PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBĄ

Dokumento numeris 4D-2021/1-12
Data 2021-01-12
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2021-01-05 gautas pakartotinis X (toliau vadinama ir – Draugija) nario Y (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau vadinama ir – VMVT, Tarnyba) pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2021-01-04 kreipimąsi dėl Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro valdymo strategijos pakeitimo projekto (Working document Strategic approach to the management of African Swine Fever for the EU, SANTE/7113/2015-Rev 12) pateikimo valstybine kalba ir teikiant atsakymą.

 

  1. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. „[…] mes 2020-09-25 gavome jūsų Seimo kontrolieriaus išvadas, tačiau […], mūsų nuomone, [VMVT] […] paneigė ankstesnius Seimo kontrolieriui pateiktus paaiškinimus“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Naujame [VMVT] paruoštame teisės akto projekte [VMVT] kaip savo sprendimo pagrindą nurodė į lietuvių kalbą neišverstą [Dokumentą], kurį […] atsisakė pateikti [Draugijai] lietuvių kalba […].“

2.3. „[…]. […] mūsų nuomone, mes turime teisę gauti [Dokumentą] lietuvių kalba iš [VMVT].“

 

  1. Seimo kontrolieriaus Pareiškėjas prašo: „[…] atnaujinti tyrimą […]“, „[…] ištirti naujas aplinkybes […]“.

 

  1. Kartu su skundu, be kitų dokumentų, pateikta:

4.1. Pareiškėjo (Draugijos) 2021-01-04 kreipimasis elektroniniu paštu, adresuotas VMVT (kopija); juo prašoma: „[…] artimiausių valandų bėgyje pateikti [Dokumentą] lietuvių kalba, nes […] jūsų projektas „Dėl 2021–2025 metų afrikinio kiaulių maro plitimo šernų populiacijoje valdymo plano patvirtinimo“ be jame minimo [Dokumento] lietuvių kalba, […], yra nelegitimus“;

4.2. VMVT 2021-01-04 atsakymas Pareiškėjui (Draugijai) į jo 2021-01-04 kreipimąsi (kopija); jame nurodyta:

4.2.1. „[…]. VMVT parengė ir pateikė derinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl 2021-2025 metų afrikinio kiaulių maro plitimo šernų populiacijoje valdymo plano patvirtinimo“ projektą (toliau – įsakymo projektas) […]“;

4.2.2. „Atkreipiame dėmesį, kad įsakymo projektas parengtas ir pateiktas pastaboms pateikti valstybine kalba, kaip tai yra reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės kalbos vartojimą. Įsakymo projektas pateiktas viešai svarstyti (paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje) ir visi suinteresuoti asmenys gali pateikti pastabas. Primename, kad tai – pirminis projektas, kuris, vadovaujantis teisėkūros principais, yra diskutuotinas. […]“;

4.2.3. „Kadangi dalies medžiotojus vienijančių organizacijų buvo išreikštas pageidavimas aptarti projektą naudojant interaktyvias programas, informuojame, kad kviečiame prisijungti Zoom programa š. m. sausio 12 d. 14 val., paspaudus žemiau esančią nuorodą: […]. […].“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

 

  1. 5. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai

5.1. Įstatymai:

5.1.1. Konstitucijoje nustatyta:

14 straipsnis – „Valstybinė kalba – lietuvių kalba.“

5.1.2. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:

12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […].“

5.1.3. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatyta:

3 straipsnio 1 dalis – Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis.“

4 straipsnio 1 dalis – „Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.“

6 straipsnio 1 dalis – „Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: […] 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; […].“

5.1.4. Valstybinės kalbos įstatyme nustatyta:

4 straipsnis – „Visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba.“

5 straipsnis – „Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba.“

7 straipsnis – „Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų ir organizacijų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, policijos ir teisėsaugos tarnybų, prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba.“

5.1.5. Veterinarijos įstatyme nustatyta:

6 straipsnio 3 dalis – „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal kompetenciją, nustatytą šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, priima teisės aktus.“

5.1.6. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta:

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį […].“

5.1.7. Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta:

9 straipsnio 2 dalis – „Rengiant teisės akto projektą, kuriuo Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos teise ar tarptautine teise, turi būti įvertintos visos galimos alternatyvos ir iš jų parinktas labiausiai Lietuvos interesus atitinkantis sprendimas.“

14 straipsnis – „1. Teisės aktų projektai rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos. […]. 6. Teisės aktuose pateikiant nuorodą į kitus teisės aktus, išskyrus įstatymus, nurodomi teisės aktą priėmusio subjekto (subjektų) pavadinimas (pavadinimai), teisės akto priėmimo data, teisės akto rūšis, teisės aktą priėmusio subjekto (subjektų) suteiktas numeris, visas teisės akto pavadinimas. 7. Teisės akte, kuriuo derinamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, turi būti nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. […].“

15 straipsnis – „1. Rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas. 2. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. […]. 3. Įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu. Rengiant kitus teisės aktų projektus, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“

5.1.8. Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta:

3 straipsnis – „1. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.
2. Teismas […] nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus“;

5 straipsnis – „1. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“;

17 straipsnis – „1. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: 1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus […]“;

23 straipsnis – „1. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys […] kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. […] 5. Šio įstatymo nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. 6. Kitais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui“;

29 straipsnis – „1. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.“

5.2. Kiti teisės aktai:

5.2.1. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (Vyriausybės 2017-11-15 nutarimo Nr. 933 redakcija) patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse reglamentuojama:

35 punktas – „Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […] 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys […].“

38 punktas – „Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą […] informaciją, […] priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo
ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas
skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. […].“

5.2.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose reglamentuojama:

1 punktas – „Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatomi teisės akto projekto formos, struktūros, turinio, teisės terminijos, teisės akto keitimo ir pripažinimo netekusiu galios teisės technikos reikalavimai.“

5 punktas – „Teisės aktų projektai turi atitikti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus teisėkūros principus ir kitus šiame įstatyme nustatytus įstatymo ir kito teisės akto formos, struktūros, turinio, teisės terminijos reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. Teisės aktų projektai taip pat turi atitikti Rekomendacijose ir Dokumentų rengimo taisyklėse nustatytus teisės akto formos, struktūros ir teisės technikos reikalavimus.“

5.2.3. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019-08-30 įsakymo Nr. VE-41 redakcija) patvirtintose Dokumentų rengimo taisyklėse reglamentuojama:

4.4 punktas – „Dokumento sudarytojas – įstaiga, jos administracijos padalinys, kolegialus vienetas, įstaigos vadovas ar kitas teisės aktų nustatytus įgaliojimus sudaryti dokumentus turintis asmuo.“

5.2.4. 2021–2025 metų afrikinio kiaulių maro plitimo šernų populiacijoje valdymo plano projekte (2020-12-15, reg. Nr.  20-17387) numatyta:

„2. Planas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro valdymo strategiją, pateiktą Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato
2020-04-29 darbiniame dokumente Nr. SANTE/7113/2015-Rev.12, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 3 ir 8 dalis, Afrikinio kiaulių maro kontrolės reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. B1-892 „Dėl Afrikinio kiaulių maro kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ […].“

 

Skundo tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:

1999-10-21 nutarime byloje Nr. 14/98 konstatuota:

„[…]. Pagal Konstitucijos 14 straipsnį lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. […]. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba. […].“

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika

7.1. 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012) konstatuota:

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). […].“

7.2. 2008-08-07 nutartyje (administracinė byla Nr. AS146-423/08) konstatuota:

„[…]. […] Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte įrašyta bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą, kuriame nustatyta sprendimo apskundimo tvarka, nelaikytina tinkamu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymu. Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. […].“

 

 

Tyrimo išvados

 

  1. Pareiškėjas skundėsi Seimo kontrolieriui dėl VMVT pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2021-01-04 kreipimąsi dėl Dokumento pateikimo valstybine kalba ir teikiant atsakymą.

 

  1. Seimo kontrolierius pažymi, kad Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas, visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus turi tvarkyti ir tarp savęs susirašinėti valstybine kalba. Vadovaujantis to paties teisės akto 7 straipsniu, valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų ir organizacijų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, policijos ir teisėsaugos tarnybų, prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas savo praktikoje taip pat yra akcentavęs, kad „valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus“ ir kad „lietuvių kalba […] privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba“ (pažymos
6 punktas).

 

  1. Vadovaujantis Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, VMVT pagal kompetenciją, nustatytą šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, priima teisės aktus.

Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Vadovaujantis šio teisės akto 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, rengiant teisės akto projektą, kuriuo Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos teise ar tarptautine teise, turi būti įvertintos visos galimos alternatyvos ir iš jų parinktas labiausiai Lietuvos interesus atitinkantis sprendimas. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktų projektai turi būti rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos, teisės aktuose pateikiant nuorodą į kitus teisės aktus, išskyrus įstatymus, turi būti nurodomi teisės aktą priėmusio subjekto (subjektų) pavadinimas (pavadinimai), teisės akto priėmimo data, teisės akto rūšis, teisės aktą priėmusio subjekto (subjektų) suteiktas numeris, visas teisės akto pavadinimas. Atitinkamai, teisės akte, kuriuo derinamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, turi būti nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus (Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1, 6, 7 dalys).

 

  1. Be pirmiau minėtos teisėkūros funkcijos, VMVT taip pat vykdo ir viešojo administravimo bendrąsias funkcijas, susijusias su prašymų (skundų) nagrinėjimu, ir kt.

Seimo kontrolierius pabrėžia, kad VMVT, kaip Lietuvos Respublikos valstybės institucija, vykdydama savo funkcijas, taip pat ir tas, kurios susijusios su asmenų prašymų (skundų) nagrinėjimu, turi laikytis pirmiau minėtų Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. To paties teisės akto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dokumento sąvoka, pagal kurią dokumentu laikytina institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas dokumentų tikslumo principas, reiškiantis, jog pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus (informaciją) (pažymos 5.1.3 punktas).

Taigi, institucijos (įtraukiant ir VMVT) privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams tik tuos dokumentus (informaciją), kuriais savo veikloje jos disponuoja, vykdydamos viešąsias funkcijas.

Iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos (dokumentų) nustatyta:

11.1. VMVT, įgyvendindama Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas ir laikydamasi Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų reikalavimų, parengė ir Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) viešai paskelbė 2021–2025 metų afrikinio kiaulių maro plitimo šernų populiacijoje valdymo plano projektą (toliau vadinama – Plano projektas) valstybine kalba visuomenei susipažinti, pastaboms pateikti. Atsižvelgdama į Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 6, 7 dalyse reglamentuojamas nuostatas, VMVT Plano projekto 2 punkte nurodė, kad jis parengtas, be kita ko, atsižvelgiant į Dokumente numatytus reikalavimus (pažymos 5.2.4 punktas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog prašomas Dokumentas Europos Komisijos oficialioje interneto svetainėje pateikiamas ir viešai prieinamas anglų kalba;

11.2. susipažinęs su Plano projektu, Pareiškėjas (Draugija) 2020-01-04 elektroniniu paštu kreipėsi į VMVT, prašydamas pateikti Dokumentą valstybine kalba (pažymos 4.1 punktas);

11.3. VMVT 2020-01-04 elektroniniu paštu pateikė Pareiškėjui (Draugijai) atsakymą. Iš minėto atsakymo turinio nustatyta, kad prašomas Dokumentas nebuvo išverstas į valstybinę kalbą ir pateiktas Pareiškėjui (Draugijai). VMVT 2020-01-04 atsakyme atkreipė dėmesį, jog pats Plano projektas parengtas ir pateiktas derinti su visuomene valstybine kalba, kaip tai nustatyta Valstybinės kalbos įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės kalbos vartojimą. VMVT taip pat pažymėjo, kad 2021-01-12 organizuojamas pasitarimas (nuotoliniu būdu) su medžiotojus vienijančiomis organizacijomis, siekiant aptarti Plano projekte numatytą teisinį reguliavimą (pažymos 4.2 punktas). Taigi, jeigu Pareiškėjui (Draugijai) yra kilę tam tikrų neaiškumų dėl Plano projekte numatytų nuostatų, galima savo klausimus, pastebėjimus pateikti VMVT minėto pasitarimo metu.

Kas sietina dėl VMVT atsisakymo pateikti Pareiškėjui (Draugijai) Dokumentą valstybine kalba pagrįstumo, Seimo kontrolierius visų pirma pažymi ir primena, kad Seimo kontrolieriaus 2020-09-22 pažymoje Nr. 4D-2020/1-833 buvo akcentuota, jog VMVT nėra Dokumento sudarytoja Dokumentų rengimo taisyklių 4.4 punkte įtvirtintų nuostatų prasme (pažymos 5.2.3 punktas). VMVT kompetencijai nepriskirtina rengti Dokumento, atlikti jo papildymą (tikslinimą). VMVT neturi pareigos atlikti kitos institucijos parengto dokumento vertimo iš anglų kalbos į valstybinę kalbą (VMVT nevykdo vertimo funkcijos). Nagrinėjamu atveju Dokumento sudarytoja yra Europos Komisija, kuri parengė šį dokumentą oficialiąja kalba (Dokumentas parengtas ir paskelbtas Europos Komisijos interneto tinklalapyje tik anglų kalba, nėra išverstas į ES valstybių narių valstybines kalbas). Europos Komisija, vadovaudamasi jos veiklai taikytinais Europos Sąjungos teisės aktais,  sprendžia dėl jos parengtų dokumentų vertimo į valstybių narių kalbas poreikio ir užtikrina vertimą, jeigu tai būtina. Dokumentas yra Europos Sąjungos valstybėms narėms skirtas darbinis  dokumentas, parengtas informavimo ir konsultavimo tikslais, į kurį valstybės narės turi atsižvelgti rengdamos nacionalinius šernų populiacijos valdymo veiksmų planus. Europos Komisijos vidaus darbe (įtraukiant ir darbinių dokumentų rengimą) vartojamos anglų, prancūzų ir vokiečių kalbos, o su kitomis ES institucijomis, valstybėmis narėmis ir piliečiais bendraujama visomis oficialiosiomis kalbomis. Pažymėtina, kad Pareiškėjo prašomas pateikti darbinis dokumentas (Dokumentas) jokių tiesioginių pasekmių Pareiškėjo (Draugijos) teisėms ir teisėtiems interesams nesukelia.

Kaip minėta, VMVT, vykdydama Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą funkciją ir atsižvelgdama, be kita ko, į Dokumente įtvirtintas nuostatas, parengė Plano projektą (valstybine kalba), kuris, kitaip nei Dokumentas, yra VMVT veiklos dokumentas ir prieinamas viešai visuomenei susipažinti. Seimo kontrolierius akcentuoja, kad Plano projekto 2 punkto nuostatos įtvirtina teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujantis buvo parengtas šis projektas. Dokumento (kaip vieno iš teisės aktų) nurodymas Plano projekto 2 punkte nepakeičia nei Dokumento sudarytojo (Europos Komisijos), nei jo paskirties (darbinis dokumentas, parengtas informavimo ir konsultavimo tikslais), Dokumentas savaime netampa VMVT veiklos dokumentu. Taip pat pažymėtina, kad VMVT parengto teisės akto projekto (nagrinėjamu atveju – Plano projekto) galimi trūkumai, neatitikimai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintoms Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijoms (pažymos 5.2.2 punktas (pavyzdžiui, dėl VMVT direktoriaus įsakymu tvirtinamo Plano projekto parengimo, teisinio pagrindo nurodymo ir / arba kt.) nepakeičia paties Dokumento bei jame įtvirtintų nuostatų. Pažymėtina, kad, prireikus, VMVT greta viešai atliekamo tam tikro teisės akto projekto rengimo gali kreiptis konsultacijos į Teisingumo ministeriją, kaip instituciją, vertinančią rengiamų teisės aktų atitiktį Europos Sąjungos teisei ir teikiančią valstybės institucijoms metodinę pagalbą nacionalinės teisės derinimo su Europos Sąjungos teise klausimais (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 8.3, 8.10 punktai).

Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad, pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuostatas, rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, jo metu nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Remiantis to paties teisės akto 15 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai turi būti pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu, o rengiant teisės aktų projektus, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (pažymos 5.1.7 punktas). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad siūlomo teisinio reguliavimo paiškinimas, pagrindimas, galimų alternatyvų, taip pat teisinio poveikio vertinimas ir pan. turi būti išdėstyta parengto teisės akto projekto aiškinamajame rašte arba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 5 punkto nuostatomis, teisės aktų projektai (įtraukiant ir VMVT rengiamus teisės aktų projektus) turi atitikti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus teisėkūros principus ir kitus šiame įstatyme nustatytus įstatymo ir kito teisės akto formos, struktūros, turinio, teisės terminijos reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. Teisės aktų projektai taip pat turi atitikti šiose rekomendacijose ir Dokumentų rengimo taisyklėse nustatytus teisės akto formos, struktūros ir teisės technikos reikalavimus.

 

  1. Vis dėlto Seimo kontrolierius akcentuoja, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojami pagrindiniai principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai (įtraukiant ir VMVT), vienas jų – išsamumo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės) 35.2 punkte įtvirtintomis nuostatomis, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją turi būti atsakoma pateikiant prašomą informaciją Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Atitinkamai, atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą informaciją priežastys, asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (Taisyklių 38 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad kartu su VMVT 2021-01-04 atsakymu Pareiškėjui (Draugijai) prašomas Dokumentas valstybine kalba nebuvo pateiktas, ir vadovaujantis Taisyklių 35.2, 38 punkto nuostatomis (pažymos 5.2.1 punktas), taip pat laikantis išsamumo, atsakingo valdymo, gero administravimo principų (pažymos 5.1.6 ir 7.1 punktai), pažymėtina, kad minėtame atsakyme VMVT turėjo pareigą aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsisakymo išversti  Dokumentą į valstybinę kalbą ir jį pateikti motyvus (teisinį ir faktinį pagrindą) bei atsakymo apskundimo tvarką, tačiau to nepadarė.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolieriaus 2020-09-22 pažymoje Nr. 4D-2020/1-833 VMVT buvo teikta rekomendacija imtis priemonių, kad ateityje VMVT gavus asmens kreipimąsi dėl informacijos (dokumentų) pateikimo, į kreipimąsi būtų atsakoma Taisyklėse įtvirtinta tvarka bei terminais (o tais atvejais, kai atsisakoma pateikti asmeniui jo prašomą informaciją (dokumentus), atsakyme būtų aiškiai nurodoma jo apskundimo tvarka). Nepaisant to, kaip nustatyta šio tyrimo metu, į pirmiau minėtą Seimo kontrolieriaus rekomendaciją VMVT rengiant 2021-01-04 atsakymą Pareiškėjui (Draugiją) atsižvelgta nebuvo.

Seimo kontrolierius taip pat pažymi, kad institucijai aiškiai ir argumentuotai nurodžius atsisakymo pateikti prašomą informaciją (dokumentus) pagrindą, asmuo gali jį/juos įvertinti ir nesutikimo atveju kreiptis į administracinių ginčų komisiją arba / administracinį teismą, kadangi tokiu tokiu atveju būtų galima konstatuoti esant ginčą dėl teisės (teisės į informaciją). VMVT sprendimai (taip pat ir tie, kurie susiję su atsisakymu pateikti prašomą informaciją (dokumentus) yra individualūs administraciniai aktai. Individualių administracinių aktų teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (šio rašto 5.1.8 punktas). Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, VMVT tikslinga atkreipti dėmesį į LVAT praktiką dėl atsakymo apskundimo tvarkos pareiškėjams tinkamo išaiškinimo (pažymos 7.2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VMVT teiktinos rekomendacijos.

 

  1. Apibendrinant, Pareiškėjo skundas dėl VMVT pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2021-01-04 kreipimąsi dėl Dokumento pateikimo valstybine kalba ir teikiant atsakymą, pripažintinas pagrįstu pagal pažymos 12 punkte pateiktas išvadas.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

X nario Y skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Y 2021-01-04 kreipimąsi dėl Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro valdymo strategijos pakeitimo projekto (Working document Strategic approach to the management of African Swine Fever for the EU, SANTE/7113/2015-Rev 12)  pateikimo valstybine kalba ir teikiant atsakymą, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai rekomenduoja:

1) pateikti Y paaiškinimus raštu dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2021-01-04 atsakymo apskundimo tvarkos; rašto kopiją pateikti Seimo kontrolieriui;

2) imtis papildomų priemonių, kad ateityje, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai gavus asmens kreipimąsi dėl informacijos (dokumentų) pateikimo, į kreipimąsi būtų atsakoma laikantis išsamumo, atsakingo valdymo, gero administravimo principų, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse įtvirtintos tvarkos (ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad atsisakant pateikti asmeniui jo prašomą informaciją (dokumentus), atsakyme būtų aiškiai nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys bei atsakymo apskundimo tvarka).

 

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierius                                                                                            Augustinas Normantas