PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBĄ, VALSTYBINĘ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBĄ IR VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2022/1-182/4D-2022/2-201 |
---|---|
Data | 2022-05-16 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBĄ, VALSTYBINĘ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBĄ IR VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Erika Leonaitė/ Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2022-02-14 gavo X (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė), AB Vilniaus šilumos tinklų (toliau citatose ir tekste vadinama – Bendrovė), Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau citatose ir tekste vadinama – VVTAT) bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau citatose ir tekste vadinama – VERT) pareigūnų veiksmų (neveikimo), pavadintą „Dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo, pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta) (toliau vadinama – Skundas).
- Skunde pažymėta, kad Pareiškėjas 2021-08-23 kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau „Per įvairias žinybas mano prašymo nagrinėjimas tęsiasi iki šiol. […]. Skundo esmė: nesąžiningi darbuotojai, pasinaudoję gyventojų solidžiu amžiumi bei jų patiklumu, savavališkai nustato perteklinius įkainius“ (už „sugedusio ventiliaus keitimo vonios kambaryje prieš skaitliuką“ bei naujos plombos įrengimo darbus). „Ypač, kai ženkliai išaugo kainos už komunalines paslaugas. Ši situacija dar labiau didina atskirtį tarp gyventojų ir valdžios, sukuria negatyvias tendencijas bei pasekmes. […]. Tai ne tik <…>-osios daugiabučių namo [<…>, Vilnius] savininkų bendrijos [toliau citatose ir tekste vadinama – Bendrija] tipinis vaizdelis, bet ir visos Lietuvos panorama, kuri be jokios priežiūros ir kontrolės, kai pažeidžiami ne tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, bet ir konstitucinės bei prigimtinės žmogaus teises […]“.
TYRIMAS IR IŠVADOS
- Seimo kontrolierės informavo Pareiškėją, kad:
3.1. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pagal kompetenciją tirs Skundo dalį dėl VVTAT bei VERT pareigūnų veiksmų (neveikimo), Seimo kontrolierė Milda Vainiutė – Skundo dalį dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo);
3.2. atsižvelgiant į tai, kad Skunde nurodytų aplinkybių, susijusių akcinių bendrovių veikla, tyrimas nepriklauso Seimo kontrolierių kompetencijai (prireikus, ginčas dėl galimai netinkamos Bendrovės veiklos nagrinėtinas teisme), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (toliau citatose ir tekste vadinama – SKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais, pagal kuriuos Seimo kontrolierius priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą (jo dalį), jeigu skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolierių kompetencijai ir kai padaro išvadą, kad skundą (jo dalį) nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje, Seimo kontrolierės nenagrinės Skundo dalies dėl Bendrovės veiklos.
- Iš kartu su Skundu pateiktų dokumentų nustatyta:
4.1. 2021-08-23 prašyme „Dėl tikslinės informacijos pateikimo“, adresuotame VVTAT (toliau vadinama – Prašymas VVTAT; taip pat adresuotas Bendrovei), rašoma:
„Į mane kreipiasi daugelis senyvo amžiaus gyventojų dėl nesąžiningų paslaugų tiekimo (sugedusio ventiliaus keitimo vonios kambaryje prieš skaitliuką bei naujos plombos), kai specialistai už savo darbą, kuris trunka apie dešimt minučių, pakeičiant sugedusį karšto vandens ventilį nauju bei atjungiant ir įjungiant karšto vandens tiekimą, reikalauja nepagrįstai dideles sumas pinigų – iki šimto eurų už darbą, kadangi neva tokie įkainiai, kuriuos nustato bendrijų pirmininkai. […]. Anksčiau už sugedusio karšto vandens ventilio keitimą vonioje prieš karšto vandens skaitliuką Bendrovė neimdavo jokio mokesčio. […]. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu [toliau citatose ir tekste vadinama – VAĮ], prašau pateikti tikslinę informaciją dėl esamos situacijos ir tuo pačiu užkirsti kelią panašioms veikoms bei savavališkų įkainių taikymui.“
4.2. Bendrovė 2021-09-14 raštu Pareiškėją informavo, kad Bendrovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, <…>, Vilniuje (toliau – Namas), šilumos ir karšto vandens tiekėja. „Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 dalyje yra nustatyta karšto vandens tiekėjo arba šio įstatymo
15 str. 2 dalyje nustatytu atveju esamo tiekėjo pareiga įrengti vartotojo bute ar kitoje patalpoje karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrinti jų tinkamą techninę būklę ir organizuoti patikrą. Atitinkamai karšto vandens tiekėjas vykdydamas pareigas Namo butuose / patalpose įrengė karšto vandens skaitiklius, priklausančius karšto vandens tiekėjui. Nuo karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių įrengimo datos yra skaičiuojamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis. Karšto vandens skaitiklių plombavimas / nuplombavimas neapmokestinamas.“
„Pranešame, kad mūsų Bendrovė šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose nevykdo. Informuojame, kad uždaromoji armatūra (ventilis) yra Namo / buto vidaus sistemos dalis ir jo keitimą atlieka Namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas ar Namo administratorius savininko lėšomis.“
4.3. VVTAT 2021-08-26 raštu Nr. 4E-22282 (toliau vadinama – VVTAT Atsakymas) Pareiškėją informavo:
„Atsižvelgdami į Prašyme VVTAT [„dėl apmokėjimo už Bendrovės teikiamas paslaugas“] nurodytas aplinkybes, pažymime, kad VVTAT kompetencija energetikos srityje nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 34′ straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis VVTAT Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, taip pat Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatos taikomos tik tada, kai nėra kitų įstatymų, nustatančių nesąžiningos komercinės veiklos ypatumus.
Vadovaujantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja VERT.“
VVTAT, vadovaudamasi Energetikos įstatyme nustatyta kompetencija ir VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, „perduoda Pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją nagrinėti VERT. Apie nagrinėjimo rezultatus prašome informuoti Pareiškėją ir VVTAT“.
4.4. VERT 2021-09-24 raštu Nr. R2-(VTGI)-5792 Pareiškėją informavo, kad gavo VVTAT persiųstą Prašymą VVTAT „dėl reikalaujamo apmokėti mokesčio už ventilio keitimo prieš karšto vandens skaitiklį ir karšto vandens skaitiklio perblombavimo darbus“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymas VERT) ir, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi bei Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktu, 2021-08-28 raštu Nr. R2-(VTGI)-5381 kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti informaciją Pareiškėjo prašymui nagrinėti, tačiau atsakymo dar nėra gavusi.
VERT pažymėjo, kad, vadovaudamasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 26 punktu, „kuriame nustatyta, jog prašymo nagrinėjimo terminą galima pratęsti iki 20 darbo dienų, VERT pratęsia Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminą iki
2021-10-21“.
4.5. VERT 2021-10-14 raštu Nr. R2-(VTGI)-6127 atsakė Pareiškėjui į Prašymą (toliau citatose ir tekste vadinama – VERT Atsakymas), nurodydama:
4.5.1. Bendrovė 2021-09-28 raštu Nr. SD-3665 (reg. Nr. R1-12990) pateikė VERT atsakymą, kurio turinys analogiškas pacituotam pažymos 4.2 punkte;
4.5.2. „Dėl mokesčio už karšto vandens apskaitos prietaiso plombavimo darbus
Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, jog kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalis taip pat įtvirtina, jog karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus
tiekimo– vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį pagal VERT patvirtintą metodiką nustato savivaldybės taryba.
Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, darytina išvada, jog teisės aktai numato Bendrovės, kaip karšto vandens tiekėjos, pareigą įrengti, prižiūrėti ir atlikti patikrą karšto vandens atsiskaitomuosius prietaisus butuose ir už šias paslaugas taikyti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, nustatytą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos.
