PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS, UŽIMTUMO TARNYBĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS, ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2021/1- 438; 4D-2021/2-445
Data 2021-06-30
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS, UŽIMTUMO TARNYBĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS, ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas/ Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundas dėl Šiaulių miesto savivaldybės (toliau vadinama ir – Savivaldybė) administracijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama ir – VSDFV; VSDFV prie SADM, SODRA) (jos teritorinių padalinių) ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), susijusių su mokesčių taikymu asmenų skambučiams telefonu į minėtas institucijas (toliau vadinama – Skundas).

 

  1. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. „[…]. Šiaulių miesto mero A. V. paskyroje ne kartą buvau matęs mero skelbiamą informaciją apie miesto savivaldybės trumpąjį telefono numerį 1863, kuriuo „galima skambinti ir pranešti apie problemas mūsų mieste“ […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Pasinaudodamas mero rekomendacijomis tą ir padariau. Tačiau buvau nemaloniai nustebintas telefone išgirdęs pranešimą „skambučio kaina – 7 euro centai už minutę“.“

2.3. „Kaip žinoma, už valstybės, vietos savivaldos institucijų ir įstaigų teikiamas paslaugas gali būti renkamos privalomos įmokos – rinkliavos. Vietos savivaldos institucijų tokia teisė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje, nurodančioje, kad tokias rinkliavas gali nustatyti Savivaldybių tarybos, tačiau tai turi būti daroma įstatymo numatytose ribose ir tvarka. […].“

2.4. „Patikrinus teisės aktų registrą, jame jokio [Savivaldybės] tarybos sprendimo dėl telefono skambučių apmokestinimo rinkliava rasti nepavyko. Taigi, rinkliava renkama ne tik pažeidžiant Rinkliavų įstatymo nuostatas, bet net ir nesant [Savivaldybės] tarybos sprendimo.“

2.5. „[…]. Telefono skambučių apmokestinimas nėra vien tik formaliai neteisėtas. Tokia situacija visiškai nepagrįstai ir neteisėtai apsunkina gyventojų galimybę telefonu kreiptis į savivaldos instituciją – mažesnes pajamas gaunantiems asmenims tai gali tiesiog per brangu, nekalbant jau apie tai, kad nei [Savivaldybės] mero pranešimuose, nei [Savivaldybės]
interneto svetainėje nėra pateikta jokios informacijos apie tai, kad skambučiai nurodytu telefono numeriu yra mokami, o juo paskambinęs asmuo jau tik post factum yra informuojamas apie pokalbio kainą. […].“

2.6. „Lygiai tokia pati situacija yra ir skambinant į Valstybinio socialinio draudimo įstaigas ir Užimtumo tarnybą. Tiesa, skambučiai abiejų šių įstaigų naudojamu bendru trumpuoju numeriu 1883 yra apmokestinti palyginus kukliu – 1 euro cento tarifu. Tačiau tai nekeičia fakto, kad joks teisės aktas nei Socialinio draudimo fondo valdybai, nei Užimtumo tarnybai teisės rinkti tokią rinkliavą nesuteikia.“

2.7. „Visiškai suprantama, kad trumpojo numerio palaikymas sukuria viešojo administravimo subjektui papildomus kaštus, tačiau šiuos kaštus perkelti į įstaigą besikreipiantiems asmenims vargu ar yra teisėta. […].“

 

  1. Pareiškėjas prašo: „[…] atlikti tyrimą ir [Savivaldybei], Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Užimtumo tarnybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pateikti siūlymus nutraukti neteisėtą rinkliavų rinkimą.“

 

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

  1. Seimo kontrolieriai, siekdami išsiaiškinti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kreipėsi į VSDFV, Užimtumo tarnybą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Savivaldybę, prašydami pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į klausimus.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

                     

  1. Savivaldybė informavo:

5.1. „asmenų skambučiai į visus Savivaldybės valdomus telefonų numerius nėra papildomai apmokestinami, t. y. už skambučius (įskaitant ir trumpąjį numerį 1863) asmenys moka pagal savo turimo mokėjimo plano tarifus. Pokalbiai apskaitomi sekundžių tikslumu, sujungimo mokestis netaikomas. Pažymime, jog apmokestinimo tarifus skambinant  trumpuoju numeriu 1863, taiko ne Savivaldybė, o Lietuvos ryšio operatoriai.“

5.2. „Patvirtiname, jog Šiaulių miesto savivaldybė netaiko mokesčių skambinantiesiems ir nėra priėmusi jokių teisės aktų dėl rinkliavos nustatymo.“

5.3. „Surinkus trumpąjį telefono numerį 1863 skambinantysis yra perspėjamas dėl skambučio kainos. Apie tai, kad skambutis trumpuoju telefonu 1863 yra mokamas, skelbiama Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje.“

5.4. „Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje taip pat skelbiamas ilgasis telefono numeris <…>, kurio funkcionalumai prilygsta trumpojo telefono  numeriui 1863, ir asmeniui,  kurio pokalbių mokėjimo planas numato tam tikrą nemokamų minučių kiekį, pokalbiai nieko nekainuoja.“

5.5. „Savivaldybės interneto svetainėje kontaktų informacija skelbiama vadovaujantis Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašu, t. y. įvadiniame interneto svetainės puslapyje skelbiami bendrieji telefono, fakso numeriai ir elektroninio pašto adresas. Darbuotojų kontaktai nurodomi skiltyje „Struktūra ir kontaktai“.“

5.6. „Pareiškėjas dėl probleminių aspektų, susijusių asmenų skambučių telefonu nepagrįstu apmokestinimu, į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją nesikreipė. Kitų asmenų skundų dėl probleminių aspektų, susijusių asmenų skambučių telefonu nepagrįstu apmokestinimu, Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra gavusi.“

5.7. „Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią sunkią gyventojų materialinę padėtį bei ekstremalią situaciją  ir į tai, kad  trumpuoju telefono numeriu 1863 vykdomas COVID-19 ligos valdymo, skiepijimo konsultavimas, Savivaldybės administracija kreipėsi į skambinančių trumpuoju numeriu 1863 skambučių  nukreipimo paslaugos teikėją UAB […] dėl Šiaulių miesto gyventojams, iš visų tinklų skambinantiesiems trumpuoju numeriu 1863, mokesčių netaikymo. Gautas patvirtinimas, kad nuo 2021 m. birželio 1 d iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos ryšio operatoriai mokesčio netaikys.“

 

  1. Užimtumo tarnyba informavo:

6.1. „Užimtumo tarnyba nėra apmokestinusi skambučių nei skambinant į teritorinius padalinius, nei trumpuoju telefono numeriu 1883. Skambučiams yra taikomi standartiniai ryšio operatorių, kurių paslaugomis naudojasi skambinantys klientai, tarifai. Papildomus tarifus kai kurie ryšio operatoriai taiko skambinant trumpuoju telefono numeriu 1883 (A: pokalbio 1 min. kaina – 0,01 Eur; sujungimo mokestis – 0,00 Eur; B (fiksuotas tinklas): pokalbio 1 min. kaina –
0,02 Eur; sujungimo mokestis – 0,04 Eur; B (mobilus tinklas): pokalbio 1 min. kaina – pagal turimą planą; sujungimo mokestis – 0,00 Eur; C – pokalbio 1 min. kaina – 0,01 Eur; sujungimo mokestis – 0,00 Eur). Pažymime, kad minėtus tarifus taiko ne Užimtumo tarnyba, o ryšio operatoriai.“

6.2. „Užimtumo tarnyba nerenka rinkliavos už skambučius. […] tarifus taiko ryšio operatoriai, kurių paslaugomis naudojasi Užimtumo tarnybos klientai, skambinantys į Užimtumo tarnybą.“

6.3. „Trumpojo telefono numerio 1883 skambučių tarifai, kuriuos taiko ryšio operatoriai, yra viešai skelbiami Užimtumo tarnybos interneto svetainėje – Kontaktai – Trumpojo numerio
1883 tarifai, taip pat – Ilgojo numerio į Užimtumo tarnybos skambučių centrą tarifai: https://uzt.lt/struktura-ir-kontaktai-2/kontaktai/. Skambinant trumpuoju telefono numeriu 1883, balsu yra pranešama skambučio kaina, jeigu skambutį konkretus ryšio operatorius yra apmokestinęs.“

6.4. „Klientams yra sudaryta galimybė skambinti ne tik trumpuoju konsultacijų telefonu 1883, tačiau tuos pačius konsultantus pasiekti ir ilguoju numeriu (<…>), kuriam yra taikomi standartiniai ryšio operatorių, kurių paslaugomis naudojasi skambinantys klientai, tarifai. Taip pat klientai, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje, turi teisę kreiptis tiesiogiai į Klientų aptarnavimo skyrius, kuriuose yra registruoti. Visi Klientų aptarnavimo skyrių ir konsultantų telefonų numeriai yra skelbiami viešai Užimtumo tarnybos interneto svetainėje – Kontaktai, taip pat ir registracijos metu klientams įteikiamoje Darbo ieškančio asmens atmintinėje, kurios forma patvirtinta Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m balandžio 1 d. įsakymu V-163 „Dėl Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenis tvarkos aprašo 2 priedas).“

6.5. „Užimtumo tarnyba nėra apmokestinusi skambučių nei skambinant į teritorinius padalinius, nei trumpuoju telefono numeriu 1883. Skambučiams yra taikomi ryšio operatorių, kurių paslaugomis naudojasi skambinantys klientai, tarifai. Kaip jau nurodyta aukščiau, tarifus taiko ne Užimtumo tarnyba, o ryšio operatoriai.“

6.6. „Atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo tarnyba neatlieka neteisėtų veiksmų, savo iniciatyva netaiko skambučių apmokestinimo, nėra nustačiusi mokesčio skambučiams, klientams yra sudaryta galimybė pasirinkti – skambinti ilguoju telefono numeriu, kurio tarifai yra standartiniai pagal tarp kliento ir ryšio operatoriaus sudarytas paslaugų teikimo sutartis, tiek trumpuoju telefono numeriu, kuriam, kaip jau nurodyta aukščiau, kai kurių ryšio operatorių yra taikomi papildomi tarifai, todėl nėra planuojama imtis jokių papildomų veiksmų.“

 

  1. VSDFV informavo:

7.1. „Į „Sodros“ informacijos centrą dėl konsultacijų telefonu klientai gali skambinti trumpuoju telefono numeriu 1883, kuris yra lengviau įsimenamas ir klientams patogesnis skambinti, bei ilguoju telefono numeriu <…>, kuriuo galima skambinti ir iš užsienio. Telefoninio ryšio (įskaitant ir trumpąjį telefono numerį 1883) paslaugos Fondo valdybai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms (toliau – Fondo įstaigos) teikiamos pagal Fondo valdybos ir B, AB (toliau – Tiekėjas), 2018 m. liepos 9 d. paslaugų sutartį Nr. F-1064 (toliau – Sutartis). Sutarties 3 priedo 3 dalyje numatyti reikalavimai „Sodros“ trumpojo numerio 1883 nukreipimo paslaugai, pagal kuriuos Tiekėjas užtikrina, kad pagrindinių operatorių („B“, UAB „C“, UAB „A“) klientams skambinant numeriu 1883, skambučiai būtų pateikiami į Fondo valdybos skambučių centro įrenginį bei pateikia minėtų operatorių įkainius, taikomus jų klientams skambinant į trumpąjį numerį 1883. Šioje dalyje taip pat apibrėžta, kad minutės kaina skambinančiajam privalo būti ne didesnė kaip 0,09 Eur/min (su PVM), o sujungimo mokestis ne didesnis kaip 0,04 Eur (su PVM).“

7.2. „Sprendimų dėl asmenų skambučių telefonu, skambinant Fondo valdyboje bei Fondo įstaigose (teritoriniuose padaliniuose) naudojamais telefono ryšio numeriais, įskaitant klientams skirtą trumpąjį telefono numerį 1883 bei ilgąjį telefono numerį <…>, apmokestinimo Fondo valdyba nėra priėmusi.“

7.3. „Skambindami Fondo valdyboje bei Fondo įstaigose naudojamais telefono numeriais, įskaitant trumpąjį telefono numerį 1883, asmenys moka už ryšio paslaugas operatoriui, su kuriuo yra sudarę mobilaus ryšio ar namų telefono sutartį pagal operatoriaus patvirtintus tarifus. Pagal Tiekėjo pateiktus operatorių įkainius, skambučių kainos, skambinant trumpuoju telefono numeriu, šiuo metu yra tokios:

 

Operatorius Pokalbio 1 min. kaina (€) Sujungimo mokestis (€)
A 0.04 0.00
B

Fiksuotas tinklas

0.02 0.04
B

Mobilus tinklas

Pagal turimą planą 0.00
C 0.01 0.00

 

Skambinant klientų aptarnavimui skirtu ilguoju telefono numeriu <…>, taikomi standartiniai operatorių tarifai, t. y. tokie patys, kaip skambinant bet kuriuo kitu numeriu. Visi skambinantys klientai turi galimybę pasirinkti savo nuožiūra skambinti trumpuoju ar ilguoju telefono numeriu. Papildomai informuojame, kad kiekvienas ryšio operatorius savo internetinėse svetainėse pateikia informaciją apie skambučiams į visus trumpuosius numerius taikomas kainas.“

7.4. „Informacija apie galimybę dėl konsultacijos klientams kreiptis telefonu, skambinant lengvai įsimenamu ir klientams patogesniu trumpuoju telefono numeriu 1883 arba ilguoju telefono numeriu <…>, kuris tinka skambinant ir iš užsienio, viešai pateikta internetiniame „Sodros“ puslapyje www.sodra.lt meniu punkte „Gaukite konsultaciją telefonu“. Šioje skiltyje klientams taip pat pateikta informacija apie kiekvieno ryšių operatoriaus vienos minutės bei sujungimo mokesčio kainą, skambinant trumpuoju numeriu 1883 bei ilguoju numeriu. Apie skambučių kainą, priklausomai nuo operatoriaus, kurio paslaugomis asmuo naudojasi, klientai taip pat informuojami iš karto paskambinę trumpuoju numeriu 1883 prieš išklausant balsinį meniu.“

7.5. „Norėdami sužinoti bendro pobūdžio ar savo asmeninę informaciją, asmenys gali skambinti ne tik trumpuoju numeriu 1883, bet ir ilguoju numeriu <…>. Kuriuo telefono numeriu skambinti, renkasi pats asmuo. Jei asmuo pageidauja paskambinti konkretiems Fondo valdybos ar Fondo įstaigų darbuotojams, informaciją apie telefono numerius gali peržiūrėti internetiniame puslapyje www.sodra.lt skiltyje „Sodros“ padalinių kontaktai. Skambinant bet kuriuo Fondo valdyboje ar Fondo įstaigoje naudojamu telefono numeriu, išskyrus trumpąjį numerį 1883, ryšių operatoriai taiko standartinius operatorių tarifus. Atkreipiame dėmesį, kad Fondo valdybos ar Fondo administravimo įstaigų darbuotojai gali suteikti tik bendro pobūdžio informaciją. Siekiant apsaugoti „Sodros“ duomenų bazėje kaupiamus klientų duomenis ir laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų, asmeninė informacija teikiama tik skambinant klientų aptarnavimui skirtais telefono numeriais 1883 arba <…> ir pagal nustatytus reikalavimus atpažinus klientą. Klientai taip pat gali rinktis kitus nemokamus informacijos gavimo būdus – kreiptis dėl konsultacijos realaus laiko pokalbiu (per gyventojo arba draudėjo paskyrą, jungiantis adresu  www.sodra.lt/gyventojui arba www.sodra.lt/draudėjui) arba pateikti paklausimą raštu.“

7.6. „Sodros“ klientų aptarnavimo bei konsultacijų teikimo telefonu apimtys yra pakankamai didelės. Vien „Sodros“ informacijos centras per 2020 metus sulaukė apie vieną milijoną skambučių.  Galimybė klientams nemokamai skambinti į „Sodros“ informacijos centrą, Fondo valdybą bei teritorinius padalinius pareikalautų labai didelių Fondo biudžeto lėšų. Kadangi užtikrintos galimybės visiems klientams „Sodros“ paslaugas bei informaciją gauti nemokamai ir visi klientai gali savo nuožiūra pasirinkti jiems patogų paslaugos gavimo būdą, Fondo valdyba šiuo metu nesvarsto galimybės sukurti nemokamą telefono liniją klientams.“

7.7. „Tiek trumpuoju telefono numeriu 1883, tiek kitais Fondo valdyboje bei Fondo įstaigose naudojamais telefono numeriais skambinantys asmenys pagal ryšio operatoriaus nustatytus tarifus moka ryšio operatoriui už suteiktą paslaugą. Klientas gali pats pasirinkti, kuriuo telefono numeriu – trumpuoju ar ilguoju – nori skambinti. Taip pat klientas turi galimybę pasirinkti alternatyvius informacijos gavimo būdus – kreiptis realaus laiko pokalbiu ar pateikti paklausimą raštu. Informacija apie visus klientų aptarnavimo būdus skelbiama viešai internetiniame puslapyje www.sodra.lt ir prieinama visiems asmenims.“

7.8. „Į Fondo valdybą (tame skaičiuje ir į „Sodros“ informacijos centrą) bei Fondo įstaigas skambinantys asmenys moka tik už ryšio paslaugas savo operatoriui. „Sodra“ asmenų skambučiams jokių papildomų mokesčių netaiko. Tiek bendro pobūdžio, tiek asmeninė informacija klientams nemokamai teikiama realaus laiko pokalbiais bei raštu. Kuriuo būdu gauti informaciją, renkasi patys klientai. Visiems klientams prieinama vieša informacija apie klientų aptarnavimo būdus bei ryšio operatorių taikomas kainas skelbiama internetiniame puslapyje www.sodra.lt. Visiems klientams yra užtikrinta galimybė kreiptis ir gauti informaciją nemokamai, todėl „Sodra“ nėra numačiusi artimiausiu metu svarstyti nemokamos telefono linijos klientams kūrimo.“

 

  1. Susisiekimo ministerija informavo:

8.1. „[…] vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu ir Susisiekimo ministerijos nuostatais Susisiekimo ministerija yra įgaliota formuoti elektroninių ryšių politiką ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Elektroninių ryšių politikos formavimo funkcijos neapima konkrečių elektroninių ryšių paslaugų įkainių nustatymo klausimų vertinimo ar ginčų tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir gavėjų nagrinėjimo. Elektroninių ryšių rinka yra liberalizuota, elektroninių ryšių paslaugų įkainius nustato paslaugų teikėjai, tuo tarpu elektroninių ryšių paslaugų gavėjai, perkantys ir (ar) gaunantys tam tikrą paslaugą, turi vadovautis jų sritį reglamentuojančiais teisės aktais.“

8.2. „Susisiekimo ministerijos nuomone, […] valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos prieš įsigydamos trumpojo numerio paslaugą ir nustatydamos skambinimo įkainį privalo įvertinti tokios paslaugos atitiktį viešojo administravimo srities ir konkrečios jų veiklos sritį reglamentuojantiems teisės aktams. Todėl atsakymas dėl trumpojo numerio palaikymo kaštų perkėlimo į įstaigą besikreipiantiems asmenims teisėtumo ir pagrįstumo galėtų būti pateiktas tik atlikus viešojo administravimo ir (ar) vietos savivaldos sritį reglamentuojančių teisės aktų vertinimą, kas pagal Vidaus reikalų ministerijos nuostatus yra Vidaus reikalų ministerijos kompetencija.“

 

  1. Vidaus reikalų ministerija informavo:

„Vidaus reikalų ministerija dėl keliamos problemos nėra gavusi nei skundų, nei prašymų, taip pat neturi kitos informacijos dėl Jūsų suformuluotų klausimų, tačiau pabrėžiame, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, todėl manome, kad, nustačius bet kokios formos nepagrįstą mokestį, įmoką, atskaitymą, priemoką arba tarifą (et cetera ad absurdum) už kreipimąsi į valstybės ar savivaldybių institucijas nors ir menkiausia prašoma pinigų suma (neatsižvelgiant į tai, ar surenkamos lėšos tenka tos institucijos ar ryšio paslaugas teikiančio subjekto biudžetui), šiuo konstituciniu aspektu konstitucinė norma, ministerijos nuomone, galėtų būti laikoma pažeista.

Taip pat Vidaus reikalų ministerija mano, kad, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, galėtų būti pažeistas ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas bei viešojo administravimo principai, įskaitant gero viešojo administravimo principą, apimantį asmens teisę būti išklausytam ir informuotam, teisę asmeniui efektyviai ginti savo teises, taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, bet jais neapsiribojant.

Atsižvelgdama į tai, kad valstybės ir savivaldybių institucijos gali veikti tik pagal joms suteiktus įgaliojimus (viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“), o teisės kreiptis į jas (bet kokia forma) apmokestinimas teisės aktuose nenumatytas, taip pat į pirmiau nurodytus argumentus, Vidaus reikalų ministerija mano, kad asmenų kreipimasis į Jūsų ir Pareiškėjo nurodytas institucijas, t. y. Šiaulių miesto savivaldybę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neturėtų būti apmokestintas (jokia forma), nes kitaip šių institucijų veiksmai galimai neatitiktų teisės normų, principų inter alia ir teisės doktrinos.“

 

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Su Skunde nurodytomis aplinkybėmis susijusios Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos:

10.1. Konstitucijoje reglamentuojama:

10.1.1. 5 straipsnis – „[…]. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

 10.1.2. 121 straipsnyje reglamentuojama: „[…]. Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.“

10.2. Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojama:„1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […].“

10.3. Vietos savivaldos įstatyme (VSĮ) reglamentuojama:

10.3.1. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; […] 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma […]. 13) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių; […].“

10.3.2. 16 straipsnio 2 dalis – „Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: […] 37) […] vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka; […].“

10.4. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) reglamentuojama:

10.4.1. 2 straipsnis – „1. Administracinė paslauga – šio įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu. […]; 18. Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.“

10.4.2. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […]; 7) naujovių ir atvirumo permainoms. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų,  kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius; 8) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų; 11) skaidrumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; […].“

10.4.3. 7 straipsnis – „1.  Visi viešojo administravimo subjektai: 1) teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją; 2) konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; […].“

10.4.4. 19 straipsnis – „1. Administracinės paslaugos yra: 1) teisės aktų nustatytų dokumentų, kurių turėjimas patvirtina viešojo administravimo subjekto suteikiamos teisės įgijimą, išdavimas; 2) viešojo administravimo subjekto veiksmai išduodant teisės aktų nustatytus dokumentus su valstybės registruose, valstybės informacinėse sistemose, archyvuose ar paties viešojo administravimo subjekto turima informacija; 3) teisės aktų nustatytų ir asmenų privalomai viešojo administravimo subjektams teikiamų dokumentų ar informacijos priėmimas; 4) teisės aktų nustatytos informacijos registravimas valstybės registruose ar valstybės informacinėse sistemose asmens prašymu. […]. 6. Rinkliavas ar kitokį atlyginimą už administracines paslaugas, taip pat už įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims nustato įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Rinkliavos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, o kitokio atlyginimo už administracines paslaugas dydį pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus nustato viešojo administravimo subjektai, kurie nustato atitinkamų administracinių paslaugų teikimo tvarką, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.“

10.5. Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 291 (Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1465 redakcija) patvirtintuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatuose (VRM nuostatai) reglamentuojama:

„8. Vidaus reikalų ministerijos veiklos tikslai yra: […] 8.2. formuoti valstybės politiką viešojo administravimo, […] srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; 8.3. formuoti valstybės politiką vietos savivaldos srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; […] 10. Ministerija, siekdama 8.2 papunktyje nurodyto veiklos tikslo: 10.1. rengia viešojo administravimo, […] sričių įstatymų projektus, aprobuoja, prireikus rengia ir vidaus reikalų ministrui teikia ministro įsakymų projektus, Vyriausybei – šiame punkte nurodytų sričių Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus; […]10.9. kaupia ir analizuoja duomenis apie viešojo administravimo subjektus, teikia jiems metodinę pagalbą viešojo administravimo klausimais. 11. Ministerija, siekdama 8.3 papunktyje nurodyto veiklos tikslo, rengia vietos savivaldos srities įstatymų projektus, aprobuoja, prireikus rengia ir vidaus reikalų ministrui teikia ministro įsakymų projektus, Vyriausybei – šiame punkte nurodytos srities Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus. […] 16. Vidaus reikalų ministerija taip pat atlieka šias funkcijas: […]; 16.14. nagrinėja asmenų prašymus ir skundus, priskirtinus ministerijos kompetencijai; […].“

10.6. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau vadinama – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), nustatyta:

„11. Asmens ar jo atstovo pageidavimu jo priėmimas institucijoje ir tiesioginis prašymo ar skundo išdėstymas gali būti derinamas iš anksto žodžiu ar raštu Taisyklių 5 punkte nurodytais būdais. Tam gali būti naudojamos asmenų aptarnavimo kortelės ar kitos priemonės, kuriose nurodomas asmens priėmimo institucijoje laikas ir vieta, institucijos atstovo, kuris priims asmenį, vardas ir pavardė, pareigos.  […]. 39. Institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu paskiriamas valstybės tarnautojas, atsakingas už asmenų aptarnavimą žodžiu elektroninėmis priemonėmis; 40. Valstybės tarnautojo, atsakingo už asmenų aptarnavimą žodžiu elektroninėmis priemonėmis, uždavinys – suteikti asmens prašomą informaciją, susijusią su jam rūpimo klausimo nagrinėjimu. Valstybės tarnautojas, atsakingas už asmenų aptarnavimą, turi trumpai ir suprantamai: 40.1. paaiškinti, ar institucija yra kompetentinga nagrinėti prašymą ar skundą asmeniui rūpimu klausimu; 40.2. paaiškinti galimus dokumentų pateikimo būdus ir tai, kokius dokumentus reikėtų pateikti, kad prašymas ar skundas būtų išnagrinėtas; 40.3. nurodyti instituciją (jos adresą ir kontaktus), į kurią asmuo turėtų kreiptis, jeigu prašymą ar skundą gavusi institucija nekompetentinga nagrinėti jo prašymą; 40.4. pateikti kitą asmens pageidaujamą informaciją, kuria disponuoja institucija ir kurią asmuo turi teisę gauti Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) praktika:

KT 2004-12-13 nutarime, priimtame byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, konstatavo:

„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […]. […] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […] (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) […].“

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika:

LVAT 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Pagal Seimo kontrolierių įstatymo 192 straipsnio nuostatas, Seimo kontrolierių įstaiga yra nacionalinė žmogaus teisių institucija (NŽTI). Svarbiausi NŽTI tikslai– pasisakyti įvairiais žmogaus teisių klausimais ir, bendradarbiaujant su visuomene, kelti aktualias žmogaus teisių problemas, atlikti kitas pagrindines NŽTI funkcijas, apibrėžtas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtoje rezoliucijoje.

 

  1. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką pažymėtinos toliau nurodytos aplinkybės:

14.1. Skunde Pareiškėjas nurodė, kad, norint gauti dominančią informaciją ar konsultaciją (administracinę paslaugą) valstybės ar savivaldybės institucijose, paskambinus trumpuoju numeriu (skelbiamu institucijų svetainėse), už telefono skambutį reikia papildomai (ne pagal turimą planą, numatytą sutartyje su ryšių operatoriumi) mokėti: už sujungimą bei pokalbio minutes. Tuo, Pareiškėjo nuomone, pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, tokios rinkliavos, jo nuomone, už savivaldybių ir valstybės institucijų teikiamą paslaugą (teikti informaciją) yra neteisėtos.

Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Pareiškėjas neteikė skundų Savivaldybei, Užimtumo tarnybai, VSDFV, o tiesiogiai kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą dėl galimo žmogaus teisių pažeidimo. Taigi, Seimo kontrolieriai atliko tyrimą ir išvadas teikia dėl pirmiau minėtos problemos aktualumo, t. y. asmenų skambučių telefonu į savivaldybės ir valstybės institucijas papildomo apmokestinimo.

14.2. nagrinėjamu atveju:

14.2.1. dėl asmenų skambučių telefonu į Savivaldybę apmokestinimo:

1) Savivaldybė, Savivaldybės taryba nėra nustačiusi rinkliavos skambinantiems trumpuoju numeriu 1863 į Savivaldybę, apmokestinimo tarifus taiko ryšio operatoriai;

2) Savivaldybės interneto svetainėje skelbiama, kad trumpasis numeris yra mokamas („1863 (mokamas)“), tačiau nėra nurodoma: koks operatorius ir kokius tarifus taiko pokalbio minutei ir  ar taikomas sujungimo mokestis. Pareiškėjo teigimu, tik paskambinus galima sužinoti apie „pokalbio kainą“;

3) galima skambinti ilguoju numeriu (pažymos 5.4 punktas), kuris, kaip galima suprasti iš paaiškinimo, papildomai neapmokestinamas;

4) nėra nemokamos telefono linijos (nemokamo telefono numerio);

5) nuo 2021-06-01 iki 2021-08-31 ryšio operatoriai skambinantiems trumpuoju numeriu 1863 mokesčio netaikys;

14.2.2. dėl asmenų skambučių telefonu į Užimtumo tarnybą apmokestinimo:

1) Užimtumo tarnyba nėra apmokestinusi skambučių nei skambinant į teritorinius padalinius, nei trumpuoju telefono numeriu 1883, skambučiams yra taikomi standartiniai ryšio operatorių, kurių paslaugomis naudojasi skambinantys klientai, tarifai bei papildomi tarifai (kai kurie operatoriai taiko; pažymos 6.1 punktas);

2) interneto svetainėje skelbiami trumpojo numerio 1883 tarifai; paskambinus taip pat informuojama apie tarifus (pokalbio minutės ir sujungimo tarifą);

3) į Užimtumo tarnybą galima paskambinti ir ilguoju numeriu (pažymos 6.4 punktas), kuriam taikomi standartiniai ryšio operatorių, kurių paslaugomis naudojasi skambinantys klientai, tarifai;

4) nėra nemokamos telefono linijos (nemokamo telefono numerio);

14.2.3. dėl asmenų skambučių telefonu į VSDFV apmokestinimo:

1) Skambindami VSDFV bei VSDFV įstaigose naudojamais telefono numeriais, įskaitant trumpąjį telefono numerį 1883, asmenys moka už ryšio paslaugas operatoriui, su kuriuo yra sudarę mobiliojo ryšio arba namų telefono sutartį pagal operatoriaus patvirtintus tarifus, bet ne VSDFV;

2) skambinant trumpuoju numeriu 1883 skambučiai pateikiami į VSDFV valdybos skambučių centrą, SODROS interneto svetainėje skelbiami ryšio operatorių taikomi papildomi tarifai (pažymos 7.3 punktas); paskambinus taip pat informuojama apie tarifus (pokalbio minutės ir sujungimo tarifą);

3) skambinant nurodomu ilguoju numeriu, taikomi standartiniai ryšio operatorių, kurių paslaugomis naudojasi skambinantys klientai, tarifai;

4) nėra nemokamos telefono linijos (nemokamo telefono numerio);

14.2.4. Seimo kontrolieriai nustatė:

1) asmenys, skambinantys į Savivaldybę, Užimtumo tarnybą, VSDFV ir jos įstaigas, už ryšio paslaugas moka ryšio operatoriams, o ne minėtoms institucijoms;

2) Skunde minimos institucijos nemokamos telefono linijos (telefono numerio) neturi. Teisės aktai neįpareigoja savivaldybės ir valstybės institucijas turėti nemokamą telefono liniją;

3) Skunde minimos institucijos, greta trumpųjų numerių, į kuriuos skambučiai yra apmokestinami pagal ryšio operatorių nustatytus tarifus, turi ir ilguosius telefono numerius, kuriais skambinant taikomi standartiniai ryšio operatorių, kurių paslaugomis naudojasi skambinantys klientai, tarifai. Taigi, asmenys turi pasirinkimo teisę;

4) asmenų teisės kreiptis į savivaldybių ir valstybės institucijas apmokestinimas nėra nustatytas teisės aktais;

14.2.5. KT yra pažymėjęs, „jog Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė, joje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (inter alia 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). KT yra pažymėjęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d.. nutarimas).“

Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui. (2018-03-08 KT nutarimas).

Vadovaujantis VAĮ, administracinė paslauga – įstatymo nurodyta viešojo administravimo subjekto veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu. Valstybės ir savivaldybių institucijas teikti informaciją, konsultacijas, dokumentus įpareigoja galiojantys teisės aktai – VAĮ, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Piliečių teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų atitinka viešojo administravimo subjekto pareigą teikti prašomą informaciją, t. y. suteikti administracinę paslaugą.

Gero administravimo principas LVAT praktikoje išvedamas iš  Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Gero administravimo principas yra platus, tai yra savyje talpinantis ne vieną įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvą (elementą), tai yra: pareigą motyvuoti, pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką, pareigą informuoti apie viešojo intereso pažeidimą, nešališkumo pareigą, pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai, administracinio teisinio santykio šalių bendradarbiavimą, teisę būti išklausytam ir informuotam. Seimo kontrolieriai pažymi, kad viešojo administravimo subjektų administracinių paslaugų (informacijos, dokumentų teikimas ir kita) teikimas vadovaujantis gero administravimo principu, sudaro prielaidas Konstitucinės nuostatos, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, įgyvendinimui. Administracinių paslaugų asmenims teikimas neturi būti apsunkinamas (ribojamas) jokia forma, asmenims (nepriklausomai nuo socialinės, finansinės ar kitokios padėties) turi būti užtikrinama vienoda galimybė bet kada kreiptis į viešojo administravimo subjektą dėl informacijos, konsultacijos teikimo ir ją gauti.

Jeigu viešojo administravimo subjektai administracinės paslaugos teikimą (nagrinėjamu atveju telefonu) sieja su apmokėjimu, tai turi būti nustatyta teisės aktuose. Institucijos neturi teisės reikalauti iš fizinių asmenų atlyginti už suteiktas paslaugas kitaip, negu sumokėti pagal šį įstatymą nustatytą valstybės rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Rinkliavų įstatyme reglamentuota už kokias valstybės ir savivaldybių (tvirtina savivaldybių tarybos) teikiamas paslaugas gali būti imama rinkliava (pvz.: už dokumentų išdavimą). Taigi, teisės kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas žodžiu, raštu, telefonu  apmokestinimas teisės aktuose nėra numatytas ir negali būti taikomi jokie papildomi tarifai, nustatomi papildomi mokėjimai ir kita.

Seimo kontrolierių nuomone, valstybės ir savivaldybių institucijos, pasirinkusios administracines paslaugas teikti  telefoninio ryšio trumpuoju numeriu (t. y. pasitelkę privačius ryšių operatorius (verslą), kuriems tenka lėšos už skambučius), siekia pasilengvinti  savo funkcijų vykdymą, o tai nesiderina su gero administravimo principu. Viešojo administravimo subjektai „privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (LVAT 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009)“. Viešojo administravimo subjektai jiems priskirtas teisės aktais funkcijas turi atlikti patys ir tinkamai, mokestį  imti  už teikiamas administracines paslaugas  tik tuomet, jeigu tai numatyta teisės aktuose. Jeigu teisės aktuose mokestis už administracinių paslaugų asmenims teikimą telefonu nenumatytas teisės aktuose, viešojo administravimo subjektai, savo funkcijų atlikimui besinaudojantys privačių ryšio operatorių paslaugomis, visų finansinių kaštų padengimo atsakomybę turi prisiimti sau, šios naštos neuždėdami piliečiams, kurie turi teisę gauti tinkamą administracinę paslaugą.

Seimo kontrolieriai, įvertinę Skunde keliamą problemą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju asmenų, besikreipiančių telefonu į savivaldybių ir valstybės institucijas informacijos, konsultacijos, apmokestinimas (kai lėšos už skambučius  tenka „tarpininkams“ privatiems ryšio operatoriams) pažeidžia ne tik gero viešo administravimo principą, bet ir nesiderina su teisinės valstybės principu bei draudimu veikti ultra vires. Teisė gauti informaciją ir būti išklausytam, kai tai nereglamentuota teisės aktuose, negali būti apmokestinta jokiais tarifais. Viešojo administravimo subjekto pareiga informuoti ir suteikti galimybę pasisakyti teisėje kildinamos iš gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinamas konstitucinis imperatyvas – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

„Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, […]. (LVAT 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-385/2014).“ Pažymėtina, kad neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų įgyvendinimo, neužtikrinamas ir asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

14.2.6.  Atsižvelgus į Seimo kontrolierių įstaigoje turimą informaciją, pastebėta, kad net ir naudojantis skambučio centro paslaugomis (skambinant trumpuoju numeriu) nėra užtikrinamas greitas paslaugos (konsultacijos, informacijos) suteikimas. Besikreipiantys į valstybės ar savivaldybės institucijas asmenys priversti laukti, išklausyti kelis kartus, kad „visos operatorės užimtos“, „grojančias melodijas“, o atsiliepus specialistui ir paaiškėjus, kad informaciją gali suteikti kitas specialistas, perjungimo metu vėl visą laukimo procesą išklauso nuo pradžios, o už tokią viešojo administravimo subjekto teikiamą „kokybišką paslaugą“ turi papildomai susimokėti ryšio operatoriui nustatytą mokestį (už sujungimą ir pokalbio minutes). Tokioje situacijoje nei viešojo administravimo subjektas, nei privatūs ryšio operatoriai  nėra suinteresuoti siekti kokybiško, tinkamo ir greito aptarnavimo. Tuo nevykdomas VAĮ nustatytas įpareigojimas viešojo administravimo subjektui nuolat tobulinti savo veiklą, siekti naujovių (VAĮ 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintas principas; pažymos 10.4.2 punktas).

 

  1. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto nepiktnaudžiavimo valdžia principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų.

Apibendrinus pateiktas išvadas pažymos 14.2 punkte, teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad asmenų kreipimasis į institucijas nesant teisinio pagrindo negali būti apmokestintas, todėl dėl problemos svarbumo, aktualumo Skundas pripažintinas pagrįstu, nes:

15.1. Piliečių teisės gauti informaciją (viešojo administravimo subjekto teikiama administracinė paslauga) ir būti išklausytam apmokestinimas pažeidžia gero viešo administravimo principą;

15.2. valstybės ir savivaldybių institucijos, leidžiančios ryšių operatoriams (sutarčių ar kitų dokumentų pagrindu) papildomu tarifu apmokestinti pokalbių minutes, nustatyti sujungimo mokestį, kai į jas kreipiamasi telefonu informacijos, konsultacijos, pažeidžiama Konstitucinė nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms;

15.3. administracinių paslaugų (informacijos, konsultacijos teikimas telefonu) apmokestinimas (rinkliava) teisės aktuose nenumatytas;

15.4. nėra reglamentuotas privalomas nemokamos telefono linijos įrengimas valstybės ir savivaldybių institucijose, siekiant suteikti nemokamą administracinę paslaugą – informacijos suteikimą.

Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 7 punktu („Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę informuoti Seimą, Vyriausybę bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas.“), pažyma pateikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Taip pat teiktina rekomendacija dėl teisės aktų tobulinimo.

 

SEIMO KONTROLIERIŲ SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai nusprendžia

X skundą dėl problemos aktualumo ir svarbumo pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIŲ REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 7, 8, 14 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai teikia pažymą Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei ir siūlo:

17.1. spręsti klausimą dėl teisės aktų (VAĮ, Rinkliavų įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių ir kitų) tobulinimo (tikslinimo), reglamentuojant, kad piliečių kreipimasis į viešojo administravimo subjektus (bet kokia forma) negali būti papildomai apmokestintas;

17.2. spręsti klausimą dėl privalomos nemokamos telefono linijos įrengimo valstybės ir savivaldybių institucijose.

 

 

Prašytume apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Seimo kontrolierius informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierius                                                                                                                                              Augustinas Normantas

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                Milda Vainiutė