PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBĄ
Dokumento numeris | 4D-2022/1-1270 |
---|---|
Data | 2023-01-31 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBĄ |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė išnagrinėjo X (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT arba Tarnyba) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai nutraukus vartojimo ginčo nagrinėjimą, vilkinus sprendimo priėmimą, neinformavus apie vartojimo ginčo nagrinėjimo pratęsimą, galimai nepagrįstai prašant pateikti atitinkamus procesinius dokumentus (toliau – Skundas).
- Skunde pateikta toliau nurodyta informacija: „2022-05-30 teikiau prašymą Tarnybai dėl prekių ir paslaugų kokybės, šiuo konkrečiu atveju dėl UAB ,,Y“ [toliau – Bendrovė] netinkamos remonto kokybės ir galimo sukčiavimo atvejo. Pateikiau visus turimus įrodymus, taip pat įtarus galimą sukčiavimo ir dokumentų klastojimo atvejį, Tarnybos prašiau padėti nustatyti ar automobilio detalės sudėtos originalios, naujos ar tinkamai atlikti kėbulo lyginimo / remonto / dažymo darbai. Tokiais atvejais Tarnyba turėtų apžiūrėti automobilį pasitelkiant nepriklausomų automobilių ekspertų pagalbą. Tačiau 2022-10-25 gavau pranešimą, kuriame teigiama, jog Tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, nes Bendrovė kreipėsi į teismą teikdama ieškinį dėl skolos. Noriu pabrėžti, jog aš į tarnybą kreipiausi dėl nekokybiškai atlikto remonto, o tai yra du skirtingi dalykai.“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
- Skunde prašoma ištirti: „kokių konkrečių veiksmų Tarnyba ir būtent Vartojimo paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė L. V. [toliau – Specialistė] ėmėsi per tokį ilgą laikotarpį nuo mano prašymo pateikimo 2022-05-30 iki jo nutraukimo 2022-10-25. Kodėl manęs kaip vartotojos negynė, o tik laukė, kada pateiksiu ieškinį į teismą. Ar turi teisę manęs prašyti tarnautoja, kad jai pateikčiau priešieškinį? Kodėl negavau jokio raštiško dokumento, kad terminas pratęsiamas dėl objektyvių priežasčių? Ar tai nebuvo vilkinama išnagrinėti mano prašymą ir teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti ginčą imantis konkrečių veiksmų.“
- Iš Skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta:
4.1. Specialistė 2022-10-26 elektroniniu laišku Pareiškėją (į jos 2022-10-25 elektroninį paklausimą „Noriu pasiteirauti kodėl toks ilgas nagrinėjimo terminas buvo? Kokiu pagrindu ne 90 dienų?“) informavo:
„Atsakydami į Jūsų paklausimą, pažymime, kad Tarnyba informavo Jus 2022-06-22 raštu (reg. Nr. 4G-9983) apie ginčo nagrinėjimo pradėjimą. Bendrovė 2022-06-22 Tarnybą informavo, kad Utenos apylinkės teismas 2022-06-17 teismo įsakymu, civilinėje byloje eL2-3545-1147/2022 nutarė išieškoti iš Jūsų Bendrovės naudai skolą. Informacija gauta ginčo nagrinėjimo Tarnyboje metu, kuomet vertinami ginčo nagrinėjimo dokumentai, pažymėtina, kad vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu Tarnyba negali priimti sprendimo kai viena iš ginčo šalių kreipiasi į teismą. Tarnybą, ginčo nagrinėjimo metu, Bendrovė 2022-09-12 el. laišku (reg. Nr. 5G-8056) informavo, jog aukščiau minėtas Teismo įsakymas panaikintas, kadangi Jūs pateikėte prieštaravimus, todėl dėl tarp šalių kilusio ginčo su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kur šiuo metu yra iškelta civilinė byla Nr. eL2-3545-1147/2022. Jūs 2022-10-06 (reg. Nr. 5G-9189) Tarnybą el. laišku informavote, kad 2022-09-19 gavote aukščiau minėtą ieškinį ir teiksite atsiliepimą.“
4.2. VVTAT Pareiškėją informavo: „Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo nagrinėjimą, kai viena iš ginčo šalių dėl nagrinėjamo ginčo kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą.
