Bendrovė, „rengdama eksploatacijos ribų planus, vadovaujasi Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 (toliau – Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės), taip pat pagal patvirtintą Bendrovės Techninę politiką, kuri parengta remiantis galiojančiais teisės aktais.

Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 p. numatyta, kad: „Tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas.“ Bendrovė, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, neeksploatuoja jai nuosavybės teise nepriklausančių tinklų. Taip pat paminėtina, kad eksploatacijos ribų planai yra rengiami vadovaujantis Bendrovei priklausančių ir eksploatuojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų kadastrinių matavimų bylomis.“

„Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 […] 11 p.: „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis“.

Paminėtina, kad tinklus, esančius už vandens tiekėjo eksploatuojamų tinklų ribos prižiūri visi šių tinklų naudotojai pagal tarpusavio susitarimą. Taisyklių 38.1 p. numatyta, kad: Abonentai ir (ar) vartotojai turi šias pareigas: remontuoti nuosavybės teise priklausančius ar kitaip teisėtai valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 65.1 p. numatyta: „Abonentas ir (ar) vartotojas privalo: teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti jiems nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais jų valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius.“

„Taigi, Bendrovė tinklų eksploatacijos ribas nurodo toje vietoje, kur prasideda Bendrovės nuosavybės teise priklausantis ar kitu teisėtu pagrindu valdomas ir (ar) naudojamas tinklas. Pagal Bendrovės Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planą Bendrovė prižiūri vandentiekio tinklų atkarpą nuo miesto tinklų iki kieme esančio šulinio Nr. 222 imtinai. Vandentiekio tinklai tarp šulinio Nr. 222 ir gyvenamojo namo <…> yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

PRIDEDAMA. Objekto adresu <…>, Vilnius, vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planai […].“

8.2. Pareiškėjai pateiktos Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų plano schemos sudarytos 2024 m. kovo 15 d. Šiuose dokumentuose yra pažymėtas vandentiekio šulinys, nuotekų šulinys, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, t. y., tinklas, kurį eksploatuoja Bendrovė, tinklas, „kurį eksploatuoja klientas“, ir kt.

 

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai

9.1. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ):

4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 5) teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir įstaigų veikla grindžiama Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais; […].“

6 straipsnis – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: […] 30) […] geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas […].“

55 straipsnis – „1. Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. […].“

9.2. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas):

3 straipsnis – „19. Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, žemės sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas arba viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, arba regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, arba garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui.“

10 straipsnis – „2. Savivaldybės vykdomoji institucija: […] 3) koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo […] paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje; […].“

12 straipsnis – „2. Savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. […].“

13 straipsnis – „1. Geriamojo vandens išgavimą, tiekimą, nuotekų […] tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regione organizuoja savivaldybių vykdomosios institucijos.  […].“

38 straipsnis – „3. Abonentų ir vartotojų skundus nagrinėja šios institucijos: […] 3) savivaldybių vykdomosios institucijos – abonentų ir vartotojų skundus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, […] geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, perdavimo ar naudojimo šiame įstatyme nurodytais būdais organizavimo. 4. Šio straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nurodyti abonentų ir vartotojų skundai nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka.“

9.3. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

11 straipsnis – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. […].“

9.4. Teisės gauti informaciją ir pakartotinio duomenų naudojimo įstatymo (toliau – TGIĮ):

6 straipsnis – „1. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais: 1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys; 2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis; 3) teisėtumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; […] 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis; […].“

13 straipsnis – „1. Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka.[…].“

9.5. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnis – 3. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. 4. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.“

9.6. Civilinio kodekso  4.262 straipsnis – „Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.“

9.7. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – SKĮ):

12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […].“

17 straipsnis – „Seimo kontrolierius […] priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą […], jeigu: […] 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; […] 6) padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje. […] 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas.“

22 straipsnis – „3. Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“

 

  1. Kiti teisės aktai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1.  į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2.  į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti […].“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

  1. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas – „4.2. Konstitucijoje yra nurodytos ir kitos valstybės institucijos, kurios pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį nėra priskiriamos nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai. Antai pagal Konstituciją tokios institucijos ir / arba pareigūnai yra Seimo kontrolieriai (Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalis) […].“
  2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012 – „[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“.

2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […]“.

2015 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-97-261/2015 – „Nustatant, ar pateikta informacija yra pakankama, būtina vadovautis TGIĮ […], kuriuo nustatyti informacijos teikimo principai, t. y. įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; […]. Atsakovas, nepateikdamas atsakymo į dalį pareiškėjo prašymo ir nepateikdamas dalies informacijos, nenurodė, dėl ko negali pateikti prašomos informacijos […].“

2016 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016 – „[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų. […].“

 

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-135/2012 išvada:

„Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius – Įstatymas […], kurio tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas […]. Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems nuotekų tvarkymo paslaugas […]. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje […]. Įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi. […].“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Pareiškėja Skunde Seimo kontrolierei skundžiasi netinkamu Atsakymu į jos prašymus, prašomos informacijos (NTR duomenų) nepateikimu, bei tuo, kad Savivaldybės administracija nepagrįstai Atsakyme nurodo, kad Sklype yra vandentiekio tinklai ir jie nuosavybės teise priklauso Bendrovei (pažymos 2 punktas).

 

  1. Apibendrinus prašymų nagrinėjimo, informacijos teikimo tvarką reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, konstatuotina, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymą (pažymos 9.1 papunktis), Įstatymą (pažymos 9.2 papunktis), TGIĮ (pažymos 9.4 papunktis), Savivaldybės administracija nagrinėja abonentų ir vartotojų skundus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, naudojimo organizavimo, informacijos šiais klausimais teikimo VAĮ (pažymos 9.3 papunktis) nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytų įstatymų, Taisyklių (pažymos 10 papunktis) reikalavimus ir teismų praktiką (pažymos 12 punktas), Savivaldybės administracija turėjo išnagrinėti Pareiškėjos prašymus, patikrinti juose nurodytą informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatytu būdu, pateikti atsakymą pagal Savivaldybės administracijos kompetenciją, Pareiškėjos prašymų turinį, vadovaudamasi konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.), VAĮ principų reikalavimais (pvz., išsamumo principo reikalavimais, t. y. į Pareiškėjos prašymus turėjo atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas prašymų nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama prašymų turinį).

Be to, Savivaldybės administracija turėjo pateikti Pareiškėjai jos prašomą informaciją (NTR duomenis) arba atsisakyti ją pateikti, nurodydama motyvuotas priežastis. Nustatant, ar pateikta informacija yra pakankama, būtina vadovautis TGIĮ, kuriuo nustatyti informacijos teikimo principai, t. y. Savivaldybės administracija, nagrinėdama Pareiškėjos prašymus pateikti informaciją, turėjo vadovautis šiais principais: informacijos išsamumo (Pareiškėjai turėjo būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jos prašymų turinį atitinkanti informacija), tikslumo (Pareiškėjai teikiama informacija turėjo atitikti disponuojamą informaciją), teisėtumo (Savivaldybės administracijos veiksmai teikiant informaciją turi būti grindžiami TGIĮ ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais) ir kt.

Apibendrinus šio tyrimo metu nustatytas Savivaldybės administracijos veiklos, nagrinėjant Pareiškėjos prašymus (pažymos 4 ir 7 punktai), aplinkybes, konstatuotina, kad Savivaldybės administracijos pareigūnai išnagrinėjo Pareiškėjos prašymus nurodyti, kokios konkrečiai rūšies vandentiekis yra Sklype, pateikti NTR išrašą, pateikė Atsakymą pagal prašymų turinį, tačiau nepagrįstai, nesilaikydami TGIĮ, VAĮ išsamumo, tikslumo, teisėtumo principų reikalavimų, kartu su Atsakymu nepateikė Pareiškėjai NTR duomenų ir nepaaiškino šios informacijos nepateikimo priežasčių.

Pažymėtina, kad šio tyrimo metu Savivaldybės administracija 2024 m. vasario 26 d. Pareiškėjai pateikė papildomą paaiškinimą, kartu pridėdama ir vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų NTR duomenų bazės išrašus (pažymos 7.1 ir 7.6 papunkčiai), kurių nebuvo pateikusi kartu su Atsakymu. Taigi, šio tyrimo metu nustatyti Atsakymo trūkumai, dėl kurių Pareiškėja kreipėsi į Seimo kontrolierę, buvo pašalinti.

Be to, Savivaldybės administracija šio tyrimo metu Pareiškėjai pateikė papildomą motyvuotą informaciją, susijusią su vandentiekio bei nuotekų tinklų eksploatavimo tvarkos reglamentavimu, išsamiai paaiškino Bendrovės tinklų eksploatacijos ribas, Vandentiekio tinklų eksploatacijos ribų plano schemos, kuri patvirtina Savivaldybės administracijos nurodomas faktines aplinkybes dėl vandentiekio tinklų buvimo Sklype, duomenis ir pan. Pažymėtina, kad Vandentiekio tinklų eksploatacijos ribų plano schema buvo sudaryta šio tyrimo metu, t. y. 2024 m. kovo 15 d., ir pateikta Pareiškėjai (pažymos 8 punktas).

Pažymėtina, kad Savivaldybės administracijai pagal savo kompetenciją įvykdžius pareigą pateikti Pareiškėjai tinkamą, išsamų, Pareiškėjos kreipimosi turinį atitinkantį atsakymą, tai, kad Pareiškėjos netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų (pažymos 12 punktas).

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šio tyrimo metu buvo ištaisyti nustatyti Atsakymo trūkumai, Pareiškėjai pateikti Savivaldybės administracijos nurodomas faktines aplinkybes patvirtinantys dokumentai, todėl darytina išvada, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių Pareiškėja kreipėsi į Seimo kontrolierę, todėl Skundo tyrimas nutrauktinas.

