PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ŠIAULIŲ TARDYMO IZOLIATORIŲ IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2020/1-1289
Data 2021-03-30
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ŠIAULIŲ TARDYMO IZOLIATORIŲ IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas, pareiškėjas) skundą (toliau vadinama – Skundas) dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama ir – ŠTI, Šiaulių TI) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nesudarant sąlygų po sporto užsiėmimų pasinaudoti dušu, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama ir – KD, Kalėjimų departamentas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai išnagrinėjus Pareiškėjo kreipimąsi.

 

  1. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. „[…] aš ne vieną kartą kreipiausi į Šiaulių TI administraciją, kad man būtų suteikta po sporto salės pasinaudoti dušu, bet man nėra sudaromos galimybės. 2020-07-03 prašymas
(reg Nr. 72-33398) […] man pasiūlė nusprausti po šaltu vandeniu kameroje, […] tai ne tas pats kas po šiltu vandeniu nusiprausti visam […] toks pasiūlymas nusiprausti po šaltu vandeniu kameroje yra nepriimtinas […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „[…] KD taip pat palaiko Šiaulių TI poziciją, kad negali būti sudaryta 2 kartus į savaitę nusiprausti po dušu po sporto salės. Nėra ko tikėtis, kad tokia institucija gins žmonių teises. […] prašau […] pripažinti, kad mano teisės yra pažeidžiamos ir nesudaroma galimybė nusiprausti po šiltu vandeniu po dušu, kas yra svarbu palaikyti higieną. […].“

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierius 2020-10-01 raštu Nr. 4D-2020/1-1289/3D-2608 kreipėsi į ŠTI, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2020-10-15 Seimo kontrolierius gavo Šiaulių TI 2020-10-15 raštą Nr. 14-11506 (toliau vadinama ir – ŠTI atsakymas).

ŠTI atsakyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:

4.1. „Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija, vykdydama sanitarinį švarinimą, vadovaujasi Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo, laikinai vykdančio direktoriaus funkcijas, patvirtintu 2014-01-15 Nr. 20/01-129 „Suimtųjų ir nuteistųjų vedimo laiko sanitariniam švarinimui grafiku“. Pranešame, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija, vykdydama kardomąją priemonę – suėmimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau — SVĮ) 44 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad suimtiesiems turi būti suteikta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti pirtimi arba dušu. Analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse bei Lietuvos Higienos normoje HN 134:2015.“

4.2. „Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2020-07-03 ir 2020-08-03 buvo užregistruoti X prašymai Nr. 72-3398, Nr. 72-3849 […] „leisti pasinaudoti dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę“. Pranešame, kad suimtajam tokia galimybė suteikta nebuvo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas 1911 m. bei yra įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmai rekonstruojant patalpas yra riboti. Norint suteikti suimtiesiems galimybę pasinaudoti pirtimi ar dušu dažniau nei kartą per savaitę, būtina įstaigoje įrengti naujas dušo patalpas, o jų įrengimas be pastatų rekonstrukcijų ir kapitalinio remonto nėra įmanomas. Pareiškėjui taip pat buvo priminta, kad kiekvienoje kameroje yra vandentiekio sistema ir esant poreikiui yra galimybė apsiprausti gyvenamojoje kameroje.“

 

  1. Seimo kontrolierius 2020-10-02 raštu Nr. 4D-2020/1-1289/3D-2609 kreipėsi į KD, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

Seimo kontrolierius 2020-10-23 gavo KD 2020-10-23 raštą Nr. 1S-2666.

Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose rašoma:

„[…] Kalėjimų departamente gauti du pareiškėjo skundai (2020-08-19 ir 2020-09-09) dėl nesudaromos papildomos galimybės nusiprausti po dušu. Atsakymai į pareiškėjo skundus pateikti 2020-09-03 raštu Nr. 2S-3164 ir 2020-09-29 raštu Nr. 2S-3516.“

 

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

 

  1. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių (toliau vadinama – Europos kalėjimų taisyklės):

19.4 punktas – „Turi būti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau, jei reikalinga) tam, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai.“

 

  1. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (SVĮ):

44 straipsnis „Suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas“ – „4. Ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu ir gauti
išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius. Suimtiesiems jų pageidavimu turi būti suteikta galimybė ne dažniau kaip du kartus per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. […]“;

49 straipsnis „Pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas“ – „1. Tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka. […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso:

183 straipsnis „Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas“ – „1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki
    2020-10-31):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […].“

 

  1. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172:

106 punktas – „Esant poreikiui, atvykę į tardymo izoliatorių suimtieji higieniškai švarinami, sudaroma galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jų rūbai“;

107 punktas – „Ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, suimtųjų pageidavimu, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.“

 

  1. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908:

 44 punktas – „Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.“

 

Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama – LVAT) 2011 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-143-2876/2011, priėjo prie išvados:

„Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai […].“

 

  1. LVAT 2012 m. gruodžio 20 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje
    Nr. A-822-3206-12, konstatavo
    :

„Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1791 redakcijos) 5 straipsnį, Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos (pagal Statuto 2 straipsnio 1 dalį, pataisos namai yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Pagal Statuto 4 straipsnį, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais. Panevėžio pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas).“

 

  1. LVAT 2014-04-09 aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:

„56. Sveiką gyvenamąją aplinką, be kita ko, užtikrina higienos reikalavimų laikymasis. Administraciniuose teismuose vertinamos tiek pačios laisvės atėmimo įstaigos tvarkingumas, tiek galimybės nuteistajam palaikyti asmeninę higieną. Pažymėtina, jog tinkamos higienos laisvės atėmimo vietose užtikrinimas yra viena iš Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatų laikymosi sąlygų. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Karalevičius prieš Lietuvą yra pripažinęs, jog tokie aspektai, kaip aprūpinimas higienos priemonėmis (tualetinio popieriaus išdavimas), tinkamų sąlygų nusiprausti, skalbti kalinamųjų rūbus bei patalynę sudarymas, nors ir negali pagrįsti „žeminančio orumą“ elgesio buvimo, tačiau jie papildo pagrindinį ypatingo perpildymo – faktorių, siekiant įrodyti, kad ginčytinos kalinimo sąlygos viršijo leistinas ribas pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimo byloje Karalevičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99, 40 paragrafas).“

 

Tyrimui reikšminga Seimo kontrolieriaus darbo praktika

 

  1. Seimo kontrolierius 2017-01-12 pažymoje Nr. 4D-2016/1-691 konstatavo:

„vadovaujantis Europos kalinimo įstaigų taisyklių 19.4 punktu, numatančiu, jog turi būti sudaromos galimybės praustis, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai, ir atsižvelgiant į CPT [Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą] nuomonę, kad tardymo izoliatoriuose esantys asmenys galėtų didelę dienos dalį (8 ar daugiau valandų) praleisti ne kamerose ir užsiimti įvairia naudinga veikla, konstatuotina, kad teisinis reglamentavimas, kai užimtumo priemonė priešpriešinama poreikiui tinkamai laikytis asmens higienos, pažeidžia žmogaus teisę į tinkamas ir žmogaus orumą nežeminančias laikymo sąlygas. Dėl to darytina išvada, kad […] laikomiems asmenims turėtų būti sudaroma galimybė pasinaudoti dušu po kiekvieno apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje, taip pat sudarytos sąlygos nusiprausti duše dažniau nei vieną kartą per savaitę.“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

16.1. dėl ŠTI pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nesudarant sąlygų pasinaudoti dušu;

16.2. dėl KD pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai išnagrinėjus Pareiškėjo kreipimąsi.

 

 

 

Dėl ŠTI pareigūnų veiksmų (neveikimo),

galimai nesudarant sąlygų pasinaudoti dušu

 

  1. Skunde nurodoma, kad ŠTI Pareiškėjui nėra sudaromos sąlygos po sporto papildomai dar kartą pasinaudoti dušu.

 

  1. Suimtieji ir nuteistieji turi teisę į saugią gyvenamąją aplinką, kurią, be kita ko, užtikrina higienos reikalavimų laikymasis. Higienos reikalavimų turi laikytis tiek pati laisvės atėmimo įstaiga, tiek suimtieji / nuteistieji.

Pažymėtina, kad pareiga sudaryti sąlygas suimtiesiems / nuteistiesiems palaikyti asmeninę higieną tenka laisvės atėmimo įstaigai, t. y., ji turi užtikrinti, kad suimtieji / nuteistieji turės tinkamas sąlygas nusiprausti. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą (šios pažymos 7, 10, 11 punktai), suimtiesiems ir nuteistiesiems turi būti sudaromos sąlygos ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu.

LVAT yra pabrėžęs, kad sveiką gyvenamąją aplinką, be kita ko, užtikrina higienos reikalavimų laikymasis.

Administraciniuose teismuose vertinama tiek pačios laisvės atėmimo įstaigos tvarkingumas, tiek galimybės nuteistajam palaikyti asmeninę higieną.

Pažymėtina, jog tinkamos higienos laisvės atėmimo vietose užtikrinimas yra viena iš Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatų laikymosi sąlygų (šios pažymos 14 punktas).

 

  1. ŠTI pareigūnų teigimu, Šiaulių TI vadovaujasi Suimtųjų ir nuteistųjų vedimo laiko sanitariniam švarinimui grafiku bei kitais teisės aktais, kuriuose reglamentuota, kad suimtiesiems turi būti suteikta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti pirtimi arba dušu (šios pažymos 4 punktas).

 

  1. Pažymėtina, kad, pagal Europos kalėjimų taisyklių 19.4 punktą, kiekvienas kalinys turėtų galėti praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau, jei reikalinga). Tai reiškia, kad, esant objektyvioms priežastims, laisvės atėmimo vietoms tenka pareiga sudaryti sąlygas suimtiesiems / nuteistiesiems pasinaudoti dušu tiek kartų, kiek tai yra reikalinga, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai.

Pagal kartu su ŠTI atsakymu pateiktą suimtųjų ir nuteistųjų vedimo laiko sanitariniam švarinimui grafiką nustatyta, kad įstaigoje laikomi asmenys dušu gali pasinaudoti pirmadieniais–penktadieniais nuo 8 iki 11.30 val. ir nuo 12.30 iki 16.30 val. (penktadieniais – iki 15.15 val.).

Atkreiptinas dėmesys, kad grafike nenurodoma, kokie konkretūs asmenys (kelinto būrio, grupės ar pan.) ir kuriuo laiku yra vedami nusiprausti ir kiek asmenų per dieną gali pasinaudoti dušu. Toks vidaus teisinis reglamentavimas Seimo kontrolieriui kelia pagrįstų abejonių, kodėl grafike yra numatytas toks konkretus laikas, kodėl praustis skirto laiko negalima pailginti ir / arba pakeisti, susiejant su suimtųjų ir nuteistųjų realiu poreikiu nusiprausti po sporto užsiėmimų?

Seimo kontrolieriaus nuomone, suimtųjų ir nuteistųjų vedimo sanitarinio švarinimo procedūrai grafike nustatytas laikas praustis yra patogus tik Šiaulių TI dirbantiems pareigūnams, bet netenkinantis suimtųjų / nuteistųjų realaus poreikio palaikyti tinkamą asmens higieną.

Seimo kontrolieriaus vertinimu, Šiaulių TI turėtų stengtis padėti suimtiesiems / nuteistiesiems palaikyti kuo efektyvesnę asmeninę higieną, sudaryti palankesnes sąlygas kuo dažniau pasinaudoti dušu, kad būtų užtikrinti higienos normų bei Europos kalėjimų taisyklių reikalavimai.

Skundo tyrimo metu ŠTI pareigūnai pripažino, kad nesudaro jų įstaigoje esantiems asmenims (įskaitant Pareiškėją) galimybės praustis dažniau nei vieną kartą per savaitę, nes neturi šiam poreikiui patenkinti reikalingo skaičiaus dušinių ir negali jų įrengti, kadangi ŠTI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą; būtų reikalinga atlikti pastatų rekonstrukciją ir patalpų kapitalinį remontą; kaip teigia Šiaulių TI atsakingi asmenys, suimtieji / nuteistieji turi galimybę apsiprausti savo kamerose.

Seimo kontrolierius tokią Šiaulių TI pareigūnų poziciją vertina kritiškai, nes:

20.1. Seimo kontrolierius jau ne kartą yra gavęs skundų dėl ŠTI nesudaromų sąlygų papildomai nusiprausti po dušu ir nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareigūnai apskritai būtų ėmęsi priemonių spręsti nepakankamo dušinių skaičiaus klausimą arba / ir organizuoti įstaigos darbą taip, kad į esamas dušines įstaigoje laikomi suimtieji / nuteistieji būtų nuvedami dažniau, pvz., po sporto užsiėmimų;

20.2. dalies kūno apiprausimas kamerose šaltu vandeniu negali būti prilyginamas viso kūno prausimui duše, nes tai neužtikrina tinkamo asmens higienos palaikymo, ypač atsižvelgiant į Lietuvos klimatines sąlygas;

20.3. ne visais atvejais objektyvios priežastys (pavyzdžiui, būtinybė nusiprausti po sporto užsiėmimų), kai būtina pasinaudoti dušu, sutaps su asmens atvykimu į ŠTI, kai asmeniui siūloma papildomai pasinaudoti dušu, todėl išlieka nepagrįstai didelė tikimybė, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms nebus užtikrinamas tinkamas higienos reikalavimų laikymasis.

 

  1. Visos šios Skundo dalies tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad ŠTI neužtikrina įstaigoje esantiems suimtiesiems / nuteistiesiems (įskaitant Pareiškėją) sąlygų palaikyti švarą ir asmens higieną, ypač jei susiklosto neplanuota situacija, kai suimtiesiems / nuteistiesiems (įskaitant Pareiškėją) dėl objektyvių priežasčių reikalinga pasinaudoti dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę (pavyzdžiui, po sporto užsiėmimų).

Dėl šios priežasties darytina išvada, kad Šiaulių TI pareigūnai (nors formaliai veikia pagal galiojančius teisės aktus) nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad asmenys, taip pat ir Pareiškėjas, galėtų tinkamai užtikrinti asmens higieną po sporto, todėl, Seimo kontrolieriaus nuomone, būtų tikslinga peržiūrėti galiojantį teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims būtų leidžiama pasinaudoti dušu po sporto, taip pat sudarytos sąlygos nusiprausti duše dažniau nei vieną kartą per savaitę.

Atsižvelgiant į tai Skundo dalis dėl ŠTI pareigūnų veiksmų (neveikimo), nesudarant tinkamų sąlygų pasinaudoti dušu, yra pagrįsta.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ŠTI direktoriui rekomenduotina imtis priemonių ir apsvarstyti galimybę keisti suimtųjų ir nuteistųjų vedimo sanitariniam švarinimui grafiką taip, kad būtų suteikta papildoma galimybė nusiprausti.

 

Dėl KD pareigūnų veiksmų (neveikimo),

galimai netinkamai išnagrinėjus Pareiškėjo kreipimusis

 

  1. Pareiškėjas skundžiasi, kad 2020-08-19 ir 2020-09-09 kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl negalėjimo Šiaulių TI nusiprausti po dušu po sporto užsiėmimų ir gavo 2020-09-03 raštą Nr. 2S-3164 ir 2020-09-29 raštą Nr. 2-S-3516; jo teigimu, KD atsakymai formalūs ir nepagrįsti.

 

  1. Nagrinėdamas pareiškėjų skundus KD, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų, išsamumo principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį, ir objektyvumo principo, kuris reiškia, kad oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Pažymėtina, kad LVAT, atskleisdamas objektyvumo principo turinį, 2011 m. balandžio 19 d. nutartyje konstatavo, jog laisvės atėmimo institucijų, t. y., ir Kalėjimų departamento, sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis grįsti sprendimo motyvai.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2020-08-19 ir 2020-09-09 Pareiškėjas raštu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl ŠTI pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su galimybėmis papildomai pasinaudoti dušu po sporto užsiėmimų. Į šiuos Pareiškėjo kreipimusis buvo atsakyta KD 2020-09-03 raštu Nr. 2S-3164 ir 2020-09-29 raštu Nr. 2-S-3516, kuriuose nurodoma, kad Šiaulių TI pareigūnai savo veiksmais (neveikimu) nepažeidė jo teisių arba teisės aktų reikalavimų.

Kalėjimų departamento atsakingi asmenys atsakė į Pareiškėjo keliamus klausimus ir nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis pagrindė atsakymus.

Šie KD nurodyti faktai ir argumentai nesutampa su Seimo kontrolieriaus šios pažymos išvadomis, todėl manytina, kad KD pareigūnai, vertindami situaciją, formaliai pripažino ją tinkama, tačiau nepakankamai įsigilinę į Pareiškėjo keliamą klausimą.

Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad, vertindami Šiaulių TI susiklosčiusią situaciją dėl nesudaromų sąlygų palaikyti asmens higieną, Kalėjimų departamento pareigūnai neatsižvelgė į specifines aplinkybes, susijusias su poreikiu palaikyti tinkamą higieną pasportavus, ir jų nevertino.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl KD pareigūnų veiksmų (neveikimo), formaliai išnagrinėjus Pareiškėjo kreipimąsi, tačiau neįvertinus situacijos individualiai, laikytina pagrįsta.

Pažymėtina, kad, nors teisės aktais nuteistiesiems / suimtiesiems numatyta teisė praustis daugiau nei vieną kartą per savaitę, Seimo kontrolieriaus praktika ir skundų dėl šios problemos skaičius rodo, kad įkalinimo įstaigos vis dėlto neatsižvelgia į suimtųjų ir nuteistųjų asmens higienos poreikį ir prausimosi poreikį dažniausia vertina formaliai, leisdamos pasinaudoti dušu teisės aktuose nustatytu minimaliu dažnumu – vieną kartą per savaitę.

Atsižvelgiant į tai, KD direktoriui rekomenduotina apsvarstyti ir įvertinti teisinio reglamentavimo tobulinimo galimybę, užtikrinant nuteistųjų teisę į tinkamą asmens higieną ir galimybę praustis duše ne rečiau nei du kartus per savaitę, kaip tai rekomenduojama Europos kalėjimų taisyklėse bei imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjų skundai būtų tiriami atidžiai, įvertinant visas skunde nurodytas individualias aplinkybes.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, nusprendžiama X Skundo dalį dėl ŠTI pareigūnų veiksmų (neveikimo), nesudarant sąlygų pasinaudoti dušu po sporto, pripažinti pagrįsta.

 

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, nusprendžiama X Skundo dalį dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai išnagrinėjus jo kreipimąsi, pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Šiaulių TI direktoriui rekomenduotina:

imtis priemonių ir apsvarstyti galimybę keisti suimtųjų bei nuteistųjų vedimo sanitariniam švarinimui grafiką taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos tinkamai palaikyti asmens higieną, t. y., nusiprausti (ir) po sporto užsiėmimų.

 

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 8 ir 17 punktais, Kalėjimų departamento direktoriui rekomenduotina:

29.1 apsvarstyti ir įvertinti teisinio reglamentavimo tobulinimo galimybę, užtikrinant nuteistųjų teisę į tinkamą asmens higieną ir galimybę praustis duše ne rečiau nei du kartus per savaitę, kaip tai rekomenduojama Europos kalėjimų taisyklėse;

29.2. imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjų skundai būtų tiriami atidžiai, įvertinant visas skunde nurodytas aplinkybes, o pareiškėjams teikiami atsakymai būtų išsamūs, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierius                                                                                           Augustinas Normantas