PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ UŽIMTUMO TARNYBĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2020/1-1257
Data 2020-12-09
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ UŽIMTUMO TARNYBĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020-09-22 gavo X (toliau citatose ir tekste
vadinama – Pareiškėja) skundą dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos (toliau citatose ir tekste atitinkamai vadinama – Tarnyba, Ministerija)
pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjos 2020-06-19 ir 2020-06-30 prašymus dėl
darbo paieškos išmokos skyrimo bei išmokėjimo (toliau citatose ir tekste atitinkamai vadinama –
Prašymas-1 ir Prašymas-2).
2. Pareiškėjos skunde Seimo kontrolieriui pažymėta, kad Pareiškėja kreipiasi „Dėl Tarnybos
Klaipėdos 1-ojo skyriaus [toliau citatose ir tekste vadinama – Skyrius] piktnaudžiavimo savo
teisėmis, akivaizdžiai tyčinių ir biurokratinių veiksmų dėl piktavališkai nemokamos man
(nesumokėtos) paštu jau man paskirtos darbo paieškos išmokos po 200,31 Eur dydžio […]“ (šios ir
kitų citatų kalba netaisyta).
Skunde taip pat pažymėta:
„Skyriaus specialistėmis nepagrįstai ir tyčia buvo iš pradžių atsisakyta užregistruoti mano
Prašymą-1, pateiktą jiems elektroniniu paštu dėl darbo paieškos išmokos skyrimo man pagal
Tarnybos direktorės […] 2020-06-12 įsakymą Nr. V-213 „Dėl darbo paieškos išmokų skyrimo ir
mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ [toliau citatose ir tekste vadinama – Nuostatai-1], tuo šiurkščiai ir
tyčia buvo pažeistas LR Viešojo administravimo įstatymas [toliau citatose ir tekste vadinama –
VAĮ], LR Konstitucijos 5 str. 3 d., 52 str., tačiau jie iki šiol toliau piktnaudžiauja savo teisėmis,
neatlieka savo pareigų, veda biurokratinį susirašinėjimą, tyčia varinėja mane ir akivaizdžiai
tyčiojasi, kadangi dėl Skyriaus šiurkštaus pažeidimo, jų aplamai neteisėto reikalavimo atidaryti
banko sąskaitą sąmoningai atsisako išmokėti man darbo paieškos išmoką ir delspinigius už
kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną nuo 2020 m. birželio mėn. […]. Man yra nepagrįstai pareikšta,
kad man neatidarius banko sąskaitos ir neužpildžius būtent jų pateiktos formos, kurioje „būtinai
reikia nurodyti banko sąskaitos numerį“ ir kitus rekvizitus, išmoka aplamai man niekada gyvenime
nebus išmokėta, […] man daromas psichologinis spaudimas, kadangi Skyrius iki šiol tyčia nepateikė
man jokios prašomos kitos formos, kur banko sąskaitos nurodyti aplamai nereikia.“
„Kaip pasisakė Lietuvos Konstitucinis Teismas [toliau citatose ir tekste vadinama – KT]
(žr. KT 2012-10-31 nutarimu byloje Nr. 21/2009-32/2009 [dėl Ligos ir motinystės socialinio
draudimo pašalpų nuostatų 61 punkto atitikties Konstitucijos 52 straipsnio nuostatomis; toliau
citatose ir tekste vadinama – KT Nutarimas-2]), atidaryti banko sąskaitą nėra asmens prievolė ar
pareiga ir tai aplamai nenumatyta įstatymu. Apmokėjimo būdą sprendžia pats pareiškėjas
2
(pareiškėja). Darytina išvada, kad tokiais savo nepagrįstais ir neteisėtais veiksmais Tarnyba
netarnauja žmonėms, sąmoningai ir piktavališkai pažeidžia mano teises ir teisėtą interesą […].“
3. Pareiškėja prašo Seimo kontrolierių: „1.Pateikti Seimo kontrolieriaus išvadą apie mano
teisių pažeidimą, vedamą biurokratiją ir piktnaudžiavimą. 2. Rekomenduoti Skyriui nedelsiant
pašalinti daromus mano atžvilgiu pažeidimus ir paštu išmokėti man darbo paieškos išmoką už visus
mėnesius, kartu su delspinigiais už kiekvieną pavėluotą dieną, kai apmokėjimo būdą sprendžia pats
pareiškėjas, o atidaryti banke sąskaitą – nėra nei mano prievolė, nei pareiga ir tai nenumatyta
įstatymu.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
4. Iš kartu su skundu pateiktų dokumentų nustatyta:
4.1. 2020-06-19 Prašyme-1 pažymėta: „Prašau skirti darbo paieškos išmoką ir pervesti man
pašte, kadangi banko sąskaitos neturiu ir nepageidauju turėti.“
4.2. Skyriaus vedėjo 2020-07-17 įsakyme Nr. SSD(19.3)-36 ir jo 1 priede [toliau citatose ir
tekste vadinama – Įsakymas] nustatyta:
„1. Skiriu darbo paieškos išmoką [toliau citatose ir tekste vadinama – Išmoka] asmenims,
nurodytiems 1 priede. […].“
2. Asmenų, kuriems skirta Išmoka sąrašo 52 punkte nurodyti Pareiškėjos duomenys ir teisinis
skyrimo pagrindas – Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 481
str. 1 d., 2 d.
3. 2020-06-30 Prašyme-2 (išsiųstame el. pašto adresais: <…> <…>) nurodyta: „Pakartotinai
siunčiu mano Prašymą-1 ir prašau pranešti registracijos numerį ir pirmykštę datą, taip pat teisinį
pagrindą, kodėl man iki šiol liko neišmokėti pinigai. […]. Prašau pranešti kada man bus išmokėti
pinigai ir delspinigiai už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną pagal Jūsų Tarnybos kaltę?
Nesumokėjus man pinigus būsiu priversta paduoti Tarnybą į teismą, nes mokėjimo būdą nustato
pinigų gavėjas.“
4.3. Skyriaus specialistės A.B. 2020-07-01 el. laiške Pareiškėjai nurodyta: „Laba diena, šio
prašymo negalime tenkinti, nes ne tą prašymo formą užpildėte ir turi būti nurodyta asmens banko
sąskaita.“
5. Seimo kontrolierius, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į:
5.1. Skyrių, prašydamas pateikti motyvuotus, išsamius paaiškinimus: kodėl galimai iš pradžių
buvo atsisakyta registruoti gautą Prašymą-1; kokiu oficialiu Skyriaus dokumentu Pareiškėja buvo
informuota apie jai paskirtą Išmoką bei apie jos išmokėjimą / neišmokėjimą (jeigu nebuvo oficialiai
informuota – nurodyti motyvuotas priežastis); ar Skyriuje buvo registruotas Prašymas-2; ar
Prašymas-2 buvo nustatyta tvarka tą pačią darbo dieną persiųstas oficialiu institucijos elektroninio
pašto adresu, jeigu ne – nurodyti motyvuotas priežastis; ar Pareiškėjai buvo pateiktas oficialus
Skyriaus atsakymas į Prašymą-2, jeigu taip – pateikti dokumento kopiją, jeigu ne – nurodyti
motyvuotas priežastis ir kt.;
5.2. Tarnybą – pateikti motyvuotus paaiškinimus, kodėl galimai prieštaraujant KT praktikai
bei kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu vadovaujantis, Nuostatų-1 9 punkte buvo nustatyta
neproporcinga Išmokos mokėjimo sąlyga, Išmokos mokėjimas buvo susietas tik su vieninteliu
mokėjimo būdu (turėti sąskaitą banke) ir taip sudarytos prielaidos pasunkinti Išmokos gavimą
(„9. Išmoką moka […] Priemonių apskaitos skyrius, pervesdamas Išmoką į Prašyme nurodytą
asmeninę sąskaitą Lietuvoje […]“); imtis priemonių Nuostatų-1 tobulinimui, kitu atveju – nurodyti
priežastis; Pareiškėjos teisės gauti Išmoką įgyvendinimui, kitu atveju – nurodyti priežastis;
5.3. Ministeriją – pateikti motyvuotą nuomonę, ar Nuostatų 9 punkto reikalavimai
(„9. Išmoką moka […] Priemonių apskaitos skyrius, pervesdamas Išmoką į Prašyme nurodytą
asmeninę sąskaitą Lietuvoje […]“), nustatantys galimai neproporcingą Išmokos mokėjimo sąlygą,
susiejantys Išmokos mokėjimą tik su vieninteliu mokėjimo būdu (turėti sąskaitą banke) ir taip
3
sudarantys prielaidas pasunkinti Išmokos gavimą, atitinka KT praktiką bei įstatymų ir kitų teisės
reikalavimus. Prireikus – inicijuoti Nuostatų-1 tobulinimą; ar Skyriaus darbuotojų, pareigūnų
veiksmai (neveikimas) nagrinėjant Prašymą-1, Prašymą-2, pateikiant Atsakymą, priimant
sprendimus dėl Išmokos mokėjimo sustabdymo ir Išmokos neišmokėjimo Pareiškėjai, atitinka
įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia, neapriboja Pareiškėjos teisių gauti Išmoką.