Bendrovė pažymėjo, kad, vykdydama karšto vandens tiekimo veiklą, įrengia, prižiūri bei atlieka karšto vandens skaitiklių patikrą, už tai skaičiuodama patvirtintą karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, taip pat pažymėjo, kad skaitiklių plombavimo ir / ar nuplombavimo atskirai neapmokestina.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad atskiro mokesčio už karšto vandens apskaitos prietaiso, kuris priklauso šilumos ir karšto vandens tiekėjui, plombavimo darbus Bendrovė netaiko“;
4.5.3. „Dėl mokesčio už vartotojo sistemoje esančios uždaromosios armatūros
(ventilio) keitimą
Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 […] (toliau – Aprašas), 1 punktas įtvirtina, kad šis Aprašas nustato, kaip atliekama pastato savininkui arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų šilumos punktų kartu su šildymo ir karšto vandens sistemomis (toliau – šildymo ir karšto vandens sistema) arba šilumos bei karšto vandens tiekėjams priklausančių pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dalių priežiūra (eksploatavimas), kaip pasirenkamas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas), nustatomi Prižiūrėtojo atliekami pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbai ir jų periodiškumas.
Vadovaujantis Aprašo 27 punktu, už pastatų, daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbus mokama vadovaujantis teisės aktų (šio Aprašo 1 priedo 1, 3, 23 punktai) ir pastato savininko arba bendrojo naudojimo objektų valdytojo sudarytų su prižiūrėtoju pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutarčių nuostatomis, neviršijant savivaldybės tarybos nustatytų maksimalių pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifų.
Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, darytina išvada, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo šildymo ir karšto vandens sistemas turi prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojo pasirinktas prižiūrėtojas, arba daugiabučio valdytojo atstovas, turintis atitinkamą kvalifikaciją pagal su juo sudarytą sutartį. Už daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbus atsiskaitoma savivaldybės nustatytais šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifais.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – tai statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti, o 4 punkte įtvirtinta, kad atskirosios statinio inžinerinės sistemos – vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti skirtos inžinerinės sistemos, nesusijusios su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.19 papunktyje nustatyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Pagal minėto reglamento 6.9 papunktį, vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pastatuose yra išskiriama vartotojo inžinerinė sistema, kaip bendro pastato inžinerinės sistemos dalis, už vartotojo inžinerinėje sistemoje esančių įrenginių (nagrinėjamu atveju karšto vandens uždaromosios armatūros (ventilio), esančio prieš karšto vandens apskaitos prietaisą, kuri yra vartotojo inžinerinės sistemos dalis, eksploatavimą yra atsakingas vartotojas.
Pažymėtina, kad teisės aktais nėra reguliuojamas mokesčių už darbus, atliktus vartotojo inžinerinėje sistemoje, dydis. Tuo atveju, jei minėtus darbus atlieka pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, tokie darbai atliekami pagal pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojo ir pastato prižiūrėtojo sutartyje ar kitame dokumente nustatytomis sąlygomis ir kainomis.
Informuojame, kad, vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalimi, VERT tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas, kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai, tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais, vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų, nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą, išduoda energetikos veiklos licencijas ir leidimus, juos keičia, sustabdo licencijų ir leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų ir leidimų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą ar leidimais reguliuojamą veiklą, išduoda energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatus, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo reguliuojamąją veiklą, nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą, tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos įrenginių įrengimą, organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos darbuotojų atestavimą ir kt. Vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi VERT ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje.
Atsižvelgdami į aukščiau nurodytą VERT kompetenciją bei tai, kad vartotojo inžinerinės sistemos uždaromosios armatūros (ventilio), esančio prieš karšto vandens apskaitos prietaisą, keitimo mokesčio dydis nėra reguliuojamas, VERT nėra teisės aktais įgaliota imtis priemonių dėl šio mokesčio dydžio taikymo“;
4.5.4. „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 […] (toliau – Nuostatai), 8 punktas pateikia sąrašą paslaugų, už kurias pastato bendraturčiams apskaičiuojami mokėjimai ir įmokos, bei nustato, kad už kitas nei 8.1 ir 8.6 papunkčiuose nurodytas paslaugas – pagal šių paslaugų pirkimo sutartyje nustatytą paslaugos kainą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintas šių paslaugų sąmatas ir tarifus (Nuostatų 8.7 papunktis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu, butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų […] veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles atlieka savivaldybė.
VERT, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, Pareiškėjo prašymą dalimi dėl vartotojo inžinerinės sistemos uždaromosios armatūros (ventilio), esančios prieš karšto vandens apskaitos prietaisą, keitimo, kurį organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, mokesčio dydžio perduoda Savivaldybei“;
4.5.5. Savivaldybė 2022-02-01 raštu Nr. A51-14483/22(3.3.2.26E-BŪS) (toliau vadinama – Savivaldybės Atsakymas), gavusi VERT persiųstą Prašymą VERT (toliau vadinama – Prašymas Savivaldybei), Pareiškėją informavo:
„[…] viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, t. y. institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti taip, kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama. Skyriaus vykdomos butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų […] veiklos priežiūros ir kontrolės pagrindai, apimtis ir tvarka yra apibrėžti Savivaldybės tarybos 2020-04-15 sprendimu Nr. 1-493 patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėse (toliau – Taisyklės).
Paaiškiname, kad valdytojų teikiamos remonto ar atnaujinimo darbų paslaugos patalpų savininkų atsakomybės ribose yra laikytinos privačiai teikiamomis paslaugomis, nesusijusiomis su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra. Skyrius nėra įgaliotas vykdyti valdytojų veiklos, sietinos su privačių paslaugų teikimu ir taikomų už pirmiau nurodytas paslaugas įkainių dydžių, priežiūros ir kontrolės (Taisyklių 12.10 papunktis). […].“
- Seimo kontrolierės, atsižvelgusios į pirmiau aprašytas aplinkybes kreipėsi į:
5.1. VERT, prašydamos pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus, ar VERT, persiųsdama Prašymą VERT nagrinėti Savivaldybei, svarstė Savivaldybės nurodytą ir šiame rašte pacituotą informaciją apie aplinkybes, susijusias su galima Savivaldybės kompetencijos apimtimi (pažymos 4.5.5 papunktis), jeigu nesvarstė – nurodyti priežastis; atsižvelgus į Savivaldybės nurodytas aplinkybes, susijusias su galima Savivaldybės kompetencijos apimtimi, papildomai motyvuotai paaiškinti Prašymo VERT persiuntimo Savivaldybei priežastis ir kt.;
5.2. VVTAT – pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus, ar VVTAT, persiųsdama Prašymą VVTAT nagrinėti VERT, svarstė galimybę persiųsti šį prašymą nagrinėti ir Savivaldybei, ar atsižvelgė į Savivaldybės nurodytas aplinkybes, susijusias su galima Savivaldybės kompetencijos apimtimi (pažymos 4.5.5 papunktis), jeigu nesvarstė – nurodyti priežastis; motyvuotai paaiškinti, kodėl VVTAT galimai nesusipažino su Prašymo VVTAT turiniu, nes VVTAT Atsakyme klaidingai pažymėjo, kad Prašymas VVTAT yra „dėl apmokėjimo už Bendrovės teikiamas paslaugas“ (pažymos 4.3 punktas), kartotinai įvertinti VVTAT kompetenciją nagrinėti Prašymą VVTAT / jo nenagrinėti ir priimti atitinkamus sprendimus dėl Prašymo VVTAT nagrinėjimo / nenagrinėjimo ir kt.;
5.3. Aplinkos ministeriją – atsižvelgus į pažymos 4.5.5 papunktyje aprašytą Savivaldybės poziciją, kad „valdytojų teikiamos remonto ar atnaujinimo darbų paslaugos patalpų savininkų atsakomybės ribose yra laikytinos privačiai teikiamomis paslaugomis, nesusijusiomis su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra. […] [Savivaldybė] nėra įgaliota vykdyti valdytojų veiklos, sietinos su privačių paslaugų teikimu ir taikomų už pirmiau nurodytas paslaugas įkainių dydžių, priežiūros ir kontrolės (Taisyklių 12.10 papunktis)“, nors, pavyzdžiui, Taisyklių ir Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014-07-24 įsakymu Nr. D1-612 (toliau citatose ir teste vadinama – Pavyzdinės taisyklės), 12.10 punktuose nustatyta, kad savivaldybės kompetentingos tikrinti, ar valdytojas taiko kitus bendrijos narių ar patalpų savininkų nustatytus tarifus ir kt., pateikti motyvuotą nuomonę savivaldybių kompetencijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos patikrinimų (pagal Prašymo Savivaldybei turinį) apimčių klausimais, kai savivaldybių valdytojų veiklos taisyklių turinys yra tapatus Pavyzdinių taisyklių turiniui (šiuo atveju Savivaldybės Taisyklių turinys atitinka Pavyzdinių taisyklių turinį);
5.4. Savivaldybę – gavus Aplinkos ministerijos atsakymą į Seimo kontrolierių kreipimąsi, įvertinus Aplinkos ministerijos motyvuotą nuomonę dėl Savivaldybės kompetencijos valdytojo veiklos patikrinimo apimčių klausimais, prireikus kartotinai priimti sprendimą dėl Bendrijos veiklos patikrinimo pagal Prašymo Savivaldybei turinį atlikimo / neatlikimo ir apie tai informuoti Pareiškėją (Seimo kontrolierei pateikti atsakymo Pareiškėjui kopiją) ir kt.
