PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2023/1-908
Data 2023-12-04
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. rugsėjo 4 d. gavo X (toliau tekste ir citatose – Pareiškėjas arba Vartotojas) 2023 m. rugpjūčio 27 d. skundą ir 2023 m. rugsėjo 1 d. jo papildymo raštą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau tekste ir citatose – VVTAT) pareigūnų galimo piktnaudžiavimo ir biurokratizmo viešojo administravimo srityje (toliau tekste bendrai kartu – Skundas).

 

  1. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 27 d. skunde rašo:

2.1. „Teikiu Skundą dėl VVTAT […] pareigūnų neveikimo, piktnaudžiavimo, biurokratizmo viešojo administravimo srityje. Į LR Teisingumo ministeriją dėl gero viešojo administravimo užtikrinimo, ar ministerijai pavaldi valdžios įstaiga vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms, nesikreipiau“ (šios ir kitų citatų kalba bei skyryba netaisyta).

2.2. „2023-07-24 elektroniniu paštu VVTAT direktorei gerb. G. A. pateikiau konkretų ir suprantamą 2023-07-21 Prašymą – klausimus.“

2.3. „2023-07-24 16:51 gavau VVTAT laišką: „Laba diena, informuojame, kad Jūsų elektroninis laiškas VVTAT yra gautas. […].“

2.4. „Iki 2023-08-27 atsakymo, ar tarpinės žinios negavau.“

 

  1. 2023 m. rugpjūčio 27 d. skunde Seimo kontrolierės prašoma:

3.1. „Pripažinti Skundą dėl VVTAT pareigūnų veiksmų, pažeidus nustatytus terminus, neinformavus Pareiškėjo, pagrįstu.“

3.2. „Įpareigoti VVTAT pareigūnus, kaip reikalauja Konstitucinis teisinės valstybės principas, užtikrinti, kad Pareiškėjui teikiamas atsakymas būtų savalaikis, aiškus, suprantamas, neprieštaringas, formuluotės būtų tikslios, užtikrinančios nuoseklumą ir vidinę darną, nebūtų nuostatų, vienu metu prieštaraujančių viena kitai, o taip pat nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama Klausimų turinį.“

 

  1. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 1 d. skundo papildymo rašte nurodo:

4.1. „2023-08-27 pateikiau skundą, po to VVTAT 2023-08-31 atsiuntė raštą atsakymą (mūsų prašymas pateiktas 2023-07-21) „Dėl Jūsų prašymo“.

4.2. „Mūsų prašymu VVTAT konkrečiai, aiškiai, suprantamai prašėme atsakyti į kelis klausimus, nes didžioji dalis pateikto sprendimo teiginių, formuluočių neaiškūs, nesuprantami, prieštaraujantys vienas kitam.“

4.3. „Kiekvienam mūsų klausimui pateikėme koncentruotą ir aiškų paaiškinimą / motyvus, kodėl klausiame.“

4.4. „Prašymo VVTAT motyvas – „Dėl ginčo esmės ruošiamės teikti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydami nagrinėti ginčą iš esmės. Kadangi manome, kad mūsų (o taip pat ir tūkstančių kitų vartotojų) įsigyta saulės elektrinė nutolusiame saulės elektrinių parke neatitinka parametrų, kurie buvo aptarti su vystytoju sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje“. Valstybės institucijos pozicija, argumentai, jos nustatytos faktinės aplinkybės yra labai svarbios tolimesniame ginčo procese.“

4.5. „Prašymo pagrindas – Konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja visais atvejais užtikrinti, kad Pareiškėjui teikiamas atsakymas būtų aiškus, suprantamas, neprieštaringas, formuluotės būtų tikslios, užtikrinančios nuoseklumą ir vidinę darną, nebūtų nuostatų, vienu metu prieštaraujančių viena kitai.“

4.6. „Pateikti keli atsakymai:

[…] Į klausimą – Ar tai viešuosius interesus atitinkančios paslaugos? – po 16 eilučių teksto pateiktas atsakymas – „VVTAT paprašė VERT pagal kompetenciją atsakyti Jums į Jūsų keliamą klausimą“. Be 16 eilučių – aiškus atsakymas – ne VVTAT kompetencija (tai kam tada priėmė Sprendimą, nagrinėjo).

[…] VVTAT nepranešė kada, kokiu dokumentu (jo data, registracijos numeris) kreiptasi (jei taip) į VERT.

[…] Į klausimą – Kokiais motyvais remiantis buvo atmestas mūsų prašymas dėl ginčo žodinės procedūros tvarka nagrinėjimo? Po 21 eilutės teksto pateiktas atsakymas – „būtinybės išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus nebuvo nustatyta“.

[…] Į klausimą – Ar galite pateikti posėdžio protokolą? – Atsakymas nepateiktas, o jis būtinas.

[…] Į klausimą, kodėl nepranešėte kada bus „sprendžiamasis“ posėdis – neatsakyta.

Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad į visus kitus – specialius, pagrindinius – klausimus – neatsakyta.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Pareiškėjas su Skundu pateikė 2023 m. liepos 21 d. kreipimosi į VVTAT raštą:

„[…]

  1. VVTAT komisija Sprendimą (toliau – Sprendimas) priėmė pagal mano 2023-02-26 Prašymą […]. Sprendimas el. paštu išsiustas 2023-06-22. Gautas 2023-06-24.
  2. Dėl ginčo esmės ruošiamės teikti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydami nagrinėti ginčą iš esmės.

Kadangi manome, kad mūsų (o taip pat ir tūkstančių kitų vartotojų) įsigyta saulės elektrinė nutolusiame saulės elektrinių parke neatitinka parametrų, kurie buvo aptarti su vystytoju sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje.

  1. Pažymėtina, kad mūsų Pareiškime keliamos šio energetikos specifinio verslo problemos 2023 m. liepos 4 d. buvo svarstomos LR Seime su LR Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos (toliau – Energetikos komisija) pirmininku darbotvarke „Dėl galimai vartotojų, visuomenės ir valstybės interesus pažeidžiančios situacijos vystant saulės elektrinių parkus“. Pasitarime dalyvavo A, B, Energetikos ministerijos, VVTAT atstovai, energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. N., o taip pat pagal pasitarimo rekomendacijas 2023-07-13 susitikime VVTAT buvo pasikeista nuomonėmis su VVTAT vadovybe.
  2. Įvertinus ir tą aplinkybę, kad ginčas yra tarp vartotojų ir energetikos įmonių energetikos srityje, o taip pat visą informaciją, ją atidžiai išanalizavus su ekspertais, nerandame aiškios, suprantamos motyvacijos, kyla pagrįstas nesupratimas, neaiškumas dėl Sprendime teikiamų argumentų, informacijos interpretavimo, terminų vartojimo ir pan.
  3. Jūsų patogumui prieš pateikdami klausimą, primename esminius įvairiuose dokumentuose pateiktus faktus.

Prašome paaiškinti / atsakyti į šiuos klausimus:

KLAUSIMAI:

  1. Vartotojai (jų dešimtys tūkstančių), įsigyjantys saulės elektrines nutolusiuose saulės elektrinių parkuose su vystytojais, kuriems priskiriami įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus atsinaujinančios energetikos sektoriuje, sudaro įrenginio pirkimo–pardavimo ir paslaugų sutartis (toliau – Sutartis).

KLAUSIMAS: Ar tai viešuosius interesus atitinkančios paslaugos?

  1. Sutartyje nurodytas Sutarties objektas ir kaina.

2.1. Objektas – Įrenginio galia – 5 kWp.

[…]

2.4. UAB „C“ 2023-04-07 raštu […] patvirtina: „pažymėta, kad elektrinės momentinė pagaminama galia yra apribojama iki elektrinės leistinosios generuoti galios, kai elektros energija patiekiama į A tinklus“.

2.5. Energetikos srities ekspertas: „VERT [Valstybinė energetikos reguliavimo taryba; toliau tekste ir citatose – VERT] savo 2023-05-10 raštu […], pažymi, kad į A elektros tinklą tiekiama leistina generuoti galia priklauso nuo saulės parke sumontuotų galios keitiklių (inverterių) galios […]“.

„Taip pat pažymėtina, kad saulės elektrinės pagaminamas elektros energijos kiekis kiekvienu individualiu atveju priklauso nuo saulės parke sumontuotų galios keitiklių (inverterių) nustatytų parametrų“ (iš rašto Energetikos komisijai).

2.6. VVTAT: „Ginčas tarp Vartotojo ir UAB „C“ iš esmės kilo dėl pagal Sutartį įsigyto įrenginio, esančio saulės elektrinėje, mažesnės eksploatuojamos galios nei buvo įsigyta“.

2.7. Taigi, Pardavėjo atstovas UAB B, Pardavėjas UAB „C“ pardavė Vartotojui Prekę-Įrenginį už paskelbtą B platformoje kainą.

Vartotojui sumokėjus pilną Įrenginio kainą, tik tada buvo pateiktas Priėmimo-perdavimo Aktas (toliau – Aktas). Jame atsirado naujas terminas: Įrengtoji įrenginio galia 5,0 kWp“.

Tik pasirašius Aktą, buvo pateiktas A pranešimas apie elektrinės leistiną generuoti galią.

KLAUSIMAS:

Ar sutinkate, kad Vartotojas pirko Įrenginį-Prekę (modulis – 5 kw galingumo + keitiklis – 4,584 kw galingumo), kurio galingumas 4,584 kw?

Ar sutinkate, kad A leistiną generuoti galią nustato pagal Vystytojo parinktą keitiklio galingumą?

Už kokį perkamos Prekės galingumą turi mokėti Vartotojas? (pagal sąskaitą sumokėta už 5 kW, už paslaugas – taip pat už 5 kW. Atkreiptinas dėmesys, kad mokėjimai už 5 kW galingumo paslaugas bus vykdomi 25 metus).

  1. VVTAT: „Vartotojo teigimu, A nurodė, kad priskirta objektui elektrinės galia yra nustatyta 4,584 kW, o ne 5,0 kWp, kuri buvo įsigyta pagal Sutartį“.

KLAUSIMAS:

Kodėl esminiai iškraipote mano teigimą – aš neteigiu, kad A nurodė, rašau, kad A pranešė? (Kai „Nurodė“ – tai Vystytojas lyg ir ne prie ko. Nors faktiškai, tai Vystytojas pateikė A paraišką, pagal KW dydį sumoka A pinigėlius, kuo mažesnė paraiška, tuo mažiau moka A. A įformina Įrenginio galingumą).

  1. VVTAT: „Be to, Komisija pažymi, kad ginčo nagrinėjimo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad Vartotojo su UAB „C“ sudarytoje Sutartyje kalbama apie įrenginio įrengtąją galią (5,0 kWp) ir UAB „C“ pagal 2023-01-07 priėmimo–perdavimo aktą perdavė Vartotojui Sutartyje numatytą 50/12000 saulės elektrinės dalį, perdavė įrenginį, kurio galia yra 5,0 kWp.

Faktiškai: Sutartyje (Specialioji dalis) rašomas Įrenginys, Įrenginio galia, kWp. Sutarties Bendrojoje dalyje rašoma – „Sutartimi Pardavėjas įsipareigoja perduoti Pirkėjui nuosavybės teise Įrenginį“.

Akte Vystytojas jau rašo – ne kaip teigia Komisija „Įrengtoji galia“, bet rašo „Įrengtoji Įrenginio galia“. Įrengtoji galia iš esmės visai kitas terminas. Įrenginiui jis negali būti taikomas.

Nes VERT: „Informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 721 dalį, įrengtoji galia – elektros energijos gamybos įrenginio (generatoriaus, generuojančio šaltinio) ar energijos kaupimo įrenginio aktyvioji vardinė galia (iki keitiklio, kai jis yra Įrengtas). Elektrinės įrengtoji galia yra šią elektrinę sudarančių elektros energijos gamybos įrenginių (generatorių, generuojančių šaltinių) aktyviųjų vardinių galių suma“.

KLAUSIMAS:

Kodėl iškraipote faktus, keičiate terminologiją, kryptingai sudarote reikiamas sąlygas Jūsų reikiamam Sprendimui?

  1. VVTAT: „A nustačius Vartotojo įsigyto įrenginio leistiną generuojamą galią – 4,584 kW, Vartotojo įrenginio įrengtosios galios (kWp) pagal pasirašytą Sutartį bei jai priskirtai saulės parko generacijos dalis, kaip nurodyta Sutarties specialiųjų dalių 3 punkte bei priėmimo-perdavimo akto 4 punkte, išliko nepakitusi“.

KLAUSIMAS;

Kokią prasmę ir ryšį su ginču turi šis teiginys, nes – pardavė Įrenginį 5 KW, paėmė pinigėlius už 5 KW, Vartotojas gavo Prekę 4,584 KW. Juk Pirkimo–pardavimo ginčo esmė ir yra dėl to, kad Prekę pirko 5 KW galingumo, o gavo 8,32 proc. mažiau?

  1. VVTAT: „Rašytinėje ginčo medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu Komisija galėtų spręsti, kad A priskirta mažesnė leistinoji generuoti galia darytų įtaką Sutartyje nurodytiems bendrovės įsipareigojimams ir Sutartyje garantuojamam elektros energijos kiekiui, t. y. jog UAB „C“ dėl Vartotojo įsigytam įrenginiui priskirtos mažesnės leistinosios generuoti galios nepasiektų Sutartyje nustatyto elektros energijos gamybos kiekio“.

VVTAT: „Komisija, įvertinusi rašytinę ginčo nagrinėjimo medžiagą, konstatuoja, jog Vartotojui sudarius Sutartį su UAB „C“ dėl 5,0 kWp įrenginio, esančio saulės elektrinėje adresu […], įsigijimo ir paslaugų, susijusių su įrenginio ir visos saulės elektrinės priežiūra, tarp ginčo šalių buvo sudaryta mišri vartojimo pirkimo-pardavimo ir atlygintinių paslaugų teikimo sutartis“.

VVTAT: „Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju“.

VVTAT: „Ginčas tarp Vartotojo ir UAB „C“ iš esmės kilo dėl pagal Sutartį įsigyto įrenginio, esančio saulės elektrinėje, mažesnės eksploatuojamos galios nei buvo įsigyta“.

VVTAT: „Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalys sudarė Sutartį, kurios pagrindu Vartotojas įsigijo 5,0 kWp galios įrenginį, esantį saulės elektrinėje“.

VVTAT: „Šiame kontekste pažymėtina, kad A elektros tinklų tiekiama leistina generuoti galia priklauso nuo saulės parke sumontuotų galios keitiklių (inverterių) galios“

VVTAT: „Komisija taip pat pastebi, kad Sutartimi UAB „C“ jsipareigoja užtikrinti metinius sugeneruotus elektros energijos kiekius Vartotojui pagal jo įsigytą įrenginio galios (kWp) dydį“.

Taigi, tarp Pirkėjo ir Pardavėjo buvo sudaryta įrenginio pirkimo-pardavimo ir paslaugų sutartis (toliau – Sutartis).

Ginčas tarp Vartotojo – Pirkėjo ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl pagal Sutartį parduotos ir įsigytos Prekės – Įrenginio. Pirkėjas įsigijo Pardavėjo skelbiamą ir parduotą Prekę – Įrenginį, kurio galingumas 5 kw.

Faktas – po Sutarties, Akto pasirašymo, Prekės apmokėjimo, Pirkėjui buvo pateiktas A pranešimas, kad Pardavėjo parduota Prekė yra ne 5 KW galingumo, o faktiškai jos galia yra 8,32 proc. mažesnė, t. y. 4,584 KW ir ši galia vadinasi „leistina generuoti galia“.

Ir čia VVTAT visiškai teisingai pažymėjo, kad „leistina generuoti galia priklauso nuo saulės parke sumontuotų galios keitiklių (inverterių) galios“. Mažesnis keitiklis, mažesnė Įrenginio generuojama galia.

KLAUSIMAS:

Kokį ryšį su ginčo esme turi Sutarties paslaugų teikimo dalis, jei ginčas yra Pirkimo–Pardavimo dalyje? Paaiškinkite, prašau, kaip suprasti Tarnybos šį teiginį, kokios dar informacijos nepakanka?

Ar ne akivaizdu, kad pardavus mažesnės galios Įrenginį, jo minimali garantuojama paslauga – elektros energijos tiekimas kWh Vartotojui-Pirkėjui bus mažesnis? Ir atvirkščiai.

  1. Suprasdami, kad ginčas yra tarp vartotojų ir energetikos įmonių energetikos srityje, techniškai specifinėje srityje, prašėme ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka.

KLAUSIMAS:

Kokiais motyvais remiantis buvo atmestas mūsų prašymas dėl ginčo žodinės procedūros tvarka nagrinėjimo? Ar galite pateikti posėdžio protokolą?

Kodėl nebuvo išaiškinta vartotojo teisė prašyti ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka, kodėl nebuvo pranešta, kokia tvarka ir kada bus nagrinėjamas ginčas?

Kodėl nebuvo pranešta, kad nepakanka nagrinėjimui informacijos?

Į klausimus prašome atsakyti kuo greičiau.“

 

  1. VVTAT komisijos 2023 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 10G-1404 „Dėl X prašymo“ (toliau – Nutarimas) nurodyta:

„[…]

Komisija k o n s t a t u o j a

[…]

[…] ginčas tarp Vartotojo ir UAB „C“ yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių […].

[…]

Ginčas tarp Vartotojo ir UAB „C“ iš esmės kilo dėl pagal Sutartį įsigyto įrenginio, esančio saulės elektrinėje, mažesnės eksploatuojamos galios nei buvo įsigyta ir tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo bendrovės atžvilgiu grąžinti 8,32 proc. įrenginio kainos (6 495,00 EUR) sumokėtos pagal Sutartį, kas sudaro 540,38 EUR, – pagrįstumo.

[…]

[…] Komisija daro išvadą, kad Vartotojo reikalavimas grąžinti 8,32 proc. įrenginio kainos (6 495,00 EUR), sumokėtos pagal Sutartį, kas sudaro 540,38 EUR, yra nepagrįstas.

Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies 11 punktu ir 28 straipsnio nuostatomis, n u t a r i a:

Atmesti Vartotojo prašyme keliamą reikalavimą, t. y. grąžinti 8,32 proc. įrenginio kainos (6 495,00 EUR) sumokėtos pagal Sutartį, kas sudaro 540,38 EUR.

Įpareigoti ginčo šalis pranešti VVTAT, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės.

VVTAT sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo VVTAT sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.

Įsigaliojęs VVTAT sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“

 

  1. VVTAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. 4G-21540, atsakant į Pareiškėjo 2023 m. liepos 21 d. kreipimąsi (pažymos 5 punktas), nurodyta:

„VVTAT, priėmusi 2023-06-21 nutarimą Nr. 10G-1404 „Dėl X prašymo“ (toliau – Nutarimas), 2023-07-25 gavo Jūsų klausimus […] dėl VVTAT priimto Nutarimo ir jame išdėstytų aplinkybių, motyvų ir padarytų išvadų, taip pat dėl žodinės ginčo ne teismo tvarka nagrinėjimo procedūros VVTAT bei Jūsų procesinių teisių ginčo nagrinėjimo metu […] bei klausimą, ar vartotojai, įsigyjantys saulės elektrines nutolusiuose saulės elektrinių parkuose, bei su vystytojais, kuriems priskiriami įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus atsinaujinančios energetikos sektoriuje, sudarantys įrenginio pirkimo – pardavimo ir paslaugų sutartis, šiuo atveju įsigyja viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.

Pažymime, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916, nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje (toliau – viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) teikimo tvarką, šių paslaugų teikimo apimčių nustatymo tvarką, įpareigojimus teikti paslaugas, paslaugų teikimo kompensavimo tvarką, Aprašo 7.3 ir 7.4 papunkčiuose nustatytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių asmenų atrankos procedūros vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad VERT pagal kompetenciją atlieka Aprašo nuostatų laikymosi priežiūrą ir atlieka viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių ir lėšas už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą gaunančių asmenų priežiūrą ir kontrolę, VVTAT paprašė VERT pagal kompetenciją atsakyti Jums į Jūsų keliamą klausimą, ar vartotojai, įsigyjantys saulės elektrines nutolusiuose saulės elektrinių parkuose su vystytojais, kuriems priskiriami įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus atsinaujinančios energetikos sektoriuje, sudarantys įrenginio pirkimo – pardavimo ir paslaugų sutartis, šiuo atveju įsigyja viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.

Atsakant į Jūsų keliamus klausimus dėl VVTAT priimto Nutarimo, visų pirma, pažymėtina, kad Jūsų VVTAT pateikto prašymo […] nagrinėjimo procedūra yra baigta ir išsamiai išanalizavus ir įvertinus kilusio ginčo medžiagą, šalių pateiktus paaiškinimus ir dokumentus, VERT pateiktą išvadą, vadovaujantis teisės aktais ir teismų praktika, 2023-06-21 yra priimtas VVTAT komisijos Nutarimas dėl Jūsų pateiktame prašyme kelto reikalavimo pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, jog VVTAT prašote atskirai išaiškinti Nutarime nurodytus sakinius, nustatytas aplinkybes, padarytas vienas ar kitas išvadas, svarbu atkreipti dėmesį, jog sprendimo priėmimo motyvai yra išdėstyti Nutarime, aptariant ir vertinant surinktus paaiškinimus, dokumentus, informaciją bei remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika. VVTAT pabrėžia, jog atsakyti į kiekvieną Jūsų užduotą klausimą, vertinti ir aiškinti atskirus Nutarime nurodytus teiginius ir atskiras išvadas nėra objektyvu ir teisinga, nes VVTAT komisijos galutinė išvada dėl kilusio ginčo daroma sprendime, išsamiai įvertinus įrodymų ir nustatytų aplinkybių, išvadų visetą, o ne atskirus teiginius ar atskiras aplinkybes.

Pažymime, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta, jog vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinis proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minima informacija Jums buvo suteikta ir VVTAT komisijos priimtame bei Jums 2023-06-21 raštu Nr. 4G-15035 pateiktame Nutarime.

Taigi ginčo šalys turi teisę nesutikti su VVTAT komisijos priimtu nutarimu ir nesutikdamos su priimtu sprendimu turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės jau aukščiau minėta, Civilinio proceso kodekse įtvirtinta, tvarka.

Pasisakant dėl Jūsų keliamų klausimų, susijusių su žodine ginčo ne teismo tvarka nagrinėjimo procedūra VVTAT ir išaiškinimu Jūsų procesinių teisių, nurodome, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija (šiuo atveju – VVTAT) paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ginčą nagrinėjant rašytinės procedūros tvarka, ginčo šalys į posėdį nekviečiamos ir ginčas nagrinėjamas joms nedalyvaujant. Jūs apie gauto prašymo nagrinėjimo pradžią, turimas teises bei ginčo nagrinėjimo tvarką ginčų sprendimo ne teisme tvarka buvote informuotas 2023-03-21 raštu Nr. 4G-7151. Taipogi minėtu raštu VVTAT Jus informavo, kad vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, Jūs turite teisę prašyti ginčą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atkreipiame dėmesį, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta, jog „bet kurios ginčo šalies prašymu arba savo iniciatyva vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija gali nuspręsti ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka, kai būtina išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus ar kitais atvejais, kai ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinės procedūros tvarka […]“. Pažymime, kad ginčo šalies prašymas nagrinėti ginčą žodinės procedūros tvarka nėra privalomas ginčą nagrinėjančiai institucijai, jeigu ginčą nagrinėjanti institucija, įvertinusi ginčo šalių pateiktus paaiškinimus ir dokumentus, mano, jog kilusį ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka nėra tikslinga. Įvertinusi ginčo nagrinėjimo žodinės procedūros tvarka tikslingumą, Jūsų prašymo nagrinėjimo atveju, būtinybės išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus nebuvo nustatyta, be to, nenustatytas ir kitų aplinkybių egzistavimas, kuris leistų pagrįstai teigti, kad ginčas galėjo būti geriau išnagrinėtas žodinės procedūros tvarka.

VVTAT pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju buvo atlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai, išsamiai įvertinti visi šalių pateikti paaiškinimai ir dokumentai ir, VVTAT įsitikinimu, priimtas objektyvus bei pagrįstas sprendimas dėl Jūsų reikalavimo pagrįstumo.

Papildomai Jus informuojame, kad, siekiant užtikrinti aukštą vartotojų teisių apsaugą  saulės parkų vystytojų teikiamų prekių ir paslaugų vartotojams srityje, 2023-07-26 vyko VVTAT ir VERT atstovų susitikimas, kurio metu buvo aptartos aktualios problemos, susijusios su saulės elektrinių parkų vystymu bei vartotojams teikiama informacija šioje srityje. Pažymėtina, kad susitikimo metu buvo sutarta dėl tolimesnių institucijų veiksmų atkreipiant saulės parkų vystytojų dėmesį į jų pareigą teikti vartotojams išsamią, aiškią informaciją apie siūlomas ir parduodamas įsigyti prekes ir paslaugas ir galimas atsakomybes šios pareigos nevykdant.

Informuojame, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas […].“

 

  1. Siekdama išsiaiškinti pirmiau aprašytas aplinkybes, Seimo kontrolierė raštu kreipėsi į VVTAT, prašydama pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, reikalingus tyrimui atlikti.

 

  1. VVTAT 2023 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. 4E-3977 Seimo kontrolierei nurodyta ši informacija, patvirtinta atitinkamais dokumentais:

9.1. Į Seimo kontrolierės klausimą: kada Pareiškėjui ir kokiu būdu buvo išsiųstas VVTAT 2023 m. birželio 21 d. nutarimas, atsakyta:

„[…] VVTAT komisija 2023-06-21 priėmė nutarimą Nr. 10-1404 „Dėl X prašymo“ (toliau – Nutarimas), kuriuo nutarė atmesti vartotojo X prašyme keliamą reikalavimą grąžinti 8,32 proc. įrenginio kainos sumokėtos pagal sutartį. Apie VVTAT komisijos priimtą sprendimą, Pareiškėjas informuotas VVTAT Vartojimo paslaugų skyriaus 2023-06-21 raštu Nr. 4G-15035, kuris, nepraleidžiant Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyto 3 darbo dienų termino ginčo šalims išsiųsti VVTAT priimtą sprendimą dėl ginčo esmės, 2023-06-22 buvo išsiųstas Pareiškėjui el. paštu. […].“

9.2. Į Seimo kontrolierės klausimą: kuo vadovaujantis ir kokia procedūra buvo tiriamas Pareiškėjo 2023 m. liepos 21 d. skundas; nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, atsakyta:

„[…] Pareiškėjo 2023-07-21 prašymas – klausimai dėl Nutarimo buvo gautas 2023-07-24 16.50 val., VVTAT užregistruotas 2023-07-25 (reg. VVTAT Nr. 5G-9967).

Išsamiai įvertinusi Pareiškėjo 2023-07-21 prašyme keliamus klausimus ir išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, VVTAT 2023-08-30 raštu Nr. 4G-21540 Pareiškėjui paaiškino, jog Pareiškėjo VVTAT pateikto prašymo (reg. VVTAT Nr. 7G-1413) nagrinėjimo procedūra yra baigta, VVTAT komisijai priėmus Nutarimą. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas reikalavo VVTAT atskirai išaiškinti Nutarime nurodytus sakinius, nustatytas aplinkybes, VVTAT komisijos Nutarime padarytas vienas ar kitas išvadas, minimu raštu VVTAT Pareiškėjui taip pat paaiškino, kad VVTAT komisijos sprendimo priėmimo motyvai yra išsamiai išdėstyti Nutarime, jame atskirai aptariant ir vertinant šalių paaiškinimus, pateiktus dokumentus ir kitą ginčui reikšmingą informaciją bei aplinkybes. Remiantis jais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, Nutarime priimtas sprendimas laikyti aukščiau minėtą vartotojo reikalavimą nepagrįstu. Taip pat buvo atkreiptas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad VVTAT komisijos sprendimas yra priimamas išsamiai įvertinus įrodymų ir nustatytų aplinkybių, išvadų visetą, o ne atskirus ginčo šalių pateiktus teiginius ar nurodytas atskiras aplinkybes, todėl atsakyti į kiekvieną Pareiškėjo VVTAT užduotą klausimą, vertinti ir aiškinti atskirus Nutarime nurodytus teiginius ir atskiras išvadas, nėra objektyvu ir teisinga. Pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010; 2014-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2014; 2017-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2017).Taipogi Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011; 2018-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-701/2018).

Dėl galimybės skųsti VVTAT komisijos priimtą Nutarimą, Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta, jog vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Minima informacija buvo nurodyta ir VVTAT komisijos priimtame Nutarime, todėl Pareiškėjui buvo žinoma, jog nesutikdamas su VVTAT komisijos priimtu nutarimu ir jame nurodytais motyvais, Pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės Civilinio proceso kodekse įtvirtinta tvarka. Šių aplinkybių kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2023-07-13 Pareiškėjas, kartu su kitu vartotoju, buvo atvykęs į VVTAT dėl VVTAT komisijos priimtų sprendimų, išnagrinėjus jų VVTAT pateiktus prašymus. Konsultacijos metu, Pareiškėjui buvo paaiškinta vartojimo ginčų nagrinėjimo VVTAT procedūra, kartu pažymint, jog ginčo šalims (vartotojui ar pardavėjui, paslaugų teikėjui) nesutinkant su VVTAT komisijos priimtu sprendimu, jos turi teisę keiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Konsultacijos metu taipogi buvo įsiklausyta į vartotojams kylančius neaiškumus saulės elektrinių srityje ir atsižvelgiant į tai organizuotas VVTAT sutikimas su VERT, kurio metu buvo aptartos aktualios problemos, susijusios su saulės elektrinių parkų vystymu bei vartotojams teikiama informacija šioje srityje.“

9.3. Į Seimo kontrolierės klausimą: dėl kokių priežasčių Pareiškėjui nebuvo laiku pateiktas atsakymas į jo 2023 m. liepos 21 d. skundą, atsakyta:

„[…] VVTAT, atsižvelgdama tiek į Pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, tiek į gaunamus vartotojų paklausimus dėl saulės parkų vystytojų vartotojams siūlomų sutarties sąlygų, įvertindama tai, kad energetikos sritis yra paini ir sunkiai suprantama vartotojams, siekdama užtikrinti aukštą vartotojų teisių apsaugą saulės parkų vystytojų teikiamų prekių ir paslaugų vartotojams srityje, 2023-07-26 inicijavo aukščiau minėtą susitikimą su VERT atstovais, kurio metu institucijos susitarė parengti ir išsiųsti raštą Lietuvos saulės energetikos asociacijai su prašymu atkreipti asociacijų narių dėmesį į jų pareigą teikti vartotojams išsamią, aiškią informaciją apie siūlomas ir parduodamas įsigyti prekes ir paslaugas ir galimas atsakomybes šios pareigos nevykdant. 2023 m. rugpjūčio mėn. vyko aukščiau minėto rašto derinimas su VERT, todėl VVTAT, norėdama Pareiškėjui suteikti išsamią ir aktualią informaciją dėl VVTAT ir VERT veiksmų, susijusių su pardavėjų / paslaugos teikėjų aiškesnės ir išsamesnės informacijos apie siūlomas įsigyti prekes ir paslaugas pateikimu vartotojams, užtruko su atsakymu į 2023-07-25 dieną gautą Pareiškėjo prašymą pateikimu.“

9.4. Į Seimo kontrolierės prašymą atsakyti į šiuos Pareiškėjo klausimus:

9.4.1. „kokiais motyvais remiantis buvo atmestas mūsų prašymas dėl ginčo žodinės procedūros tvarka nagrinėjimo?“; „ar galite pateikti posėdžio protokolą?“; „kodėl nebuvo išaiškinta Vartotojo teisė prašyti ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka, kodėl nebuvo pranešta, kokia tvarka ir kada bus nagrinėjamas ginčas?“ (pažymos 5 punktas); taip pat nurodyti, ar Pareiškėjas prašė ir kada žodinio ginčo nagrinėjimo, atsakyta:

„[…] Vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija (šiuo atveju – VVTAT) paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Ginčą nagrinėjant rašytinės procedūros tvarka, ginčo šalys į posėdį nekviečiamos ir ginčas nagrinėjamas joms nedalyvaujant. Vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų posėdžiai, kuriuose ginčai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, nėra protokoluojami.

Pareiškėjas apie gauto prašymo nagrinėjimo pradžią, turimas teises bei ginčo nagrinėjimo tvarką ginčų sprendimo ne teisme tvarka buvo informuotas VVTAT 2023-03-21 raštu Nr. 4G-7151. Taipogi, minėtu raštu VVTAT Pareiškėją informavo, kad Pareiškėjas, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, turi teisę prašyti VVTAT tarp šalių kilusį vartojimo ginčą nagrinėti žodinio proceso tvarka. VVTAT žiniomis, Pareiškėjas rašytinio prašymo nagrinėti ginčą žodinės procedūros tvarka, neteikė. Pareiškėjas tik telefoninio pokalbio metu prašymą nagrinėjančio specialisto pasiteiravo apie galimybę nagrinėti ginčą žodinio proceso tvarka. Minėto pokalbio metu Pareiškėjui buvo paaiškintos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ginčų nagrinėjimo tvarką.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta, jog „bet kurios ginčo šalies prašymu arba savo iniciatyva vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija gali nuspręsti ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka, kai būtina išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus ar kitais atvejais, kai ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinės procedūros tvarka […]“. Pažymėtina, kad ginčo šalies prašymas nagrinėti ginčą žodinės procedūros tvarka nėra privalomas ginčą nagrinėjančiai institucijai, jeigu ginčą nagrinėjanti institucija, įvertinusi ginčo šalių pateiktus paaiškinimus ir dokumentus, mano, jog kilusį ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka nėra tikslinga. Įvertinusi ginčo nagrinėjimo žodinės procedūros tvarka tikslingumą, Pareiškėjo prašymo nagrinėjamo atveju, būtinybės išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus nebuvo nustatyta, be to, nenustatytas ir kitų aplinkybių egzistavimas, kuris leistų pagrįstai teigti, kad ginčas galėjo būti geriau išnagrinėtas žodinės procedūros tvarka, todėl VVTAT priėmė sprendimą tarp Pareiškėjo ir UAB „C“ kilusį ginčą nagrinėti rašytinio proceso tvarka“;

9.4.2. „kodėl nebuvo pranešta, kad nepakanka nagrinėjimui informacijos?“ (pažymos 5 punktas), atsakyta:

„[…] vartojimo ginčai nagrinėjami laikantis rungimosi principo – kiekviena vartojimo ginčo šalis, įskaitant vartotoją, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, įstatyme numatyta vartotojo pareiga vartojimo ginčą nagrinėjančiai institucijai (VVTAT) nurodyti ne tik tarp šalių kilusio vartojimo ginčo aplinkybes, bet ir pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (visų turimų dokumentų kopijas). Taip pat pažymėtina, kad VVTAT vartojimo ginčus nagrinėja atsižvelgdama į ginčo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus, dokumentus, laikydamasi rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena ginčo šalis, pasirinkdama kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Todėl yra labai svarbu vartotojui savalaikiai pateikti vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai (VVTAT) visus turimus dokumentus, kurie pagrįstų jo prašyme keliamus reikalavimus pardavėjo ar paslaugų teikėjo atžvilgiu, o kokiais įrodymais ir kokiu būdu grįsti savo reikalavimus ar atsikirtimus, ginčo šalys sprendžia pačios“;

9.4.3. „VVTAT paprašė VERT pagal kompetenciją atsakyti Jums į Jūsų keliamą klausimą“;aiškus atsakymas – ne VVTAT kompetencija (tai kam tada priėmė Sprendimą, nagrinėjo)“ (pažymos 4.6 papunktis); „VVTAT nepranešė kada, kokiu dokumentu (jo data, registracijos numeris) kreiptasi (jei taip) į VERT“ (pažymos 4.6 papunktis), atsakyta:

„[…] 2023-07-21 prašyme Pareiškėjas VVTAT, be kita ko, klausė, ar vartotojai, įsigyjantys saulės elektrines nutolusiuose saulės elektrinių parkuose, bei su vystytojais, kuriems priskiriami įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus atsinaujinančios energetikos sektoriuje, sudarantys įrenginio pirkimo – pardavimo ir paslaugų sutartis, įsigyja viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.

Pažymėtina, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje (toliau – viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) teikimo tvarką, šių paslaugų teikimo apimčių nustatymo tvarką, įpareigojimus teikti paslaugas, paslaugų teikimo kompensavimo tvarką. Aprašo 7.3 ir 7.4 papunkčiuose nustatytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių asmenų atrankos procedūros vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad VERT pagal kompetenciją atlieka Aprašo nuostatų laikymosi priežiūrą ir atlieka viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių ir lėšas už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą gaunančių asmenų priežiūrą ir kontrolę, VVTAT paprašė VERT pagal kompetenciją atsakyti Pareiškėjui į jo aukščiau minimą klausimą. VERT atsakė į Pareiškėjo užduotą klausimą 2023-09-25 dienos raštu Nr. R2-(VTGI)-7125 […], kuris buvo adresuotas Pareiškėjui ir VVTAT. Šių aplinkybių kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjo klausimas, ar vartotojai, įsigyjantys saulės elektrines nutolusiuose saulės elektrinių parkuose, bei su vystytojais, kuriems priskiriami įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus atsinaujinančios energetikos sektoriuje, sudarantys įrenginio pirkimo – pardavimo ir paslaugų sutartis, įsigyja viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, nėra susijęs su jo prašyme nurodytomis aplinkybėmis, VVTAT nagrinėjant tarp jo ir UAB „C“ kilusį ginčą.“

9.5. Į Seimo kontrolierės prašymą: atsižvelgiant į tai, kad: „mūsų Pareiškime keliamos šio energetikos specifinio verslo problemos 2023 m. liepos 4 d. buvo svarstomos LR Seime su LR Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos […] pirmininku […]. Pasitarime dalyvavo […] VVTAT atstovai, […], o taip pat pagal pasitarimo rekomendacijas 2023-07-13 susitikime VVTAT buvo pasikeista nuomonėmis su VVTAT vadovybe“ (rašto 5 punktas), „2023-07-26 vyko VVTAT ir VERT atstovų susitikimas, kurio metu buvo aptartos aktualios problemos, susijusios su saulės elektrinių parkų vystymu bei vartotojams teikiama informacija šioje srityje“ (pažymos 7 punktas), paaiškinti, ar šių susitikimų metu buvo gauta informacija, priimti sprendimai, kurie sudarytų pagrindą keisti VVTAT 2023 m. birželio 21 d. priimto nutarimo (pažymos 6 punktas) esmę ir patį sprendimą, atsakyta:

„[…] 2023-07-04 Lietuvos Respublikos Seime vykusiame susitikime ir 2023-07-26 VVTAT ir VERT atstovų susitikime nebuvo gauta informacijos, kuri sudarytų pagrindą keisti patį VVTAT 2023-06-21 priimtą nutarimą Nr. 10-1404 „Dėl X prašymo“ ar jo esmę. Minėtų susitikimų metu buvo akcentuojama, kad vartotojams, įsigyjantiems nutolusią saulės elektrinę, turėtų būti aiškiai ir išsamiai atskleidžiama visa vartotojo sprendimui priimti būtina informacija, susijusi su saulės elektrinės leistina generuoti galia, saulės elektrinių įtampos keitiklio techniniais parametrais, kiti elektros generacijai svarbūs faktoriai, kurie leistų vartotojui priimti informacija grįstą sprendimą. Todėl tiek 2023-07-04, tiek 2023-07-26 vykusiame susitikime buvo aptariami tolimesni institucijų veiksmai, siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama aiški ir visapusiška informacija apie perkamą nutolusią saulės elektrinę. Pažymėtina, kad buvo įsiklausyta į 2023-07-13 Pareiškėjo ir kito vartotojo išreikštus pastebėjimus ir kylančius neaiškumus dėl leistinos ir įrengtosios galios skirtumo bei 2023-07-04 Lietuvos Respublikos Seime vykusiame aptarime iškeltus klausimus dėl saulės parkų vystytojų vartotojams siūlomų sutarties sąlygų. Taigi siekiant užtikrinti aukštą vartotojų teisių apsaugą saulės parkų vystytojų teikiamų prekių ir paslaugų vartotojams srityje bei užtikrinti, jog vartotojams būtų teikiama aiški ir išsami informacija apie perkamą saulės elektrinę, 2023-07-26 buvo organizuotas VVTAT ir VERT atstovų susitikimas, kreiptasi raštu į Lietuvos saulės energetikos asociaciją su prašymu paraginti asociacijos narius teikti įsigyjančiam nutolusią saulės elektrinę vartotojui visą vartotojo sprendimui priimti būtiną informaciją.“

9.6. Į Seimo kontrolierės klausimą: atsižvelgiant į tai, kad, pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 str. 2 d., „kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu“, paaiškinti, ar yra galimybė skųsti VVTAT priimtus sprendimus dėl ginčo esmės, atsakyta:

„[…] įstatymai nenumato galimybės skųsti VVTAT priimtus sprendimus iš esmės. Ginčo šalys turi teisę nesutikti su VVTAT komisijos priimtu nutarimu ir nesutikdamos su priimtu sprendimu turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės.“

9.7. „[…] VVTAT nėra žinoma, ar ginčo šalis (-ys) dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, yra pasikreipusios į teismą. Šalys tokios informacijos VVTAT nėra pateikusios. VVTAT taip pat nėra įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą kaip institucija, teikianti byloje išvadą.“

9.8. Į Seimo kontrolierės prašymą: kadangi pagal teisės aktus VVTAT sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo VVTAT sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme, motyvuotai paaiškinti, kaip praktikoje VVTAT sprendžia situaciją, kai ginčo šalis (-ys) jau įsiteisėjus VVTAT sprendimui vėl iš naujo kreipiasi į VVTAT dėl to paties dalyko; ar VVTAT nagrinėja tokius kreipimusis; nurodyti teisės aktus, kuriais vadovaujamasi, atsakyta:

„[…] Vartotojų teisių apsaugos įstatyme yra įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą. Viena iš įtvirtintų aplinkybių, kuomet vartotojo prašymas atsisakomas nagrinėti yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas arba įsigaliojęs vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 9.3 punkte. Taigi, jeigu VVTAT gavusi vartotojo prašymą, nustato, kad dėl tarp tų pačių šalių kilusio ginčo, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu buvo priimtas VVTAT sprendimas dėl ginčo esmės ir jis įsigaliojo, VVTAT, vadovaudamasi aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, priima sprendimą atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą pagal gautą vartotojo prašymą. VVTAT sprendimas atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui. VVTAT nagrinėja vartojimo ginčą dėl tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko tik tuo atveju, kai vartotojas kreipiasi kitu pagrindu.“

9.9. Į Seimo kontrolierės prašymą: kadangi pagal teisės aktus VVTAT sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo VVTAT sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme, motyvuotai paaiškinti, kaip praktikoje VVTAT sprendžia situaciją, kai ginčo šalis (-ys) dar neįsiteisėjus VVTAT sprendimui kreipiasi į VVTAT dėl to paties dalyko, prašo paaiškinti tam tikras sprendime nurodytas aplinkybes, arba nesutinka su priimtu sprendimu, arba nurodo naujas aplinkybes dėl to paties dalyko ir pan.; ar VVTAT nagrinėja tokius kreipimusis; kaip turėtų VVTAT elgtis, jei, nagrinėjant asmens raštą dėl neįsiteisėjusio VVTAT sprendimo, paaiškėtų, kad VVTAT priimtas, bet dar neįsiteisėjęs sprendimas, yra neteisingas, atsakyta:

„[…] VVTAT komisija dėl ginčo esmės priima sprendimą (nutarimą), atsižvelgdama į visas ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Kaip minėta, jeigu ginčo šalis nesutinka su VVTAT komisijos priimtu nutarimu, ji, kol nutarimas neįsigaliojo, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Akcentuotina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nenumato galimybės VVTAT peržiūrėti ar panaikinti jos priimtus sprendimus.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:

10 straipsnis. Administracinių sprendimų priėmimas – „1. Administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.

[…]

  1. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus.
  2. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

[…].“

 

  1. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d. su vėlesniais pakeitimais):

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos – „[…]

  1. Vartojimo ginčas – iš vartojimo sutarties kilęs vartotojo ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo nesutarimas dėl fakto ir (ar) teisės klausimų.
  2. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

[…].“

3 straipsnis. Vartotojų teisės – „1. Vartotojai turi teisę:

[…]

6) kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą;

[…].“

12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės – „1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas:

[…]

5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus;

[…].“

20 straipsnis. Vartotojų teisių ir interesų gynimo būdai – „1. Vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą.

[…].“

22 straipsnis. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos – „1. Vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja šios institucijos (toliau – vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos):

[…]

6) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – ginčus kitose, šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nenurodytose, vartotojų teisių apsaugos srityse.

[…]

  1. Šio įstatymo 23–29 straipsniai taikomi tik vartojimo ginčus nagrinėjančioms institucijoms.

[…].“

23 straipsnis. Kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančias institucijas – „1. Kilus vartojimo ginčui, vartotojas, kurio netenkina pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas, turi teisę dėl to paties ginčo dalyko kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai, pateikdamas prašymą raštu ar elektroniniu būdu.

[…]

  1. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija turi išaiškinti vartotojui jo teisę prašyti ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka.“

25 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas – „1. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, pasirengusi nagrinėti ginčą, jį paprastai nagrinėja rašytinės procedūros tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Ginčą nagrinėjant rašytinės procedūros tvarka, ginčo šalys į posėdį nekviečiamos ir ginčas nagrinėjamas joms nedalyvaujant.

  1. Bet kurios ginčo šalies prašymu arba savo iniciatyva vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija gali nuspręsti ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka, kai būtina išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus ar kitais atvejais, kai ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinės procedūros tvarka. Nagrinėjant ginčą žodinės procedūros tvarka, ginčo šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie posėdžio, kuriame nagrinėjamas ginčas vietą, datą ir laiką. Jeigu ginčo šalis (šalys) neatvyksta į posėdį, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija turi teisę priimti sprendimą jai (joms) nedalyvaujant.
  2. Vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų posėdžiai, kuriuose ginčai nagrinėjami žodinės procedūros tvarka, yra protokoluojami.

[…].“

27 straipsnis. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas dėl ginčo esmės – „1. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, išnagrinėjusi ginčą, priima vieną iš šių sprendimų dėl ginčo esmės:

1) patenkinti vartotojo reikalavimus;

2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus;

3) atmesti vartotojo reikalavimus.

  1. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija sprendimą dėl ginčo esmės priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus.

[…].

28 straipsnis. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo įsigaliojimas ir vykdymas – „1. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.

  1. Įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

[…].“

29 straipsnis. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą – „1. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės.

  1. Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.

[…].“

 

  1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-382 patvirtintų Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių:

31 punktas – „Ginčo šalys ginčo neteisminio sprendimo procedūros metu turi teisę:

31.1. prašyti vartojimo ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka;

[…]

31.5. gauti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos motyvuotą sprendimą, kuriuo ginčas išnagrinėtas iš esmės;

[…]

31.7. per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašant nagrinėti ginčą iš esmės;

[…].“

 

Teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika: 

13.1. „[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų. […]“ (2016 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016).

13.2. „[…] kiekvienas viešojo administravimo subjektas veiklą vykdo teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Kompetencija kaip kompleksas tam tikrų priemonių (uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos, veiklos formos ir metodai) yra svarbiausia administracinio teisinio statuso sudėtinė dalis (2014 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-293/2014). Viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis, ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai“ (2014 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

13.3. „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […].“ (2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014). 

13.4. „Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama. […]“ (2018 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-5-50-502/2018).

 

Tyrimo išvados

 

  1. Pažymėtina, kad, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinant žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsnis).

Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime išaiškino, kad Seimo kontrolieriai, pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį, nėra priskiriami nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai. Taigi, Seimo kontrolieriai nėra įgalioti atlikti viešojo administravimo (priimti administracinių sprendimų, kontroliuoti įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo) ir / arba vykdyti teisingumo, be to, Seimo kontrolieriai nesprendžia ginčų (nagrinėjamu atveju, vartojimo ginčo), nenustato juridinę reikšmę turinčių aplinkybių. Seimo kontrolieriai negali atlikti to, ką pagal teisės aktus yra įgalioti atlikti atitinkami viešojo administravimo subjektai. Pažymėtina ir tai, kad Seimo kontrolieriai negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti atitinkamą sprendimą ar jo nepriimti. Seimo kontrolieriai teikia rekomendacijas (siūlymus).

Atsižvelgiant į tai, į Skunde nurodytas aplinkybes, taip pat į tyrimo metu gautą informaciją, teisinį reglamentavimą (pažymos 10–12 punktai) ir teismų praktiką, pacituotą pažymos 13 punkte, toliau dėstomos tyrimo išvados, išskiriant šias dalis:

14.1. dėl praleisto termino;

14.2. dėl tinkamo atsakymo.

 

Dėl praleisto termino

 

  1. Pareiškėjo 2023 m. liepos 21 d. kreipimasis dėl Nutarimo VVTAT „gautas 2023-07-24 16.50 val., VVTAT užregistruotas 2023-07-25“ (pažymos 9.2 papunktis). Pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas (pažymos 10 punktas), viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Kaip nustatyta tyrimo metu, šių reikalavimų nebuvo laikytasi. Atsakymas Pareiškėjui buvo parengtas 2023 m. rugpjūčio 30 d., informacijos apie termino pratęsimą VVTAT Seimo kontrolierei tyrimo metu nepateikė. Seimo kontrolierė akcentuoja, kad, kaip ir nagrinėjamu, taip ir daugeliu atveju, asmenų lūkesčiai kreipiantis į viešojo administravimo instituciją yra susiję su operatyviu jų kreipimųsi išnagrinėjimu, be to, nei viena VVTAT nurodoma priežastis (pažymos 9.3 papunktis) neatleidžia jos nuo pareigos teisės aktuose nustatytais terminais išnagrinėti asmenų kreipimusis. Taigi, konstatuotina, kad Pareiškėjo kreipimasis VVTAT buvo nagrinėjamas nesilaikant terminų, todėl ši Skundo dalis yra pagrįsta.

 

Dėl tinkamo atsakymo

 

  1. Pagal galiojančius teisės aktus (pažymos 11 ir 12 punktai), vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija (šiuo atveju, VVTAT) sprendimą dėl ginčo esmės priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Priimtas sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Kaip tyrimo metu nurodė VVTAT (pažymos 9.9 papunktis), „Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nenumato galimybės VVTAT peržiūrėti ar panaikinti jos priimtus sprendimus“.

Pareiškėjui ši informacija buvo nurodyta VVTAT komisijos 2023 m. birželio 21 d. Nutarime (pažymos 6 punktas). Be to, kaip Seimo kontrolierei tyrimo metu paaiškino VVTAT (pažymos 9.2 papunktis), „2023-07-13 Pareiškėjas, kartu su kitu vartotoju, buvo atvykęs į VVTAT dėl VVTAT komisijos priimtų sprendimų, išnagrinėjus jų VVTAT pateiktus prašymus. Konsultacijos metu, Pareiškėjui buvo paaiškinta vartojimo ginčų nagrinėjimo VVTAT procedūra, kartu pažymint, jog ginčo šalims (vartotojui ar pardavėjui, paslaugų teikėjui) nesutinkant su VVTAT komisijos priimtu sprendimu, jos turi teisę keiptis į bendrosios kompetencijos teismą.“

Taigi Pareiškėjui buvo tikrai žinoma, kad, nesutinkant su VVTAT komisijos priimtu Nutarimu ir jame nurodytais motyvais, jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Kaip matyti iš tyrimo medžiagos, Pareiškėjas į teismą galimai nesikreipė: „VVTAT nėra žinoma, ar ginčo šalis (-ys) dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, yra pasikreipusios į teismą. Šalys tokios informacijos VVTAT nėra pateikusios. VVTAT taip pat nėra įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą kaip institucija, teikianti byloje išvadą“ (pažymos 9.7 papunktis); pats Pareiškėjas yra nurodęs, kad „prašymo VVTAT motyvas – „dėl ginčo esmės ruošiamės teikti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydami nagrinėti ginčą iš esmės“ (pažymos 4.4 papunktis ir 5 punktas). Dėl šių priežasčių galima daryti išvadą, kad VVTAT komisijos 2023 m. birželio 21 d. Nutarimas yra įsigaliojęs ir privalomas vykdyti, „įstatymai nenumato galimybės skųsti VVTAT priimtus sprendimus iš esmės“ (pažymos 9.6 papunktis).

 

  1. VVTAT, gavusi Pareiškėjo 2023 m. liepos 21 d. kreipimąsi su jame išdėstytais klausimais dėl Nutarimo, nagrinėjo jį pagal Viešojo administravimo įstatymą (pažymos 9.2 papunktis). Kaip matyti iš tyrimo medžiagos ir su kuo sutinka Seimo kontrolierė, Pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta, kad jo „VVTAT pateikto prašymo […] nagrinėjimo procedūra yra baigta, VVTAT komisijai priėmus Nutarimą, o, atsižvelgusi į tai, kad „Pareiškėjas reikalavo VVTAT atskirai išaiškinti Nutarime nurodytus sakinius, nustatytas aplinkybes, VVTAT komisijos Nutarime padarytas vienas ar kitas išvadas, minimu raštu VVTAT Pareiškėjui taip pat paaiškino, kad VVTAT komisijos sprendimo priėmimo motyvai yra išsamiai išdėstyti Nutarime, jame atskirai aptariant ir vertinant šalių paaiškinimus, pateiktus dokumentus ir kitą ginčui reikšmingą informaciją bei aplinkybes“, taip pat nurodė, kad „VVTAT komisijos sprendimas yra priimamas išsamiai įvertinus įrodymų ir nustatytų aplinkybių, išvadų visetą, o ne atskirus ginčo šalių pateiktus teiginius ar nurodytas atskiras aplinkybes, todėl atsakyti į kiekvieną Pareiškėjo VVTAT užduotą klausimą, vertinti ir aiškinti atskirus Nutarime nurodytus teiginius ir atskiras išvadas, nėra objektyvu ir teisinga.“

Pažymėtina, kad Pareiškėjas 2023 m. liepos 21 d. kreipimesi taip pat kėlė klausimus dėl žodinės ginčo ne teismo tvarka nagrinėjimo procedūros VVTAT bei procesinių teisių ginčo nagrinėjimo metu, prašė pateikti posėdžio protokolą. Įvertinus VVTAT pateiktą atsakymą (pažymos 7 punktas), manytina, kad Pareiškėjui buvo suteikta pakankama informacija šiais keliamais klausimais. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kad „vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų posėdžiai, kuriuose ginčai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, nėra protokoluojami“, nors jis prašė „pateikti posėdžio protokolą“ (pažymos 5 punktas). Šią informaciją VVTAT pateikė Seimo kontrolierei jau tyrimo metu (pažymos 9.4.1 papunktis).

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą, ar „vartotojai (jų dešimtys tūkstančių), įsigyjantys saulės elektrines nutolusiuose saulės elektrinių parkuose su vystytojais, kuriems priskiriami įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus atsinaujinančios energetikos sektoriuje, sudaro įrenginio pirkimo-pardavimo ir paslaugų sutartis“. Šiuo atveju sutiktina su VVTAT sprendimu kreiptis į VERT, kad ji pagal kompetenciją atsakytų Pareiškėjui į keliamą klausimą (pažymos 7 punktas ir 9.4.3 papunktis). Tyrimo metu VVTAT informavo Seimo kontrolierę, kad „VERT atsakė į Pareiškėjo užduotą klausimą 2023-09-25 dienos raštu“, atkreiptas dėmesys į tai, kad Pareiškėjo klausimas „nėra susijęs su jo prašyme nurodytomis aplinkybėmis, VVTAT nagrinėjant tarp jo ir UAB „C“ kilusį ginčą.“ Tačiau pastebėtina, ką Skunde ir nurodė Pareiškėjas, kad atsakyme „VVTAT nepranešė kada, kokiu dokumentu (jo data, registracijos numeris) kreiptasi (jei taip) į VERT“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši Skundo dalis pripažintina nepagrįsta, nes iš esmės, nepaisant to, kad nebuvo pateiktos informacijos apie protokolą ir kada, kokiu dokumentu buvo kreiptasi į VERT, VVTAT pateikė tinkamą atsakymą dėl Pareiškėjo 2023 m. liepos 21 d. kreipimosi. Tai, kad Pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir netinkamas. Jeigu Pareiškėjas nesutiko su VVTAT komisijos priimtu Nutarimu, jis galėjo (turėjo) kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Kaip jau buvo rašyta pirmiau, tokia galimybė jam buvo žinoma – apie ją jis buvo informuotas.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia Skundo dalį dėl praleisto termino pripažinti pagrįsta.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia Skundo dalį dėl tinkamo atsakymo atmesti kaip nepagrįstą.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui rekomenduoja:

20.1. su atsakingais VVTAT darbuotojais aptarti šioje pažymoje nustatytus Pareiškėjo teisės į gerą viešąjį administravimą pažeidimo atvejus;

20.2. imtis veiksmų užtikrinti, kad VVTAT ateityje nagrinėjant pareiškėjų prašymus (skundus) būtų laikomasi teisės aktų nuostatose nustatytų terminų.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                           Erika Leonaitė