PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2023/2-1249 |
---|---|
Data | 2024-02-29 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Jolita Miliuvienė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. gruodžio 19 d. gavo X (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), neteikiant atsakymo į prašymą (skundą) (toliau – Skundas).
- Pareiškėja Skunde nurodo:
2.1. „Š. m. [2023 metų] rugpjūčio mėn. 5 d. pasiunčiau Vilniaus m. Savivaldybei e-laišką [toliau – skundas], prašydama padėti išsiaiškinti dar 2021 metų sausį po remontų kaimynų [pavardės žinomos] 31 bute, esančiame virš manojo, iškilusias ir iki šiol nesprendžiamas finansines bei buitines bėdas […].“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „Į minėtą savo 2023 08 05 e-laišką iškart sulaukiau Savivaldybės pranešimo: Informuojame, kad laiškas gautas, užregistruotas ir perduotas nagrinėti pagal kompetenciją. Registracijos numeris: A50-29702/23. Registracijos data: 2023-08-07. Būsena: Vykdoma. Dokumento terminas: 2023-09-04 […] Bet iki šiol – jokios reakcijos, net praėjus keliems statuso nustatytiems terminams.“
2.3. „Pagrindinis klausimas, kodėl nesulaukiu atsakymo į e-laišką iš Vilniaus m. Savivaldybės?“.
TYRIMAS IR IŠVADOS
- Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl Pareiškėjos Skunde nurodytų aplinkybių.
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Savivaldybė pateikė informaciją, dokumentus, iš kurių nustatyta:
4.1. „Pareiškėjos 2023-08-05 el. paštu pateiktas prašymas Savivaldybėje buvo gautas 2023-08-05 ir užregistruotas 2023-08-07 reg. Nr. A50-29702/23 (toliau – Prašymas). Savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus l. e. p. Pastatų administravimo poskyrio vedėjos G. B. sprendimu, Prašymas 2023-08-11 buvo priskirtas nagrinėti Savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrio vyriausiajai specialistei E. R.“
4.2. „Pateiktame Pareiškėjos Prašyme buvo prašoma Savivaldybės padėti išsiaiškinti 2021 metais 31 bute atliktų remonto darbų teisėtumą ir legalumą, jų ryšį su Bendrovės 2021 metų kovo ir balandžio mėnesių mokėjimo sąskaitose nurodomais „<…> dalies kanalizacijos stovo keitimas“ darbais (toliau – Darbai) bei padėti savininkams gauti tarp Bendrijos ir Bendrovės sudarytą administravimo paslaugų teikimo sutartį.
Atsakymas į Pareiškėjos Prašymą pateiktas 2024-01-26 Skyriaus raštu Nr. A51-15205/24(3.3.2.26E-ENE) (toliau – Atsakymas).“
4.3. „Pasisakydami dėl Bendrovės veiklos Name ir jos išrašomų mokėjimo sąskaitų, Atsakyme pažymėjome, kad Skyrius nevykdo sutartiniais pagrindais veikiančių bendrovių veiklos priežiūros ir kontrolės, todėl negali Bendrovės įpareigoti pateikti sutarties, sudarytos su Bendrija, kopijos ar pateikti paaiškinimus dėl Darbų.