 

  1. Vadovaujantis Įstatymu (pažymos 9.2 papunktis), Vietos savivaldos įstatymu (pažymos 9.1 papunktis), teismų praktika (pažymos 12 ir 13 punktai), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška Savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (nagrinėjamu atveju šias paslaugas teikia Bendrovė), Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, ji vykdo viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę, Savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi Savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.

Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, žemės sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda Bendrovei nuosavybės teise priklausanti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsniu (pažymos 9.5 papunktis), Civilinio kodekso 4.262 straipsniu (pažymos 9.6 papunktis) į Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu NTR, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. teisme.“

16.1. Pagal SKĮ (pažymos 9.7 papunktis), Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Seimo kontrolieriai, pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį, nėra priskiriami nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai (pažymos 11 punktas) Taigi, Seimo kontrolieriai nėra įgalioti atlikti viešojo administravimo (priimti administracinių sprendimų, kontroliuoti įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo, administruoti viešųjų paslaugų teikimo) ir (arba) vykdyti teisingumo, nustatyti faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo), spręsti ginčų dėl teisės (nei administracinių, nei civilinės srities). Seimo kontrolieriai negali atlikti to, ką pagal teisės aktus yra įgalioti atlikti atitinkami viešojo administravimo subjektai ar kitos institucijos. Pabrėžtina ir tai, kad Seimo kontrolieriai negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti atitinkamą sprendimą ar jo nepriimti, spręsti dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų teisingumo. Seimo kontrolieriai, prireikus, gali teikti rekomendaciją dėl viešojo administravimo gerinimo.

16.2. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjos keliami klausimai yra aktualūs <…> daugiabučio namo geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribai nustatyti, nustatyti, kur prasideda/baigiasi Bendrovei nuosavybės teise priklausanti geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo infrastruktūra. NTR duomenų išraše yra nurodytas bendras <…> gatvėje esančių vandentiekio tinklų vamzdyno ilgis (996,00 m). Savivaldybės administracija pažymėjo, kad jos teiginius dėl Sklype esančių vandentiekio tinklų priklausymo nuosavybės teise Bendrovei patvirtina NTR duomenys (pažymos 7.1 papunktis), kad atkarpa tarp Sklype esančio šulinio Nr. 222 ir <…. gatvėje nutiestų vandentiekio tinklų nėra užregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, tačiau kartu su gatvės vandentiekio tinklais nuosavybės teise priklauso Bendrovei (pažymos 4 punktas), taigi, pagal Savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, į <…> gatvėje esančių vandentiekio tinklų vamzdyno ilgį turėtų būti įskaičiuotas ir vamzdyno atkarpos, esančios Sklype <…> gatvėje, ilgis.

Pažymėtina, kad, kaip buvo nurodyta pirmiau, Seimo kontrolieriai nėra įgalioti nustatyti faktinių aplinkybių (pvz., ar iš tiesų Sklype yra Bendrovei nuosavybės teise priklausantys vandentiekio tinklai, pažymėti 2024 m. kovo 15 d. sudarytoje Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų plano schemoje), spręsti dėl NTR duomenų teisingumo (pvz., ar iš tiesų į NTR nurodytą vandentiekio tinklų vamzdyno ilgį patenka ir vamzdyno atkarpa, galimai esanti Sklype), kurioje vietoje iš tiesų yra  geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba ir pan.

Pareiškėjos Skunde keliami klausimai yra susiję su NTR duomenų, patvirtinančių, kad <…> gatvėje esantys vandentiekio tinklai nuosavybės teise priklauso Bendrovei (pažymos 7.1 papunktis), teisingumu, faktinių aplinkybių nustatymu; ginčai dėl jų spręstini Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje ir Civilinio kodekso 4.262 straipsnyje nustatyta tvarka, teisme.

 

  1. Atsižvelgus į pirmiau pateiktas išvadas, konstatuotina, kad, vadovaujantis SKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais bei 4 dalimi (skundo tyrimas nutraukiamas, kai tyrimo metu paaiškėja, kad skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, kai padaroma išvada, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje, šiuo atveju – teisme tam, kad būtų patikrintos Skunde nurodytos faktinės aplinkybės, būtų nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo infrastruktūros priklausomybė), SKĮ 22 straipsnio 3 dalimi (skundo tyrimas nutraukiamas, kai tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės; pažymos 9.7 papunktis, šiuo atveju tyrimo metu Savivaldybei pateikus išsamią informaciją ir reikiamus duomenis), konstatuotina, kad Pareiškėjos Skundo dėl Savivaldybės veiklos, neteikiant Pareiškėjai dokumentų, teikiant galimai klaidingą informaciją, tyrimas nutrauktinas.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 4 dalimi, 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) tyrimą nutraukti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad ateityje asmenų prašymai pateikti visą turimą informaciją būtų nagrinėjami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašoma pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijų gavimo dienos.

 

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                      Jolita Miliuvienė