PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS APSKRITIES VYRIAUSIĄJĮ POLICIJOS KOMISARIATĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2021 m. kovo 10 d. gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundą (toliau vadinama ir – Skundas) dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau vadinama ir – Vilniaus AVPK, Vilniaus apskr. VPK) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai atsakant į Pareiškėjo 2021 m. vasario 10 d. kreipimąsi.

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

„2021-02-10 dieną buvo parašytas skundas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybą dėl pareigūnų A. B. ir A. K. [Seimo kontrolieriui asmenų vardai ir pavardės yra žinomi] veiksmų. Šie pareigūnai be mano žinios ir sutikimo pasisavino asmenines nuotraukas. Gavus atsakymą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato imuniteto valdybos, nebuvo paminėtas šis faktas apie nuotraukas. Pasiremiant teisiniais aktais surašytas atsakymas informacinio pobūdžio, kuris visiškai neatsako į mano skundą“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2021 m. kovo 18 d. raštu Nr. 4D-2021/1-362/3D-751 kreipėsi į Vilniaus AVPK, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2021 m. kovo 31 d. Seimo kontrolierius gavo Vilniaus AVPK 2021 m. kovo 31 d. raštą Nr. 10-S-10473(1.46E-10).

Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:

4.1. „Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato […] Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje gautas X 2020-02-10 skundas [reng. past. iš pridėtų dokumentų nustatyta, kad Vilniaus AVPK pareigūnai padarė rašymo apsirikimo klaidą, t. y., buvo gautas Pareiškėjo 2021 m. vasario 10 d. skundas] […], 2021-02-15 gautas panašaus turinio skundas […] dėl Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų“;

4.2. „Atlikus informacijos patikslinimą dėl skunduose nurodytų aplinkybių, X Vilniaus apskr. VPK Imuniteto valdybos 2021-02-23 raštu Nr. 10-S-6378(1.39E-10) […] informuotas apie skundų nagrinėjimo rezultatus“;

4.3. 2021 m. vasario 10 d. skunde Pareiškėjas nurodo: „Esu labai nepatenkintas tyrėjų A. K. ir A. B. veiksmais: buvo mėtomi rageliai, grasinama susidoroti, grubus bendravimas, piktybinis ragelių nekėlimas, į mūsų prašymus nebuvo reaguojama atseit jų priimtas sprendimas teisingas, o tas nutarimas yra priimtas neteisingai. […]. Tyrėjui A. K. aš nešiau USB laikmeną, kad būtų atspausdintas paaiškinimas, o vietoj to, be mano leidimo buvo pridėtos nuotraukos su sąžiningais pareigūnais prie paaiškinimo. […]. Esu nepatenkintas 6-ojo komisariato darbu, yra mėtomi rageliai, grasinama susidoroti ir esame reketuojami mokėti baudas.[…]. Prašau imtis griežtų priemonių ir kad pareigūnai būtų griežtai nubausti“;

4.4. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos 2021 m. vasario 23 rašte Nr. 10-S-6378(1.39E-10) nurodoma: „Susipažinus su […] skunduose išdėstytomis aplinkybėmis bei atlikus informacijos patikslinimą nenustatyta, kad Vilniaus apskr. VPK […] pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat negauta objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareigūnai A. K. ir A. B. grasino Jums susidorojimu, darė spaudimą ar kitaip nepagarbiai su Jumis bendravo. […]. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą […] priimtas sprendimas tarnybinio patikrinimo nepradėti nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo.“

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

5. 5. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-142 (Aprašas):

1 punktas – „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką. Tvarkos aprašas taikomas ir tarnybą užsienyje atliekantiems pareigūnams dėl jų padarytų tarnybos personalo disciplinos pažeidimų, jeigu jų tarnybą užsienyje reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad užsienyje tarnaujančio pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimo sprendimas perduodamas valstybės, kuriai atstovauja pareigūnas, atitinkamoms institucijoms ar įstaigoms, bei dėl užsienio valstybėje šių pareigūnų tarnybinių nusižengimų ar galimai pareigūno vardą žeminančios veikos, padarytų nesilaikant jiems privalomų Lietuvos Respublikos teisės aktų“;

2 punktas – „Pagrindinis Tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.“

6. Vilniaus AVPK nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Nuostatai):

III skyriaus „Funkcijos“ 15.16 punktas – „[Vilniaus AVPK] Organizuoja asmenų pasiūlymų, pareiškimų, pranešimų, prašymų ir skundų nagrinėjimą, imasi priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

7. 7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-554-629/2018, konstatuojama:

„Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, pareiškėja kreipėsi į teismą nesutikdama su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato […] raštu, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos […] skundą ir pareiškėja informuota, jog Komisariatas priėmė sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo […].

Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015, eA-114-662/2018). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas
taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (ABTĮ [reng.
past. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas] 88 str.) (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. AS-1312- 261/2015). Taigi matyti, kad viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016). Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Šiuo atveju pareiškėja iš esmės kelia ginčą, nesutikdama su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato […] raštu Nr.
64-S-18053(3.3E-64) dėl atsisakymo pradėti tarnybinį tyrimą, kuris, kaip minėta, yra informacinio pobūdžio ir jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui neturi. Atsižvelgiant į tai,
pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nutraukė bylą.“

Tyrimo išvados

8. Skunde rašoma, jog Vilniaus AVPK pareigūnai netinkamai išnagrinėjo Pareiškėjo 2021 m. vasario 10 d. kreipimąsi.

9. Pagal Nuostatuose (šios pažymos 6 punktas) įtvirtintą teisinį reglamentavimą Vilniaus AVPK turi pareigą organizuoti pranešimų, įskaitant ir pranešimų apie netinkamai vykdomas tarnybines Vilniaus AVPK pareigūnų pareigas, nagrinėjimą. Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Aprašas (šios pažymos 5 punktas), kurio tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.

Administracinių teismų praktikoje (šios pažymos 7 punktas) laikomasi nuostatos, kad asmenys, pranešdami apie policijos pareigūnų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali inicijuoti tik tarnybinių patikrinimų atlikimą Apraše nustatyta tvarka, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus gali skųsti tik tikrinamas pareigūnas, jeigu jam nuobauda buvo paskirta.

Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija.

10. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. vasario 10 d. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką prašydamas „imtis griežtų priemonių ir kad pareigūnai būtų griežtai nubausti“, t. y., atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai neteisėtų Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai atsisakant su juo bendrauti telefonu, grasinant, be sutikimo prie Pareiškėjo paaiškinimo pridedant jo paties USB laikmenoje Vilniaus AVPK pateiktas nuotraukas ir kt. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos viršininkas ir jo įgalioti pareigūnai, gavę Pareiškėjo kreipimąsi, atliko jame nurodytų aplinkybių patikslinimą Apraše įtvirtinta tvarka ir nustatė, kad: a) nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareigūnai A. K. ir A. B. grasino Pareiškėjui susidorojimu, darė spaudimą arba kitaip nepagarbiai su juo bendravo; b) Vilniaus AVPK pareigūnai savo veiksmais (neveikimu) nepažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, t. y., visi Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmai, įskaitant ir veiksmas, susijęs su paaiškinimų ir nuotraukų atspausdinimu, buvo įvertintas kaip neatitinkantis tarnybinio nusižengimo sampratos, nors dėl šio veiksmo rašte nėra atskiros pastabos. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos pareigūnai apie šias nustatytas aplinkybes ir apie priimtą sprendimą 2021 m. vasario 23 d. raštu informavo Pareiškėją. Pareiškėjas patvirtino, kad pirmiau nurodytą Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos raštą gavo (šios pažymos 2 punktas).

Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Vilniaus AVPK pareigūnai tinkamai reagavo į gautą Pareiškėjo 2021 m. vasario 10 d. kreipimąsi, t. y., vykdė Nuostatuose įtvirtintą pareigą ir organizavo Pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimą Apraše nustatyta tvarka (taip, kaip to prašė Pareiškėjas) bei raštu išsamiai informavo Pareiškėją apie nustatytas aplinkybes ir sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas yra nepagrįstas.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

12. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X Skundą dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai atsakant į Pareiškėjo 2021 m. vasario 10 d. kreipimąsi, atmesti.

Seimo kontrolierius                                                                                     Augustinas Normantas