Pareiškėjos Prašymo pagrindu patikrinus valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenis apie Bendriją, nustatyta, kad Bendrija įregistruota 1994-01-06. JAR duomenimis, Bendrijos pirmininkas paskutinį kartą buvo išrinktas 2015-10-22 visuotiniame susirinkime (JAR duomenys registruoti 2015-11-16). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos pirmininkas renkamas 3 metų laikotarpiui. […].“
4.4. „Vadovaujantis Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 9 dalimi, iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba gavęs bendrijos pirmininko rašytinį pranešimą apie atsistatydinimą iš pareigų visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 6 mėnesius nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba nuo bendrijos pirmininko atsistatydinimo iš pareigų dienos ir nėra pradėta bendrijos likvidavimo procedūra, bet kuris bendrijos narys (įgaliotinis) turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi šį prašymą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl bendrijos likvidavimo pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.70 straipsnį, o bendrijos likvidavimo procedūrų vykdymo laikotarpiu laikinai skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, vadovaudamasi Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Likvidavus bendriją, šio administratoriaus veikla gali būti pratęsiama pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, Skyrius Atsakyme nurodė, kad Namo Bendrijos nariai, tarp jų ir Pareiškėja, kuri Prašyme nurodė esanti Bendrijos narė, turėtų spręsti dėl Namo bendrosios nuosavybės tolimesnio valdymo ir priimti sprendimus Bendrijos visuotiniame susirinkime dėl Bendrijos valdymo organų išrinkimo ar Bendrijos likvidavimo, ar kreiptis į Skyrių dėl Bendrijos likvidavimo iniciavimo. Atsakyme Skyrius kartu pažymėjo, kad Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 5 punkte nustatyta bendrijos pirmininko atsakomybė už Bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą JAR tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai, todėl galimai Bendrijos valdymo organai buvo išrinkti, tačiau galėjo būti nepateikti duomenys JAR dėl duomenų įregistravimo. Atsakyme, kuris buvo adresuotas ir Bendrijos buveinės adresu, Bendrijos pirmininko pareigas einančio asmens paprašyta iki 2024-02-09 pateikti Skyriui duomenis, kuo vadovaujantis jis eina Bendrijos pirmininko pareigas bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolo kopiją apie Bendrijos pirmininko išrinkimą, JAR pažymą apie Bendrijos valdymo organus).
Atsakymas 2024-01-26 Pareiškėjai buvo išsiųstas el. paštu <…> bei 2024-01-29 paštu išsiųstas JAR nurodytu Bendrijos buveinės adresu <…>, <…> Vilnius.“
4.5. „Informuojame, kad Prašymo nagrinėjimo terminas nebuvo pratęstas ir dėl didelio darbo krūvio, darbuotojų Skyriaus Būsto administravimo poskyryje (toliau – Poskyris) trūkumo, Pareiškėjai buvo pateiktas pavėluotai. […]. Atsakyme Pareiškėjos atsiprašėme, kad dėl didelio darbo krūvio atsakymas jai teikiamas pavėluotai.“
4.6. „Atsižvelgiant į tai, kad Prašymą nagrinėjusios Poskyrio vyriausiosios specialistės E. R. veiklos sritys apima daugiabučių namų valdytojų veiklos kontrolę ir daugiabučių namų valdytojų skyrimo ir keitimo procedūras bei tai, kad Vilniaus mieste 2023 metais baigėsi apie 2500 daugiabučių namų valdytojų įgaliojimai, o šių įgaliojimų pratęsimo procedūras atliko trys Poskyrio specialistai, kurie turėjo sutikrinti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenis apie daugiabučius namus, kurie buvo reikalingi administravimo termino pratęsimui, taip pat sutikrinti, ar savivaldybės vykdomoji institucija buvo gavusi gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos (nes tokių administruojamų namų administravimo terminas pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalį nebuvo pratęsiamas, o organizuojami patalpų savininkų balsavimai raštu dėl administratoriaus pasirinkimo), Atsakymas į Prašymą buvo pradelstas.