Prireikus – imtis priemonių, kad Tarnybos bei Skyriaus veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
6. Iš Ministerijos Seimo kontrolierei pateiktos informacijos nustatyta:
6.1. „[…] teisę į darbo paieškos išmoką turi asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas ir
kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo metu jis
nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo
[toliau citatose ir tekste vadinama – Įstatymas] 481
straipsnio 1 dalis), tačiau gavęs bedarbio statusą,
jis įgyja ir pareigą būti aktyvus bei ieškoti darbo savarankiškai. Taip pat, Nuostatų 3 punktas
nustato, kad bedarbis turi pateikti Tarnybai Prašymą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo (toliau –
Prašymas; Prašymo forma patvirtinta Nuostatų-1 priede). Nuostatų-1 9 punktas nustato, kad darbo
paieškos išmoka pervedama į Prašyme nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvoje registruotose kredito,
mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose arba asmeninę sąskaitą užsienio valstybėje įregistruotoje
kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje (filiale).
Manytume, jog skundo tyrimui, svarbi kita KT 2014-02-14 nutartis byloje Nr. 19/2012 [toliau
citatose ir tekste vadinama – KT Nutarimas-1], kur KT, remdamasis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1,
531
straipsniais, KT posėdyje 2014-02-05 rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės
justicijos bylą Nr. 19/2012 pagal pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą
(Nr. 1B-30/2012) ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 […]
patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų [toliau citatose ir tekste vadinama –
Nuostatai-2] 39 punktas tiek, kiek jame nustačius, kad „nedarbo draudimo išmoka pervedama į jos
gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje“,
nebuvo nustatyta dar ir kitokių būdų mokėti įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamas
nedarbo socialinio draudimo išmokas jų gavėjams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. […]“ (KT Nutarime-1
konstatuota, kad Nuostatų-2 39 punktas neprieštaravo Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam
teisinės valstybės principui; žr. pažymos 11.2 punktą);
6.2. Ministerijos nuomone, atsižvelgiant į KT praktiką dėl nedarbo socialinio draudimo
išmokos mokėjimo (gavimo) būdo ir išvados, kad išmokos pervedimas į jos gavėjo nurodytą
asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje, neprieštaravo
Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, analogiškai turėtų būtų
traktuojamas ir darbo paieškos išmokos mokėjimas į bedarbio nurodytą asmeninę sąskaitą.
Be to, Ministerija pažymėjo, „kad nedarbo socialinio draudimo išmokos ir darbo paieškos
išmokos paskirtis sutampa, jos skirtos apsaugoti tą pačią socialinę grupę – bedarbius – nuo staigaus
pajamų sumažėjimo ar netekimo susidūrus su nedarbu. Darbo paieškos išmoka kaip ir nedarbo
socialinio draudimo išmoka savo specifika iš esmės skiriasi nuo teisės į ligos pašalpą
įgyvendinimo, todėl Nuostatų-1 9 punktas neturėtų būti grindžiamas KT Nutarime-2 išdėstyta
teisine pozicija“;
6.3. „Ministerijos įgaliojimai Tarnybos atžvilgiu apsiriboja įgaliojimais įstaigos vadovui.
Ministerijai teisės aktais nesuteikti valdingi įgaliojimai sprendžiant Tarnybos vidaus
administravimo, valdymo ir darbuotojų darbo veiklos klausimus. […]. Remiantis Tarnybos nuostatų,
patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-11-13 įsakymu
Nr. A1-306 […], 17.7 papunkčiu, Tarnybos direktorius priima į pareigas ir atleidžia iš jų Tarnybos
valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį
4
iš valstybės biudžeto bei valstybės pinigų fondų, skatina juos, skiria jiems tarnybines nuobaudas ir
pašalpas (materialines pašalpas), vykdo kitas personalo valdymo funkcijas, todėl prašymas nustatyti
Tarnybos darbuotojų veiksmų atitiktį teisės aktų reikalavimams pagal kompetenciją pavedamas
nagrinėti Tarnybos direktoriui.“
7. Iš Tarnybos pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta:
7.1. „Įstatymo 481
straipsnio 8 dalyje Tarnybos direktoriui nustatytas įpareigojimas patvirtinti
Nuostatus-1, kuriuose būtų nustatyta kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo
ir mokėjimo tvarka. Vykdant šį įpareigojimą Tarnybos direktoriaus 2020-06-12 įsakymu Nr. V-213
patvirtinti Nuostatai-1. Nuostatų-1 9 punkte nustatyta, kad „Išmoką moka Tarnybos Finansų, teisės
ir pirkimų departamento Priemonių apskaitos skyrius, pervesdamas Išmoką į Prašyme nurodytą
asmeninę sąskaitą Lietuvoje registruotose kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose arba
asmeninę sąskaitą užsienio valstybėje įregistruotoje kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų
įstaigoje (filiale)“.
Paaiškiname, kad ši Išmokos mokėjimo tvarka (būdas) nustatytas: 1) taikant analogiją pagal
Nuostatus-2; 2) vadovaujantis KT Nutarimu-1 suformuota praktika ir išaiškinimais; 3) siekiant
tinkamo asmenų identifikavimo, kuriems paskiriama darbo paieškos išmoka.“
7.2. Tarnyba pateikė pirmiau „nurodytų argumentų detalesnį pagrindimą“:
7.2.1. „Tarnyba, patvirtindama Nuostatus-1, nepažeidė KT suformuotus praktikos ir
neprieštaravo KT išaiškinimams. […] [Pareiškėjos skunde] cituojamas KT Nutarimas-2 yra priimtas
dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 61 punkto atitikties Konstitucijos
52 straipsniui. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai yra taikomi visai kitai
subjektų grupei nei Tarnybos priimti Nuostatai, todėl KT Nutarimas-2 negali būti laikomas aktualiu
šioje situacijoje ir taikomas subjektų grupei, kuriai skirti Nuostatai. Tokia yra esminė teismų
praktikos taikymo taisyklė. Dėl to labai aiškiai pasisakė ir KT KT Nutarime-1, kuriame buvo
tiriama, ar Nuostatų-2 39 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad „nedarbo draudimo išmoka
pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje
kredito įstaigoje“, nebuvo nustatyta dar ir kitokių būdų mokėti įstatymo nustatytais pagrindais ir
sąlygomis skiriamas nedarbo socialinio draudimo išmokas jų gavėjams, neprieštarauja Konstitucijos
52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui:
-„[…] KT, KT Nutarime-2 spręsdamas dėl minėto ligos pašalpos mokėjimo teisinio
reguliavimo atitikties Konstitucijai, rėmėsi oficialiosios konstitucinės doktrinos, kurioje atskleisti
tam tikri teisės į socialinę paramą dėl sveikatos sutrikimų (ligos, nelaimingo atsitikimo, profesinės
ligos, įgimtų sveikatos sutrikimų ir pan.) ir teisės į invalidumo pensiją aspektai, nuostatomis, pagal
kurias įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti
tokiai situacijai, kad asmuo, kuris dėl sveikatos sutrikimų (ligos, nelaimingo atsitikimo, profesinės
ligos, įgimtų sveikatos sutrikimų ir pan.) laikinai ar nuolat neįgijo arba neteko galimybių apsirūpinti
iš darbo ar verslo pajamų, arba šios galimybės jam labai sumažėjo, negautų atitinkamos socialinės
paramos ir (arba) invalidumo pensijos.