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Išnagrinėjus VVTAT Seimo kontrolierei pateiktus informaciją, paaiškinimus, dokumentus nustatyta:
6.1. VVTAT „2021-08-24 gavo Pareiškėjo 2021-08-23 prašymą (reg. Nr. 7-2802 […])“ [Prašymas VVTAT].
VVTAT, „įvertinusi Prašyme VVTAT nurodytas aplinkybes ir keliamą reikalavimą, atsižvelgdama į tai, kad Pareiškėjas nurodė, jog skundžiamos paslaugos (sugedusio ventilio keitimo vonios kambaryje prieš skaitliuką bei naujos plombos) yra susiję su karšto vandens tiekimu bei apskaitos plombavimu ir anksčiau už tokias paslaugas Bendrovė neimdavo jokio mokesčio, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas)
34 straipsnio 4 dalimi, kurioje, be kita ko nustatyta, kad VERT ne teismo tvarka nagrinėja ginčus dėl apskaitos priemonių naudojimo, mokėjimo už paslaugas ir kitus ginčus energetikos srityje, ir VAĮ
11 straipsnio 4 dalimi, prašymą perdavė pagal kompetenciją nagrinėti VERT.‘
VVTAT pažymėjo, kad „pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.“
VVTAT, „atsižvelgdama į minėtas Šilumos ūkio įstatymo nuostatas ir Pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei kad anksčiau už tokias paslaugas Bendrovė neimdavo jokio mokesčio, VVTAT nesvarstė galimybės Pareiškėjo prašymą persiųsti nagrinėti ir Savivaldybei, kadangi, kaip minėta aukščiau, vadovaujantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, ginčus dėl apskaitos priemonių naudojimo ir mokėjimo už energetikos įmonių teikiamas paslaugas ne teismo tvarka nagrinėja VERT.“
6.2. VVTAT akcentavo, kad „pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.
Pažymėtina, kad Pareiškėjas Prašyme VVTAT nurodė, kad už paslaugas, dėl kurių kainų jis kreipiasi (sugedusio ventilio keitimo vonios kambaryje prieš skaitliuką bei naujos plombos), anksčiau Bendrovė neimdavo jokio mokesčio, o šiuo metu „specialistai už savo darbą […] reikalauja nepagrįstai dideles sumas pinigų […] sudaromos palankios sąlygos nesąžiningų darbuotojų savanaudiškoms paskatoms bei AB Vilniaus šilumos tinklų negatyvios reputacijos skleidimui“.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į minėtas Šilumos ūkio įstatymo nuostatas ir Prašyme VVTAT nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad pateiktame Pareiškėjo prašyme nėra nurodyta konkrečių ginčo aplinkybių, o Pareiškėjas Prašyme VVTAT iš esmės kelia klausimą dėl paslaugų (sugedusio ventilio keitimas vonios kambaryje prieš skaitliuką bei naujos plombos) didelių kainų ir nurodė, kad anksčiau už šias paslaugas Bendrovės neimdavo jokio mokesčio, VVTAT, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, Prašymą VVTAT persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti VERT, kadangi būtent ji yra kompetentinga pasisakyti dėl Pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių ir keliamo reikalavimo.“
6.3. „VVTAT funkcijas vartotojų teisių apsaugos srityje įtvirtina Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas [12 straipsnis]), kuriame numatyta, kad VVTAT užtikrina vartotojų teisių apsaugą, prižiūri, ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus, ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus, atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones, taip pat Įstatymo nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą. Įstatyme [2 straipsnio 19 dalis] yra apibrėžta vartotojo sąvoka: „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija energetikos srityje nustatyta Energetikos įstatymo 341 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis VVTAT Įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, taip pat Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos.
Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rašte nurodytas aplinkybes, kad ventilio keitimą atlieka Namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas ar Namo administratorius savininko lėšomis, pažymime, kad pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją VVTAT nesuteikti įgaliojimai reguliuoti paslaugų teikėjų (šiuo atveju – Namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų ar Namo administratorių) teikiamų paslaugų įkainių dydžio. Pagal individualius butų savininkų užsakymus namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų ar namo administratorių teikiamos paslaugos, kurių kainos nepatenka į valstybės reguliuojamų kainų sąrašą, gali būti teikiamos rinkos kainomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso [toliau citatose ir tekste vadinama – CK]
6.2285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas privalo sumokėti verslininkui už prekes ar paslaugas vartojimo sutartyje ar pagal ją nustatytą kainą, jeigu ko kita nenumatyta sutartyje ar įstatymuose. CK 6.2286 straipsnyje įtvirtinta verslininko pareiga prieš sudarant vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, tarp jos bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo, pristatymo ir pašto išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti [6.2286 straipsnio 1 dalies 3 punktas]. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog informacija vartotojui buvo suteikta, tenka verslininkui [6.2286 straipsnio 4 dalis]. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius [6.2286 straipsnio 5 dalis].“
„Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymime, kad tuo atveju, kai namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojai ar namo administratoriai teikia paslaugas butų savininkams (vartotojams) pagal individualiai sudaromas vartojimo sutartis, jie turi pareigą prieš sudarant sutartį supažindinti vartotojus su paslaugų kainomis, o vartotojai turi teisę laisva valia priimti turima informacija paremtą sprendimą naudotis jiems priimtiniausias sąlygas (įskaitant kainą) pasiūliusio paslaugos teikėjo teikiamomis paslaugomis.
Dėl vartotojų prašymų, susijusių su minimais namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojais, ar namo administratoriais, kurie prieš sudarant vartojimo sutartį nesuteikė vartotojams informacijos ir dėl to vartotojai patyrė žalą, ar nekokybiškai buvo suteiktos sutartimi sutartos paslaugos, nagrinėjimo VVTAT, pažymime, kad vadovaujantis Įstatymu [21 straipsnis], vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.
Įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, kilus vartojimo ginčui, vartotojas, kurio netenkina pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas, turi teisę dėl to paties ginčo dalyko kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai, pateikdamas prašymą raštu ar elektroniniu būdu. Vartotojas turi teisę kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ne vėliau negu per vienus metus nuo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta reikalavimai, keliami vartotojo kreipimuisi į ginčus nagrinėjančią instituciją. Įstatymo
23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vartotojas, kreipdamasis įvartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, privalo pateikti: 1) prašymą nagrinėti vartojimo ginčą; 2) pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymo į vartotojo kreipimąsi kopiją, o jeigu pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas per
14 dienų negautas, – vartotojo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją kopiją; 3) vartojimo sutarties, dėl kurios kyla ginčas, kopiją, jeigu sutartis sudaryta raštu; 4) prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas; 5) paprastos rašytinės formos įgaliojimą, jeigu vartotojui atstovauja atstovas. Jeigu vartotojui atstovauja vartotojų asociacija, kurios narys jis yra, vietoj įgaliojimo pateikiamas dokumentas, patvirtinantis vartotojo narystę vartotojų asociacijoje [Įstatymo 23 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-12-30 įsakymu
Nr. 1R-382 patvirtintų Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punktas].
Įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad prašyme nagrinėti vartojimo ginčą turi būti nurodyta: 1) vartotojo vardas, pavardė, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas, jeigu turi; 2) pardavėjo ar paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų (neveikimo) pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinės (gyvenamosios vietos) adresas; 3) vartojimo sutartis, dėl kurios kyla ginčas; 4) vartotojo reikalavimas ir ginčo aplinkybės; 5) informacija, ar ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nesprendžia teismas arba vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, ar ginčo nagrinėjimas nebuvo nutrauktas pagal Įstatymo 26 straipsnį, ar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to paties ginčo ir ar nėra priimtas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl to paties ginčo; 6) pridedamų dokumentų sąrašas [Įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, Taisyklių 5 punktas].
„Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, paaiškiname, kad jeigu paslaugos teikėjas ([…] namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojai ar namo administratoriai) prieš sudarant vartojimo sutartį nesuteikė vartotojams informacijos ir dėl to vartotojai patyrė žalą ar nekokybiškai buvo suteiktos sutartimi sutartos paslaugos, vartotojai turi teisę teikti VVTAT prašymą ir dokumentus, nustatytus aukščiau minėtose Įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir nurodyti konkrečias kilusio ginčo aplinkybes bei keliamus reikalavimus.
Informuojame, kad vartojimo ginčą tarp Pareiškėjo (kitų vartotojų) ir paslaugų teikėjų ([…] namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų ar namo administratorių) dėl galimai netinkamai suteiktų pagal vartojimo sutartį paslaugų arba informacijos prieš sudarant sutartį nesuteikimo ir dėl to vartotojų patirtos žalos VVTAT galėtų nagrinėti, gavusi Įstatymo
23 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą ir kitus dokumentus, dėl konkrečių vartotojų teisių pažeidimo.“
6.4. „Papildomai informuojame, kad VVTAT 2022-03-28 raštu Nr. 4E-3611 informavo Pareiškėją dėl dokumentų, reikalingų ginčo nagrinėjimui ne teismo tvarka, pateikimo.“
6.5. VVTAT pažymėjo, kad atsižvelgdama į teisės aktuose numatytą institucijų kompetenciją nagrinėti vartojimo ginčus, įvertinusi Prašyme VVTAT nurodytas aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai pagal kompetenciją perdavė Pareiškėjo prašymą nagrinėti VERT.
Tačiau atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rašte nurodytas aplinkybes, kad paslaugas teikia namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas ar namo administratorius savininko lėšomis, pažymi, kad Pareiškėjui pateikus prašymą ir dokumentus, atitinkančius Įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, dėl konkrečių jo, kaip vartotojų, teisių pažeidimo, VVTAT nagrinėtų ginčą Įstatyme nustatyta ne teismo tvarka. Kaip minėta aukščiau, apie tai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2022-03-28 raštu
Nr. 4E-3611 informavo Pareiškėją.“
- Išnagrinėjus VERT Seimo kontrolierei pateiktus informaciją, paaiškinimus, dokumentus nustatyta:
7.1. „VERT, nagrinėdama Pareiškėjo Prašymą VERT, nustatė, kad už vartotojo inžinerinėje sistemoje esančių įrenginių (nagrinėjamu atveju karšto vandens uždaromosios armatūros (ventilio), esančio prieš karšto vandens apskaitos prietaisą, kuri yra vartotojo inžinerinės sistemos dalis), eksploatavimą yra atsakingas vartotojas. Vartotojui pageidaujant pakeisti vartotojo sistemoje esančią uždaromąją armatūrą (ventilį) ir kreipiantis dėl minėtų darbų atlikimo į pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją ar pastato valdytoją, šie darbai atliekami pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojo ar pastato prižiūrėtojo pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojo ir pastato prižiūrėtojo sutartyje ar kitame dokumente nustatytomis sąlygomis ir kainomis.
Pažymėtina, kad Pareiškėjas Prašyme VERT nurodė, jog už uždaromosios armatūros (ventilio) pakeitimą reikalaujamos nepagrįstai didelės sumos, kadangi tokius įkainius nustato pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojai.
Taigi VERT, įvertinusi, tai kas išdėstyta, nustatė, kad Pareiškėjas iš esmės kreipiasi dėl pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiksmų, sutartyse nustatant aukštas uždaromosios armatūros (ventilio) keitimo darbų kainas.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.19 papunktyje nustatyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Pagal minėto reglamento 6.9 papunktį, vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis.
Nuostatų 8 punktas pateikia sąrašą paslaugų, už kurias pastato bendraturčiams apskaičiuojami mokėjimai ir įmokos, bei nustato, kad už kitas nei 8.1 ir 8.6 papunkčiuose nurodytas paslaugas – pagal šių paslaugų pirkimo sutartyje nustatytą paslaugos kainą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintas šių paslaugų sąmatas ir tarifus (Nuostatų 8.7 papunktis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu, butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles atlieka savivaldybė.
Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-07-24 įsakymu Nr. D1-612 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių patvirtinimo“,
12.10 papunktis nustato Savivaldybei vykdant planinį patikrinimą, tikrinti, ar valdytojas taiko nustatytus tarifus (namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo), lifto naudojimo ir priežiūros, bendrojo naudojimo patalpų valymo ir kitus bendrijos narių ar patalpų savininkų nustatytus tarifus).
VERT, įvertinusi tai, kad Pareiškėjo klausimas yra iš esmės yra dėl teikiamos paslaugos, pastato bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos vartotojo dalyje – vartotojo posistemėje, (uždaromosios armatūros (ventilio) keitimo darbų), kainos, kurią nustato pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas, sudarytoje sutartyje su pastato šildymo ir karšo vandens sistemos prižiūrėtoju, t. y. dėl pastato valdytojo veiksmų, nustatant, kainą, kuri yra nustatyta, vykdant būtent daugiabučių namų bendrojo naudojimo objekto administravimo, veiklą perdavė Pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Savivaldybei.“
7.2. „VERT, persiųsdama Prašymą VERT Savivaldybei, vertino, ar uždaromosios armatūros (ventilio) keitimo darbų paslauga yra teikiama vykdant bendrojo objektų valdymo priežiūrą […]. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, susijusį su Savivaldybės kompetencijos sritimi, nurodytą […] anksčiau, VERT vertinimu, Pareiškėjo prašymas dėl pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiksmų, sutartyse nustatant aukštas uždaromosios armatūros (ventilio) keitimo darbų kainas, yra nagrinėtinas Savivaldybės.“
- Iš Aplinkos ministerijos pateiktų paaiškinimų nustatyta:
8.1. „Papildomai šiuo konkrečiu Pareiškėjo nurodytu atveju paminėtinas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – Bendrijų įstatymas) įtvirtintas reikalavimas sudaryti ginčų nagrinėjimo komisiją ar išrinkti ginčus nagrinėjantį asmenį, kai bendrijoje yra daugiau kaip 100 narių, mažiau narių turinčios bendrijos savarankiškai sprendžia ar turėti ginčus nagrinėjantį organą [9 str. 5 d., 10 str. 1 d. 7 punktas]. Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos ginčų nagrinėjimą reglamentuojančios nuostatos, t. y., bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal […] nurodytą Skundo turinį neaišku, ar dėl Namo karšto vandens inžinerinės sistemos elemento gedimo pareiškėjas kreipėsi į Namo bendrojo naudojimo objektus valdančios Bendrijos pirmininką, kokių veiksmų ėmėsi pirmininkas (ar suteikė privalomą informaciją, ėmėsi kitų veiksmų). Taip pat neaišku […], kokius veiksmus, gavusi Pareiškėjo skundą, atliko Savivaldybė, prieš grįsdama Pareiškėjui atsakymą, įsitikindama valdytojo veiksmų tinkamumu.
Pažymėtina, kad savivaldybės kontrolierius, vykdantis valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, privalo tikrinti visų valdytojo funkcijų ir pareigų, nurodytų jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdymo tinkamumą ir vertinti, ar valdytojų veiksmai / neveikimas neturi Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnyje nurodyto nusižengimo “„teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas“ požymių, ir taikyti šiame straipsnyje numatytas sankcijas, jei pažeidimas nustatomas.“
8.2. „Pavyzdinėse taisyklėse nurodyta, kad „neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas savivaldybės vykdomajai institucijai gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms […]“ [16 punktas] „Savivaldybės vykdomoji institucija, vertindama skundą, turi teisę raštu kreiptis į valdytoją dėl informacijos ir duomenų, juos pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų pateikimo […]“ [18 punktas].
Atsižvelgdami į minėtų aktualių teisės aktų nuostatas manome, kad Savivaldybė turėtų įvertinti, ar Bendrijos valdymo organai veikia tinkamai, prašydama Bendrijos pateikti:
– informaciją apie Bendrijos pirmininko veiksmus sprendžiant Pareiškėjo problemą;
– Bendrijos įstatyme nustatyta tvarka patvirtintą Namo bendrojo naudojimo objektų aprašą;
– paaiškinimus apie tai, ar šis aprašas Pareiškėjui įteiktas, ar jam paaiškintos ir suprantamos apraše (jei jis patvirtintas) nurodytos (jei nurodytos) savininkų bendros ir individualios atsakomybės, susijusios su Namo bendrojo naudojimo objektais ir jų išlaikymu, ribos, pagal kurias būtų suprantama, kad bendros atsakomybės ribose atlikto bendrojo naudojimo objekto remontas apmokamas visų, su šio objekto išlaikymu susijusių savininkų lėšomis, bendrojo naudojimo objekto dalies, esančios konkretaus savininko individualios atsakomybės ribose, elementų remontas – tik šio savininko lėšomis. Jei pirmininkas Pareiškėjui nesuteikė šios informacijos, įpareigoti ją suteikti;
– paaiškinimus, ar Bendrijos pirmininkas organizavo minėto bendrojo naudojimo objekto gedimo apžiūrą, kurios metu vertintos atsakomybės ribos, bei kitą informaciją, pagrindžiančią valdytojo veiksmus (pvz., kas ir kokiais įgaliojimais vadovaudamasis atliko Pareiškėjo bute apžiūrą, nustatė gedimą, jį pašalino, kuo vadovaudamasis Pareiškėjui grindė prašomas apmokėti išlaidas, ir pan.), kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Bendrijoje patvirtinti (jei patvirtinti) Pareiškėjo skunde minėti įkainiai (tarifai), ar jie taikomi apmokant bendrojo naudojimo objekto dalies, esančios savininko individualios atsakomybės ribose, remonto darbus, ir pan.
Savivaldybė turėtų prašyti pateikti informaciją, ar Bendrijoje veikia ginčų sprendimo organas, taip pat kitą informaciją, jei manytų, kad šiuo atveju tokie duomenys svarbūs vertinant, ar valdytojo veiksmai / neveikimas neturi minėto administracinio nusižengimo požymių, ir informuoti Pareiškėją apie tyrimo išvadas.“
- Išnagrinėjus Savivaldybės Seimo kontrolierei pateiktus informaciją, paaiškinimus, dokumentus nustatyta:
„Informuojame, kad Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, 24.3 papunktyje nustatyta, kad prašymas ir skundas raštu turi būti konkretus ir suprantamas. Skyriaus atsakymai į prašymus ir skundus yra teikiami pagal jų turinį.
Paaiškiname, kad prašyme Pareiškėjas pasirašo kaip „[…] Vidaus reikalų sistemos Pensininkų sąjungos Garbės narys, Konstitucinių teisių gynėjų asociacijos steigėjas, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Garbės narys […]“ ir gyvena <…>, Vilniuje […]. Prašyme nurodoma „[…] Į mane kreipiasi daugelis senyvo amžiaus gyventojų dėl nesąžiningų paslaugų tiekimo […], kai specialistai už savo darbą, kuris trunka apie dešimt minučių, […] reikalauja nepagrįstai dideles sumas pinigų, […] kadangi neva tokie įkainiai, kuriuos nustato bendrijų pirmininkai. Nesumokėjus šiems „specialistams“ minėtos sumos, administruojančios įmonės nustato dar labiau aukštesnes kainas. […]“. Pareiškėjas nurodė gyvenamąjį adresą – Namą, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta Bendrija, tačiau pagal prašymo turinį, Skyriaus nuomone, jis nesiskundžia Bendrijos pirmininko veiksmais.
Skyriaus vertinimu, Pareiškėjas nurodė, kad galimai yra tokia problema, dėl kurios į jį, kaip į dviejų sąjungų Garbės narį bei vienos asociacijos steigėją, kreipiasi gyventojai, tačiau problema yra visuotinio pobūdžio ir nėra susijusi su vieno, šiuo atveju Bendrijos pirmininko, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojo, kurio kontrolę vykdo Skyrius, pareigų vykdymu.
Pažymime, kad […] [Savivaldybei] gavus nusiskundimų ir konkrečių duomenų apie Bendrijos pirmininko veiklą, susijusią su Prašyme nurodyta problema, Skyrius vadovausis Aplinkos ministerijos 2022-04-01 rašte Nr. (14)-D8(E)-1742 (reg. Nr. A50-11795/22) pateiktomis rekomendacijomis ir atliks Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimą.
Taip pat atkreipiame Pareiškėjo dėmesį, kad darbų kainas diktuoja rinka, o valdytojams atlikus jiems privalomas darbų pirkimo procedūras, darbus vykdyti pasirenkamas mažiausią kainą pasiūlęs paslaugos teikėjas. Skyriaus vertinimu, Pareiškėjas teikia nuomonę, kad yra reikalingos Prašyme minimų darbų kainų reguliavimo procedūros Vilniaus miesto ar Lietuvos Respublikos ribose, tačiau šie klausimai nėra sprendžiami Savivaldybės lygiu.“
Tyrimui reikšmingi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
- Įstatymai
10.1. Vietos savivaldos įstatymo:
– 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; […] 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; […]“;
– 6 straipsnio 1 dalis – viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra: „42) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų […] savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles.“
10.2. Energetikos įstatymo 34 straipsnis – „4. Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. 5. Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. […].“
10.3. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (Įstatymas):
– 21 straipsnis – „1. Vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. […]“;
– 22 straipsnis – „1. Vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja šios institucijos (toliau – vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos): […] 3) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – vartotojų ir energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo įmonių ginčus dėl apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, dėl valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, taip pat vartotojų ir energijos taupymo paslaugų teikėjų ginčus dėl energijos taupymo paslaugų teikimo ir kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje; […] 6) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – ginčus kitose, šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nenurodytose, vartotojų teisių apsaugos srityse.“
10.4. Viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama – VAĮ)
– 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]“;
– 11 straipsnis – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. […]. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: […] 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; […] 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją. 4. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. […].“
10.5. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Bendrijų įstatymas):
– 9 straipsnis – „1. Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. […]. 2. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. […]“;
– 14 straipsnis – „6. Bendrijos pirmininkas atsako už: 1) bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą; […] 4) informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) šio įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu; […] 6) informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu; […] 8) bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą; 9) pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; 10) pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); 11) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį;
12) bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); […]. 7. Visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. 8. Bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus. […].“
10.6. Seimo kontrolierių įstatymo (SKĮ) 22 straipsnis – „3. Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“
- Kiti teisės aktai
11.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) nustatyta:
– 35 punktas – „Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją“;
– 45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […] 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.“
11.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-07-24 įsakymu Nr. D1-612 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių (Pavyzdinės taisyklės):
– 12 punktas – „Vykdant planinį patikrinimą, tikrinama: […] 12.3. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo (toliau – aprašas) sudarymas ir tvarkymas, jo atitiktis teisės aktų reikalavimams – ar aprašas sudarytas, ar jo forma atitinka teisės aktų reikalavimus; 12.4. daugiabučio namo (toliau – namas) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus planavimas ir lėšų kaupimo organizavimas – ar rengiami ir nustatyta tvarka teikiami patalpų savininkams ilgalaikiai ir metiniai planai, pasiūlymai dėl lėšų kaupimo namui atnaujinti, ar sukauptos lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje ir naudojamos pagal paskirtį; […] 12.6. informacijos ir duomenų patalpų savininkams teikimas pagal teisės aktų reikalavimus – ar laikomasi nustatytų reikalavimų dėl informacijos ir duomenų teikimo patalpų savininkams ir skelbimo apie savo veiklą (interneto svetainėje, el. paštu, skelbimų lentoje ir kitais būdais), ar gauta (jei gauta, nurodomas skaičius) skundų dėl informacijos ir duomenų pateikimo patalpų savininkams; […] 12.10. ar valdytojas taiko nustatytus tarifus (namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo), lifto naudojimo ir priežiūros, bendrojo naudojimo patalpų valymo ir kitus bendrijos narių ar patalpų savininkų nustatytus tarifus); […]“;
– 13 punktas – „Planinis patikrinimas užbaigiamas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto (toliau – aktas) surašymu, kurio pavyzdinė forma pateikta pavyzdinių taisyklių priede. Akte nurodomi valdytojo pateikti dokumentai, trūkumai, kuriuos valdytojas nedelsdamas pašalino, aprašoma valdytojo veikla, jos įvertinimas, rekomendacijos, informuojama apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dėl patikrinimo metu nustatytų valdytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. […]“;
– 15 punktas – „Neplaninio valdytojo veiklos patikrinimo (toliau – neplaninis patikrinimas) tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, ir užkirsti kelią naujiems teisės aktų nuostatų pažeidimams atsirasti“;
– 16 punktas – „Neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas savivaldybės vykdomajai institucijai gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, taip pat siekiant patikrinti, ar buvo pašalinti ankstesnio valdytojo veiklos patikrinimo metu nustatyti trūkumai. Neplaninis patikrinimas pradedamas savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu“;
– 17 punktas – „Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi patalpų savininko skundą, jį įvertina ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja skundą pateikusį asmenį. […]“;
– 19 punktas – „Savivaldybės vykdomoji institucija gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, jei pagal skunde nurodytas aplinkybes ir turimą informaciją ir duomenis yra aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas pareigų vykdymas yra mažareikšmis, t. y. remiantis teisingumo ir protingumo principais pažeidimas vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas, nėra kartotinis ir neturėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams. Neplaninis patikrinimas nepradedamas, jeigu skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole“;
– 24 punktas – „Apie atliktą ar nutrauktą neplaninį patikrinimą savivaldybės vykdomoji institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja skundą pateikusį asmenį, dėl kurio skundo buvo pradėtas neplaninis patikrinimas, nurodydama atlikto patikrinimo rezultatus ir išvadas ar nutraukto neplaninio patikrinimo motyvus“;
– 25 punktas – „Atlikus neplaninį patikrinimą taikomi pavyzdinių taisyklių 13
ir 14 punktai.“
11.3. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020-04-15 sprendimu Nr. 1-493 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių (Kontrolės taisyklės):
– 12 punktas – „Vykdant planinį patikrinimą tikrinama: […] 12.3. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo (toliau – aprašas) sudarymas ir tvarkymas, jo atitiktis teisės aktų reikalavimams – ar aprašas sudarytas, ar jo forma atitinka teisės aktų reikalavimus; 12.4. daugiabučio namo (toliau – namas) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus planavimas ir lėšų kaupimo organizavimas – ar rengiami ir nustatyta tvarka teikiami patalpų savininkams ilgalaikiai ir metiniai planai, pasiūlymai dėl lėšų kaupimo namui atnaujinti, ar sukauptos lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje ir naudojamos pagal paskirtį; […] 12.6. informacijos ir duomenų patalpų savininkams teikimas pagal teisės aktų reikalavimus – ar laikomasi nustatytų reikalavimų dėl informacijos ir duomenų teikimo patalpų savininkams ir skelbimo apie savo veiklą (interneto svetainėje, el. paštu, skelbimų lentoje ir kitais būdais), ar gauta (jei gauta, nurodomas skaičius) skundų dėl informacijos ir duomenų pateikimo patalpų savininkams; […] 12.10. ar valdytojas taiko nustatytus tarifus (namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo), lifto naudojimo ir priežiūros, bendrojo naudojimo patalpų valymo ir kitus bendrijos narių ar patalpų savininkų nustatytus tarifus); […]“;
– 13 punktas – „Planinis patikrinimas užbaigiamas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto (toliau – aktas) surašymu, kurio forma pateikta taisyklių priede. Akte nurodomi valdytojo pateikti dokumentai, trūkumai, kuriuos valdytojas nedelsdamas pašalino, aprašoma valdytojo veikla, jos įvertinimas, rekomendacijos, informuojama apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dėl patikrinimo metu nustatytų valdytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. […]“;
– 15 punktas – „Neplaninio valdytojo veiklos patikrinimo (toliau – neplaninis patikrinimas) tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, ir užkirsti kelią naujiems teisės aktų nuostatų pažeidimams atsirasti“;
– 16 punktas – „Neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, taip pat siekiant patikrinti, ar buvo pašalinti ankstesnio valdytojo veiklos patikrinimo metu nustatyti trūkumai. Neplaninis patikrinimas pradedamas Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu“;
– 17 punktas – „Gavus patalpų savininko skundą, jis įvertinamas ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priimamas sprendimas pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą taisyklių 16 punkte nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. […]“;
– 19 punktas – „Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgaliotas asmuo gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, jei pagal skunde nurodytas aplinkybes ir turimą informaciją ir duomenis yra aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas pareigų vykdymas yra mažareikšmis, t. y. remiantis teisingumo ir protingumo principais pažeidimas vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas, nėra kartotinis ir neturėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams. Neplaninis patikrinimas nepradedamas, jeigu skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole“;
– 24 punktas – „Apie atliktą […] neplaninį patikrinimą Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja skundą pateikusį asmenį, dėl kurio skundo buvo pradėtas neplaninis patikrinimas, nurodydama atlikto patikrinimo rezultatus ir išvadas […]“;
– 25 punktas – „Atlikus neplaninį patikrinimą taikomi taisyklių 13 ir 14 punktai.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
- 12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau citatose ir tekste vadinama – LVAT) praktika:
– 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […]“;
– 2016-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016 – „[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. […]“;
– 2015-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015 – „[…] nagrinėjamu atveju nepagrįstai vertino tik pareiškėjos pateikto prašymo formą, tačiau nesiaiškino jo esmės, kas lėmė formalaus, nevisapusiško bei neobjektyvaus, nustatytų reikšmingų aplinkybių visumos neatitinkančio sprendimo priėmimą. […]. Tarnyba turėjo pareigą spręsti pareiškėjos prašymą iš esmės […]. Tačiau užuot spręsdama prašymą iš esmės, Tarnyba apsiribojo formaliu klausimo išsprendimu, nustatytas faktines aplinkybes neatitinkančių teisės normų pritaikymu. Tokie viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais.“
- Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus teikiamos išskiriant šias Skundo dalis:
13.1. dėl VVTAT pareigūnų veiksmų (neveikimo);
13.2. dėl VERT pareigūnų veiksmų (neveikimo);
13.3. dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo).
Tyrimo išvados
Dėl VVTAT pareigūnų veiksmų (neveikimo)
- Apibendrinus Skunde nurodytas aplinkybes (pažymos 2 punktas), konstatuotina, jog Pareiškėjas skundžiasi VVTAT pareigūnų veiksmais (neveikimu), susijusiais su Prašymo VVTAT nenagrinėjimu, jo persiuntimu VERT.
- Apibendrinus pažymos 10–12 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, konstatuotina, kad vadovaujantis / remiantis:
15.1. Vietos savivaldos įstatymu (pažymos 10.1 punktas), Energetikos įstatymu (pažymos 10.2 punktas), Įstatymu (pažymos 10.3 punktas) bei kompetentingos institucijos – Aplinkos ministerijos – motyvuota nuomone (pažymos 8 punktas):
15.1.1. Savivaldybė yra kompetentinga vykdyti Bendrijos valdymo organų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę pagal Pavyzdines taisykles ir nagrinėti Prašymą VVTAT;
15.1.2. VERT yra kompetentinga nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos apskaitos priemonių naudojimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka;
15.1.3. VVTAT yra kompetentinga nagrinėti buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčus Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat kitus ginčus vartotojų teisių apsaugos srityse, nepriskirtus konkrečioms vartotojų ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančioms institucijoms;;
15.2. VAĮ (pažymos 10.4 punktas), Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (pažymos 11.1 punktas) ir teismų praktika (pažymos 12 punktas):
15.2.1. neišsiaiškinimas prašymo esmės gali lemti formalaus, nevisapusiško bei neobjektyvaus, nustatytų reikšmingų aplinkybių visumos neatitinkančio sprendimo priėmimą. Tokie viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais;
15.2.2. VVTAT, nagrinėdama Prašymą VVTAT, turėjo laikytis įstatymo viršenybės, išsamumo ir kitų viešojo administravimo principų, patikrinti prašyme nurodytą informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatytu būdu, prašymo VVTAT dalį pagal kompetenciją išnagrinėti, pvz., pateikiant Pareiškėjui informaciją apie ginčų nagrinėjimo VVTAT tvarką, kitą dalį persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją VERT ir Savivaldybei (apie tai pranešant Pareiškėjui), pateikti aiškius ir argumentuotus atsakymus, nurodydama visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama prašymo turinį;
15.2.3. tuo atveju, kai VVTAT veikdama pagal savo kompetenciją įvykdė pareigą ir pateikė Pareiškėjui tinkamą atsakymą, tai, kad Pareiškėjo netenkina atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų;
15.3. SKĮ (pažymos 10.6 punktas) – skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia.
- Apibendrinus šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–9 punktai), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju:
16.1. VVTAT, gavusi Prašymą VVTAT, nepagrįstai neįsigilino į jo turinį, neišsiaiškino prašymo esmės, nurodė netinkamą jo esmę („dėl apmokėjimo už Bendrovės teikiamas paslaugas“), todėl prašymą nepagrįstai persiuntė pagal kompetenciją tik VERT (nepersiuntė jo Savivaldybei), nepateikė Pareiškėjui paaiškinimų dėl vartotojų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos (pažymos
4.3 punktas);
16.2. šio tyrimo metu ištaisė buvusius VVTAT atsakymo trūkumus (VERT Prašymą VVTAT persiuntė Savivaldybei) ir papildomu VVTAT 2022-03-28 raštu Nr. 4E-3611 informavo Pareiškėją dėl dokumentų, reikalingų ginčo nagrinėjimui ne teismo tvarka, pateikimo (pažymos 6.4 punktas).
- Apibendrinus pažymos 15–16 punktuose pateiktas išvadas, vadovaujantis
SKĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalimi konstatuotina, kad šios Pareiškėjo skundo dalies tyrimas nutrauktinas.
Dėl VERT pareigūnų veiksmų (neveikimo)
- Apibendrinus Skunde nurodytas aplinkybes (pažymos 2 punktas), konstatuotina, jog Pareiškėjas skundžiasi VERT pareigūnų veiksmais, susijusiais su Prašymo VERT nagrinėjimu, jo persiuntimu Savivaldybei.
- Apibendrinus pažymos 10–12 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, konstatuotina, kad vadovaujantis / remiantis:
19.1. Vietos savivaldos įstatymu (pažymos 10.1 punktas), Energetikos įstatymu (pažymos 10.2 punktas) bei kompetentingos institucijos – Aplinkos ministerijos – motyvuota nuomone (pažymos 8 punktas):
19.1.1. VERT yra kompetentinga nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos apskaitos priemonių naudojimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka;
19.1.2. Savivaldybė yra kompetentinga vykdyti Bendrijos valdymo organų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę pagal Pavyzdines taisykles ir nagrinėti Prašymą VVTAT;
19.2. VAĮ (pažymos 10.4 punktas), Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (pažymos
11.1 punktas) ir teismų praktika (pažymos 12 punktas):
19.2.1. VERT, nagrinėdama Prašymą VERT, turėjo laikytis įstatymo viršenybės, išsamumo ir kitų viešojo administravimo principų, patikrinti prašyme nurodytą informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatytu būdu, Prašymo VERT dalį pagal kompetenciją išnagrinėti, prireikus, pratęsti Prašymo VERT nagrinėjimą VAĮ nustatyta tvarka, kitą dalį persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją Savivaldybei (apie tai pranešant Pareiškėjui), pateikti aiškius ir argumentuotus atsakymus, nurodydama visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama prašymo turinį;
19.2.2. tuo atveju, kai VERT veikdama pagal savo kompetenciją įvykdė pareigą ir pateikė Pareiškėjui tinkamą atsakymą, tai, kad Pareiškėjo netenkina atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų.
- Apibendrinus šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–9 punktai), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju VERT nustatyta tvarka:
20.1. 2021-09-24 raštu pratęsė Prašymo VERT nagrinėjimą ir apie tai nustatyta tvarka informavo Pareiškėją (pažymos 4.4 punktas);
20.2. pagal kompetenciją išnagrinėjo Prašymą VERT, pateikė Pareiškėjui išsamų ir argumentuotą VERT Atsakymą, pagrįstai Prašymą VERT persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Savivaldybei (pažymos 4.5 punktas).
- Apibendrinus pažymos 19–20 punktuose pateiktas išvadas, vadovaujantis
SKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu konstatuotina, kad ši Pareiškėjo skundo dalis atmestina.
Dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo)
- Apibendrinus Skunde nurodytas aplinkybes (pažymos 2 punktas), konstatuotina, jog Pareiškėjas skundžiasi Savivaldybės pareigūnų veiksmais (neveikimu), susijusiais su Prašymo Savivaldybei nenagrinėjimu.