Seimo kontrolierių informuojame, kad šiuo metu vienas iš prioritetinių Poskyrio tikslų yra atsakymų į prašymus pateikimas laiku, todėl, įvertinus gaunamų prašymų turinį ir nustačius, kad jų nagrinėjimusi reikia papildomo laiko, šių prašymų nagrinėjimo terminas bus pratęsiamas teisės aktų nustatyta tvarka, siekiant, kad prašymų nagrinėjimo kokybė atitiktų Kontrolės taisyklių reikalavimus.“
4.7. Iš pridėto namo bendrijos buvusio pirmininko D. Ž. Paaiškinimo nustatyta, kad D. Ž. atsistatydino iš Bendrijos pirmininko pareigų 2023 m. gegužės mėn., oficialiai nebedirba nuo 2023 m. birželio 5 d., tačiau VĮ Registrų centras duomenų netikslino. Bendrijos pirmininko išrinkimo klausimu buvo organizuojamas gyventojų susirinkimas, tačiau norinčių eiti šias pareigas neatsirado.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos įstatymai:
5.1. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ):
4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 11) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės institucijos ir įstaigos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją privalo įvertinti ir motyvuotai atsakyti savivaldybės gyventojams ar jų atstovams į jų pateiktus pasiūlymus; 12) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių; […].“
6 straipsnis – „Vienos iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra: […]; 42) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir mero paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų atlikimu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles; […].“
5.2. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):
8 straipsnis – „1. Viešojo administravimo subjekto administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo subjekto vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo subjekto tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. […].“
10 straipsnis – „3. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. 4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. […].“
14 straipsnis – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“
5.3. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas):
9 straipsnis – „1. Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. 2. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. 3. Kai bendrijoje valdyba nesudaroma, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrijos pirmininkas. 4. Bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti bendrijoje sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius. 5. Bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.“
10 straipsnis – „1. Visuotinis susirinkimas: […]; 2) renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius); […].“
11 straipsnis – „1. Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). […].“
14 straipsnis – „9. Iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba gavęs bendrijos pirmininko rašytinį pranešimą apie atsistatydinimą iš pareigų visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 6 mėnesius nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba nuo bendrijos pirmininko atsistatydinimo iš pareigų dienos ir nėra pradėta bendrijos likvidavimo procedūra, bet kuris bendrijos narys (įgaliotinis) turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi šį prašymą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl bendrijos likvidavimo pagal Civilinio kodekso 2.70 straipsnį, o bendrijos likvidavimo procedūrų vykdymo laikotarpiu laikinai skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, vadovaudamasi Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Likvidavus bendriją, šio administratoriaus veikla gali būti pratęsiama pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:
2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1189-13/2013 – „Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 1 d.). Terminai suteikia stabilumo, aiškumo teisiniuose santykiuose. „Terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją.“
2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012 – „Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo. […].“
Tyrimo išvados
- Pareiškėja nurodo, kad teisės aktuose nustatytais terminais negavo atsakymo iš Savivaldybės į savo 2023 m. rugpjūčio 5 d. el. laišką. Atsakymas į pareiškėjos kreipimąsi turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 4 d.
- Apibendrinus nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, konstatuotina:
8.1. Vadovaujantis VAĮ nuostatomis (pažymos 5.2 papunktis), viešojo administravimo subjektas (tiriamu atveju – Savivaldybės administracija) administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
Tyrimu nustatyta, kad Pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 5 d. prašymas Savivaldybėje gautas 2023 m. rugpjūčio 5 d. ir užregistruotas 2023 m. rugpjūčio 7 d. Atsakymas į prašymą pateiktas tik 2024 m. sausio 26 d., t. y. tik po to, kai Seimo kontrolierė pradėjo tyrimą ir 2024 m. sausio 12 d. kreipėsi į Savivaldybės merą informacijos apie susiklosčiusią situaciją. Pažymėtina ir tai, kad prašymo nagrinėjimo terminas nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pratęstas. Konstatuotina, kad atsakymą pareiškėjai pateikus daugiau nei po 5 mėnesių, pažeistos VAĮ nuostatos, įtvirtinančios terminus administraciniam sprendimui priimti. Savivaldybė pripažino, kad atsakymas į Pareiškėjos prašymą pateiktas pavėluotai, Pareiškėjos atsiprašė.
Remiantis teismų praktika (pažymos 6 punktas), terminai sprendimui priimti yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą.
Gero administravimo principas įgyvendina konstitucinę nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Todėl Seimo kontrolierė pažymi, kad asmens teisė į gerą administravimą reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką.
Atsižvelgdama į tai, Seimo kontrolierė pabrėžia, jog viešojo administravimo institucijų (įskaitant ir Savivaldybės vykdomąją instituciją, Savivaldybės administraciją) veikla turi būti organizuojama taip, kad asmenims (pareiškėjams), besikreipiantiems į šias institucijas, nekiltų pagrįstų abejonių dėl institucijos nešališkumo ir objektyvumo.
8.2. Pagal VAĮ nuostatas (pažymos 5.2 papunktis), visi viešojo administravimo subjektai (tiriamu atveju – Savivaldybė) atlieka viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Priskirtų funkcijų atlikimas turi būti nustatytas vidaus administravimo dokumentuose taip, kad būtų galima aiškiai nustatyti, kurioms valstybės tarnautojų ar darbuotojų pareigybėms šias funkcijas priskirta atlikti, funkcijų atlikimas turi būti kontroliuojamas.
Seimo kontrolierė, įvertinusi tyrimu nustatytas aplinkybes, atkreipia dėmesį į tai, kad galimos Savivaldybės vidaus administravimo problemos, kurios buvo nurodytos šio tyrimo metu (didelis darbo krūvis, darbuotojų trūkumas; pažymos 4 punktas), nesuponuoja Savivaldybės teisės pažeisti įstatymais nustatytų reikalavimų, Savivaldybės administracijos darbas turi būti organizuojamas taip, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų teisės į gerą viešąjį administravimą. Šių problemų neišsprendimas ilgesnį laikotarpį kelia abejonių dėl Savivaldybės administracijos vidaus administravimo tinkamumo. Teiktina rekomendacija Vilniaus miesto merui, atkreipiant jo dėmesį į galimas Savivaldybės administracijos vidaus administravimo, darbo organizavimo, kontrolės problemas.
- Apibendrinus pateiktas išvadas konstatuotina, kad Savivaldybė, nagrinėdama Pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 5 d. prašymą, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų terminų administraciniam sprendimui priimti, tuo pažeidė Pareiškėjos teisę į gerą viešąjį administravimą. Atsižvelgus į tai, kad Skundo tyrimo metu Savivaldybė pateikė Pareiškėjai atsakymą, t. y. Skunde kelta problema dėl negauto atsakymo išspręsta gera valia, Skundo tyrimas nutrauktinas.
- Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys į šiuos aspektus:
10.1. Nustatyta, jog bendrijos pirmininkas pirmininko pareigų neina nuo 2023 m. birželio 5 d., taigi, vadovaujantis Įstatymo 11, 14 straipsniais bendrijos nariai visuotiniame bendrijos narių susirinkime, kurį šaukti teisę turi, be kita ko, daugiau nei penktadalis bendrijos narių, turi išsirinkti bendrijos valdymo organus (pirmininką, valdybą), kurie jiems priskirtas pareigas, susijusias su daugiabučio namo tinkamu naudojimu, administravimu, vykdytų patys arba sutarčių pagrindu pavestų tai atlikti kitiems asmenims. Neišsirinkus bendrijos valdymo organų, bendrijos nariai (butų ir kitų patalpų savininkai) turi spręsti klausimą dėl bendrijos kaip juridinio asmens egzistavimo bei kas toliau įgyvendins butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Butų ir kitų patalpų savininkai gali nuspręsti likviduoti Bendriją ir pasirinkti kitą daugiabučio namo valdymo, administravimo formą, t. y. sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba kreiptis į Savivaldybę dėl namo administratoriaus paskyrimo.
Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis (pažymos 5.3 papunktis), jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 6 mėnesius nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba nuo bendrijos pirmininko atsistatydinimo iš pareigų dienos ir nėra pradėta bendrijos likvidavimo procedūra, bet kuris bendrijos narys (įgaliotinis) turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi šį prašymą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl bendrijos likvidavimo pagal Civilinio kodekso 2.70 straipsnį, o bendrijos likvidavimo procedūrų vykdymo laikotarpiu laikinai skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, vadovaudamasi Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Likvidavus bendriją, šio administratoriaus veikla gali būti pratęsiama pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas.
10.2. Pažymėtina, kad Įstatymo nuostatas dėl bendrijų likvidavimo tvarkos Pareiškėjai paaiškino ir Savivaldybė savo atsakyme.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, nusprendžia X skundo tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nutraukti.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Vilniaus miesto merui V. B. siūlo atkreipti dėmesį į pažymos išvadas ir informuoti, kokių konkrečių teisinių, organizacinių priemonių imtasi, kad:
12.1. asmenų prašymai ir (arba) skundai būtų nagrinėjami ir atsakymai rengiami griežtai laikantis VAĮ nustatytų terminų;
12.2. darbas būtų organizuojamas taip, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų teisės į gerą viešąjį administravimą, vykdant viešąjį administravimą, būtų laikomasi gero administravimo principo.
Prašoma apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Seimo kontrolierę informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymų (rekomendacijų) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė