PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VĮ LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJĄ IR NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D–2021/1–835 |
---|---|
Data | 2022-02-18 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VĮ LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJĄ IR NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Augustinas Normantas gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl valstybės įmonės (VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau vadinama ir Kelių direkcija arba Direkcija) veiksmų (neveikimo) tinkamai nesprendžiant Pareiškėjui aktualaus klausimo dėl leidimo (sutikimo) įrengti nuovažą į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) išdavimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau vadinama ir NŽT) tarnautojų netinkamų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo skundus.
- Skunde Seimo kontrolieriui Pareiškėjas, be kita ko, rašė:
2.1. „[…] 2012 m. kovo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu man buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamą turtą, t. y. žemės sklypą. Nusprendžiau, kad žemės sklypas neštų naudą, todėl nutariau turėti riešutų ūkį. Pasodinau apie 500 lazdynų ir graikinių riešutų ir noriu dar plėstis. Ūkininko ūkis įregistruotas 2013-01-10. Turėjau planų kaip ūkininkas pasinaudoti ES lėšomis, įsirengti elektrą (projektas parengtas, bet neįgyvendintas). Tam reikėjo sutvarkyti dokumentus, todėl kreipiausi dar 2013 m. ir pakartotinai 2018 m. į valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrių su prašymu rengti Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „2018-07-25 kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti planavimo sąlygoms Nr. KPP-155-18 reikalinga: suplanuoti kelių išdėstymą, pateikti kelio privažiavimo schemą nuo pagrindinio kelio iki sklypo ribos.“
2.3. „Kelių direkcija per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą 2018-07-26 išdavė sąlygas Nr. PS-68 kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti, kuriose išdėstyti reikalavimai numatė: įvažiavimą ir išvažiavimą iš planuojamos teritorijos numatyti tik iš vietinės reikšmės kelių, naudojant magistraliniame kelyje jau esamas, teisėtai įrengtas nuovažas (esant poreikiui tariantis su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servituto nustatymo); naujų nuovažų nuo magistralinio kelio neplanuoti.“
2.4. „Rašiau Kelių direkcijai raštus (2021-02-25, 2020-10-29, 2020-02-13, 2019-11-18, 2019-05-07) dėl nuovažos įteisinimo. Paskutiniame mano siųstame 2021-04-07 Kelių direkcijai skunde dėl planavimo sąlygų, prašiau išaiškinti:
kur yra leistinas ir realus vietinės reikšmės kelias įvažiuoti ir išvažiuoti į mano sklypą nuo magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena,
kodėl neįteisinama nuovaža, kurios koordinatės yra X <…> Y <…>
X <…> Y <…>, kuri yra vienintelis patekimas į sklypą, nes kito įvažiavimo į sklypą nėra, nes aplinkui miškai ir pelkės, iš vienos pusės melioracijos griovys, iš kitos melioracijos vandens surinktuvas.“
2.5. „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atsakyme į mano prašymą / skundą 2020-05 Nr. 48SD-(14.48.136 E) teigiama, kad KTR 162 punkte nurodyta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia
kelio esančius ar planuojamus objektus. Tame pačiame rašte informavo, kad leidimą įrengti nuovažą į privatų žemės sklypą išduoda VĮ „Vilniaus regiono keliai“ (įmonė šiuo metu reorganizuota ir atsakomybę perėmė Kelių direkcija). Dokumentų kopijos buvo pateiktos su raštais Kelių direkcijai. […].“
2.6. „[…] po 3 mėn. gautame atsakyme dėl raštų 2021-06-21 gautas šabloniškas atsakymas:
„Informuojame, kad valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 Vilnius–Utena artimiausia nuovaža nuo Jūsų žemės sklypo ribos Vilniaus kryptimi yra už 629 m., Utenos kryptimi yra už 305 m. Daugiau informacijos apie žemės reformos metu suprojektuotą patekimą į Jūsų žemės sklypą turėtų pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys.“
2.7. „Ar fiziškai buvo nuvažiavęs įgaliotas asmuo, departamento direktorius A. V. [asmens duomenys neskelbtini], matė ir įsitikino, kad nuo minėtų nuovažų yra galimybė patekti į mano sklypą, ar tik lengva ranka pasirašė popierių? Nuo šių nuovažų neįmanomas patekimas, jos ribojasi su kitų savininkų sklypais. Ir kiek galima jau mėtyti mane iš vienos institucijos į kitą […] jau 10 metų?“
2.8. „Lietuvos automobilių kelių direkcija pažeidžia mano kaip Lietuvos piliečio teisę naudotis man priklausančiu turtu, t. y. įvažiuoti teisėtai į sklypą, vykdyti ūkininko veiklą. Negaliu teisėtai statyti ūkinių pastatų, saugiai laikyti traktorių ir padargų. Esu situacijos įkaitas, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono institucijos sprendimu grąžintas sklypas buvo be įteisinto kelio, o Kelių direkcijos nenoras padėti Lietuvos piliečiui išspręsti susidariusią problemą.“
- Pareiškėjas skunde Seimo kontrolieriaus prašo:
„[…] padėti man išspręsti susidariusią problemą, nes įvykus kelio Vilnius–Utena renovacijai, aš nebegalėsiu patekti į savo nuosavybę.“
- Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. XIV-719 Erika Leonaitė paskirta Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti, Seimo kontrolieriaus A. Normanto pradėtą tyrimą dėl Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių atliko ir tyrimo išvadas dėl jo teikia Seimo kontrolierė E. Leonaitė.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Skundo tyrimo metu Pareiškėjas Seimo kontrolieriui papildomai pateikė dokumentus, iš kurių nustatyta:
5.1. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu
Nr. 48KPĮ-296-(14.48.124.), be kita ko, nustatyti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžia ir planavimo tikslai, kuriais numatyta planuojama teritorija: Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., <…> kadastro Nr. <…> (toliau vadinama – KPŽ projektas), o planavimo organizatoriumi nurodytas Pareiškėjas;
5.2. Direkcija, atsakydama į Pareiškėjo 2021 m. balandžio 7 d. skundą „Dėl planavimo sąlygų“, 2021 m. birželio 21 d. rašte [pastaba: registracijos numeris pateiktoje institucijos rašto kopijoje nenurodytas] Pareiškėjui, be kita ko, paaiškino:
„[…] Informuojame, kad valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 Vilnius–Utena artimiausia nuovaža nuo Jūsų žemės sklypo ribos Vilniaus kryptimi yra už 629 m., Utenos kryptimi yra už 305 m. Daugiau informacijos apie žemės reformos metu suprojektuotą patekimą į
Jūsų žemės sklypą turėtų pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys.
Kadangi Kelių direkcija atsakymus dėl nuovažos įrengimo ir / ar įteisinimo Jums jau buvo pateikusi 2019-09-11 raštu Nr. (6.6)2-4624, 2019-11-26 raštu Nr. (14.1)2-6336, 2020-03-05 raštu Nr. (6.6)2-1242 ir 2020-12-03 raštu Nr. (6.6)2E-13598 (tačiau iki šiol juose nurodytų dokumentų taip ir negavo), minėtuose raštuose išvardintų argumentų nekartos.“
5.3. Pareiškėjas su 2021 m. rugpjūčio 5 d. skundu „Dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų“ kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių ir VĮ Valstybės žemės fondą. Šiame skunde Pareiškėjas minėtųjų institucijų, be kita ko, prašė:
„[…] išaiškinti kur yra žemės reformos metu suprojektuotas patekimas, t. y. įvažiavimas / išvažiavimas į mano žemės sklypą. Kodėl 2015-10-23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjos J. L. [asmens duomenys neskelbtini] sprendime dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų Nr. 48SK-3993-(14.48.111.) nėra įrašo, apie nustatytą žemės sklypo kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis.“
5.4. Direkcija raštu [pastaba: tiksli registracijos data ir numeris pateiktoje institucijos rašto kopijoje nenurodyti] „Dėl neteisėtai įrengtos nuovažos šalinimo valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A4 Vilnius–Utena (<…> km kairėje pusėje)“ informavo Pareiškėją:
„[…] įrengtą nuovažą turite pašalinti per mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos, kitu atveju teisės aktų nustatyta tvarka kreipsis į:
- Už valstybinės reikšmės kelių priežiūrą atsakingą AB „Kelių priežiūra“ su prašymu pašalinti nuovažą;
- Sklypo, kuriame įrengta nuovaža, savininką dėl išlaidų, patirtų šalinant nuovažą, atlyginimo.“
5.5. Pareiškėjas kreipėsi į Direkciją su 2021 m. rugpjūčio 5 d. skundu „Dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų“, kuriame, be kita ko, buvo nurodęs:
„Paskutiniuose mano siųstuose 2021-04-07, 2021-06-25 skunduose Kelių direkcijai prašiau man Lietuvos piliečiui padėti išspręsti susidariusią problemą, t. y. duoti leidimą įteisinti nuovažą (koordinatės yra X <…> Y <…> X <…> Y <…>), kuri yra vienintelis patekimas į sklypą, nes įvykus kelio Vilnius–Utena renovacijai, aš nebegalėsiu patekti į savo nuosavybę.
[…] Vietoj atsakymų į mano pateiktus klausimus ir problemos sprendimo, aš gaunu raštą iš Kelių direkcijos 2021-08-05 dėl neteisėtos nuovažos įrengimo ir jos nugriovimo. Šiuo atsakymu vėl Lietuvos automobilių kelių direkcija pažeidžia mano kaip Lietuvos piliečio
teisę naudotis man priklausančiu turtu, t. y. įvažiuoti teisėtai į sklypą, vykdyti ūkininko veiklą, planuoti ateitį.
[…] dar kartelį prašau padėti išspręsti susidariusią problemą, t. y. duoti leidimą įteisinti nuovažą arba išaiškinti man kur yra kitas galimas realus įvažiavimas / išvažiavimas į mano nuosavybę. […].“
5.6. Direkcija 2021 m. rugpjūčio mėn. rašte „Dėl X 2021-06-25 skundo“ [pastaba: tiksli registracijos data ir numeris pateiktoje institucijos rašto kopijoje nenurodyti] Pareiškėjui [pastaba: rašto kopija adresuota Susisiekimo ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai], kuriuo buvo atsakoma į Pareiškėjo 2021 m. birželio 25 d., 2021 m. birželio 28 d. ir 2021 m. liepos 16 d. pateiktus kreipimusis, be kita ko, nurodė:
„[…] Jūsų rašte nurodytos problemos dėl galimybės patekti į Jūsų žemės sklypą kilo tik dėl to, kad Vilniaus rajono savivaldybės Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nebuvo suprojektuoti (numatyti) patekimo keliai į visus privačios žemės sklypus.
[…] dėl eismo saugos reikalavimų sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių kiekis yra ribojamas pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – kelių techninis reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, reikalavimus. Pagal kelių techninio reglamento 164 punktą, sankryžos ir nuovažos kiekvienoje magistralinio kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1000 metrų.
[…] Magistralinio kelio statinys […] nuo 2013-10-11 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad minėtame kadastrinių matavimų dokumente nuovažos Jūsų nurodytoje vietoje nėra užfiksuota. Kelių direkcija nuo 2007 m. atlieka kelių pokyčio matavimus ir fiksuoja juos nuotraukose realiu laiku. Peržiūrėjus turimą matavimų nuotraukų archyvą, taip pat pasitvirtino, kad nuovažos nuo kelio į Jūsų žemės sklypą (unikalus Nr. <…>) magistralinio kelio kadastrinių matavimų atlikimo metu (2012–2013 metais) nebuvo.
Jums pačiam viename iš savo prašymų teigiant, kad nuovaža jau yra įrengta, ir prašant ją įteisinti, buvo paprašyta pateikti nuovažos įrengimą įrodančius dokumentus (2019-09-11 raštu Nr. (6.6)2-4624 ir 2020-12-03 raštu Nr. (6.6)2E-13598). Kelių direkcija neturi duomenų, kad ir vėliau šioje vietoje nuovaža įsirengta teisėtai (pagal kelio valdytojo išduotas prisijungimo sąlygas). Pati Kelių direkcija tokių prisijungimo sąlygų prie magistralinio kelio Jums nėra išdavusi. Priešingai, Kelių direkcija nuosekliai visuose atsakymuose Jums yra nurodžiusi ir pagrindusi
(2019-09-11 raštu Nr. (6.6)2-4624, 2019-11-26 raštu Nr. (14.1)2-6336, 2020-03-05 raštu
Nr. (6.6)2-1242 ir 2020-12-03 raštu Nr. (6.6)2E-13598), dėl kokių priežasčių nauja nuovaža nuo magistralinio kelio į Jūsų žemės sklypą negalima.
[…] Pagal viešai prieinamus portalo www.regia.lt duomenis, šiuo metu artimiausi vietinės reikšmės keliai, į kuriuos yra nuovažos (sankryžos) nuo magistralinio kelio, Vilniaus kryptimi yra už 629 m, Utenos kryptimi – už 305 m. Pagal kelių techninio reglamento 169 punktą, kai nėra galimybės įvykdyti 164 punkto reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus.
Kaip jau minėta anksčiau, žemės reformos metu žemės sklypai turėjo būti projektuojami su privažiavimu. Jeigu toks privažiavimas nesuprojektuotas, patekimo klausimas turėtų būti sprendžiamas nustatant kelio servitutus sutartimi ar teismo sprendimu nuo artimiausių vietinės reikšmės kelių. Nors Jūsų raštuose skundžiamasi, kad nėra galimybių nuo jų patekti į žemės sklypą, tačiau nepateikta jokių įrodymų, kad dėl to buvo tariamasi su žemės sklypų, esančių tarp minėtų vietinės reikšmės kelių, savininkais, ar buvo kreiptasi į teismą dėl kelio servituto nustatymo.
Dėl nurodytų priežasčių nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naują nuovažą nuo magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena (apie <…> km kairėje pusėje).“
- Seimo kontrolierius, atlikdamas tyrimą pagal Pareiškėjo skundą, net keletą kartų kreipėsi į Direkciją su prašymais pateikti tyrimui reikalingą informaciją.
Seimo kontrolierius Direkcijos, be kita ko, savo kreipimuose prašė: nurodyti, ar Direkcija, nagrinėdama Pareiškėjo kreipimusis, buvo kreipusis į NŽT dėl informacijos, susijusios su įvažiavimo / išvažiavimo į Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kadastro Nr. <…> (toliau vadinama ir Žemės sklypas), suprojektavimu, gavimo; informuoti, ar Direkcijai yra žinoma, kokioje Žemės sklypo dalyje buvo (jei buvo) arba yra (jei yra) suprojektuotas įvažiavimas / išvažiavimas į Žemės sklypą; nurodyti, ar Direkcijai yra (buvo) žinomas NŽT 2020 m. gegužės mėn. raštas Pareiškėjui, jei taip – informuoti, ar Direkcija, gavusi minėtąjį NŽT raštą, ėmėsi kokių veiksmų; informuoti, kokiomis teisės aktų nuostatomis remiantis Direkcija, 2018 m. liepos 26 d. išduodama sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti
Nr. PS-68, nurodė, jog, planuojant teritoriją, naujų nuovažų nuo magistralinio kelio A14 neturi būti planuojama; pateikti Direkcijos nuomonę, ar NŽT 2020 m. gegužės mėn. rašte nurodyta Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“162 punkto nuostata taikytina Pareiškėjo atveju; jei ne – nurodyti kitas, šios nuostatos taikymo galimybę paneigiančių teisės aktų nuostatas; paaiškinti, ar Direkcijos 2021 m. birželio mėn. rašte Pareiškėjui nurodyta informacija apie valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 arčiausiai Žemės sklypo esančias nuovažas buvo siekiama nurodyti artimiausias magistraliniame kelyje įrengtas nuovažas, dėl kurių egzistavimo nėra galimybės išduoti leidimo (sutikimo) Pareiškėjui įrengti nuovažą, ar šią informaciją Pareiškėjas turėjo suprasti kaip, Direkcijos nuomone, artimiausius galimus patekimo į Žemės sklypą kelius; patvirtinti arba paneigti Pareiškėjo skunde nurodytą teiginį dėl nesamos galimybės per Direkcijos 2021 m. birželio mėn. rašte nurodytas artimiausias nuovažas patekti į Pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą; patvirtinti arba paneigti Pareiškėjo skunde nurodytą teiginį, jog po kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos Pareiškėjas nebeturės realios galimybės patekti į Žemės sklypą; informuoti, ar Pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2021 m. balandžio 7 d. skunde pateiktą klausimą, „kur yra leistinas ir realus vietinės reikšmės kelias įvažiuoti ir išvažiuoti į mano sklypą nuo magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena“; informuoti, dėl kokių priežasčių būtent 2021 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškėjui buvo pateiktas Direkcijos raštas „Dėl neteisėtai įrengtos nuovažos šalinimo valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 Vilnius–Utena (<…> km kairėje pusėje)“; nurodyti, koks, Direkcijos nuomone, galėtų (turėtų) būti Pareiškėjo problemos sprendimo būdas.
Pabrėžtina, kad nei į vieną Seimo kontrolieriaus kreipimąsi Direkcija neatsakė ir prašomos informacijos Seimo kontrolieriui nepateikė.
- Dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierius su paklausimu taip pat kreipėsi į NŽT, be kita ko, šios institucijos prašydamas: nurodyti, kokiu NŽT sprendimu buvo patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, kuriuo buvo suplanuota Žemės sklypo užimama teritorija; informuoti, ar rengiant minėtąjį kaimo plėtros žemėtvarkos projektą buvo atsižvelgta į visas Direkcijos išduotas sąlygas, bei nurodyti, kas buvo numatyta kaimo plėtros žemėtvarkos projekte, kiek tai susiję su esamais ir planuojamais privažiavimo į Žemės sklypą keliais; nurodyti, kokiu keliu (-iais), NŽT duomenimis, Pareiškėjas patekdavo į Žemės sklypą iki kaimo plėtros žemėtvarkos projekto patvirtinimo bei kokiu keliu (-iais) Pareiškėjas šiuo metu patenka (gali patekti) į Žemės sklypą; paaiškinti, dėl kokių priežasčių ir (ar) teisinių pagrindų NŽT 2012 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 48S-467 Žemės sklypui nebuvo nustatytas kelio servitutas; nurodyti, ar, NŽT nuomone, šiuo metu yra galimas kelio servituto (-ų) Žemės sklypui nustatymas; informuoti, ar Direkcija nuo 2018 m. iki dabar buvo kreipusis į NŽT dėl informacijos, susijusios su Pareiškėjo problema; nurodyti, ar Pareiškėjas, be 2020 m. kreipimosi, į kurį buvo atsakyta NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. gegužės mėn. raštu, buvo dar kreipęsis į NŽT dėl jam aktualaus įvažiavimo / išvažiavimo į Žemės sklypą klausimo; patvirtinti arba paneigti Pareiškėjo skunde Seimo kontrolieriui nurodytą teiginį, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. gegužės mėn. rašte nurodė esant pagrindui taikyti Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“
162 punkto nuostatą ir tuo pagrindu esant galimybę į Žemės sklypą įrengti nuovažą iš magistralinio kelio A14; pateikti institucijos nuomonę, ar Pareiškėjas turi galimybę patekti į Žemės sklypą pasinaudodamas artimiausiomis magistralinio kelio A14 nuovažomis, kaip tai Pareiškėjui nurodė Direkcija; pateikti institucijos nuomonę, kokia valstybės institucija (įstaiga) šiuo metu turėtų imtis konkrečių veiksmų, kad Pareiškėjo problema dėl tinkamo įvažiavimo / išvažiavimo į Žemės sklypą būtų išspręsta.
- NŽT Vilniaus rajono skyrius savo pateiktame paaiškinime Seimo kontrolieriui, be kita ko, pranešė:
8.1. „[…] Informuojame, kad Skyrius išanalizavo Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje saugomus duomenis ir nustatė, kad žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) užsakyta paslauga (paslaugos Nr. KPZP-36703), projekto būsena – rengiamos planavimo sąlygos“;
8.2. „[…] paaiškiname, kad žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) kaimo plėtros žemėtvarkos projektas nėra patvirtintas, todėl Jūsų rašte prašomos informacijos Skyrius pateikti negali“;
8.3. „[…] žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) suprojektuotas Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – Projektas), kuris patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41.
Paaiškiname, kad Projekte žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) kelio servitutas numatytas nebuvo, todėl parengtame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 30 d. sprendime Nr. 48S-467 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui X“ kelio servitutas neįrašytas.
[…] Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės servitutai nustatomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytais pagrindais – įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais ir įstatymo numatytais atvejais – administraciniais aktais (CK 4.124 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas ir tai, kad gretimi žemės sklypai (kadastro Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>) priklauso privatiems asmenims, Skyrius žemės sklype (kadastro Nr. <…>) nustatyti kelio servituto negali“;
8.4. „[…] kelio servitutas, kuris reikalingas į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) patekti, privačiuose žemės sklypuose gali būti nustatytas sandoriu su gretimų žemės sklypų savininkais arba teismo sprendimu (CK 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.125 ir 4.126 straipsniai)“;
8.5. „[…] pilietis [pastaba: Pareiškėjas] kreipėsi į Skyrių 2021 m. birželio 25 d. (dokumentų valdymo sistemoje registracijos Nr. 48GS-24), 2021 m. rugpjūčio 5 d. (dokumentų valdymo sistemoje registracijos Nr. 48GS-30), piliečiui atsakyta Skyriaus 2021 m. liepos 9 d. raštu Nr. 48SD-10733-(14.48.136 E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“, Skyriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 48SD-13873-(14.48.136 E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ […]“;
8.6. „[…] pažymime, kad Kelių techninio reglamento KTR1.01:2008, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 ,,Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“, 162 punkte reglamentuota, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus“;
8.7. „[…] paaiškiname, kad gretimuose žemės sklypuose kelio servitutas nenumatytas, todėl šiuo metu į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) galimą patekti tik per esamą (pareiškėjo neįteisintą) nuovažą“;
8.8. „[…] manome, kad pareiškėjas turi kreiptis į VĮ ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl esamos nuovažos įteisinimo arba nusistatyti kelio servitutą gretimose žemės sklypuose.“
- Iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus kartu su paaiškinimais Seimo kontrolieriui pateiktų dokumentų nustatyta:
9.1. NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į Pareiškėjo 2020 m. gegužės 13 d. prašymą dėl nuovažos į Žemės sklypą nustatymo ir patvirtinimo [pastaba: taip nurodyta tekste], 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 48SD-6982-(14.48.136 E.) Pareiškėjui akcentavo Kelių techninio reglamento 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 ir 163 punktus, taip pat nurodė:
„[…] įvertinus KTR įtvirtintas nuostatas, susijusias su nuovažų įrengimu, darytina išvada, kad minėti teisės aktai riboja nuovažų iš magistralinių kelių įrengimo skaičių, t. y. nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius objektus nėra.
Atsakydami į Jūsų prašymą nustatyti ir patvirtinti nuovažą į žemės sklypą (unikalus Nr. <…>), informuojame, kad leidimą įrengti nuovažą / įvažiavimą į privatų žemės sklypą išduoda VĮ „Vilniaus regiono keliai“ vadovaujantis Kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1/11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“.“
9.2. NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į Pareiškėjo 2021 m. birželio 24 d. skundą „Dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų“, 2021 m. liepos 9 d. rašte Nr. 48SD-10733-(14.48.136 E.) Pareiškėjui paaiškino:
„[…] Skyriui išnagrinėjus VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje saugomus duomenis, nustatyta, jog Jūsų žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) ribojasi su žemės sklypais, kadastro Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>. Pažymime, kad šiuose žemės sklypuose administraciniu aktu kelio servitutas nėra registruotas, todėl Jūsų žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) kito privažiavimo neturi.
[…] Įvertinus aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas ir tai, kad gretimi žemės sklypai (kadastro Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>) priklauso privatiems asmenims ir kelio servitutas ankščiau minėtuose žemės sklypuose nėra nustatytas, nagrinėjamu atveju taipogi gali būti nustatytas kelio servitutas sandoriu su gretimų žemės sklypų savininkais arba teismo sprendimu (CK 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.125 ir 4.126 straipsniai).“
9.3. NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į Pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d. skundą „Dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų“, 2021 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 48SD-13873-(14.48.136 E.) Pareiškėjui pabrėžė:
„[…] Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41, privažiavimas į suprojektuotą žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) nenurodytas. Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, Jūsų žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) privažiavimas nenumatytas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlome kreiptis į VĮ ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl esamos nuovažos įteisinimo.
[…] Įvertinus aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas ir tai, kad žemės sklypai (kadastro Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>) priklauso privatiems asmenims ir kelio servitutas ankščiau minėtuose žemės sklypuose nėra nustatytas, nagrinėjamu atveju taipogi gali būti nustatytas kelio servitutas sandoriu su gretimų žemės sklypų savininkais arba teismo sprendimu (CK 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.125
ir 4.126 straipsniai).“
- Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės registro išrašais Nr. 44/1513220, Nr. 44/1974104, Nr. 44/2547874, Nr. 44/1711804, Nr. 44/1731983, Nr. 44/2263970, Nr. 44/2245132 nustatyta:
10.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausiantis žemės sklypas (kadastro Nr. <…>), esantis <…> Vilniaus r. (toliau vadinama ir – Žemės sklypas), Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas NŽT 2012 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 48S-467 ir jam nėra nustatytas kelio servitutas;
10.2. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. <…>), esantis <…> Vilniaus r., Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas NŽT 2015 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 48S-229-(14.48.3). Šis žemės sklypas ribojasi su Pareiškėjui priklausančiu Žemės sklypu. Žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), nurodant, kad šiuo servitutu yra suteikiama teisė kitiems asmenims naudotis 0,0327 ha dydžio sklypo dalimi;
10.3. su Pareiškėjui priklausančiu Žemės sklypu besiribojantiems tretiesiems asmenins priklausantiems žemės sklypams, kurių kadastro Nr. <…>, Nr. <…> ir <…>, kelio servitutai nenustatyti;
10.4. su Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu besiribojančiam tretiesiems asmenins priklausančiam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. <…>, yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis);
10.5. su Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu tiesiogiai nesiribojančiam, tačiau besiribojančiam su kitu Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. <…>) tretiesiems asmenins priklausančiam žemės sklypui, kadastro Nr. <…>, yra nustatyti kelio servitutai: 1) teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis); 2) teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis).
Pažymėtina, kad žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) kelio servitutai nustatyti NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 48S-379-(14.48.3.) ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 48SK-2491-(14.48.111 E.).
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos įstatymai
11.1. Seimo kontrolierių įstatymo:
„3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslas
Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms.
[…]
12 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai
- Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.
[…]
17 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti skundą
- Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu:
[…]
3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai;
[…]
6) padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje.
[…]
- Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas.“
11.2. Civilinio kodekso (CK):
„4.124 straipsnis. Servituto nustatymo pagrindai ir momentas
- Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.
- Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai.
4.125 straipsnis. Servituto nustatymas sandoriais
Sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas.
4.126 straipsnis. Servituto nustatymas teismo sprendimu
- Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
- Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.“
11.3. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo:
„3 straipsnis. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų funkcijos
Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka šios institucijos (toliau – teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos):
1) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;
[…]
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo atvejais.“
11.4. Kelių įstatymo:
„4 straipsnis. Kelių suskirstymas pagal nuosavybės formas
[…]
- Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.“
11.5. Statybos įstatymo:
„24 straipsnis. Statinio projektas. Prisijungimo sąlygos
[…]
- Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos.“
11.6. Administracinių bylų teisenos įstatymo:
„3 straipsnis. Ginčai dėl teisės
- Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.
[…]
17 straipsnis. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai
- Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:
1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus); [….]“
- Kiti teisės aktai
12.1. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje (toliau vadinama – Metodika) (akto redakcija, galiojusi nuo 2000 m. balandžio 15 d., t. y. Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo metu) nustatyta:
„31. Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, stabiliais situacijos kontūrais. Formuojant žemės sklypus žemės ūkio naudmenose, vadovaujamasi galima sąnaudų ekonomija, dirbant žemę ar važiuojant į ją iš žemės savininko sodybos ar ūkinių pastatų.
[…]
- Projektuojamus teritorinio tvarkymo elementus sudaro:
35.1. vietinės reikšmės keliai;
35.2. projektuojami žemės servitutai;
[…]
- Pretendentai gauti žemę supažindinami su jų žemėje projektuojamais žemės servitutais, kurie bus nustatomi apskrities viršininko sprendimu patvirtinus projektą. Reikalingais žemės servitutais laikoma:
36.1. žemės servitutas kitiems asmenims prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų žemės sklypų, vandens telkinių, miškų, pastatų ir įrenginių; […].“
12.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.) patvirtintų Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių aktualios nuostatos:
„23. Pagal planavimo organizatoriaus ar jo įgalioto asmens prašymą planavimo sąlygas pateikia:
[…]
23.8. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kai planuojama teritorija ribojasi su valstybinės reikšmės keliu ar kai valstybinės reikšmės kelias yra (eina, kerta) planuojamoje teritorijoje.
[…]
- Planavimo sąlygos rengiamos, teikiamos, keičiamos ir pratęsiamas jų galiojimo terminas, taip pat ginčai, kilę tarp planavimo sąlygas nustačiusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, sprendžiami vadovaujantis Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir šiomis Taisyklėmis.“
12.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. kovo 31 d.) patvirtintame Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos apraše nustatyta:
„1. Šis Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų teritorijų planavimo sąlygų (toliau – planavimo sąlygos) išdavimo tvarką.
- Tvarkos aprašas privalomas teritorijų planavimo organizatoriams (toliau – planavimo organizatoriai), teritorijų planavimo dokumentų rengėjams, planavimo sąlygas išduodančioms, teritorijų planavimo dokumentus derinančioms, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms.
[…]
- Ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar)
planavimo organizatoriaus, nagrinėja valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos. […].“
12.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu
Nr. 3-476 patvirtintų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos įstatų aktualios nuostatos:
„7. Įmonės veiklos tikslai:
[…]
7.2. atlikti Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kituose teisės aktuose Įmonei nustatytas funkcijas; […].“
12.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1480 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. lapkričio 11 d.) patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų aktualūs straipsniai:
„1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) yra valstybės įstaiga.
Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą susisiekimo ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos Susisiekimo ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui.
[…]
- Susisiekimo ministerijos veiklos tikslai yra:
[…]
7.3. formuoti valstybės politiką visų rūšių transporto saugaus eismo srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; […].“
12.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gruodžio 19 d.) patvirtinto Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau vadinama – Reglamentas) aktualios nuostatos:
„162. Nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus.
[…]
- Kituose magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1000 metrų.
[…]
- Kai nėra galimybės įvykdyti 163–166 p. reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus.“
- Teismų praktika
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012):
„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). […] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“
Tyrimo išvados
- Pareiškėjo pateikto skundo Seimo kontrolieriui esmė yra susijusi su Pareiškėjui kilusia problema dėl teisėto patekimo į jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą nebuvimu, o šio klausimo nagrinėjimo skundžiamose institucijose procesas yra susijęs su keletu aspektų, kurie ir yra analizuojami šio tyrimo metu. Todėl, atsižvelgiant į Pareiškėjo skundo turinį, tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei Pareiškėjo skundo tyrimui aktualų teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos išskiriant šias tyrimo dalis:
14.1. dėl galimai netinkamų Direkcijos ir NŽT veiksmų (neveikimo) vertinant KPŽ projektui išduotas planavimo sąlygas;
14.2. dėl Direkcijos ir NŽT veiksmų (neveikimo) sprendžiant Pareiškėjui aktualų klausimą dėl leidimo (sutikimo) įsirengti nuovažą išdavimo;
14.3. dėl Reglamento nuostatų taikymo / netaikymo Pareiškėjo nurodytu atveju.
Dėl galimai netinkamų Direkcijos ir NŽT veiksmų (neveikimo)
vertinant KPŽ projektui išduotas planavimo sąlygas
- Remiantis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis (pažymos 2.3, 5.1 ir 8.1 punktai), nustatyta, jog, vykstant kaimo plėtros žemėtvarkos projekto planavimo procesui, Direkcija 2018 m. liepos 26 d. Pareiškėjui, kaip kaimo plėtros žemėtvarkos projekto planavimo organizatoriui, išdavė planavimo sąlygas Nr. PS-68, kuriose nurodė įvažiavimą ir išvažiavimą iš planuojamos teritorijos numatyti tik iš vietinės reikšmės kelių, naudojant magistraliniame kelyje jau esamas, teisėtai įrengtas nuovažas, ir neplanuoti naujų nuovažų nuo magistralinio kelio A14. Kaip galima spręsti iš Pareiškėjo skunde Seimo kontrolieriui nurodytų teiginių (pažymos 2.4 punktas), su Direkcijos išduotomis planavimo sąlygomis Pareiškėjas nesutiko ir ginčijo jų pagrįstumą. Tačiau pastebėtina, kad nei pačiam Pareiškėjui nepateikus Seimo kontrolieriui pažymos 2.4 punkte nurodytų jo rašytų skundų Direkcijai, nei Direkcijai nepateikus Seimo kontrolieriaus prašytos informacijos apie Pareiškėjo nurodytų skundų nagrinėjimą (pažymos 6 punktas), Seimo kontrolierė negali konkrečiai konstatuoti, su kokiais prašymais (reikalavimais) Pareiškėjas buvo kreipęsis į Direkciją ir ko tiksliai skundžiamos institucijos prašė.
Pirmiau paminėtos aplinkybės yra svarbios tuo, jog, remiantis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių nuostatomis (pažymos 12.2 punktas), Direkcijai, kaip valstybinės reikšmės kelių valdytojai (pažymos 11.4, 12.4 punktai), yra priskirta pareiga rengiamiems kaimo plėtros žemėtvarkos projektams, kuriais planuojama teritorija ribojasi su valstybinės reikšmės keliu ar kai valstybinės reikšmės kelias yra (eina, kerta) planuojamoje teritorijoje, išduoti planavimo organizatoriui planavimo sąlygas. Taigi, Direkcijai yra suteikta ši funkcija, įgyvendinama kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo procesuose, kurių tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis (pažymos 11.3 punktas), vykdo NŽT.
Nagrinėjamu Pareiškėjo atveju taip pat svarbu pažymėti, kad Kelių įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatų (pažymos 11.4 ir 11.5 punktai) pagrindu Direkcijai yra suteikti įgaliojimai išduoti arba motyvuotai atsisakyti išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. Tai reiškia, jog Direkcija nagrinėja asmenų prašymus dėl leidimų (sutikimų) parengti projektą ir valstybinės reikšmės keliuose įsirengti nuovažas išdavimo.
Minėtųjų asmenų prašymų pagrindu Direkcija priima sprendimą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo arba neišdavimo. Toks Direkcijos leidimas (sutikimas) parengti projektą ir įrengti nuovažą iš valstybinės reikšmės kelio į privatų žemės sklypą arba atsisakymas išduoti tokį leidimą (sutikimą) yra laikomas administraciniu sprendimu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas tik teismo tvarka.
Taigi, pirmiau paminėti kaimo plėtros žemėtvarkos projektams planavimo sąlygų išdavimo ir leidimo (sutikimo) parengti projektą ir valstybinės reikšmės keliuose įsirengti nuovažas išdavimo procesai tam tikrais atvejais (kaip ir nagrinėjamu Pareiškėjo atveju) gali būti susiję su teisėto įvažiavimo / išvažiavimo nuo valstybinės reikšmės kelio į privatų žemės sklypą įrengimo klausimu, tačiau akcentuotina, jog tai yra atskiri procesai, kurių metu skundžiamos institucijos yra įpareigotos įgyvendinti skirtingas funkcijas bei, priklausomai nuo proceso, priimti skirtingas pasekmes lemiančius sprendimus. Tačiau akivaizdu, kad tiek dėl Pareiškėjo kreipimųsi, tiek dėl skundžiamų institucijų priimtų sprendimų šie du skirtingi procesai nagrinėjamu atveju yra persipynę ir dėl to Pareiškėjui aktualus klausimas iki šiol nei vienu, nei kitu būdu nėra išspręstas.
- Tyrimo metu nustatyta, jog Direkcija 2018 m. liepos 26 d. išdavė planavimo sąlygas KPŽ projektui (pažymos 2.3, 5.1 punktai) ir, nors Pareiškėjas su jomis nesutiko (pažymos 2.4 punktas), minėtosios planavimo sąlygos nebuvo pakeistos ar panaikintos, nes NŽT, kaip institucija, atsakinga už ginčų, kilusių tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus (pažymos 12.3 punktas), Pareiškėjo skundų šiuo aspektu net nebuvo vertinusi. Pastebėtina, kad tai iš esmės buvo sąlygota paties Pareiškėjo veiksmų, kai dėl Direkcijos KPŽ projektui išduotų planavimo sąlygų Pareiškėjas kreipėsi tik į Direkciją (pažymos 2.4 punktas), o NŽT teikė prašymus (skundus) jau kitais aspektais, t. y. dėl Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (ne)suprojektuoto įvažiavimo į Žemės sklypą, nenustatytų kelio servitutų gretimuose žemės sklypuose ir esamos nuovažos įteisinimo (pažymos 5.3, 8.5 punktai).
Kaip jau pirmiau minėta šio tyrimo išvadose, nežinant tikslaus Pareiškėjo kreipimųsi į Direkciją turinio (pažymos 2.4 punktas), negalima teigti, jog Pareiškėjas Direkcijai skundėsi dėl jos išduotų planavimo sąlygų arba prašė jas pakeisti. Tačiau kartu konstatuotina, kad dėl Direkcijos 2018 m. liepos 26 d. išduotų planavimo sąlygų įvertinimo Pareiškėjas Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka (pažymos 12.3 punktas) turėjo kreiptis būtent į NŽT, kurios kompetencijai buvo (ir yra) priskirta vykdyti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo atvejais (pažymos 11.3 punktas). Todėl, Pareiškėjui tiesiogiai NŽT neskundus Direkcijos išduotų planavimo sąlygų ir tuo pagrindu nesant NŽT, kaip šiuo klausimu kompetentingos institucijos, priimto sprendimo dėl Direkcijos išduotų planavimo sąlygų KPŽ projektui pagrįstumo, Seimo kontrolierė negali teigti buvus ir netinkamus Direkcijos bei NŽT veiksmus ar neveikimą šiuo aspektu.
- Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, aplinkybės dėl galimai netinkamų Direkcijos ir NŽT veiksmų (neveikimo) vertinant KPŽ projektui išduotas planavimo sąlygas laikytinos nepasitvirtinusiomis, todėl ši Pareiškėjo skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
Dėl Direkcijos ir NŽT veiksmų (neveikimo) sprendžiant Pareiškėjui aktualų klausimą dėl leidimo (sutikimo) įsirengti nuovažą išdavimo
- Kaip patvirtina tyrimo metu surinkta medžiaga (pažymos 2.4, 2.5, 5.5 punktai), Pareiškėjas, siekdamas išspręsti susidariusią problemą dėl teisėto įvažiavimo / išvažiavimo į jam priklausantį Žemės sklypą nebuvimo, su prašymais ir skundais kreipėsi tiek į Direkciją, tiek į NŽT, prašydamas leisti jam įteisinti (leisti įsirengti) nuovažą nuo magistralinio kelio A14.
- Vertinant Direkcijos veiksmus nagrinėjant Pareiškėjo teiktus kreipimusis dėl leidimo jam įsirengti nuovažą nuo magistralinio kelio A14 (ties <…> kilometru kairėje pusėje), pirmiausia pažymėtina tai, kad, remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, Direkcija Pareiškėjo naudojamą nuovažą į jam priklausantį Žemės sklypą laikė (laiko) įrengta neteisėtai, o šio fakto skundžiamai institucijai nepaneigė ir pats Pareiškėjas (pažymos 5.2, 5.4, 5.6 punktai). Be to, svarbu paminėti ir tai, kad Direkcija savo atsisakymą išduoti leidimą (sutikimą) Pareiškėjui įsirengti nuovažą nuo magistralinio kelio Vilnius–Utena visada grindė Reglamento 164 punkte įtvirtinta nuostata, numatančia, jog kituose magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1000 metrų (pažymos 12.6 punktas).
Kaip jau buvo minėta, Statybos įstatymas (pažymos 11.5 punktas) suteikia Direkcijai įgaliojimus išduoti arba motyvuotai atsisakyti išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. Būtent tuo pagrindu Direkcija priima sprendimą išduoti leidimą (sutikimą) parengti projektą ir įrengti nuovažą iš valstybinės reikšmės kelio arba jo neišduoti. Tai patvirtina, kad Direkcijos priimtas sprendimas išduoti leidimą (sutikimą) įsirengti nuovažą arba atsisakymas tokį leidimą (sutikimą) išduoti laikytinas administraciniu sprendimu, kurio Seimo kontrolierė teisės aktuose jai suteiktos kompetencijos ribose negali vertinti. Direkcijos priimto administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas spręstinas teisme (pažymos 11.6 punktas). Tuo remiantis Seimo kontrolierė negali kvestionuoti Direkcijos priimtuose sprendimuose Pareiškėjui išdėstytų argumentų arba vertinti juose nurodytų teisinių pagrindų.
- Nepaisant pirmiau paminėtų aspektų, tyrimo metu Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į tam tikras aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina skundžiamų institucijų netinkamus veiksmus Pareiškėjo kreipimųsi nagrinėjimų metu.
Išanalizavus Pareiškėjo kreipimųsi į skundžiamas institucijas turinį, pabrėžtina tai, kad Pareiškėjas savo kreipimosi tiek į Direkciją, tiek į NŽT raštuose nuolat akcentavo ir skundžiamų institucijų prašė nustatyti faktines aplinkybes dėl nesamų realių galimybių kitais būdais (nei Pareiškėjo naudojama nuovaža) patekti į Žemės sklypą. Tai svarbu tuo aspektu, jog NŽT, gavusi Pareiškėjo kreipimusis (pažymos 2.5, 5.3, 8.5 punktai), privalėjo iš karto nurodyti Pareiškėjui aplinkybes, susijusias su Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nesuprojektuotu įvažiavimu į Žemės sklypą, bei, kaip institucijos ir prašė Pareiškėjas, nurodyti kitą teisėtą pagrindą (būdą, kelią) patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Tačiau vietoje to NŽT išdėstė Pareiškėjui Reglamento nuostatų taikymo atvejus (pažymos 2.5, 9.1 punktai), nurodė kelio servitutų nustatymo pagrindus ir pateikė siūlymą dėl esamos nuovažos įteisinimo kreiptis į Direkciją (pažymos 9.2 ir 9.3 punktai).
Vertinant šių NŽT Pareiškėjui teiktų atsakymų turinį akcentuotina tai, kad:
1) kaip Pareiškėjui pripažino pati NŽT bei šį faktą patvirtino ir Direkcija (pažymos 5.6, 9.3 punktai), Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte privažiavimas prie Žemės sklypo nebuvo suprojektuotas, nors, remiantis tuo metu galiojusios Metodikos nuostatomis (pažymos 12.1 punktas), žemės sklypai turėjo būti projektuojami su privažiavimais;
2) NŽT kaip esamos problemos sprendimo būdą nurodė Pareiškėjui kreiptis į gretimų žemės sklypų savininkus dėl kelio servituto nustatymo, tuo pačiu metu teigdama, kad Žemės sklypui gretimuose žemės sklypuose kelio servitutai nėra nustatyti. Pažymėtina, kad, remiantis Metodikos nuostatomis (pažymos 12.1 punktas), Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte taip pat galėjo būti nustatyti ir reikiami kelio servitutai, tačiau akivaizdu, jog to nebuvo padaryta. Pabrėžtina, kad NŽT Pareiškėjui teikta informacija dėl neva gretimuose žemės sklypuose nesančių nustatytų kelio servitutų buvo netiksli ir neteisinga (pažymos 10.2, 10.4,
10.5 punktai), kas galėjo sąlygoti Pareiškėjo suklaidinimą dėl esamos realios situacijos;
3) kaip teisėto įvažiavimo / išvažiavimo į Žemės sklypą nustatymo galimybę NŽT Pareiškėjui nurodė kreipimąsi į Direkciją dėl Žemės sklype esamos nuovažos įteisinimo. Pastebėtina, kad NŽT iš Pareiškėjo kreipimųsi turinio buvo gerai žinoma apie daugkartinius Direkcijos atsisakymus išduoti Pareiškėjui leidimą (sutikimą) nuovažos įrengimui, todėl tokie skundžiamos institucijos siūlymai, be naujų faktinių aplinkybių Pareiškėjui nurodymo, buvo visiškai netikslingi ir beverčiai.
Remdamasi paminėtomis aplinkybėmis Seimo kontrolierė daro išvadą, kad, nors esama situacija dėl nesuprojektuoto įvažiavimo į Žemės sklypą susidarė dėl, tikėtina, Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir tvirtinimo metu netinkamai atliktų minėtojo projekto rengėjų ir tuo metu atsakingų žemėtvarkos institucijų tarnautojų veiksmų, o ne dėl paties Pareiškėjo kaltės ar neatidumo, NŽT nagrinėdama Pareiškėjo kreipimusis tik akcentavo Pareiškėjo galimybes savo jėgomis ir resursais (kreipiantis dėl kelio servitutų) imtis veiksmų dėl teisėto įvažiavimo į žemės sklypą nustatymo. Tai patvirtina, kad NŽT nesiėmė, Seimo kontrolierės nuomone, esminio ir Pareiškėjui labiausiai galinčio padėti spręsti susidariusią situaciją veiksmo, t. y. faktinių aplinkybių dėl realiai egzistuojančių galimybių kitais būdais (per gretimus žemės sklypus ir juose esančias įrengtas nuovažas) patekti į Žemės sklypą nustatymo, jei kelio servitutai gretimuose žemės sklypuose ir būtų buvę nustatyti. Todėl konstatuotina, kad, nors NŽT ir negalėjo spręsti Pareiškėjui aktualaus klausimo dėl leidimo (sutikimo) nuovažos įrengimui išdavimo, tačiau Pareiškėjo kreipimusis turėjo vertinti savo kompetencijos ribose, patikrinti Pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, suteikti asmeniui išsamią, teisingą informaciją ir tikslingus bei pagrįstus siūlymus dėl Pareiškėjo problemos sprendimo.
- Remdamasi pirmiau nustatytomis aplinkybėmis Seimo kontrolierė konstatuoja:
21.1. Direkcijos priimti sprendimai dėl atsisakymo Pareiškėjui išduoti leidimą (sutikimą) nuovažos įsirengimui Seimo kontrolierės negali būti kvestionuojami ir nuginčyti, todėl, remiantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 4 dalimi (pažymos 11.1 punktas), konstatuotina, jog Pareiškėjo skundo dalies dėl Direkcijos veiksmų (neveikimo) sprendžiant Pareiškėjui aktualų klausimą dėl leidimo (sutikimo) įsirengti nuovažą išdavimo tyrimas nutrauktinas;
21.2 NŽT tarnautojai, nagrinėdami Pareiškėjo 2020 m. gegužės 13 d., 2021 m. birželio 25 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. kreipimusis, dėl juose suformuluotų Pareiškėjo prašymų pasisakė formaliai, o rengdami atsakymus Pareiškėjui nepaisė gero administravimo, atsakingo valdymo principų (pažymos 13 punktas). Tuo pagrindu laikytina, kad nagrinėjamu atveju NŽT pažeidė Pareiškėjo teisę į gerą viešąjį administravimą, todėl Pareiškėjo skundo dalis dėl NŽT veiksmų (neveikimo) sprendžiant Pareiškėjui aktualų klausimą dėl leidimo (sutikimo) įsirengti nuovažą išdavimo pripažintina pagrįsta.
Dėl Reglamento nuostatų taikymo / netaikymo Pareiškėjo nurodytu atveju
- Analizuodama tyrimo metu surinktą informaciją dėl skundžiamų institucijų nurodyto teisinio reguliavimo, galimai taikytino Pareiškėjo atveju, Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, jog, be Civiliniame kodekse įtvirtintų servitutų nustatymo pagrindų (pažymos 11.2 punktas), tiek Direkcijos, tiek NŽT nuomone, taikytinų sprendžiant Pareiškėjui aktualią problemą, kaip teisinis pagrindas, eliminuojantis galimybę Pareiškėjo atveju Direkcijai išduoti leidimą (sutikimą) nuovažos nuo magistralinio kelio A14 įsirengimui, nurodoma Reglamento 164 punkto nuostata, nustatanti privalomą 1000 metrų atstumą tarp kituose magistraliniuose keliuose įrengiamų sankryžų ir nuovažų (pažymos 12.6 punktas). Ir nors Seimo kontrolierė, kaip jau buvo minėta, nevertina Direkcijos priimto sprendimo neišduoti leidimo (sutikimo) įsirengti Pareiškėjui nuovažą teisėtumo ir pagrįstumo, pastebėtina, jog kyla abejonės dėl Direkcijos atsakymuose Pareiškėjui akcentuotų tik Reglamento 164 ir 169 punktų nuostatų taikymo (pažymos 5.6 punktas), ignoruojant Reglamento 162 punkte įtvirtintą nuostatą.
Atsižvelgiant į Reglamento 162 punkte įtvirtintos nuostatos turinį (nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus), teigtina, kad šios nuostatos taikymas priklauso nuo tam tikrų aplinkybių, t. y. tiek techninių, tiek teisinių įvažiavimo ir išvažiavimo būdų į šalia esančius objektus buvimo / nebuvimo. Seimo kontrolierės nuomone, tai reiškia, kad minėtoji Reglamento nuostata negali būti taikoma, kai yra nustatomos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios patvirtina, jog yra tam tikri techniniai ir teisiniai būdai, sąlygojantys galimybes patekti į šalia kelio esančią teritoriją. Ir priešingai – jei nurodomi konkretūs techniniai ar teisiniai pagrindai, kurie eliminuoja kitus patekimo į šalia valstybinės reikšmės kelio esančius ar planuojamus objektus būdus, Reglamento 162 punkte įtvirtinta nuostata turi būti taikoma.
Taip pat svarbu yra tai, kad nesant susiformavusios teismų praktikos, kurioje būtų išaiškinti Reglamento 162 punkto nuostatos taikymo pagrindai ir atvejai, nėra aišku, ar Reglamento 162 punkto nuostata yra laikytina nukreipiamąja norma, kuri neatsiejama nuo Reglamento 163–166 punktuose įtvirtintų nuostatų, ar paprastąja, tiesiogiai taikytina norma. Jei traktuoti, jog Reglamento 162 punkto nuostata yra tik nukreipiamoji, tokiu kaip Pareiškėjo nagrinėjamu atveju, yra neaišku, kokios Reglamento nuostatos gali (turi) būti taikomos, kai nėra kitų techninių ir teisinių būdų patekti į greta kelio esančią teritoriją, o kelyje (-iuose) jau esamų nuovažų ar sankryžų tarpusavio atstumai, numatyti Reglamento 163–166 punktuose, eliminuoja naujos (-ų) nuovažos (-ų) įrengimą.
Kaip buvo nustatyta šio tyrimo metu, Direkcija savo atsakymuose Pareiškėjui tik konstatavo dabartinės Pareiškėjo Žemės sklype esančios nuovažos neteisėtumą, nurodė gretimuose žemės sklypuose įrengtas nuovažas, kuriomis Pareiškėjas neva turėtų naudotis patekdamas į Žemės sklypą, ir nurodė kelio servitutų nustatymo būtinybę (pažymos 5.2, 5.4, 5.6 punktai). Seimo kontrolierės nuomone, tai patvirtina faktą, jog Direkcija įvertino tik teisines patekimo į Pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą galimybes, tačiau, kaip konstatuotina remiantis tyrimo metu surinkta medžiaga, techninių įvažiavimo ir išvažiavimo būdų į Žemės sklypą nei Direkcija, nei NŽT nenustatinėjo ir nevertino. Pažymėtina, kad kelio servitutų gretimuose žemės sklypuose nustatymas, tikėtina, būtų vienas realiausių problemos sprendimo būdų bei viena iš esamų teisinių priemonių, numatytų Reglamento 162 punkte. Tačiau tų realių galimybių nenustačius ir neįvertinus, skundžiamoms institucijoms nėra pagrindo teigti apie tokių tiek techninių, tiek teisinių galimybių egzistavimą.
Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, taip pat siekdama Seimo kontrolierių veiklos tikslų (pažymos 11.1 punktas) ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai priskirtą kompetenciją organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti valstybės politiką susisiekimo ministrui pavestose valdymo srityse (pažymos 12.5 punktas), Seimo kontrolierė mano esant tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, prašant (pagal institucijos kompetenciją) pateikti išvadas:
– kokio proceso metu gali (turi) būti nustatytas techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus būdų buvimas / nebuvimas, kaip tai įtvirtinta Reglamento 162 punkte;
– ar Reglamento 162 punkto nuostata tam tikrais atvejais yra (gali būti) taikoma tiesiogiai, jos nesiejant su Reglamento 163–166 punktuose įtvirtintomis nuostatomis;
– kokios Reglamento nuostatos gali (turi) būti taikomos, kai nėra kitų techninių ir teisinių būdų patekti į greta kelio esančią teritoriją, o kelyje (-iuose) jau esamų nuovažų ar sankryžų tarpusavio atstumai, numatyti Reglamento 163–166 punktuose, eliminuoja naujos (-ų) nuovažos (-ų) įrengimą;
– ar, Susisiekimo ministerijos nuomone, Reglamento 162 punkto nuostata tiesiogiai taikytina tokiu, kaip šio tyrimo metu aptarta Pareiškėjo problema, atveju.
- Seimo kontrolierė taip pat akcentuoja, kad tyrimo metu nustatytų aplinkybių (pažymos 8.7, 9.2, 9.3 punktai) pagrindu teigtina, jog Pareiškėjas šiuo metu neturi jokios kitos galimybės patekti į jam priklausantį Žemės sklypą, kaip tik naudodamasis nuovaža (magistralinio kelio A14 <…> kilometro kairėje pusėje), o Direkcija yra nurodžiusi Pareiškėjui minėtąją nuovažą pašalinti (pažymos 5.4 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad šio tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir nurodytų argumentų pagrindu yra kreipiamasi į Susisiekimo ministeriją bei NŽT, siūlytina, iki minėtųjų institucijų išvadų pateikimo nesiimti papildomų veiksmų dėl Pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype esančios nuovažos pašalinimo.
- Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei 17 straipsnio 4 dalį (pažymos 11.1 punktas), skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skundą tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje, tyrimas nutraukiamas.
Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir į pažymos 23–24 punktų išvadas, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šios skundo dalies tyrimas nutrauktinas.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundą (dalį dėl galimai netinkamų Direkcijos ir NŽT veiksmų (neveikimo) vertinant KPŽ projektui išduotas planavimo sąlygas) atmesti.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundo dalies dėl Direkcijos veiksmų (neveikimo) sprendžiant jam aktualų klausimą dėl leidimo (sutikimo) įsirengti nuovažą išdavimo tyrimą nutraukti.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundą (dalį dėl NŽT veiksmų (neveikimo) sprendžiant Pareiškėjui aktualų klausimą dėl leidimo (sutikimo) įsirengti nuovažą išdavimo) pripažinti pagrįstu.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
tyrimą dėl Reglamento nuostatų taikymo / netaikymo Pareiškėjo nurodytu atveju nutraukti.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 ir 14 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja:
29.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai – pagal institucijai priskirtą kompetenciją pateikti išvadas (apie jas informuojant VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos):
– kokio proceso metu gali (turi) būti nustatytas techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus būdų buvimas / nebuvimas, kaip tai įtvirtinta kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punkte;
– ar kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punkto nuostata tam tikrais atvejais yra (gali būti) taikoma tiesiogiai, jos nesiejant su kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 163–166 punktuose įtvirtintomis nuostatomis;
– kokios kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ nuostatos gali (turi) būti taikomos, kai nėra kitų techninių ir teisinių būdų patekti į greta kelio esančią teritoriją, o kelyje (-iuose) jau esamų nuovažų ar sankryžų tarpusavio atstumai, numatyti Reglamento 163–166 punktuose, eliminuoja naujos (-ų) nuovažos (-ų) įrengimą;
– ar, Susisiekimo ministerijos nuomone, kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punkto nuostata tiesiogiai taikytina tokiu, kaip šio tyrimo metu aptarta Pareiškėjo problema, atveju.
29.2. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos:
29.2.1. Pareiškėjui kreipusis į instituciją dėl VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) kaimo plėtros žemėtvarkos projektui išduotų planavimo sąlygų įvertinimo, išnagrinėti Pareiškėjo skundą Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos apraše numatyta tvarka ir pagrindais;
29.2.2. Pareiškėjo 2021 m. birželio 25 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. kreipimųsi pagrindu įvertinti tiek techninių, tiek teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) būdų buvimą / nebuvimą bei apie priimtą sprendimą informuoti Pareiškėją ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją;
29.3. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai – iki bus pateiktos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos išvados dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ nuostatų taikymo atvejų bei Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos bus įvertintas tiek techninių, tiek teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) būdų buvimas / nebuvimas, neinicijuoti tolesnių veiksmų dėl nuovažos (esančios magistralinio kelio A14 <…> km kairėje pusėje) pašalinimo.
Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė