PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau ir citatose vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo skundus dėl prie gyvenamojo namo, Paupio g. <…>, Vilniuje, netvarkingai statomų automobilių bei teritorijos šiukšlinimo.

 

2. Pareiškėjas, be kitų aplinkybių, skunde, pateiktame Seimo kontrolierei nurodė:

2.1. „Neseniai pradėtas eksploatuoti tarp Paupio ir Aukštaičių gatvių pastatytas naujų gyvenamųjų namų ir verslo pastatų kompleksas, sutvarkyta Paupio gatvė, įrengti nauji šaligatviai ir pėsčiųjų takai. […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „Prieš gyvenamojo namo, esančio Paupio g. <…>, Vilniuje, fasadą, pradėjus turgaus veiklą, ženkliai padidėjo komercinio transporto eismas, iš transporto priemonių vykdomi prekių ir produktų, vežamų į turgų, iškrovimo darbai. Svarbu tai, kad prekių iškrovimas vykdomas ne tuo tikslu įrengtoje aikštelėje, bet ant naujai įrengtų šaligatvių (pėsčiųjų takų) ir [gyvenamojo] namo Paupio g. <…>, Vilniuje kieme, po gyventojų butų langais – gadinama šaligatvių danga, transporto priemonės prekių iškrovimo metu stovi veikiant įjungtiems varikliams; gyvenamosiose patalpose jaučiamos automobilių išmetamos dujos, triukšmas, paliekamos šiukšlės (šeimos butuose gyvena su mažamečiais vaikais)“;

2.3. „Kreipiausi į Savivaldybę […] nurodydamas apie neteisėtai, pažeidžiant LR [Lietuvos Respublikos] Kelių eismo taisykles parkuojamus ant šaligatvio automobilius ir vykdomus prekių iškrovimo darbus, namo prieigas apstatytas šiukšlių konteineriais ir netvarkomomis šiukšlėmis, tačiau Savivaldybės administracijos pareigūnai, manau, piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, netinkamai ištyrė (aplamai netyrė) mano pranešimuose nurodytus pažeidimus […].

Gauti atsakymai leidžia spręsti apie pareigūnų tyrusių mano pareiškimus biurokratizmą ir šališkumą bei piktnaudžiavimą, apie jų kompetenciją „atsirašinėti“ atidirbtomis trafaretinėmis frazėmis“;

2.4. „[…] teikdamas Savivaldybei pranešimą apie parkuojamas transporto priemones ir vykdomus prekių iškrovimo darbus ant šaligatvio Paupio g. <…>, Vilniuje pateikiau Savivaldybės [administracijos] pareigūnui D. K. gausią filmuotą medžiagą apie pažeidimus, tačiau šiam pareigūnui ir jo struktūrinio padalinio vadovui A. D. tai nebuvo argumentas pripažinti tęstinių pažeidimų faktą“;

2.5. „Analogiškai „ištirtas“ mano pareiškimas dėl netvarkomų šiukšlių ir aplinkos (Savivaldybės administracijos darbuotojų V. M. ir D. J. atsakymas).

Tokia Savivaldybės pozicija, manau, nesuderinama su viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo, objektyvumo principais, konstituciniais asmenų lygybės, valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principais.“

 

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo:

3.1. „[…] ištirti Savivaldybės ir jos administracijos bei atskirų pareigūnų veiksmus pareiškime nurodytų aplinkybių aspektu, jų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo požiūriu, panaudojant LR Seimo kontrolierių įstatymo teikiamus įgaliojimus“;

3.2. „[…] gauti asmeninį ir viešą paaiškinimą […] iš Vilniaus miesto mero, kokiais principais šis pareigūnas vadovaujasi skirstant vilniečius į „lygius ir lygesnius“ baudžiamus ir neliečiamus.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, gavusi Pareiškėjo skundą, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo kreipėsi į Savivaldybės administraciją.

 

5. Iš Savivaldybės administracijos pateiktos informacijos nustatyta:

5.1. Savivaldybės administracija 2021 m. birželio 17 d. gavo Pareiškėjo 2021 m. birželio 17 d. skundą (reg. Nr. A50-18731/21) (toliau ir citatose vadinama – 2021-06-17 skundas), kuriame Pareiškėjas, be kitos informacijos, nurodė:

„Su šeima gyvename […] bute, esančiame Paupio g. <…>, Vilniuje […].

Pastaruoju metu pastato aplinkoje vyksta intensyvios statybos ir pastatytų objektų komercinis naudojimas. […]. Transporto priemonės, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, parkuojamos tiek po butų langais, tiek ant pėsčiųjų takų ir šaligatvių, ant šaligatvių ir kiemuose vykdomi krovinių iš automobilių iškrovimo–pakrovimo darbai. Gyvenamasis namas apstatytas atliekų / šiukšlių konteineriais; neretai netelpančios įmonės „A“ atliekos suverčiamos prieš namo langus atviroje teritorijoje; butuose atsirado graužikų.

Gretimai stovinčio namo (Paupio g. bt. Nr.<…>) teritorija užversta šiukšlėmis.

[…] prašome panaudoti Savivaldybės administracijos kompetencijoje esančias priemones, sprendžiant […] miesto estetinę, sanitarijos ir buities kultūros problemą. […].

Siekiant spręsti situaciją, tinkamai sutvarkyti aplinką sudarant bent kiek daugiau civilizuotas sąlygas gyvenamojo namo (Paupio g. <…> bt. <…>) gyventojams, prašome […] taikyti teisinio poveikio priemones asmenims ir įmonėms pažeidinėjantiems sanitarijos ir eismo reglamentus.

(Apie pažeidimų faktus turime filmuotą medžiagą).“

5.2. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas K. S. (vardas, pavardė Seimo kontrolierei yra žinomi) (toliau ir citatose vadinama – Savivaldybės administracijos VTS pareigūnas K. S.) nuo 2021 m. birželio 22 d. iki liepos 12 d. atliko daugkartinius patikrinimus (2021 m. birželio 22, 25, 30 d. ir 2021 m. liepos 2, 3, 6 d.) Pareiškėjo 2021-06-17 skunde
minimoje vietoje.

Savivaldybės administracijos VTS pareigūnas K. S., atlikęs patikrinimus, surašė 2021 m. liepos 12 d. elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-17953/21(2.1.19-VŠT) (toliau vadinama – 2021-07-12 pranešimas), kuriame, be kitos informacijos, nurodė:
„[…] 1. Patikrinimų metu transporto  priemonių parkavimo, pažeidžiant KET, neužfiksuota. 2. Įmonė „A“ visas buitines atliekas išmeta į tam skirtus konteinerius. Netelpančias pakuotes, kas 2–3 val., apsaugos darbuotojai sudeda į specialų (didelį) konteinerį. Patikrinimų metu šiukšlina teritorija neužfiksuota. 3.Šalimais esančio sklypo teritorija patikrinimų metu užfiksuota netvarkinga, tačiau UAB „B“ plėtros projektų vadovas […] raštu patvirtino, kad teritorija bus sutvarkyta iki 2021-07-31.“

5.3. „Pareiškėjas 2021-06-17 skundo tyrimui filmuotos medžiagos nepateikė. Tirdamas šį skundą Savivaldybės administracijos VTS pareigūnas K. S. bendravo su Pareiškėju ir prašė jo pateikti turimą filmuotą medžiagą, tačiau ji pateikta nebuvo.“

5.4. Savivaldybės administracija atsakymą į Pareiškėjo 2021-06-17 skundą pateikė 2021 m. liepos 12 d. raštu Nr. A51-60534/21(3.3.2.26E-ADV) (toliau vadinama – 2021-07-12 raštas), kuriame  Pareiškėjui, be kitos informacijos, nurodė:

„[…]. Administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis, spėlionėmis, nuomone ar kitais neobjektyviais duomenimis, todėl patraukti asmenis administracinėn atsakomybėn galima tik surinkus neginčijamus įrodymus apie asmens padarytą administracinį nusižengimą, tai yra visus jo sudėties elementus (subjektą, subjektyviąją pusę, objektą ir objektyviąją pusę). Pareigūnų, įgaliotų asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn, išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos
31 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio
2 dalyje, administracinių nusižengimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1–445 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), 70.2 papunktyje nustatyta, kad atliekų turėtojai privalo komunalines atliekas rūšiuoti pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Taisyklių [Atliekų tvarkymo taisyklės] 70.5 papunktį, atliekų turėtojai privalo susidariusias komunalines atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje pagal jų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, mesti į atitinkamos paskirties konteinerius.

Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1–326 […] „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Tvarkymo ir švaros taisyklės), 7.1 papunktis nustato, kad asmenys tvarkomose teritorijose privalo sušluoti, surinkti ir Savivaldybės tarybos patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka sutvarkyti šiukšles, atliekas ir kitas nenaudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus.

Lietuvos Respublikos administraciniu nusižengimu kodekso 366 ir 367 straipsnių 1 dalyse nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių, atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą iki 140 eurų.

Savivaldybės administracijos VTS pareigūnas K. S. […] pagal kompetenciją atliko daugkartinius patikrinimus Jūsų [Pareiškėjo] skunde nurodytose vietose. Patikrinimo
metu pareigūnas neužfiksavo Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimų bei nustatė, kad krovinių iškrovimo–pakrovimo darbai vykdomi tam skirtose vietose.

Viešosios tvarkos skyriaus Pareigūnas bendravo su UAB „B“, kuriai priklauso žemės sklypas šalia Paupio g. <…>, Vilniuje, plėtros ir komercijos direktoriumi. Kadangi žemės sklype buvo nupjautų medžio šakų ir šiukšlių, pareigūnas nurodė sutvarkyti teritoriją, laikantis Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų. Pareigūnas buvo informuotas, kad sklypas iki 2021 m. liepos 31 d. bus sutvarkytas ir paruoštas būsimų statybų darbams.

Jūsų [Pareiškėjo] skunde minima vieta pagal galimybes bus tikrinama ir ateityje.

Jeigu ateityje pastebėsite, kad asmenys galbūt daro pažeidimą, apie tai praneškite policijai skambindami telefonu […] ar naudodamiesi mobiliąja programėle ePolicija, ar parašydami anonimiškai […]. Viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas yra pagrindiniai policijos uždaviniai, todėl nenutrūkstamas policijos darbas organizuojamas visą parą. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui galite pranešti telefonu […] ar elektroniniu paštu […]. Skundą galima pateikti prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir naudojantis elektroninėmis paslaugomis […]. Viešosios tvarkos skyrius kontroliuoja, kaip asmenys laikosi įvairių teisės aktų reikalavimų, todėl apgailestaujame, kad nėra galimybės skirti ypatingą dėmesį vienai konkrečiai problemai ir ne visada pavyksta į pranešimus reaguoti nedelsiant. Visų asmenų pateikiama informacija mums yra svarbi. Atsižvelgdami į prioritetus, pareigūnai kiekvieną pranešimą vertina individualiai ir pirmiausia imasi efektyvių priemonių, kad išsiaiškintų pažeidimų priežastis bei jas pašalintų. Savivaldybės administracijos padaliniai tik dalyvauja, bendradarbiauja užtikrindami viešąją tvarką, todėl neturi galimybės nuolat ir nedelsdami reaguoti į asmenų pranešimus apie galbūt padarytus pažeidimus. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai dirba pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 6 iki 23 val., penktadieniais nuo 6 iki 24 val., šeštadieniais nuo 0 iki 2 val. ir nuo 8 iki 24 val., sekmadieniais nuo 0 iki 2 val., ir nuo 8 iki 22 val.

[…]

Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui […], Lietuvos administracinių ginčų komisijai […] ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui […] Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje skundas gali būti paduodamas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai […] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka per vienus metus nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo dienos.“

5.5. „Savivaldybės administracijos VTS pareigūnas K. S. 2021 m. rugsėjo 1 d. atliko pakartotinį žemės sklypo Paupio g. <…> patikrinimą ir 2021 m. rugsėjo 7 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-22377/21(2.1.19-VŠT) [toliau ir citatose vadinama – 2021-09-07 pranešimas] kuriame, be kitos informacijos, nurodė: „[…]. teritorijos tvarkymo darbai, kuriuos vykdo UAB „<…>“, pradėti šių metų rugpjūčio mėnesio pradžioje. Statybvietės teritorija aptverta tvora pagal […] reikalavimus. Šiuo metu didesnė
teritorijos dalis išlyginta, nugriauta dalis pastatų (buvę gyventojų sandėliukai), tačiau darbai sklype sustabdyti, nes yra vykdomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai (buvo rastas senovinės tvoros fragmentas). […].“

5.6. Savivaldybės administracija 2021 m. liepos 1 d. gavo Pareiškėjo 2021 m. liepos 1 d. skundą (reg. Nr. A97-27020/21(3.3.2.13K-AD24) (toliau ir citatose vadinama – 2021-07-01 skundas), kuriame Pareiškėjas, be kitos informacijos, nurodė:

„[…] kodėl nesutvarkote iš komercinio transporto prekių iškrovimo darbų, vykdomų ant šaligatvių ir prieš Paupio g. <…> buto langus?

[…] kiekvieną dieną prieš buto, kuriame gyvena mažamečiai vaikai, ant šaligatvio dirba su įjungtais varikliais krovininis transportas ir paliekamos šiukšlės, – nesiimate jokių priemonių tai spręsti? Sutvarkykite tai, prašau.“

5.7. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas D. K. (vardas, pavardė Seimo kontrolierei yra žinomi) (toliau ir citatose vadinama – Savivaldybės administracijos VTS pareigūnas D. K. ) nuo 2021 m. liepos 1 d. iki liepos 27 d. atliko daugkartinius patikrinimus (2021 m. liepos 2, 7, 8, 15, 16 ir 21 d.) Pareiškėjo 2021 m. liepos 1 d skunde minimoje vietoje.

Savivaldybės administracijos VTS pareigūnas D. K. surašė 2021 m. liepos 17 d. elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-18396/21(2.1.19-VŠT) (toliau ir citatose vadinama – 2021-07-17 pranešimas), kuriame, be kitos informacijos, nurodė: „[…] nagrinėdamas skundą dėl ant šaligatvio statomų automobilių ties Paupio g. <…>, atlikau šiuos patikrinimus. 2021-07-02 20.32 valanda atlikto patikrinimo metu KET pažeidimų pranešime nurodytu adresu nenustatyta. Pranešimo teikėjui el. paštu išsiųstas laiškas, prašant pateikti pranešimo patikslinimą nurodant problemą. 2021-07-07 parnešimo teikėjas patikslino skunda, kad problema, kai ant šaligatvio ties Paupio g. <…> statomi automobiliai. 2021-07-07 09.25 val. ir 2021-07-08 10.40 val. atlikto patikrinimo  metu KET pažeidimų  pranešime nurodytu  adresu  nenustatyta. 2021-07-15 21.24 val. atlikto patikrinimo metu KET pažeidimų pranešime nurodytu adresu nenustatyta. 2021-07-16 17.44 val. atlikto patikrinimo metu KET pažeidimų pranešime nurodytu adresu nenustatyta. 2021-07-21 09.01 val. atlikto patikrinimo metu KET pažeidimų pranešime nurodytu adresu nenustatyta.“

5.8. Savivaldybės administracija atsakymą į Pareiškėjo 2021-07-01 skundą pateikė
2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. A51-66973/21(3.3.2.26E-VŠT) (toliau vadinama – 2021-07-27 raštas), kuriame, be kitos informacijos, nurodė:

„[…] [Savivaldybės administracijos] Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai šioje vietoje atliko patikrinimus.

Patikrinimų metu Kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo nustatyti.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas yra pagrindiniai policijos uždaviniai, todėl nenutrūkstamas policijos darbas organizuojamas visą parą, o Savivaldybė tik dalyvauja, bendradarbiauja užtikrindama viešąją tvarką, todėl neturi galimybių skirti ypatingą dėmesį tik vienai konkrečiai problemai ir ne visada gali į pranešimus reaguoti nedelsiant.

Pažymėtina, kad pažeidimų nustatymas ir kaltininkų patraukimas administracinėn atsakomybėn labai priklauso nuo operatyvaus pranešimo apie daromą teisės pažeidimą. Jei ateityje pastebėsite galimus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, apie tai nedelsiant praneškite policijai […] arba Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui […].

Taip pat informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. Informaciją, kaip teisingai pranešti apie kelių eismo taisyklių pažeidimą, rasite pasinaudoję šia nuoroda […].

Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui […], Lietuvos administracinių ginčų komisijai […] ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui […] Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje skundas gali būti paduodamas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai […] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka per vienus metus nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo dienos.“

5.9. „Pareiškėjas 2021-07-01 skundo tyrimui filmuotos medžiagos nepateikė. Pareiškėjas 2021-07-01 skundo tyrimui Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnui
D. K. elektroniniu paštu pateikė nuotraukas su automobiliais, kurie palikti galbūt pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Gautose nuotraukose nebuvo pakankamai duomenų apie padarytą KET pažeidimą (nenurodyta data, laikas, nesimatė, ar nėra kelio ženklo, leidžiančio stovėjimą ant šaligatvio), todėl administracinio nusižengimo teisenos pradėti nebuvo galimybės. Įvertinęs papildomai gautą informaciją, pareigūnas pats vyko į skunde minimą vietą, kad tinkamai užfiksuotų KET pažeidimus, tačiau patikrinimų metu KET pažeidimų nebuvo.“

5.10. „Paupio gatvė šiuo metu rekonstruojama ir dar nėra perduota valdyti Savivaldybei. Baigus rekonstrukcijos darbus, Paupio gatvėje yra numatytos bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo vietos, kurios pagal Savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 1-127 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ patenka į mokamų automobilių stovėjimo vietų „Geltonąją zoną“.
Ar reikalingos papildomos prekių iškrovimui ar pakrovimui skirtos automobilių stovėjimo vietų bus galima spręsti tik įvedus rinkliavą už stovėjimą, kai persiskirstys automobilių srautai. Šiuo
metu žemės sklypų savininkai turi galimybę vykdyti prekių iškrovimo ar pakrovimo darbus
pastatų kiemuose.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

6. Lietuvos Respublikos įstatymai

6.1. Administracinių nusižengimų kodekso (toliau vadinama ir – ANK):

6.1.1. 5 straipsnis – „Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius“;

6.1.2. 366 straipsnis – „1. Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų“;

6.1.3. 417 straipsnis – „1. Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų“;

6.1.4. 589 straipsnis – „Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo šių institucijų pareigūnai: […] 82) savivaldybių administracijų – dėl šio kodekso […] 346, […] 417 […] straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų“;

6.1.5. 590 straipsnis – „1. Pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. 2. Administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, arba šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuojant administracinio nusižengimo protokolą ar pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą“;

6.1.6. 591 straipsnis – „Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; […]“;

6.1.7. 615 straipsnis – „1. Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą“;

6.1.8. 619 straipsnis – „1. Ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui. 2. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena iš šio kodekso 591 straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių“;

6.1.9. 621 straipsnis – „Šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus […] administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai) […]“;

6.1.10. 623 straipsnis – „Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.“

6.2. Seimo kontrolierių įstatymo:

12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.”

6.3. Vietos savivaldos įstatymo:

6 straipsnis – „3 Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: 32) savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas; […]; 36) sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas; […].“

 

7. Kiti teisės aktai

7.1. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau vadinama – KET):

124 punktas – „Motorinių transporto priemonių […] vairuotojams […] draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija“.

7.2. Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (toliau vadinama – Tvarkymo ir švaros taisyklės) (su vėlesniais pakeitimais):

7.2.1. 1 punktas – „Tvarkymo ir švaros taisyklės (toliau – Taisyklės) galioja visoje Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje. Jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau – asmenys). Įgyvendindami Taisyklių reikalavimus, asmenys privalo elgtis sąžiningai, vadovautis protingumo, geros moralės ir atsakomybės principais, nepažeisti visuomenės ir valstybės interesų, kitų asmenų teisių ir laisvių“;

7.2.2. 7 punktas – „Asmenys tvarkomose teritorijose privalo: 7.1.           sušluoti, surinkti ir […]. sutvarkyti šiukšles, atliekas ir kitas nenaudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus; 7.2. ištuštinti šiukšlių dėžes, sutvarkyti teritoriją aplink jas ir sutvarkyti šiukšles Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka“;

7.2.3. 42 punktas – „Taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracijos ir policijos pareigūnai.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas:

8.1. 2012 m. liepos 26 d. nutartyje (administracinė byla Nr. N575-495/2012) nurodė:

„Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame ATPK straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus tuos ATPK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. ATPK 250 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Viena tokių aplinkybių – kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Taigi, administracinio teisės pažeidimo tyrimas yra svarbi administracinio teisės pažeidimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. […] Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas“;

8.2. 2008 m. balandžio 17 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-442-330-08) nurodė:

„Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje išsamiai išdėstyta, kodėl administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nuobaudos skyrimas negali būti sutapatinami su viešuoju administravimu […].“

• plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodė:

„[…] iš esmės skiriasi administracinių pažeidimų teisenos ir viešojo administravimo sampratos, jų turinys ir pagrindiniai elementai: 1) subjektai – viešojo administravimo sistemoje dalyvauja visos valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo institucijos, įstaigos, tarnautojai; nevyriausybinės organizacijos, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai; taip pat asmenys (fiziniai ar fizinių asmenų grupė, juridiniai asmenys, asmenys, neturintys juridinio asmens teisių), kurių interesus liečia viešojo administravimo subjektų priimami sprendimai, aktai, veiksmai […]. Administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, t. y. viena vertus, pareigūnai ar institucijos, kurioms įstatymai suteikia teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas, o kita vertus, asmenys, padarę administracinės teisės pažeidimus ir traukiami administracinėn atsakomybėn; 2) uždaviniai – viešojo administravimo uždaviniai sietini su veikla, kuria įgyvendinami įstatymai, priimant administracinius aktus, sprendimus, nagrinėjant asmenų prašymus, skundus. Administracinių teisės pažeidimų teisena siekiama nutraukti asmenų neteisėtą veiklą, patraukti asmenis, padariusius pažeidimus, atsakomybėn, taip užtikrinant viešąją tvarką, saugant ir ginant kitų asmenų teises, užkertant kelią teisės pažeidimams ir pan. Administracinių teisės pažeidimų teisena iš esmės nuo viešojo administravimo skiriasi savo prigimtimi, kadangi ja yra įgyvendinamos valstybės nustatytos tam tikros prievartos priemonės subjektams, pažeidžiantiems įstatymais ir viešojo administravimo subjektų aktais nustatytas privalomas elgesio taisykles; 3) principai – VAĮ nurodyti tokie viešojo administravimo principai: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcionalumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo […]. Administracinių pažeidimų teisenai taikytini ne tik bendrieji administracinės teisės principai (įskaitant ir VAĮ nurodytus teisėtumo, objektyvumo, proporcionalumo principus), bet ir specialieji principai: įstatymo, švelninančio atsakomybę, galiojimo atgal; procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančių procesinių teisės normų taikymo ir kt.; 4) reglamentavimas – kaip minėta, viešojo administravimo veikla yra reglamentuojama VAĮ normomis, kurios nustato subjektus, principus, administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo bei institucijų vidaus administravimo pagrindus, taip pat asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą (VAĮ 2 straipsnio 1 dalis), o administracinio pažeidimo teisena iš esmės yra reglamentuojama ATPK normomis, kurios apibrėžia asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kt. procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus; administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą; […]. Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl […] VAĮ nuostatos netaikytinos“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4–689–03);

 

Tyrimui reikšminga Seimo kontrolierių darbo praktika

 

9. Seimo kontrolierė 2019 m. balandžio 24 d. pažymoje Nr. 4D-2018/2-1536 „Dėl X skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją“ Savivaldybės administracijai rekomendavo:

„užtikrinti, kad Savivaldybės administracijos pareigūnai tinkamai, vadovaudamiesi ANK nuostatomis, atliktų administracinių nusižengimų tyrimą bei užbaigtų administracinių nusižengimų teiseną, t. y., surinkę pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas konkrečiame ANK straipsnyje, surašytų pažeidėjams administracinio nusižengimo protokolą arba, nenustatę visų administracinio nusižengimo požymių, priimtų nutarimą nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, pareiškėjams aiškiai nurodant tokio nutarimo apskundimo terminą ir tvarką.“

Savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr. A51-47491/19(3.3.2.1E-EM4)  „Dėl rekomendacijų vykdymo“ informavo:

„[…] Savivaldybės administracijos pareigūnus įpareigojome atlikus administracinių nusižengimų tyrimą tinkamai užbaigti administracinių nusižengimų teiseną, t. y., surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas konkrečiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnyje, surašyti administracinio nusižengimo protokolą arba, nenustačius visų administracinio nusižengimo požymių, priimti nutarimą nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėjams nurodoma, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), vadovaudamiesi apskundimo tvarka, nustatyta ANK 621-623 straipsniuose.

Nenustačius visų administracinio nusižengimo požymių Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas T. Š. [vardas, pavardė Seimo kontrolierei yra žinomi], vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, priėmė nutarimą ROIK 19101260305 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl […] 2018 m. rugsėjo 10 d. skundo ir nutarimą ROIK 19101260347 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl […]  2018 m. rugsėjo 17 d. skundo. Nenustačius visų administracinio nusižengimo požymių Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas E. U. [vardas, pavardė Seimo kontrolierei yra žinomi], vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, priėmė nutarimą ROIK 19101239226 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl […] 2018 m. lapkričio 12 d. skundo, nutarimą ROIK 19101238327 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl […] 2018 m. lapkričio 19 d. skundo.

Administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl […] 2018 m. gruodžio 3 ir 17 d. skundų Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas   E. U. užbaigė 2018 m. gruodžio 6 d. surašęs nutarimą dėl administracinio nusižengimo ROIK 18095274660 už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalyje, 2019 m. sausio 17 d. – administracinio nusižengimo protokolą ROIK 19096537923 už nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 3 dalyje.“

 

Tyrimo išvados

 

10. Apibendrinus skundo tyrimo metu gautą informaciją, dokumentus (kopijos), teisinį reglamentavimą (pažymos 6–7 punktai), teismų praktiką (pažymos 8 punktas), susijusius su Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmais (neveikimu) sprendžiant teisės pažeidimo klausimus, konstatuotina:

10.1. saugaus eismo bei švaros ir tvarkos užtikrinimas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32, 36 punktais, yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų (pažymos 6.3 punktas). KET 124 punktas reglamentuoja, kad motorinių transporto priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai (pažymos 7.1 punktas). Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punktą, asmenys tvarkomose teritorijose privalo sušluoti, surinkti ir sutvarkyti šiukšles, atliekas ir kitas nenaudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus; ištuštinti šiukšlių dėžes, sutvarkyti teritoriją aplink jas ir sutvarkyti šiukšles (pažymos 7.2.2 papunktis). ANK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų (pažymos 6.1.2 papunktis). Pagal ANK 417 straipsnį, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas ir kt. užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų (pažymos 6.1.3 papunktis). Pažymėtina, kad Savivaldybės administracijos pareigūnai, vadovaudamiesi ANK 589 straipsniu, turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimus ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 346, 417 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų (pažymos 6.1.4 papunktis).

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad Savivaldybės administracijos pareigūnai vykdo ne tik viešojo administravimo funkcijas, tačiau turi įgaliojimų ir administracinių nusižengimų bylų procese;

10.2. Pareiškėjas 2021-06-17 skunde, pateiktame Savivaldybės administracijai, nurodė: transporto priemonės prie gyvenamojo namo, Paupio g. <…>, Vilniuje, pažeidžiant KET, „[…] parkuojamos tiek ant pėsčiųjų takų ir šaligatvių […]“; gyvenamasis namas, Paupio g. <…>, Vilniuje, „[…] apstatytas atliekų / šiukšlių konteineriais; neretai netelpančios įmonės „A“ atliekos suverčiamos prieš namo langus atviroje teritorijoje“. Pareiškėjas 2021-06-17 skunde prašė: „[…] panaudoti Savivaldybės administracijos kompetencijoje esančias priemones, sprendžiant […] miesto estetinę, sanitarijos ir buities kultūros problemą. […]“; „[…] taikyti teisinio poveikio priemones asmenims ir įmonėms pažeidinėjantiems sanitarijos ir eismo reglamentus“ (pažymos 5.1 punktas).

Savivaldybės administracijos VTS pareigūnas K. S. dėl Pareiškėjo 2021-06-17 skunde aprašytų aplinkybių Pareiškėjo nurodytoje vietoje 2021 m. birželio 22, 25, 30 d. ir 2021 m. liepos
2, 3, 6 d. atliko patikrinimus ir surašė 2021-07-12 pranešimą. Pažymėtina, kad patikrinimų metu nebuvo nustatyta, jog transporto priemonės parkuojamos pažeidžiant KET. Minėtų patikrinimų metu buvo nustatyta, kad įmonė „C“ visas buitines atliekas išmeta į tam skirtus konteinerius, o netelpančias tarų pakuotes kas 2–3 valandas apsaugos darbuotojai sudeda į specialų (didelį) konteinerį, prišiukšlintos teritorijos neužfiksuota; šalia esančio žemės sklypo (Paupio g. <…>) teritorija netvarkinga, o UAB „B“ plėtros projektų vadovas įsipareigojo teritoriją sutvarkyti iki 2021-07-31 (pažymos 5.2 punktas);

Savivaldybės administracija atsakymą į Pareiškėjo 2021-06-17 skundą pateikė 2021-07-12 raštu (pažymos 5.4 punktas).

Pažymėtina, kad Savivaldybės administracijos VTS pareigūnas K. S. 2021-09-01 atliko pakartotinį žemės sklypo, Paupio g. <…>, Vilniuje, patikrinimą (2021-09-07 pranešimas), kurio metu nustatė, kad teritorijos, besiribojančios su žemės sklypu, Paupio g. <…>, Vilnius, tvarkymo darbai, kuriuos vykdo UAB „B“, pradėti 2021 m. rugsėjo mėn. pradžioje, statybvietės teritorija aptverta tvora pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus (pažymos 5.5 punktas);

10.3. Pareiškėjas 2021-07-01 skunde rašė: „[…] kodėl nesutvarkote iš komercinio transporto prekių iškrovimo darbų, vykdomų ant šaligatvių ir prieš Paupio g. <…> buto langus?“ (pažymos
5.6 punktas).

Savivaldybės administracijos VTS pareigūnas D. K. dėl Pareiškėjo 2021-07-01 skunde aprašytos aplinkybės Pareiškėjo nurodytoje vietoje 2021 m. liepos 2, 7, 8, 15, 16 ir 21 d. atliko patikrinimus ir surašė 2021-07-17 pranešimą. Pažymėtina, kad pirmiau minėtomis datomis atliktų patikrinimų metu KET pažeidimų nenustatyta (pažymos 5.7 punktas).

Savivaldybės administracija atsakymą į Pareiškėjo 2021-07-01 skundą pateikė 2021-07-27 raštu (pažymos 5.8 punktas).

 

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad „administracinio teisės pažeidimo [šiuo metu – administracinio nusižengimo] bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame ATPK [šiuo metu galiojantis teisės aktas − ANK] straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus tuos ATPK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. […] Taigi, administracinio teisės pažeidimo tyrimas yra svarbi administracinio teisės pažeidimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla“ (šios pažymos 8.1 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nuobaudos skyrimas negali būti sutapatinami su viešuoju administravimu“ (pažymos 8.3 punktas).

 

12. Įvertinus tai, kas išdėstyta šios pažymos 10–11 punktuose, konstatuotina, kad Savivaldybės administracijos pareigūnai, reaguodami į Pareiškėjo 2021-06-17 skunde ir 2021-07-01 skunde nurodytas aplinkybes bei siekdami nustatyti asmenis, galimai pažeidžiančius KET, Tvarkos ir švaros taisykles, ėmėsi veiksmų ir Pareiškėjo 2021-06-17 skunde ir 2021-07-01 skunde nurodytose vietose atliko daugkartinius patikrinimus bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, 2021-07-12 raštu ir 2021-07-27 raštu pateikė Pareiškėjui atsakymus. Tačiau Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, jog atsakomybė už KET pažeidimus, Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus yra nustatyta ANK, jog pagal Pareiškėjo 2021-06-17 skundą ir 2021-07-01 skundą Savivaldybės administracijoje buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena (o ne prašymo nagrinėjimas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Pareiškėjo skundžiami Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas) nėra (nebuvo) atliekami vykdant viešojo administravimo srities funkcijas, o yra administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai.

 

13. Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi,  tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, tačiau netiria ginčų dėl asmenų teisių ar įstatymuose saugomų interesų pažeidimų administracinėje teisenoje, įgaliotiems valstybės pareigūnams tiriant administracinio nusižengimo bylas bei priimant procesinius sprendimus, nes administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai, kaip yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. Nr. A-4-689-03), nepatenka į viešojo administravimo sistemą, o pareigūnų veiksmai (sprendimai) administracinėje teisenoje yra skundžiami remiantis ANK nuostatomis.

Pagal Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 17 straipsnio
4 dalį, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, tyrimas nutraukiamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad Seimo kontrolierei nėra suteikti įgaliojimai vertinti Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmus (neveikimą) administracinių nusižengimų teisenoje, Pareiškėjo skundo dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant teisės aktų pažeidimo klausimus tyrimas nutrauktinas.

 

14. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad:

14.1. vadovaujantis ANK nuostatomis, administracinio nusižengimo teisena gali būti pradedama gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Pradėta administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šiuo atveju priimamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kuris gali būti skundžiamas apylinkės teismui (šios pažymos 6.1.5–6.1.10 papunkčiai);

14.2. Savivaldybės administracija nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad, Savivaldybės administracijos pareigūnams dėl Pareiškėjo 2021-06-17 skunde ir 2021-07-01 skunde nurodytų aplinkybių nenustačius administracinio nusižengimo požymių (pažymos 5.4, 5.8, 10.2, 10.3 punktai), ji būtų tinkamai baigusi administracinių nusižengimų teiseną, t. y., priėmusi nutarimus nutraukti pradėtas administracinių nusižengimų teisenas, kurias Pareiškėjas, gindamas savo teises ir teisėtus interesus, galėtų skųsti apylinkės teismui ANK nustatyta tvarka. Kartu pažymėtina ir tai, kad Savivaldybės administracijos 2021-07-12 rašte (pažymos 5.4 punktas) ir 2021-07-27 rašte (pažymos 5.8 punktas) Pareiškėjas nėra informuojamas apie vykdomą administracinių nusižengimų tyrimą arba apie atliktų procesinių veiksmų (atsisakymo atlikti procesinius veiksmus) apskundimo tvarką;

14.3. Seimo kontrolierė taip pat atkreipia savivaldybės administracijos dėmesį į tai, kad Savivaldybės administracijos VTS pareigūno D. K. surašytame 2021-07-17 pranešime rašoma, kad Pareiškėjo 2021-07-01 skunde nurodytos aplinkybės buvo tikrinamos ir 2021-07-21, nors minėtas pranešimas surašytas 2021-07-17 (pažymos 5.7 punktas);

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

X skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant teisės aktų pažeidimo klausimus tyrimą nutraukti.

 

 

 

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS  

 

16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei Linai Koriznienei rekomenduoja:

16.1. patikrinti ir informuoti, kaip susidarė situacija, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus tyrimų skyriaus pareigūno 2021 m. liepos 17 d. elektroniniame pranešime tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-18396/21(2.1.19-VŠT) nurodyta, kad patikrinimas dėl Pareiškėjo 2021-07-01 skunde nurodytų aplinkybių buvo atliktas ir 2021-07-21, nors minėtas pranešimas surašytas anksčiau, nei buvo atliktas patikrinimas (pažymos 10.3 punktas);

16.2. pakartotinai imtis veiksmų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai tinkamai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, atliktų administracinių nusižengimų tyrimą bei užbaigtų administracinių nusižengimų teiseną, t. y., surinkę pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas konkrečiame Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje, surašytų pažeidėjams administracinio nusižengimo protokolą arba, nenustatę visų administracinio nusižengimo požymių, priimtų nutarimą nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, pareiškėjams aiškiai nurodant tokio nutarimo apskundimo terminą ir tvarką (pažymos 9 punktas).

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (Seimo kontrolierei pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                      Milda Vainiutė