Tarnyba Paslaugos teikėjo 2022-09-12 el. laišku (reg. Nr. 5G-8056) buvo informuota, jog dėl tarp šalių kilusio ginčo kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kur šiuo metu yra iškelta civilinė byla Nr. eL2-3545-1147/2022. Jūs 2022-10-06 (reg. Nr. 5G-9189) Tarnybą el. laišku informavote, kad gavote aukščiau minėtą ieškinį ir teiksite atsiliepimą.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau bei į vartojimo teisinių santykių reglamentavimą, informuojame, kad vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Tarnyba nutraukia tarp Jūsų ir Bendrovės kilusio ginčo nagrinėjimą.
Informuojame, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį: „Nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos“.
TYRIMAS IR IŠVADOS
- Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl Pareiškėjos skunde Seimo kontrolierei nurodytų aplinkybių.
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Iš Tarnybos Seimo kontrolierei pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta:
6.1. „Pareiškėjos prašymas, dėl automobiliui […], Pareiškėjos teigimu, Bendrovės nekokybiškai atlikto remonto, Tarnyboje per Vartotojų teisių informacinę sistemą (VTIS) buvo gautas 2022-05-30, užregistruotas 2022-05-31 (reg. Nr. 7G-2898). Vadovaujantis Tarnybos darbo reglamentu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2019-04-10 įsakymu Nr. 1-128 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Darbo reglamentas), vartotojo prašymo nagrinėti vartojimo ginčą priėmimo klausimas išsprendžiamas skyriaus vedėjo rezoliucija prašymo nagrinėjimą pavedant Tarnybos valstybės tarnautojui ar darbuotojui. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos prašymas (reg. Nr. 7G-2898) buvo paskirtas vykdyti Tarnybos Vartojimo paslaugų skyriaus vyriausiajai specialistei L. V. (toliau – vyriausioji specialistė).“
6.2. „Tarnyba įvertinusi Pareiškėjos prašymą ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) [23 str. 5 d.] bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-12-30 įsakymu Nr. 1R-382 „Dėl Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėmis (toliau – Taisyklės) [6 punktas], 2022-06-09 el. paštu kreipėsi į Pareiškėją su prašymu pašalinti 2022-05-31 pateikto prašymo (reg. Nr. 7G-2898) trūkumus, t. y. pateikti trūkstamus ginčo nagrinėjimui dokumentus.“
6.3. „2022-06-09, 2022-06-13 Pareiškėja per VTIS pateikė papildomus dokumentus. Tarnyba, įvertinusi pateiktus papildomus dokumentus, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymu [24 str. 1 d. ir 25 str. 9 d.], pradėjo prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarka procedūrą ir 2022-06-15 raštu Nr. 4G-9366 kreipėsi į Bendrovę siūlydama išspręsti kilusį ginčą taikiai, o ginčo neišsprendus taikiai, pateikti motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl Pareiškėjos prašyme išdėstytų aplinkybių. Pareiškėja apie pradėtą vartojimo ginčo sprendimo ne teisme tvarka procedūrą buvo informuota 2022-06-22 Tarnybos raštu Nr. 4G-9983.“
6.4. „Pareiškėja 2022-06-22 Tarnybos raštu Nr. 4G-9983 buvo informuota, kad Tarnyba vartojimo ginčą išnagrinėja ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 90 dienų nuo tada, kai gauna visus ginčo nagrinėjimui būtinus dokumentus. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad kreipimasis į Tarnybą neatima ginčo šalių teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinis proceso kodeksas) nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti tarp Pareiškėjos ir Bendrovės kilusį ginčą iš esmės.“
6.5. „Atkreiptinas dėmesys, kad apie tai, jog ginčo šalys pareiškė ieškinį bendrosios kompetencijos teisme, ginčo šalys privalo informuoti Tarnybą. Tarnyba 2022-06-22 (reg. Nr. 5G-4730) gavo Bendrovės atsakymą dėl Pareiškėjos prašymo, kuriame nurodyta, kad Pareiškėja už automobilio remontą nėra sumokėjusi, todėl Bendrovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir Utenos apylinkės teismas 2022-06-17 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3545-1147/2022 nutarė išieškoti iš Pareiškėjos skolą už automobilio remontą. Teismo įsakymo paskirtis – kuo mažesnėmis laiko, piniginėmis sąnaudomis ir paprastesniu keliu prisiteisti iš skolininko skolą. Tokio proceso galutinis rezultatas yra teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo.“
6.6. „Tarnyboje 2022-07-04 (reg. Nr. 5G-5218) buvo gautas papildomas Bendrovės atsakymas dėl Pareiškėjos prašymo. Tarnyba minėtus Bendrovės atsakymus 2022-07-04 el. paštu pateikė susipažinti Pareiškėjai ir paprašė iki 2022-07-13 pateikti papildomus paaiškinimus ar įrodymus dėl Pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių ir informuoti, ar Pareiškėja pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Pareiškėja, atsakydama į Tarnybos el. laišką, 2022-07-13 (reg. Nr. 5G-7792), 2022-09-05 nurodė, kad į teismą nesikreipė (prieštaravimų nereiškė).“
6.7. „Pažymėtina, kad 2022-07-08 – 2022-09-02 laikotarpiu buvo vyriausiosios specialistės, kuriai paskirtas prašymo vykdymas, nedarbingumas, o el. pašto adresu nustatytas automatinis atsakymas, kuriame nurodyta, kur kreiptis vyriausiosios specialistės nedarbingumo metu, tačiau Pareiškėja informacijos nurodytam kontaktiniam asmeniui nepateikė.“
6.8. „Bendrovė 2022-08-02 el. paštu informavo Tarnybą, kad Pareiškėja 2022-07-29 pateikė prieštaravimus dėl pirmiau minėto teismo įsakymo. Utenos apylinkės teismas 2022-08-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3545-1147/2022, nutarė priimti Pareiškėjos prieštaravimus ir paaiškino Bendrovei, kad ji ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo šios teismo nutarties įteikimo dienos turi teisę pateikti teismui ieškinį. Kitu atveju, neįvykdžius nurodytų reikalavimų, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo bus laikomas nepaduotu ir grąžintas kreditoriui, o teismo įsakymas panaikintas.“
6.9. „Bendrovė 2022-09-09 (reg. Nr. 5G-8056, 2022-09-12) Tarnybą informavo, kad 2022-08-16 su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl skolos priteisimo. Utenos apylinkės teismas 2022-09-01 civilinėje byloje Nr. eL2-3545-1147/2022 nutarė panaikinti 2022-06-17 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3545-1147/2022 ir Bendrovės ieškinį Pareiškėjai dėl skolos priteisimo už automobilio remontą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Tarnyba, įvertinusi surinktą medžiagą, įskaitant Bendrovės pateiktus dokumentus dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu, 2022-10-25 raštu (reg. Nr. 4G-19572), vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, negali priimti sprendimo, kai viena iš ginčo šalių kreipiasi į teismą, todėl ginčo nagrinėjimą nutraukė.“
6.10. „vartojimo ginčas nebuvo išspręstas, o sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba negali priimti sprendimo, kai viena iš ginčo šalių kreipiasi į teismą. Informacija, kad ginčas persikėlė į teismą gauta 2022-06-22, kai Bendrovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsižvelgusi į teismo įsakymo paskirtį, Tarnyba nenutraukė ginčo nagrinėjimo, nes nebuvo žinoma, ar Pareiškėja teiks prieštaravimus. Teismo įsakymas neįsiteisėja, o yra teismo panaikinamas tik skolininkui (šiuo atveju Pareiškėjai) pareiškus prieštaravimus. Pareiškėja prieštaravimus dėl minėto teismo įsakymo pareiškė 2022-07-29, tačiau Tarnybos apie tai neinformavo, o informaciją apie atsiliepimą į Bendrovės ieškinį pateikė tik 2022-10-05. Pažymėtina, kad Pareiškėjos prašymo nagrinėjimas Tarnyboje pratęstas nebuvo.“
6.11. „atsižvelgus į tai, kad pirminė informacija apie kreipimąsi į teismą buvo gauta dar 2022-06-22, o taip pat iš Bendrovės gavus informaciją, kad 2022-08-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Tarnyboje nagrinėjamo ginčo, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, Tarnybai negalint priimti sprendimo, kai viena iš ginčo šalių kreipiasi į teismą, klausimas dėl ekspertizės nebuvo svarstomas.“
6.12. „Pareiškėjai pateikus prieštaravimus dėl 2022-06-17 teismo įsakymo civilinėje byloje eL2-3545- 1147/2022, Bendrovė su ieškiniu dėl tarp šalių kilusio ginčo kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kur šiuo metu yra iškelta civilinė byla Nr. eL2-3545-1147/2022.“
6.13. Iš Skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta:
6.13.1. Pareiškėja 2022-10-05 elektroniniu laišku Tarnybos vyriausiąją specialistę informavo, kad gavo iš teismo pranešimą, jog pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo, taip pat nurodė, kad teiks atsiliepimą, o ateityje priešieškinį.
6.13.2. Tarnybos vyriausioji specialistė 2022-10-05 elektroniniu laišku paprašė „kuomet Teismas priims Jūsų minėtus dokumentus, pateikti Tarnybai jų kopijas.“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos įstatymai
7.1. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ):
12 straipsnis – „1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas:
5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus; […]“.
20 straipsnis – „1. Vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. 2. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ar teisėtus interesus ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais.“
225 straipsnis – „1. Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros turi atitikti šiuos reikalavimus: […]; 4) vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, priėmęs vartotojo prašymą nagrinėti vartojimo ginčą, apie tai informuoja kitą ginčo šalį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas; 5) vartojimo ginčas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl ginčo esmės priimtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo to laiko, kai vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gavo šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus. Jeigu dėl pagrįstų priežasčių per šį terminą vartojimo ginčas negali būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gali šį terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau negu 30 dienų. Ginčo šalims turi būti pranešta apie šio termino pratęsimą. […]. 3. Pradėjus vartojimo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą, vartotojui turi būti pateikta ši informacija: 1) kad vartotojas turi teisę atsisakyti savo reikalavimų ir nutraukti vartojimo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą iki sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo; 2) kad vartotojo dalyvavimas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūroje neužkerta galimybės ginti teises ar teisėtus interesus teisme; 3) kad su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimu dėl ginčo esmės nesutinkantis vartotojas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti ginčą iš esmės; 4) sprendimo, priimto, kai ginčas išnagrinėtas iš esmės, teisinė galia, įsigaliojimas ir vykdymo tvarka; 5) kad vartotojas turi teisę apsvarstyti taikaus susitarimo sąlygas per protingą terminą, jeigu ginčas išsprendžiamas taikiu susitarimu.“
23 straipsnis – „3. Vartotojas, kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, privalo pateikti: 1) prašymą nagrinėti vartojimo ginčą. […]. 4. Prašyme nagrinėti vartojimo ginčą turi būti nurodyta: […]; 5) informacija, ar ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nesprendžia teismas arba vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, ar ginčo nagrinėjimas nebuvo nutrauktas pagal šio įstatymo 26 straipsnį, ar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to paties ginčo ir ar nėra priimtas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl to paties ginčo; […]; 5. Jeigu vartotojo kreipimasis neatitinka šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytų reikalavimų, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nustato ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą trūkumams pašalinti.“
24 straipsnis – „1. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, priėmusi nagrinėti vartojimo ginčą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčia pardavėjui, paslaugų teikėjui, dėl kurio veiksmų (neveikimo) yra pateiktas vartotojo reikalavimas, pranešimą apie gautą vartotojo prašymą nagrinėti vartojimo ginčą, šio prašymo ir jo priedų kopijas, reikalaudama ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos raštu pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus.“
25 straipsnis – „8. Ginčo šalys ir kiti nagrinėjant ginčą dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti vartojimo ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka, susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos, komercinė, banko, profesinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, daryti išrašus, nuorašus, kopijas, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, teikti paaiškinimus ir argumentus, prieštarauti kitos ginčo šalies ar kitų nagrinėjant ginčą dalyvaujančių asmenų prašymams ir argumentams, užduoti klausimus kitiems nagrinėjant ginčą dalyvaujantiems asmenims, pateikti prašymus, gauti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo nuorašą, naudotis kitomis šio įstatymo suteikiamomis teisėmis. Šiomis teisėmis ginčo šalys ir kiti nagrinėjant ginčą dalyvaujantys asmenys privalo naudotis sąžiningai, nevilkindami ginčo nagrinėjimo. 9. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija pirmiausia imasi priemonių vartotojui ir pardavėjui, paslaugų teikėjui sutaikinti ir siūlo vartojimo ginčą išspręsti taikiai, jeigu, šios institucijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, taikus susitarimas įmanomas. Jeigu vartotojas ir pardavėjas ar paslaugų teikėjas ginčą užbaigia taikiu susitarimu, vartojimo ginčo nagrinėjimas jį nagrinėjančios institucijos sprendimu nutraukiamas. Jeigu pasiekti taikaus susitarimo nepavyksta, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl ginčo esmės.“
26 straipsnis – „Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo nagrinėjimą šiais atvejais: […]; 3) viena iš ginčo šalių dėl nagrinėjamo ginčo kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą; […]; 6) dėl objektyvių aplinkybių neįmanoma išnagrinėti ginčo ir priimti sprendimo.“
27 straipsnis – „3. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendime dėl ginčo esmės privalo būti nurodyta: […]; 11) ginčo šalių pareiga pranešti vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai, kai pareiškiamas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme prašant nagrinėti ginčą iš esmės, taip pat pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga per nustatytą terminą pranešti vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai apie sprendimo įvykdymą arba neįvykdymą, kai priimamas šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas sprendimas.“
29 straipsnis – „1. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės. 2. Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. 3. Nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.“
7.2. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – SKĮ):
12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“
17 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius […] priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka informuodamas pareiškėją, jeigu: […]; 4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme; […]; 6) padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje. […]. 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas.“
- Kiti teisės aktai
8.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-23 nutarimu Nr. 1333 patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai):
15 punktas – „Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai vadovauja direktorius; [..].“
17 punktas – „Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius: 17.1. sprendžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą; 17.3. pagal kompetenciją užtikrina, kad Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų; […];17.13. užtikrina vienodą ir kompetentingą fizinių ir juridinių asmenų konsultavimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklos klausimais;“.
8.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-12-30 įsakymu Nr. 1R-382 priimtų Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių (toliau – Taisyklės):
1 punktas – „Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklės (toliau – taisyklės) nustato vartojimo ginčų, kylančių tarp vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų, neteisminio sprendimo procedūros vartojimo ginčus nagrinėjančiose institucijose tvarką.“
5 punktas – „Prašyme nagrinėti vartojimo ginčą turi būti nurodyta: […]; 5.6. informacija, ar ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nesprendžia teismas arba vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, ar ginčo nagrinėjimas nebuvo nutrauktas pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnį, ar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to paties ginčo ir ar nėra priimtas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl to paties ginčo; […].“
6 punktas – „Jeigu vartotojo kreipimasis neatitinka šių taisyklių 4 ir (ar) 5 punktuose nustatytų reikalavimų, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nustato ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą trūkumams pašalinti. Jeigu vartotojas per nustatytą terminą trūkumus pašalina, vartotojo kreipimasis laikomas pateiktu tą dieną, kai gaunamas reikalavimus atitinkantis vartotojo kreipimasis. Aiškūs vartotojo kreipimosi netikslumai nelaikomi trūkumais.“
8 punktas – „Prašymo nagrinėti vartojimo ginčą priėmimo klausimą vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija išsprendžia priimdama rezoliuciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vartotojo prašymo ir kitų šių taisyklių 4 punkte nurodytų dokumentų gavimo. Tai laikoma vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros pradžia.“
13 punktas – „Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, priėmusi nagrinėti vartojimo ginčą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčia vartotojui pranešimą apie tai, kad pradėta ginčo neteisminio sprendimo procedūra. Pranešime vartotojui taip pat pateikiama ši informacija: […]; 13.2. išaiškinimas, kad su vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu dėl ginčo esmės nesutinkantis vartotojas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti ginčą iš esmės; […].“
33 punktas – „Ginčo šalys privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai ir nevilkinti ginčo nagrinėjimo. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija imasi priemonių, kad ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir nevilkintų ginčo nagrinėjimo, ir siekia, kad ginčas būtų tinkamai išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką.“
36 punktas – „Vartojimo ginčas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl ginčo esmės priimtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto šių taisyklių 4 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos. Jeigu dėl pagrįstų priežasčių per šį terminą vartojimo ginčas negali būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gali šį terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau negu 30 dienų. Ginčo šalims turi būti pranešta apie šio termino pratęsimą.“
8.3. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1-128 patvirtinto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento (toliau – Darbo reglamentas) 15 punktas – „Skyrių vedėjai yra asmeniškai atsakingi už skyriams pavestų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, darbo organizavimą, taip pat Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus, jo pavaduotojo ir kanclerio pavedimų vykdymą.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
- Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) praktika – „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (KT 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada).
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008 – „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika:
11.1. 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […]“;
11.2. 2018-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. P-5-50-502/2018 – „Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama. […]“;
11.3. „Terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją […]“ (2013-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013).
11.4. „Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu“ (2012-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012).
Tyrimo išvados
- Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pažymėtinos toliau nurodytos aplinkybės:
12.1. Pareiškėja skundžiasi tuo, jog Tarnyba nepagrįstai nutraukė vartojimo ginčo nagrinėjimą, galimai vilkino skundo (vartojimo ginčo) nagrinėjimą, nepagrįstai prašė procesinių dokumentų, nepranešė apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą.
12.2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybės įstaiga prie Teisingumo ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą, ne teismo tvarka sprendžianti vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus.
Skundo klausimai iš esmės yra susiję su problemomis, kilusiomis iš civilinių (vartojimo) teisinių santykių (vartojimo ginčo). Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriai netiria skundų, kilusių iš civilinių (vartojimo) teisinių santykių, ir nesprendžia su tuo susijusių ginčų, nevertina administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Seimo kontrolierius negali įsiterpti į VVTAT kompetenciją nagrinėjant vartojimo ginčus. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjų skundus, pati savarankiškai priima sprendimus. Tarnyba kiekvienoje su vartojimo ginčo nagrinėjimu susijusioje situacijoje turi savo poziciją, o Seimo kontrolierius neturi įgaliojimų įpareigoti ją pakeisti arba panaikinti.
Iš Skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad dėl tarp šalių kilusio ginčo Bendrovė 2022-08-16 kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kur yra iškelta civilinė byla. Vadovaujantis VTAĮ 26 straipsnio nuostatomis, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo nagrinėjimą, jeigu viena iš ginčo šalių dėl nagrinėjamo ginčo kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą. Civilinio proceso kodekse yra įtvirtintas teismo proceso koncentracijos principas bei nuostatos, kad esant tarpusavyje susijusiems reikalavimams, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Taigi, dėl vartojimo ginčo sprendimo iš esmės Pareiškėja visus savo reikalavimus dėl galimai nekokybiškai atliktų paslaugų gali teikti teismui, kurio žinioje yra civilinė byla tarp paslaugų teikėjo ir vartotojos dėl apmokėjimo už šias paslaugas.
Pažymėtina ir tai, kad pagal VTAĮ 29 straipsnio 3 dalį, nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos sprendimu nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, minėtą sprendimą galėjo skųsti teismui.
12.3. Vadovaujantis VTAĮ 225 straipsnio nuostatomis, vartojimo ginčas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl ginčo esmės priimtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo to laiko, kai vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gavo šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus. Jeigu dėl pagrįstų priežasčių per šį terminą vartojimo ginčas negali būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gali šį terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau negu 30 dienų. Ginčo šalims turi būti pranešta apie šio termino pratęsimą.
12.4. Tyrimu nustatyta:
1) Pareiškėjos prašymas dėl nekokybiškai atlikto automobilio remonto Tarnyboje užregistruotas 2022-05-31. Kadangi prie prašymo nebuvo pridėti visi vartojimo ginčui išnagrinėti reikalingi dokumentai, 2022-06-09 el. paštu buvo paprašyta Pareiškėjos pašalinti trūkumus. Vadovaujantis VTAĮ 23 straipsnio nuostatomis, jeigu vartotojo kreipimasis neatitinka šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytų reikalavimų, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nustato ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą trūkumams pašalinti.
Prašomus papildomus dokumentus Pareiškėja pateikė 2022-06-09, 2022-06-13. 2022-06-15 raštu Tarnyboje buvo pradėta ginčo nagrinėjimo procedūra, apie tai Pareiškėja buvo informuota 2022-06-22 raštu, jai pateikta informacija, numatyta VTAĮ 225 straipsnio 3 dalyje (pažymos 7.1 papunktis). Tarnyba nepažeidė VTAĮ, Taisyklių nuostatų, laikydamasi nustatytų terminų ir procedūros ėmėsi veiksmų vartojimo ginčui nagrinėti.
2) Pagal VTAĮ 25 straipsnio nuostatas, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija pirmiausia imasi priemonių vartotojui ir paslaugų teikėjui sutaikinti ir siūlo vartojimo ginčą išspręsti taikiai. Tarnyba, vadovaudamasi minėto straipsnio nuostatomis, 2022-06-15 raštu kreipėsi į Bendrovę siūlydama ginčą išspręsti taikiai, o ginčo neišsprendus taikiai, pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl ginčo.
3) VTAĮ 23 ir 27 straipsniai (pažymos 7.1 papunktis) numato ginčo šalių pareigą pranešti vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai (tiriamu atveju Tarnybai), ar ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nesprendžia teismas, ar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to paties ginčo, ar kai pareiškiamas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme prašant nagrinėti ginčą iš esmės.
Bendrovė 2022-06-22 Tarnybą informavo, kad Utenos apylinkės teismas 2022-06-17 teismo įsakymu nutarė išieškoti iš Pareiškėjos skolą už automobilio remontą. Bendrovė Tarnybą 2022-08-02 raštu (el. paštu) informavo, kad Pareiškėja 2022-07-29 pareiškė prieštaravimus (Utenos apylinkės teismas juos priėmė). Šiuo atveju Tarnyba nepažeidė teisės aktų nuostatų laukdama informacijos iš šalių, ar Pareiškėja pareikš prieštaravimus dėl teismo išduoto įsakymo, ar įsakymas įsigaliojo, ar buvo panaikintas.
Bendrovė 2022-09-09 raštu Tarnybą informavo, kad 2022-08-16 su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl skolos priteisimo, ieškinys priimtas. Utenos apylinkės teismas, gavęs Pareiškėjos prieštaravimus, o Bendrovei pateikus ieškinį dėl skolos Kauno apylinkės teismui, 2022-09-01 nutartimi panaikino 2022-06-17 teismo įsakymą ir Kauno apylinkės teismui perdavė Bendrovės ieškinį nagrinėjimui.
Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjos taip pat buvo prašoma pateikti informaciją dėl kreipimosi į teismą (prieštaravimų dėl Utenos apylinkės teismo priimto įsakymo pateikimo, atsiliepimo į Bendrovės ieškinį pateikimo). Prašomą informaciją Pareiškėja pateikė atitinkamai tik 2022-09-05 (nors prieštaravimus teismui pateikė 2022-07-29) ir 2022-10-05. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis VTAĮ 25 straipsnio (pažymos 7.1 papunktis), Taisyklių nuostatomis (pažymos 8.2 papunktis), ginčo šalys privalo sąžiningai naudotis savo teisėmis ir nevilkinti ginčo nagrinėjimo.
Pažymėtina, kad VTAĮ nuostatose numatyta šalims pareiga pranešti apie pateiktą ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, bet ne pareiga pateikti teismui skirtus dokumentus (ieškinį, priešieškinį ir kita). Taigi, nėra teisinio pagrindo reikalauti ginčo šalis pateikti procesinių dokumentų, skirtų teismui, kopijas, kaip tai darė Tarnybos vyriausioji specialistė (pažymos 6.13.3 papunktis). Pažymėtina ir tai, kad esant poreikiui, Tarnyba pati turi teisę gauti reikiamus dokumentus iš institucijų, taip pat ir iš teismo.
4) Vadovaujantis VTAĮ nuostatomis, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju Tarnyba) nutraukia ginčo nagrinėjimą, kai viena iš ginčo šalių dėl nagrinėjamo ginčo kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą.
Bendrovė ieškinį dėl skolos priteisimo iš pareiškėjos Kauno apylinkės teismui pateikė 2022-08-16, apie tai Tarnybą informavo 2022-09-09 (Tarnyboje registruotas 2022-09-12) raštu. Tačiau Tarnyba sprendimą nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą priėmė tik 2022-10-25. Taigi, buvo praleistas 90 dienų terminas vartojimo ginčui išnagrinėti (sprendimas dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo procedūros priimtas 2022-06-15 Pareiškėjai pateikus visus prašomus dokumentus), vartojimo ginčo nagrinėjimas nebuvo pratęstas 30 dienų, Pareiškėja dėl prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo nebuvo informuota.
Kritikuotinas Tarnybos paaiškinimas dėl vyriausiosios specialistės nedarbingumo (pažymos 6.7 papunktis). Pažymėtina, kad vadovaujantis Tarnybos nuostatais, Darbo reglamentu, Tarnybos direktorius pagal kompetenciją užtikrina, kad Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, organizuoja darbą taip, kad būtų įgyvendinti Tarnybos tikslai ir uždaviniai, o skyrių vedėjai yra asmeniškai atsakingi už skyriams pavestų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, darbo organizavimą. Taigi, skyriaus vedėjas privalėjo organizuoti darbą taip, kad dėl Pareiškėjos prašymo sprendimas būtų priimtas nepažeidus VTAĮ nustatytų vartojimo ginčui išnagrinėti terminų, o jeigu yra svarbios priežastys vartojimo ginčo nagrinėjimo pratęsimui, laiku priimti sprendimą ir tinkamai apie tai informuoti Pareiškėją.
Pažymėtina ir tai, kad vartojimo ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu į bendrosios kompetencijos teismą kreipiasi viena iš ginčo šalių ir dėl objektyvių aplinkybių neįmanoma išnagrinėti ginčo ir priimti sprendimo. (VTAĮ 26 straipsnis). Taigi, laukti, kol Pareiškėja informuos dėl pateikto, nepateikto atsiliepimo į Bendrovės ieškinį, nebuvo būtina.
LVAT savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad terminai sprendimui priimti yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu (pažymos 11 punktas).
- Tarnyba savo veikloje privalo vadovautis VAĮ nustatytais principais, būtent atsakomybės už priimtus sprendimus principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal nepiktnaudžiavimo valdžia principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik pagal nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus, bet ir tai, kad jų veikla bei priimami sprendimai turi atitikti tam viešojo administravimo subjektui nustatytus tikslus. Teiktina rekomendacija dėl terminų, numatytų vartojimo ginčui nagrinėti, laikymosi.
- Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina:
14.1. Tarnyba, vadovaudamasi VTAĮ, Taisyklių nuostatomis, nutraukė vartojimo ginčo nagrinėjimą, nes bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamas civilinis ieškinys dėl skolos už automobilio remontą priteisimo. Taigi, aplinkybės dėl skolos priteisimo už automobilio remontą, dėl kurio kokybės Pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, sprendžiamos teisme, kuris nagrinės ginčą iš esmės, įvertinęs šalių pateiktus argumentus ir įrodymus.
Tarnyba ėmėsi VTAĮ, Taisyklėse nustatytų veiksmų (pranešimas dėl prašymo trūkumų pašalinimo, siūlymas ginčą baigti taikiu susitarimu ir kita) vartojimo ginčui išnagrinėti; pagal VTAĮ 29 straipsnio nuostatas, Pareiškėja turi teisę skųsti teismui ne tik Tarnybos sprendimą nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, bet ir kitus Tarnybos procedūrinius sprendimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktais bei 4 dalimi (jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja, kad skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme, o skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje, skundo tyrimas nutraukiamas), Skundo dalies tyrimas dėl pirmiau minimų aplinkybių nutrauktinas.
14.2. Tarnyba sprendimą nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą priėmė pažeidusi VTAĮ, Taisyklėse nustatytus terminus, sprendimo pratęsti vartojimo ginčo nagrinėjimo terminą nepriėmė ir Pareiškėjos apie tai neinformavo, nepagrįstai prašė Pareiškėjos pateikti teismui skirtus procesinius dokumentus. Skundas dėl šioje dalyje nurodytų aplinkybių pripažintinas pagrįstu.
- Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys į tai, kad:
15.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėja visus paaiškinimus, dokumentus, prieštaravimus turi teisę pareikšti nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos priteisimo, teikiant priešieškinį, ieškinį ir kita;
15.2. Seimo kontrolierius yra laikomas tarpininku tarp valdžios įstaigos ir žmogaus, nepriimančiu griežto pobūdžio privalomų sprendimų, siekiančių gerinti viešąjį administravimą ir žmogaus teisių padėtį šalyje ir nėra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą (priimti administracinius sprendimus, kontroliuoti įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimą, administruoti viešųjų paslaugų teikimą) ir / arba vykdyti teisingumą. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime išaiškino, kad Seimo kontrolieriai pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį nėra priskiriami nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai. Taigi, Seimo kontrolierė neteikia įpareigojamojo pobūdžio reikalavimų.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dalies dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareigūnų veiksmų, nutraukus vartojimo ginčo nagrinėjimą, tyrimą nutraukti.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dalį dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareigūnų veiksmų, pažeidus nustatytus terminus vartojimo ginčui išnagrinėti (priimti sprendimą), nepratęsus termino vartojimo ginčui išnagrinėti, neinformavus pareiškėjos, nepagrįstai prašius pateikti procesinius dokumentus, pripažinti pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorei rekomenduoja imtis priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas sprendimų dėl vartojimo ginčų priėmimas ir asmenų informavimas apie priimtus sprendimus.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Seimo kontrolierę prašoma informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė