PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2023/2-690
Data 2023-09-26
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau tekste ir citatose – Pareiškėja) skundą (toliau tekste ir citatose – Skundas) dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau tekste ir citatose – Savivaldybė) administracijos pareigūnų netinkamų veiksmų (neveikimo), sprendžiant teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas (arba toliau tekste ir citatose – Kompensacijos) klausimą.

 

  1. Pareiškėja Skunde rašo:

2.1. „2023-01-19 per SPIS [pastaba: Socialinės paramos šeimai informacinė sistema; toliau tekste ir citatose – SPIS] platformą užpildžiau prašymą dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „2023-05-08 gauta per SPIS platformą pranešimas, kokių dokumentų trūksta, tą pačią dieną susisiekiau su specialiste V. K., paaiškinau mūsų šeimos situaciją, kad tėtis alimentų mergaitėms nemoka, bet yra padovanojęs butą, kuriame jis pats gyvena. Taipogi nusiunčiau paaiškinimą (dokumentas Nr. 1). Nesuprantu, kodėl socialinių išmokų specialistė V. K. po šio siųsto paaiškinimo, neprašė kitų papildomų dokumentų. Tai, mano supratimu, šiai darbuotojai trūksta kompetencijos šioje srityje, pridedu susirašinėjimą (dokumentas Nr. 3).“

2.3. „2023-05-29 gavau pranešimą Nr. 68580 (dokumentas Nr. 2), kad prašymas nepatenkintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo [toliau tekste ir citatose – Įstatymas] 20 str. 6 d. (laiku nepateikti reikalingi dokumentai).“

2.4. „2023-05-29 visais įmanomais būdais buvo susisiekta, kad gauti paaiškinimą, kokių dokumentų trūksta. 2023-05-31 susisiekė skambučiu A. V., kuri man paaiškino, kad šis susitarimas turi būti patvirtintas teismo arba notaru. Bet paaiškinau, kad visada buvau siuntusi tokį paaiškinimą visoms institucijoms ir tiko, o dabar jį reikia teisiškai įregistruoti“, „kiek yra kreiptasi į valstybines institucijas ir siųstas toks joms paaiškinimas dėl alimentų, visoms institucijoms tiko. Kodėl dabar netinka, toks paaiškinimas?“

2.5. „Iš mano pusės visada su visais darbuotojais buvo bendrauta ir nedelsta pristatyti dokumentus.“

 

  1. Pareiškėja Seimo kontrolierės prašo „ištirti šį skundą“.

 

 

 

 

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Pareiškėja su Skundu pateikė šiuos dokumentus, kuriuose nurodyta:

4.1. Pareiškėjos 2023-05-09 paaiškinimas „Dėl alimentų užskaitos“ (pažymos 2.2 papunktis; „dokumentas Nr. 1“):

„[…] (vardas ir pavardė žinomi) […], alimentų negauna, nes tėtis […] yra padovanojęs butą, kuriame pats gyvena. Gaunasi kaip alimentų užskaita.“

4.2. Savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2023-05-29 pranešimas Nr. 68580 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ (pažymos 2.3 papunktis, „dokumentas Nr. 2“):

„Vadovaudamiesi Įstatymu informuojame, kad pagal Jūsų 2023 m. sausio 19 d. pateiktą prašymą-paraišką Nr. 43457 piniginei socialinei paramai gauti 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 46969 nustatyta, kad Jūs (bendrai gyvenantys asmenys) neturite teisės į Kompensacijas už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.

Jūsų prašymas skirti Kompensacijas nepatenkintas vadovaujantis Įstatymo 20 str. 6 d. (laiku nepateikti reikalingi dokumentai).

Sprendimas (-ai) per vieną mėnesį nuo jo (-ų) priėmimo dienos gali būti skundžiamas (-i) […].“

4.3. Susirašinėjimas (pažymos 2.2 papunktis, „dokumentas Nr. 3“) be nurodytų datų, kuriame, be kitų, Savivaldybės administracijos Pareiškėjai nurodyta:

„Laba diena, dėkojame už laišką. Jums buvo išsiųstas pranešimas Paramos telefonu elekt. laišku apie trūkstamų dokumentų pateikimo terminus.

Trūksta Jūsų ir Jūsų sutuoktinio pažymos apie Jums apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už 2023 m. sausio, vasario, kovo mėnesius. Taip pat nematome teismo sprendimo dėl priteistų alimentų […] ir informacijos, ar gavote alimentus nuo 2022 m. 10 mėnesio iki 2023 m. 03 mėnesio. […].“

 

  1. Seimo kontrolierės 2023-07-04 rašte Nr. 4D-2023/2-690/3D-1437, adresuotame Pareiškėjai, be kita ko, paaiškinta, kad: „vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsniu, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Seimo kontrolieriai neturi įstatymu suteiktų įgaliojimų įpareigoti atsakingą viešojo administravimo subjektą panaikinti (pakeisti) pagal kompetenciją priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolierė […] Skunde nurodytas aplinkybes pagal kompetenciją tirs tik viešojo administravimo srityje. […] Skundo padavimas Seimo kontrolieriui nestabdo teisės aktuose numatytų terminų Skundo klausimais kreiptis į teismą.“

 

  1. Siekdama išsiaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes, Seimo kontrolierė raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, reikalingus Skundo nagrinėjimui.

 

  1. Savivaldybės 2023-08-16 rašte Nr. A51-132662/23(3.3.12.1E-AD24) Seimo kontrolierei nurodyta ši informacija, patvirtinta atitinkamais dokumentais:

7.1. „Socialinių išmokų skyrius 2023-01-19 per SPIS gavo Pareiškėjos prašymą-paraišką, kurį Administracijos Socialinių išmokų skyriaus darbuotojas įregistravo sistemoje „Parama“ (reg. Nr. 43457). Kreipdamasi į Administracijos Socialinių išmokų skyrių Pareiškėja prašė skirti būsto šildymo išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją (neprašydama skirti karšto vandens išlaidų kompensacijos) už laikotarpį nuo 2022-10-01 iki 2023-05-31. Kartu su prašymu-paraiška Pareiškėja pateikė 2023-01-06, 2023-01-13 pažymų Nr. 001 ir Nr. 0113-01 iš darboviečių apie jai ir jos dabartiniam sutuoktiniui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (už 2022 m. spalio, lapkričio, ir gruodžio mėnesius) skaitmenines kopijas ir nevisiškai užpildytą šeimos (bendrai gyvenančių asmenų) duomenų socialinei paramai gauti SP-1 formą, kurioje nenurodė visų bendrai gyvenančių asmenų duomenų, t. y. nenurodė kitų likusių šeimos narių: dabartinio jos sutuoktinio, dabartinio sutuoktinio vaiko iš jo pirmos santuokos ir Pareiškėjos vyresniosios dukros iš jos pirmos santuokos.“

„Pareiškėja prie per SPIS teikto 2023-01-19 prašymo-paraiškos nepateikė: 1) teisingos informacijos apie savo šeimą (bendrai gyvenančius asmenis) užpildydama šeimos (bendrai gyvenančių asmenų) duomenų socialinei paramai gauti SP-1 formą […]; 2) pažymos arba banko išrašų pavedimų kopijų apie jos dukrai iš pirmos santuokos […] mokamą išlaikymą (alimentus) už  laikotarpį nuo 2022-10-01 iki 2023-03-31, jeigu toks išlaikymas nemokamas (negaunamas) – pažymos iš antstolio arba aktualaus teismo sprendimo apie jos nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą (turtu), po 2017 metų dovanojimo sutarties fakto įforminimo, ir apie kurį Pareiškėja minėjo savo 2023-05-09 paaiškinime.“

„Prie elektroniniu būdu per SPIS pildyto 2023-01-19 prašymo-paraiškos buvo pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos […], kurios patvirtintos atsakingų asmenų parašais ir antspaudais.“

7.2. „Administracijos Socialinių išmokų skyriaus darbuotoja per SPIS 2023-05-08 išsiuntė Pareiškėjai pranešimą, kuriame informavo ją apie trūkstamus dokumentus: informaciją dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir gaunamų alimentų (pažymą arba banko išrašų pavedimus už laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio, apie jos nepilnametei dukrai mokamas periodines išmokas (alimentus) arba antstolio išduotą pažymą (išlaikymo negavimo atveju) ir prašė juos pateikti iki 2023-05-26.“

7.3. „Pareiškėja 2023-05-09 pateikė Administracijos Socialinių išmokų skyriui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jos nepilnametė dukra išlaikymo (alimentų) negauna, nes vaiko tėvas jai yra padovanojęs butą, kuriame pats gyvena. Pareiškėja laiko padovanotą turtą alimentų užskaita. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-49193-862/2013 (sprendimo kopijos) buvo nustatyta, kad Pareiškėjos nepilnamečių dukrų išlaikymui priteista kas mėnesį mokėti periodinę išmoką (po 400 Lt (115,85 Eur)) iki jų pilnametystės, paskiriant Pareiškėją šių lėšų tvarkytoja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Kitokios teismo patvirtintos sutarties, kurioje būtų pakeista iki šiol nustatyta jos nepilnametės dukros išlaikymo forma, priteisiant vaiko tėvo turtą ir jokių kitokių susitarimų dėl dar kitokio papildomo išlaikymo Pareiškėja nepateikė. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir kita). Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas numatė pareigą savivaldybėms skirti socialinę paramą tik tada, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes. Taigi, šiuo atveju negalima vertinti, kad Pareiškėja išnaudojo visas kitų pajamų gavimo galimybes, jeigu ji kaip vaiko atstovė pagal įstatymą atsisako reikalavimo teisės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-49193-862/2013 vien dėl to, kad vaiko tėvas padovanojo vaikui turtą.“

7.4. „Apie priimtą 2023-01-19 prašymą-paraišką ir būtiną pateikti informaciją ir trūkstamus dokumentus dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir gaunamų alimentų Pareiškėja buvo informuota per SPIS 2023-05-08 pateiktu pranešimu, prašant patikslinti duomenis ir pateikti trūkstamus dokumentus iki 2023-05-26. Pareiškėja 2023-05-09 pateikė laisvos formos pasirašytą paaiškinimą dėl alimentų užskaitos ir dabartinio sutuoktinio sąskaitos AB „A“ banko išrašo kopiją už laikotarpį nuo 2022-10-01 iki 2023-01-08, tačiau kitų pranešime nurodytų dokumentų (pažymos arba banko išrašų pavedimų kopijas apie jos dukrai […] mokamą išlaikymą (alimentus) už  laikotarpį nuo 2022-10-01 iki 2023-03-31, jeigu toks išlaikymas nemokamas (negaunamas) – pažymos iš antstolio arba aktualaus teismo sprendimo apie jos nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą (turtu), po 2017 metų dovanojimo sutarties fakto įforminimo) nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad Pareiškėja tikslino duomenis, tačiau iki 2023-05-26 visų pranešime nurodytų dokumentų nepateikė, Administracijos Socialinių išmokų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, per 5 darbo dienas priėmė 2023-05-29 sprendimą Nr. 46969 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ nenustatyti teisės į Kompensacijas už laikotarpį nuo 2022-10-01 iki 2023-05-31 pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą […]. Apie priimtą sprendimą Pareiškėja buvo informuota 2023-05-29 pranešimu Nr. 68580 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“.

7.5. „Įstatymo 21 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl piniginės socialinės paramos priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės administracijos nustatyta tvarka. Pažymime, kad teikiant socialinę paramą gyventojams savivaldybės vadovaujasi nacionaliniu mastu taikomų teisės aktų nuostatais, tačiau kiekvienas gyventojo prašymas – individualios situacijos analizė, kuriai privalu skirti dėmesio ir laiko. Kadangi šio šildymo sezono situacija parodė, kad dėl Kompensacijų kreipiasi ne tik mažas, bet ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai, ir ne visi jie atitinka Įstatymo nuostatas, o vadovavimasis jomis nagrinėjant visų gyventojų prašymus savivaldybėms sukuria didelę administracinę naštą. Administracijos Socialinių išmokų skyrius nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio susiduria su kelis kartus, lyginant su praėjusiais laikotarpiais, išaugusiu besikreipiančių asmenų srautu, pvz., per 2022 m. rugsėjo–spalio mėnesius Socialinių išmokų skyriui pateikta daugiau kaip 32 tūkst. prašymų dėl Kompensacijų (tris kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį), o per 2022 m. Administracijos Socialinių išmokų skyriuje gauta daugiau kaip 193 tūkst. prašymų dėl įvairių socialinių išmokų gavimo, per šį 2022–2023 metų šildymo sezoną gauta net 82,5 tūkst. prašymų skirti Kompensacijas. Dėl tris kartus padidėjusio besikreipiančių su prašymais dėl įvairių socialinių išmokų asmenų skaičiaus ir dėl nepakankamo SPIS veikimo darbo metu, kas lėmė socialinės paramos Savivaldybės gyventojams pavėluotą teikimą, Pareiškėjos prašymas-paraiška taipogi buvo išnagrinėtas pavėluotai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad siekiant pranešti apie prašymų nagrinėjimo eigą nuo 2022 m. spalio 3 d. informacija apie kiekvieną savaitę nagrinėjamus socialinių išmokų prašymus buvo nuolat skelbiama Administracijos svetainėje vilnius.lt  nuoroda: https://vilnius.lt/lt/2023/05/16/informacija-apie-sia-savaite-nagrinejamus-socialiniu-ismoku-prasymus-31/.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis – „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.

 

  1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo:

7 straipsnis – „Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra:

[…]

8) socialinių išmokų ir kompensacijų, išskyrus socialinę pašalpą ir kompensacijas, nustatytas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, skaičiavimas ir mokėjimas;

[…].

 

  1. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo:

4 straipsnis – „1. Piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų.

  1. Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; […]); […].

[…].“

5 straipsnis – „Piniginės socialinės paramos rūšys yra šios:

[…]

2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos).“

7 straipsnis – „1. Gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys […] turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo […] arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys […] turi teisę į piniginę socialinę paramą;

[…].“

8 straipsnis – „[…]

  1. Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi:

1) kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą […];

[…]

  1. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos […].

[…].“

17 straipsnis – „1. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų […] gaunamos pajamos:

1) pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);

[…]

10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);

11) išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;

[…].“

20 straipsnis – „1. Bendrai gyvenantys asmenys […], kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą […] dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės […] administraciją, […]. Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys […] dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, administraciją.

  1. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie:

1) save ir bendrai gyvenančius asmenis;

2) veiklos pobūdį;

3) turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę;

4) gaunamas pajamas;

5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.

  1. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų […] pažymos apie šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, […]. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.
  2. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą šio įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. […].

[…]

  1. Savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.
  2. Prašymas-paraiška gali būti pateikti asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą.

[…].“

21 straipsnis – „[…]

  1. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas nurodant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta piniginė socialinė parama, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės mero [pastaba: iki 2023-04-01 – administracijos] nustatyta tvarka.
  2. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.
  3. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą dėl elektroniniu būdu pateikto prašymo-paraiškos, tą pačią dieną priimtą sprendimą pateikia elektroninių paslaugų sistemos paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulyje.“

25 straipsnis – „Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo:

1) išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir kita);

2) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų […] teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;

[…].“

 

  1. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022-10-05 sprendimu Nr. 1-1599:

2 punktas – „Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis.“

7 punktas – „Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos gavimo, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą […] ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro  patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau kartu – prašymas-paraiška). Prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie:

7.1. save ir bendrai gyvenančius asmenis;

7.2. veiklos pobūdį;

7.3. turimą turtą […];

7.4. gaunamas pajamas;

7.5. kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.“

8 punktas – „Prie prašymo-paraiškos asmuo prideda bendrai gyvenančių asmenų […] dokumentus arba jų kopijas, patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, apie turimą Įstatymo 14 straipsnyje nurodytą turtą ir jo vertę, gaunamas Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, veiklos pobūdį ir kitas aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti, išskyrus atvejus, kai Administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų:

[…]

8.2. santuokos, ištuokos, mirties faktą patvirtinantį dokumentą;

8.3. procesinį dokumentą, patvirtinantį aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo;

8.4. teismo nutartį arba teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo;

8.5. juridinio asmens pažymą apie vaiko išlaikymui gaunamas periodines išmokas arba kitos kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį materialinio išlaikymo vaikui teikimą;

[…]

8.13. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį;

[…]

[…]

8.27. kitus teisę į piniginę socialinę paramą pagrindžiančius dokumentus.“

 

Teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) praktika:

13.1. „Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga (inter alia 2002 m. lapkričio 25 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (inter alia 2009 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai); abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti (inter alia 1997 m. kovo 12 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai)“ (KT 2015-05-26 nutarimas Nr. KT16-N10/2015 bylos Nr. 7/2013).

13.2. „Aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį kartu su Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad:

[…]

– asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, nesistengti ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas (2013 m. vasario 7 d. nutarimas)“ (KT 2019-10-31 nutarimas Nr. KT41-N12/2019 bylos Nr. 11/2018).

 

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika:

„Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (Civilinių bylų skyriaus 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

„Teisėjų kolegija […] pastebi, jog valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad

kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal VAĮ viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (LVAT 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Pažymėtina, kad, kaip jau rašyta pažymos 5 punkte, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje ir neturi įstatymu suteiktų įgaliojimų įpareigoti atsakingą viešojo administravimo subjektą panaikinti (pakeisti) pagal kompetenciją priimtus sprendimus – šiuo atveju, Savivaldybės administracijos priimtą sprendimą neskirti Kompensacijos Pareiškėjai. Skunde nurodytos aplinkybės pagal kompetenciją buvo tiriamos tik viešojo administravimo srityje.

 

  1. Atsižvelgiant į Pareiškėjos Skunde nurodytas aplinkybes, tyrimo metu analizuotą informaciją, pažymoje pacituotą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, išvados bus pateikiamos, išskiriant šias dalis:

17.1. dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, nagrinėjant Pareiškėjos prašymą-paraišką dėl teisės į Kompensacijas;

17.2. dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), laiku nepriėmus sprendimo dėl Pareiškėjos prašymo-paraiškos dėl teisės į Kompensacijas.

 

 

 

Dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, nagrinėjant Pareiškėjos prašymą-paraišką dėl teisės į Kompensacijas

 

  1. Pareiškėja Skunde nurodo, kad jai užpildžius 2023-01-19 prašymą-paraišką dėl teisės į būsto šildymo, karšto (Savivaldybės administracijos teigimu, karšto vandens išlaidų kompensacijos Pareiškėja skirti neprašė; pažymos 7.1 papunktis) ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, Savivaldybės administracijos darbuotojai paprašė pateikti trūkstamus dokumentus, konkrečiai – pažymos arba banko išrašų pavedimų kopijas apie jos dukrai iš pirmos santuokos mokamą išlaikymą (alimentus) už laikotarpį nuo 2022-10-01 iki 2023-03-31, o jeigu toks išlaikymas nemokamas (negaunamas), tuomet pažymą iš antstolio arba aktualų teismo sprendimą apie jos nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą (turtu). Pareiškėjos teigimu, turėjo pakakti jos iškart po reikalavimo Savivaldybės administracijai pateikto laisvos formos paaiškinimo, kad „tėtis alimentų mergaitėms nemoka, bet yra padovanojęs butą, kuriame jis pats gyvena“ (pažymos 2.2 papunktis).

Tyrimo metu nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-49193-862/2013 Pareiškėjos nepilnamečių dukrų išlaikymui priteista kas mėnesį mokėti periodinę išmoką (po 400 Lt (115,85 Eur)) iki jų pilnametystės, paskiriant Pareiškėją šių lėšų tvarkytoja. Kaip nurodo Savivaldybės administracija, „kitokios teismo patvirtintos sutarties, kurioje būtų pakeista iki šiol nustatyta jos nepilnametės dukros išlaikymo forma, priteisiant vaiko tėvo turtą ir jokių kitokių susitarimų dėl dar kitokio papildomo išlaikymo Pareiškėja nepateikė“, o „Pareiškėja laiko padovanotą turtą alimentų užskaita“ (pažymos 4.1 ir 7.3 papunkčiai).

Be to, kaip tyrimo metu paaiškino Savivaldybės administracijos darbuotojai, Pareiškėja prie per SPIS teikto prašymo-paraiškos nepateikė ir teisingos informacijos apie savo šeimą (bendrai gyvenančius asmenis), užpildydama šeimos (bendrai gyvenančių asmenų) duomenų socialinei paramai gauti SP-1 formą, t. y. nenurodė kitų likusių šeimos narių: dabartinio jos sutuoktinio, dabartinio sutuoktinio vaiko iš jo pirmos santuokos ir Pareiškėjos vyresniosios dukros iš jos pirmos santuokos (pažymos 7.1 papunkčiai).

 

  1. Piniginės socialinės paramos teikimo principus, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Įstatymas (pažymos 11 punktas).

Pagal Įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys turi teisę į Kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl šių Kompensacijų metu atitinka bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 8 str. 2 d. 1 p. yra nustatyta, kad auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi, kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą. Vadovaujantis Įstatymo 8 str. 3 d., jeigu šio straipsnio 2 d. nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, Kompensacijos neskiriamos. Be to, Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p. reglamentuota, kad skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų gaunamos pajamos, tarp jų ir piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai), arba išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą.

Vadovaujantis Įstatymu, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką bei jos priedus ir prašyme-paraiškoje nurodyti piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis: veiklos pobūdį, gaunamas pajamas ir kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo (pažymos 12 punktas) 8 p., prie prašymo-paraiškos asmuo turi pridėti, be kita ko, ir juridinio asmens pažymą apie vaiko išlaikymui gaunamas periodines išmokas arba kitos kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį materialinio išlaikymo vaikui teikimą, arba procesinį dokumentą, patvirtinantį aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl vaiko išlaikymo priteisimo, arba teismo nutartį arba teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.

Taigi, norėdama gauti piniginę socialinę paramą, Pareiškėja turėjo atitikti visus pirmiau aprašytus teisės aktų reikalavimus.

 

  1. Kadangi Pareiškėja nepateikė visų reikiamų dokumentų iki Savivaldybės administracijos nustatyto termino (2023-05-26), vadovaujantis teisės aktais, per 5 darbo dienas (2023-05-29) buvo priimtas sprendimas nenustatyti Pareiškėjai teisės į Kompensacijas už laikotarpį nuo 2022-10-01 iki 2023-05-31, nurodant priežastį – „laiku nepateikti reikalingi dokumentai“. Kaip jau rašyta pirmiau, Seimo kontrolierius neturi įstatymu suteiktų įgaliojimų įpareigoti atsakingą viešojo administravimo subjektą panaikinti (pakeisti) pagal kompetenciją priimtus sprendimus, todėl paties Savivaldybės administracijos sprendimo neskirti Kompensacijų nevertina.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareiškėja neįvykdė visų reikalavimų ir pareigų piniginei socialinei paramai gauti. Akcentuotina, kad teisės aktuose yra numatyta pareiga savivaldybėms skirti piniginę socialinę paramą tik tada, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, o šiuo atveju negalima vertinti, kad, kaip teigia Savivaldybės administracija, „Pareiškėja išnaudojo visas kitų pajamų gavimo galimybes, jeigu ji kaip vaiko atstovė pagal įstatymą atsisako reikalavimo teisės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-49193-862/2013 vien dėl to, kad vaiko tėvas padovanojo vaikui turtą.“ Be to, Pareiškėja, pildydama šeimos (bendrai gyvenančių asmenų) duomenų socialinei paramai gauti SP-1 formą, nepateikė ir teisingos informacijos apie savo šeimą (bendrai gyvenančius asmenis).

Akcentuotina šiuo atveju ir teismų praktika (pažymos 13–15 punktai), kad:

– „viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais“;

– „viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų“;

– „socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija“.

Dėl šių pirmiau aprašytų priežasčių Pareiškėjos Skundo dalis dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, nagrinėjant Pareiškėjos prašymą-paraišką dėl teisės į Kompensacijas, yra atmestina kaip nepagrįsta.

 

Dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), laiku nepriėmus sprendimo dėl Pareiškėjos prašymo-paraiškos dėl teisės į Kompensacijas

 

  1. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis (pažymos 11 punktas):

– Savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną.

– Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos.

– Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės mero [pastaba: iki 2023-04-01 – administracijos] nustatyta tvarka.

 

  1. Pareiškėja prašymą-paraišką Kompensacijoms gauti per SPIS pateikė 2023-01-19, tačiau Savivaldybės administracijos sprendimas dėl teisės į Kompensacijas buvo priimtas tik 2023-05-29, t. y. ne per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

Nors Savivaldybės administracija taip pat pripažįsta, kad „Pareiškėjos prašymas-paraiška […] buvo išnagrinėtas pavėluotai“ (pažymos 7.5 papunktis), ir pateikia paaiškinimus, dėl kokių priežasčių (pažymos 7.5 papunktis), tačiau Seimo kontrolierė pabrėžia, kad nė viena priežastis nėra pateisinama, jeigu nėra laikomasi teisės aktuose nustatytų terminų ir taip pažeidžiamas įstatymų viršenybės principas.

Be to, pažymėtina, kad Seimo kontrolierių įstaigoje gaunama nemažai skundų dėl Savivaldybės administracijos laiku neišnagrinėtų prašymų dėl Kompensacijų skyrimo (pvz., skundai Nr. 4D-2023/2-769, 4D-2023/2-891 ir kt.). Nepaisant to, kad Savivaldybės administracija buvo ne kartą informavusi Seimo kontrolierę, jog deda pastangas prašymus išnagrinėti ir sprendimus priimti laiku, Seimo kontrolierės gaunami skundai duoda pagrindo kilti abejonėms, ar priemonės, kurių Savivaldybės administracija ėmėsi, yra pakankamos minėtai problemai išspręsti ir ar neturi būti imtasi papildomų organizacinių ir (arba) teisinių priemonių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjos Skundo dalis dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), laiku nepriėmus sprendimo dėl Pareiškėjos prašymo-paraiškos dėl teisės į Kompensacijas, yra pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, nagrinėjant Pareiškėjos prašymą-paraišką dėl teisės į Kompensacijas, atmesti.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), laiku nepriėmus sprendimo dėl Pareiškėjos prašymo-paraiškos dėl teisės į Kompensacijas, pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui siūlo:

26.1. imtis priemonių, kad šioje pažymoje konstatuoti pažeidimai (pažymos 23 punktas) ateityje nesikartotų ir sprendimai dėl piniginės socialinės paramos skyrimo būtų priimami teisės aktuose nustatytais terminais;

26.2. atsižvelgiant į tai, kad ne kartą Savivaldybės administracija informavo Seimo kontrolierę apie dedamas pastangas prašymus dėl Kompensacijų skyrimo išnagrinėti laiku, informuoti, kokių papildomų priemonių (organizacinių ir (arba) teisinių) buvo imtasi šiai problemai spręsti.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                           Milda Vainiutė