PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2024/2-230
Data 2024-06-12
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Jolita Miliuvienė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. kovo 12 d. gavo X (toliau – Pareiškėja) skundą ir 2024 m. kovo 21 d. jo papildymo raštą dėl Ukmergės rajono savivaldybės (toliau tekste ir citatose – Savivaldybė) administracijos pareigūnų galimo piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, nepateikiant sprendimo (toliau – Skundas).

 

  1. Pareiškėja Skunde rašo:

„Pateikiau prašymą, sulaukiau pranešimo, tačiau pačio sprendimo (kas numatyta LR viešo administravimo įstatyme) neduoda, nes tai yra jų nuosavybė. Ir tik esant teismo sprendimui man bus duota sprendimo kopija. […]. Pateikiau net atskirą prašymą. Pranešimai ir raštai nėra skundžiami. Skundžiami teismui tik sprendimai.

Niekas […] negauna sprendimų iš Savivaldybės Soc. paramos skyriaus. […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

 

  1. Skunde Seimo kontrolierės prašoma: „ištirti Savivaldybės elgesį“, „žalą siūlyti atlyginti, kurią aš įvertinu 30 tūk. eur.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Pareiškėja su Skundu pateikė šiuos dokumentus, kuriuose nurodyta toliau pateikiama informacija:

4.1. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. kovo 7 d. pranešime Nr. 1235 „Dėl socialinės pašalpos neskyrimo“, adresuotame Pareiškėjai, nurodyta:

„Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu informuojame, kad pagal Jūsų 2024 m. sausio 29 d. pateiktą prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti 2024 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 3585 socialinė pašalpa už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. Jums neskirta.

Jūsų prašymas skirti socialinę pašalpą netenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 str. 2 d. (asmuo neatitinka savivaldybės tarybos patvirtinto piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo nuostatų).“

Pranešime taip pat nurodyta, kad „Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, Vilnius), Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams (Žygimantų g. 2, Vilnius) arba pasirinktinai bet kuriems Regionų administracinio teismo rūmams.“

 

4.2. Pareiškėjos 2023 m. kovo 8 d. (tokia data nurodyta prašyme) prašyme pateikti sprendimą, adresuotame Savivaldybės administracijai, nurodyta:

„Prašau pateikti 2024 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 3585, kuris yra priimtas mano atžvilgiu. […].“

 

  1. Siekdama išsiaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes, Seimo kontrolierė raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, reikalingus Skundo nagrinėjimui.

 

  1. Savivaldybės 2024 m. balandžio 24 d. rašte Nr. (6.23Mr)18-2253 Seimo kontrolierei nurodyta ši informacija, patvirtinta atitinkamais dokumentais:

6.1. Į klausimus: „kokiu būdu („asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą“) Pareiškėja kreipėsi (pateikė prašymą-paraišką) į Savivaldybės administraciją piniginei socialinei paramai gauti; ar kreipiantis elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, asmenims matomas savivaldybės administracijos priimtas sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo“, atsakyta:

„[…] Pareiškėja kreipėsi į Savivaldybę atvykusi į Savivaldybės administracijos […] Socialinės paramos skyrių 2024-01-29.“

„Kai asmuo kreipiasi el. būdu, asmenims nėra matomas priimtas sprendimas dėl paramos skyrimo/neskyrimo, informacija teikiama atskiru pranešimu.“

6.2. Į klausimą, „ar sprendimas dėl piniginės socialinės paramos neskyrimo Pareiškėjai buvo priimtas „ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės mero nustatyta tvarka“, atsakyta:

„Prašymas pateiktas 2024-01-29. 2024-02-06 išsiųstas raštas Nr. (6.20Mr.)18-640 dėl papildomos informacijos pateikimo. Pareiškėja iki 2024-02-29 nepateikė prašomos papildomos informacijos. Sprendimas neskirti paramos buvo priimtas 2024-03-05 Nr. 3585.“

6.3. Į klausimą, „ar Savivaldybės administracija yra atsakiusi į Pareiškėjos 2024 m. kovo 8 d. prašymą (Pareiškėjos nurodyta 2023 m. kovo 8 d. data) ir pateikusi jai prašomą 2024 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 3585“ (pažymos 2 punktas ir 4.2 papunktis), atsakyta:

„Pareiškėjai atsakyta 2024-03-27 raštu Nr. (6.20Mr)18-1663“, kuriame nurodyta:

„Atsakydami į Jūsų 2024-02-26 ir 2024-03-07 prašymus, siunčiame Jums sprendimo dėl socialinės pašalpos neskyrimo kopiją. Savivaldybės administracija 2024-02-06 raštu Nr. (6.20Mr)18-640 Jūsų paprašė patikslinti prašymą/paraišką, nurodant gyvenamosios vietos adresą. Atsižvelgiant į tai, kad per nurodytą laiką nepateikėte trūkstamos informacijos (faktinės gyvenamosios vietos adreso, nedeklaravote gyvenamosios vietos ir nesate įtraukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Savivaldybėje), priimtas sprendimas neskirti socialinės pašalpos.“

Pažymėtina, kad Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. kovo 5 d. sprendime Nr. 3585 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“, be kita ko, nurodyta neskyrimo priežastis – „vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 str. 2 d. (asmuo neatitinka savivaldybės tarybos patvirtinto piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo nuostatų), taip pat ir sprendimo apskundimo tvarka – „šis sprendimas gali būti skundžiamas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriui, Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, Vilnius), Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams (Žygimantų g. 2, Vilnius ) arba pasirinktinai bet kuriems Regionų administracinio teismo rūmams per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos.“

6.4. Į prašymą motyvuotai paaiškinti, „dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaujantis asmenims siunčiamas tik pranešimas apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo, o ne pats sprendimas, ką ir skundžia Pareiškėja („niekas […] negauna sprendimų iš Savivaldybės Soc. paramos skyriaus“), atsakyta:

„Klientui tiesiogiai atvykus Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir priimant prašymą-paraišką dėl piniginės socialinės paramos, jį apdorojus ir priėmus sprendimą, informacinėje sistemoje „Parama“ pasirenkant kliento informavimo būdą, yra suformuojamas pranešimas dėl socialinės pašalpos skyrimo/neskyrimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 str. 15 d. prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o asmens byloje paliekamos šių dokumentų kopijos. Apie priimtą sprendimą pranešimas buvo išsiųstas nurodytu el. pašto adresu.

6.5. Į klausimą, dėl kokių priežasčių, turint pareigą nurodyti sprendimo neskirti piniginės socialinės paramos apskundimo tvarką, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. kovo 7 d. pranešime […] nėra nurodytas skundo padavimo terminas ir teisės aktas (-ai), reglamentuojantis (-ys) apskundimo tvarką; pateikti informaciją, koks yra skundo padavimo terminas, nuo kada jis skaičiuojamas; nurodyti teisės aktą (-us), reglamentuojantį (-čius) apskundimo tvarką“, atsakyta:

„Informacinėje sistemoje „Parama“ pastebėtas trūkumas, t. y. neišsami apskundimo tvarka pakoreguota, nurodant skundo padavimo terminus ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.“

6.6. Į klausimą, dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaujantis, turint pareigą nurodyti neskyrimo priežastis, jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. kovo 7 d. pranešime […] paminėta, kad „prašymas skirti socialinę pašalpą netenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 str. 2 d.“, nors ši nuostata reglamentuoja, jog „Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: […]“, taigi įtvirtina savivaldybių tarybų pareigą tvirtinti piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, o ne pagrindus, sąlygas piniginei socialinei paramai gauti“, atsakyta:

„Sprendime neskirti paramos buvo nurodytas straipsnis iš informacinės sistemos „Parama“ 4 str. 2 d. – asmuo neatitinka savivaldybės tarybos patvirtinto piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo nuostatų. Pareiškėja buvo informuota, kad turi pateikti trūkstamą informaciją dėl socialinės paramos skyrimo.“

6.7. Į klausimą, „kokios tikrosios piniginės socialinės paramos neskyrimo Pareiškėjai priežastys; kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų Pareiškėja neatitiko“, atsakyta:

„Savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 7-263 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Ukmergės rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo 2 p. nurodoma, kad „Šis Aprašas taikomas asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymo) 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Ukmergės rajono savivaldybėje, taip pat asmenims, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos ir neįtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, bet faktiškai gyvenantiems Ukmergės rajono savivaldybėje, bei asmenims, kurie Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje nuomojasi būstą.“

Pareiškėja savo prašymo-paraiškos skiltyje „Faktinės gyvenamosios vietos adresas“ nenurodo privalomos adreso informacijos (privaloma nurodyti tuo atveju, jei asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos arba nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą) arba adresą nurodo netinkamai, klaidinančiai – „Benamė Po tiltu“. Ne kartą buvo prašyta patikslinti prašymą-paraišką, nurodant faktinės gyvenamosios vietos adresą. Šios privalomos informacijos pareiškėja iki šiol nėra nurodžiusi. Atsisakydama nurodyti faktinės gyvenamosios vietos adresą, pareiškėja apriboja Savivaldybės administracijos galimybes tikrinti pareiškėjos gyvenimo sąlygas.“

6.8. Į klausimą, „dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaujantis Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. kovo 7 d. pranešime […] nėra nurodytas 2024 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 3585 teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, sprendimo motyvai“, atsakyta:

„Sprendime neskirti socialinės paramos […] nurodyta paramos neskyrimo priežastis –Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalis – asmuo neatitinka savivaldybės tarybos patvirtinto piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo nuostatų.“

6.9. Į klausimą, „tuo atveju, jeigu asmuo nori skųsti sprendimą dėl piniginės socialinės paramos neskyrimo, ar pakanka asmeniui savivaldybės administracijos teikiamo pranešimo apie priimtą sprendimą, ar visgi būtina turėti (gauti iš savivaldybės, ko šiuo konkrečiu atveju ir nori Pareiškėja) patį sprendimą; nurodyti teisės aktų nuostatas (pageidautina ir teismų praktiką), kuriomis vadovaujamasi“,  atsakyta:

„Tais atvejais jei asmuo pageidauja gauti sprendimą apie skyrimą/neskyrimą jis yra pateikiamas asmeniui priimtinu būdu. Įstatymo 31 str. 2 dalyje nurodyta, kad Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

6.10. Į klausimą, „jeigu norint skųsti sprendimą dėl piniginės socialinės paramos neskyrimo būtina turėti (gauti iš savivaldybės, ko šiuo konkrečiu atveju ir nori Pareiškėja) patį sprendimą (o ne pranešimą apie priimtą sprendimą), nuo kada skaičiuojamas skundo padavimo terminas ir koks tai terminas; nurodyti teisės aktų nuostatas (pageidautina ir teismų praktiką), kuriomis vadovaujamasi“, atsakyta:

„Tais atvejais jei asmuo pageidauja gauti sprendimą apie skyrimą/neskyrimą, jis yra pateikiamas asmeniui priimtinu būdu.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo:

12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […].“

19 straipsnio „Seimo kontrolieriaus teisės“ 1 dalis – „Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę:

1) reikalauti nedelsiant pateikti informaciją, medžiagą ir dokumentus, būtinus savo funkcijoms atlikti, […];

[…]

3) reikalauti, kad pareigūnai, kurių veikla tiriama, pasiaiškintų raštu ar žodžiu;

[…]

17) atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą, piktnaudžiavimą, biurokratizmą ar žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos;

[…].“

 

  1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo:

6 straipsnis „Savarankiškosios savivaldybių funkcijos“ – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos:

[…]

43) socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas;

[…].“

 

  1. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2023 m. spalio 1 d. su vėlesniais pakeitimais):

21 straipsnio „Piniginės socialinės paramos skyrimas“ 15 dalis – „Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.

[…].“

31 straipsnio „Piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teisės į socialinę paramą užtikrinimas“ 2 dalis – „Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai;

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką;

8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.“

13 straipsnio „Administracinio sprendimo ar kitos informacijos įteikimas (paskelbimas)“ 1 dalis – „Asmeniui, pateikusiam prašymą, […], taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, […]. Atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą. […].

[…].“

 

  1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo:

5 straipsnio „ Teisė kreiptis į teismą“ 1 dalis – „Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.“

23 straipsnio „Teisė paduoti skundą (prašymą, pareiškimą)“ 1 dalis – „Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.“

29 straipsnio „Kiti skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo administraciniam teismui terminai“ 1 dalis – „Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.“

 

Teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:

12.1. 2018 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. KT6-N4/2018:

„Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai).

Pažymėtina, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu, […] (2016 m. liepos 8 d. nutarimas).“

12.2. 2015 m. gegužės 26 d. nutarimas „Dėl teisės į socialinį būstą“:

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatomis išreiškiama valstybės socialinė orientacija (socialinis pobūdis), o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose nustatytų svarbių priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją ir padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimos socialinės rizikos (inter alia 2010 m. gruodžio 14 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga (inter alia 2002 m. lapkričio 25 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (inter alia 2009 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai); abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti (inter alia 1997 m. kovo 12 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Taigi pagal Konstituciją įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokius socialinės paramos teikimo pagrindus ir sąlygas, socialinės paramos rūšis ir dydžius, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pagal išgales stengtis pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove, prisidėti prie visos visuomenės gerovės (2013 m. vasario 7 d. nutarimas).“

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

13.1. 2019 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-880-1062/2019:

„40. Pareiškėjos argumentas, kad ji negavo Socialinių išmokų skyriaus sprendimo, kuriuo jai socialinė pašalpa nebuvo skirta nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės, nes pareiškėjai buvo išsiųstas Pranešimas dėl socialinės paramos neskyrimo, kuriame pateikta išsamesnė informacija nei ginčijamame sprendime (nurodytas pareiškėjos prašymo data dėl piniginės socialinės paramos gavimo, laikotarpis už kurį pašalpa neskiriama, pagrindas kodėl pašalpa neskiriama (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje), teisės aktų normos, kuriomis grindžiamas Sprendimas. Kartu Pranešime nurodomas ir ginčijamo spendimo numeris bei jo priėmimo data. Pranešime taip pat nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka. Įstatymo 21 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pareiškėja neginčija, jog gavo Pranešimą dėl socialinės pašalpos neskyrimo. Kartu pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis (Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip) aiškintina kartu su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 15–16 dalimis. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos (15 dalis). […]. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju, daro išvadą, kad Administracija pateikdama pareiškėjai 2017 m. kovo 29 d. Pranešimą Nr. 22851, t. y. tą pačią dieną, kai priėmė Sprendimą Nr. 25454, nepažeidė VAĮ 8 straipsnio nuostatų.

  1. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-297-756/2019). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011 ir kt.).“

13.2. Taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas, LVAT biuletenis Nr. 30:

13.2.1. „Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).“

13.2.2. „Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).“

13.2.3. „Būtina pabrėžti, jog viešojo administravimo sistemos subjektas, priimdamas individualų teisės aktą, jį turi juridiškai sukonstruoti taip, kad pastarasis būtų suprantamas ne tik teisinį išsilavinimą turintiems asmenims, galintiems operuoti teisinėmis sąvokomis bei gebantiems interpretuoti teisės aktus, pateikti savo nuomonę ginčą nagrinėjančiai institucijai, bet ir tiems asmenims, kurie tokio išsilavinimo neturi, tačiau siekia apginti galimai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus. Individualiame teisės akte tiksliai bei aiškiai turi būti išdėstyta, ko prašė suinteresuotas asmuo, koks sprendimas priimtinas tokio prašymo atžvilgiu, kokių faktinių aplinkybių pagrindu bei teisiniu reguliavimu kreipimasis (prašymas, skundas ar kt.) tenkintinas arba atmestinas.“

13.2.4. „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. Apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nenurodymas (neišaiškinimas) gali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusiai pareiškėjui kreiptis į teismą laiku (žr., pavyzdžiui, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-592/2012; 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-440/2012; 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015).“

13.2.5. „Viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte įrašyta bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą, kuriame nustatyta sprendimo apskundimo tvarka, nelaikytina tinkamu VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymu (žr. 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-440/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-138/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-769-556/2015).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Esminė Skunde keliama problema yra Savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas), nepateikiant Pareiškėjos atžvilgiu priimto sprendimo dėl socialinės pašalpos skyrimo, t. y. skundžiamasi, kad Savivaldybės administracija nepateikė priimto sprendimo dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo, o pateikė tik pranešimą apie šį sprendimą (pažymos 2 punktas). Tačiau, atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, pacituotas šioje pažymoje, išskirtinos šios dvi Skundo dalys:

– dėl sprendimo dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo pateikimo;

– dėl teisės į gerą administravimą.

Tyrimo išvados dėl kiekvienos iš šių Skundo dalių pateikiamos atskirai.

Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pažymos 7 punktas). Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime išaiškino, kad Seimo kontrolieriai, pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį, nėra priskiriami nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai. Be to, Seimo kontrolieriai neturi įstatymu suteiktų įgaliojimų įpareigoti atsakingo viešojo administravimo subjekto (šiuo konkrečiu atveju – Savivaldybės administracijos) panaikinti (pakeisti) pagal kompetenciją priimtus sprendimus. Skunde nurodytos aplinkybės pagal kompetenciją tiriamos tik viešojo administravimo srityje.

