PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2022/2-1420
Data 2023-03-06
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2022-12-12 gavo X ir kitų turgavietės, esančios <…>, Vilniuje, prekeivių (toliau – Pareiškėjai) kolektyvinį skundą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žinyboje esančios A seniūnijos seniūno S. P. 2022-09-07 įsakymo Nr. A15-1170/22(2.1.4E-SEN) pagrįstumo ir teisėtumo.“

 

  1. Pareiškėjų skunde, be kita ko, pažymėta:

2.1. „Šių metų rugsėjo 7 dieną A seniūnijos seniūnas S. P. [toliau citatose ir tekste – Seniūnas] išleido įsakymą Nr. A15-1170/22(2.1.4E-SEN) [toliau citatose ir tekste – Įsakymas], kuriuo panaikina savo paties 2015-11-24 dienos įsakymo Nr. A15-2121/15 9 punktą dėl dešimties prekybos vietų Vilniaus mieste savivaldybės administruojamoje turgavietėje adresu <…>, Vilnius [toliau citatose ir tekste – Turgavietė], nuo 2023-01-01. Labai daug klausimų keliantis ir abejotinas toks Seniūno veiksmo pagrindas – kadangi jis remiasi 2015-11-24 savo paties įsakymu Nr. A15-2121/15, kuris yra apie „Dėl prekybos, be prekybos vietos įrengimo projekto, vietų sąrašo tvirtinimo“, o ne apie prekybos vietų naikinimą. Yra atliktas toks labai prieštaringas ir pats sau prieštaraujantis veiksmas. […]“.

2.2. „Norima atkreipti dėmesį, kad pelningai veikiančios ir dirbančios Turgavietės prekybininkai dirbdami joje tokiu būdu aprūpina ir išmaitina savo šeimas, tad toks staigus, netikėtas, savavališkas Įsakymas panaikinti visas prekybos vietas yra visiškai nesuprantamas ir, mažų mažiausiai, keliantis įvairiausių įtarimų.

Prekybininkai, norėję prasitęsti / įsigyti prekybos vietas kitiems prekybos metams, elektroniniu paštu gaudavo štai tokį atsakymą: „Informuojame, kad Jūsų prašymo suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą prekiauti (teikti paslaugas) iš (nuo) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos Turgavietėje nuo 2022-12-20 iki 2023-12-19, neturime galimybės, nes ši vieta nuo 2023-01-01 bus panaikinta vadovaujantis Įsakymu. […]. Yra gauta ir daugiau analogiškų elektroninių atsakymų dėl pageidautų įsigyti kitų prekybos vietų. Šiuo Įsakymu naikinamos ne tik dešimt prekybos vietų nuo laikinųjų prekybos įrenginių, tačiau ir prekybos vietos nuo prekybai pritaikyto automobilio ir/ar jo priekabos. Vadinasi, žala valstybei yra daroma dar ir didesnė nei vien tik už dešimt nuo laikųjų prekybos įrenginių generuotų metinių vietos rinkliavų, siekusių 2520,00 EUR“.

2.3. „Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, mes, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos [toliau citatose ir tekste – Savivaldybė] administruojamos Turgavietės prekybininkai ir kiti aktyvūs piliečiai, kategoriškai nesutinkame su tokiu Įsakymu, darančiu tiesioginę turtinę / materialinę žalą tiek LR Valstybei, tiek ir Turgavietėje dirbantiems prekybininkams, laikome tokį Įsakymą įtartiną ir niekuo nepagrįstą. […]. Atkreiptinas dėmesys, kad A seniūno Įsakymas iš pradžių buvo padalintas prekybininkams be jokios dokumento datos ir be jokio Įsakymo numerio, kas prilygintina niekiniam teisės aktui“.

2.4. „Nesutikdami su tokiu Įsakymu panaikinti visą Turgavietę, šių metų spalio 11 dieną išsiuntėme tiek Seniūnui, tiek ir Savivaldybei kolektyvinį skundą – raštą su reikalavimu paaiškinti kokiu norminiu teisės aktu yra / buvo remiamasi priimant tokį abejotiną sprendimą panaikinti absoliučiai visas prekybos vietas Turgavietėje […].

Šių metų lapkričio 7 dieną iš Savivaldybės buvo gautas atsakymas į mūsų kolektyvinį skundą. […]. Savivaldybės atsiųstame atsakyme toks sprendimas panaikinti visas 10 prekybos vietų Turgavietėje nėra grindžiamas absoliučiai jokiu norminiu teisės aktu. Atsakyme nurodoma, kad įvyko tiesiog pasitarimas, kuriuo metu buvo daugmaž taip nuspręsta ir toliau aiškinama, kad vietos naikinamos dėl numatomų pėsčiųjų tako darbų, kurių absoliučiai nei jokio projekto nei kažkokių konkrečių darbų atlikimo datų net nėra. Tokie numatomi pėsčiųjų tako darbai gali įvykti po kokių 5, 10 metų, o gali ir neįvykti apskritai, nes nėra pateikta absoliučiai jokio konkretaus tokių numatomų darbų projekto su kažkokiais konkrečiais terminais. […]. Todėl toks Savivaldybės atsakymas – pagrindimas panaikinti visas 10 Turgavietėje esančias vietas vertintinas kaip niekuo nepagrįstas ir neteisėtas. […].“

2.5. „Galimai manytina, kad tokį sprendimą (panaikinti absoliučiai visas 10 prekybos vietų Turgavietėje) Savivaldybė galbūt galimai priima išties kitu tikslu. Šioje Turgavietėje jau beveik 5 metai iš eilės darbuojasi toks prekybininkas T. M. […], nuolat ir pastoviai darantis tai vienokius, tai kitokius pažeidimus, dėl kurių į Savivaldybę, kaip į šios Turgavietės administratorių ir viešosios tvarkos skyrių per 5 metus buvo kreiptasi kone apie šimtas kartų. […].“

„Nuotraukoje „Naikinamos prekybos vietos“ mėlynos spalvos linijomis (žymekliu) yra pažymėtos naikinti nuspręstos prekybos vietos. Prieš jas randasi prekybos kioskai, du iš kurių yra administruojami ir valdomi T. M. Na o štai kitoje nuotraukoje – nuotraukoje T. M. vykdomi pažeidimai prie jo kioskų raudonas apskritimas žymi neteisėtai savavališkai ne turgaus teritorijoje (prie savo kiosko) pastoviai ir nuolat vykdomus vienus ir tuos pačius pažeidimus – savavališkai pasistatytus žalios spalvos stalus, nuo kurių neteisėtai ir nelegaliai T. M. vykdo prekybą. Nuotrauka pakankamai išraiškinga – joje užfiksuoti atvykę Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai (užėję į T. M. kioską), tačiau, reikia pažymėti, kad jie T. M. vykdomus pažeidimus (nelegalios prekybos nuo žalios spalvos stalų prie jo kioskų) taip ir neįpareigoję T. M. pašalinti, tiesiog išvažiavo. Ir taip pastoviai – jau kelinti metai iš eilės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai tai vienus, tai kitus nuolatos T. M. vykdomus pažeidimus neįpareigodavo pašalinti, jie tiesiog taip ir likdavo, tęsdavosi […].

Pagrįstai kyla klausimas tada – jei visos vietos šioje Turgavietėje yra naikinamos, kam tuomet susidaro palankios monopolinės prekybos sąlygos ?“

„Atvykę viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai visi kaip vienas teigdavo, jog T. M. neva yra surašyti pažeidimų protokolai dėl neleistinose vietose pastatytų prekybos stalų, jis juos neva yra apskundęs teismui ir šiuo metu vyksta teisena. Tuo pagrindu viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai toliau jau nebeliesdavo ir nebejudindavo ir toliau daromus T. M. pažeidimus – ir toliau neleistinose vietose ne turgaus teritorijoje statomus stalus. Manytina, kad tai, ką sakydavo Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai yra absoliutus melas, taip stengiantis išvengti nepatogių klausimų kodėl jie neįpareigoja pašalinti T. M. daromus pažeidimus, nesurašo ANK protokolų, neatlieka savo pareigų.“

„Yra manytina, kad toks Seniūno ir Savivaldybės sprendimas panaikinti visas 10 turgavietės vietų galbūt galimai gali būti susijęs su Turgavietėje besidarbuojančiu T. M. Mes įtariame, kad toks neleistinas Turgavietės 10 vietų panaikinimas galbūt galimai yra daromas tam, kad šioje Turgavietė vienas sau be jokių kliūčių ir be jokių konkurentų va taip neleistinai ne turgaus teritorijoje nuo prie savo kioskų pasistatytų stalų prekybą vykdytų vienintelis prekybininkas T. M.. Panaikinus visas 10 prekybos vietų šioje Turgavietėje, taptų labai patogu vat taip vykdyti prekybą nuo neleistinose vietose savavališkai pasistatytų stalų (juk Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai tokius/šiuos pažeidimus neįpareigodavo pašalinti ir jie nuolat tęsdavosi kiekvieną dieną).“

 

  1. Pareiškėjai prašo Seimo kontrolierės „įvertinti tokių Savivaldybės veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, ginti viešąjį interesą, įpareigoti Savivaldybę grąžinti visas nepagrįstai panaikintas 10 prekybos vietų Turgavietėje, kreiptis į teismą jei to reikia vietų grąžinimo Turgavietėje tikslui pasiekti.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

  1. Seimo kontrolierė pranešė Pareiškėjams, kad Seimo kontrolierė pagal kompetenciją nagrinės šį skundą, siekdama įvertinti, ar priimant administracinį sprendimą, nagrinėjant kolektyvinį kreipimąsi, pranešimus apie galimus pažeidimus buvo laikomasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymų nustatytų principų reikalavimų.

Seimo kontrolierė taip pat informavo Pareiškėjus, kad administracinis sprendimas (2022-09-07 įsakymas Nr. A15-1170/22(2.1.4E-SEN)) suinteresuotųjų asmenų iniciatyva gali būti pripažintas neteisėtu administraciniame teisme, apskundžiant administracinį sprendimą per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (kreipimasis į Seimo kontrolierių šių terminų nesustabdo, nepailgina), taip pat kad Seimo kontrolierė nėra įgaliota atstovauti Pareiškėjų interesams teisme.

 

  1. Iš kartu su skundu pateiktų dokumentų nustatyta:

5.1. Įsakyme nurodyta:

„Vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos A seniūno 2015-11-24 įsakymu Nr. Al5-2121/15 „Dėl prekybos, be prekybos vietos įrengimo projekto, vietų sąrašo tvirtinimo“:

  1. Panaikinu 9 punktą:
9. <…> 10 Prekiaujama maisto produktais, uogomis, vaisiais, daržovėmis, gėlėmis
  1. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d.“.

5.2. Pareiškėjų 2022-10-11 kolektyviname kreipimesi į Savivaldybę, be kita ko, nurodyta „Mes, žemiau pasirašę, reikalaujame jūsų pagrįsti kokiu norminiu teisės aktu yra remiamasi ir grindžiamas toks Įsakymas. Mes manome, kad toks savavališkas Įsakymas yra niekuo nepagrįstas bei keliantis labai daug klausimų dėl jo teisėtumo“.

5.3. Savivaldybės 2022-11-07 atsakyme Nr. A63-145/22(3.2.1E-AD24) nurodyta:

„Savivaldybėje 2022-10-11 buvo gautas Turgavietės prekeivių kolektyvinis skundas „Dėl Savivaldybės žinyboje esančios A seniūnijos (toliau – Seniūnija) Seniūno Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo“.

Savivaldybės Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius atliko patikrinimą, kurio metu pažeidimų dėl Seniūno Įsakymo priėmimo aplinkybių nenustatė. Nustatyta, kad 2022-09-05 įvyko pasitarimas pas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją, kurio metu Seniūnui buvo pavesta dėl numatomų pėsčiųjų tako atnaujinimo darbų nuo 2023-01-01 prekybos vietose <…>, Vilniuje, neišduoti naujų leidimų prekybai nuo laikino įrenginio. Tuo pagrindu 2022-09-07 buvo priimtas Įsakymas, kuriuo nuo 2023-01-01 iš Prekybos be prekybos vietos įrengimo projekto vietų sąrašo išbraukta 10 prekybos vietų adresu <…>, Vilniuje.

Įvertinus patikrinimo metu surinktus duomenis, Seniūnui pavesta apie leidimų prekiauti prekybos vietoje, adresu <…>, išdavimo nutraukimą nuo 2023 metų priežastis paskelbti Seniūnijos informacinėje lentoje.“

 

  1. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, prašydama: „6.1. pateikti motyvuotus paaiškinimus: 6.1.1. dėl pažymos 2.1 papunktyje nurodytų aplinkybių; 6.1.2. kodėl Įsakymas nemotyvuotas faktinėmis aplinkybėmis (pvz., priežastimis, dėl ko naikinamos prekybos vietos) ir teisės aktais (pvz., kuriais nustatyti, patvirtinti pėsčiųjų perėjos remonto vykdymas ir terminai, Seniūno įgaliojimai leisti tokius įsakymus, pavedimas išleisti Įsakymą); nurodyti šiuos motyvus; 6.1.3. dėl teisės aktų, projektų ir kt., kuriais nustatytas pėsčiųjų perėjos remonto vykdymas ir terminai, informuoti, ar su šiais dokumentais buvo supažindinti Turgavietės prekybininkai, jeigu ne – nurodyti priežastis; 6.1.4. ar buvo imtasi priemonių, kad Turgavietė laikinai būtų perkelta į kitą vietą, jeigu ne – nurodyti priežastis; 6.1.5. kada numatoma atnaujinti Turgavietės darbą; 6.1.6. ar buvo sudaryta galimybė visiems turėjusiems leidimus prekiauti Turgavietėje susipažinti su Įsakymo projektu; jeigu ne – nurodyti priežastis; 6.1.7. ar su Įsakymu iki kreipimosi į Savivaldybę gavimo buvo supažindinti visi turėję leidimus prekiauti Turgavietėje (pvz., išsiųsti raštai su informacija apie prekybos vietų naikinimą); 6.1.8. dėl pažymos 2.3 papunktyje nurodytų aplinkybių, kad „Įsakymas iš pradžių buvo padalintas prekybininkams be jokios dokumento datos ir be jokio Įsakymo numerio“; 6.1.9. kodėl neatsižvelgta į Pareiškėjų prašymą nurodyti norminį teisės aktą, kuriuo grindžiamas Įsakymas; 6.1.10. kiek pranešimų 2022 metais gauta apie galimai T. M. daromus pažeidimus, kiek surašyta administracinių pažeidimų protokolų, jeigu nesurašyta dėl kiekvieno pranešimo – dėl kokių priežasčių; 6.1.11. dėl pažymos 2.5 papunktyje nurodytų aplinkybių; 6.2. pateikti Seimo kontrolierei: 6.2.1. pasitarimo, galimai kurio rezultatų pagrindu išleistas Įsakymas, oficialų protokolą, jeigu tokio nėra – nurodyti priežastis ir kt.“

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Remiantis Savivaldybės Seimo kontrolieriui pateikta informacija, dokumentais, nustatyta:

7.1. „6.1.1. 2022-09-05 įvyko pasitarimas pas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją, kurio metu Seniūnui buvo pavesta dėl numatomų pėsčiųjų tako atnaujinimo darbų nuo 2023-01-01 prekybos vietose <….>, Vilniuje, neišduoti naujų leidimų prekybai nuo laikino įrenginio. Tuo pagrindu 2022-09-07 buvo priimtas Įsakymas Nr. A15-1170/22(2.1.4E-SEN) „Dėl Seniūno 2015-11-24 įsakymo Nr. A15-2121/15 „Dėl Prekybos, be prekybos vietos įrengimo projekto, vietų sąrašo tvirtinimo“ priedo pakeitimo“, kuriuo nuo 2023-01-01 iš prekybos be prekybos vietos įrengimo projekto vietų sąrašo išbrauktos prekybos vietos 1-10 <…>, Vilniuje.“

7.2. „6.1.2. Vadovaujanti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-01-21 įsakymu Nr. 30-157/20 „Dėl Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 13 punktu („13. Leidžiama prekiauti iš (nuo) laikinojo įrenginio be prekybos vietos projekto seniūno ar Licencijavimo ir leidimų skyriaus įsakymu patvirtintose vietose. Informaciją apie patvirtintas vietas ir jų užimtumą seniūnija ir Licencijavimo ir leidimų skyrius skelbia Savivaldybės interneto svetainės skilties „Paslaugos“ nuorodoje „Prekybos vietų žemėlapis“ ir seniūnijų Facebook paskyrose. Seniūnijos ir Licencijavimo ir leidimų skyrius turi teisę konsultuotis (gauti pasiūlymus ir išvadas) su Savivaldybės struktūriniais padaliniais pagal jų kompetenciją dėl prekybos (paslaugų) vietų parinkimo.“), Seniūnas savo Įsakymu naikindamas prekybos vietas adresu <…> veikė savo kompetencijos ribose.“

7.3. „6.1.3. 2022 m. vasarą Seniūnas žodžiu informavo leidimus turinčius prekeivius apie svarstomą galimybę naikinti prekybos vietas šalia <…>, dėl numatomų pėsčiųjų tako atnaujinimo ir rekonstrukcijos darbų. 2022 m. spalį vyko gyvas susitikimas su aktyviais vietos gyventojais, kurio metu aptartos problemos, išklausyti bendruomenės pastebėjimai ir pasiūlymai dėl B centro ateities. Lapkritį vyko gyventojų apklausa internetu apie B prekybos ir visuomeninį centrą. Lapkričio 30 d. kūrybinių dirbtuvių metu buvo aptarti ankstesnių etapų rezultatai, o 2023 m. sausį. dirbtuvių rezultatai bus pristatomi Savivaldybės administracijos direktorei. Po susitikimo bus sprendžiama apie skiriamą biudžetą B centro atnaujinimo numatomiems darbams, jų terminus, sudaromas veiksmų planas.

Taip pat, Seniūnui Savivaldybės administracijos direktoriaus buvo pavesta apie leidimų prekiauti prekybos vietoje, adresu <…>, išdavimo nutraukimo priežastis nuo 2023 metų paskelbti Seniūnijos informacinėje lentoje, kas ir buvo padaryta.“

7.4. „6.1.4. Greta <…>, yra turgavietė, kur teisės aktų nustatyta tvarka galima vykdyti prekybą tiek žemės ūkio, tiek ir kita nustatyta produkcija. Prekeiviams buvo siūloma prekybą toliau tęsti šioje turgavietėje.“

7.5. „6.1.5. Minėtoje vietoje, <…>, numatoma nebeišduoti leidimų prekiauti dėl numatomų pėsčiųjų tako atnaujinimo ir rekonstrukcijos darbų.“

7.6. „6.1.6. ir 6.1.7. Atsižvelgiant į Seniūno pateiktą informaciją, jis pats asmeniškai kiekvienam leidimą turėjusiam prekeiviui įteikė Įsakymo kopiją. Taip pat Seniūnui Savivaldybės administracijos direktoriaus buvo pavesta apie leidimų prekiauti prekybos vietoje, adresu <…> išdavimo nutraukimo priežastis nuo 2023 metų paskelbti Seniūnijos informacinėje lentoje, kas ir buvo padaryta.“

7.7. „6.1.8. Seniūnas pradžioje prekeiviams dalino elektroninio dokumento (Įsakymo) nuorašą be metaduomenų.“

7.8. „6.1.9. Vadovaujanti Tvarkos aprašo 13 punktu („13. Leidžiama prekiauti iš (nuo) laikinojo įrenginio be prekybos vietos projekto seniūno ar Licencijavimo ir leidimų skyriaus įsakymu patvirtintose vietose. […].“) Nuoroda į teisės aktą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a11a32403c4511ea829bc2bea81c1194/asr.

2022-09-05 įvyko pasitarimas pas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją, kurio metu Seniūnui buvo pavesta dėl numatomų pėsčiųjų tako atnaujinimo darbų nuo 2023-01-01 prekybos vietose <…>, Vilniuje, neišduoti naujų leidimų prekybai nuo laikino įrenginio. Tuo pagrindu 2022-09-07 buvo priimtas Įsakymas, kuriuo nuo 2023-01-01 iš prekybos be prekybos vietos įrengimo projekto vietų sąrašo išbrauktos prekybos vietos 1-10 <…>, Vilniuje“ (pasitarimo protokolas 2022-09-07 Nr. A17-663/22(3.1.16E-AD).

7.9. „6.1.10. T. M. leidimas prekiauti <…> (10 vieta) galiojo nuo 2021-10-01 iki 2022-09-30. Pagal Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – TVS) pateiktą bendrą iškvietimų ir skundų dėl pažeidimų prekyvietėje iš (nuo) laikinojo įrenginio prie <…> informaciją matoma, kad pagrinde buvo du pasikartojantys skundai T. M. atžvilgiu – dėl ne vietoje pastatytos palapinės ir pasibaigus leidimo galiojimo terminui nenurenkamos prekybinės palapinės. Kalbant apie VTS pareigūnų taikomas LR ANK numatytas sankcijas bei kitas poveikio priemones, pirmiausia būtina pastebėti, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017-11-02 pažymoje Nr. 4D-2017/2-1243 (Savivaldybėje registruota 2017-11-06, reg. Nr. A50-35354/17) nurodė, kad „Savivaldybė nėra prievartos (baudimo) taikymo institucija“. Patikrinimus atliekantys pareigūnai kiekvieną situaciją ir nustatytas aplinkybes vertina individualiai. LR ANK 32 straipsnio („Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai“) 2 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Kalbant apie šios nuostatos įgyvendinimą, būtina pastebėti, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog „vien tik formalių kriterijų taikymas negali būti pakankamas pagrindas asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn; teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu; tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, nes ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas; jeigu teisė visada būtų imperatyviai tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui; šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas.“

Paminėtina, kad tarp Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme [toliau – VAĮ] įtvirtintų viešojo administravimo principų, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, yra išskiriamas proporcingumo principas, reiškiantis, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Savitikslis administracinės atsakomybės taikymas remiantis vien formaliais kriterijais kelia reikšmingus diskusinius klausimus teisingumo, proporcingumo, rezultatyvumo ir administracinės nuobaudos, kaip, pirmiausia, auklėjamojo pobūdžio priemonės, tikslų pasiekimo aspektais, taip pat LR ANK 1 straipsnyje įtvirtintos šio kodekso paskirties (teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą) įgyvendinimo kontekste.

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis LR ANK 12 straipsniu didžiosios dalies su prekybos viešosiose vietose tvarkos nesilaikymu susijusių nusižengimų pobūdis mažai pavojingos veikos, už kurią asmeniui gali būti pareikšta žodinė pastaba, nepradedant administracinio nusižengimo teisenos, kriterijus. Tad priimdami sprendimus dėl veikos pavojingumo ir nuobaudų skyrimo VTS  pareigūnai įvertina visas reikšmingas aplinkybes.“

7.10 „6.1.11. 2.5 papunktyje nurodytos aplinkybės yra subjektyvūs Pareiškėjų vertinimai ir niekuo nepagrįsta nuomonė. Pastebėtina, kad konfliktas tarp T. M. ir N. G. bei X yra įsisenėjęs ir, tikėtina, reikšminga dalimi nulemtas su tarpusavio konkurencija susijusių aspektų ir (ar) asmeninės antipatijos. Prekeiviai taip pat turi dėti pastangas prekiauti taikiai ir pagarbiai vieni kitų atžvilgiu.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Įstatymai

8.1. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ):

6 straipsnio 1 dalis – „viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra: […] 37) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų valdomų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas;“.

4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […]
6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; […] 9) savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės informuoja vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus ir sudaro sąlygas vietos gyventojams tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus; 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; […].“

8.2. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ)

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […].“

10 straipsnis – „5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; […].“

8.3. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – SKĮ) 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […].“

 

  1. Kiti teisės aktai – Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (Tvarkos aprašas), patvirtinto 2020-01-21 įsakymu Nr. 30-157/20 13 punktas – „Leidžiama prekiauti iš (nuo) laikinojo įrenginio be prekybos vietos projekto seniūno ar Licencijavimo ir leidimų skyriaus įsakymu patvirtintose vietose. Informaciją apie patvirtintas vietas ir jų užimtumą seniūnija ir Licencijavimo ir leidimų skyrius skelbia Savivaldybės interneto svetainės skilties „Paslaugos“ nuorodoje „Prekybos vietų žemėlapis‘‘ ir seniūnijų feisbuko paskyrose. Seniūnijos ir Licencijavimo ir leidimų skyrius turi teisę konsultuotis (gauti pasiūlymus ir išvadas) su Savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais pagal jų kompetenciją dėl prekybos (paslaugų) vietų parinkimo.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika

2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr.A5-990/2007 – „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Priešingu atveju viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis (paslaugų vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką viešąją paslaugą.“

2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012) – „[…] Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-05-11, 2004-12-13 nutarimai, 2004-11-05 išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“

2013-06-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013) – „Viešojo administravimo įstatymo […] nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus […].“

2015-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015 – „viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais.“

2015-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015 – „Taip pat atsižvelgtina į gero administravimo principą, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Taip pat šis principas suponuoja viešojo administravimo subjekto pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013-3-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; 2015-05-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1316-756/2015).“

2018-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 – „Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013). […]. Pažymėtina, kad pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013).“

  • 2003-12-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4-689-03 konstatavo: „[…]. Administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, […]. Administracinių teisės pažeidimų teisena iš esmės nuo viešojo administravimo skiriasi savo prigimtimi, kadangi ja yra įgyvendinamos valstybės nustatytos tam tikros prievartos priemonės subjektams, pažeidžiantiems įstatymais ir viešojo administravimo subjektų aktais nustatytas privalomas elgesio taisykles; […]. Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą […].“

Tyrimo išvados

 

  1. Apibendrinus Pareiškėjų skunde Seimo kontrolierei nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad jie skundžiasi Savivaldybės pareigūnų veikimu (neveikimu) priimant administracinį sprendimą – Įsakymą.

 

  1. Apibendrinus teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką (pažymos 8–10 punktai), konstatuotina, kad vadovaujantis / remiantis:

12.1. VSĮ (pažymos 8.1 papunktis) ir Tvarkos aprašu (pažymos 9 punktas):

12.1.1. Savivaldybė nustato prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarką savivaldybių ar jų valdomų įmonių administruojamose turgavietėse;

12.1.2. Seniūnas tvirtina prekybos iš (nuo) laikinojo įrenginio be prekybos vietos projekto vietas;

12.2. VSĮ (pažymos 8.1 papunktis), VAĮ (pažymos 8.2 papunktis), teismų praktika (10 punktas):

12.2.1. Savivaldybė savo veikloje privalo vykdyti pagrindinių vietos savivaldos principų (savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, veiklos skaidrumo, reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę ir kt.) reikalavimus, t. y. Savivaldybės veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, būti aiškūs ir suprantami Savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; Savivaldybė turi informuoti vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus, Savivaldybės gyventojai turi teisę susipažinti su Savivaldybės sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie Savivaldybės ar atskirų valstybės tarnautojų darbą;

12.2.2. Savivaldybė taip pat savo veikloje turi vadovautis VAĮ patvirtintais įstatymo viršenybės principais (Savivaldybės administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais);

12.2.3. Savivaldybė yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, skaidrumo ir kt.);

Savivaldybės veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais.

12.2.4. Savivaldybės veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški, gero administravimo principas suponuoja Savivaldybės pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu; priimtame administraciniame sprendime turi būti nurodyti ne tik sprendimo data ir registracijos numeris, bet ir pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas (turi būti tiesiogiai nurodyta teisinį pagrindą atitinkanti konkreti teisės norma), motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

12.3. SKĮ (pažymos 8.3 papunktis) ir teismų praktika (10 punktas) – administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, Seimo kontrolierė, nagrinėdama skundus viešojo administravimo srityje, nėra įgaliota vertinti Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) administracinių teisinių santykių srityje.

 

  1. Apibendrinus šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–7 punktai), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybės pareigūnai:

13.1. nepagrįstai Įsakymo nemotyvavo faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis (pažymos 5.1 papunktis); faktinės aplinkybės (2022-09-05 pasitarimo pavedimas Seniūnui dėl numatomų pėsčiųjų tako atnaujinimo darbų nuo 2023-01-01 prekybos vietose <…>, Vilniuje, neišduoti naujų leidimų prekybai nuo laikino įrenginio) buvo nurodytas atsakyme prekybininkams (pažymos 5.3 papunktis), konkretus teisės aktas, suteikiantis įgaliojimus Seniūnui tvirtinti prekybos vietas (Tvarkos aprašo 13 punktas) nepagrįstai nebuvo nurodytas atsakyme prekybininkams (teisės aktas buvo įvardintas tik šio tyrimo metu; pažymos 7.1 ir 7.8 papunkčiai);

13.2. galimai žodžiu informavo leidimus turinčius prekeivius apie svarstomą galimybę naikinti prekybos vietas šalia <…>idam, dėl numatomų pėsčiųjų tako atnaujinimo ir rekonstrukcijos darbų, galimai apie tai buvo paskelbta Seniūnijos informacinėje lentoje (šių aplinkybių įrodymai Seimo kontrolierei nebuvo pateikti; pažymos 7.3 papunktis), tačiau nepagrįstai raštu iš anksto neinformavo suinteresuotų asmenų (10 prekybos vietų) apie Įsakymo projektą, vėliau apie Įsakymą (tai, kad nuo 2023-01-01 planuojama nebeleisti prekiauti Turgavietėje; raštu buvo informuoti suinteresuoti asmenys tik tada, kai jie patys kreipėsi dėl leidimo prekiauti termino pratęsimo 2023 metams; pažymos 2.2 papunktis); pažymėtina, kad nepagrįstai suinteresuotiems asmenims galimai buvo dalijamos Įsakymo, neatitinkančio VAĮ reikalavimų (be datos ir registracijos numerio), kopijos (pažymos 7.6 ir 7.7 papunkčiai);

13.3. nurodė, kad 10 prekybos vietų Turgavietėje naikinamos dėl laikinų priežasčių (dėl numatomų pėsčiųjų tako atnaujinimo ir rekonstrukcijos darbų), taigi, susidarė įspūdis, kad Turgavietė uždaroma laikinai, tačiau šio tyrimo metu, atsakydami į Seimo kontrolierės klausimą, kada numatoma atnaujinti Turgavietės darbą, nurodė, kad „numatoma nebeišduoti leidimų prekiauti dėl numatomų pėsčiųjų tako atnaujinimo ir rekonstrukcijos darbų“, kartotinai nenurodydami planuojamų rekonstrukcijos darbų terminų (pažymos 7.5 papunktis); manytina, kad šiuo aspektu Savivaldybės veikla nėra pakankamai skaidri ir aiški suinteresuotiems asmenims;

13.4. šio tyrimo metu paaiškino aplinkybes, susijusias su administracinės atsakomybės taikymu / netaikymu T. M. atžvilgiu (pažymos 7.9 papunktis).

 

  1. Apibendrinus pirmiau nurodytas išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybės pareigūnai neužtikrino gero administravimo, tarnavimo žmonėms, Savivaldybės veiklos skaidrumo, Savivaldybės veiklos ir Savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, Savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius Savivaldybės reikalus principų reikalavimų tinkamo įgyvendinimo, taigi Pareiškėjo skundas pripažintinas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia Pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja informuoti, kokių priemonių buvo imtasi, kad ateityje sprendžiant prekybos vietų klausimus būtų laikomasi gero administravimo, tarnavimo žmonėms, Savivaldybės veiklos skaidrumo, Savivaldybės veiklos ir Savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, Savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius Savivaldybės reikalus principų reikalavimų.

 

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašom pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijų gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                           Milda Vainiutė