Taigi teisės į Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamą nedarbo draudimo išmoką
įgyvendinimas (atsižvelgiant į teisę įgyvendinantį subjektą, jo galimybes aktyviai veikti
įgyvendinant teisę) savo specifika iš esmės skiriasi nuo teisės į atitinkamą įstatymo nustatytais
pagrindais ir sąlygomis skiriamą ligos pašalpą įgyvendinimo, todėl šioje konstitucinės justicijos
byloje ginčijamo Nuostatų-2 39 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai
tyrimas negali būti grindžiamas KT Nutarime-2 išdėstyta teisine pozicija (ratio decidendi)“ (KT
Nutarimo-1 15 pastraipa).
– „Pabrėžtina, jog šiuo teisiniu reguliavimu, atsižvelgus į teisės į nedarbo draudimo išmoką
įgyvendinimo specifiką (vertinant teisę įgyvendinantį subjektą, jo galimybes aktyviai veikti
įgyvendinant teisę), užtikrinta, kad asmuo, dėl tam tikrų priežasčių netekęs darbo, gautų jam
Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis paskirtą nedarbo draudimo išmoką, juo nesudaryta
prielaidų neproporcingai pasunkinti teisės gauti socialinę paramą nedarbo atveju įgyvendinimą.
5
Taigi šiuo teisiniu reguliavimu nebuvo nukrypta nuo iš Konstitucijos, inter alia jos
52 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo, socialinės paramos nedarbo atveju teisiniam
reguliavimui kylančių reikalavimų“ (KT Nutarimo-1 17 pastraipa).
– „Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Nuostatų-2 39 punktas tiek, kiek
jame nustačius, kad „nedarbo draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą
Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje“, nebuvo nustatyta dar ir kitokių būdų
mokėti įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamas nedarbo socialinio draudimo išmokas
jų gavėjams, neprieštaravo Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui“
(KT Nutarimo-1 18 pastraipa)“;
7.2.2. „Kaip jau minėta, Tarnyba vadovavosi KT Nutarime-1 KT pateiktu išaiškinimu, nes
tiek Nuostatai-2, tiek Nuostatai-1 yra taikomi tai pačiai subjektų grupei – Tarnyboje bedarbio
statusu registruotiems asmenims. Ši asmenų grupė yra aktyvi visuomenės dalis, kurios vienas iš
pagrindinių tikslų – įsidarbinti. Bedarbio statusas yra suteikiamas asmenims, kurie atitinka Įstatymo
22 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kelios iš jų patvirtina šį statusą įgyjančių asmenų aktyvumą
darbo rinkoje – yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą galintis būti darbuotoju
(minėto straipsnio 4 punktas); tiek savarankiškai, tiek naudodamasis Tarnybos teikiamomis darbo
rinkos paslaugomis ieško darbo […] (minėto straipsnio 6 punktas). Taigi ši asmenų grupė,
priešingai, nei sveikatos problemų turintys ir ligos pašalpas gaunantys asmenys, turi visas
galimybes veikti aktyviai, kad būtų įgyvendinta jų teisės gauti darbo paieškos išmoką“;
7.2.3. „Svarbu pažymėti ir tai, kad darbo paieškos išmokos skyrimas ir mokėjimas yra
įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos laikotarpiu
(pradedami skelbti ir lokalūs karantinai kai kuriose savivaldybėse), Tarnybos klientai aptarnaujami,
kiek tai įmanoma, nuotoliniu būdu, todėl siekiant kuo lankstesnio prašymų skirti Išmoką pateikimo
būdų, Nuostatų-1 4 punkte nustatytas platus jų pateikimo galimybių sąrašas (elektroniniu paštu,
paštu ir pan.). Ne visais atvejais yra galimybė identifikuoti, ar prašymą pateikė asmuo, kuriam
Išmoka bus skirta, todėl Išmokos pervedimas tik į asmenines banko sąskaitas užtikrina maksimalią
asmenų identifikavimo galimybę, tuo pačiu užtikrinant, kad valstybės lėšos nebus išmokėtos
asmenims, kuriems jos nepriklauso.“
7.3. „Papildomai paaiškiname, kad Pareiškėja skundė Skyriaus darbuotojų veiksmus Lietuvos
administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriui [toliau citatose ir tekste vadinama – AGK] iš
esmės tais pačiais motyvais, kurie nurodyti […] [Skunde Seimo kontrolieriui]. AGK, išnagrinėjęs
ginčą, 2020-08-12 sprendimu Nr. 21R2-139 (AG2-93/14-2020) Pareiškėjos skundą atmetė kaip
nepagrįstą […] [toliau citatose ir tekste vadinama – AGK Sprendimas]. AGK Sprendimas yra
įsiteisėjęs, administraciniam teismui Pareiškėja jo neapskundė, kas leidžia daryti išvadą, jog sutiko
su priimtu AGK Sprendimu ir jame padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad, vadovaujantis
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo
23 straipsniu, įsiteisėjęs administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, turi
būti vykdomas.“
7.4. Tarnybos nuomone, „Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Tarnybos priimti Nuostatai-1
nepažeidžia KT praktikos, nepagrįstai neriboja asmenų teisės gauti Išmoką.“
7.5. Skyriaus vedėjas Seimo kontrolieriui pateikė šiuos paaiškinimus:
7.5.1. „Pareiškėjos Prašymas-1 „Dėl Išmokos skyrimo“, užregistruotas 2020-06-23,
Nr. G(19.3)-29441 […]. Prašymas atsiųstas į Skyriaus vyr. specialistės D.P. elektroninį paštą 2020-
06-22, 20 val. 21 min. […]“;
7.5.2. „Apie Išmokos skyrimą Pareiškėja buvo informuota žodžiu, elektroniniu paštu siųstoje
informacijoje ir klientei atvykus į Tarnybą ir atsiėmus Skyriaus vedėjo 2020-07-17 sprendimo
Nr. SSD(19.3)-36 „Dėl Išmokos skyrimo“ išrašą […]“;
7.5.3. „Skyriuje buvo registruotas vienintelis […] Pareiškėjos Prašymas-1. Pareiškėja kito
prašymo nepateikė“, „Prašymas-2 nebuvo persiųstas registravimui, nes jo Pareiškėja nepateikė.
Prašymą-2 nebuvo oficialiai raštu atsakyta, nes jo Pareiškėja nepateikė.“
6
Pastebėtina, kad viešai prieinamoje informacijos apie Skyriaus darbuotojų kontaktus nurodyti
tokie el. pašto adresai:
„Atvejo vadybininkė D. P. <…>
Atvejo vadybininkė A.B. <…>
7.5.4. „Pareiškėjai [nuo] 2020-06-23 paskirta 200,31 eurų / mėn. dydžio Išmoka. Pareiškėja ne
kartą žodžiu ir el. paštu informuota supažindinant su Nuostatų-1 9 p. reglamentavimu […]“;
7.5.5. Skyriaus darbuotojos A. B. 2020-07-07 el. laiške Pareiškėjai, atsižvelgus į Nuostatų-1 9
p. reikalavimus pažymėta, jog Pareiškėja kartotinai informuojama apie tai, jog ji atitinka Įstatymo
481
straipsnio nuostatą dėl teisės į Išmokos skyrimą įgyvendinimo, „Jūsų prašymas registruotas Nr.
G(19.3)-29441, 2020-06-23, tačiau atkreipiame Jūsų dėmesį, kad prašyme Jūs nenurodėte savo
asmeninės sąskaitos, todėl prašome Jūsų kuo skubiau pateikti sąskaitos arba kortelės sąskaitos
numerį.“
7.6. 2020-08-12 AGK sprendime aktualiais šiam tyrimui klausimais konstatuota:
7.6.1. „Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos neveikimo, gavus Pareiškėjos 2020-06-19 Prašymą-1
„Dėl Išmokos skyrimo“.
Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas (redakcijos, galiojusios nuo 2020-06-12 iki
2020-06-30 ir nuo 2020-07-01 iki 2020-07-31), kuris nustato darbo ieškančių asmenų užimtumo
rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką
įgyvendinančių subjektų funkcijas ir kita, bei Nuostatai-1 […]“;
7.6.2. „Bylos duomenimis, Pareiškėja 2020-06-19 Prašymu-1 kreipėsi į Skyrių, prašydama
skirti Išmoką, išmokant pašte, kadangi Pareiškėja banko sąskaitos neturi ir nepageidauja turėti […].“
„Komisija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, Pareiškėjos Prašymo-1 pateikimo dieną tiek
Įstatymo 481
straipsnio 8 dalis, tiek Nuostato-1, kurių 1 priedą – nustatytos formos Prašymą dėl
Išmokos skyrimo, turėjo užpildyti Pareiškėja, buvo galiojantys ir taikytini Pareiškėjai kreipiantis dėl
Išmokos skyrimo. Tarnyba turi Įstatymo suteiktus įgaliojimus Nuostatuose-1 nustatyti Įstatyme
įtvirtintais pagrindas ir sąlygomis skiriamos Išmokos mokėjimo teisinio reguliavimo tvarką, t. y. turi
įgaliojimus nustatyti Išmokos mokėjimo būdą. Tai, kad Pareiškėjos netenkina nustatytas Išmokos
mokėjimo būdas ir Pareiškėja norėtų Išmoką gauti kitu būdu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad
Tarnyba veikė neteisėtai. […].
Atkreipiamas dėmesys, jog KT KT Nutarime-1 pasisakė, kad KT Nutarime-2 (Pareiškėja šiuo
nutarimu grindžia patikslinto skundo argumentus) išdėstyta teisine pozicija negali būti grindžiamas
Nuostatų-2 39 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai tyrimas, nes KT
Nutarime-2, spręsdamas dėl ligos pašalpos mokėjimo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai,
KT rėmėsi oficialiosios konstitucinės doktrinos, kurioje atskleisti tam tikri teisės į socialinę paramą
dėl sveikatos sutrikimų (ligos, nelaimingo atsitikimo […]) ir teisės į invalidumo pensiją aspektai,
nuostatomis, pagal kurias įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris
sudarytų prielaidas atsirasti tokiais situacijai, kad asmuo, kuris dėl sveikatos sutrikimų […] laikinai
ar nuolat neįgijo arba neteko galimybių apsirūpinti iš darbo ar verslo pajamų, arba šios galimybės
jam labai sumažėjo, negautų atitinkamos socialinės paramos ir (arba) invalidumo pensijos. KT
Nutarime-1 KT pripažino, kad Nuostatų-2 39 punktas tiek, kiek jame nustačius, kad „nedarbo
draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos
teritorijoje esančioje kredito įstaigoje“, nebuvo nustatyta dar ir kitokių būdų mokėti Įstatymo
nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamas nedarbo socialinio draudimo išmokas jų gavėjams,
neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“;
7.6.3. „Patikslintame skunde Pareiškėja nurodo, kad buvo atsisakyta jos Prašymą-1, pateiktą
elektroniniu paštu užregistruoti […]. Nagrinėjant šį administracinį ginčą nustatyta, jog Pareiškėja
7
atsakovei Prašymą-1 elektroniniu paštu išsiuntė 2020-06-22 d. 20 val. 20 min. […] ir šis Prašymas-1
2020-06-23 buvo […] užregistruotas – reg. Nr. G(19.3)-294441 […]. Atsižvelgiant į šias nustatytas
faktines aplinkybes, Pareiškėjos argumentai dėl atsakovės atsisakymo registruoti Prašymą-1
atmetami kaip nepagrįsti. […]“;
7.6.4. „Atsižvelgiant į byloje nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, negalima teigti, jog
atsakovė neveikė – nepriėmė ir neregistravo Prašymo-1 bei nepriėmė sprendimo Prašyme-1
nurodytu klausimu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjos patikslinto
skundo reikalavimus. […] AGK nusprendžia atmesti Pareiškėjos patikslintą skundą Tarnybai dėl
neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kaip nepagrįstą. […].“
Tyrimui reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai
8. Konstitucijoje nustatyta:
8.1. 5 straipsnis – „[…]. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja
žmonėms.“
8.2. 52 straipsnis – „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas,
socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais
atvejais.“
9. Įstatymai:
9.1. Užimtumo įstatyme (Įstatymas) nustatyta:
9.1.1. 12 straipsnis – „2. Užimtumo rėmimo priemonės yra šios: 1) aktyvios darbo rinkos
politikos priemonės; 2) užimtumo didinimo programos.“
9.1.2. 24 straipsnis – „4. Bedarbio statusas panaikinamas atsiradus bent vienai iš šioje
dalyje nurodytų aplinkybių: […] 5) bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo šio įstatymo 30
straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba
dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos
priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos
paslaugomis; 6) bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į Tarnybą nustatytu laiku priimti
pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame
užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo
didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis; […].“
9.1.3. 35 straipsnis – „1. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti
darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą,
yra šios: 1) parama mokymuisi; 2) parama judumui; 3) remiamasis įdarbinimas; 4) parama darbo
vietoms steigti. […].“
9.1.4. 481
straipsnis – „1. Teisę gauti darbo paieškos išmoką turi visas šias sąlygas atitinkantis
Tarnyboje įsiregistravęs asmuo: 1) asmeniui suteiktas bedarbio statusas; 2) bedarbis kreipimosi
dėl darbo paieškos išmokos į Tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo metu nedalyvauja
aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. […]. 4. Darbo paieškos išmoka mokama kas mėnesį už
praėjusį kalendorinį mėnesį. […]. 5. Šiame straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos
mokėjimas sustabdomas laikotarpiu, kai asmeniui šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytais
atvejais sustabdytas bedarbio statusas. […].7. Darbo paieškos išmokas skiria, moka, jų mokėjimą
sustabdo, atnaujina, nutraukia Tarnyba. […]. 8. Kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios
išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Tarnybos direktoriaus patvirtintuose Darbo
paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose.“
9.2. Nedarbo socialinio draudimo įstatyme (toliau vadinama – NSDĮ) nustatyta:
9.2.1. 2 straipsnis – „Nedarbo draudimas yra socialinio draudimo rūšis. Nedarbo draudimas
įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo
ar dalinio darbo negautas pajamas arba jų dalį ir (arba) finansuoja Įstatymo nustatytas aktyvios
darbo rinkos politikos priemones.“
8
9.2.2. 5 straipsnis – „1. Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi teritorinėje darbo biržoje
įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas,
jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos
priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų […].“
9.2.3. 6 straipsnis – „1. Nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais teritorinėje darbo
biržoje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos,
išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. […].“
9.3. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) nustatyta:
9.3.1. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais
principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų
įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame
įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų
įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais […]; 7) naujovių ir atvirumo permainoms.
Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų,
kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti
savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios
patirties pavyzdžius; 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į
prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo
nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi
vertindamas prašymo ar skundo turinį.“
9.3.2. 11 straipsnis – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai
nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. […].“
9.4. Dokumentų ir archyvų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta:
„1. Dokumentai turi būti rengiami laikantis teisės norminiuose aktuose atitinkamiems
dokumentams nustatytų reikalavimų. 2. Valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių
vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus ir veiklą sudaryti ir gauti dokumentai turi būti
užregistruoti dokumentų registruose arba nurodytuose naudojamuose registruose, valstybės
informacinėse sistemose ar kitose informacinėse sistemose, susisteminti pagal institucijos, įstaigos
ar įmonės dokumentacijos planą, sutvarkyti ir įtraukti į apskaitą.“
9.5. Civiliniame kodekse (toliau vadinama – CK) nustatyta:
9.5.1. 6.156 straipsnis – „1. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti
tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai
neprieštarauja įstatymams. 2. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai
pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. […].“
9.5.2. 6.913 straipsnis – „1. Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti
pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų
sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o
klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas. […].“
10. Kiti teisės aktai
10.1. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir
asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau vadinama – Prašymų
nagrinėjimo taisyklės) 35 punkte nustatyta:
„35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […] 35.3. į prašymą priimti
administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar
nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva
forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.“
10.2. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-11-13 įsakymu Nr. A1-306 (2018-05-09
įsakymo Nr. A1-202 redakcija) patvirtintų Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 10 punkte (toliau vadinama – Tarnybos nuostatai)
reglamentuota:
9
„10. Tarnyba, įgyvendindama jai nustatytus veiklos tikslus: […] 10.3. teikiamų darbo rinkos
paslaugų ir taikomų užimtumo rėmimo priemonių kokybės gerinimo srityje: […] 10.4.2. pateikia
bedarbiams užpildyti prašymus dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo, pagal
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teritorinių skyrių pateiktus duomenis informuoja bedarbius apie skirtas / neskirtas nedarbo
socialinio draudimo išmokas, sustabdytą, atnaujintą, nutrauktą ar pratęstą šių išmokų mokėjimą;
tikslina asmenines bedarbių sąskaitas kredito ar kitose mokėjimo įstaigose; 10.4.3. priima fizinių ir
juridinių asmenų pranešimus, prašymus, skundus, vadovaudamasi vieno langelio principu, juos
nagrinėja; […].“
10.3. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
direktoriaus 2020-06-12 įsakymu Nr. V-213 patvirtintuose Darbo paieškos išmokų skyrimo ir
mokėjimo nuostatuose (Nuostatai-1) reglamentuota:
10.3.1. „1. Nuostatai nustato kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos (toliau – Išmoka), šios
Išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką“;
10.3.2. „3. Teisę gauti Išmoką turi asmenys, atitinkantys Įstatymo 481
straipsnio 1 dalyje
nustatytas sąlygas ir pateikę Tarnybai […] Prašymą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo (Nuostatų 1
priedas) (toliau – Prašymas)“;
10.3.3. „4. Prašymas gali būti pateiktas šiais būdais: […] 4.1.1. elektroniniu būdu, naudojantis
Tarnybos interneto svetainėje prieinama elektronine paslauga „Registracija Tarnyboje“;
4.1.2. Tarnybos Klientų aptarnavimo departamento Klientų aptarnavimo skyriuje (toliau – Klientų
aptarnavimo skyrius) […] 4.2.3. paštu siunčiant užpildytą ir pasirašytą Prašymą į Klientų
aptarnavimo skyrių, kuriame asmuo yra registruotas“;
10.3.4. „7. Sprendimą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo, neskyrimo, mokėjimo
sustabdymo, mokėjimo atnaujinimo ir mokėjimo nutraukimo (Nuostatų 2 priedas) (toliau –
Sprendimas) priima Klientų aptarnavimo skyrius, įvertinęs Prašymą pateikusio asmens atitiktį
Įstatymo 481
straipsnio 1, 5, 6 dalyse nustatytiems reikalavimams Įstatymo 481
straipsnio 7 dalyje
nustatytais terminais“;
10.3.5. „8. Klientų aptarnavimo skyrius apie priimtą Sprendimą informuoja Prašymą pateikusį
asmenį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Sprendimo priėmimo dienos, asmens registracijos
Tarnyboje metu nurodyta nuotolinio aptarnavimo priemone“;
10.3.6. „9. Išmoką moka Tarnybos Finansų, teisės ir pirkimų departamento Priemonių
apskaitos skyrius, pervesdamas Išmoką į Prašyme nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvoje
registruotose kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose arba asmeninę sąskaitą užsienio
valstybėje įregistruotoje kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje (filiale).“
Tyrimui reikšminga Konstitucinio Teismo praktika
11. Konstitucinio Teismo:
11.1. 2012-10-31 nutartis byloje Nr. 21/2009-32/2009 (KT Nutarimas-2):
„Dėl Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 „[…] patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio
draudimo pašalpų nuostatų 61 punkto (2006-09-27 redakcija) atitikties Konstitucijos 52 straipsniui,
konstituciniam teisinės valstybės principui. […]. Nuostatų 61 punkte […] buvo nustatyta: „Ligos […]
pašalpos pervedamos į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos
teritorijoje esančiame banke. […]. Taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu, nustatytu Nuostatų 61
punkte […] buvo įtvirtintas vienintelis ligos pašalpos mokėjimo asmeniui, kuriam ji skiriama
(apskaičiuojama) Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis, būdas: pervedimas į pašalpos gavėjo
nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje. […].
Vertinant, ar Nuostatų 61 punktas […] neprieštaravo Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam
teisinės valstybės principui, pažymėtina, kad pagal oficialiąją konstitucinę doktriną proporcingumo
principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės
aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės
10
turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir
laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (KT inter alia 2009-12-11, 2010-06-
29, 2011-11-17, 2012-02-06 nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad KT 2009-09-02 nutarime yra
konstatavęs:
– įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas
atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, kuris dėl sveikatos sutrikimų (ligos, nelaimingo atsitikimo,
profesinės ligos, įgimtų sveikatos sutrikimų ir pan.) laikinai ar nuolat neįgijo arba neteko galimybių
apsirūpinti iš darbo ar verslo pajamų, arba šios galimybės jam labai sumažėjo, negautų atitinkamos
socialinės paramos ir (arba) invalidumo pensijos; […].
– negali būti nustatytas ir toks teisinis reguliavimas, kad Konstitucijoje garantuotos asmens,
kuris dėl sveikatos sutrikimų (ligos, nelaimingo atsitikimo, profesinės ligos, įgimtų sveikatos
sutrikimų ir pan.) laikinai ar nuolat neįgijo arba neteko galimybių apsirūpinti iš darbo ar verslo
pajamų, arba šios galimybės jam labai sumažėjo, teisės į invalidumo pensiją įgijimas ir jos
išlaikymas būtų susietas su konstituciškai nepagrįstomis sąlygomis, kurių nors institucijų ar
pareigūnų subjektyviais sprendimais arba kitomis aplinkybėmis, kurios neskatintų asmenų rūpintis
sveikata. […].
Vadinasi, pagal Konstituciją, inter alia jos 52 straipsnį, konstitucinį teisinės valstybės
principą, negali būti nustatytas ir toks teisinis reguliavimas, kuriuo įstatymo nustatytais pagrindais ir
sąlygomis skiriamos ligos pašalpos mokėjimas būtų susietas su neproporcingomis mokėjimo
sąlygomis, sudarančiomis prielaidas pasunkinti teisės gauti socialinę paramą ligos atveju
įgyvendinimą. […]. Sprendžiant, ar Nuostatų 61 punktas […] neprieštaravo Konstitucijos 52
straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėtina, kad pagal proporcingumo
principą, kaip vieną iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, įstatymo nustatytais
pagrindais ir sąlygomis skiriamos ligos pašalpos mokėjimo būdas (-ai) turi inter alia atitikti
visuomenei svarbius tikslus, būti būtinas (-i) minėtiems tikslams pasiekti. […]. Pažymėtina, kad
įstatymų leidėjas, įtvirtindamas asmenų, draudžiamų ligos socialiniu draudimu, teisę gauti ligos
pašalpą įstatymo numatytais atvejais ir sąlygomis, suteikė suinteresuotiems asmenims lūkestį, kad
įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamos ligos pašalpos bus mokamos be papildomų
sąlygų, sudarančių prielaidas neproporcingai pasunkinti minėtos teisės įgyvendinimą. […]. Vadinasi,
Vyriausybė, įstatymų leidėjo pavedimu ginčijamame Nuostatų 61 punkte […] nustatydama įstatyme
įtvirtintos ligos pašalpos mokėjimo tvarką, pagal Konstituciją negalėjo šios pašalpos mokėjimo
susieti tik su tokiu vieninteliu mokėjimo būdu (paskirtos pašalpos pervedimu į pašalpos gavėjo
turimą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje),
neproporcingai pasunkinančiu ligos pašalpos gavimą ar darančiu jį apskritai neįmanomą, jei
skiriamos pašalpos gavėjas neturi asmeninės sąskaitos kredito įstaigoje, esančioje Lietuvos
Respublikos teritorijoje, arba galimybės pasinaudoti turima sąskaita kredito įstaigoje dėl jo
sveikatos būklės ar kredito įstaigos veiklos yra ribotos. […]. Konstatuotina, kad Nuostatų 61 punktu
[…] pagal kurį apskritai neįmanoma mokėti įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamos
ligos pašalpos, jei pašalpos gavėjas neturi asmeninės sąskaitos kredito įstaigoje, esančioje Lietuvos
Respublikos teritorijoje, buvo nustatyta neproporcinga įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis
skiriamos ligos pašalpos mokėjimo sąlyga (reikalavimas) ir taip buvo sudarytos prielaidos
pasunkinti socialinės paramos ligos atveju gavimą, nukrypta nuo asmens teisių įgyvendinimo
imperatyvų, kylančių iš Konstitucijos 52 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo. […].
