PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBĄ PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS IR NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2022/1-1267
Data 2023-01-27
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBĄ PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS IR NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą (toliau vadinama – Skundas) dėl valstybės institucijų tarnautojų veiksmais (neveikimu), pažeistos teisės į nuosavybę, teisės į gerą viešąjį administravimą bei teisės gauti informaciją apie fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika (toliau vadinama – Fizinis barjeras) įrengimo eigą ir teisėtumą.

Skundas Seimo kontrolierei buvo persiųstas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2022 m. spalio 27 d. raštu Nr. S-2022-4653, kuris buvo adresuotas ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.

 

  1. Pareiškėjo Skunde rašoma:

2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso <…> Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esantys žemės sklypai, kurių kadastro Nr. <…> ir Nr. <…> (toliau vadinama – Sklypai).

Lietuvos pašto Varėnos skyriuje 2022 m. liepos 22 d. atsiimtuose laiškuose (pašto siuntos Nr. RS 215458668; siuntėjas – uždaroji  akcinė bendrovė „A“) buvusiais 2022 m. liepos 11 d. informaciniais pranešimais (reg. Nr. SD-2022-1043 ir Nr. SD-2022-1044), kurie parengti UAB „A“ projekto vadovo vardu (toliau vadinama – Pranešimai)), Pareiškėjas buvo informuotas apie Fizinio barjero įrengimą.

Pranešimuose nurodytas Fizinio barjero įrengimo projekto užsakovas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – VSAT), projekto vykdytojas – UAB „B“, projekto rangovas – Y PU (toliau vadinama – Pasienio užkarda), projekto įgyvendinimą prižiūri tarpinstitucinė projekto priežiūros komisija (neįvardintas nei komisijos kontaktinis asmuo, nei patys kontaktai, nei komisijos paskyrimo pagrindas, nei kas komisiją paskyrė; toliau vadinama – Priežiūros komisija), servitutus tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – NŽT); nuo 2023 m. sausio 1 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Pranešimuose nurodyta, kad dėl neteisėto migrantų judėjimo, kertant Lietuvos Respublikos sieną, būtina kuo operatyviau atlikti Fizinio barjero įrengimo darbus. Taip pat nurodyta, kad vadovaujantis 2021 m. rugpjūčio 12 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo (toliau vadinama – Įstatymas) 8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, be žemės sklypų savininkų sutikimų yra nustatytas žemės servitutas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad konkretus atitinkamo servituto dydis, laikotarpis ir vieta, taip pat servituto turinys turi būti nustatomi Fizinio barjero įrengimo projekto įgyvendinimo metu, o servitutus tvirtina NŽT. Pranešimuose rašoma, kad Fizinio barjero įrengimui, naudojimuisi, jo priežiūrai ir aptarnavimui numatoma nustatyti servitutą.

2.2. Pranešimuose pateikta informacija yra nenuosekli, atskirose pastraipose yra viena kitai prieštaraujančios nuorodos (neaišku, ar servitutai nustatyti, ar bus nustatomi ateityje), todėl Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nusiuntė elektroninį laišką Pranešimuose nurodytiems atsakingiems asmenims (žr. šio rašto 10 papunktį), prašydamas pateikti informaciją, kodėl Sklypuose vykdomi Fizinio barjero įrengimo darbai, apie tai  nepranešus savininkui (Pareiškėjui), negavus jo sutikimo bei nenustačius servitutų.

2.3. Negavęs jokio atsakymo į 2022 m. rugpjūčio 3 d. kreipimąsi, Pareiškėjas  pakartotinai 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Pranešimuose nurodytus atsakingus asmenis (žr. šio rašto 11 papunktį), prašydamas pateikti papildomus paaiškinimus, pasisakydamas, kad Fizinio barjero planavimo, pasirengimo statybai ir patys statybos darbai vykdomi, pažeidžiant teisės aktus, bei Lietuvos Respublikos Konstituciją. Ir į šį kreipimąsi Pareiškėjas negavo jokio atsakymo.

2.4. Su Pasienio užkarda suderintu laiku 2022 m. rugpjūčio 14 d. nuvykus į Sklypus buvo nesudėtinga įsitikinti, kad Fizinio barjero įrengimo darbai jau atlikti (Pareiškėjas turi statybininko išsilavinimą), viename iš Sklypų tebestovėjo kažkokios paskirties statinys, užfiksuotas pridedamoje nuotraukoje, bei lauko tualetas. Statybos darbai atlikti galimai 2022 m. liepos mėnesį. Apsilankymo dieną Fizinio barjero įrengimo darbai jau buvo atlikti, nors servitutai Sklypuose nebuvo nustatyti. Tai rodo, kad už Fizinio barjero įrengimą atsakingos tarnybos teikia informaciją, neatitinkančią tikrosios padėties.

2.5. Įstatymas buvo patvirtintas 2021 m. rugpjūčio 12 d. Tarnybos turėjo apie metus laiko tinkamai informuoti Pareiškėją, surasti ir priimti abipusiai priimtinus sprendimus.

Lietuvos valstybės sienos apsaugos užtikrinimas vykdomas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų – planuojant Fizinio barjero Lietuvos-Baltarusijos pasienyje įrengimo darbus, vykdant pasirengimą statybai ir pačius statybos darbus, buvo pažeista asmens teisė į privačią nuosavybę, ignoruoti Sklypų savininko interesai. Servitutai nustatomi atbuline tvarka be Pareiškėjo sutikimo. Lietuvos pasienyje valdžios institucijos su žmonių privačia nuosavybe elgiasi taip, kaip patogu, piktnaudžiaudamos ir manipuliuodamos esama situacija Lietuvos pasienyje. Todėl pagarba Lietuvos piliečių privačiai nuosavybei ir jos apsauga yra tik formali deklaracija.

2.6. Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su taip organizuotu ir vykdomu servitutų nustatymu atbuline tvarka be jo, kaip Sklypų savininko, sutikimo (su priverstiniu nuosavybės nusavinimu). Pareiškėjas išreiškė nuomonę, kad tolimesniam nuosekliam Fizinio barjero įrengimo darbų vykdymui (galimai ir kitų sienos apsaugos priemonių įrengimui) būtina suderinti Lietuvos valstybės interesus (tinkamą sienos apsaugą) su privataus asmens teise į nuosavybę.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Fizinis barjeras buvo suprojektuotas Kitos paskirties inžinerinio statinio (tvoros) Varėnos r. sav., Y pasienio užkardos ruože nuo valstybės sienos ženklo (toliau – VSŽ) Nr. 0263 iki VSŽ Nr. 0408, statybos supaprastintame projekte Nr. 926-XX-SSPP (A laida), patvirtintame VSAT vado 2022 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. K-1708.

 

  1. VSAT 2022 m. birželio 24 d. rašte Nr. 21-14-1334 „Dėl dokumentų, reikalingų žemės servitutams nustatyti“ NŽT rašoma:

„VSAT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 680 „Dėl Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo įgyvendinimo“, 16 punkto nuostatomis, teikia dokumentus dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu, reikalingų fiziniam barjerui įrengti. […].“

 

  1. VSAT 2022 m. liepos 13 d. rašte Nr. 21-14-1468 „Dėl dokumentų, reikalingų žemės servitutams nustatyti“ NŽT (kopiją teikiant „B“) rašoma:

„VSAT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 680 „Dėl Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo įgyvendinimo“ 16 punkto nuostatomis, teikia dokumentus dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu, reikalingų fiziniam barjerui įrengti. Dėl dokumentų didelės apimties nuoroda jų atsisiuntimui: <…> […].“

 

  1. UAB „A“ parengtuose 2022 m. liepos 11 d. informaciniuose pranešimuose dėl Fizinio barjero prie Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusija įrengimo Pareiškėjui buvo rašoma, kad fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir kartu Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo projekto (toliau vadinama – Projektas) užsakovas – VSAT; projekto vykdytojas – UAB „B“; projekto rangovas su privačiu sklypu besiribojančiame pasienio ruože – Y PU; projekto įgyvendinimą prižiūri tarpinstitucinė projekto priežiūros komisija; servitutus tvirtina NŽT. Taip pat pranešimuose nurodyta:

„[…] UAB „A“ (toliau – Rangovas) ir UAB „B“ (toliau – Užsakovas) vykdo 2021 m. rugsėjo 14 d. pasirašytą rangos sutartį Nr. SUT-21-62 (toliau – Rangos sutartis) dėl projekto „Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorinės sienos įrengimo darbai“ (toliau – Objektas).

VSAT, atsakinga už Fizinio barjero įrengimo projektą, informuoja, kad siekiant kuo operatyviau suvaldyti susidariusią situaciją dėl neteisėto migrantų judėjimo kertant Lietuvos Respublikos sieną, būtina atlikti Fizinio barjero įrengimo darbus, prioritetą skiriant koncertinos piramidės įrengimo darbams, o vėliau šalia koncertinos įrengiant ir segmentinę tvorą su koncertinos spirale viršuje.

Informuojame, kad Fizinį barjerą visuomet yra siekiama įrengti ne privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose. Taip pat yra siekiama, kad žemės savininkų ir kitų naudotojų teisės į jų valdomus žemės sklypus nebūtų apribotos arba būtų apribotos kaip įmanoma mažiau.

Fizinis barjeras gali būti įrengiamas privačios nuosavybės teise valdomuose sklypuose, neatkartojant valstybės sienos tik esant būtinybei, kai dėl gamtinių ar reljefo sąlygų nėra galimybės įrengti Fizinį barjerą pasienio ruože valstybinėje žemėje.

Tokiais atvejais, vadovaujantis Įstatymo  8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, žemei (žemės sklypams ar jų dalims), kurioje turi būti įrengtas Fizinis barjeras, arba kuri reikalinga patekti prie vietų, kuriose turi būti įrengtas Fizinis barjeras, ir kuri nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdoma valstybės, šiuo Įstatymu yra nustatytas žemės servitutas.

Paaiškiname, kad įstatymų leidėjas, įvertinęs susidariusią padėtį, Fiziniam barjerui įrengti reikalingus žemės servitutus nustatė nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. įsigaliojusio Įstatymo pagrindu, be žemės savininkų sutikimų. Kartu įstatymų leidėjas Įstatyme numatė, kad konkretus atitinkamo servituto dydis, laikotarpis ir vieta, taip pat servituto turinys turi būti nustatomi Projekto įgyvendinimo metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 680, šiuos servitutus tvirtina NŽT. […].“

Pranešimais Pareiškėjas informuotas, kad Fizinio barjero įrengimui, naudojimuisi, jo priežiūrai ir aptarnavimui numatoma nustatyti servitutą dalyje jam privačios nuosavybės teise priklausančių Sklypų, kad  Sklypuose ar šalia jų pradedami parengiamieji statybos darbai, dirbs geodezininkai, geologai, rangovo darbuotojai. Planuojama statybos darbų pabaiga – 2022 m. rugsėjo 1 d.

Pranešimuose Pareiškėjui pažymėta:

„Jei Fizinis barjeras bus įrengiamas privačios nuosavybės teise jums priklausančiame žemės sklype, už nustatytą servitutą mokėtinos kompensacijos dydis nustatomas galiojančių teisės aktų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika“ (su visais pakeitimais), nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Apie patvirtintą servitutą, kompensacijos už patvirtintą servitutą dydį bei išmokėjimo tvarką ir sąlygas, būsite informuoti atskiru pranešimu.

Dėl papildomos informacijos galima kreiptis: Y PU pasienio užkardos vadas D. B., tel. <…>, el. paštas <…>.

Darbus šiame ruože atliekančio rangovo (subrangovo) kontaktai: UAB „A“, tel. <…>, el. paštas <…>“.

 

  1. NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 25 d. įsakyme Nr. 3VĮ-519-(14.3.2 E.) „Dėl žemės servituto, reikalingo fiziniam barjerui įrengti, nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. <…>, unikalus Nr. <…>), esančiam <…> Varėnos r. sav.“ rašoma:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fizinio barjero  Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos  išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 680 „Dėl Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo įgyvendinimo“ 16 punktu, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės  kompensacijos, mokamos už  naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės  patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, ir remdamasi 2022 m. liepos 4 d.  VSAT vado įsakymu Nr. K-1708 „Dėl Y pasienio užkardos fizinio barjero statybos supaprastinto  projekto patvirtinimo“ patvirtinto projekto „Kitos paskirties inžinerinio  statinio (tvoros) Varėnos r. sav., Y pasienio užkardos ruože nuo VSŽ Nr. 063 iki VSŽ r. 0408, statybos supaprastintas projektas“ Nr. 926-XX-SSPP (A laida) sprendiniais, atsižvelgdama į UAB „B“ 2022 m. birželio 30 d. raštą Nr. 2022-FBSD-157 „Dėl servitutų dokumentų pateikimo“ ir veikdama pagal NŽT direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. įgaliojimą Nr. IĮ-13O-(1.9 E.) „Dėl žemės servitutų, reikalingų fiziniam barjerui įrengti, nustatymo“:

  1. Nustatau:
    • Žemės sklypui (kadastro Nr. <…>, unikalus Nr. <…>) (tarnaujančiajam daiktui), esančiam <…>, Varėnos r. sav., 24 kv. m ploto žemės servitutą, suteikiant teisę įrengti, naudoti ir eksploatuoti fizinį barjerą ir statinius ar įrenginius, susijusius su fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir kartu Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo projekto (toliau – fizinio barjero  įrengimo projektas) įgyvendinimu, patekti prie vietų, kuriose turi būti įrengtas fizinis barjeras ir statiniai ar įrenginiai ar įrenginiai, suysiję su fizinio barjero įrengimo projekto įgyvendinimu, pažymėtą „S1“ simboliu žemės sklypo plane M 1:2000 (priedas), parengtame  UAB „C“ matininko A. P. (2022 m. birželio 8 d.);
    • kad per 3 mėnesius nuo šio įsakymo priėmimo žemės servitutas turi būti įregistruotas  Nekilnojamojo turto registre VSAT lėšomis.
  2. Nurodau, kad:
    • viešpataujantysis daiktas yra fizinis barjeras, jo statiniai ir įrenginiai, reikalingi valstybės sienos pasaugai, stebėjimui ir kontrolei užtikrinti;
    • viešpataujančiojo daikto savininkas yra Lietuvos Respublika;
    • prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą turi VSAT;
    • prievolę statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina žemės servituto teisėms įgyvendinti, turi UAB „B“;
    • Nuostolių dėl žemės servituto atlyginimo sąlygos yra šios:

2.5.1. nuostoliai dėl žemės servituto atlyginami išmokant 2,75 Eur (dviejų eurų 75 ct) dydžio vienkartinę kompensaciją;

2.5.2. kompensaciją tarnaujančiojo daikto – žemės sklypo, nurodyto šio įsakymo 1.1 papunktyje, savininkui X privalo išmokėti VSAT, per 3 mėnesius nuo žemės servituto įregistravimo NTR;

2.6. vykdant tarnaujančiame daikte darbus, susijusius su fizinio barjero  ir statinių ar įrenginių, susijusių su fizinio barjero įrengimo projekto įgyvendinimu, įrengimu, netaikomi ribojimai, nurodyti Fizinio barjero  Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos  išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje.

Šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

  1. NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 25 d. įsakyme Nr. 3VĮ-522-(14.3.2 E.) „Dėl žemės servituto, reikalingo fiziniam barjerui įrengti, nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. <…>, unikalus Nr. <…>), esančiam <…> Varėnos r. sav.“ rašoma:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fizinio barjero  Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos  išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 680 „Dėl Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo įgyvendinimo“ 16 punktu, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės  kompensacijos, mokamos už  naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, ir remdamasi 2022 m. liepos 4 d.  VSAT vado įsakymu Nr. K-1708 „Dėl Y pasienio užkardos fizinio barjero statybos supaprastinto  projekto patvirtinimo“ patvirtinto projekto „Kitos paskirties inžinerinio  statinio (tvoros) Varėnos r. sav., Y pasienio užkardos ruože nuo VSŽ Nr. 063 iki VSŽ r. 0408, statybos supaprastintas projektas“ Nr. 926-XX-SSPP (A laida) sprendiniais, atsižvelgdama į UAB „B“ 2022 m. birželio 30 d. raštą Nr. 2022-FBSD-157 „Dėl servitutų dokumentų pateikimo“ ir veikdama pagal NŽT direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. įgaliojimą Nr. IĮ-13O-(1.9 E.) „Dėl žemės servitutų, reikalingų fiziniam barjerui įrengti, nustatymo“:

  1. Nustatau:
    • Žemės sklypui (kadastro Nr. <…>, unikalus Nr. <…>) (tarnaujančiajam daiktui), esančiam <…> Varėnos r. sav., 140 kv. m ploto žemės servitutą, suteikiant teisę įrengti, naudoti ir eksploatuoti fizinį barjerą ir statinius ar įrenginius, susijusius su fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir kartu Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo projekto (toliau – fizinio barjero įrengimo projektas  įgyvendinimu, patekti prie vietų, kuriose turi būti įrengtas fizinis barjeras ir statiniai ar įrenginiai ar įrenginiai, susiję su fizinio barjero įrengimo projekto įgyvendinimu, pažymėtą „S1“ simboliu žemės sklypo plane M 1:2000 (priedas), parengtame  UAB „C“ matininko A. P. (2022 m. birželio 8 d.);
    • kad per 3 mėnesius nuo šio įsakymo priėmimo žemės servitutas turi būti įregistruotas  Nekilnojamojo turto registre VSAT lėšomis.
  2. Nurodau, kad:
    • viešpataujantysis daiktas yra fizinis barjeras, jo statiniai ir įrenginiai, reikalingi valstybės sienos pasaugai, stebėjimui ir kontrolei užtikrinti;
    • viešpataujančiojo daikto savininkas yra Lietuvos Respublika;
    • prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą turi VSAT;
    • prievolę statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina žemės servituto teisėms įgyvendinti, turi UAB „B“;
    • Nuostolių dėl žemės servituto atlyginimo sąlygos yra šios:

2.5.1. nuostoliai dėl žemės servituto atlyginami išmokant 17,11 Eur (septyniolikos eurų 11 ct) dydžio vienkartinę kompensaciją;

2.5.2. kompensaciją tarnaujančiojo daikto – žemės sklypo, nurodyto šio įsakymo 1.1 papunktyje, savininkui X privalo išmokėti VSAT, per 3 mėnesius nuo žemės servituto įregistravimo NTR;

2.6. vykdant tarnaujančiame daikte darbus, susijusius su fizinio barjero ir statinių ar įrenginių, susijusių su fizinio barjero įrengimo projekto įgyvendinimu, įrengimu, netaikomi ribojimai, nurodyti Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje.

Šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių byų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

  1. NŽT Skyriaus 2022 m. liepos 25 d. rašte Nr. 3SD-3875-(14.3.137 E.) VSAT ir B rašoma:

„NŽT Skyriuje 2022 m. liepos 19 d. buvo gautas NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento raštas, kuriuo buvo persiųstas VSAT 2022-07-13 raštas Nr.(21)-14-1468, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 680 ,,Dėl Lietuvos Respublikos fizinio barjero prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo įgyvendinimo“ 16 punkto nuostatomis prašoma priimti sprendimus dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu, reikalingų fiziniam barjerui įrengti ir pateikiami tam reikalingi dokumentai. Siunčiame NŽT Skyriuje 2022 m. liepos 25 d. priimtų įsakymų dėl žemės servitutų, reikalingų fiziniam barjerui įrengti nustatymo, elektroninių dokumentų nuorašus.“

 

  1. Pareiškėjo laiške, elektroniniu paštu <…> 2022 m. rugpjūčio 3 d. 21:28 val. siųstame adresais <…> ir <…>, rašoma:

„Esu X (tel. Nr. <…>). 2022 m. liepos 22 d. Lietuvos pašte atsiėmiau pranešimus (toliau – Pranešimai, kopijas pridedu) apie tai, kad man nuosavybės teise priklausančiuose Sklypuose bus vykdomi Fizinio barjero įrengimo darbai (toliau – įrengimo darbai) ir bus nustatytas atitinkamo dydžio servitutas be mano sutikimo. Taip pat nurodyta, kad servituto dydis, laikotarpis, vieta ir turinys bus nustatyti įrengimo darbų vykdymo metu.

Susipažinęs su Pranešimuose nurodytais teisės aktais, darau išvadą kad teisės aktai interpretuojami neteisingai, be mano sutikimo Žemės sklypuose vykdomi darbai yra neteisėti.

Teisės aktuose numatyta pirma nustatyti servitutą, išspręsti dėl servituto nustatymo nuostolių atlyginimą ir tik po to vykdyti įrengimo darbus. Man neaišku, kas yra ar bus viešpataujančio servituto savininkas. Šiaip servituto nustatymas suteikia teisę naudotis svetimu turtu, šiuo atveju priverstinai. Kitaip tariant yra vykdomas (ar jau įvykdytas) priverstinis nuosavybės nusavinimas.

Prašome pateikti papildomus paaiškinimus, kodėl Žemės sklypuose vykdomi darbai nesant patvirtintiems servitutams ir be mano sutikimo. Turiu reikalavimą artimiausiu metu patekti į Žemės sklypus.

Mano kartos žmonės turi patirties dėl sovietų valdžios savivalės. Susidaro įspūdis kad dabartinė valdžia nepaiso Konstitucijoje įtvirtintos nuosavybės neliečiamumo. Gaila.“

 

  1. Pareiškėjo laiške, elektroniniu paštu <…> 2022 m. rugpjūčio 30 d. 16:14 val. siųstame adresais <…> ir <…>, rašoma:

„Šių metų rugpjūčio 3 d. rašiau Jums laišką dėl mano nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose Varėnos r. sav. <…> (žemės sklypai kad. Nr. <…> ir <…> toliau – Žemės sklypai), statomo fizinio barjero (koncertinos) su Baltarusija.

Su Y PU pasienio užkarda suderintu laiku 2022 m. rugpjūčio 14 d. buvau nuvykęs į savo Žemės sklypus. Nuvykus į vietą teko įsitikinti, kad fizinis barjeras (koncertina) jau įrengtas, galima buvo matyti mano Žemės sklypuose vykdytų darbų ženklai. Pavyzdžiui žemės sklype kad. Nr. <…> tebestovi kažkokios paskirties statinys, yra įrengtas lauko tualetas (nuotrauką, darytą nuo pasienio pusės, pridedu). Pastaba pasienio užkardos pareigūnai daryti pasienio nuotraukas į Baltarusijos pusę uždraudė.

Noriu atkreipti dėmesį, kad į mano 2022 m. rugpjūčio 3 d. laišką nesu gavęs jokio atsakymo ir/ar paaiškinimo.

Labai tikiuosi, kad atsakingi asmenys pateiks man atitinkamus paaiškinimus raštu dėl jau atliktų fizinio barjero su Baltarusija įrengimo darbų man nuosavybės teise priklausančiuose Žemės sklypuose neturint nei mano sutikimo, nei tinkamo ir savalaikio informavimo. Vertinu tokius mano Lietuvos valstybės atsakingų asmenų veiksmus kaip grubų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą.

Beje per Sausio įvykius buvau kartu su kitais žmonėmis prie LR Seimo ir buvau pasirengęs priešintis tuometiniai sovietų valdžiai, dalyvavau kituose ano meto renginiuose. Mes kritikavome buvusios sovietų valdžios savivalę, tačiau dabartinė „sava“ valdžia taip pat sėkmingai savavaliauja.“

 

  1. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis:

12.1. žemės sklypui (kadastro Nr. <…>), kaip tarnaujančiam daiktui, nustatytas servitutas – teisė įrengti, naudoti ir eksploatuoti fizinį barjerą ir statinius ar įrenginius, susijusius su fizinio barjero įrengimo projekto įgyvendinimu arba patekti prie vietų, kuriose turi būti įrengtas fizinis barjeras ir statiniai ar įrenginiai, susiję su fizinio barjero įrengimo projekto įgyvendinimu (plane pažymėta S1; plotas – 140,00 kv. m) (kaip teisinis įregistravimo pagrindas nurodytas 2022 m. liepos 25 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 3VĮ-522-(14.3.2 E.); įrašas galioja nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d.);

12.2.  žemės sklypui (kadastro Nr. <…>), kaip tarnaujančiam daiktui, nustatytas servitutas – teisė įrengti, naudoti ir eksploatuoti fizinį barjerą ir statinius ar įrenginius, susijusius su fizinio barjero įrengimo projekto įgyvendinimu arba patekti prie vietų, kuriose turi būti įrengtas fizinis barjeras ir statiniai ar įrenginiai, susiję su fizinio barjero įrengimo projekto įgyvendinimu (plane pažymėta S1; plotas – 24,00 kv. m) (kaip teisinis įregistravimo pagrindas nurodytas 2022 m. liepos 25 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 3VĮ-519-(14.3.2 E.); įrašas galioja nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d.).

 

  1. VSAT 2022 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (21)-14-2279 Pareiškėjas buvo informuotas apie NŽT Skyriuje 2022 m. liepos 25 d. priimtus įsakymus dėl servitutų nustatymo jam nuosavybės teise priklausančiuose Sklypuose, pateikiant šių administracinių sprendimų kopijas.

 

  1. ŽŪM 2022 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. 3IN-684 (8.1 E ) NŽT rašoma:

„[…] NŽT Skyriaus vedėjo sprendimai dėl servituto nustatymo: 2022 m. liepos 25 d. įsakyme Nr. 3VĮ-519-(14.3.2 E.) „Dėl žemės servituto, reikalingo fiziniam barjerui įrengti, nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. <…>, unikalus Nr. <…>), esančiam <…> Varėnos r. sav.“ ir 2022 m. liepos 25 d. įsakyme Nr. 3VĮ- 522-(14.3.2 E.) „Dėl žemės servituto, reikalingo fiziniam barjerui įrengti, nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. <…>, unikalus Nr. <…>), esančiam <…>., Varėnos r. sav.“ pateikti VSAT. Tačiau NŽT nepateikė informacijos apie nustatytus servitutus žemės sklypų, kuriems nustatytas servitutas, savininkui, nors įsakymuose numatyta galimybė šiuos įsakymus apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. Nors šiuo atveju servituto nustatymo pagrindas yra Įstatymas, tačiau būtina atsižvelgti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 680 „Dėl Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – LRV nutarimas) 16 punkte nustatyta, kad NŽT tvirtina servitutus; konkretūs servitutai (vieta, dydis) nurodomi NŽT sprendimuose. Manome, kad servituto nustatymui, remiantis Įstatymu ir LRV nutarimu, pagal analogiją taikytinas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Įstatyme, nei LRV nutarime nėra reglamentuojama, kokia tvarka ir kokia institucija praneša žemės sklypo savininkui apie nustatytus servitutus, taigi taikytina bendros nuostatos dėl informacijos apie servitutų nustatymą pateikimo.

Prievolę viešojo administravimo subjektui pateikti informaciją apie priimtą administracinį sprendimą numato ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnis. Minėtoje nuostatoje nurodoma, jog asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą, pateikiant to sprendimo kopiją. Atsižvelgdami į tai, manome, kad informacija apie Nacionalinės žemės tarnybos priimtus sprendimus – patvirtintus servitutus Įstatymo pagrindu – turi būti pateikta žemės sklypų, kuriems nustatytas servitutas, savininkams per 3 darbo dienas nuo šio rašto gavimo.“

 

  1. ŽŪM 2022 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 3IN-696 (8.1 E ) Seimo kontrolierę informavo:

„[…] informuojame, kad 2022 m. spalio 27 d. ŽŪM gavo pirmiau minėtu Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto raštu persiųstą Pareiškėjo 2022 m. spalio 18 d. kreipimąsi dėl „Dėl fizinio barjero įrengimo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, 2022 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 3IN-639 (8.1 E) ŽŪM paprašė NŽT pagal kompetenciją pateikti išsamią informaciją dėl Pareiškėjo teikiamų klausimų bei tai įrodančių dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas.

ŽŪM, gavusi NŽT 2022 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 1SS-1654-(5.59 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją, išnagrinėjo ją ir nustatė, kad priimti NŽT Varėnos skyriaus vedėjo sprendimai dėl servituto nustatymo (2022 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 3VĮ-519-(14.3.2 E.) „Dėl žemės servituto, reikalingo fiziniam barjerui įrengti, nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. <…>, unikalus Nr. <…>), esančiam <…>., Varėnos r. sav.“ ir 2022 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 3VĮ-522-(14.3.2 E.) „Dėl žemės servituto, reikalingo fiziniam barjerui įrengti, nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. <…>, unikalus Nr. <…>), esančiam <…> Varėnos r. sav.“) vadovaujantis VSAT raštais, buvo pateikti VSAT, tačiau NŽT nepateikė informacijos apie nustatytus servitutus žemės sklypų, kuriems nustatytas servitutas, savininkui, nors įsakymuose numatyta galimybė šiuos įsakymus apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. Nors šiuo atveju servituto nustatymo pagrindas yra Žemės įstatymas, tačiau būtina atsižvelgti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 680 „Dėl Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – LRV nutarimas) 16 punkte nustatyta, kad NŽT tvirtina servitutus; konkretūs servitutai (vieta, dydis) nurodomi NŽT sprendimuose. Manome, kad servituto nustatymui, remiantis Žemės įstatymu, pagal analogiją taikytinas ir Žemės įstatymo 23 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Žemės įstatyme, nei LRV nutarime nėra reglamentuojama, kokia tvarka ir kokia institucija praneša žemės sklypo savininkui apie nustatytus servitutus, taigi taikytinos bendros nuostatos dėl informacijos apie servitutų nustatymą pateikimo.

Prievolę viešojo administravimo subjektui pateikti informaciją apie priimtą administracinį sprendimą numato ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnis. Minėtoje nuostatoje nurodoma, jog asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą, pateikiant to sprendimo kopiją.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, 2022 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 3IN-684 (8.1 E) informavome NŽT, kad informacija apie NŽT priimtus sprendimus – patvirtintus servitutus Įstatymo pagrindu – turi būti pateikta žemės sklypų, kuriems nustatytas servitutas, savininkams per 3 darbo dienas nuo minėto rašto gavimo.

Taip pat apie kreipimosi nagrinėjimo rezultatus Pareiškėjas buvo informuotas ŽŪM 2022 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 3IN-685 (8.1 E).“

 

  1. NŽT 2022 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 1SS-1756-(5.59) E. Seimo kontrolierei rašoma:

„[…]

Servitutai (jų plotas ir vieta) žemės sklypuose (kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>) yra pažymėti servitutų nustatymo schemose M 1:2000, parengtose pagal Projekto sprendinius. Žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) servituto nustatymo schemoje 24 kv. m ploto servitutas yra pažymėtas „S1“. Žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) servitutų nustatymo schemoje 140 kv. m ploto servitutas yra pažymėtas „S1“.

Servituto turinys yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo (toliau – Įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d., 8 straipsnio 1 dalyje.

Servitutų nustatymo žemės sklypuose (kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>) dokumentų bylų aiškinamuosiuose raštuose nurodyta, kad „Servituto reikalingumo laikotarpis – kol egzistuoja sklype įrengtas fizinis barjeras ir statiniai ar įrenginiai, susiję su fizinio barjero įrengimo projekto įgyvendinimu arba servitutas reikalingas tol, kol išnyksta jo būtinumas“.

[…]

Vadovaujantis minėtomis Įstatymo nuostatomis, konstatuotina, kad servitutai, reikalingi fiziniam barjerui įrengti yra nustatomi šiuo Įstatymu, o ne administraciniu aktu.

Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisiniams santykiams, atsirandantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamo ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir juos įgyvendinantys teisės aktai taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja šis Įstatymas.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatos reglamentuoja išimtinai servitutų nustatymą administraciniu aktu ir Žemės įstatyme nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių servitutų nustatymo įstatymu procedūrų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 680 „Dėl Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas) 16 punktu nustatyta, kad rengiant fizinio barjero (ar jo dalies) projektą, Įgaliota institucija identifikuoja reikalingus servitutus (jų dydį, laikotarpį, vietą ir turinį). Šiuos servitutus tvirtina NŽT.

Vadovaujantis minėtoms Įstatymo ir Nutarimo nuostatomis, konstatuotina, kad NŽT šiame procese dalyvauja tik kaip institucija, tvirtinanti servitutus, reikalingus fiziniam barjerui įrengti. Minėti teisės aktai NŽT daugiau teisių ir (ar) pareigų nesukuria.

Nutarimo 4 punktu Įgaliota institucija yra įgaliota atstovauti Lietuvos Respublikos valstybei, kaip užsakovei, įgyvendinant Projektą, o Nutarimo 5 punktu Projekto vykdytoju yra paskirta                         UAB „B“.

Pažymėtina, kad įsigaliojus Įstatymui ir Nutarimui, NŽT bendradarbiavo su Įgaliota institucija ir UAB „B“, teikė konsultacijas (el. paštu, telefonu, organizuojant nuotolinius susitikimus) iškilusiems klausimams spręsti bei tarpusavyje derino veiksmų eigą įgyvendinant Projektą. Be to, 2022 m. sausio 7 d. įvykusio susitikimo metu buvo aptartas ir klausimas dėl asmenų informavimo apie jų nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatytus servitutus bei sutarta (žodžiu), kad šiuos asmenis informuos Įgaliota institucija. […].“

 

  1. VSAT 2022 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 21-14-2605 Seimo kontrolierę informavo:

– NŽT Skyriui nustačius žemės servitutus Sklypams, VSAT teisės aktų nustatyta tvarka per 3 mėnesius turėjo juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atlikus teisės aktais nustatytas procedūras, VSAT 2022 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (21)-14-2279 „Dėl kompensacijos už nustatytus žemės servitutus išmokėjimo“ informavo Pareiškėją apie jo Sklypams įteisintus servitutus ir pateikė Pareiškėjui NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 25 d. įsakymų Nr. 3VĮ-519-(14.3.2.) ir Nr. 3VĮ-522-(14.3.2.), kuriuose pateikta informacija apie kompensacijos dydį ir atsiskaitymo tvarką, kopijas;

– Fizinio barjero įrengimo darbai, susiję su Sklypais, buvo vykdomi 2022 m. kovo 30 d. – 2022 m. kovo 31 d. Teritorija Sklypuose buvo sutvarkyta iki 2022 m. liepos 5 d. UAB ,,A“ atliktų darbų galutinio perdavimo-priėmimo akto Nr. 9-4436 pasirašymo. Už teritorijos sutvarkymą atsakingas buvo  UAB ,,A“. Fizinio barjero įrengimo faktas užfiksuotas 2022 m. liepos 5 d. rangovo atliktų darbų galutinio perdavimo-priėmimo akte Nr. 9-4436. Darbų užbaigimo faktą užfiksavo Darbų priėmimo-perdavimo komisija, sudaryta iš VSAT, UAB ,,A“ ir UAB „B“ atstovų;

– Į Pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipimusis raštu nebuvo atsakyta. Informacija buvo pateikta žodžiu (telefonu) ir Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė bei suteikta teisė kartu su VSAT pareigūnais nuvykti į vykdomų darbų vietą ir vietoje susipažinti su nustatytais žemės servitutais nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose. Pareiškėjas, 2022 m. rugpjūčio 3 d. el. paštu pateikęs kreipimąsi VSAT Varėnos pasienio užkardos Y pasienio užkardos vadui D. B., į šį pareigūną kreipėsi ir telefonu. Pareiškėjui paaiškinta, kad jo kreipimesi išdėstyti klausimai nesusiję su VSAT pasienio užkardos kompetencija, ir pasiūlyta kreiptis į statybų rangovą UAB ,,A“. Taip pat Pareiškėjui pasiūlyta kartu su Y pasienio užkardos pareigūnais nuvykti į statybų atlikimo vietą ir išsamiau susipažinti su esama situacija. Pareiškėjas su tokiu pasiūlymu sutiko, daugiau klausimų neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjui telefonu pateiktas išsamus atsakymas ir paaiškinta, kur pastarasis turėtų kreiptis dėl iškilusių klausimų, į jo užklausimą nebuvo atsakyta raštu;

– Fizinio barjero prie Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusija įrengimo projekto vykdytojas yra UAB „B“. Pagal jo parengtus dokumentus žemės servitutus tvirtino / nustatė NŽT. Todėl VSAT struktūrinių padalinių pareigūnai (užkardų vadai) nėra kompetentingi atsakyti į klausimus dėl žemės servitutų nustatymo aplinkybių.

 

  1. VRM 2022 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 1D-6324 Pareiškėjui ir Seimo kontrolierei (kopiją teikiant VSAT) rašoma:

„[…]

Pažymėtina, kad Įstatymu buvo nustatytas specialusis teisinis reguliavimas, taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu įgyvendinamam Projektui, ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai šio Įstatymo pagrindu atsirandantiems teisiniams santykiams taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Įstatymo 3 straipsnyje imperatyviai reglamentuota, kad: „2. Projekto užsakovas yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos. Vyriausybė priima sprendimą dėl projekto įgyvendinimo, kuriame nustatomas projekto vykdytojas, jo funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, svarbiausieji fizinio barjero inžineriniai reikalavimai, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir kiti esminiai su projekto vykdymu susiję aspektai ir sąlygos. 3. Projekto vykdytoju šio straipsnio 2 dalyje nurodytu Vyriausybės sprendimu skiriamas juridinis asmuo, kuriame valstybei tiesiogiai ar per valstybės valdomas bendroves nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, taip pat kuris turi būtiną patirtį, pajėgumus ir galimybes įgyvendinti projektą“.

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama pastarąsias Įstatymo 3 straipsnio nuostatas, įgaliojo VSAT (toliau – Įgaliota institucija arba VSAT) atstovauti Lietuvos Respublikos valstybei, kaip užsakovei, įgyvendinant Projektą (Nutarimo 4 punktas), taip pat Projekto vykdytoju paskyrė UAB „B“, kuri jam priskirtoms funkcijoms atlikti turi teisę prireikus pasitelkti savo kontroliuojamus juridinius asmenis (Nutarimo 5 punktas)[1].

Kreipimesi ir Rašte (be kita ko, 5.2-5.5 papunkčiuose) keliami klausimai dėl aplinkybių, susijusių su žemės servitutų žemės sklypuose nustatymu (servitutų nustatymo teisinis pagrindas; techniniai parametrai – dydis, laikotarpis, vieta, turinys; servitutų nustatymą patvirtinantys dokumentai; pareiškėjo informavimo apie nustatytus servitutus aplinkybės; ir kt.). Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai reglamentuota, jog: „žemei, ant kurios turi būti įrengtas fizinis barjeras ir statiniai ar įrenginiai, susiję su projekto įgyvendinimu, arba kuri reikalinga patekti prie vietų, kuriose turi būti įrengtas fizinis barjeras ir statiniai ar įrenginiai, susiję su projekto įgyvendinimu, ir kuri nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdoma valstybės, projekto užsakovo ar projekto vykdytojo, šiuo įstatymu yra nustatomas žemės servitutas. Konkretus servituto dydis, laikotarpis ir vieta, taip pat servituto turinys yra nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnyje, reglamentuojančiame servituto nustatymo pagrindus, nedviprasmiškai nurodyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (tai atskiri ir savarankiški servituto nustatymo teisiniai pagrindai)[2]. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, minėti servitutų nustatymo pagrindai taikomi ir žemės servitutams. Taigi, lingvistiškai vertinant minėtų teisės normų turinį, galima teigti, jog susiklosčiusių teisinių santykių atveju žemės servitutų nustatymo teisinis pagrindas įtvirtintas įstatyme.

Akcentuotina, kad pagal Nutarimo 16 punkto nuostatas, rengiant fizinio barjero (ar jo dalies) projektą, Įgaliota institucija identifikuoja reikalingus servitutus (jų dydį, laikotarpį, vietą ir turinį), o šiuos servitutus tvirtina NŽT. Iš Rašto 4 punkte pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatytų servitutų teisinis įregistravimo pagrindas – NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 25 d. įsakymai Nr. 3VĮ-522-(14.3.2 E.) ir Nr. 3VĮ-519-(14.3.2 E.).

[…]

Reaguodami į […] keliamą klausimą dėl Pranešimuose nurodytos tarpinstitucinės projekto priežiūros komisijos sudarymo aplinkybių, pažymime, kad Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog projekto įgyvendinimo procesą prižiūri ir vertina Vyriausybės nutarimu sudaryta tarpinstitucinė komisija (komisijos užduotis ir personalinę sudėtį nustato Vyriausybė), kuri stebi projekto įgyvendinimo eigą, nagrinėja su projekto įgyvendinimu susijusią informaciją ir prireikus teikia Vyriausybei pasiūlymus. Pastarosios tarpinstitucinės Projekto priežiūros komisijos sudėtis nustatyta Nutarimo 10 punkte, o personalinė (narių ir jų pakaitinių narių) sudėtis patvirtinta atskiru Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2021 m. rugpjūčio 26 d. potvarkiu Nr. 143 „Dėl Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo projekto priežiūros komisijos personalinės sudėties patvirtinimo“[3]. Kaip jau minėta, komisija atlieka Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas užduotis, įskaitant Nutarimo 13 punkte nurodytas konkrečias funkcijas.[…].“

 

  1. UAB „A“ 2022 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. SD-2022-1878 Seimo kontrolierę informavo:

– Sklypų servitutų nustatymo schemos parengtos 2022 m. birželio 8 d. Servitutų vieta Varėnos r. sav., <…>., nuo VSŽ Nr. 0393 iki 0394. Turinys „teisė įrengti, naudoti, eksploatuoti fizinį barjerą ir statinius ar įrenginius, susijusius su fizinio barjero įrengimo projekto įgyvendinimu, arba patekti prie vietų, kuriose turi būti įrengtas fizinis barjeras ir statiniai ar įrenginiai susiję su fizinio barjero įrengimo projekto įgyvendinimu“. Servitutų dydis 24 kv. m ir 140 kv. m.;

– Sklypų savininkas buvo informuotas 2022 m. liepos 11 d. parengtais informaciniais pranešimais;

– Bendrovė, kaip Užsakovo įgaliotas rangovas, pasitelkusi subrangovą – valstybės žemės fondą, parengė kompensacijos dalies apskaičiavimo aktus ir juos pateikė Užsakovui;

– pagal statinio kategoriją: „Nesudėtingi statiniai“ buvo parengtas „Supaprastintas projektas“ darbų atlikimui. Projektas buvo suderintas ir patvirtintas Užsakovo ir Statytojo VSAT. Projektas parengtas vadovaujantis visais tokiam statiniui galiojančiais teisės aktais. Projektas buvo parengtas remiantis tarp Bendrovės ir Užsakovo sudaryta Sutartimi. Projekto teigiama ekspertizės išvada gauta ir projektas įsigaliojo 2022-04-22;

– Darbai tarp VSŽ 0393-0394 buvo vykdyti ir baigti 2022 m. kovo 30 d.;- Fizinio barjero įrengimo pabaigos faktas buvo fiksuotas 2022 m. liepos 5 d. Bendrovės galutiniu darbų perdavimo aktu.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos:

– 5 straipsnis

„Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“;

– 23 straipsnis

„Nuosavybė neliečiama.

Nuosavybės teises saugo įstatymai.

Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“

 

  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso:

– 4.111 straipsnis. Servituto sąvoka

„1. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

  1. Pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka“;

– 4.112 straipsnis. Servituto turinys

„1. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės“;

– 4.124 straipsnis. Servituto nustatymo pagrindai ir momentas

„1. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

  1. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai.
  2. Nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas.“

 

  1. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo:

– 1 straipsnis. Teisingumo vykdymas

„1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

  1. Teismai sprendimus bylose priima Lietuvos Respublikos vardu.
  2. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka“;

– 4 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą

„1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves. Įstatymų numatytais atvejais jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“

 

  1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo:

– 3 straipsnis. Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai

„1. Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie:

[…]

2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;

[…]

10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;

[…]

  1. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas, vadovaudamasis šiame įstatyme įtvirtintais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą valstybės ar savivaldybės institucijoje, įstaigoje ar įstaigų sistemoje ir kontroliuoja, kaip tarnybinės etikos politika įgyvendinama.“

 

  1. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos:

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

„1. Šis įstatymas nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas“;

3 straipsnis. Teisėkūros principai

„1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.

  1. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais:

[…]

6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas;

7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“

 

  1. Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo:

– 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

„1. Šis įstatymas nustato fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo bendruosius principus ir reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas operatyviam fizinio barjero įrengimui, siekiant užtikrinti šio įstatymo preambulėje nurodytų tikslų įgyvendinimą.

  1. Šiuo įstatymu nustatomas specialusis teisinis reguliavimas taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu įgyvendinamam fizinio barjero įrengimo projektui (toliau – projektas).
  2. Teisiniams santykiams, atsirandantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamo ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir juos įgyvendinantys teisės aktai taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas“;

– 3 straipsnis. Projekto įgyvendinimas

„1. Projektas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

  1. Projekto užsakovas yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos. Vyriausybė priima sprendimą dėl projekto įgyvendinimo, kuriame nustatomas projekto vykdytojas, jo funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, svarbiausieji fizinio barjero inžineriniai reikalavimai, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir kiti esminiai su projekto vykdymu susiję aspektai ir sąlygos.

[…]

  1. Projekto įgyvendinimo procesą prižiūri ir vertina Vyriausybės nutarimu sudaryta tarpinstitucinė komisija (toliau – komisija), kuri stebi projekto įgyvendinimo eigą, nagrinėja su projekto įgyvendinimu susijusią informaciją ir prireikus teikia Vyriausybei pasiūlymus. Komisijos užduotis ir personalinę sudėtį nustato Vyriausybė“;

– 8 straipsnis. Žemės naudojimas fizinio barjero įrengimui ir su fizinio barjero įrengimu susijusių darbų vykdymas

„1. Žemei, ant kurios turi būti įrengtas fizinis barjeras ir statiniai ar įrenginiai, susiję su projekto įgyvendinimu, arba kuri reikalinga patekti prie vietų, kuriose turi būti įrengtas fizinis barjeras ir statiniai ar įrenginiai, susiję su projekto įgyvendinimu, ir kuri nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdoma valstybės, projekto užsakovo ar projekto vykdytojo, šiuo įstatymu yra nustatomas žemės servitutas. Konkretus servituto dydis, laikotarpis ir vieta, taip pat servituto turinys yra nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu.

  1. Nuostoliai, kuriuos dėl servituto nustatymo ir (ar) asmenų veiklos, atliekant su fizinio barjero ir statinių ar įrenginių, susijusių su projekto įgyvendinimu, įrengimu susijusius darbus, patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ginčai dėl nuostolių atlyginimo neturi įtakos žemės servituto nustatymui ir naudojimuisi juo.“

 

  1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos, galiojusios 2022 m. liepos 25 d. :

23 straipsnis. Žemės servitutai

„1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

[…]

  1. Tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.“

 

  1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos, įsigaliojusios 2023 m. sausio 4 d.:

22 straipsnis. Žemės servitutai

„1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

[…]

  1. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo administracinio akto priėmimo dienos išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:

– 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

„1. Šis įstatymas nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje.

  1. Šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“;

– 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

„1. Administracinė paslauga – šio įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu.

  1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
  2. Administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.

[…]

  1. Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

[…]

  1. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.

[…]

  1. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.

[…]

  1. Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas“;

– 3 straipsnis. Viešojo administravimo principai

„Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

[…]

3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato;

4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;

5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį;

[…]

9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;

[…]

11) skaidrumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; […]“;

– 10 straipsnis. Administracinių sprendimų priėmimas

„1. Administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.

  1. Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai.
  2. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus.
  3. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
  4. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

[…]

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; […]“;

– 11 straipsnis. Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas

„1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

  1. Prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu.
  2. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu:

1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo;

2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti;

3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą;

4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas;

5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai;

6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.

  1. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis“;

– 13 straipsnis. Administracinio sprendimo ar kitos informacijos įteikimas (paskelbimas)

„1. Asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. […]“;

– 14 straipsnis. Administracinio sprendimo apskundimas

„Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui“;

– 23 straipsnis. Administracinės procedūros pradžia

„1. Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, darbuotojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sudaryta komisija rašytiniu pavedimu per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

[…]

  1. Administracinei procedūrai pradėti reikalingą informaciją, kurią turi viešojo administravimo subjektas arba kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose, surenka pats skundą gavęs viešojo administravimo subjektas.“

 

  1. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo:

– 1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

„1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką. […]“;

– 3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

„[…]

  1. Duomenys – užfiksuota informacija apie institucijos ar valstybės valdomo subjekto veiklą ar jos dalis, neatsižvelgiant į jos pateikimo būdą, formą (raštu arba elektronine forma ar kaip garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašas) ir laikmeną, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus duomenis ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis.

[…]

  1. Duomenų teikimas – duomenų atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus konkrečiam pareiškėjui ar jo atstovui jų prašymu.

[…]

  1. Informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, atlikdama viešąsias funkcijas.

[…]

  1. Pareiškėjas – Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių fizinis arba juridinis asmuo, juridinio asmens statuso neturintis subjektas ir (arba) jo filialas ir atstovybė.
  2. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme“;

– 4 straipsnis. Institucijos ir valstybės valdomo subjekto pareiga teikti duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis

„1. Institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus“;

– 6 straipsnis. Duomenų, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, teikimo principai

„1. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais:

1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys;

2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis;

3) teisėtumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais;

4) objektyvumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto darbuotojai, teikdami duomenis, turi būti nešališki ir objektyvūs;

5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis;

6) duomenų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos; […]“;

– 13 straipsnis. Informacijos ir duomenų teikimas

„1. Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

  1. Atsižvelgdami į pareiškėjo prašymą, institucija ir valstybės valdomas subjektas informaciją ir duomenis pareiškėjui teikia žodžiu, raštu arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
  2. Jeigu prašyme nenurodytas informacijos ir duomenų teikimo būdas, informacija ir duomenys teikiami tokiu pačiu būdu, kokiu gautas prašymas.“

 

  1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 680 „Dėl Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – LRV nutarimas) nuostatos:

„[…]

  1. Nustatyti, kad visi su Projekto įgyvendinimu (fizinio barjero įrengimu) susiję sprendimai turi būti priimami neatidėliojant, kuo greičiau ir jiems teikiant pirmenybę. Šiuo tikslu Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, kitos valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat jų kontroliuojami juridiniai asmenys visus su Projekto įgyvendinimu (fizinio barjero įrengimu) susijusius klausimus turi spręsti skubos tvarka, taip pat rekomenduoti savivaldybėms ir joms pavaldžioms institucijoms vadovautis šia nuostata priimant jų kompetencijai priskirtus sprendimus.
  2. Įgalioti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Įgaliota institucija) atstovauti Lietuvos Respublikos valstybei, kaip užsakovei, įgyvendinant Projektą.
  3. Paskirti UAB „B“ Projekto vykdytoju, kuris jam priskirtoms funkcijoms atlikti turi teisę prireikus pasitelkti savo kontroliuojamus juridinius asmenis.

[…]

  1. Nustatyti, kad, rengiant fizinio barjero (ar jo dalies) projektą, Įgaliota institucija identifikuoja reikalingus servitutus (jų dydį, laikotarpį, vietą ir turinį). Šiuos servitutus tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. […].“

 

  1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nuostatos, galiojusios Pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipimųsi gavimo VSAT metu:

„1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų (toliau – institucijos).

[…]

  1. Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.
  2. Asmens kreipimasis, kuris pateiktas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais, kuris neturi prašymo ar skundo požymių ir kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus, pateikiami pasiūlymai, kaip pagerinti institucijos veiklą, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą situaciją ar padėtį, turi būti priimtas, užregistruotas ir įvertintas jo turinys, su juo turi būti susipažindintas institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, tačiau į jį nėra atsakoma, jei institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip.

[…]

  1. Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.
  2. Jei priimant ar priėmus asmens prašymą ar skundą, adresuotą vienai institucijai, paaiškėja, kad prašyme ar skunde nurodyti klausimai yra priskirtini ir kitų institucijų kompetencijai, prašymą ar skundą gavusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms nagrinėti pagal jų kompetenciją (jei asmens prašymas ar skundas pateikiamas užsienio kalba Taisyklių 25 punkte nustatytu atveju, prie persiunčiamos jo kopijos pridedamas institucijos parengtas neoficialus šio prašymo ar skundo vertimas į valstybinę kalbą). Kitos institucijos, gavusios persiųstą asmens prašymą ar skundą, jį nagrinėja pagal savo kompetenciją ir atsako asmeniui, pridėdamos atsakymo kopiją prašymą ar skundą persiuntusiai institucijai.

[…]

  1. Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. Jeigu asmens prašyme ar skunde buvo nurodytas būdas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, atsakoma nurodytu būdu. Jeigu asmuo, pateikdamas prašymą ar skundą vietoje (institucijoje), aiškiai žodžiu nurodo pageidaujamą atsakymo gavimo būdą, asmenį aptarnaujantis institucijos darbuotojas tą informaciją užfiksuoja ir asmeniui yra atsakoma jo pageidautu būdu.
  2. Institucija, išnagrinėjusi grupės asmenų prašymą ar skundą, gali į jį atsakyti viešo paskelbimo būdu, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytais reikalavimais.

[…]

  1. Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.

  1. Jei prašymo ar skundo nagrinėjimas buvo užbaigtas institucijai priėmus administracinį sprendimą, institucija, pati pastebėjusi ar gavusi informaciją dėl administraciniame sprendime esančių rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų, atlieka Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnyje nurodytus veiksmus.
  2. Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje
    Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:

„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […]

[…] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės neliečiamumas neturi būti traktuojamas kaip absoliutus: „[…] nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo“ (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1997 m. liepos 10 d. nutarimai).

 

  1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai).

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT) praktika, kurioje išaiškinta, kad VAĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą (žr. LVAT nutartis: 2008 m. rugpjūčio 7 d. Nr. AS146-423/2008, 2010 m. kovo 26 d. Nr. AS556-161/2010, 2010 m. kovo 26 d. Nr. AS143-178/2010, 2012 m. rugsėjo 21 d. Nr. AS492-440/2012, taip pat LVAT praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (I dalį), paskelbtą LVAT biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, p. 490–491).

 

  1. LVAT 2013 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-274/2013 konstatavo:

„Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4  straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS 143-268/2012). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos, išskiriant šias dalis:

37.1. dėl servitutų Sklypams nustatymo;

37.2. dėl VSAT tarnautojų veiksmų (neveikimo), pažeidžiant teisę į gerą viešąjį administravimą ir teisę gauti informaciją;

37.3. dėl poreikio tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą;

37.4. dėl NŽT Skyriaus administraciniuose sprendimuose netinkamai nurodytos jų apskundimo tvarkos.

 

 

 

Dėl servitutų Sklypams nustatymo 

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje aptariamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

38.1. Pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierę dėl jo teisių pažeidimo, planuojant ir atliekant Fizinio barjero įrengimo darbus. Pareiškėjo nuomone, tik nustačius servitutą, išsprendus nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo klausimą, galėjo būti vykdomi Fizinio barjero įrengimo darbai (žr. pažymos 10 punktą). Dėl VSAT tarnautojų veiksmų, gavus Pareiškėjo kreipimusis, ir poreikio tobulinti galiojantį teisinį reglamentavimą Seimo kontrolierė pasisako atskirose išvadų dalyse (žr. pažymos 40-41 ir 42-43 punktus).

38.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (žr. pažymos 20 punktą) įtvirtinta teisė į nuosavybės neliečiamumą yra priskirtina vienai svarbiausių žmogaus teisių. Konstitucijoje nurodoma, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

38.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime (žr. pažymos 33 punktą) yra pažymėjęs, kad nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo.

38.4. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (žr. pažymos 21 punktą). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (žr. pažymos 21 punktą). Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai.

38.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu įgyvendinamam Fizinio barjero įrengimo projektui taikomas specialusis teisinis reguliavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymu (žr. pažymos 25 punktą). Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad žemei, ant kurios turi būti įrengtas fizinis barjeras ir statiniai ar įrenginiai, susiję su projekto įgyvendinimu, arba kuri reikalinga patekti prie vietų, kuriose turi būti įrengtas fizinis barjeras ir statiniai ar įrenginiai, susiję su projekto įgyvendinimu, ir kuri nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdoma valstybės, projekto užsakovo ar projekto vykdytojo, žemės servitutas yra nustatomas įstatymu.

VSAT identifikuoja Fizinio barjero įrengimui reikalingus servitutus (nustatydamas dydį, laikotarpį ir vietą), o NŽT teritorinis skyrius tvirtina servitutus (žr. pažymos 30 punktą).

Nuostoliai, kuriuos dėl servituto nustatymo ir (ar) asmenų veiklos, atliekant su fizinio barjero ir statinių ar įrenginių, susijusių su projekto įgyvendinimu, įrengimu susijusius darbus, patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ginčai dėl nuostolių atlyginimo neturi įtakos žemės servituto nustatymui ir naudojimuisi juo.

38.6. Nagrinėjamu atveju, Fizinio barjero įrengimui reikalingų servitutų nustatymo schemos su aiškinamaisiais aktais buvo parengtos 2022 m. birželio 8 d.; darbai tarp valstybės sienos ženklų 0393-0394 buvo vykdyti 2022 m. kovo 30 d. – 2022 m. kovo 31 d.; VSAT 2022 m. birželio 24 d. pateikė NŽT Skyriui dokumentus žemės servitutų, reikalingų Fiziniam barjerui įrengti, nustatymui administraciniu aktu; Fizinio barjero įrengimo pabaigos faktas buvo fiksuotas 2022 m. liepos 5 d.

38.7. UAB „A“ 2022 m. liepos 11 d. parengtais informaciniais pranešimais (žr. pažymos 6 punktą) Pareiškėjui buvo suteikta bendro pobūdžio informacija apie servitutų nustatymą įstatymu, Fizinio barjero įrengimui, naudojimuisi, jo priežiūrai, aptarnavimui numatomus patvirtinti konkrečius servitutus Sklypų dalyje, apie pradedamus, parengiamuosius statybos darbus, nurodant, kad planuojama statybos darbų pabaiga – 2022 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjas buvo informuotas, kad konkretus įstatymu nustatytų servitutų turinys turi būti nustatomas projekto įgyvendinimo metu.

38.8. Įstatymu nustatyti servitutai Pareiškėjo Sklypams buvo konkretizuoti NŽT Skyriaus 2022 m. liepos 25 d. įsakymais (žr. pažymos 7 ir 8 punktus).

38.9. Nors pačiuose NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 25 d. įsakymuose nurodyta galimybė juos apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, šie  administraciniai sprendimai 2022 m. liepos 25 d. buvo pateikti VSAT (žr. pažymos 9 punktą). Nors šiuose administraciniuose sprendimuose buvo nurodyta, kad servitutai Nekilnojamojo turto registre turi būti registruoti per 3 mėnesius, tai buvo atlikta operatyviai, t. y. 2022 m. rugpjūčio 4 d. Tuo tarpu informacija Pareiškėjui apie su jo teisėmis susijusius NŽT Skyriaus 2022 m. liepos 25 d. įsakymus buvo suteikta tik 2022 m. lapkričio 9 d. (žr. pažymos 13 punktą), t. y. nuo šių administracinių sprendimų ir servitutų registracijos Nekilnojamojo turto registre praėjus 3 mėnesiams. Kaip minėta, šiuo klausimu Seimo kontrolierė pasisako atskiroje išvadų dalyje (žr. pažymos 42-43 punktus).

38.10. Dėl informacijos, susijusios su servitutų nustatymu Sklypams, pateikimo ir dėl galimų teisės aktų reikalavimų pažeidimų Pareiškėjas į VSAT kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. (žr. pažymos 10 ir 11 punktus), tačiau institucijos atsakymai į kreipimusis Pareiškėjui nebuvo pateikti. Kaip minėta, šiuo klausimu Seimo kontrolierė pasisako atskiroje išvadų dalyje (žr. pažymos 40-41 punktus).

 

  1. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skundas nagrinėtinas kitoje institucijoje, skundo tyrimas nutraukiamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (žr. pažymos 38 punktą) ir į tai, kad administracinių sprendimų, kuriais Sklypams buvo patvirtinti įstatymo pagrindu nustatyti servitutai (NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 25 d. įsakymų Nr. 3VĮ-522-(14.3.2 E.) ir Nr. 3VĮ-519-(14.3.2 E.)), teisėtumas ginčytinas teismo tvarka (žr. pažymos 22 punktą), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šios X skundo dalies tyrimas nutrauktinas.

 

Dėl VSAT tarnautojų veiksmų (neveikimo), pažeidžiant teisę į gerą viešąjį administravimą ir teisę gauti informaciją

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje aptariamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

40.1. Šios skundo dalies objektas – VSAT tarnautojų veiksmai, gavus Pareiškėjo kreipimusis, galimai pažeidžiant teisę į gerą viešąjį administravimą ir teisę gauti informaciją.

40.2. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniu paštu pateiktu laišku (žr. pažymos 10 punktą) kreipėsi į VSAT, pranešdamas apie 2022 m. liepos 22 d. gautus informacinius pranešimus dėl jam nuosavybės teise priklausančiuose Sklypuose planuojamų Fizinio barjero įrengimo darbų, nurodydamas, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, priverstinai nusavinama jo nuosavybė, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl darbų vykdymo be jo sutikimo, nepatvirtinus servitutų, neišsprendus kompensacijos skyrimo klausimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad neaiškus viešpataujančio servituto savininkas. Pareiškėjas prašė pateikti paaiškinimą dėl be jo sutikimo ir nenustačius servitutų Sklypuose vykdomų darbų. Į Pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. kreipimąsi VSAT teisės aktų nustatyta tvarka neatsakė (žr. pažymos 17 punktą).

40.3. Į Pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipimąsi dėl negauto atsakymo (žr. pažymos 11 punktą) teisės aktų nustatyta tvarka taip pat nebuvo sureaguota.

40.4. Vienas pagrindinių principų, kuriais grindžiama viešojo administravimo subjektų veikla, yra įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti įstatymų reikalavimais (žr. pažymos  28 punktą). Pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti skundus ir prašymus bei juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo paisyti objektyvumo principo (žr. pažymos 28 punktą), reiškiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, t. y. pagrįsti faktiniais duomenimis. Išsamumo principas, kuriuo savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, reikalauja į prašymą atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remtasi, vertinant prašymo turinį (žr. pažymos 31 punktą).

40.5. Pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. kreipimasis į VSAT (žr. pažymos 10 punktą) vertintinas kaip skundas (žr. pažymos 28 punktą) dėl jo pažeistų teisių, ir kaip prašymas suteikti informaciją (žr. pažymos 29 punktą).

Vadovaujantis Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nuostatomis (žr. pažymos 29 punktą), į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją turėjo būti atsakyta, pateikiant prašomą informaciją nustatyta tvarka arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis, nurodant tokio sprendimo ginčijimo galimybę ir tvarką. Informacija yra žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias paslaugas. Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (žr. pažymos 28 punktą). Prašymo pateikti informaciją nagrinėjimui nustatytas 20 darbo dienų terminas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Pareiškėjo prašymo suteikti informaciją gavimo VSAT metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriais vadovaudamasi institucija galėjo nenagrinėti asmens prašymo. Tokiu atveju institucija privalėjo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priimti sprendimą ir pranešti apie tai Pareiškėjui, nurodydama teisinį sprendimo (atsisakymo pateikti prašomą informaciją) pagrindą, ir šio sprendimo apskundimo galimybę bei tvarką.

Nustatytu terminu Pareiškėjo prašyta informacija nebuvo suteikta. Nebuvo nustatytu terminu ir atsisakyta pateikti nurodytą informaciją. Nepateikus nustatytu terminu nei prašytos informacijos, nei argumentuoto teisės aktų nuostatomis pagrįsto atsisakymo pateikti prašomą informaciją, neaišku, ar Pareiškėjo kreipimesi nurodytas klausimas priskirtinas VSAT kompetencijai, ar į Pareiškėjo kreipimąsi atsakymą turėjo pateikti kita institucija.

40.6. Pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipimasis į VSAT (žr. pažymos 11 punktą) vertintinas kaip skundas dėl VSAT tarnautojų neveikimo (žr. pažymos 28 punktą), nepateikus atsakymo į 2022 m. rugpjūčio 3 d. kreipimąsi, ir kaip pakartotinis prašymas pateikti suteikti informaciją (žr. pažymos  29 punktą).

Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie administracinės procedūros (žr. pažymos 28 punktą) inicijavimą ir atlikimą, nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo imperatyvaus reikalavimo, gavus asmens skundą, inicijuoti administracinę procedūrą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymą viešojo administravimo subjekto  atliekami privalomi veiksmai, nagrinėjant skundą apie viešojo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais  sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą vadinama administracine procedūra (žr. pažymos  28 punktą).

Įstatymų leidėjas įpareigoja viešojo administravimo subjektus asmenų pateiktus prašymus nagrinėti pagal kompetenciją (žr. pažymos 28 punktą), o atsakymus į prašymus parengti, atsižvelgiant į jų turinį (žr. pažymos 28 ir 31 punktus).

40.7. Dėl VSAT teiginio, kad informacija Pareiškėjui buvo suteikta žodžiu (telefonu) ir sudaryta galimybė bei suteikta teisė kartu su VSAT pareigūnais nuvykti į vykdomų darbų vietą ir vietoje susipažinti su nustatytais servitutais nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose (žr. pažymos 17 punktą), pažymėtina, kad šių veiksmų atlikimas negali būti laikomas tinkamu teisės aktų reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektus pateikti asmeniui atsakymą tokia forma, kokia pateiktas kreipimasis (žr. pažymos 30 punktą), įgyvendinimu. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 42 punkte nustatyta, kad į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas.

40.8. Dėl VSA teiginio, kad Pareiškėjas, sutikęs su pasiūlymu kartu su Y pasienio užkardos pareigūnais nuvykti į statybų atlikimo vietą ir išsamiau susipažinti su esama situacija, daugiau klausimų neturėjo (žr. pažymos 17 punktą), pažymėtina, kad pakartotinis Pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipimasis dėl netinkamų VSAT tarnautojų veiksmų tik patvirtina tai, jog atsakymas į 2022 m. rugpjūčio 3 d. kreipimąsi turėjo būti pateiktas teisės aktų nustayta tvarka tokiu būdu, kokiu buvo gautas Pareiškėjo kreipimasis.

40.9. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai administraciniai sprendimai, kuriais buvo patvirtinti įstatymu nustatyti servitutai Sklypams, Pareiškėjo kreipimųsi gavimo VSAT metu jau buvo gauti šioje institucijoje (žr. pažymos 9 punktą), tačiau Pareiškėjas apie tai nebuvo laiku informuotas. Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, jog Pareiškėjas būtų buvęs informuotas apie šiuos sprendimus net ir faktinės situacijos apžiūrėjimo vietoje 2022 m. liepos 14 d. metu, t. y. institucija, turėdama informaciją apie NŽT Skyriaus administraciniais sprendimais patvirtintus įstatymu nustatytus servitutus, bei Pareiškėjo kreipimusis dėl jo teisių pažeidimo, nesuteikė laiku objektyvios informacijos. O tai nesuderinama nei su atsakingo valdymo, nei su objektyvumo principais, privalomais viešojo administravimo subjektų veikloje.

Sklypų savininkui NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 25 d. įsakymai Nr. 3VĮ-522-(14.3.2 E.) ir Nr. 3VĮ-519-(14.3.2 E.) buvo įteikti tik 2022 m. lapkričio 9 d. raštu (žr. Pažymos 13 punktą), praėjus trims mėnesiams nuo NŽT teritorinio padalinio administracinio sprendimo, kuriuo patvirtinamas įstatymu nustatytas servitutas, priėmimo.

40.10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išsamios, argumentuotos, teisės aktų nuostatomis pagrįstos informacijos nesuteikimas laiku sudaro sąlygas abejoti institucijų veiklos skaidrumu, teisėtumu (žr. pažymos 28 punktą).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs atsakingo valdymo principą (žr. pažymos  32 punktą), kuris yra įtvirtintas Konstitucijoje (žr. pažymos 20 punktą), numatant, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Be to, įstatymų leidėjas įpareigoja valstybės tarnautojus būti atvirais dialogui, bendradarbiavimui, gerbti žmogaus teises ir laisves, laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (žr. pažymos  23 punktą).

Išsamių, argumentuotų, teisės aktų nuostatomis, pagrįstų atsakymų pateikimas, aiškiai nurodant, ar asmens skunde nurodytas klausimas priskirtinas institucijos kompetencijai, turėtų ženkliai sumažinti galimybę asmenims pakartotinai kreiptis į institucijas tais pačiais klausimais, užtikrinant atsakingo valdymo, teisėtumo ir efektyvumo principų (žr. pažymos 20, 28 ir 32 punktus) įgyvendinimą.

 

  1. Apibendrinant darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog, VSAT 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. gavus Pareiškėjo kreipimusis (žr. pažymos 10 ir 11 punktus), buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų (žr. pažymos 40 punktą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenka konstatuoti, kad nebuvo užtikrintas atsakingo valdymo principo (žr. pažymos 20 ir 32 punktus) įgyvendinimas, Pareiškėjo teisė į tinkamą viešąjį administravimą (žr. pažymos 28 punktą) ir teisė gauti informaciją (žr. pažymos 29 punktus), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši X skundo dalis pažymoje nurodytu aspektu pripažintina pagrįsta.

 

Dėl poreikio tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

42.1. Šioje pažymoje nagrinėta situacija rodo, kad Pareiškėjas apie NŽT teritorinio skyriaus priimtus administracinius sprendimus, kuriais jam nuosavybės teise priklausantiems Sklypams buvo patvirtinti įstatymu nustatyti servitutai, buvo informuotas tik 2022 m. lapkričio 9 d. (žr. pažymos 13  punktą), t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo jų priėmimo ir servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (žr. pažymos 12 punktą).

42.2. Tyrimo metu gauta informacija rodo, kad tai galėjo įtakoti galiojantis teisinis reglamentavimas, kurį institucijos nagrinėjamoje praktinėje situacijoje interpretavo skirtingai:

42.2.1. ŽŪM pateikta nuomone, Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatos pagal analogiją taikytinos ir tais atvejais, kai servitutas nustatytas įstatymu (žr. pažymos 14 punktą). Be to, ŽŪM pasisakė, kad prievolę viešojo administravimo subjektui pateikti informaciją apie priimtą administracinį sprendimą numato ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnis (žr. pažymos 28 punktą). Minėtoje nuostatoje nurodoma, jog asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą, pateikiant to sprendimo kopiją.

Todėl ŽŪM išreiškė nuomonę, kad informacija apie NŽT teritorinio skyriaus priimtus sprendimus (įstatymo pagrindu patvirtintus servitutus) turi būti pateikta žemės sklypų, kuriems nustatytas servitutas, savininkams per 3 darbo dienas nuo šio rašto gavimo;

42.2.2. NŽT laikosi pozicijos, kad apie NŽT teritorinio skyriaus priimtą sprendimą konkretizuoti įstatymu nustatytą servitutą žemės sklypų savininkus privalo informuoti įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – VSAT).

Seimo kontrolierės atliekamo tyrimo metu NŽT įsakymų Pareiškėjui neišsiuntimą argumentavo nuotoliniu būdu vykusio susitikimo su VSAT metu priimtu žodiniu susitarimu dėl asmenų informavimo apie jiems nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams nustatytus servitutus (žr. pažymos 16 punktą);

42.2.3. VSAT laikėsi pozicijos, kad asmenys turi būti informuojami apie jų žemės sklypams įteisintus servitutus (žr. pažymos 17 punktą), atlikus teisės aktais nustatytas procedūras (įstatymu nustatytus servitutus konkretizavus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre).

42.3. Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (žr. pažymos 21 punktą).

Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatyme nustatyta, kad teisiniams santykiams, atsirandantiems šio įstatymo pagrindu kiti įstatymai (nagrinėjamu atveju – Žemės įstatymo) ir juos įgyvendinantys teisės aktai taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas (žr. pažymos 25 punktą).

Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 nuostatos reglamentuoja išimtinai servitutų nustatymą administraciniu aktu ir Žemės įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių servitutų nustatymą įstatymu procedūrų (žr. pažymos 27 punktą). Pagal nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojusias Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostatas (žr. pažymos 27 punktą), tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi šį sprendimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo administracinio akto priėmimo dienos išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.

Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją (žr. pažymos 28 punktą).

42.4. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškių nuostatų, reglamentuojančių žemės sklypų, kuriems servitutai nustatomi įstatymu, savininkų informavimą apie šiuos servitutus konkretizuojančių sprendimų (NŽT teritorinių padalinių priimtų administracinių sprendimų, kuriais nustatomas konkretaus servituto dydis, laikotarpis, vieta ir turinys)  priėmimą. O tai, kaip rodo šioje byloje nagrinėjama praktinė situacija, asmenims, kurių nuosavybės teisė apribojama įstatymu nustatytais servitutais, sukelia abejonių dėl galimų teisės aktų pažeidimų, dėl valstybės institucijų veiklos skaidrumo.

42.5. Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, veikimas viršijant kompetencijos ribas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose įtvirtintus įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus ir yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu.

42.6. Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinti teisėkūros efektyvumo principas išreiškia imperatyvius reikalavimus, įpareigojančius teisėkūroje dalyvaujančius subjektus siekti sukurti veiksmingą teisės sistemą (žr. pažymos 24 punktą).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai (žr. pažymos 32 punktą).

 

  1. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, nesprendžiant pažymoje nurodyto teisinio reguliavimo keitimo klausimo, sudaromos sąlygos institucijoms skirtingai interpretuoti galiojančias teisės aktų nuostatas (žr. pažymos 42.2 papunktį), pažeisti žemės sklypų, kuriems įstatymu nustatyti servitutai konkretizuojami administraciniais sprendimais, savininkų teisę laiku gauti informaciją ir įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (žr. pažymos 35-36 punktus). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pažeidžiami teisėkūros aiškumo, efektyvumo bei atsakingo valdymo principai (žr. pažymos 20, 23, 32 ir 30 punktus), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tyrimo dalis dėl poreikio tobulinti galiojantį teisinį reglamentavimą pripažintina pagrįsta.

 

Dėl NŽT Skyriaus administraciniuose sprendimuose netinkamai nurodytos jų apskundimo tvarkos

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje aptariamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

44.1. NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m liepos 25 d. įsakymais Nr. 3VĮ-522-(14.3.2 E.) ir Nr. 3VĮ-519-(14.3.2 E.) (žr. pažymos 7 ir 8 punktus) Pareiškėjo Sklypų dalims buvo patvirtinti Įstatymu nustatyti servitutai.

44.2. NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m liepos 25 d. įsakymuose Nr. 3VĮ-522-(14.3.2 E.) ir Nr. 3VĮ-519-(14.3.2 E.) nurodyta, kad jie gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

44.3. Iš tokios administraciniame sprendime nurodytos formuluotės, be papildomų šaltinių studijavimo, neaišku nei kokiai institucijai, nei per kokį terminą asmuo gali paduoti skundą.

44.4. Vienas pagrindinių principų, kuriais grindžiama viešojo administravimo subjektų veikla, yra įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti įstatymų reikalavimais (žr. pažymos  28 punktą).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkte yra nustatytas reikalavimas administraciniame sprendime nurodyti jo apskundimo tvarką, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (žr. pažymos 28 punktą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad šis reikalavimas nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas (žr. pažymos 35 punktą). O neįvykdžius reikalavimo administraciniame sprendime nurodyti tinkamą jo apskundimo tvarką, gali būti apribojama asmens teisės į teisminę gynybą (žr. pažymos 36 punktą).

 

  1. Apibendrinant darytina išvada, kad NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 25 d. įsakymuose Nr. 3VĮ-522-(14.3.2 E.) ir Nr. 3VĮ-519-(14.3.2 E.) (žr. pažymos 7-8 punktus) nenurodžius tinkamos administracinių sprendimų apskundimo tvarkos, buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimo (žr. pažymos 28 punktą), galėjo būti pažeista Pareiškėjo teisė į teisminę gynybą (žr. pažymos 36 punktą), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši tyrimo dalis pažymoje nurodytu aspektu pripažintina pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

X skundo dalies tyrimą dėl servitutų Sklypams nustatymo nutraukti.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

X skundo dalį dėl VSAT tarnautojų veiksmų (neveikimo), pažeidžiant teisę į gerą viešąjį administravimą ir teisę gauti informaciją, pripažinti pagrįsta.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

tyrimo dalį dėl poreikio tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą pripažinti pagrįsta.

 

  1. 49. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

tyrimo dalį dėl NŽT Skyriaus administraciniuose sprendimuose netinkamai nurodytos jų apskundimo tvarkos pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8, 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja:

 

50.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei – atkreipti dėmesį į šioje pažymoje išdėstytą  galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su informacijos apie administracinius sprendimus, kuriais konkretizuojami įstatymu nustatyti servitutai, pateikimo žemės sklypų, kuriems nustatyti servitutai, savininkams tvarką ir terminus (žr. pažymos 42-43 punktus), trūkumus ir spręsti klausimą dėl teisės aktų tobulinimo, užtikrinant teisinio reguliavimo aiškumo, teisėkūros efektyvumo ir atsakingo valdymo principų įgyvendinimą (žr. pažymos 20, 24, 32 ir 34  punktus).

 

50.2. Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos:

50.2.1. užtikrinti šioje pažymoje konstatuotų pažeidimų (žr. pažymos 40-41 punktus) pašalinimą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant Pareiškėjui išsamų, argumentuotą, teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą į 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipimusis (žr. pažymos 10 ir 11 punktus);

50.2.2. užtikrinti, kad VSAT gauti asmenų prašymai (skundai) būtų nagrinėjami ir atsakymai į juos pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas (skundas), įgyvendinant Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 42 punkto reikalavimus (žr. pažymos 31 punktą), teisėtumo, atsakingo valdymo bei pagarbos žmogui ir valstybei principus (žr. pažymos 20, 23, 28 ir 32 punktus).

 

50.3. Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

50.3.1 pašalinti šios pažymos 44-45 punktuose nurodytą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimo pažeidimą, NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 25 d. įsakymuose Nr. 3VĮ-522-(14.3.2 E.) ir Nr. 3VĮ-519-(14.3.2 E.) nurodant tinkamą administracinio sprendimo apskundimo tvarką, atitinkančią LVAT suformuotos praktikos reikalavimus (žr. pažymos 35 punktą);

50.3.2. užtikrinti, kad NŽT Skyriuje būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimo administraciniame sprendime nurodyti tinkamą  apskundimo tvarką, t. y. nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

 

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                           Erika Leonaitė

 

 

 

 

 

 

 

 

[1] pažymėtina, kad įgaliota institucija (vsat), be kita ko, patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančius fizinį barjerą sudarančius statinius ir įrenginius projekto įgyvendinimo metu ir projektą užbaigus (nutarimo 6.1 papunktis), teikia reikalingus dokumentus projekto vykdytojui ir derina projekto vykdytojo teikiamus dokumentus (nutarimo 6.3 papunktis), taip pat su projekto vykdytoju sudaro sutartį, kurioje numatomos projekto vykdytojui nustatytų ir (arba) kitų įgaliotos institucijos projekto vykdytojui pavestų funkcijų vykdymo sąlygos, tvarka ir terminai bei kitos įgaliotos institucijos ir projekto vykdytojo bendradarbiavimo įgyvendinant projektą sąlygos (nutarimo 6.5 papunktis).

Projekto vykdytojas, be kita ko, koordinuoja ir organizuoja visus darbus, reikalingus projektui įgyvendinti (nutarimo 7.1 papunktis), bendradarbiaudamas su įgaliota institucija, priima sprendimus dėl veiksmingiausių projekto įgyvendinimo būdų ir etapų, atsižvelgdamas į įstatyme ir nutarime numatytus reikalavimus (nutarimo 7.3 papunktis), parengia ir derina su įgaliota institucija įrengiamo fizinio barjero darbams atlikti reikalingus dokumentus (įskaitant techninį projektą, jo ekspertizę (prireikus)), jų vykdymo terminus bei eigą (nutarimo 7.4 papunktis), taip pat įgaliotai institucijai pritarus, priima rangovų ar tiekėjų atliktus fizinio barjero įrengimo darbus (nutarimo 7.6 papunktis) ir atlieka kitus veiksmus, kurių reikia skubiai ir tinkamai įgyvendinti projektą (nutarimo 7.11 papunktis).

[2] Be to, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 2 dalis).

[3] Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalact/0e26f100063111ec9f09e7df20500045/asr .