SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020-02-09 gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundą (toliau vadinama ir – Skundas) dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau vadinama ir – Vilniaus AVPK) galimai netinkamų pareigūnų veiksmų bei galimai netinkamai pateikto atsakymo į jo skundą.

2. Skunde rašoma:

2.1. „2021 m. sausio 14 d. adresu <…> ir <…> Vilniuje, negalėjo privažiuoti šiukšliavežė išvežti šiukšlių, nes po draudžiamu ženklu „Stovėti draudžiama“ ir nubrėžta „geltona linija“ stovėjo du automobiliai. Šiukšliavežės vairuotojas paskambino numeriu 112 ir paprašė, kad policija surastų ir nubaustų minėtųjų automobilių savininkus“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Kadangi policijos pareigūnai praėjus pusei valandos nereagavo, paskambinau aš numeriu 112. Su šiukšliavežės vairuotoju pralaukus dar pusę valandos ir policijos pareigūnams neatvykus, vėl skambinau numeriu 112. Policininkai neatvyko, automobilių […] niekas nepatraukė, šiukšliavežė išvažiavo, taip ir neišveždama šiukšlių.“

2.3. „Apie šį faktą parašiau skundą LR vidaus reikalų ministerijai. […] 2021-02-02 gavau atsakymą iš VPK imuniteto valdybos, kurį vertinu kaip atsirašinėjimo pavyzdį.“

3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2020 m. vasario 24 d. raštu Nr. 4D-2021/1-185/3D-510 kreipėsi į Vilniaus AVPK, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

2021 m. kovo 10 d. Seimo kontrolierius gavo Vilniaus AVPK 2021 m. kovo 10 d. atsakymą  – raštą Nr. 10-S-8184(1.46E-10).

Pateiktame atsakyme ir papildomuose dokumentuose nurodoma:

4.1. „Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje 2021-01-21 gautas X 2021-01-14 skundas dėl galbūt netinkamų Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų. Atlikus informacijos patikrinimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, X Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos 2021-02-02 raštu Nr. 10-S-3920(1.46E-10) informuotas apie skundo nagrinėjimo rezultatus.“

4.2. „2021-01-14 užregistruoti trys pranešimai dėl netinkamo automobilių parkavimo <…>, Vilniuje. Remiantis Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, nustatyta: 10.29 val. užregistruotas pranešimas, kad prie požeminių konteinerių privažiuoti trukdo automobilis FORD, kuris stovi prie geltonos linijos ir šalia draudžiamojo ženklo jau penkias dienas. UAB „Y“ šiukšlių išvežimo mašina laukia. Kadangi prieš tai, 10.13 val. jau buvo gautas kito pranešėjo skambutis, pranešta, jog UAB „Y“ vairuotojas negali privažiuoti prie požeminių konteinerių, trukdo automobilis MINI CUPER. Į įvykio vietą patikrinti gautą informaciją išvyko Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės pareigūnai. 11.01 val. gautas dar vienas gyventojo pranešimas, kad šalia draudžiamojo ženklo stovi automobilis FORD, jo teigimu, minėtas automobilis dažnai trukdo išvežti šiukšles. Į pranešimą reagavo ta pati pajėga. Pareigūnai nurodė, jog, neradę šiukšliavežio vairuotojo vietoje, paskambino jam telefonu, pastarasis patikino, kad jokių pretenzijų neturi, jau išvyko. Įvykio vietoje nenustatyta jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, įvažiavimas buvo pakankamas. X savo pateiktame skunde nurodė, jog į jo pranešimą dėl netinkamai priparkuoto automobilio, trukdančio eismui, nebuvo reaguota, policijos pareigūnai neatvyko. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai buvo išsiųsti reaguoti į pirmąjį pranešimą. Akivaizdu, kad į pranešimą reaguota tinkamai, tuo pačiu adresu siųsti kitą patrulių ekipažą buvo netikslinga. Pirmasis pranešimas, apie kurį informavo šiukšliavežio vairuotojas, užregistruotas 2021-01-14 10.13 val., o pareigūnai atvyko 11.01 val. Pareigūnai reagavo laiku.“

Prie atsakymo pridėtas Pareiškėjo skundas, rašytas Vidaus reikalų ministerijai,
kurį persiuntus nagrinėti Vilniaus AVPK, atsakymas Nr. 10-S-3920(1.46E-10) dėl jo
pateiktas 2021-02-02.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ):

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos – „2.Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. […] 10. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. […] 12. Skundas – asmens  kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti“.

3 straipsnis. Viešojo administravimo principai – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […];
8) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […]“;

23 straipsnis. Administracinės procedūros pradžia – „1. Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, darbuotojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sudaryta komisija rašytiniu pavedimu per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.“

6. 2019 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-887 „Dėl 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-850 „Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo pakeitimo”, kuriame reglamentuota:

„Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 1 priedas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  […]“

7. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2019 m. balandžio 10 d. įsakymas
   Nr. 5-V-301 „Dėl reagavimo į pranešimus apie įvykius“, kuriame reglamentuota:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir siekdamas užtikrinti neatidėliotiną ir operatyvų reagavimą į pranešimus apie įvykius ir sumažinti rizikas, kylančias šio reagavimo metu pareigūnams ir eismo dalyviams:

1.Nurodau apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovams užtikrinti operatyvų reagavimą į pranešimus apie įvykius: […] 1.3. į C kategorijai priskiriamų įvykių pranešimus – ne vėliau kaip per 60 min.“

8. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau vadinama – Aprašas), nustatyta:

„1. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką.

Tvarkos aprašas taikomas ir tarnybą užsienyje atliekantiems pareigūnams dėl jų padarytų tarnybos personalo disciplinos pažeidimų, jeigu jų tarnybą užsienyje reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad užsienyje tarnaujančio pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimo sprendimas perduodamas valstybės, kuriai atstovauja pareigūnas, atitinkamoms institucijoms ar įstaigoms, bei dėl užsienio valstybėje šių pareigūnų tarnybinių nusižengimų ar galimai pareigūno vardą žeminančios veikos, padarytų nesilaikant jiems privalomų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

2. Pagrindinis Tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.“

9. Vilniaus AVPK nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (toliau vadinama – Nuostatai):

15.9 punktas – „[Vilniaus AVPK] atlieka vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir kitų darbuotojų korupcijos ir kitų neteisėtų veikų prevenciją, kontroliuoja, kaip jie laikosi darbo pareigų, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso nuostatų, tiria pareigūnų ir kitų darbuotojų teisės ir teisėtvarkos pažeidimus, taip pat atlieka šios srities prevencines priemones ir tiria asmenų skundus ir pareiškimus dėl neetiško, netinkamo policijos pareigūnų ir kitų darbuotojų elgesio“;

15.16 punktas – „[Vilniaus AVPK] Organizuoja asmenų pasiūlymų, pareiškimų, pranešimų, prašymų ir skundų nagrinėjimą, imasi priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama ir – LVAT) nutartys:

10.1. 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“;

10.2. 2009-04-02 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, yra nurodęs:

,,[…] viešojo administravimo institucijos priimamiems sprendimams (individualiems administraciniams aktams) keliami Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o 2 dalyje nurodyta, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Šios nuostatos reiškia, kad akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“;

10.3. LVAT savo praktikoje nuosekliai pažymi, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas veiklą vykdo teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Kompetencija kaip kompleksas tam tikrų priemonių (uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos, veiklos formos ir metodai) yra svarbiausia administracinio teisinio statuso sudėtinė dalis (2014 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-293/2014). Viešojo administravimo subjekto administracinį teisinį statusą sudaro tokie elementai kaip uždaviniai, funkcijos, teisės ir pan. Kiekvieno šio elemento vaidmuo nurodytame kontekste yra skirtingas, todėl jie negali būti tapatinami arba tam tikros analizės (sisteminės, loginės ir t. t.) būdu iš vienų išvedami kiti. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjekto administracinis teisinis statusas juridiškai turi būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas teisės aktuose (2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1405/2013). Viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (2014 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

Tyrimo išvados

11. Atsižvelgiant į Skunde nurodytas aplinkybes, tyrimo metu surinktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

11.1. dėl galimai netinkamų Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų nereaguojant į pranešimą apie įvykį;

11.2. dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai nagrinėjant Pareiškėjo skundą.

Dėl galimai netinkamų Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų nereaguojant į pranešimą apie įvykį

12. Skunde Pareiškėjas rašė, kad keletą kartų skambino pagalbos telefonu ir kvietė policijos pareigūnus atvykti į nurodytą vietą, kadangi prie namo negalėjo privažiuoti šiukšliavežė išvežti šiukšlių, nes po draudžiamu ženklu „Stovėti draudžiama“ ir prie nubrėžtos geltonos linijos stovėjo du automobiliai. Kviečiami pareigūnai į įvykio vietą neatvyko, šiukšliavežė išvažiavo neišvežusi šiukšlių.

13. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad remiantis Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis: dėl 2021-01-21 įvykio, tai yra dėl <…> draudžiamoje vietoje stovinčių automobilių, trukdančių šiukšliavežei privažiuoti prie požeminių konteinerių, gauti trys pranešimai (pirmas fiksuotas 10.13 val.). Kaip informavo Vilniaus AVPK, patikrinti gautą informaciją išvyko Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės pareigūnai, kurie į įvykio vietą atvyko 11.01 val. Pareigūnai nurodė, jog, neradę šiukšliavežės vairuotojo vietoje, paskambino jam telefonu, o jis patikino, kad jokių pretenzijų neturi ir kad jau išvyko. Įvykio vietoje nenustatyta jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, įvažiavimas prie aikštelės buvo pakankamas.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą įvykių pranešimai skirstomi į tris – A, B ir C kategorijas. Kiekvienai iš kategorijų yra priskiriamas tam tikras nustatytas laikas, per kurį pareigūnai turi sureaguoti ir atvykti į įvykio vietą. Kaip nurodė Vilniaus AVPK, minėtas įvykis yra priskiriamas C kategorijai, o į C kategorijos įvykių pranešimus policijos pareigūnai turi reaguoti ne ilgiau kaip per 60 min. Kaip jau buvo minėta, pirmasis pranešimas apie įvykį buvo gautas 10.13 val., o policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 11.01. Iš to darytina išvada, kad policijos pareigūnai nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir į įvykio vietą atvyko per 48 min. Pareigūnai nurodė, jog, neradę šiukšliavežės vairuotojo vietoje, paskambino jam telefonu ir sužinojo, kad „Y“ darbuotojas jokių pretenzijų neturi.

Įvykio vietoje nenustatyta jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, įvažiavimas prie aikštelės buvo pakankamas.

14. Pagal tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad policijos pareigūnai į iškvietimą reagavo tinkamai, atvyko į įvykio vietą per teisės aktuose nustatytą laiką, vietoje įvertino įvykio aplinkybes, todėl Pareiškėjo Skundo dalis dėl galimai netinkamų pareigūnų veiksmų atmestina.

Dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo)

 galimai netinkamai nagrinėjant Pareiškėjo skundą

15. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad dėl įvykio kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, jo skundas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus AVPK. Vilniaus AVPK pateikė jam atsakymą, kuris, Pareiškėjo manymu, yra neišsamus, neįvertintos visos įvykio aplinkybės, Pareiškėjas atsakymą vertina kaip „atsirašinėjimo pavyzdį“.

16. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas dėl pareigūnų nereagavimo į iškvietimą 2021-01-15 pateikė skundą Vidaus reikalų ministerijai. Skundas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus AVPK. Į 2021-01-21 gautą iš Vidaus reikalų ministerijos Pareiškėjo skundą Vilniaus AVPK
    2021-02-02 raštu Nr. 10-S-3920 pateikė Pareiškėjui atsakymą, kuriame paaiškino, jog Vilniaus AVPK pareigūnai nepažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir jų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta.

Rašte pateikta informacija, kad teisės akto dėl reagavimo į pranešimus nuostatos nebuvo pažeistos, taip pat pažymėta, kad raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas; nenurodyta ir rašto apskundimo tvarka.

17. VAĮ 2 straipsnyje atskleistos pagrindinės įstatyme naudojamos sąvokos. Šio straipsnio 14 ir 15 punktuose numatyta, kad skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

Institucija, gavusi asmens skundą, privalo pradėti administracinę procedūra. Pagal VAĮ, administracinė procedūra – viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Pagal atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principą, viešojo administravimo subjektui nustatyta pareiga imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, reikalaujama, jog valstybės institucija, priimdama sprendimą, imtųsi visų įmanomų priemonių įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir sprendimą pagrįsti faktais, argumentais, įrodymais, teisės normomis. Šis principas apima ne tik teisę į pagrįsto sprendimo priėmimą, bet ir teisę efektyviai ginti (įgyvendinti) savo teises, pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką. Individualus administracinis aktas, kuriame neišaiškinama jo apskundimo tvarka, neatitinka ir gero viešojo administravimo principo.

Seimo kontrolierius savo praktikoje dažnai susiduria su atvejais, kai asmenų kreipimaisi dėl viešojo administravimo subjekto, t. y., policijos įstaigos arba pareigūno, veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo yra nagrinėjami taikant ne administracines, o tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras.

Pagal LVAT suformuluotą praktiką, tarnybinis patikrinimas nėra laikomas asmens galbūt pažeistų teisių gynimo būdu, nes jo išvados gali sukelti teisines pasekmes tik tikrinamam asmeniui, o asmens (pareiškėjo, pranešėjo ir kt.) teisėms ir teisėtiems interesams įtakos neturi. Tai reiškia, kad asmuo (pareiškėjas, pranešėjas ir kt.), kuris kreipėsi į kompetentingus asmenis / institucijas / įstaigas dėl policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) ir jo skundas buvo išnagrinėtas taikant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras, neturi teisės skųsti jam pateikto atsakymo taip, kaip tai yra nustatyta viešąjį administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, o kartu netenka ir galimybės ginti savo pažeistas teises bei įgyvendinti konstitucinę teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją arba teismą.

Pareiga organizuoti asmenų pasiūlymų, pareiškimų, pranešimų, prašymų ir skundų nagrinėjimą yra priskirta ir Vilniaus AVPK policijos pareigūnams (šios pažymos 9 punktas). Nagrinėdamas pareiškėjų skundus Vilniaus AVPK, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis VAĮ nuostatų ir viešojo administravimo srityje taikomų principų.

18. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2020-01-15 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl to, kad Vilniaus AVPK pareigūnai nereagavo į Pareiškėjo iškvietimą apvykti nurodytu adresu ir nustatyti kelių eismo pažeidėjus, kurie trukdė privažiuoti šiukšliavežei prie konteinerių ir išvežti šiukšles. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Pareiškėjas skundėsi dėl policijos pareigūnų veiksmų, turinčių jam tiesioginę neigiamą įtaką, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas turėjo būti vertinamas taikant ne tarnybinio nusižengimo tyrimo, o administracinę procedūrą, t. y., Pareiškėjo pirmiau minėtas skundas turėjo būti išnagrinėtas vadovaujantis VAĮ nuostatomis ir dėl jo turėjo būti priimtas administracinis sprendimas.

Seimo kontrolierius pažymi, kad viešojo administravimo subjektai (nagrinėjamu atveju – Vilniaus AVPK), priimdami administracinius sprendimus, turėsiančius įtakos besikreipiančiojo teisėms bei pareigoms, juose turi nurodyti tokius duomenis, iš kurių, be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų) ir laiko sąnaudų, pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Pateikto atsakymo apskundimo tvarkos neišaiškinimas nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.

Pagal Seimo kontrolieriui pateiktą informaciją nustatyta, kad Vilniaus AVPK Pareiškėjo skundą nagrinėjo taikydami tarnybinio nusižengimo tyrimo, o ne administracinę procedūrą, todėl atitinkamai ir Pareiškėjui į jo skundą buvo parengtas tik informacinio pobūdžio pranešimas, kuris dėl netinkamai taikytos skundų nagrinėjimo procedūros buvo parengtas nesilaikant VAĮ nuostatų reikalavimų ir gero viešojo administravimo principų.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus AVPK Pareiškėjo skundą išnagrinėjo netinkamai, nesilaikant viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų bei gero viešojo administravimo principų, todėl Pareiškėjo Skundo dalis dėl pareigūnų veiksmų galimai netinkamai pateikiant atsakymą į jo skundą pripažįstama pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

X skundo dalį dėl netinkamų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų (neveikimo) atmesti.

21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

X skundo dalį dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, netinkamai pateikiant atsakymą į jo skundą, pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui rekomenduoja: imtis priemonių, kad ateityje nagrinėjant asmenų skundus dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (kai tai nesusiję su procesiniais veiksmais ir sprendimais) būtų vadovaujamasi VAĮ nuostatomis, gerojo viešojo administravimo principu ir kad jų rengiami atsakymai, kuriuose yra išdėstomi sprendimai, turėsiantys įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, būtų išsamūs, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės aktų normomis, visais atvejais būtų nurodyta šių atsakymų apskundimo tvarka.

23. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius                                                                                           Augustinas Normantas