- Apibendrinus pažymos 10–12 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, konstatuotina, kad vadovaujantis / remiantis:
23.1. Vietos savivaldos įstatymu (pažymos 10.1 punktas), Bendrijų įstatymu (pažymos 10.5 punktas), Pavyzdinėmis taisyklėmis (pažymos 11.2 punktas) bei kompetentingos institucijos – Aplinkos ministerijos – motyvuota nuomone (pažymos 8 punktas):
23.1.1. Savivaldybė yra kompetentinga vykdyti Bendrijos valdymo organų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę pagal Pavyzdines taisykles ir nagrinėti Prašymą Savivaldybei.
Savivaldybė, vykdydama šią funkciją, turėjo veikti pagal savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo ir kitų vietos savivaldos principų reikalavimus (Savivaldybės veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; Savivaldybės veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma ir pan.);
23.1.2. Savivaldybė, gavusi Prašymą Savivaldybei, turėjo įvertinti, ar Bendrijos valdymo organai veikia tinkamai, prašydama Bendrijos pateikti informaciją apie Bendrijos pirmininko veiksmus sprendžiant Pareiškėjo problemą, Bendrijos įstatyme nustatyta tvarka patvirtintą Namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, paaiškinimus apie tai, ar šis aprašas Pareiškėjui įteiktas, ar jam paaiškintos ir suprantamos apraše (jei jis patvirtintas) nurodytos (jei nurodytos) savininkų bendros ir individualios atsakomybės, susijusios su Namo bendrojo naudojimo objektais ir jų išlaikymu, ribos, pagal kurias būtų suprantama, kad bendros atsakomybės ribose atlikto bendrojo naudojimo objekto remontas apmokamas visų, su šio objekto išlaikymu susijusių, savininkų lėšomis, bendrojo naudojimo objekto dalies, esančios konkretaus savininko individualios atsakomybės ribose, elementų remontas – tik šio savininko lėšomis (jei Bendrijos pirmininkas Pareiškėjui nesuteikė šios informacijos, įpareigoti ją suteikti), paaiškinimus, ar Bendrijos pirmininkas organizavo minėto bendrojo naudojimo objekto gedimo apžiūrą, kurios metu buvo vertintos atsakomybės ribos, bei kitą informaciją, pagrindžiančią valdytojo veiksmus (pvz., kas ir pagal kokius įgaliojimus atliko Pareiškėjo bute apžiūrą, nustatė gedimą, jį pašalino, kuo vadovaudamasis Pareiškėjui grindė prašomas apmokėti išlaidas, ir pan.), kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Bendrijoje patvirtinti (jei patvirtinti) Pareiškėjo skunde minėti įkainiai (tarifai), ar jie taikomi apmokant bendrojo naudojimo objekto dalies, esančios savininko individualios atsakomybės ribose, remonto darbus, ir pan., ar Bendrijoje veikia ginčų sprendimo organas, taip pat kitą informaciją, jei manytų, kad šiuo atveju tokie duomenys svarbūs vertinant, ar valdytojo veiksmai / neveikimas neturi minėto administracinio nusižengimo požymių, ir informuoti Pareiškėją apie tyrimo išvadas;
23.2. VAĮ (pažymos 10.4 punktas), Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (pažymos
11.1 punktas) ir teismų praktika (pažymos 12 punktas):
23.2.1. prašymo esmės neišsiaiškinimas gali lemti formalaus, nevisapusiško bei neobjektyvaus, nustatytų reikšmingų aplinkybių visumos neatitinkančio sprendimo priėmimą. Tokie viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais;
23.2.2. Savivaldybė, nagrinėdama Prašymą Savivaldybei, turėjo laikytis įstatymo viršenybės, išsamumo ir kitų viešojo administravimo principų, patikrinti šiame prašyme nurodytą informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatytu būdu, pateikti aiškius ir argumentuotus atsakymus, nurodydama visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama prašymo turinį.
- Apibendrinus šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–9 punktai), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybės pareigūnai neišsiaiškino Prašymo Savivaldybei esmės ir tai lėmė formalaus, nevisapusiško bei neobjektyvaus, nustatytų reikšmingų aplinkybių visumos neatitinkančio sprendimo priėmimą, t. y. Savivaldybės Atsakyme nurodyto atsisakymo nagrinėti Prašymą Savivaldybei, kadangi nėra įgaliota „vykdyti valdytojų veiklos, sietinos su privačių paslaugų teikimu ir taikomų už pirmiau nurodytas paslaugas įkainių dydžių, priežiūros ir kontrolės“, priėmimą (pažymos 4.5.5 papunktis).
Pažymėtina, kad šio tyrimo metu Savivaldybės pateikti paaiškinimai dėl Prašymo Savivaldybei nenagrinėjimo net ir po kompetentingos institucijos – Aplinkos ministerijos – pateiktos motyvuotos nuomonės dėl Savivaldybės kompetencijos nagrinėti Prašymą Savivaldybei (pažymos 9 punktas) vertintini kritiškai, nes pateikti neįsigilinus į Prašymo Savivaldybei esmę, nepatikrinus Prašyme Savivaldybei nurodytų aplinkybių, neatlikus bent jau pradinių Bendrijos valdymo organų veiklos patikrinimo veiksmų, t. y., nesikreipus į Bendrijos pirmininką dėl informacijos pateikimo, į Pareiškėją – dėl galimo Prašymo Savivaldybei patikslinimo.
- Apibendrinus pažymos 23–24 punktuose pateiktas išvadas, vadovaujantis
SKĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu konstatuotina, kad ši Pareiškėjo skundo dalis pripažintina pagrįsta.
- Kartu Seimo kontrolierė atkreipia Pareiškėjo dėmesį, kad:
26.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja (inter alia Konstitucinio Teismo 2002-09-19, 2005-05-13, 2008-05-20 nutarimai). „Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas; toks teisių ir pareigų derinimas pasireiškia įstatymais ne tik įtvirtinant savininko teises, bet ir nustatant atitinkamus draudimus tiek kitiems asmenims, tiek jam pačiam; teisės normų taikymo praktika rodo, kad nuosavybės teises reguliuojantys įstatymai dažnai yra pažeidžiami ne tik kėsinantis į savininko teises, bet ir pačiam savininkui nesilaikant įstatymų apibrėžtų turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo ribų (Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarimas). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių (Konstitucinio Teismo 2002-03-14, 2002-09-19 nutarimai)“ (2011-01-31 nutarimas); „nuosavybė įpareigoja. Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai“ (2008-10-30 nutarimas);
26.2. valstybės ir savivaldybių institucijos negali perimti butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų, nes „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje
Nr. A-1217-602/2015)“, „Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių“ (Konstitucinio Teismo
2006-08-19 nutarimas);
26.3. prireikus, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas (CK 1.138 straipsnis), „Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams“ (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
SEIMO KONTROLIERIŲ SPRENDIMAI
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendžia X skundo dalies dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo) tyrimą nutraukti.
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia X skundo dalį dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pareigūnų veiksmų (neveikimo) atmesti.
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia X skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pripažinti pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERIŲ REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriui rekomenduoja informuoti, kokių priemonių imtasi, kad ateityje asmenų prašymai būtų nagrinėjami įsigilinus į jų turinį, išsiaiškinus prašymų esmę, kad, prireikus, jie būtų persiųsti nagrinėti visoms kompetentingms institucijoms;
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja išnagrinėti Prašymą Savivaldybei teisės aktuose nustatyta tvarka, patikrinti jame nurodytas aplinkybes, imtis veiksmų ir priemonių, nurodytų pažymos 23.1.2 papunktyje, ir atlikus Bendrijos valdymo organų veiklos patikrinimą, apie jo rezultatus informuoti Pareiškėją (Seimo kontrolierei pateikti valdytojo veiklos patikrinimo akto ir atsakymo Pareiškėjui kopijas).
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per
30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė