PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2020/2-1022
Data 2021-03-25
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau vadinama ir Pareiškėjas) skundą dėl Skuodo rajono savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos tarnautojų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo), kai, Pareiškėjo teigimu, nesprendžiamas jam aktualus klausimas dėl pastatų, priklausančių tretiesiems asmenims ir esančių Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. <…>), Skuodo r., Aleksandrijos sen., Kaukolikų k. (toliau vadinama – Žemės sklypas), tinkamo naudojimo, likvidavimo bei Žemės sklypui nustatyto kelio servituto panaikinimo.

 

  1. Pareiškėjas skunde Seimo kontrolierei, be kita ko, nurodė:

2.1. „ […] 1988 m. [pastaba: padaryta rašto klaida, manytina, turėta omenyje 1998 m.] paveldėjau 7,50 ha žemės sklypą Kaukolikų kaime, Skuodo raj., kadastro Nr. <…>, su jame priklausančiais pastatais, kurie priklauso fizinių asmenų grupei […].“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta)

2.2 „Žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas. Kai Skuodo žemėtvarkos skyrius grąžino žemes, šio ploto su pastatais mes nenorėjome, prašėme, kad įkeistu kitur, bet mums buvo pasakyta, jei neimsime šito ploto, tai negrąžins likusios žemės. Todėl ir paėmėme.“

2.3. „Žemėtvarkos atstovai sakė, kad servitutas bus laikinas ir už tą plotą nereiks mokėti žemės mokesčio. Bet žemės mokestį mokame jau daugiau kaip 20 metų.“

2.4. „Skuodo savivaldybė sakė, kad servitutai bus panaikinti, bet kai paklausėme, jie nieko negali padaryti. Tai kodėl reikia žmonėms pažadėti.“

2.5. „Mums niekas neišaiškina, kodėl mūsų žemės sklypą atidavė pastatų savininkams. Juk pastatai turėtų būti parduoti su žeme. Žemė pagal dokumentus priklauso man, o naudoti pagal paskirtį negaliu.“

2.6. „Kreipėmės teisybės ieškoti ir į Skuodo raj. savivaldybės administraciją, bet ir ten pagalbos negauname.“

2.7. „Pastatų savininkai pastatų neprižiūri, yra kaip vaiduokliai. Krintančios plytos teršia mūsų žemę. Daug kartų kalbėta gražiuoju su savininkais pastatų, bet išgirstame tik užgauliojimus ir patyčias.“

2.8. „Mums nesuprantamas dalykas, kodėl Skuodo savivaldybės administracija siūlo duoti į teismą, bet nepasako ką reikia duoti. […] Vieni naudojasi, o mes mokesčius mokame. Kaip galėjo įteisinti pastatus be žemės, juk jie yra ant svetimos žemės. […]“

2.9. „Mūsų prašymas, kad pastatų savininkai nugriautų ir išsivežtų savo šiukšles, pagal įstatymą turi padaryti ariamą žemę. Jei šito negalima padaryti, tai tegul valstybė įkeičia šitą plotą kitur, gali ir mišku.“

2.10. „Per metus laiko Skuodo raj. savivaldybės administracija nesuranda jokių būdų kaip galima išspręsti šitą situaciją. […]“

 

  1. Pareiškėjas skunde Seimo kontrolierės prašo:

„[…] kreipiamės į Jus pagalbos, gal padėsite išspręsti šitą valstybės padarytą nesąmonę.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Iš Pareiškėjo kartu su skundu pateiktų dokumentų nustatyta:

4.1. Žemės sklypo [pastaba: pažymėtas kaip Sklypas Nr. 5] žemės ploto, naudotino servituto teise, abrise [pastaba: dokumente nurodyta jo sudarymo (surašymo) data 1997 m. rugpjūčio mėn.] nurodyta, kad Žemės sklype 0,87 ha ploto užima veršidė, durpinė, šakniavaisių sandėlis, siloso tranšėjos, transformatorinė, kelias ir kiemo inžineriniai įrenginiai;

4.2. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 29 d. prašyme Savivaldybės administracijos direktoriui, kuriame jis nurodė faktines aplinkybes, susijusias su Žemės sklype tretiesiems asmenims priklausančių pastatų nepriežiūra, prašė „[…] padėti išspręsti šią daugiau kaip 20 metų užsitęsusią problemą ir įpareigoti pastatų savininkus (naudotojus) savo turtą teisiškai įregistruoti ir jį prižiūrėti arba pašalinti iš man nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo“;

4.3. Savivaldybės administracijos direktoriaus Žydrūno Ramanavičiaus 2019 m. birželio 5 d. rašte Nr. R9-112 „Dėl prašyme pateiktų aplinkybių tyrimo“ Pareiškėjui, be kita ko, buvo nurodyta:

„[…] Skuodo rajono savivaldybės administracijoje sprendžiamas klausimas dėl Jūsų prašyme nurodytų pastatų, esančių <…>, Kaukolikų k., Skuodo r., pripažinimo bešeimininkiais.

Esama situacija nėra vienareikšmė, nes dalis statinių turi teisėtus savininkus, kitų statinių savininkai žinomi, tačiau nėra įteisinę nuosavybės. Vieni statinių savininkai jais naudojasi, kitiems statiniai yra nereikalingi. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškomas optimaliausias problemos sprendimo būdas, tenkinantis visų suinteresuotų šalių interesus.

[…] reikalinga išspręsti ir finansinius klausimus, kurie neišvengiamai iškiltų, jei minimų statinių savininke taptų Skuodo rajono savivaldybės administracija ir turėtų tuos statinius likviduoti.

[…] šiuo metu ieškomas tinkamiausias ir visų interesus tenkinantis sprendimas, apie kurį Jus informuosime papildomai.“

4.4. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 26 d. Savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą, kuriame pakartotinai Savivaldybės administracijos prašė dar kartą įvertinti situaciją, susijusią su Žemės sklype esančio servitutinio kelio naudojimu bei tretiesiems asmenims priklausančių apleistų statinių nepriežiūra, prašant „[…] įpareigoti pastatų ir statinių savininkus artimiausiu metu išvalyti mano žemės sklypą“;

4.5. Savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 27 d. rašte Nr. R9-108 „Dėl prašyme pateiktų faktų“ Pareiškėjui, be kita ko, nurodė:

„Informuojame, kad Skuodo rajono savivaldybės administracija neturi įgaliojimų nustatyti ar keisti esamus servitutus, todėl mūsų turima informacija Jūsų prašyme pateiktu klausimu nėra išsami.

Manome, kad servitutų nustatymo ar keitimo klausimai gali būti nagrinėjami ir sprendžiami tik teisme civilinio proceso tvarka – kaip ir visi ginčytini turtiniai santykiai. […]

Vadovaujantis Skuodo miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2011-10-27 sprendimu Nr. T9-221, asmenys, nesilaikantys šių taisyklių reikalavimų, bus traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį“;

4.6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama ir NŽT) Skuodo skyrius 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 15SD-2238-(14.15.137E.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ informavo Pareiškėją, jog NŽT Skuodo skyriuje yra gautas asmens skundas dėl Pareiškėjo galimai nesilaikomo Žemės sklypui nustatyto kelio servituto (užtvertas aptvaras iki pat kitam asmeniui priklausančių pastatų sienų), todėl 2020 m. rugsėjo 2 d. NŽT Skuodo skyriaus tarnautojai atliks Žemės sklypo patikrinimą vietoje dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų.

 

  1. Seimo kontrolierė dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi į Savivaldybės administraciją bei NŽT, prašydama pateikti skundžiamų institucijų paaiškinimus dėl Pareiškėjo skunde nurodytos situacijos.

Savo paklausimuose Seimo kontrolierė prašė:

5.1. Savivaldybės administracijos: nurodyti, kiek ir kurie konkrečiai pastatai, esantys Pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype, Savivaldybės administracijos žiniomis, turi savininkus (naudotojus), o kurių pastatų teisinė registracija nėra atlikta; informuoti, kokiu tiksliu adresu (-ais) yra įregistruoti teisinę registraciją turintys pastatai, esantys Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ribose; informuoti, ar, Savivaldybės administracijos žiniomis, Žemės sklype esantys pastatai, kurie turi savininkus ir yra įregistruoti VĮ Registrų Nekilnojamojo turto registre, yra naudojami ir naudojami pagal paskirtį; informuoti, ar Savivaldybės administracija atliko Žemės sklype esančių statinių naudojimo priežiūrą, kaip tai numato statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017; jei ne – nurodyti dėl kokių priežasčių tai nebuvo daroma; informuoti, ar, remiantis Skuodo miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatomis, dėl Žemės sklype netinkamai eksploatuojamų pastatų jų savininkai (naudotojai) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn; nurodyti, ar Savivaldybės administracijoje buvo pradėta pastatų pripažinimo bešeimininkiais procedūra; jei ne – nurodyti priežastis dėl kurių Savivaldybės administracijoje buvo nuspręsta, jog pradėti pastatų pripažinimo bešeimininkiais procedūrą nėra teisinių pagrindų, taip pat nurodant, koks Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys ar tarnautojas šį sprendimą priėmė; nurodyti, kokių konkrečių veiksmų Savivaldybės administracija ėmėsi spręsdama Pareiškėjui aktualų klausimą laikotarpyje nuo 2019 m. birželio 5 d., t. y. nuo Savivaldybės administracijos atsakymo Pareiškėjui; atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas savo 2020 m. gegužės 26 d. prašyme Savivaldybės administracijos prašė spręsti klausimą ir dėl apleistų pastatų likvidavimo, paaiškinti, ar Savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 27 d. rašte siūlyta Pareiškėjui kreiptis į teismą tik dėl klausimo, susijusio su kelio servituto pakeitimu (panaikinimu), ar taip pat turėta omenyje, jog tik teismo tvarka Pareiškėjas gali išspręsti klausimą dėl kai kurių pastatų nugriovimo; informuoti, ar po Savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 27 d. rašto Pareiškėjui Savivaldybės administracijoje dar yra (buvo) sprendžiamas Pareiškėjui aktualus klausimas; nurodyti, kaip Savivaldybės administracija ketina (jei ketina) spręsti Pareiškėjui aktualią problemą dėl apleistų pastatų Žemės sklype tinkamo eksploatavimo; nurodyti, koks, Savivaldybės administracijos nuomone, yra tinkamiausias Pareiškėjo problemos sprendimo būdas;

5.2. NŽT: pateikti archyvinius dokumentus, susijusius su kelio servituto Žemės sklype nustatymu, iš kurių, be kita ko, būtų matyti ir tas faktas, ar administraciniu aktu nustatant kelio servitutą buvo (ne)spręstas klausimas dėl servituto suvaržymais patiriamų nuostolių atlyginimo; informuoti, ar 2016 – 2020 metų laikotarpyje Pareiškėjas kreipėsi į NŽT ar NŽT Skuodo skyrių dėl jam aktualios problemos, susijusios su Žemės sklypui nustatyto kelio servituto (tarnaujančio) pakeitimu ir (ar) panaikinimu; informuoti, ar buvo atliktas 2020 m. rugsėjo 2 d. planuotas Žemės sklypo patikrinimas vietoje; pateikti institucijos teisės aktų nuostatomis pagrįstą nuomonę dėl Pareiškėjo problemos, susijusios su patiriamais nuostoliais dėl administraciniu aktu nustatyto kelio servituto, sprendimo.

 

  1. Teikdama atsakymą į Seimo kontrolierės paklausimą, Savivaldybės administracija paaiškino:

6.1. „[…] X nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastro Nr. <…>, esančiame Kaukolikų k., Skuodo r., yra keturi statiniai, kurie X nepriklauso […]. Iš šių keturių statinių tik du turi teisinę registraciją. Šie statiniai yra veršidė su stogine, kurie priklauso Z. Š. [pastaba: asmens duomenys neskelbtini]. Kadangi Z. Š. nesikreipė dėl adreso suteikimo, Registrų centro žemėlapyje šie jam priklausantys pastatai neidentifikuoti. […] Kiti X priklausančiame sklype esantys statiniai teisinės registracijos neturi.

Žmonės, pasidaliję buvusio kolūkio turtą, gauto statinio nustatyta tvarka neįteisino. Praėjus trisdešimčiai metų savininkai savo teises perpardavinėjo, perleido kaip palikimą ir pan. Šiuo metu yra 6 ar 7 asmenys, turintys nuosavybės teisių į minimą pastatą – plane <…>.

Taip pat sklype yra elektros pastotė, kuri priklauso UAB „Ignitis“.

6.2. „[…] Turimais duomenimis, Z. Š., vykdydamas ūkinę veiklą minimuose pastatuose, laiko gyvulius ir padargus. Darytina išvada, kad statiniai naudojami pagal paskirtį.“

6.3. „[…] Statiniai esantys sklype adresu Aleksandrijos sen., Kaukolikų k., <…> (kadastro Nr. <…>) Skuodo rajono savivaldybės administracijos iki skundo pateikimo nebuvo tikrinti. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys specialistai nėra gavę skundo dėl anksčiau minėto statinio. Atsižvelgdami į situaciją bei X skundą artimiausiu metu statinys bus patikrintas.“

6.4. „[…] Z. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus […]. Kitų asmenų patraukti atsakomybėn už statinių nepriežiūrą ar kitus pažeidimas nėra galimybės, nes jie nėra atlikę savo pastatų teisinės registracijos. Kadangi visur vykdoma ūkinė veikla, taikyti Gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatas yra sudėtinga.“

6.5. „[…] Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė sprendimą nepradėti pastatų pripažinimo bešeimininkiu procedūros dėl šių aplinkybių:

1) pastatai turi faktinius savininkus, nors jie nėra atlikę savo pastatų teisinės registracijos. Savininkais asmenys tapo tuo metu galiojančia tvarka pasidalinę buvusio kolūkio turtą;

2) pastatų yra didelis kompleksas […] ir negalima spręsti tik vieno pastato (esančio X sklype) pripažinimo bešeimininkiu klausimo. Visą pastatų kompleksą pripažinus bešeimininkiu, už jo tvarkymą (nugriovimą ir teritorijos išvalymą) taptų atsakinga Savivaldybės administracija. Tam yra reikalingos didelės lėšos, kurių Skuodo rajono savivaldybės administracija neturi.“

6.6. „[…] Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad iš esmės konfliktas yra tarp X ir Z. Š. X pageidauja, kad Z. Š. statinių ir servitutų jo sklype nebūtų. Tokio klausimo sprendimas nėra Savivaldybės administracijos kompetencija, todėl imtis vienų ar kitų veiksmų nėra teisinio pagrindo.“

6.7. „[…] Skuodo rajono savivaldybės administracijoje 2019 – 2020 metais buvo gauti du X, gyv. Kaukolikų k., Skuodo r., prašymai. Pirmuoju prašymu X išreiškė nepasitenkinimą, kad privatizuoti buvusio kolūkio pastatai <…>, Kaukolikų k., Skuodo r. yra jam priklausančiame žemės sklype. Teigiama, kad šie pastatai blogai prižiūrimi, neturi teisinės registracijos, todėl turi būti pripažinti bešeimininkiais ir likviduoti.

Nustatyta, kad minimi pastatai turi ne vieną savininką. Keliuose pastatuose vykdoma ūkinė veikla. Nors ne visų šių pastatų teisinė registracija atlikta, tai nėra pagrindas juos pripažinti bešeimininkiais. Pastatų pripažinimo bešeimininkiais procedūros gali būti vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Taip pat reikėtų išspęsti ir finansinius klausimus, kurie neišvengiamai iškiltų, jei minimų statinių savininke taptų Skuodo rajono savivaldybės administracija ir turėtų tuos statinius likviduoti.

Antruoju prašymu X pageidavo, kad Skuodo rajono savivaldybės administracija pakeistų jo sklype nustatytus servitutus. X buvo informuotas, kad Skuodo rajono savivaldybės administracija neturi įgaliojimų nustatyti ar keisti esamus servitutus. Jam buvo išaiškina, kad servitutų nustatymo ar keitimo klausimai gali būti nagrinėjami ir sprendžiami tik teisme civilinio proceso tvarka – kaip ir visi ginčytini turtiniai santykiai.

Kad pastatai yra kito asmens sklype nėra kažkokia išskirtinė situacija. Tam yra nustatomi servitutai. Su X buvo suderintas žemės ploto, naudotino servituto teise, abrisas. Jis pasirašė sutikimą su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietoje ir nustatytu žemės plotu. Todėl iš esmės X teisės nėra pažeidžiamos. Jo prašymai negali būti įgyvendinami kitaip, kaip atitinkamu teismo sprendimu, nes yra ginčijamos kitų asmenų nuosavybės teisės.“

6.8. „[…] Savivaldybės administracijoje šis klausimas daugiau nebuvo sprendžiamas […]. Taip pat X dėl tų pačių problemų kreipėsi į NŽT Skuodo skyrių […].“

6.9. „[…] Šios problemos, kaip ją pateikia X, sprendimas nėra savivaldybės administracijos kompetencija, todėl imtis vienų ar kitų veiksmų nėra teisinio pagrindo. Tai yra Savivaldybės administracija negali pastato 10 savininkų priversti atlikti teisinę šio pastato registraciją, negali to (<…>) pastato pašalinti iš X sklypo, ir tuo labiau negali iš X sklypo pašalinti įteisintų Z. Š. pastatų bei panaikinti jų servitutų.

Problema gali būti sprendžiama raginant savininkus atlikti teisinę pastato <…> registraciją, o po to taikyti administracinę atsakomybę už statinio nepriežiūrą, jei tai bus nustatyta. Galimybė pripažinti minėtą pastatą bešeimininkiu yra sudėtinga […]. Tačiau įvertinant tai, kad iš esmės konfliktas yra tarp dviejų savininkų – X ir Z. Š., problema gali būti išspręsta jų tarpusavio sutarimu arba teisminiu keliu.“

6.10. „[…] Savivaldybės administracijos nuomone, geriausias ir galbūt vienintelis problemos sprendimo būdas yra geranoriškas X ir Z. Š. tarpusavio susitarimas.“

 

  1. Iš dokumentų, pateiktų kartu su Savivaldybės administracijos paaiškinimais, taip pat nustatyta:

7.1. Savivaldybės administracijos tarnautojas V. L. [asmens duomenys neskelbtini] 2019 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo Nr. SAVAD-75-ANR_N-6-2019, kurio pagrindu Z. Š., nuosavybės teise turinčiam pastatus Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, skyrė nuobaudą (įspėjimą) už Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T9-205 patvirtintų Skuodo rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 111 punkto pažeidimą, nes Z. Š. buvo palikęs atliekas Žemės sklypo dalyje, kuriai nustatytas kelio servitutas;

7.2. Savivaldybės administracija 2020 m. birželio 16 d. rašte Nr. (4.1.33)-R2-1523, adresuotame tuometei Lietuvos Respublikos Seimo narei L. S. [asmens duomenys neskelbtini], paaiškinant susidariusią situaciją dėl Pareiškėjo problemų, susijusių su negalėjimu tinkamai naudotis Žemės sklypu, be kita ko, nurodė:

„[…] Vadovaujantis Skuodo miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėmis […] nesilaikantys šių taisyklių reikalavimų asmenys buvo traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį.

Jei bus nustatyti analogiški nusižengimai ar statinių naudotojų pareigų nevykdymo ir statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, nusižengimus padarę asmenys bus traukiami administracinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.“

7.3. remiantis Savivaldybės administracijos pateiktomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti Pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype esantys statiniai, matyti, kad beveik visi statiniai yra apleisti, prastos techninės būklės, apgriuvę.

 

  1. Tyrimo metu iš Savivaldybės interneto tinklalapyje skelbiamos informacijos Seimo kontrolierė taip pat nustatė, kad:

8.1. Savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. A1-425 „Dėl 2020 metų statinių naudojimo priežiūros vykdymui atrinktų statinių sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas 2020 metų tikrinamų statinių naudojimo priežiūros vykdymo atrinktų statinių sąrašas“, kuriame vienu iš tikrintinų objektų buvo nurodyta <…>, Kaukolikų k. esanti ferma. Šio statinio patikrinimo terminas buvo numatytas III ketvirtis;

8.2. Savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-897 „Dėl statinių naudojimo priežiūros vykdymo“ nurodė atlikti neplaninę Kaukolikų kaime esančios veršidės ir stoginės naudojimo priežiūros vykdymo patikrą;

8.3. Savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. sausio 6 d. priėmė įsakymą Nr. A1-12 „Dėl 2021 metų statinių naudojimo priežiūros vykdymui atrinktų statinių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 2021 metų tikrinamų statinių naudojimo priežiūros vykdymo atrinktų statinių sąrašas, tačiau jame nėra numatyta, kad tarp tikrinamų statinių būtų Kaukolikų kaime Pareiškėjo Žemės sklype esantys statiniai.

 

  1. NŽT, atsakydama į Seimo kontrolierės teiktame paklausime iškeltus klausimus, nurodė:

9.1. „[…] Nustatyta, kad 1997 m. rugpjūčio mėnesį (tiksli data nenurodyta) vietovėje buvo paženklintas grąžintinas natūra 7,50 ha žemės sklypas, esantis Kaukolikų kaime, Skuodo rajone. Atlikti grąžintino natūra žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant posūkio taškų ir riboženklių koordinates pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, 1998-03-02 parengtas žemės sklypo planas ir 1998-03-03 parengti grąžintino natūra žemės sklypo kadastro duomenys.

Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 28-4505 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje A. N. [pastaba: asmens duomenys neskelbtini]“ mirusiojo A. N. vardu atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos Kaukolikų kaime, Skuodo rajone, turėtos 13,00 ha žemės, grąžinant natūra 7,50 žemės sklypą, esantį Kaukolikų kaime, Skuodo rajone. Šio sprendimo 3 punkte nurodyta, kad 0,87 ha žemės sklypo ploto daliai nustatomas kelio servitutas, suteikiantis kitiems asmenims naudotis šia žemės sklypo dalimi.

Skuodo rajono notarų biuro 1998-01-26 rašte Nr. 11 (antraštė nenurodyta) pažymėta, kad X (toliau – Pareiškėjas) yra 1997-01-10 mirusiojo A. N. žemės testamentinis įpėdinis.

Iš 1997 metais paženklinimo vietovėje metu sudaryto lauko brėžinio (abriso) ir 1998-03-02 parengto žemės sklypo plano M 1:10 000 matyti, kad pietinėje šio žemės sklypo dalyje esamiems statiniams eksploatuoti buvo suprojektuotas 0,87 ha ploto kelio servitutas. Nustatyta, kad su vietovėje paženklinto grąžintino natūra žemės sklypo ribomis, plotu ir apribojimais Pareiškėjas sutiko pasirašydamas abrise ir žemės sklypo plane M 1:10 000.“

9.2. „Nuosavybės teisių Pareiškėjui atkūrimo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad kaimo vietovėje esanti žemė, kuri nuomos pagrindais yra suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims jų nuosavybės teise turimų ūkinės – komercinės paskirties pastatų ir statinių (statomų arba pastatytų) eksploatacijai, grąžinama natūra. Piliečiai, kuriems ši žemė grąžinama natūra, privalo laikytis pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatytų žemės servitutų.

Vertinant tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ buvo patvirtintos vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, nuosavybės teisių atkūrimo metu klausimas dėl žemės sklypo savininko patiriamų nuostolių nebuvo sprendžiamas.“

9.3. „[…] Pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos Skuodo skyriui (toliau -Skuodo skyrius) 2020-09-21 pateikė prašymą dėl servituto panaikinimo. Į šį prašymą Skuodo skyrius atsakė 2020-10-19 raštu Nr. 15SD-2883-(14.15.137E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“. […]“

9.4. „[…] Informuojame, kad Skuodo skyrius 2020-09-02 atliko Pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 15ŽN-157-(14.15.73.). Žemės naudojimo patikrinimo metu žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nebuvo nustatyta, t. y. nepasitvirtino, kad Pareiškėjas būtų užtvėręs aptvarą iki pat Z. Š. priklausančių pastatų ar kitaip būtų pažeidęs žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) nustatyto kelio servituto reikalavimus.“

9.5. „[…] Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.

Taigi šiuo atveju, esant nustatytam neatlygintinam servitutui, Pareiškėjas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsnio pagrindu reikalauti konkrečių nuostolių, kuriuos patyrė dėl servituto nustatymo, atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad, reikalaudamas konkrečių nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti nuostolius, jų dydį ir konkrečių nuostolių ryšį su nustatytu servitutu.“

 

  1. Remiantis NŽT Seimo kontrolierei pateiktais dokumentais taip pat nustatyta:

10.1. Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus 1998 m. kovo 3 d. sudarytame žemės sklypo (Nr. <…>), kuris tuo metu identifikuotas kaip Kaukolikų kadastrinėje vietovėje (<…>) esantis sklypas (plane pažymėtas Nr. 5) ir priklausantis savininkui A. N., kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų aprašo skiltyje prie duomenų apie statinius ir inžinerinių įrenginių savininkus, naudotojus ar nuomininkus, jei jie nesutampa su žemės sklypo savininku, naudotoju ar nuomininku, buvo nurodyti 7 asmenys, kuriems tuo metu priklausė statiniai, buvę Žemės sklype. Buvo nurodyta, jog S. Š. [duomenys neskelbtini] priklauso daržinė ir veršidė, V. R. [duomenys neskelbtini] – šakniavaisių sandėlis, D. B [duomenys neskelbtini] – šakniavaisių sandėlis, D. T [duomenys neskelbtini] – šakniavaisių sandėlis, R. M. [duomenys neskelbtini] – šakniavaisių sandėlis, G. G. [duomenys neskelbtini] – siloso tranšėjos, J. V. [duomenys neskelbtini] – siloso tranšėjos;

10.2. NŽT Skuodo skyriaus vyriausias specialistas E. Ž., 2020 m. rugpjūčio 11 d. gauto skundo pagrindu, 2020 m. rugsėjo 2 d. atliko Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo naudojimą bei 2020 m. rugsėjo 3 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 15ŽN-157-(14.15.73.), kuriame konstatavo, kad „[…] Žemės sklypas prižiūrimas ir tvarkomas, taip, jog yra tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės sklypui nustatyto kelio servituto – teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis) laikomasi. […]“

Žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu darytoje nuotraukose buvo užfiksuota minėtojo žemės sklypo būklė ir jame esantys statiniai, iš ko matyti, kad kai kurie statiniai yra apleisti ir griūvantys;

10.3. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 21 d. raštišku prašymu (reg. Nr. 15FP-1032) kreipėsi į NŽT Skuodo skyrių prašydamas atsakyti į tam tikrus jam kilusius klausimus, be kita ko, susijusius ir su jo galimybėmis tinkamai naudotis Žemės sklypu, jame esančių apleistų statinių nugriovimu, Žemės sklypui nustatyto kelio servituto panaikinimu;

10.4. NŽT Skuodo skyrius, atsakydamas į Pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipimąsi, 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. 15SD-2883-(14.15.137 ED.) Pareiškėjui, be kita ko, nurodė:

„[…] nustatėme, kad 7,5000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. <…>, 1998 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 28-4505 buvo grąžintas natūra buvusiam žemės savininkui (A. N.) ir šį žemės sklypą Jūs pavedėjote 1998-10-13 paveldėjimo teisės liudijimo […] pagrindu. Formuojant minėtą žemės sklypą, jame buvo numatytas atitinkamo dydžio kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas). Šis servitutas buvo numatytas dėl to, kad grąžinamame natūra žemės sklype buvo kitiems asmenims priklausantys pastatai. Ši informacija Jums buvo žinoma ir vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą dėl to jokių pastabų ar nusiskundimų Jūs nereiškėte.

Būtina pažymėti, kad grąžinant natūra šį žemės sklypą buvo vadovautasi tuometine Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcija. Minėto įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje buvo numatyta, kad kaimo vietovėje esanti žemė, kurioje yra fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ūkinės – komercinės paskirties pastatų ir statinių, grąžinama natūra. Piliečiai, kuriems ši žemė gražinama natūra, privalo laikytis pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatytų žemės servitutų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymime, kad šiame žemės sklype esančių statinių savininkai turi teisę naudotis dar 1998 metais administraciniu aktu nustatytu kelio servitutu.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.130 straipsnio l dalyje yra numatyti servituto pasibaigimo pagrindai ir momentas: „Servitutas baigiasi:

1) jo atsisakius;

2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku;

3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui;

4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei;

5) išnykus servituto būtinumui;

6) suėjus senaties terminui.“

Jeigu šiai dienai yra atsiradęs (ę) ar ateityje atsirastų šiame žemės sklype (kadastro Nr. <…>) nustatyto kelio servituto pasibaigimo pagrindas (ai), Jūs galite (galėtumėte) inicijuoti servituto išregistravimo procedūrą.

Dėl minėtame žemės sklype (kadastro Nr. <…>) esančių, kitiems asmenims priklausančių, neprižiūrimų, griūvančių, galimai pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei keliančių statinių tolimesnio eksploatavimo ar jų pašalinimo, Jūs galite kreiptis į Skuodo rajono savivaldybės administraciją, nes, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 21 punktu, statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka, yra viena iš savarankiškųjų savivaldybėms priskiriamų funkcijų. […]“

 

  1. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės registro išrašais Nr. 75/7090, Nr. 97/6375, Nr. 97/6461 nustatyta:

11.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausiančiam žemės sklypui (kadastro Nr. <…>), esančiam Kaukolikų k., Aleksandrijos sen., Skuodo r., yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), nurodant, kad šiuo servitutu yra suteikiama teisė kitiems asmenims naudotis 0,87 ha dydžio sklypo dalimi;

11.2. Z. Š. nuosavybės teise priklauso pastatas – veršidė ir kiti inžineriniai statiniai – stoginė, esantys Kaukolikų k., Aleksandrijos sen., Skuodo r., kurie yra Pareiškėjui priklausančiame žemės sklype (Nr. <…>). Adresas šiems objektams nėra suteiktas;

11.3. G. R. [pastaba: asmens duomenys neskelbtini] nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) bei šiame žemės sklype esantys pastatai: pastatas – ferma ir inžineriniai statiniai – stoginė, esantys adresu <…>, Kaukolikų k., Aleksandrijos sen., Skuodo r.;

11.4. VĮ Registrų centro pateikiamame Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) plane nurodyta, kad į Žemės sklypą patenka dalis pastato, kuris pažymėtas, kaip turintis adresą <…>, Kaukolikų k., Aleksandrijos sen., Skuodo r., tačiau nei pastatas, kaip nekilnojamojo turto objektas, nei nuosavybės teisės į jį VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje neįregistruotos.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai

12.1. Seimo kontrolierių įstatymo:

„3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslai

Seimo kontrolierių veiklos tikslai:

1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms; […]“

 

12.2. Vietos savivaldos įstatymo:

„6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos

Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos:

[…]

21) statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka;

[…]

16 straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija

[…]

  1. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija:

[…]

18) sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta; […]“

 

12.3. Civilinio kodekso:

„4.57 straipsnis. Bešeimininkis daiktas

  1. Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas.

[…]

4.58 straipsnis. Nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas

  1. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.“

 

12.4. Žemės įstatymo:

„23 straipsnis. Žemės servitutai

  1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

[…]

  1. Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką […]. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“

 

12.5. Žemės mokesčio įstatymo:

„4 straipsnis. Mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

[…]

8 straipsnis. Mokesčio lengvatos

[…]

  1. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.“

 

  1. Kiti teisės aktai

13.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ (teisės aktas galiojo iki 2004 m. spalio 20 d.) patvirtintoje Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkoje buvo numatyta:

„2. Žemės servitutų įregistravimo pagrindas yra:

[…]

2.3. apskrities valdytojo sprendimai;

[…]

  1. Sprendime dėl žemės servitutų nustatymo valstybinės žemės naudotojas arba (jeigu to reikia visuomenės poreikiams tenkinti) privačios žemės savininkas gali būti įpareigojamas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 11 straipsnio reikalavimų, leisti:

7.1. kitiems asmenims eiti, važiuoti per jo naudojamo žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų bei įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi aptarnaujant bei remontuojant šiuos pastatus ir įrenginius;

[…]

  1. Žemės savininkų ir kitų naudotojų prašymu už nuostolius dėl nustatytų servitutų (išskyrus privačios žemės savininkų nuostolius dėl servitutų, nustatytų pagal 2.4 punktą) jiems atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suinteresuotų asmenų ar valstybės lėšomis. […]“

 

13.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nurodyta:

„1. Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus [9.1] [9.16] per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę [9.1], maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

[…]

  1. Naudojimo priežiūrą atlieka šie Subjektai [9.1; 9.7]:

[…]

102.3. savivaldybių administracijos – gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus Reglamento 102.1 ir 102.2 papunkčiuose);

[…]

  1. Reglamento 102.2 ir 102.3 papunkčiuose nurodyti Subjektai konkretaus statinio (jo dalies) Priežiūrą vietoje gali atlikti dažniau, nei nurodyta šio Reglamento 105 punkte, kai:

[…]

106.3. gautas skundas, prašymas ar pranešimas dėl statinių priežiūros, kuris nagrinėjamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo [9.11] nustatyta tvarka ir terminais.“

 

13.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) pavirtintoje Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse numatyta:

„3. Valstybei perduotinas turtas apskaitomas taip: […]

3.2. Bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. […] Statinius ar jų dalis, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), šių Taisyklių nustatyta tvarka traukia į apskaitą:

[…]

3.2.2. kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, teisės aktų nustatyta tvarka įpareigotos atlikti atitinkamos paskirties statinių valdymą, priežiūrą ar kitas turto administravimo funkcijas, – nerealizuotinus statinius ar jų dalis.

[…]

  1. […] Nerealizuotinus statinius ar jų dalis į apskaitą įtraukia valstybės ar savivaldybių institucijos, nurodytos šių Taisyklių 3.2.2 papunktyje. Valstybės ar savivaldybės institucija, įtraukusi nerealizuotinus statinius ar jų dalis į apskaitą, turi teisę sudaryti atitinkamas sutartis su įmonėmis, įstaigomis ar organizacijomis dėl nerealizuotinų statinių ar jų dalių priežiūros, saugojimo ir naudojimo. […]
  2. Jeigu pagal asmens pateiktą pranešimą nuvykus į turto buvimo vietą įtariama, kad turtas pavojingas žmonių sveikatai ar gyvybei, būtina skubiai (tą pačią dieną) kviesti kompetentingus pareigūnus, kad šie pateiktų išvadą apie turto pavojingumo laipsnį ir prireikus neutralizuotų pavojų.
  3. 341. Siekiant nustatyti turto, kurio savininkas nežinomas, savininkus, šio turto perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, savivaldybės ir (ar) seniūnijos, kurių teritorijoje yra turtas, interneto svetainėje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą. […]
  4. […] Valstybės ar savivaldybių institucijos, nurodytos šių Taisyklių 3.2.2 papunktyje, dėl jų į apskaitą įtrauktų statinių ar jų dalių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės ar valstybės nuosavybėn kreipiasi į teismą, pateikdamos jam prašymą (pareiškimą), statinio apskaitos aktą, skelbimus apie statinio savininko paiešką, rašytinį patvirtinimą, kad informacija 6 mėnesius skelbta interneto svetainėje, ir kitus dokumentus apie statinį, jeigu institucija jų turi; nerealizuotini statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.“

 

  1. Teismų praktika

14.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimas (byla Nr. 15/97):

„Įstatymo [pastaba: Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas] 4 straipsnio […] 11 dalyse nustatyta:

„[…] 11. Kaimo vietovėje esanti žemė, kuri nuomos pagrindais yra suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims jų nuosavybės teise turimų ūkinės – komercinės paskirties pastatų ir statinių (statomų arba pastatytų) eksploatacijai, grąžinama natūra. Piliečiai, kuriems ši žemė grąžinama natūra, privalo laikytis pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatytų žemės servitutų.“

[…] Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti derinami žemės savininkų ir jos dabartinių naudotojų interesai. Antai 1994 m. gegužės 27 d. nutarime Teismas konstatavo: „Besąlygiškai grąžinant žemę, būtų pažeidžiamas sukurtų kompleksų gamybinis – technologinis vientisumas ir net gali būti sužlugdyta šių kompleksų gamybinė veikla, naudingos technologinės jų galimybės liktų nepanaudotos. Tai pažeistų visuomenės poreikį specializuotai produktų gamybai.“

[…] Įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje reglamentuojamas žemės, kuri nuomos pagrindais yra suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims jų nuosavybės teise turimų ūkinės – komercinės paskirties pastatų eksploatacijai, grąžinimas buvusiems savininkams. Siekiant užtikrinti grąžintoje žemėje esančių pastatų ir statinių naudojimą pagal paskirtį, ginčijamoje 4 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad piliečiai, kuriems minėtoji žemė grąžinama natūra, privalo laikytis pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatytų žemės servitutų. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme žemės servitutai apibrėžiami kaip žemės savininko ar valstybinės žemės naudotojo prievolė įstatymo nustatyta tvarka leisti kitiems asmenims ribotai naudotis žemės sklypo dalimi. Tokiu būdu Įstatyme užtikrinama, kad ūkinės – komercinės paskirties pastatų savininkai turės galimybę naudotis pastatams aptarnauti reikalinga teritorija.

Taigi, nors įstatymų leidėjas išplėtė, palyginti su prieš tai galiojusiu restitucijos įstatymu, žemės grąžinimą kaimo vietovėje natūra, kartu Įstatyme numatytos būtinos garantijos, kad žemė, esamos infrastruktūros ir toliau būtų naudojamos pagal paskirtį. Todėl darytina išvada, kad Įstatymo 4 straipsnio 9 ir 11 dalys neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 2 ir 3 dalims, kuriose nustatyta, kad valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą bei reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“

 

14.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017:

„18. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

  1. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai.
  2. Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. […]“

 

14.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015:

„[…] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012). Kasacinis teismas išaiškinimais, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, vadovaujasi ne tik tais atvejais, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, bet ir – administraciniu aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. UAB „Dzūkijos statyba“, bylos Nr. 3K-3-217/2011; kt.). Tokia kasacinio teismo pozicija grįsta inter alia civilinių santykių dalyvių lygiateisiškumo principu. Taigi, servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais. Pvz., neatlygintinis servitutas gali būti nustatytas šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.).

[…] Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį […] kaimo vietovėje esanti žemė, kuri nuomos pagrindais yra suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims jų nuosavybės teise turimų ūkinės komercinės paskirties pastatų ir statinių (statomų arba pastatytų) eksploatacijai, grąžinama natūra; piliečiai, kuriems ši žemė grąžinama natūra, privalo laikytis pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatytų žemės servitutų. Taigi ginčo servituto nustatymo metu galioję teisės aktai nenustatė, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, kurioje yra juridiniams asmenims nuosavybės teise turimų ūkinės komercinės paskirties pastatų ir statinių (statomų arba pastatytų), šių statinių eksploatacijai nustatomas neatlygintinis servitutas, t. y. kad taikoma išimtis iš bendros taisyklės dėl servituto atlygintinumo. […]“

 

14.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012):

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). […] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Įvertinusi Pareiškėjo skundo tyrimo metu surinktą informaciją, taip pat teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 12–13 punktuose, teismų praktiką, nurodytą pažymos 14 punkte, susijusius su Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis ir jam aktualią problemą, Seimo kontrolierė daro šias išvadas:

15.1. Pareiškėjo skunde Seimo kontrolierei nurodomos problemos esmė yra susijusi su tuo, jog Pareiškėjas dėl Žemės sklypo dalyje nustatyto kelio servituto negali savo nuožiūra naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu (jo dalimi), privalo už visą Žemės sklypą mokėti žemės mokestį, dėl apribotų galimybių naudotis Žemės sklypu jis patiria nuostolius (pažymos 2.1 – 2.3 punktai). Be to, Pareiškėjas susidariusios situacijos dėl ribotų galimybių naudotis savo Žemės sklypu priežastimi laiko ir Žemės sklype esančius apleistus statinius, priklausančius tretiesiems asmenims (pažymos 2.5, 2.7, 2.9 punktai). Būtent dėl šių aplinkybių įvertinimo ir pirmiau paminėtos problemos išsprendimo Pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybės administraciją, pirmiausia pateikdamas 2019 m. gegužės 29 d. prašymą, o vėliau kreipdamasis dar kartą su 2020 m. gegužės 26 d. prašymu (pažymos 4.2 ir 4.4 punktai).

Išanalizavus Savivaldybės administracijos Pareiškėjui pateiktus atsakymus į jo kreipimusis (pažymos 4.3 ir 4.5 punktai), pirmiausia pažymėtina tai, kad Pareiškėjo 2019 m. gegužės 29 d. prašyme buvo akcentuojama Žemės sklype esančių apleistų statinių nepriežiūra ir teiktas prašymas arba įpareigoti pastatų savininkus (naudotojus) savo turtą teisiškai įregistruoti ir jį prižiūrėti arba pašalinti iš Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo (pažymos 4.2 punktas), o Savivaldybės administracija savo 2019 m. birželio 5 d. teiktame atsakyme pasisakė būtent Pareiškėjo išdėstytų prašymų aspektu (pažymos 4.3 punktas). Tačiau Seimo kontrolierė pastebi, kad savo atsakyme Pareiškėjui Savivaldybės administracija nurodė sprendžianti dėl apleistų statinių, esančių Žemės sklype, pripažinimo bešeimininkiu turto procedūros pradėjimo, kas, manytina, lėmė Pareiškėjui vėliau kilusius lūkesčius, jog jo nurodyta problema yra pradėta spręsti ir tik ieškoma jos išsprendimui tinkamiausių priemonių. Be to, Savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 5 d. rašte Pareiškėjui buvo nurodyta, kad apie Savivaldybės administracijos priimtą sprendimą jis bus papildomai informuotas (pažymos 4.3 punktas). Tačiau, kaip patvirtina šio tyrimo metu gauta medžiaga (pažymos 6.7, 6.8 punktai) ir Pareiškėjo kartotinis 2020 m. gegužės 26 d. kreipimasis į Savivaldybės administraciją, skundžiama institucija visus metus jokių papildomų veiksmų Pareiškėjo problemai įvertinti ir spręsti taip ir nesiėmė, kaip ir papildomai neinformavo Pareiškėjo apie sprendimą nepradėti Žemės sklype esančių kai kurių statinių pripažinimo bešeimininkiu turto procedūros (pažymos 6.5 punktas). Visa tai, Seimo kontrolierės įsitikinimu, patvirtina nagrinėjamu atveju buvus Savivaldybės administracijos tarnautojų neveikimą, kuris laikytinas netinkamo viešojo administravimo atveju;

 

15.2. vertinant Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmus nagrinėjant Pareiškėjo 2020 m. gegužės 26 d. prašymą, pabrėžtina, kad šiame savo kreipimesi Pareiškėjas ne tik prašė spręsti dėl Žemės sklype esančių apleistų statinių nepriežiūros, tačiau ir akcentavo Žemės sklypui nustatyto kelio servituto naudojimo problemas bei prašė kelio servitutą panaikinti. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi žemės servitutų nustatymo ir panaikinimo pagrindais (pažymos 12.5 ir 10.4 punktai), Seimo kontrolierė daro išvadą, jog Savivaldybės administracija pagrįstai nevertino kelio servituto panaikinimo aplinkybių, nes tai nebuvo (nėra) priskirta skundžiamos institucijos kompetencijai. Tačiau akcentuotina ir tai, kad Savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 27 d. atsakyme Pareiškėjui [pastaba: pateiktame po 1 dienos po Pareiškėjo kreipimosi] (pažymos 4.5 punktas) ne tik išsamiai bei aiškiai nebuvo nurodytos servitutų panaikinimo galimybės ir teisiniai pagrindai, tačiau ir, Seimo kontrolierės nuomone, visiškai nebuvo pasisakyta kada ir kokių konkrečių veiksmų skundžiama institucija ketina imtis dėl Pareiškėjo prašymo įpareigoti statinių savininkus išvalyti Žemės sklypą nuo griūvančių statinių dalių įgyvendinimo. Pastebėtina, kad Savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 27 d. rašte Pareiškėjui nurodė, jog asmenys, nesilaikantys Skuodo miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių, bus traukiami administracinėn atsakomybėn. Tačiau šio tyrimo metu surinktos medžiagos pagrindu (pažymos 7.1, 7.2 punktai) seka išvada, kad pirmiau paminėtas Savivaldybės administracijos įsipareigojimas buvo tik deklaratyvus ir realiai neįgyvendintas, nes skundžiama institucija, teikdama informaciją Seimo kontrolierei, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad Žemės sklype būtų buvę atlikti tikrinimai ir Žemės sklype esančių statinių savininkai ar naudotojai būtų buvę patraukti administracinėn atsakomybėn už Skuodo miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatų pažeidimą (-us). Juolab, Savivaldybės administracija savo paaiškinimuose Seimo kontrolierei pripažino, kad taikyti Skuodo miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatas yra sudėtinga (pažymos 6.4 punktas).

Remdamasi pirmiau nustatytomis aplinkybėmis Seimo kontrolierė konstatuoja, kad Savivaldybės administracijos tarnautojai, nagrinėdami Pareiškėjo 2020 m. gegužės 26 d. prašymą, jį įvertino formaliai, o rengdami atsakymą Pareiškėjui nepaisė gero administravimo, atsakingo valdymo principų (pažymos 14.4 punktas). Tuo pagrindu laikytina, kad nagrinėjamu atveju skundžiama institucija pažeidė Pareiškėjo teisę į gerą viešąjį administravimą;

 

15.3. pasisakydama dėl Pareiškėjo skunde Seimo kontrolierei išdėstytų teiginių bei argumentų, susijusių su, Pareiškėjo nuomone, neteisėtais valstybės institucijų veiksmais nustatant jo Žemės sklype kelio servitutą, Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į reikšmingiausias šio atvejo faktines aplinkybes bei nagrinėjamai situacijai esminius teisinius pagrindus.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (pažymos 14.1 punktas), Pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises į Žemės sklypą galiojusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcijos 4 straipsnio 11 dalies nuostata įtvirtino galimybę atkurti piliečiams nuosavybės teises ir į tuos žemės sklypus, kurie tuo metu buvo suteikti fiziniams ar juridiniams asmenims jų nuosavybės teise turimų ūkinės – komercinės paskirties pastatų eksploatacijai. Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti žemės ir tuo metu buvusios infrastruktūros tolimesnį naudojimą pagal paskirtį bei tokiu būdu suderinti piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir fizinių ar juridinių asmenų, nuosavybės teise turinčių ūkinės – komercinės paskirties pastatų grąžintinoje žemėje, interesus. Būtent minėtosios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos pagrindu buvo vadovautasi ir Pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises į Žemės sklypą (pažymos 9.2 punktas), todėl kelio servituto nustatymas Žemės sklype buvo būtinas (privalomas) ir tuo pagrindu nustatytas Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu (pažymos 9.1 punktas). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuo to momento Pareiškėjui atsirado pareiga leisti naudotis Žemės sklype buvusių statinių savininkams naudotis nustatytu kelio servitutu, tokiu būdu leidžiant jiems toliau tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises. Tačiau Seimo kontrolierė pabrėžia, kad, kaip akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (pažymos 14.3 punktas), atkuriant nuosavybės teises į žemę, kurioje buvo juridiniams asmenims nuosavybės teise turimų ūkinės – komercinės paskirties pastatų ir statinių, šių statinių eksploatacijai nustatomi servitutai nebuvo neatlygintini, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo nustatyti teismo sprendimu, ar administraciniu aktu. Be to, akcentuotina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog servituto santykiai yra grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurių pagrindu yra užtikrinama teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, kai viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai (pažymos 14.2 punktas).

Pirmiau paminėtų teiginių pagrindu vertindama nagrinėjamą Pareiškėjo atvejį, Seimo kontrolierė daro išvadą, kad Pareiškėjui nuo pat kelio servituto Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 28-4505 nustatymo atsirado teisė į Žemės sklypui nustatytu servitutu patirtų (patiriamų) nuostolių atlyginimą. Tačiau pabrėžtina tai, kad tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu nustatyta, jog priimtu Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 28-4505 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Pareiškėjo patiriamų nuostolių nustačius Žemės sklypui kelio servitutą atlyginimo (pažymos 9.2 punktas), o tai lėmė, jog Pareiškėjas, vadovaudamasis tuo metu galiojusios Žemės servitutų nustatymo, įrengimo ir panaikinimo tvarkos nuostatomis (pažymos 13.1 punktas), turėjo pats inicijuoti nuostolių atlyginimo klausimą, kreiptis su prašymu dėl jų atlyginimo, bet akivaizdu, kad to nepadarė.

Pabrėžtina, kad savo skunde Seimo kontrolierei Pareiškėjas akcentuoja daugiau kaip 20 metų negalintis naudotis visu Žemės sklypu pagal jo paskirtį bei yra priverstas mokėti žemės mokestį ir už nenaudojamą Žemės sklypo plotą (pažymos 2.3, 2.5 punktai), o vieninteliu susidariusios problemos sprendimo būdu mato apleistų pastatų nugriovimą bei Žemės sklypui nustatyto kelio servituto panaikinimą (pažymos 10.3 punktas). Įvertinusi tai, Seimo kontrolierė atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad, kaip jau buvo minėta pirmiau, Pareiškėjo patiriami suvaržymai dėl Žemės sklypui nustatyto kelio servituto gali (turi) būti teisingai atlyginti servitutu besinaudojančių asmenų. Dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, koks ir yra nagrinėjamu atveju (pažymos 11.1 punktas), patiriamų nuostolių atlyginimo Žemės įstatymo nuostatų (pažymos 12.4 punktas) pagrindu Pareiškėjas gali kreiptis į viešpataujančio daikto savininką, t. y. Žemės sklype esančių statinių savininką (-us). Ir nors kelio servitutas Žemės sklypui buvo nustatytas administraciniu aktu, tačiau jame neišsprendus nuostolių atlygintinumo klausimo bei vadovaujantis dabar žemės servitutų teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis (pažymos 12.4 punktas), Pareiškėjui dėl kelio servituto kylančių nuostolių nustatymo ir atlyginimo klausimus galima išspręsti tik Pareiškėjo ir viešpataujančio (-ų) daikto (-ų) savininko (-ų) susitarimu arba teisme;

 

15.4. analizuojant Pareiškėjo skundo Seimo kontrolierei turinį, seka išvada, kad esmine priežastimi, ribojančia Pareiškėjo galimybes tinkamai naudotis visu jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, Pareiškėjas laiko apleistus ir nenaudojamus statinius, esančius Žemės sklype (pažymos 2.7 punktas). Būtent šių statinių, kurių tinkamam naudojimui užtikrinti Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 28-4505 pagrindu Žemės sklypui ir buvo nustatytas kelio servitutas, nepriežiūra, tinkamo naudojimo neužtikrinimas ir savininkų neturėjimas (nežinojimas) sąlygoja Pareiškėjo teisės tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises pažeidimą.

Pažymėtina, kad Savivaldybės administracija, teikdama paaiškinimus Seimo kontrolierei dėl Pareiškėjui aktualios problemos vertinimo ir jos galimų sprendimų būdų, laikėsi pozicijos, jog ši situacija kilusi dviejų asmenų (Pareiškėjo ir keleto statinių, esančių Žemės sklype, savininko Z. Š. (pažymos 11.2 punktas)) ginčo bei nesutarimų pagrindu. Tokiu būdu, Seimo kontrolierės įsitikinimu, Savivaldybės administracija siekia eliminuoti kitų Žemės sklype esančių statinių, kurie yra apleisti ir nenaudojami, egzistavimo faktą bei tas aplinkybes, jog tinkamai naudotis Žemės sklypo dalimi Pareiškėjas negali ne tik dėl Z. Š. turimų statinių ir Žemės sklype jo vykdomos veiklos.

Pažymėtina, kad tiek iš kartu su Savivaldybės administracijos gauta informacija pateiktų nuotraukų (pažymos 7.3 punktas), tiek remiantis NŽT Skuodo skyriaus 2020 m. rugsėjo 2 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo metu nuotraukose užfiksuotomis aplinkybėmis (pažymos 10.2 punktas) galima teigti, kad Pareiškėjo Žemės sklype esantys kai kurie statiniai išoriškai atrodo kaip apleisti ir griūvantys. Taigi, Žemės sklype esančių statinių prasta būklė galimai patvirtina tai, jog 1) statiniai yra tinkamai neprižiūrimi, 2) jais yra nesinaudojama, 3) jie yra bešeimininkiai. Atsižvelgiant į nurodytas prielaidas manytina, kad šių prielaidų patvirtinimas arba paneigimas yra susijęs su teisės aktuose savivaldybių institucijoms nustatytomis funkcijomis statinių naudojimo priežiūros bei bešeimininkio turto perdavimo, apskaitymo, saugojimo bei realizavimo srityse (pažymos 13.2 ir 13.3 punktai). Todėl nagrinėjamu atveju vertintini Savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas) įgyvendinant minėtose srityse jai priskirtas funkcijas.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatomis (pažymos 13.2 punktas), Savivaldybės administracija atlieka planinius bei tam tikrais atvejais neplaninius statinių naudojimo priežiūros patikrinimus. Pagrindu atlikti neplaninį patikrinimą laikytinas Savivaldybės administracijoje gautas skundas, prašymas ar pranešimas dėl statinių priežiūros (pažymos 13.2 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracija Pareiškėjo 2019 m. gegužės 29 d. kreipimesi (pažymos 4.2 punktas) nurodytų aplinkybių dėl Žemės sklype esančių apleistų ir griūvančių statinių nelaikė pagrindu neplaninio patikrinimo dėl statinių priežiūros naudojimo atlikimui (pažymos 6.3 punktas). Pabrėžtina, kad toks patikrinimas nebuvo planuotas ir atliktas iki pat 2020 m. gruodžio 4 d., kai buvo priimtas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl įpareigojimo atlikti neplaninę Kaukolikų kaime esančių veršidės ir stoginės naudojimo priežiūros vykdymo patikrą (pažymos 8.2 punktas). Seimo kontrolierė akcentuoja, kad minėtuoju Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu numatytas statinių priežiūros patikrinimas buvo dėl Žemės sklype Z. Š. priklausančių statinių (pažymos 11.2 punktas), kurie, kaip teigia ir pati Savivaldybės administracija, yra naudojami (pažymos 6.2 punktas). Taip pat pabrėžtina, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymu buvo pavesta 2020 metų III ketvirtyje atlikti fermos, esančios adresu <…>, Kaukolikų k., statinių naudojimo priežiūrą (pažymoms 8.1 punktas). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (pažymos 11.3 punktas), ši ferma turi savininką ir yra visai kitame nei Pareiškėjo Žemės sklype. Tuo metu Pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype esantis apleistas, nenaudojamas, teisinės registracijos neturintis statinys, VĮ Registrų centro žemėlapyje žymimas kaip esantis adresu <…>, Kaukolikų k. (pažymos 11.4 punktas), Savivaldybės administracijos tarnautojų nebuvo tikrinamas ir 2021 metais jo nenumatyta patikrinti (pažymos 8.3 punktas). Įvertinusi tai, Seimo kontrolierė pabrėžia, kad šios aplinkybės patvirtina Savivaldybės administracijos vengimą iš esmės spręsti klausimą dėl Žemės sklype esančių apleistų statinių priežiūros, nes esant daug neaiškių faktinių aplinkybių dėl apleistų statinių savininkų (naudotojų), Savivaldybės administracija šio klausimo sprendimą siekia atidėti, nurodydama būtinybę atlikti statinio, žymimo kaip <…>, teisinę registraciją (pažymos 6.9 punktas).

Tai, kad situacija yra sudėtinga ir komplikuota, patvirtinama ir Savivaldybės administracijos Seimo kontrolierei teiktuose paaiškinimuose nurodyti teiginiai. Tačiau Seimo kontrolierė pabrėžia, kad Savivaldybės administracija yra viešojo administravimo institucija, kuri yra atsakinga už pastatų naudojimo priežiūrą, todėl jos, kaip institucijos, pareiga yra užtikrinti visuomenės saugumą ir priežasčių, kurios kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai likvidavimą. Tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybės administracija negali įgyvendinti šių funkcijų, nes Pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype esantis statinys, žymimas <…>, neturi jam suteikto adreso, nėra registruotas Nekilnojamo turto registre bei neturi formalaus savininko (-ų), iš kurio (-ių) būtų galima pareikalauti atsakomybės (pažymos 6.1, 6.4, 11.4 punktai). Todėl, Seimo kontrolierės įsitikinimu, siekdama įgyvendinti jai priskirtą statinių naudojimo priežiūros funkciją (pažymos 12.2 punktas), o tuo pačiu siekdama išvengti Žemės sklype esančių apleistų statinių griūties ir grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai sukėlimo, Savivaldybės administracija, vadovaudamasi statybos techniniu reglamentu STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis bei atitinkamomis Civilinio kodekso nuostatomis (pažymos 12.3, 13.2, 13.3 punktai), privalo pradėti pastato, žymimo <…>, pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą.

Nors Savivaldybės administracija teigia, jog pastatų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra negali būti pradėta remiantis jau vien tuo, jog Žemės sklype esantys pastatai turi faktinius savininkus, kurie tik nėra atlikę pastatų teisinės registracijos (pažymos 6.5 punktas), tačiau nėra aišku, kuo remdamasi Savivaldybės administracija daro tokias išvadas. Pastebėtina, kad Seimo kontrolierei nebuvo pateikti jokie duomenys, galintys patvirtinti šiuos Savivaldybės administracijos teiginius. Juo labiau, Savivaldybės administracijos Seimo kontrolierei nurodomi duomenys dėl statinių savininkų skaičiaus vienas kitam prieštarauja (pažymos 6.1 ir 6.9 punktai), todėl šių Savivaldybės administracijos teiginių pagrįstumas vertinamas kritiškai.

Pažymėtina, kad Savivaldybės administracija taip pat Seimo kontrolierei nurodė, jog galimybė pripažinti pastatą, žymimą <…>, bešeimininkiu yra sudėtinga (pažymos 6.9 punktas). Tačiau, atsižvelgusi į paminėtąjį Savivaldybės administracijos argumentą, Seimo kontrolierė akcentuoja, jog, remiantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatomis (pažymos 13.3 punktas), savivaldybių institucijos, teisės aktų nustatyta tvarka įpareigotos atlikti atitinkamos paskirties statinių valdymą, priežiūrą ar kitas turto administravimo funkcijas, turi pareigą įtraukti į apskaitą nerealizuotinus statinius ar jų dalis. Tuo pagrindu Savivaldybės administracija privalo inicijuoti daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą, jei buvo sužinota apie tokio daikto buvimą (pažymos 13.3 punktas). Be to, akcentuotina, kad turto pripažinimo bešeimininkiu proceso pradėjimas sąlygoja ir galimybes sužinoti turto, kurio savininkas nežinomas, savininkus ar asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą (pažymos 13.3 punktas). Iš to seka, kad Savivaldybės administracijos nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nuspręsta nepradėti Žemės sklype esančių pastatų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros (pažymos 6.5 punktas), nelaikytinos buvusios pagrįstos faktais ir teisės aktų nuostatomis;

 

15.5. atsižvelgdama į šio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes dėl Pareiškėjo apribotų galimybių tinkamai naudotis dalimi jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ir dėl to patiriamų nuostolių mokant žemės mokestį, tačiau iš dalies Žemės sklypo negalint gauti jokios naudos, Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į Žemės mokesčio įstatyme numatytas mokesčio lengvatas, dėl kurių taikymo kompetentingos spręsti savivaldybių tarybos  (pažymos 12.5 punktas). Todėl, įvertinusi situaciją, kai Savivaldybės administracija nėra atlikusi jokių konkrečių veiksmų ar priėmusi reikalingų sprendimų dėl Pareiškėjo Žemės sklype esančių apleistų statinių tinkamo naudojimo priežiūros atlikimo bei nepradėjus statinio, žymimo <…>, pripažinimo bešeimininkiu turtu proceso, Seimo kontrolierė, vadovaudamasi Seimo kontrolierių veiklos tikslu (pažymos 10.1 punktas), mano, kad būtų tikslinga, jog tuo laikotarpiu iki Savivaldybės administracija neatliks būtinų procedūrų dėl Pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype esančio (-ių) apleisto (-ų) statinio (-ių) pripažinimo bešeimininkiu (-iais) arba minėtųjų statinių savininkų nustatymo, Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs Pareiškėjo rašytinį prašymą dėl žemės mokesčio sumažinimo, teiktų jį Skuodo rajono savivaldybės tarybai svarstyti, kad būtų įvertinta galimybė dėl Pareiškėjo patiriamų nuostolių sumažinti Pareiškėjo mokėtiną žemės mokestį.

 

  1. Remdamasi aukščiau išdėstytu, Seimo kontrolierė konstatuoja, jog Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmai, kai Pareiškėjo pateikti prašymai Savivaldybės administracijai buvo išnagrinėti netinkamai, bei Savivaldybės administracijos tarnautojų neveikimas nesprendžiant Pareiškėjui aktualios problemos dėl Žemės sklype esančių apteistų statinių nepriežiūros bei turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros neinicijavimo, laikytini netinkamais, nes tokiais veiksmais bei neveikimu buvo pažeistas tinkamo viešojo administravimo principas. Tuo pagrindu Pareiškėjo skundas pripažįstamas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

X skundą dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos tarnautojų neveikimo pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriui Žydrūnui Ramanavičiui rekomenduoja:

18.1. spręsti klausimą dėl Pareiškėjui priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. <…>) esančių apleistų statinių pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros pradėjimo ir pavesti atsakingiems Skuodo rajono savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių tarnautojams imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų šios procedūros inicijavimui ir įgyvendinimui, apie priimtą sprendimą informuojant Seimo kontrolierę ir Pareiškėją;

18.2. pavesti atsakingiems Skuodo rajono savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių tarnautojams atlikti neplaninę žemės sklype (kadastro Nr. <…>) esančio pastato, VĮ Registrų centro žemės sklypų plane pažymėto kaip turinčio adresą <…>, Kaukolikų k., Aleksandrijos sen., Skuodo r., naudojimo priežiūros vykdymo patikrą ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu imtis būtinų veiksmų, numatytų statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“;

18.3. laikotarpiu iki Skuodo rajono savivaldybės administracija neatliks būtinų procedūrų dėl žemės sklype (Nr. <…>) esančio (-ių) apleisto (-ų) statinio (-ių) pripažinimo bešeimininkiu (-iais) arba minėtųjų statinių savininkų nustatymo, gavus Skuodo rajono savivaldybės administracijoje Pareiškėjo rašytinį prašymą dėl žemės mokesčio sumažinimo, teikti jį Skuodo rajono savivaldybės tarybai svarstymui;

18.4. aptarti šios pažymos 15.1 ir 15.2 papunkčiuose nustatytus Pareiškėjo teisių į gerą viešąjį administravimą pažeidimo atvejus bei imtis veiksmų užtikrinant, kad Skuodo rajono savivaldybės administracijoje ateityje nagrinėjant pareiškėjų kreipimusis būtų tinkamai įvertinamas jų turinys, kreipimaisi nagrinėjami nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, pareiškėjams pateikiami išsamūs ir aiškūs atsakymai.

 

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                            Milda Vainiutė