 

Dėl sprendimo dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo pateikimo

 

  1. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, pacituotomis pažymos 8–10 punktuose:

15.1. savivaldybės teikia socialines pašalpas ir kompensacijas, nustatytas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme;

15.2. prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

15.3. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos asmeniui raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, o tais atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą.

 

  1. Tyrimo metu nustatytos šios esminės aplinkybės (pažymos 4 ir 6 punktai):

16.1. Pareiškėja dėl piniginės socialinės paramos skyrimo į Savivaldybę kreipėsi 2024 m. sausio 29 d. atvykusi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. 2024 m. vasario 6 d. Savivaldybės administracija jai išsiuntė raštą dėl papildomos informacijos pateikimo, t. y. paprašė patikslinti prašymą-paraišką, nurodant gyvenamosios vietos adresą. Pareiškėja iki 2024 m. vasario 29 d. nepateikė prašomos papildomos informacijos. Sprendimas neskirti piniginės socialinės paramos buvo priimtas 2024 m. kovo 5 d. Apie šį sprendimą Pareiškėja buvo informuota Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. kovo 7 d. pranešimu.

16.2. Pareiškėja Savivaldybės administracijai 2024 m. kovo 8 d. pateikė prašymą (Pareiškėjos nurodyta 2023 m. kovo 8 d. data) pateikti 2024 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 3585. Savivaldybės administracija 2024 m. kovo 27 d. raštu pateikė Pareiškėjai jos prašomo sprendimo kopiją ir paaiškino priežastis, dėl kurių jai nebuvo skirta socialinė pašalpa.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad Savivaldybės administracija laikėsi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 15 dalyje nustatytos tvarkos – Pareiškėja 2024 m. kovo 7 d. raštu buvo informuota apie 2024 m. kovo 5 d. priimtą sprendimą. Pastebėtina, kad minimas įstatymas nereikalauja kartu su pranešimu apie sprendimą išsiųsti ir paties sprendimo kopijos. Be to, Viešojo administravimo įstatyme taip pat yra nustatyti atvejai (pažymos 10 punktas, 15.3 papunktis), leidžiantys asmenims raštu pranešti apie priimtą administracinį sprendimą (nepateikiant paties sprendimo kopijos).

Svarbu tai, kad Pareiškėjai raštu paprašius 2024 m. kovo 5 d. sprendimo kopijos, Savivaldybės administracija minimą kopiją pateikė, tad Pareiškėjos Skundo teiginys, kad „tik esant teismo sprendimui man bus duota sprendimo kopija“ yra nepagrįstas – Pareiškėja sprendimo kopiją gavo, kai jos paprašė.

Dėl šių priežasčių Seimo kontrolierė Skundo dalį dėl sprendimo dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo pateikimo atmeta kaip nepagrįstą, kadangi Pareiškėja sprendimo kopiją gavo teisės aktuose numatyta tvarka ir terminais. Šiuo atveju taikytinas Viešojo administravimo įstatymas, pagal kurį į Pareiškėjos prašymą buvo atsakyta nepraėjus 20 darbo dienų, nes Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nėra nustatyta imperatyvi pareiga pateikti sprendimą, jei pateikiamas pranešimas apie priimtą sprendimą, pranešime nurodant visą sprendime pateiktą informaciją, taigi, Pareiškėjai pateikus atskirą prašymą dėl sprendimo kopijos pateikimo, į jį Savivaldybės administracija privalo atsakyti (ir šiuo atveju atsakė) bendra asmenų prašymų nagrinėjimo tvarka.

Dėl Pareiškėjos Skundo teiginių, kad „pranešimai ir raštai nėra skundžiami“, „skundžiami teismui tik sprendimai“, paaiškintina, kad „kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“, kad „skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, […], kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti“ ir tik teismas (arba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija) kiekvienu konkrečiu (individualiu) atveju sprendžia, ar skundas (prašymas, pareiškimas) nagrinėtinas teisme (arba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje).

 

Dėl teisės į gerą administravimą

 

  1. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, pacituotomis pažymos 9–11 punktuose:

18.1. jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka;

18.2. sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;

18.3. administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

 

  1. Akcentuotini šiuo atveju ir teismų praktikos, pacituotos pažymos 12-13 punktuose, esminiai momentai:

19.1. „individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą“;

19.2. „viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą“;

19.3. „viešojo administravimo sistemos subjektas, priimdamas individualų teisės aktą, jį turi juridiškai sukonstruoti taip, kad pastarasis būtų suprantamas ne tik teisinį išsilavinimą turintiems asmenims, galintiems operuoti teisinėmis sąvokomis bei gebantiems interpretuoti teisės aktus, pateikti savo nuomonę ginčą nagrinėjančiai institucijai, bet ir tiems asmenims, kurie tokio išsilavinimo neturi, tačiau siekia apginti galimai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus‘;

19.4. „reikalavimas, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas“;

19.5. „administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą“;

19.6. „apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nenurodymas (neišaiškinimas) gali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusiai pareiškėjui kreiptis į teismą laiku“.

 

  1. Iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ kildinamas gero administravimo principas. Šis principas yra teisinės sistemos pamatinis principas, viešojo sektoriaus subjektai yra saistomi jo reikalavimų. Gero administravimo principas labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą reikalus tvarkyti teisingai, elgtis atidžiai, rūpestingai ir pan. Tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo. Konstitucinis atsakingo valdymo principas „suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus“. Atsakingo valdymo principas yra aiškinamas kartu su jau pirmiau aprašytu Konstitucijoje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu. Taigi, apibendrinant, viešosios teisės subjektai yra saistomi konstitucinių teisės principų – teisinės valstybės, teisės viršenybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir kt., taip pat gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Teismų jurisprudencijoje pabrėžiama valdžios įstaigų pareiga laikytis teisės principų.

 

  1. Seimo kontrolierė, turėdama pareigą prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms, atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, į teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, pacituotus šioje pažymoje, turėdama teisę teikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl administravimo gerinimo, kad nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės, atkreipia dėmesį į toliau aprašytas aplinkybes, nederančias su geru administravimu.

Kaip jau rašyta pirmiau, administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Tais atvejais, kai yra siunčiamas tik pranešimas apie priimtą administracinį sprendimą (nesiunčiant paties sprendimo kopijos), šie aprašyti duomenys (kartu ir kiti, nurodyti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje; pažymos 10 punktas) asmenims pateikiami raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą (pažymos 10 punktas ir 15.3 papunktis).

Kaip matyti iš Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. kovo 7 d. pranešimo Nr. 1235 „Dėl socialinės pašalpos neskyrimo“, adresuoto Pareiškėjai, turinio (pažymos 4.1 papunktis), ne visi teisės akte nustatyti duomenys buvo pateikti arba pateiktieji buvo neišsamūs. Seimo kontrolierės nuomone, iš minimo rašto turinio nepakankamai aišku, dėl kokių konkrečių priežasčių ir motyvų Pareiškėjai nebuvo skirta socialinė pašalpa, o svarbu yra tai, kad priėmus negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, privaloma pagrįsti jį tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Kaip teisinis pagrindas rašte nurodyta, kad socialinė pašalpa neskirta „vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 str. 2 d.“, t. y., kad „asmuo neatitinka savivaldybės tarybos patvirtinto piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo nuostatų“, tačiau iš šios nuostatos visiškai nėra aišku, kokių konkrečių reikalavimų neatitiko Pareiškėja. Apie tai, kad priimtas sprendimas neskirti socialinės pašalpos yra dėl to, kad Pareiškėja per nurodytą laiką nepateikė trūkstamos informacijos (faktinės gyvenamosios vietos adreso, nedeklaravo gyvenamosios vietos ir nėra įtraukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Savivaldybėje) (pažymos 6.3 papunktis), Pareiškėja buvo informuota tik Savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 27 d. raštu, teikiant jos prašomo sprendimo kopiją (pažymos 16.2 papunktis) ir tik todėl, kad tos sprendimo kopijos ji raštu paprašė, ji gavo šią informaciją.

Be to, Savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 7 d. pranešime apie priimtą administracinį sprendimą neskirti socialinės pašalpos nurodyta apskundimo tvarka nėra išsami ir tokia, kokia turi būti pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nenurodytas skundo padavimo terminas, teisės aktai, reglamentuojantys apskundimo tvarką. Nenurodžius šios informacijos, nebuvo sudarytos prielaidos Pareiškėjai veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę (arba ne teismo tvarka) galimai pažeistų jos teisių gynybą, tuo atveju, jei ji tokios gynybos būtų norėjusi. Nors Savivaldybės administracija pripažino šią klaidą (pažymos 6.5 papunktis), nurodydama, jog „Informacinėje sistemoje „Parama“ pastebėtas trūkumas, t. y. neišsami apskundimo tvarka pakoreguota, nurodant skundo padavimo terminus ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką“, tačiau visgi nėra aišku, kaip konkrečiai ir ar teisingai šis trūkumas buvo ištaisytas, nes Seimo kontrolierei tokia informacija nebuvo pateikta.

Pastebėtina ir tai, kad 2024 m. kovo 7 d. pranešime apie sprendimą (pažymos 4.1 papunktis) ir pačiame 2024 m. kovo 5 d. sprendime (pažymos 6.3 papunktis) nurodyti subjektai, kuriems galima skųsti administracinį sprendimą, skiriasi. Pranešime nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams arba pasirinktinai bet kuriems Regionų administracinio teismo rūmams, o pačiame sprendime nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas ne tik Lietuvos administracinių ginčų komisijai, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams arba pasirinktinai bet kuriems Regionų administracinio teismo rūmams, kaip kad nurodyta pranešime, bet dar ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Seimo kontrolierės nuomone, tokie netikslumai ir nesuvienodinta apskundimo tvarka pačiame sprendime bei pranešime apie sprendimą yra netoleruotini, nes yra klaidinantys. Tinkamas administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas nesiderina su geru administravimu ir Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.

Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į tai, kas pirmiau išdėstyta, į teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, pažymi, kad Savivaldybės administracija savo veikloje turi vadovautis gero administravimo, atsakingo valdymo principais, todėl pripažįsta, kad Pareiškėjos teisė į gerą administravimą buvo pažeista. Skundo dalis dėl teisės į gerą administravimą pripažįstama pagrįsta.

 

  1. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę, be kitų, reikalauti nedelsiant pateikti informaciją, medžiagą ir dokumentus, būtinus savo funkcijoms atlikti, reikalauti, kad pareigūnai, kurių veikla tiriama, pasiaiškintų (pažymos 7 punktas). Įvertinus Savivaldybės administracijos atsakymų į Seimo kontrolierės klausimus ir prašymus turinį (pažymos 5–6 punktai), darytina išvada, kad Savivaldybės administracijos pateikta informacija yra daugiau bendrinio pobūdžio, aprašomoji, labai lakoniška, trūksta išsamių ir konkrečių atsakymų į Seimo kontrolierės klausimus ir prašymus. Be to, į kai kuriuos klausimus išvis nebuvo atsakyta – pavyzdžiui, pažymos 6.8–6.10 papunkčiuose pateiktus klausimus. Tokie Savivaldybės administracijos veiksmai gali būti traktuojami kaip trukdymas Seimo kontrolieriui atlikti savo pareigas.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl sprendimo dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo pateikimo, atmesti.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl teisės į gerą administravimą, pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja:

25.1. atkreipti dėmesį į tyrimo išvadas, taip pat su atsakingais Savivaldybės administracijos darbuotojais aptarti šioje pažymoje nustatytas aplinkybes, nederančias su geru administravimu, ir imtis konkrečių veiksmų (teisinių, organizacinių), užtikrinančių, kad:

25.1.1. administraciniai sprendimai visada atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (10 straipsnio 5 dalyje) nurodytus reikalavimus administraciniam sprendimui, o pateikiant pranešimus apie priimtus sprendimus, tačiau nepateikiant sprendimo kopijos, pranešime būtų nurodyta visa išsami informacija (be kita ko, teisinis sprendimo priėmimo pagrindas ir jo paaiškinimas), taip pat sprendimo apskundimo tvarka, kad nebūtų suvaržytos asmenų galimybės savo galimai pažeistas teises ginti ne teismo tvarka arba teisme;

25.1.2. Seimo kontrolieriui būtų teikiama visa jo prašoma informacija, atsakymai į Seimo kontrolieriaus klausimus būtų išsamūs ir konkretūs, atsakymų turinys atitiktų klausimo turinį;

25.2. informuoti, kaip konkrečiai informacinėje sistemoje „Parama“ pakoreguota apskundimo tvarka, Savivaldybės administracijos teigimu, „nurodant skundo padavimo terminus ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką“;

25.3. vadovaujantis atitinkamais teisės aktais, suvienodinti apskundimo tvarką ir pačius subjektus, kuriems galima skųsti administracinį sprendimą, nurodomus administraciniame sprendime ir pranešime apie priimtą sprendimą, tam, kad neliktų netikslumų ir klaidinimų.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                        Jolita Miliuvienė