PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ IR VALSTYBĖS ĮMONĘ VALSTYBĖS ŽEMĖS FONDĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Šilutės rajono savivaldybės (toliau ir citatose vadinama – Savivaldybė) administracijos ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (toliau ir citatose vadinama – Valstybės žemės fondas) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo skundus dėl jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje, <…>, Vilkmedžių kaime, Saugų seniūnijoje, Šilutės rajone (unikalus Nr. <…>, kadastro Nr. <…>) (toliau vadinama – Žemės sklypas), galimai neteisėtai vykdytų melioracijos statinių remonto darbų.

 

2. Pareiškėjas skunde rašo:

2.1. dėl 2020 metų birželio mėnesį Žemės sklype galimai neteisėtai vykdomų melioracijos statinių remonto darbų jis 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundu (toliau vadinama – 2020-08-14 skundas) kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Inspekcija). Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau vadinama – Departamentas) 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 2D-11447(16.2E) (toliau vadinama – 2020-08-20 raštas) informavo Pareiškėją, kad jo 2020-08-14 skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Inspekcijos Departamento kompetencijai, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatomis, melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka Valstybės žemės fondas, o valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės.

Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos Departamentas Pareiškėjo 2020-08-14 skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Savivaldybės administracijai ir Valstybės žemės fondui;

2.2. negavęs atsakymo iš Savivaldybės administracijos jis 2020 m. gruodžio 8 d. skundu (toliau vadinama – 2020-12-08 skundas) kreipėsi į Vyriausybės atstovo įstaigos Vyriausybės atstovą Klaipėdos ir Tauragės apskrityse (toliau vadinama – Vyriausybės atstovas). Vyriausybės atstovas 2020 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (5.28.)-S4-176 (toliau vadinama – 2020-12-15 raštas) informavo Pareiškėją, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Vyriausybės atstovas prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, tikrina, ar savivaldybės administravimo subjektų  teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams, ir persiuntė Pareiškėjo 2020-12-08 skundą nagrinėti pagal kompetenciją Savivaldybės administracijai ir Valstybės žemės fondui;

2.3. iki šiol jam nėra pateiktas (-i) Savivaldybės administracijos atsakymas (-ai) į jo skundus, kuriuos Savivaldybės administracijai nagrinėti pagal kompetenciją persiuntė Inspekcijos Departamentas ir Vyriausybės atstovas.

 

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo: atlikti tyrimą dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ir neveikimo.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Seimo kontrolieriai, gavę Pareiškėjo skundą, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo kreipėsi į Savivaldybės administraciją, Valstybės žemės fondą ir Inspekciją.

 

5. Iš Savivaldybės administracijos pateiktos informacijos, dokumentų (kopijos) nustatyta:

5.1. Savivaldybės administracijoje 2020 m. birželio 17 d. gautas ir užregistruotas
(reg. Nr. R2-5367) (toliau vadinama – 2020-06-17 prašymas) Pareiškėjo prašymas, kuriame Pareiškėjas rašė:

„Š. m. [2020] birželio mėn. 1–6 d. mano nuosavybės teise priklausančioje Žemėje (miško žemė) Savivaldybės administracijos užsakymu […] įmonė „Y“ be suderinimo su manimi atliko melioracijos darbus, kurių vykdymo metu buvo pakeistas man priklausančios nuosavybės landšaftas, išardyta natūrali augmenija ir padaryta žala sumažino man priklausančios nuosavybės vertę. […] darbams atlikti turėjo būti parengtas melioracijos darbų projektas ir šis projektas turėjo būti suderintas su visomis suinteresuotomis pusėmis (savivaldybe, savininku, atlikta ekspertizė, apskaičiuota žala ir t. t.). Todėl […] prašau pateikti (atliktų melioracijos darbų projektą), kuo remiantis buvo inicijuoti, atlikti minėti darbai. Taip pat prašau pateikti minėtų darbų suderinimo su suinteresuotomis pusėmis dokumentus.“

5.2. Savivaldybės meras 2020 m. liepos 14 d. rašte Nr. R3-(92.1.19)-3752 (toliau vadinama – 2020-07-14 raštas), be kitos informacijos, Pareiškėjui pateikė šią:

„Informuojame, kad objekto projektas „Šilutės r. sav., Vilkmedžio k., Vilkyčių k. vt. Saugų sen., mel. pr. Nr. 1 1971 m. drenažo sistemos Nr. 1 rinktuvo „a“ įrenginių avariniai remonto darbai“ (toliau – objektas) įgyvendinti buvo atrinktas vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-1016 „Dėl Šilutės rajono melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimo prioritetų nustatymo tvarkos aprašo ir sąrašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Objekte buvo atliekamas Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių remontas (LR žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 3D-218 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo, 53 punktas … „Valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m. į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta, kurioje draudžiama statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus…).

Šilutės rajono melioracijos statinių, nuosavybės teise priklausančių valstybei, avarinių gedimų, kuriuos 2020 m. numatoma remontuoti valstybės biudžeto lėšomis, sąrašas patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. A1-608 „Dėl Šilutės rajono melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimo sąrašo patvirtinimo“.

Melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimo darbams projektas nėra rengiamas. (Melioracijos 2004 m vasario 5 d. įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2009 8 straipsnio 3 punktas (toliau – Melioracijos įstatymas). Melioracijos įstatymo 5 ir 6 straipsniuose tiksliai apibrėžtos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos.

UAB „Y“ buvo darbų vykdytojas, vykdęs darbus anksčiau minėtame objekte, patikino, kad žodinis susitarimas dėl avarinių gedimų šalinimo darbų vykdymo su Jumis buvo sudarytas.

Jeigu Jums kyla neaiškumų dėl pateiktos informacijos, prašome 2020 m. liepos 15 d. 10.00 val. atvykti Savivaldybės 212 kabinetą.“

Pateikto atsakymo apskundimo tvarka Savivaldybės administracijos 2020-07-14 rašte nenurodyta.

5.3. Savivaldybės administracijoje 2020 m. gruodžio 22 d. gautas ir užregistruotas (reg. Nr. R2-11573) Inspekcijos Departamento 2020-08-20 raštas su Pareiškėjo 2020-08-14 skundu.  Pareiškėjas 2020-08-14 skunde rašė:

„Š. m. [2020] birželio mėn. 1–6 d. mano nuosavybės teise priklausančioje Žemėje (miško žemė) Savivaldybės administracijos užsakymu […] įmonė „Y“ be projekto ir derinimo paklojo 200 m ilgio rinktuvo vamzdį storesnį kaip 12,5 mm. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, Žemės sklypo […] melioracijos darbai buvo atlikti 93 p. miško žemėje. Registre nėra pažymėta, kad mano miško žemėje yra melioracijos statinių apsaugos zonos.

[…].

Savivaldybės mero atsakyme (2020-07-14 raštas) […] pažymėta, kad objekte buvo atliekamas valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių remontas. Remiantis MTR […] 5.3 p. projektas ir ekspertize privaloma.

Man kaip miško savininkui padaryta didele žala, sunaikinta didelis miško paklotės plotas, išlyginti – sunaikinti žemių pylimai, išrautos sunaikintos pušys ir eglės, išstumdyti akmenys. Be to, miške tarp medžių paliko asbocementiniai vamzdžiai, kurie turėjo būti utilizuoti.

Prašau Inspekcijos išreikalauti iš Savivaldybės administracijos, kad būtų: pateikti projektai su ekspertizėmis; atstatyti pylimus ir akmenis į buvusią būseną; atlyginti padarytą žalą; išvežti (utilizuoti asbestinius vamzdžius) šiukšles; atsodinti pušis ir egles.“

5.4. Savivaldybės administracijoje 2020 m. gruodžio 15 d. gautas ir užregistruotas Vyriausybės atstovo 2020-12-15 raštas Nr. (5.28.)-S4-176 (toliau vadinama – 2020-12-15 raštas), kuriuo buvo persiųstas Pareiškėjo 2020-12-08 skundas. Pareiškėjas 2020-12-08 skunde rašė:

„Š. m. [2020] birželio mėnesį buvo pateiktas skundas Inspekcijos Departamentui, kuris pagal viešojo administravimo taisykles 2020-08-14 skundą persiuntė Valstybiniam žemės fondui ir Savivaldybės administracijos direktoriui nagrinėti pagal kompetenciją. Deja, ne viena institucija neatsakė. […]. Prašau Vyriausybės atstovo iš minėtų institucijų pareikalauti atsakymo.“

5.5. Savivaldybės administracija atsakymą į Pareiškėjo 2020-08-14 skundą ir
2020-12-08 skundą pateikė 2021-01-20 raštu Nr. R3-(4.1.14)-298 (toliau vadinama – 2021-01-20 raštas), kuriame, be kitos informacijos, Pareiškėjui pateikė šią:

„Atsakymas į Jums [Pareiškėjui] rūpimus klausimus buvo Jums asmeniškai pateiktas 2020-07-14 raštu Nr. R3-92.1.19)-3752 „Dėl atsakymo į paklausimą“ […].

Dar kartą informuojame, kad objektas „Šilutės r. sav., Vilkmedžio k., Vilkyčių k. v. Saugų sen., mel. pr. Nr. 1 1971 m. drenažo sistemos Nr. 1 rinktuvo „a“ įrenginių avariniai remonto darbai“ (toliau – objektas) buvo atrinktas vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-1016 „Dėl Šilutės rajono melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimo prioritetų nustatymo tvarkos aprašo ir sąrašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Šilutės rajono melioracijos statinių, nuosavybės teise priklausančių Valstybei, avarinių gedimų, kuriuos 2020 m. numatoma remontuoti valstybės biudžeto lėšomis, sąrašas patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. A1-608 „Dėl Šilutės rajono melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimo sąrašo patvirtinimo“.

Melioracijos statinių avalinių gedimų šalinimo darbams projektas nėra rengiamas. (Melioracijos 2004 m vasario 5 d. įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2009 8 straipsnio 3 punktas (pridedama sutartis, lokalinė darbų sąmata bei schema).

Objekte buvo atliekamas Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių remontas, perklojami 250 mm diametro rinktuvai 2 metrų gylyje. Darbus apsunkino žemės sklype augę menkaverčiai krūmai ir medžiai.

Vadovaujantis LR žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-218 „Dėl Melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių patvirtinimo“ 53 punktu „Valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta, kurioje draudžiama statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus […]. Tik tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su Savivaldybės specialistais, statinius galima statyti arčiau, bet ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo drenažo rinktuvo“, o objekto vietoje, kaip jau minėjome anksčiau, augo menkaverčiai krūmai ir medžiai. Taip pat sklype yra įrengtas dirbtinis vandens telkinys, kuris yra tik apie 5 m nuo Valstybei nuosavybės teise priklausančio drenažo rinktuvo. Pažymėtina, kad dirbtinio vandens telkinio įrengimui reikalingi derinimai su Savivaldybės specialistais nebuvo atlikti.

Asbesto cementiniai vamzdžiai ir statybinių medžiagų atliekos baigus darbus buvo pasalinti.

Taip pat informuojame, kad 2021-01-14 Valstybinio žemės fondo inžinierius […], nagrinėdamas Jūsų skundą, surašė Melioracijos valstybinės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame įrašė reikalavimą, įpareigojantį UAB „Y“ užpilti ir išlyginti juodžemį remontuoto drenažo zonoje bei užsėti daugiamete žole, kai tik bus tam tinkamos klimato sąlygos, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 1 dienos, prieš tai raštiškai Jus informavus.

Apie privalomus atlikti veiksmus UAB „Y“ raštiškai informuoti.“

Pateikto atsakymo (priimto administracinio sprendimo) apskundimo tvarka Savivaldybės administracijos 2020-01-21 rašte nenurodyta.

 

6. Iš Valstybės žemės fondo pateiktos informacijos, dokumentų (kopijos) nustatyta:

6.1. Valstybės žemės fonde 2020 m. gruodžio 22 d. gautas ir užregistruotas
(reg. Nr. G-3577) Inspekcijos Departamento 2020-08-20 raštas, kuriuo nagrinėjimui pagal kompetenciją buvo persiųstas Pareiškėjo 2020-08-14 skundas (2020-08-14 skundo turinys nurodytas šios pažymos 5.1 punkte).

Valstybės žemės fonde 2020 m. gruodžio 15 d. gautas ir užregistruotas Vyriausybės atstovo 2020-12-15 raštas (reg. Nr. G-3531), kuriuo buvo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Pareiškėjo  2020-12-08 skundas (2020-12-08 skundo tyrinys nurodytas šios pažymos 5.1 punkte).

6.2. Valstybės žemės fondas, „[…] vadovaudamasis Melioracijos darbų valstybinės priežiūros ir melioracijos sistemos naudojimo valstybinės priežiūros atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybės žemės fondo direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. GĮ-380 „Dėl melioracijos darbų valstybinės priežiūros ir melioracijos sistemos naudojimo valstybinės priežiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nuostatomis, siekdamas operatyviai išsiaiškinti iškilusias aplinkybes bei priimti optimaliausią sprendimą susiklosčiusioje situacijoje, dėl galimai neteisėtai atliktų melioracijos darbų, išnagrinėjo […] Valstybės žemės fonde gautus raštus su pridėtais dokumentais ir Pareiškėjo skundus, atliko Pareiškėjo Žemės sklypo […] ir kaimyninės teritorijos planinės melioracijos medžiagos analizę. Valstybės žemės fondo Melioracijos skyriaus vadovas 2021 m. sausio 11 d. raštu Nr. T5/21-42M „Dėl dalyvavimo apžiūroje vietovėje“ […] informavo Pareiškėją, kad Žemės sklype bus vykdomas atliktų melioracijos darbų patikrinimas vietoje bei bus aiškinamasi skunduose išdėstytų aplinkybių pagrįstumas. Pareiškėjas buvo pakviestas 2021 m. sausio 14 d. 14:00 val. dalyvauti paminėtame patikrinime. […].“

Valstybės žemės fondo Melioracijos skyriaus inžinierius „[…] 2021 m. sausio 14 d., dalyvaujant Pareiškėjui ir Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjui […], pagal kompetenciją išnagrinėjo skunduose pateiktą informaciją apie nurodytoje teritorijoje esamus melioracijos statinius, susipažino su padėtimi vietoje ir surašė 2021 m. sausio 14 d. melioracijos valstybinės priežiūros patikrinimo aktą Nr. PA-1 (toliau vadinama – 2021-01-14 aktas), kuriame, be kitos informacijos, nurodyta:

„Išnagrinėjus planinę medžiagą ir kitą dokumentaciją nustatyta, kad Pareiškėjo Žemės sklypas […] patenka į 1971 metais vykdyto melioracijos projekto Rl_1971Ciutel_Vilkyčiai teritoriją ir yra melioruotas. Taip pat, nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo 9.4 punkte nurodyta, kad sklype yra įrengtos valstybei nuosavybės teise priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Sklype taip pat yra 2,13 ha miško žemės. Įrenginėjant minėto melioracijos projekto 1 drenažo sistemą, kuri sausina 15,43 ha žemės, „a“ rinktuvas, kurio skersmuo 25 cm, buvo nutiestas per anksčiau minėtą sklypą tarp vietinės reikšmės kelio 7v44 ir Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio miško. Miško žemėje rinktuvas nebuvo įrengtas.

Nuo 2018 m. iki 2020 m. Savivaldybės administracija iš Savivaldybės administracijos Saugų seniūnijos gavo tris prašymus sutvarkyti galimai užlūžusį drenažą prie Pareiškėjo miško. 2020 m. gegužės 29 dieną Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-608 patvirtintas Šilutės rajono melioracijos statinių avarinių gedimų sąrašas į kurį įtrauktas ir anksčiau minėto rinktuvo gedimo šalinimas. 2020 m. birželio 25 dieną Savivaldybės administracija pasirašė rangos darbų sutartį Nr. R5- (4.1.5)-502 su UAB „Y“, kurioje numatyta iki 2020 m. liepos 15 dienos pašalinti Rl_1971Ciutel_Vilkyčiai projekto 1 sistemos „a“ rinktuvo gedimus. Vadovaujantis Melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 avariniai gedimai turi būti šalinami nedelsiant, todėl projektai jiems nerengiami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo […] 96.3 punktu, žemės savininkas arba naudotojas privalo leisti Žemės ūkio ministerijos ir valstybinių melioracijos tarnybų įgaliotiems asmenims tikrinti ir remontuoti jų žemėje esančius melioracijos įrenginius, atlikti nustatytus priežiūros darbus (suderinus šį klausimą su naudotojais). Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas pats aktyviai dalyvavo rinktuvų remonto darbų procese, darytina išvada, kad su juo remonto darbai buvo suderinti. Taip pat vadovaujantis […] Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo VI skyriaus antro skirsnio 92 straipsniu, melioruotoje žemėje, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka negavus savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto savivaldybės administracijos atstovo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama sodinti mišką. Šio įstatymo 93 straipsnyje nurodoma, kad bendrojo naudojimo drenažo rinktuvų apsaugos zonos ribos yra po 15 metrų į abi puses nuo rinktuvo ašies, kuriose draudžiama statyti pastatus, sodinti medžius bei įrengti dirbtinius vandens telkinius.

Nuvykus į vietą […] prie Pareiškėjo žemės sklypo nustatyta, kad nuo melioracijos įrengimo iki šios dienos nekirtus pamiškės miškas išsiplėtė. Vykdant drenažo sistemos remontą rinktuvo trasa buvo užaugusi krūmais ir menkaverčiais medžiais, tarp kurių viena kita eglė ir pušis iki 1,5 m aukščio. Kadangi sistemos remontui buvo reikalinga pakeisti 200 m rinktuvo atkarpos minėti krūmai ir medžiai buvo pašalinti. Remonto darbų metu Pareiškėjui prašant jam buvo palikti seni remontuojamos drenažo linijos asbestcementiniai rinktuvo vamzdžiai, tačiau Pareiškėjui vėliau jų atsisakius rangovas UAB „Y“ juos išvežė. Po remonto darbų žemės paviršius buvo išlygintas, tačiau neužpiltas juodžemiu bei neatsėta daugiametė žolė.

Rekomenduoju: Pareiškėjui laikytis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų ir nesodinti medžių melioracijos rinktuvų apsaugos zonos ribose.

Reikalauju: Savivaldybės administracijos įpareigoti UAB „Y“ užpilti ir išlyginti juodžemį remontuoto drenažo vietoje bei užsėti daugiamete žole, kai tik bus tam tinkamos klimato sąlygos, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 1 d. prieš tai informavus Pareiškėją. […].“

6.3. Valstybės žemės fondas atsakymą į Pareiškėjo 2020-08-14 skundą ir 2020-12-08 skundą pateikė 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. S-397 „Dėl gautų raštų ir skundo“ (toliau vadinama – VŽF 2021-01-19 raštas) bei pateikė Pareiškėjui 2021-01-14 akto kopiją. žemės fondas VŽF2021-01-19 rašte, be kitos informacijos, buvo pateiktas šis išaiškinimas:

„Išnagrinėjus planinę medžiagą ir kitą dokumentaciją nustatyta, kad Pareiškėjo Žemės sklypas […] patenka į 1971 metais vykdyto melioracijos projekto Rl_1971Ciutel_Vilkyčiai teritoriją ir yra melioruotas. Taip pat, nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo 9.4 punkte nurodyta, kad sklype yra įrengtos valstybei nuosavybės teise priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Sklype taip pat yra 2,13 ha miško žemės. Įrenginėjant minėto melioracijos projekto 1 drenažo sistemą, kuri sausina 15,43 ha žemės, „a“ rinktuvas, kurio skersmuo 25 cm., buvo nutiestas per anksčiau minėtą sklypą tarp vietinės reikšmės kelio 7v44 ir Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio miško. Miško žemėje rinktuvas nebuvo įrengtas.

Nuo 2018 m. iki 2020 m. Savivaldybės administracija iš Savivaldybės administracijos Saugų seniūnijos gavo tris prašymus sutvarkyti galimai užlūžusį drenažą prie Pareiškėjo miško. 2020 m. gegužės 29 dieną Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-608 patvirtintas Šilutės rajono melioracijos statinių avarinių gedimų sąrašas į kurį įtrauktas ir anksčiau minėto rinktuvo gedimo šalinimas. 2020 m. birželio 25 dieną Savivaldybės administracija pasirašė rangos darbų sutartį Nr. R5-(4.1.5)-502 su UAB „Y“, kurioje numatyta iki 2020 m. liepos 15 dienos pašalinti Rl_1971Ciutel_Vilkyčiai projekto 1 sistemos „a“ rinktuvo gedimus. Vadovaujantis Melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 avariniai gedimai turi būti šalinami nedelsiant, todėl projektai jiems nerengiami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo […] 92 straipsniu, Melioruotoje žemėje, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka negavus savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto savivaldybės administracijos atstovo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama sodinti mišką. Šio įstatymo 93 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad bendrojo naudojimo drenažo rinktuvų apsaugos zonos ribos yra po 15 metrų į abi puses nuo rinktuvo ašies, kuriose draudžiama statyti pastatus, sodinti medžius bei įrengti dirbtinius vandens telkinius.

Nuvykus į vietą, Savivaldybės Saugų seniūnijos Vilkmedžio kaime, prie Pareiškėjo Žemės sklypo nustatyta, kad nuo melioracijos įrengimo iki šios dienos nekirtus pamiškės miškas išsiplėtė. Vykdant drenažo sistemos remontą rinktuvo trasa buvo užaugusi krūmais ir menkaverčiais medžiais, tarp kurių viena kita eglė ir pušis iki 1,5 m  aukščio. Atsižvelgiant į tai, kad sistemos remontui buvo reikalinga pakeisti 200 m rinktuvo atkarpos, minėti krūmai ir medžiai buvo pašalinti. Remonto darbų metu Pareiškėjui prašant jam buvo palikti seni remontuojamos drenažo linijos asbestcementiniai rinktuvo vamzdžiai, tačiau Pareiškėjui vėliau jų atsisakius rangovas UAB „Y“ juos išvežė. Po remonto darbų žemės paviršius buvo išlygintas, tačiau neužpiltas juodžemiu bei neatsėta daugiametė žolė.

Vadovaudamasis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, Pareiškėjas privalo leisti Žemės ūkio ministerijos ir valstybinių melioracijos tarnybų įgaliotiems asmenims tikrinti ir remontuoti jų žemėje esančius melioracijos įrenginius, atlikti nustatytuosius priežiūros darbus (suderinus šį klausimą su naudotojais).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis ir nesodinti medžių melioracijos rinktuvų apsaugos zonos ribose, kad būtų užtikrintas funkcionalus melioracijos statinių veikimas.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos reikalaujama įpareigoti rangovą UAB „Y“ užpilti ir išlyginti juodžemį remontuoto drenažo vietoje bei užsėti daugiamete žole, kai tik bus tam tinkamos klimato sąlygos, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 1 d., prieš tai raštiškai informavus Pareiškėją ir Valstybės žemės fondą.

Šis raštas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčių komisijai
(Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius, tel. (8 5) 268 40 50, el. p. [email protected]) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius, tel. (8 5) 264 87 03,
el. p. [email protected]) Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos.“

6.4. Savivaldybės administracija „[…] 2021 m. sausio 20 d. raštu  Nr. R3-(4.1.14)-300 „Dėl informacijos pateikimo“ […] kreipėsi į rangovą UAB „Y“, kad ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 1 d. atliktų 2021 m. sausio 14 d. melioracijos valstybinės priežiūros patikrinimo akte Nr. PA-1 nurodytus darbus ir, juos atlikus, raštiškai informuotų Savivaldybės administraciją.“

 

7. Iš Inspekcijos pateiktos informacijos, dokumentų (kopijos) nustatyta:

„Inspekcijos Departamentas 2020-08-20 raštu Nr. 2D-1447 „Dėl skundo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“ Pareiškėjo 2020-08-14 skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Valstybės žemės fondui, Savivaldybės administracijos direktoriui ir rašto kopija buvo pateikta Pareiškėjui. Raštas 2020-08-21 į elektroninius paštus: [email protected], <…>, [email protected] buvo išsiųstas elektroninėmis ryšio priemonėmis per dokumentų valdymo informacinę sistemą „Avilys“.

Inspekcijos Departamente 2020-12-18 užregistruotas, reg. Nr. 1D-18858, Valstybės žemės fondo raštas Nr. S-11752 „Dėl 2020-12-15 rašto“, kuriame nurodyta, kad negavo Inspekcijos Departamento 2020-08-20 rašto Nr. 2D-1447 „Dėl skundo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“, kuriuo persiųstas Pareiškėjo 2020-08-14 skundas dėl galimai neteisėtai atliktų / atliekamų melioracijos darbų žemės sklype <…>, Vilkmedžių k., Saugų sen., Šilutės r. sav.

Inspekcijos Departamentas pakartotinai 2020-12-23 raštu Nr. 2D-18932 „Dėl informacijos pateikimo“ Valstybės žemės fondui su kopija Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir Pareiškėjui […] pateikė Inspekcijos Departamento 2020-08-20 raštą Nr. 2D-11447 „Dėl skundo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“.“

 

8. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatyta:

2.1 punktas – žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1010-4000) plotas – 4.4100 ha. Žemės ūkio naudmenų plotas – 2.1900 ha, iš jo ariamos žemės plotas – 2.1900 ha. Miško žemės plotas – 2.1300 ha;

9 punktas – „Teritorijos, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“: „9.4. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos (VI antrasis skirsnis). Žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-1010-4000), aprašytas 2.1 punkte.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

9. Lietuvos Respublikos įstatymai

9.1. Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-11-01):

9.1.1. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį“;

9.1.2. 10 straipsnis – „. 4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […]. 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; […]“;

9.1.3. 11 straipsnis – „3. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.“

9.2. Vietos savivaldos įstatymo:

7 straipsnis – „Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra: […] 27) valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise.“

9.3. Melioracijos įstatymo:

9.3.1. 3 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2021-01-01) – „1. Žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, […] išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. 2. Valstybei nuosavybės teise priklauso: […] hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas“;

9.3.2. 5 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2021-01-01) – „1. Žemės savininkai ar kiti naudotojai turi leisti statyti, prižiūrėti, remontuoti bei rekonstruoti jų žemėje melioracijos statinius, reikalingus kitų savininkų žemei melioruoti. Žemės savininkams ir kitiems naudotojams dėl to padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. […]“;

9.3.3. 6 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2021-01-01) – „Melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai privalo: 2) valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius leisti tikrinti valstybinę priežiūrą atliekančioms ir patikėjimo teise juos valdančioms bei eksploatuojančioms institucijoms […]; 3) pagal iš anksto suderintą su statytoju darbų grafiką leisti atlikti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto arba rekonstravimo darbus; 4) derinti žemės kasimo darbus su kitais, kurių turtui ar interesams gali būti padaryta žala, žemės savininkais ir institucijomis, patikėjimo teise valdančiomis valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius; […]“;

9.3.5. 7 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2021-01-01) – „2. Melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas. 3. Valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės“;

9.3.6. 7 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2021-01-01) – „2. Melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas“;

9.3.7. 8 straipsnis – „3. Melioracijos statinių projektavimą, melioracijos statinių ir jų projektų ekspertizę (išskyrus avarinių gedimų šalinimo darbus), melioracijos statinių statybą turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės […] pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų filialai, turintys Žemės ūkio ministerijos išduotą arba pripažintą kvalifikacinį atestatą verstis konkrečia technine veikla.“

9.4. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2020-11-01):

9.4.1. 92 straipsnis – „2. Melioruotoje žemėje […] negavus savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto savivaldybės administracijos atstovo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama: 1) vykdyti kasybos darbus, statybos reikmėms kasti gruntą, pilti atvežtinį gruntą ar vykdyti požeminius darbus; 2) statyti ar rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius; 3) vykdyti gręžimo ir (ar) kasimo didesniame kaip 0,7 metro gylyje, sprogdinimo darbus, atliekamus tiesioginio žemės gelmių geologinio tyrimo metu; 4) įrengti dirbtinius vandens telkinius; 5) sodinti mišką“;

9.4.2. 93 straipsnis – „1. Melioracijos griovio apsaugos zona – žemės juosta išilgai šio griovio, kurios ribos yra 15 metrų nuo griovio šlaito viršutinės briaunos. 2. Bendrojo naudojimo drenažo rinktuvų apsaugos zona – žemės juosta išilgai drenažo rinktuvo, kurios ribos yra po 15 metrų į abi puses nuo rinktuvo ašies. Tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotu savivaldybės administracijos atstovu, – po 5 metrus į abi puses nuo drenažo rinktuvo (išskyrus taršos šaltinius). 3. Polderių apsaugos zona – 15 metrų pločio žemės juosta į abi puses nuo pylimo (nuo vidinio ir išorinio šlaitų (ten, kur galima) papėdės ir kanalo viršutinės briaunos).”

9.5. Seimo kontrolierių įstatymo:

12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“

9.6. Administracinių bylų teisenos įstatymo:

3 straipsnis – „1. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.“

9.7. Teisėkūros pagrindų įstatymo:

3 straipsnis – „1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. 2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“

 

10. Kiti teisės aktai

10.1. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (neteko galios 2020-01-01):

96 punktas – „Pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymą […] žemės savininkas arba naudotojas, turintis sklypą, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, privalo: […] 96.3. leisti Žemės ūkio ministerijos ir valstybinių melioracijos tarnybų įgaliotiems asmenims tikrinti ir remontuoti jų žemėje esančius melioracijos įrenginius, atlikti nustatytuosius priežiūros darbus (suderinus šį klausimą su naudotojais).“

10.2. Melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 (toliau vadinama – MTR Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės):

53 punktas – „Valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta, kurioje draudžiama statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus, o galimiems taršos šaltiniams (fermoms, mėšlidėms ir kt.) – po 20 m į abi puses apsauginė juosta [9.15]. Tik tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su savivaldybės melioracijos specialistais, statinius galima statyti arčiau, bet ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo drenažo rinktuvo.“

10.3. Melioracijos darbų valstybinės priežiūros ir melioracijos sistemos naudojimo valstybinės priežiūros atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto valstybės įmonės Valstybės žemės fondo direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. GĮ-380:

10.3.1. 11 punktas – „11. Valstybinės priežiūros vykdytojai melioracijos darbų ir melioracijos sistemos naudojimo valstybinės priežiūros patikrinimus atlieka: […] 11.3. viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu“;

10.3.2. 13 punktas – „Atlikus melioracijos darbų valstybinės priežiūros ir melioracijos sistemos naudojimo priežiūros patikrinimą Valstybės priežiūros vykdytojai surašo patikrinimo aktą […], kurio pagrindu gali būti surašomas Privalomasis nurodymas […], jei buvo pastebėti atliekamų melioracijos darbų pažeidimai ar melioracijos statinių netinkamo naudojimo pažeidimai“;

10.3.3. 20 punktas – „Melioracijos darbų ir melioracijos sistemos naudojimo Valstybinės priežiūros vykdytojas apie numatomą patikrinimą savivaldybės administraciją arba melioruotos žemės savininką (naudotoją) iš anksto informuoja raštu, el. paštu arba telefonu (skubiais atvejais).“

10.4. Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-831:

13 punktas – „Įmonė vykdo šią veiklą: […] 13.6 atlieka melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą […].“

10.5. Šilutės rajono melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimo prioritetų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-1016:

10.5.1. 7 punktas – „Atsižvelgiant į pateiktus prašymus melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimo darbams finansuoti valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis, prioritetai nustatomi eilės tvarka pagal jų svarbą, t. y. pirmenybė teikiama: 7.1. pareiškėjams, kurių žemės sklypai atitinka geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus, prižiūrintiems ir remontuojantiems jų nuosavybėje esančius melioracijos statinius ir įrenginius; […];

10.5.2. 9 punktas – „Prioritetinis sąrašas gali būti tikslinamas ar papildomas einamaisiais metais, atsižvelgiant į naujai atsiradusias ir nenumatytas aplinkybes, t. y. gaunamą papildomą finansavimą arba įvykusią stichinę nelaimę. Tokiais atvejais nenumatyti avarinių gedimų šalinimo darbai atliekami nedelsiant be atskiro vertinimo.“

10.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1169 „Dėl valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto pavadinimo pakeitimo ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“:

1 punktas – „Pakeisti  valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto pavadinimą ir šią įmonę vadinti taip – valstybės įmonė Valstybės žemės fondas.“

 

Tyrimui reikšmingos teismų praktika

 

11. Lietuvos Respublikos teismai

11.1. Konstitucinis Teismas:

11.1.1. 2000-06-30 nutarime konstatavo:

„Valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves, o ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių“;

11.1.2. 2004-12-13 nutarime konstatavo:

„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. […]. Konstitucija kiekvienam piliečiui garantuoja teisę apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis).

[…].

Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius […]“;

11.1.3. 2001-07-12 nutarime konstatavo:

„[…] vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. […]  teisinio saugumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus pačiam teisiniam reguliavimui. Jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai.  galimybę susipažinti visi teisinių santykių subjektai. […].“

11.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas (pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime), konstatavo:

„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. Apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nenurodymas (neišaiškinimas) gali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusiai pareiškėjui kreiptis į teismą laiku (žr., pavyzdžiui, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-592/2012; 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-440/2012; 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015).

 

Tyrimo išvados

 

12. Atsižvelgiant į Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, išskirtinos šios tyrimo dalys:

12.1. dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2020-08-14 skundą;

12.2. dėl valstybės įmonės Valstybės žemės fondo pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2020-08-14 skundą;

12.3. dėl teisinio reglamentavimo.

 

13. Prieš pateikiant išvadas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad:

13.1. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria du (2) Seimo kontrolierius penkerių metų kadencijai.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. XII-2762 paskirtas Seimo kontrolieriumi valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti. Seimo kontrolierė Milda Vainiutė Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. XIII-1508 paskirta Seimo kontroliere savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti.

Atsižvelgiant į tai, skundo dalį dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2020-08-14 skundą tyrė Seimo kontrolierė Milda Vainiutė, o skundo dalį dėl valstybės įmonės Valstybės žemės fondo pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2020-08-14 skundą nagrinėjo Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, kuris taip pat atliko tyrimą su skundu susijusių tam tikrų aspektų teisinio reglamentavimo;

13.2. Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pažymos 7.5 punktas), tačiau Seimo kontrolierių kompetencijai nepriskirta tirti viešojo administravimo srities ginčus, vertinti priimtų administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, spręsti žalos atlyginimo klausimus. Pažymėtina, kad viešojo administravimo srities ginčus, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendžia administracinis teismas (pažymos 7.6 punktas);

13.3. Pareiškėjas 2020-08-14 skunde nurodė galimus savo teisių pažeidimus ir suformulavo prašymus (pažymos 5.3 punktas), o 2020-12-08 skunde Pareiškėjas Vyriausybės atstovui pranešė, kad iš Savivaldybės administracijos ir Valstybės žemės fondo negauna atsakymų į 2020-08-14 skundą, ir prašė „iš minėtų institucijų pareikalauti atsakymo“ (pažymos 5.4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas 2020-12-08 skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių (galimų savo teisių pažeidimų) ir (arba) nesuformulavo naujų prašymų, susijusių su objekto avarinių gedimų šalinimo darbų atlikimu jam nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, Seimo kontrolieriai tyrė ir šioje pažymoje vertino Savivaldybės administracijos ir Valstybės žemės fondo pareigūnų veiksmus (neveikimą) nagrinėjant Pareiškėjo 2020-08-14 skundą;

13.4. Seimo kontrolieriai neturi objektyvių galimybių nustatyti, dėl kokių priežasčių bei dėl kurių institucijų (įmonių) pareigūnų veiksmų (neveikimo) (Inspekcijos Departamento, Savivaldybės administracijos ir (arba) Valstybės žemės fondo) Inspekcijos Departamento 2020-08-20 raštas, kuriuo nagrinėjimui pagal kompetenciją buvo siunčiamas Pareiškėjo 2020-08-14 skundas, nebuvo gautas Savivaldybės administracijoje ir Valstybės žemės fonde. Skundo tyrimo metu Inspekcija Seimo kontrolierius informavo, kad Inspekcijos Departamento 2020-08-20 raštas Savivaldybės administracijai ir Valstybės žemės fondui buvo išsiųstas elektroninėmis ryšio priemonėmis per dokumentų valdymo informacinę sistemą „Avilys“ (pažymos 7 punktas), o Savivaldybės administracija ir Valstybės žemės fondas pranešė, kad Inspekcijos Departamento 2020-08-20 raštas gautas ir užregistruotas tik 2020-12-22, t. y. Inspekcijos Departamentui jį pateikus pakartotinai (pažymos 5.3, 6.1 punktai).

 

Dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2020-08-14 skundą

 

14. Apibendrinus tyrimo metu gautą informaciją, teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 9–10 punktuose, teismų praktiką (pažymos 11 punktas), susijusius su Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjo 2020-08-14 skundą, konstatuotina:

14.1. Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta (redakcija, galiojusi nuo
2010-07-01 iki 2021-01-01), kad valstybei nuosavybės teise priklauso: melioracijos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas (pažymos 9.3.1 papunktis).

Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui (o ne tik jo daliai, kaip Seimo kontrolieriams pateiktame skunde rašo Pareiškėjas) yra nustatyta Žemės sklypo naudojimo sąlyga – Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zona (VI antrasis skirsnis), t. y.  Žemės  sklype yra įrengtos valstybei nuosavybės teise priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai (pažymos 6.3, 8 punktai).

Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 27 punktu, yra viena iš valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų (pažymos 9.2 punktas). Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2021-01-01) taip pat nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės (pažymos 9.3.5 papunktis).

Taigi, vadovaujantis pirmiau išvardintomis teisės aktų nuostatomis, Savivaldybės administracija yra atsakinga už valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių, esančių Šilutės rajone, valdymą ir naudojimą patikėjimo teise, taip pat turi pareigą remontuoti, rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius ir įrenginius.

Savivaldybės administracijos direktorius 2019-09-30 įsakymu Nr. A1-1016 patvirtino Šilutės rajono melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimo prioritetų nustatymo tvarkos aprašą. Vadovaujantis šio aprašo 7 punkto nuostatomis yra sudaroma melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimo darbams finansuoti valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis eilė (atsižvelgiant į pateiktus prašymus) (pažymos 10.5.1 papunktis). Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. A1-608 Pareiškėjo Žemės sklype esantys valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos sistemos bei įrenginiai (mel. pr. Nr. 1 1971 m. drenažo sistemos Nr. 1 rinktuvo „a“) (toliau vadinama – objektas) buvo įrašyti į Šilutės rajono melioracijos statinių, nuosavybės teise priklausančių valstybei, avarinių gedimų, kuriuos 2020 m. numatoma remontuoti valstybės biudžeto lėšomis, sąrašą (pažymos 5.2 punktas).

Melioruotos žemės savininkai, vadovaujantis Melioracijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2021-01-01), privalo valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius leisti tikrinti valstybinę priežiūrą atliekančioms ir patikėjimo teise juos valdančioms bei eksploatuojančioms institucijoms, pagal iš anksto suderintą su statytoju darbų grafiką leisti atlikti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto arba rekonstravimo darbus (pažymos 9.3.3 papunktis).

14.2. Savivaldybės administracijoje 2020-12-22 gautas ir užregistruotas Pareiškėjo 2020-08-14 skundas, persiųstas Inspekcijos Departamento 2020-08-20 raštu (pažymos 5.3 punktas). Atsakymą Savivaldybės administracija pateikė 2021-01-20 raštu (pažymos 5.5 punktas).

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos (pažymos 7.1.2 papunktis).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo 2020-08-14 skundas Savivaldybės administracijoje gautas ir užregistruotas 2020-12-22, o Savivaldybės administracijos atsakymas pateiktas 2021-01-20 raštu, darytina išvada, kad Pareiškėjo 2020-08-14 skundą Savivaldybės administracija išnagrinėjo nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino.

14.3. Pareiškėjas 2020-08-14 skunde rašė, kad UAB „Y“ Žemės sklype galimai neteisėtai atliko melioracijos darbus (be projekto, neatlikus projekto ekspertizės, be suderinimų), kad jam yra padaryta žala, nes sunaikintas didelis miško paklotės plotas, sunaikinti žemių pylimai, išrautos sunaikintos pušys ir eglės, išstumdyti akmenys, palikta šiukšlių (seni asbocementiniai vamzdžiai). Pareiškėjas 2020-08-14 skunde prašė: pateikti projektus su ekspertizėmis; atstatyti pylimus ir akmenis į buvusią būseną; atlyginti padarytą žalą; išvežti šiukšles; atsodinti pušis ir egles (pažymos 5.3 punktas).

Savivaldybės administracija Pareiškėjui 2021-01-20 raštu paaiškino: vadovaujantis Šilutės rajono melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimo prioritetų nustatymo tvarkos aprašo nuostatomis objektas buvo atrinktas remontui ir įtrauktas į Šilutės rajono melioracijos statinių, nuosavybės teise priklausančių valstybei, avarinių gedimų, kuriuos 2020 m. numatoma remontuoti valstybės biudžeto lėšomis, sąrašą; melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimo darbams projektas, vadovaujantis Melioracijos įstatymo 8 straipsnio 3 punktu, nėra rengiamas; atliekant objekto avarinių gedimų šalinimo darbus buvo pašalinti Žemės sklype augę menkaverčiai krūmai ir medžiai, nes, vadovaujantis Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių 53 punktu, valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta, kurioje draudžiama sodinti medžius ir krūmus, ir tik tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su savivaldybės melioracijos specialistais statinius galima statyti arčiau, bet ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo drenažo rinktuvo (pažymos 10.2 papunktis); asbesto cementiniai vamzdžiai ir statybinių medžiagų atliekos baigus darbus buvo pašalinti; UAB „Y“ raštiškai informuota apie tai, kad iki 2021-05-01 Žemės sklype (remontuoto drenažo zonoje) turi užpilti ir išlyginti juodžemį bei pasėti daugiametę žolę; taip pat buvo pateiktos dokumentų (sutarties, lokalinės darbų sąmatos bei schemos) kopijos.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas į skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas skundo turinį (pažymos 9.1.1 papunktis).

Įvertinus Pareiškėjo 2020-08-14 skundo turinį ir Savivaldybės administracijos
2020-01-20 rašto turinį, konstatuotina, kad Savivaldybės administracija 2021-01-20 rašte iš esmės pasisakė dėl daugelio Pareiškėjo 2020-08-14 skunde nurodytų aplinkybių ir (arba) pateiktų prašymų, t. y.: Pareiškėjui buvo nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo atliekami Žemės sklype esančio objekto avarinių gedimų šalinimo darbai; paaiškinta, pagrindžiant teisės aktais, kad atliekant melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimo darbus projektas nėra rengiamas bei kad drenažo rinktuvų apsauginėje juostoje draudžiama sodinti medžius ir krūmus, todėl objekto avarinių gedimų šalinimo darbų atlikimo metu buvo pašalinti Žemės sklype augę, kaip pažymėjo Savivaldybės administracija, menkaverčiai medžiai ir krūmai, trukdę atlikti objekto avarinio gedimo šalinimo darbus; nurodė, kad Žemės sklype buvusios šiukšlės yra išvežtos bei kad UAB „Y“ raštiškai informuota apie tai, kad turi užberti kasinėjimo vietą,  išlyginti juodžemį bei pasėti daugiametę žolę.

Tačiau Seimo kontrolierė atkreipia Savivaldybės administracijos dėmesį į tai, kad Savivaldybės administracija 2021-01-20 rašte pasisakė ne dėl visų Pareiškėjo 2020-08-14 skunde nurodytų aplinkybių, pvz. „dėl žalos atlyginimo“, „dėl akmenų atstatymo į buvusią būseną“.

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte reglamentuota, kad  skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi (pažymos 9.1.3 papunktis).

Pareiškėjas 2020-08-14 skunde taip pat nurodė aplinkybę, kad objekto remonto darbai atlikti be suderinimo. Savivaldybės administracija 2021-01-20 rašte pažymėjo, kad atsakymas į Pareiškėjui rūpimus klausimus buvo pateiktas ir Savivaldybės administracijos 2020-07-14 raštu Nr. R3-92.1.19)-3752 „Dėl atsakymo į paklausimą“ (toliau vadinama – 2020-07-14 raštas), kuriame buvo pateikta informacija, jog UAB „Y“ patikino, kad žodinis susitarimas dėl avarinių gedimų šalinimo darbų vykdymo su Pareiškėju buvo sudarytas (pažymos 5.2 punktas).

Seimo kontrolierė pažymi, kad Savivaldybės administracija, nustačius, jog dėl Pareiškėjo 2020-08-14 skunde nurodytos aplinkybės „dėl sutikimo“ yra pasisakyta Savivaldybės administracijos 2020-07-14 rašte, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, turėjo teisę šios aplinkybės nenagrinėti. Tačiau Savivaldybės administracija, priimdama sprendimą nenagrinėti Pareiškėjo 2020-8-14 skunde nurodytos aplinkybės „dėl sutikimo“, turėjo aiškiai, suprantamai, pagrindžiant teisės aktų nuostatomis tai nurodyti Pareiškėjui pateiktame atsakyme. Savivaldybės administracijos 2021-02-20 rašte nurodyta informacija, kad „[…] atsakymas į Pareiškėjui rūpimus klausimus buvo pateiktas ir Savivaldybės administracijos 2020-07-14 raštu“, nelaikytina aiškia ir išsamia, nes nepaaiškinta, dėl kokių konkrečių klausimų jau yra priimtas Savivaldybės administracijos sprendimas ir (arba) pateikta informacija, nenurodytas teisės aktas, kuris yra atsisakymo nagrinėti skunde nurodytą aplinkybę teisinis pagrindas, be to, iš Savivaldybės administracijos 2020-07-14 rašte pateiktos informacijos nėra aišku, ar (kuo vadovaujantis) objekto avarinių gedimų šalinimo darbų atlikimui turėjo būti gautas Pareiškėjo, kaip Žemės sklypo savininko, sutikimas; kokiu būdu (raštu, žodžiu) Pareiškėjas šį sutikimą turėjo išreikšti.

Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybės administracija 2021-01-20 rašte pateikė informaciją ne dėl visų Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (pvz.: nepasisakė „dėl žalos atlyginimo“, dėl „akmenų atstatymo į buvusią būseną“) ir (arba), nusprendusi pakartotinai nenagrinėti Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės „dėl sutikimo“, išsamiai ir suprantamai, pagrindžiant teisės aktų nuostatomis, nepaaiškino Pareiškėjui atsisakymo nagrinėti minėtą aplinkybę pagrindų, darytina išvada, kad Savivaldybės administracija Pareiškėjo 2020-08-14 skundo nagrinėjimo metu nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu išsamumo principu.

14.4. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (pažymos 9.1.2 papunktis).

Savivaldybės administracija 2021-01-20 rašte nenurodė pateikto atsakymo (priimto administracinio sprendimo) apskundimo tvarkos.

Seimo kontrolierė atkreipia Savivaldybės administracijos dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves bei kad Konstitucija kiekvienam piliečiui garantuoja teisę apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus (pažymos 11.1.1–11.1.2 papunkčiai). Vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai laikosi praktikos, kad viešojo administravimo subjektas administraciniame sprendime turi nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas.

Pažymėtina, ir tai, kad aiškios ir išsamios pateikto atsakymo (priimto administracinio sprendimo) apskundimo tvarkos išaiškinimas sietinas ir su geru viešuoju administravimu bei  Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (pažymos 8.2 punktas).

Seimo kontrolierė, siekdama užtikrinti pareiškėjų teisę į gerą viešąjį administravimą, į tai, kad pareiškėjai galėtų tinkamai realizuoti savo konstitucinę teisę – apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus, Savivaldybės administracijai rekomenduoja užtikrinti, kad Savivaldybės administracijos atsakymuose pareiškėjams būtų aiškiai ir suprantamai nurodoma pateikto atsakymo (priimto administracinio sprendimo) apskundimo tvarka, informuojant apie konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą (adresus), teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką ir terminą (nurodant, nuo kada skaičiuojamas skundo padavimo terminas).

 

15. Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybės administracija Pareiškėjo 2020-08-14 skundo nagrinėjimo metu nesivadovavo:

15.1. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu išsamumo principu (pažymos 14.3 punktas) – nesuteikė Pareiškėjui išsamios informacijos dėl visų 2020-08-14 skunde nurodytų aplinkybių ir (arba), nusprendusi pakartotinai nenagrinėti Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės „dėl sutikimo“, išsamiai ir suprantamai, pagrindžiant teisės aktų nuostatomis, neišaiškino Pareiškėjui atsisakymo nagrinėti minėtą aplinkybę pagrindų (pažymos 14.3 punktas);

15.2. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punktu – Pareiškėjui pateiktame atsakyme (2021-01-20 raštas) nenurodė atsakymo (priimto administracinio sprendimo) apskundimo tvarkos (pažymos 14.4 punktas),

skundo dalis dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2020-08-14 skundą pripažintina pagrįsta.

 

 

 

 

 

Dėl valstybės įmonės Valstybės žemės fondo pareigūnų veiksmų (neveikimo)

nagrinėjant Pareiškėjo 2020-08-14 skundą

 

16. Apibendrinus tyrimo metu gautą informaciją, teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 9–10 punktuose, teismų praktiką (pažymos 11 punktas), susijusius su Valstybės žemės fondo pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjo 2020-08-14 skundą, konstatuotina:

16.1. Valstybės žemės fonde 2020-12-22 gautas ir užregistruotas (reg. Nr. G-3577) Inspekcijos Departamento 2020-08-20 raštas, kuriuo nagrinėti pagal kompetenciją buvo persiųstas Pareiškėjo 2020-08-14 skundas (pažymos 6.1 punktas). Atsakymą Valstybės žemės fondas Pareiškėjui pateikė VŽF 2021-01-19 raštu (pažymos 6.3 punktas).

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos (pažymos 7.1.2 papunktis).

Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo 2020-08-14 skundas Valstybės žemės fonde gautas ir užregistruotas 2020-12-22, o Valstybės žemės fondo atsakymas pateiktas VŽF 2021-01-19 raštu, darytina išvada, kad Valstybės žemės fondas Pareiškėjo 2020-08-14 skundą išnagrinėjo nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino;

16.2. pagal Valstybės žemės fondo įstatų 13.6 punktą, Valstybės žemės fondas atlieka  melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą (pažymos 10.4 punktas). Melioracijos darbų valstybinės priežiūros ir melioracijos sistemos naudojimo valstybinės priežiūros atlikimo tvarkos aprašo 11.3 punkte nustatyta, kad valstybinės priežiūros vykdytojai melioracijos darbų ir melioracijos sistemos naudojimo valstybinės priežiūros patikrinimus atlieka viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu (pažymos 10.3.1 papunktis). Pagal Melioracijos darbų valstybinės priežiūros ir melioracijos sistemos naudojimo valstybinės priežiūros atlikimo tvarkos aprašo 20 punktą, melioruotos žemės savininkas (naudotojas) apie numatomą patikrinimą turi būti informuojamas iš anksto raštu, el. paštu arba telefonu (skubiais atvejais) (pažymos 10.3.3 papunktis). Atlikus melioracijos darbų valstybinės priežiūros ir melioracijos sistemos naudojimo priežiūros patikrinimą, valstybės priežiūros vykdytojai, vadovaudamiesi Melioracijos darbų valstybinės priežiūros ir melioracijos sistemos naudojimo valstybinės priežiūros atlikimo tvarkos aprašo 13 punktu, surašo patikrinimo aktą, kurio pagrindu gali būti surašomas privalomasis nurodymas, jei buvo pastebėta atliekamų melioracijos darbų pažeidimų arba pažeidimų dėl melioracijos statinių netinkamo naudojimo (pažymos 10.3.2 papunktis).

Valstybės žemės fondas, gavęs Pareiškėjo 2020-08-14 skundą, nusprendė atlikti objekto melioracijos darbų (avarinių gedimų šalinimo darbų) valstybinės priežiūros patikrinimą (toliau vadinama – patikrinimas). Apie planuojamą patikrinimą Pareiškėjas buvo informuotas Valstybės žemės fondo 2021-01-11 raštu Nr. T5/21-42M. Valstybės žemės fondas 2021-01-14 atliko patikrinimą, kuriame dalyvavo ir Pareiškėjas, surašė 2021-01-14 aktą, kuriame savivaldybės administracijai pateikė reikalavimą –įpareigoti rangovą UAB „Y“ užpilti buvusią remonto vietą, išlyginti juodžemį drenažo vietoje bei užsėti tą vietą daugiamete žole, kai tik bus tam tinkamos klimato sąlygos, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 1 d. (pažymos 6.2, 6.3 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad Valstybės žemės fondas, gavęs Pareiškėjo 2020-08-14 skundą, ėmėsi jo kompetencijai priskirtų veiksmų, numatytų Melioracijos darbų valstybinės priežiūros ir melioracijos sistemos naudojimo valstybinės priežiūros atlikimo tvarkos aprašo 11.3, 13, 20 punktuose, t. y. atliko patikrinimą, apie planuojamą atlikti patikrinimą informavo Pareiškėją, surašė 2021-01-14 aktą bei pateikė Savivaldybės administracijai reikalavimą;

16.3. kaip jau buvo rašyta šios pažymos 14.3 punkte, Pareiškėjas 2020-08-14 skunde nurodė, kad UAB „Y“ Žemės sklype galimai neteisėtai atliko melioracijos statinių remonto darbus (be projekto, be projekto ekspertizės be suderinimų), kad jam yra padaryta žala, nes sunaikintas didelis miško paklotės plotas, sunaikinti žemių pylimai, išrautos (sunaikintos) pušys ir eglės, išstumdyti akmenys, palikta šiukšlių (asbocementinių vamzdžių). Pareiškėjas 2020-08-14 skunde prašė: pateikti projektus su ekspertizėmis; atstatyti pylimus ir „akmenis į buvusią būseną“; atlyginti padarytą žalą; išvežti šiukšles; atsodinti pušis ir egles (pažymos 5.3 punktas).

Valstybės žemės fondas 2021-01-19 rašte, be kitos informacijos, Pareiškėjui pateikė šią: Žemės sklype yra įrengtos valstybei nuosavybės teise priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai (nurodė dokumentus, patvirtinančius pateiktą informaciją); objektas buvo nutiestas per Žemės sklypą tarp vietinės reikšmės kelio 7v44 ir Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio miško; miško žemėje rinktuvas nebuvo įrengtas; Savivaldybės administracija buvo gavusi prašymų dėl objekto remonto; vadovaujantis MTR Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklėmis, avariniai gedimai turi būti šalinami nedelsiant, todėl projektai jiems nerengiami; pagrindžiant teisės aktų nuostatomis, kad melioruotoje žemėje, negavus savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto savivaldybės administracijos atstovo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama sodinti mišką, kad bendrojo naudojimo drenažo rinktuvų apsaugos zonos ribos yra po 15 metrų į abi puses nuo rinktuvo ašies, kuriose draudžiama statyti pastatus, sodinti medžius bei įrengti dirbtinius vandens telkinius, kad Pareiškėjas privalo leisti įgaliotiems asmenims tikrinti ir remontuoti jo žemėje esančius melioracijos įrenginius, atlikti nustatytuosius priežiūros darbus (suderinus šį klausimą su naudotojais), kad Pareiškėjas privalo nesodinti medžių melioracijos rinktuvų apsaugos zonos ribose, jog būtų užtikrintas funkcionalus melioracijos statinių veikimas; patikrinimo metu buvo nustatyta, jog „prie Pareiškėjo Žemės sklypo […] nuo melioracijos įrengimo iki šios dienos nekirtus pamiškės miškas išsiplėtė. Vykdant drenažo sistemos remontą rinktuvo trasa buvo užaugusi krūmais ir menkaverčiais medžiais, tarp kurių viena kita eglė ir pušis iki 1,5 m aukščio. Atsižvelgiant į tai, kad sistemos remontui buvo reikalinga pakeisti 200 m rinktuvo atkarpos, minėti krūmai ir medžiai buvo pašalinti“; objekto avarinių gedimų šalinimo remonto darbų metu, Pareiškėjui prašant, jam buvo palikti seni remontuojamos drenažo linijos asbestcementiniai rinktuvo vamzdžiai, tačiau Pareiškėjui vėliau jų atsisakius rangovas UAB „Y“ juos išvežė; po objekto avarinių gedimų šalinimo remonto darbų atlimo „[…] žemės paviršius buvo išlygintas, tačiau neužpiltas juodžemiu bei neatsėta daugiametė žolė“; iš Savivaldybės administracijos reikalaujama – įpareigoti rangovą UAB „Y“ užpilti ir išlyginti juodžemį remontuoto drenažo vietoje bei užsėti daugiamete žole, kai tik bus tam tinkamos klimato sąlygos, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 1 d. (pažymos 6.3 punktas).

Savivaldybės administracija „[…] 2021 m. sausio 20 d. raštu  Nr. R3-(4.1.14)-300 „Dėl informacijos pateikimo“ […] kreipėsi į rangovą UAB „Y“, kad ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 1 d. atliktų 2021 m. sausio 14 d. melioracijos valstybinės priežiūros patikrinimo akte Nr. PA-1 nurodytus darbus ir, juos atlikus, raštiškai informuotų Savivaldybės administraciją“.

Įvertinus Pareiškėjo 2020-08-14 skundo turinį ir Valstybės turto fondo VŽF2021-01-19 rašto turinį, konstatuotina, kad Valstybės žemės fondas iš esmės išnagrinėjo Pareiškėjo
2020-08-14 skunde nurodytas aplinkybes bei pateikė dėl jų informaciją, t. y. Pareiškėjui buvo paaiškinta: dėl kokių priežasčių (nurodant konkrečias teisės aktų nuostatas) vykdant objekto avarinių gedimų šalinimo darbus projektas nėra rengiamas; dėl pašalintų medžių; dėl Žemės sklype paliktų atliekų, o nustačius pažeidimus, t. y. tai, kad Žemės sklypo dalis, kurioje buvo atliekami objekto avarinių gedimų šalinimo darbai, neužpilta juodžemiu ir neužsėta daugiamete žole, pateikė reikalavimą Savivaldybės administracijai (pažymos 6.2, 6.3 punktai). Pažymėtina, kad Valstybės žemės fondas 2020-01-19 rašte nepasisakė dėl Pareiškėjo 2020-08-14 skunde nurodytos aplinkybės („dėl sutikimo“), tačiau Pareiškėjui buvo pateiktas 2021-01-14 aktas (kopija), kuriame Valstybės žemės fondas pateikė išvadą, kad objekto avarinių gedimų šalinimo darbai su Pareiškėju buvo suderinti (pažymos 6.2, 6.3 punktai).

Seimo kontrolierius atkreipia Valstybės žemės fondo dėmesį į tai, kad Valstybės žemės fondas VŽF 2021-01-19 rašte nepasisakė dėl Pareiškėjo 2020-08-14 skunde nurodytų aplinkybių („dėl žalos atlyginimo“, „dėl akmenų atstatymo į buvusią būseną“) ir (arba) Pareiškėjui pateiktame atsakyme, t. y. VŽF 2021-01-19 rašte, nenurodė priežasčių, dėl kurių šios aplinkybės nebus nagrinėjamos;

16.4. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (pažymos 9.1.2 papunktis).

Valstybės žemės fondas 2021-01-19 rašte nurodė išsamią pateikto atsakymo (priimto administracinio sprendimo) apskundimo tvarką, t. y. nurodė institucijas, kurioms gali būti skundžiamas pateiktas atsakymas (priimtas administracinis sprendimas), institucijų adresus, kontaktinius duomenis bei skundo padavimo terminą (pažymos 6.3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Valstybės žemės fondas Pareiškėjo 2020-08-14 skundo nagrinėjimo metu vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatomis.

 

17. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės žemės fondas:

17.1. gavęs Pareiškėjo 2020-08-14 skundą – ėmėsi jo kompetencijai priskirtų veiksmų, numatytų Melioracijos darbų valstybinės priežiūros ir melioracijos sistemos naudojimo valstybinės priežiūros atlikimo tvarkos apraše, t. y. atliko patikrinimą, apie planuojamą atlikti patikrinimą informavo Pareiškėją, surašė 2021-01-14 aktą bei nustačius pažeidimų pateikė Savivaldybės administracijai reikalavimą (pažymos 16.2 punktas);

17.2. atsakymą į Pareiškėjo 2020-08-14 skundą, Valstybės žemės fonde gautą ir užregistruotą 2020-12-22, – pateikė nepažeidžiant  Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino (pažymos 16.1 punktas);

17.3. iš esmės išnagrinėjo Pareiškėjo 2020-08-14 skunde nurodytas aplinkybes bei pateikė dėl jų informaciją (Valstybės žemės fondas nepasisakė tik dėl Pareiškėjo 2020-08-14 skunde nurodytos aplinkybės – „dėl žalos atlyginimo“) (pažymos 16.3 punktas);

17.4. VŽF 2021-01-19 rašte nurodė išsamią pateikto atsakymo apskundimo tvarką,

skundo dalis dėl Valstybės žemės fondo pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2020-08-14 skundą atmestina.

Dėl teisinio reglamentavimo

 

18. Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2021-01-01) nustatyta, kad melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas (pažymos 9.3.6 punktas).

Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1169 „Dėl valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto pavadinimo pakeitimo ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“ 1 punktu pakeitė valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto pavadinimą ir šiai įmonei buvo suteiktas naujas pavadinimas – valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (pažymos 10.6 punktas).

Teisėkūros principai, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi,  išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Vienas iš Teisėkūros įstatymo principų, įtvirtintų 3 straipsnio  2 dalies 6 punkte, yra aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, kitas – sistemiškumo principas (minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktas), reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje (pažymos 9.7 punktas).

Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: t. y. kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios (pažymos 11.1.3 papunktis).

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, Seimo kontrolierius rekomenduoja Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui ir (arba) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai inicijuoti Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatų pakeitimą, nustatant, kad „melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka valstybės įmonė Valstybės žemės fondas“.

 

SEIMO KONTROLIERIŲ SPRENDIMAI

 

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

X skundo dalį dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2020-08-14 skundą pripažinti pagrįsta.

 

20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

X skundo dalį dėl valstybės įmonės Valstybės žemės fondo pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2020-08-14 skundą atmesti.

 

21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

X skundo nagrinėjimo metu atliktą tyrimą dėl teisinio reglamentavimo pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIŲ REKOMENDACIJOS

 

22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui Virgilijui Pozingiui:

22.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija Pareiškėjo 2020-08-14 skundo nagrinėjimo metu nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu išsamumo principu ir nesuteikė Pareiškėjui išsamios informacijos dėl visų 2020-08-14 skunde nurodytų aplinkybių ir (arba), nusprendusi pakartotinai nenagrinėti Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės „dėl sutikimo“, išsamiai ir suprantamai, pagrindžiant teisės aktų nuostatomis, nepaaiškino Pareiškėjui atsisakymo nagrinėti minėtą aplinkybę pagrindų (pažymos 14.3, 15.1 punktai);

22.2. imtis veiksmų, jog ateityje minėti pažeidimai nepasikartotų;

22.3. atkreipti dėmesį į tai, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija Pareiškėjo 2020-08-14 skundo nagrinėjimo metu nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punktu ir Pareiškėjui pateiktame atsakyme nenurodė pateikto atsakymo (priimto administracinio sprendimo) apskundimo tvarkos (pažymos 14.4, 15.2 punktai);

22.4. imtis veiksmų, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos atsakymuose pareiškėjams būtų aiškiai ir suprantamai nurodoma pateikto atsakymo (priimto administracinio sprendimo) apskundimo tvarka, informuojant apie konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą (adresus), teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką ir terminą (nurodant, nuo kada skaičiuojamas skundo padavimo terminas) (pažymos 14.4 punktas);

22.5. pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjo 2020-08-14 skunde nurodytas aplinkybes, kurios nebuvo įvertintos Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2020-01-20 rašte, ir pateikti Pareiškėjui motyvuotą, teisės aktais pagrįstą atsakymą bei nurodyti išsamią pateikto atsakymo apskundimo tvarką;

22.6. informuoti apie UAB „Y“ pateiktų įpareigojimų įvykdymą / vykdymą.

 

23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja valstybės įmonės Valstybės žemės fondo direktorei Linai Zinkevičienei:

23.1. atkreipti dėmesį į tai, kad valstybės įmonės Valstybės žemės fondas Pareiškėjui pateiktame atsakyme (2021-01-19 raštas) nepasisakė dėl visų Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (pvz. „dėl žalos atlyginimo“, „dėl akmenų atstatymo į vietą“) ir (arba) nenurodė, dėl kokių priežasčių šios aplinkybės nebus nagrinėjamos;

23.2. imtis veiksmų, kad ateityje minėti pažeidimai nepasikartotų.

 

24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stančikui ir (arba) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui:

inicijuoti Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatų pakeitimą, nustatant, kad „melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka valstybės įmonė Valstybės žemės fondas“, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1169 „Dėl valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto pavadinimo pakeitimo ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“ 1 punktu, valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto pavadinimas pakeistas į – valstybės įmonė Valstybės žemės fondas.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierių įstaigą (Seimo kontrolierių įstaigai pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                     Milda Vainiutė

 

 

Seimo kontrolierius                                                                                       Augustinas Normantas