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Nuostatų 61 punktas […] tiek, kiek jame
nustačius, kad „ligos […] pašalpos pervedamos į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą
Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje“, nebuvo nustatyta dar ir kitokių būdų
mokėti įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamas ligos pašalpas jų gavėjams,
prieštaravo Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. […].“
11.2. Konstitucinio Teismo 2014-02-14 nutarimas byloje Nr. 19/2012 (KT Nutarimas-1):
„15. […] pažymėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, jog Nuostatų-2 39 punkte nustatytas teisinis
reguliavimas, kuriuo buvo įtvirtintas vienintelis nedarbo draudimo išmokos mokėjimo asmeniui,
11
kuriam ji skiriama (apskaičiuojama) NSDĮ nustatytais pagrindais ir sąlygomis, būdas – pervedimas į
išmokos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito
įstaigoje, neatitinka Konstitucijos, be kita ko, remiasi KT teisine pozicija (ratio decidendi), išdėstyta
KT Nutarime-2: jame atitinkamas ligos pašalpos mokėjimo teisinis reguliavimas buvo pripažintas
prieštaravusiu Konstitucijai tiek, kiek, jame nustačius, kad „ligos […] pašalpos pervedamos į
pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito
įstaigoje“, nebuvo nustatyta dar ir kitokių būdų mokėti įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis
skiriamas ligos pašalpas jų gavėjams. Paminėtina, kad nedarbo draudimas juo apdraustiems
asmenims, atitinkantiems Įstatyme nustatytas sąlygas, inter alia įsiregistravusiems teritorinėje darbo
biržoje bedarbiais, kompensuoja dėl nedarbo negautas pajamas arba jų dalį; NSDĮ nustatytas teisės į
nedarbo draudimo išmoką atsiradimo sąlygas atitinkantiems bedarbiams nedarbo draudimo
išmoka skiriama ir mokama tik tuo atveju, jeigu yra vykdomos NSDĮ nustatytos sąlygos šiai
išmokai gauti – inter alia bedarbis dalyvauja aktyvios darbo rinkos priemonėse, t. y., siekiant
sudaryti prielaidas bedarbį įdarbinti (jam įsidarbinti), jam nustatytas reikalavimas būti aktyviam.
Paminėtina ir tai, kad KT, KT Nutarime-2 spręsdamas dėl minėto ligos pašalpos mokėjimo teisinio
reguliavimo atitikties Konstitucijai, rėmėsi oficialiosios konstitucinės doktrinos, kurioje atskleisti
tam tikri teisės į socialinę paramą dėl sveikatos sutrikimų (ligos, nelaimingo atsitikimo, profesinės
ligos, įgimtų sveikatos sutrikimų ir pan.) ir teisės į invalidumo pensiją aspektai, nuostatomis, pagal
kurias įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti
tokiai situacijai, kad asmuo, kuris dėl sveikatos sutrikimų (ligos, nelaimingo atsitikimo, profesinės
ligos, įgimtų sveikatos sutrikimų ir pan.) laikinai ar nuolat neįgijo arba neteko galimybių apsirūpinti
iš darbo ar verslo pajamų, arba šios galimybės jam labai sumažėjo, negautų atitinkamos socialinės
paramos ir (arba) invalidumo pensijos. Taigi teisės į Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis
skiriamą nedarbo draudimo išmoką įgyvendinimas (atsižvelgiant į teisę įgyvendinantį subjektą, jo
galimybes aktyviai veikti įgyvendinant teisę) savo specifika iš esmės skiriasi nuo teisės į atitinkamą
įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamą ligos pašalpą įgyvendinimo, todėl šioje
konstitucinės justicijos byloje ginčijamo Nuostatų-2 39 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo
atitikties Konstitucijai tyrimas negali būti grindžiamas KT N nutarime-2 išdėstyta teisine
pozicija (ratio decidendi). 16. Kaip minėta, Vyriausybė turėjo įgaliojimus Nuostatuose nustatyti
Įstatyme įtvirtinto šio įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamos nedarbo draudimo
išmokos mokėjimo teisinio reguliavimo įgyvendinimo tvarką, t. y. turėjo įgaliojimus nustatyti
nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarką, inter alia nedarbo draudimo išmokos mokėjimo būdą.
Pažymėtina, kad Vyriausybė, įgyvendindama šiuos jai įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus,
atsižvelgusi inter alia į teisės į nedarbo draudimo išmoką įgyvendinimo specifiką (vertinant teisę
įgyvendinantį subjektą, jo galimybes aktyviai veikti įgyvendinant teisę), galėjo nustatyti ne tik
konkrečius nedarbo draudimo išmokos mokėjimo būdus, bet ir pasirinkti, ar nedarbo draudimo
išmoka gali būti mokama vienu, ar keliais mokėjimo būdais. 17. Vadinasi, Nuostatų-2 39 punkte
Vyriausybė, nustatydama vienintelį nedarbo draudimo išmokos mokėjimo būdą, kurį taikant
nedarbo draudimo išmokos gavėjas galėjo įgyvendinti savo teisę gauti Įstatymo nustatytais
pagrindais ir sąlygomis skiriamą nedarbo draudimo išmoką, įgyvendino jai įstatymų leidėjo
suteiktus įgaliojimus nustatyti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarką. Pabrėžtina, jog šiuo
teisiniu reguliavimu, atsižvelgus į teisės į nedarbo draudimo išmoką įgyvendinimo specifiką
(vertinant teisę įgyvendinantį subjektą, jo galimybes aktyviai veikti įgyvendinant teisę), užtikrinta,
kad asmuo, dėl tam tikrų priežasčių netekęs darbo, gautų jam NSDĮ nustatytais pagrindais ir
sąlygomis paskirtą nedarbo draudimo išmoką, juo nesudaryta prielaidų neproporcingai pasunkinti
teisės gauti socialinę paramą nedarbo atveju įgyvendinimą. Taigi šiuo teisiniu reguliavimu nebuvo
nukrypta nuo iš Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo,
socialinės paramos nedarbo atveju teisiniam reguliavimui kylančių reikalavimų. Šiame kontekste
atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjo pavedimu Vyriausybė, reguliuodama santykius,
susijusius su socialinės paramos nedarbo atveju mokėjimu, paisydama Konstitucijos, inter alia jos
52 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo, ir atsižvelgdama inter alia į valstybės
12
finansines ir materialines galimybes, teisiniu reguliavimu gali nustatyti ir daugiau nei minėtą
vieną nedarbo draudimo išmokos mokėjimo (gavimo) būdą, t. y. gali būti nustatyti ir kiti
papildomi nedarbo draudimo išmokos mokėjimo (gavimo) būdai. 18. Atsižvelgiant į išdėstytus
argumentus, darytina išvada, kad Nuostatų-2 39 punktas tiek, kiek jame nustačius, kad „nedarbo
draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos
teritorijoje esančioje kredito įstaigoje“, nebuvo nustatyta dar ir kitokių būdų mokėti įstatymo
nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamas nedarbo socialinio draudimo išmokas jų gavėjams,
neprieštaravo Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. […].“
Tyrimo išvados
12. Apibendrinus Pareiškėjos skunde Seimo kontrolieriui nurodytas aplinkybes (pažymos
2 paragrafas) konstatuotina, kad ji skundžiasi tuo, jog Tarnybos pareigūnai jai neišmoka paskirtos
Išmokos, nepagrįstai reikalaudami „atidaryti banko sąskaitą“, be to, iš pradžių buvo „atsisakyta
užregistruoti mano Prašymą-1, pateiktą jiems elektroniniu paštu“ (Pareiškėja pageidauja, kad
Išmoka jai būtų išmokama paštu).
13. Vadovaujantis / remiantis:
13.1. Konstitucija (pažymos 8.2 punktas), Įstatymu (pažymos 9.1 punktas), NSDĮ (pažymos
9.2 punktas), Tarnybos nuostatais (pažymos 10.2 punktas), Nuostatais-1 (pažymos 10.3 punktas),
KT praktika (pažymos 11 paragrafas) bei kompetentingos institucijos – Ministerijos – motyvuota
nuomone (pažymos 6 paragrafas):
13.1.1. nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ne į Pareiškėjos skunde nurodytą KT Nutarimą-2
(„Išmoka kaip ir nedarbo socialinio draudimo išmoka savo specifika iš esmės skiriasi nuo teisės į
ligos pašalpą įgyvendinimo“), bet į KT Nutarimą-1, kurį priimant taip pat buvo nagrinėjami šiam
tyrimui aktualūs su bedarbio statusu susijusių išmokų mokėjimo klausimai („nedarbo socialinio
draudimo išmokos ir Išmokos paskirtis sutampa, jos skirtos apsaugoti tą pačią socialinę grupę –
bedarbius – nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo susidūrus su nedarbu“);
13.1.1. valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramą nedarbo ir kitais įstatymų
numatytais atvejais. Išmoka skiriama asmeniui, kuriam suteiktas bedarbio statusas, siekiant sudaryti
prielaidas bedarbį įdarbinti (jam įsidarbinti), jam nustatytas reikalavimas būti aktyviam (pvz.,
bedarbio statuso panaikinimas siejamas su bedarbio nedalyvavimu aktyvios darbo rinkos politikos
priemonėse ir pan.);
13.1.2. Tarnybos direktorius įgaliotas nustatyti kreipimosi dėl Išmokos, šios Išmokos skyrimo
ir mokėjimo tvarką (Nuostatai-1);
13.1.3. Tarnybos direktorius Nuostatuose-1, įgyvendindamas Įstatymo jam suteiktus
įgaliojimus, atsižvelgęs į teisės į Išmoką įgyvendinimo specifiką (vertinant teisę įgyvendinantį
subjektą, jo galimybes aktyviai veikti įgyvendinant teisę), galėjo nustatyti ne tik konkrečius Išmokos
mokėjimo būdus, bet ir pasirinkti, ar Išmoka gali būti mokama vienu ar keliais mokėjimo būdais;
13.1.4. Tarnybos direktorius Nuostatuose-1 nustatė, kad turintys teisę gauti Išmoką asmenys
turi pateikti Tarnybai prašymą dėl Išmokos skyrimo (elektroniniu būdu, atitinkamame skyriuje bei
paštu siunčiant užpildytą ir pasirašytą prašymą į atitinkamą skyrių). Atitinkamas skyrius priima
sprendimą dėl Išmokos asmeniui skyrimo, Išmoka pervedama į asmens prašyme nurodytą asmeninę
sąskaitą Lietuvoje registruotose kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose arba asmeninę
sąskaitą užsienio valstybėje įregistruotoje kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje
(filiale);
13.2. Konstitucija (pažymos 8 paragrafas), VAĮ (pažymos 9.3 punktas), Prašymų nagrinėjimo
taisyklėmis (pažymos 10.1 punktas), Nuostatais-1 (pažymos 10.3 punktas), Dokumentų ir archyvų
įstatymu (pažymos 9.4 punktas):
13.2.1. valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms;
13.2.2. Pareiškėjos Prašymas-1 turėjo būti nustatyta tvarka užregistruotas, išnagrinėtas
13
Nuostatuose-1 nustatyta tvarka, dėl jo priimtas Skyriaus sprendimas dėl Išmokos skyrimo
Pareiškėjai, apie Skyriaus sprendimą pranešta Pareiškėjai arba atsakyme į Prašymą-1 (priimti
administracinį sprendimą dėl Išmokos skyrimo) turėjo būti nurodytos atsisakymo priimti
administracinį sprendimą priežastys;
13.2.3. Išmoka nustatyta tvarka turėjo būti mokama į Pareiškėjos Prašyme-1 nurodytą
asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje;
13.2.4. tuo atveju, jeigu Skyrius gavo Prašymą-2, jis turėjo būti užregistruotas ir nustatyta
tvarka išnagrinėtas, Pareiškėjai pateiktas išsamumo principo reikalavimus atitinkantis Skyriaus
atsakymas.
14. Nagrinėjamu atveju Tarnybos, Skyriaus pareigūnai:
14.1. 2020-06-22 20 val. 21 min gavę Prašymą-1, jį 2020-06-23 užregistravo
Nr. G(19.3)-29441 (pažymos 7.5.1 papunktis) (be to, šios aplinkybės buvo patikrintos nagrinėjant
administracinį ginčą AGK ir AGK Sprendime šios aplinkybės buvo patvirtintos; pažymos 7.6.3
papunktis);
14.2. išnagrinėjo Prašymą-1 Nuostatuose-1 nustatyta tvarka, 2020-07-17 priėmė sprendimą
dėl Išmokos Pareiškėjai skyrimo (Įsakymas; pažymos 4.2 punktas), tačiau neturi galimybės teisės
aktuose nustatyta tvarka mokėti Pareiškėjai Išmoką pagal priimtą sprendimą, kadangi Pareiškėja
Nuostatuose-1 nustatyta tvarka nepateikė informacijos apie jos asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje
(Pareiškėja apie tai, kad ji turi pateikti informaciją apie jos asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje, buvo
informuota Skyriaus darbuotojos A. B. 2020-07-01 ir 2020-07-07 el. laiškais; pažymos 4.3 punktas
ir 7.5.2 papunktis);
14.3. Prašymo-2 negavo galimai dėl to, kad šis prašymas Skyriaus darbuotojoms A. B. ir D.
P. buvo išsiųstas klaidingais tarnybinio el. pašto adresais (<…>, <…>) – tikruosiuose šių darbuotojų
tarnybinio el. pašto adresuose, kurie sudaryti iš darbuotojų vardų ir pavardžių, nėra didžiųjų raidžių
(pažymos 7.5.3 papunktis). Taigi, šiuo atveju nėra Skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo), kurie
būtų vertintini šio tyrimo metu.
15. Apibendrinus pirmiau pateiktas išvadas (pažymos 15 paragrafas), konstatuotina, kad,
vadovaujantis SKĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Pareiškėjos skundas atmestinas.
16. Tačiau kartu Seimo kontrolierius atkreipia Tarnybos pareigūnų bei Ministerijos dėmesį
į tai, kad:
16.1. vadovaujantis Nuostatų-1 8 punktu, Skyrius apie priimtą sprendimą dėl Išmokos
skyrimo turi informuoti prašymą pateikusį asmenį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo
priėmimo dienos ne žodžiu, o asmens registracijos Tarnyboje metu nurodyta nuotolinio
aptarnavimo priemone (pažymos 10.3.5 papunktis). Taigi, šiuo atveju apie Įsakymą Pareiškėjai
turėjo būti pranešta jos el. pašto adresu.
Pastebėtina, kad Skyrius, šio tyrimo metu pažymėdamas, jog „Apie Išmokos skyrimą
Pareiškėja buvo informuota žodžiu, elektroniniu paštu siųstoje informacijoje ir klientei atvykus į
Tarnybą ir atsiėmus Skyriaus vedėjo 2020-07-17 sprendimo Nr. SSD(19.3)-36 „Dėl Išmokos
skyrimo“ išrašą“ (pažymos 7.5.2 papunktis), kartu pateikė tik 2020-07-07 Skyriaus darbuotojos A.
B. Pareiškėjai kartotinai (tokia informacija Pareiškėjai buvo pateikta ir šios darbuotojos 2020-07-01
el. laiške; pažymos 4.3 punktas) el. paštu išsiųstą informaciją iki Įsakymo priėmimo, kurioje
atkreipiamas dėmesys į tai, kad Pareiškėja nepagrįstai Skyriui nenurodė jos asmeninės sąskaitos
kredito įstaigoje, ir prašoma reikalingus duomenis pateikti (pažymos 7.5.5 papunktis).
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, siekiant gerinti viešąjį administravimą Skyriui
organizuojant asmenų teisės į Išmokas Nuostatuose-1 nustatyta tvarka įgyvendinimą ir
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 21 punktu,
Tarnybai teiktina atitinkama rekomendacija;
14
16.2. Nuostatuose-1 nėra nustatyta, kokius veiksmus įgalioti atlikti Tarnybos, Skyriaus
darbuotojai tuo atveju, kai asmuo, kuriam paskirta Išmoka, prašyme skirti Išmoką nepraneša apie
asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje, į kurią turėtų būti mokama Išmoka. Tokiu atveju nepagrįstai
sukuriama šiame skunde aprašyta situacija, kai Išmoka asmeniui yra paskirta, tačiau nemokama
trūkstant Nuostatuose-1 nurodytų duomenų, bet galimai nepagrįstai Nuostatuose-1 nesant
nustatytų konkrečių paskirtos Išmokos galimo nemokėjimo atvejų bei šios problemos sprendimo
būdų.
Seimo kontrolieriaus nuomone, atsižvelgus į tai, kad:
– KT ne kartą yra pasisakęs teisinio saugumo, teisinės valstybės principų klausimais:
2001-07-12 nutarimas – „vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo
elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo
tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus
interesus bei teisėtus lūkesčius. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios
institucijos, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, jog nebūtų paneigtos įgytos
teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo
valstybe ir teise. […] Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos
[…]“; 2011-07-07 nutarimas – „Konstitucinio Teismo 2009-03-02 nutarime konstatuota, kad vidinė
teisės sistemos darna, kurią suponuoja konstitucinis teisinės valstybės principas, yra inter alia
susijusi su teisės spragomis, t. y. teisinio reguliavimo trūkumu, inter alia legislatyvine omisija.
Konstitucinis Teismas 2006-08-08 sprendime, 2010-11-29 nutarime yra konstatavęs, kad teisės
spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo)
teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Be to, Konstitucinis Teismas 2006-08-08 sprendime,
2007-06-07, 2010-11-29 nutarimuose yra konstatavęs: galutinai pašalinti teisės spragas galima tik
teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus“;
– Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs viešojo administravimo institucijų
veiksmų aiškumo, atitikimo suteiktiems įgaliojimams svarbą: 2007-11-19 nutartis administracinėje
byloje Nr. A14
-1052/2007 – „Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo
principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems
yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos
aiškinimas yra negalimas […]“; 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr.A5
-990/2007 –
„Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Priešingu atveju
viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis (paslaugų
vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką viešąją paslaugą“;
– Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-03-04 nutartyje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-154/2008 pažymėta, kad „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas
,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio
varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje
negali peržengti šių įgalinimų ribų“, –
ir siekiant gerinti viešąjį administravimą, vykdomą pagal Tarnybos nustatytą asmenų teisės į
Išmokas įgyvendinimo tvarką (Nuostatai-1), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 21 punktu, Tarnybai teiktina atitinkama rekomendacija
dėl Nuostatų-1 tobulinimo;
16.3. KT Nutarime-1, be kita ko, konstatuota, kad „įstatymų leidėjo pavedimu Vyriausybė,
reguliuodama santykius, susijusius su socialinės paramos nedarbo atveju mokėjimu, paisydama
Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo, ir
atsižvelgdama inter alia į valstybės finansines ir materialines galimybes, teisiniu reguliavimu gali
nustatyti ir daugiau nei minėtą vieną nedarbo draudimo išmokos mokėjimo (gavimo) būdą, t. y. gali
būti nustatyti ir kiti papildomi nedarbo draudimo išmokos mokėjimo (gavimo) būdai“ (pažymos
11.2 punktas), taigi, ir Tarnybos direktorius gali nustatyti daugiau nei vieną Išmokos mokėjimo
(gavimo) būdą, t. y. gali būti nustatyti ir kiti papildomi Išmokos mokėjimo (gavimo) būdai (ne tik
į asmeninę Išmokos gavėjo sąskaitą).
15
Tarnyba šio tyrimo metu pateikė paaiškinimus, kodėl nustatant Išmokų mokėjimo tvarką
pasirinktas vienintelis Išmokų mokėjimo būdas ir būtent mokėjimas į asmens asmeninę sąskaitą
kredito įstaigoje: „ši Išmokos mokėjimo tvarka (būdas) nustatytas: 1) taikant analogiją pagal
Nuostatus-2; 2) vadovaujantis KT Nutarimu-1 suformuota praktika ir išaiškinimais; 3) siekiant
tinkamo asmenų identifikavimo, kuriems paskiriama darbo paieškos išmoka“ (pažymos 7.1 punktas
ir 7.2.3 papunktis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis CK nustatytu sutarčių sudarymo laisvės
principu, asmuo turi teisę laisvai sudaryti banko sąskaitos sutartį (draudžiama versti kitą asmenį
sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas
įsipareigojimas sudaryti sutartį; pažymos 9.5 punktas). VAĮ nustatyti įstatymo viršenybės bei
naujovių ir atvirumo permainoms principai, reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla,
administraciniai aktai visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, viešojo administravimo subjektas
turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį
administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius,
technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius (pažymos 9.3.1 papunktis).
Pastebėtina, kad Tarnybos nurodyti argumentai dėl vienintelio Išmokos mokėjimo (gavimo)
būdo (tik į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje) pasirinkimo („1) taikant analogiją pagal Nuostatus2“, „3) siekiant tinkamo asmenų identifikavimo, kuriems paskiriama darbo paieškos išmoka“)
nepagrįsti teisės aktų reikalavimais, neatitinka sutarčių laisvės principo (pvz., šio tyrimo metu
negauti duomenys apie tai, kad įstatymuose būtų nustatyta, jog vienintelis asmens identifikavimo
kreipiantis į viešojo administravimo institucijas būdas yra to asmens asmeninės sąskaitos duomenų
kredito įstaigoje nurodymas, kad asmuo, siekiantis gauti valstybės paramą, privalo turėti asmeninę
sąskaitą kredito įstaigoje, kad draudžiami kelių šimtų eurų mokėjimai grynaisiais (išmokant pašte) ir
pan.), 3-asis argumentas, kad vadovautasi KT Nutarimu-1 suformuota praktika ir išaiškinimais,
nepaaiškina to paties KT nutarimo išvados, kad gali būti nustatytas daugiau nei vienas nedarbo
draudimo išmokos mokėjimo (gavimo) būdas, t. y., šiuo atveju gali būti nustatyti ir kiti papildomi
Išmokos mokėjimo (gavimo) būdai (ne tik į asmeninę Išmokos gavėjo sąskaitą), nepritaikymo
Nuostatuose-1.
Be to, Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens ir Skyriaus bendravimo paštu forma yra
nustatyta Nuostatuose-1 (prašymas dėl Išmokos skyrimo gali būti pateiktas paštu; pažymos
10.3.3 papunktis).
Taigi, ir šiuo atveju, siekiant gerinti viešąjį administravimą, įgyvendinti įstatymo viršenybės
bei naujovių ir atvirumo permainoms principų reikalavimus, sudaryti palankesnes sąlygas asmenims
įgyvendinti jų teises į Išmokas, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo
19 straipsnio 1 dalies 21 punktu, Tarnybai teiktina atitinkama rekomendacija dėl
Nuostatų-1 tobulinimo.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundą dėl Užimtumo
tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų veiksmų
(neveikimo) atmesti.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies
8 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Užimtumo tarnybos prie Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriui rekomenduoja:
18.1. informuoti, kokių priemonių imtasi, kad ateityje asmenys, kuriems skirta Išmoka, apie
Skyriaus sprendimą būtų informuojami teisės aktuose nustatyta tvarka;
16
18.2. tobulinti Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, nustatant:
1) konkrečius paskirtų Išmokų galimo nemokėjimo atvejus bei šios problemos sprendimo būdus,
t. y., kokius veiksmus įgaliojami atlikti Tarnybos, Skyriaus darbuotojai tuo atveju, kai asmuo,
kuriam paskirta Išmoka, prašyme skirti Išmoką nepraneša apie asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje, į
kurią turėtų būti mokama Išmoka; 2) daugiau nei vieną Išmokos mokėjimo (gavimo) būdą.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos
Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per
30 dienų nuo rekomendacijų gavimo dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas