PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ŠIAULIŲ TARDYMO IZOLIATORIŲ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama ir – ŠTI, Šiaulių TI) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai neužtikrinant telefoninių pokalbių su advokatu konfidencialumo (toliau vadinama ir – Skundas).

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma, kad „lapkričio 24 d. apie 18 val. buvau išvestas iš kameros skambinti taksofonu. Skambinau iš taksofono aparato, kuris yra šalia stalo (30–50 cm.) prie kurio dažnai sėdi pareigūnai. […]. Aš kalbėjau su savo advokatu ir namiškiais. Pareigūnė sėdėdama šalia manęs klausėsi pokalbių, kurių neįmanoma nesiklausyti, o tai griežtai draudžia LR įstatymai, nei mano ir advokato pokalbio negali klausytis, jis turi būti konfidencialus. Dėl tokių pareigūnės veiksmų kreipiausi su skundu į ŠTI direktorių. Tačiau direktorius mano skundo neišnagrinėjo objektyviai ir nešališkai, rėmėsi tik pareigūnės paaiškinimu ir pažeidimų nenustatė“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2021 m. sausio 5 d. raštu Nr. 4D-2020/1-1640/3D-23 kreipėsi į ŠTI, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2021 m. sausio 29 d. Seimo kontrolierius gavo ŠTI 2021 m. sausio 29 d. raštą Nr. 14-1091.

Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:

4.1. „Pažymime, kad pareigūnai suimtųjų (nuteistųjų) pokalbių nesiklauso, nepriklausomai nuo abonento, kuriam skambinama, ar tai advokatas, ar bet kuris kitas asmuo. Pareigūnai, atlikdami savo tiesiogines pareigas, vykdo nuolatinę tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų priežiūrą, užtikrinant suimtųjų (nuteistųjų) saugumą bei elgesio kontrolę, pvz., kad pokalbio metu suimtieji (nuteistieji) netriukšmautų, nevartotų necenzūrinių žodžių“;

4.2. „Pareiškėjui pagal jo 2020-11-24 prašymą […] tą pačią dieną apie 18.00 val. skambutis buvo suteiktas […]. Ar Pareiškėjas skambino advokatui, nėra žinoma, kadangi jo pateiktame prašyme nėra nurodytas adresatas bei abonento telefono numeris. Suimtasis galėjo skambinti bet kokiu jam pageidaujamu telefono numeriu“;

4.3. „Pažymime, kad trečio aukšto koridoriuje yra įrengti trys telefonų aparatai, iš kurių galima skambinti ir kalbėti. Šiaulių TI telefono aparatai nuo pareigūno darbo vietos yra nutolę nuo 70 cm iki 400 cm atstumu. Atsižvelgiant į tai, kiek tuo metu yra laisvų telefono aparatų, suimtajam (nuteistajam) leidžiama pasirinkti, kuriuo telefono aparatu nori naudotis […].“

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucija):

31 straipsnis – „Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.“

6. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (SVĮ):

14 straipsnis. Suimtųjų teisė susitikti su gynėju – „1. Suimtasis turi teisę susitikti su savo gynėju. Susitikimų skaičius ir trukmė neribojami. 2. Suimtųjų susitikimų su savo gynėju metu turi būti užtikrinamas suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumas“;

16 straipsnis. Suimtųjų teisė susirašinėti – „1. Suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų. Tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat suimtųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiško gavimo dienos. […]. 4. Siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys suimtieji. Jeigu suimtasis pageidauja susirašinėti su savo gynėju, bet asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ir popieriui įsigyti ir jų prašo, tardymo izoliatoriaus administracija privalo aprūpinti jais suimtąjį iš šios įstaigos lėšų“;

23 straipsnis. Suimtųjų teisė paskambinti telefonu – „1. Tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. […]. Šioje dalyje nurodyti suimtųjų teisės paskambinti telefonu apribojimai netaikomi suimtųjų telefoniniams pokalbiams su savo gynėju. 2. Suimtųjų telefoninių pokalbių su savo gynėju metu turi būti užtikrinamas suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumas.“

7. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (Taisyklės):

37 punktas – „Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija“;

39 punktas – „Paprastai suimtiesiems per dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, suimtiesiems tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) administracija gali leisti skambinti ir kalbėti telefonu dažniau“;

41 punktas – „Jeigu skambindamas telefonu nuteistasis (suimtasis) pažeidžia skambinimo tvarką, pataisos pareigūnas jį įspėja. Jei šis pažeidimas pakartojamas ar padaromas naujas skambinimo tvarkos pažeidimas, pataisos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ir surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriui“;

42 punktas – „Nutrauktas telefoninis pokalbis laikomas įvykusiu“;

101 punktas – „Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) susitikti su advokatu (gynėju) darbo dienomis įstaigos administracijos darbo laiku.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m vasario 12 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, nurodyta:

8.1. „Pažymėtina, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis“;

8.2. „Iš Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla įstatymų leidėjo pareiga įstatymais sukonkretinti, kaip įgyvendinama ši asmens konstitucinė teisė. Nustatydamas šį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.“

Tyrimo išvados

9. Skunde nurodoma, kad ŠTI nėra užtikrinamas suimtųjų, įskaitant ir Pareiškėją, telefoninių pokalbių su gynėju konfidencialumas.

10. Konstitucijos 31 straipsnyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atskleisdamas šio straipsnio turinį, savo jurisprudencijoje konstatavo, jog asmens teisė į gynybą ir turėti advokatą yra absoliuti ir suponuojanti įstatymų leidėjo pareigą užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią teisę būtų reali (šios pažymos 8 punktas).

Suimtieji teisę turėti advokatą įgyvendina SVĮ ir Taisyklėse (šios pažymos 6, 7 punktai) nustatyta tvarka, t. y., suimtieji turi teisę susitikti su savo gynėju darbo dienomis pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracijos darbo laiku; šių susitikimų dažnis ir trukmė nėra ribojami; taip pat suimtieji turi teisę gynėjui paskambinti telefonu (internetine telefonija); paprastai suimtiesiems per dieną skambinti ir kalbėti telefonu su pasirinktais asmenimis, tarp jų ir gynėju, leidžiama vieną kartą (esant galimybėms, skambinti ir kalbėti telefonu galima ir dažniau); be to, suimtieji su gynėju gali bendrauti laiškais; tokiu atveju pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija turi pareigą nemokius suimtuosius aprūpinti vokais, pašto ženklais, rašymo priemonėmis ir popieriumi. Nepaisant to, kuriuo būdu (susitikimų metu, telefonu, laiškais) suimtasis bendrauja su gynėju, teisės aktai imperatyviai nustato, kad visais atvejais turi būti užtikrinamas suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumas.

11. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjas kreipėsi į ŠTI direktorių prašydamas trumpalaikį pasimatymą pakeisti į tris papildomus skambučius, kuriuos jis pageidavo atlikti prašymo pateikimo dieną. Pirmiau nurodytame prašyme nebuvo įvardyti asmenys (nurodyti abonentų numeriai), kuriems Pareiškėjas pageidauja skambinti. Tą pačią dieną,
    18.00 val., Pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ir jam buvo sudaryta galimybė paskambinti.

Duomenų, patvirtinančių, kad 2020 m. lapkričio 24 d. 18.00 val. Pareiškėjas skambino savo gynėjui, nebuvo gauta. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju ŠTI pareigūnai privalėjo imtis papildomų priemonių, siekiant užtikrinti Pareiškėjo ir jo gynėjo telefoninio pokalbio konfidencialumą, bet savo pareigos neįvykdė.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skunde nurodyti teiginiai dėl ŠTI neužtikrinamo suimtojo ir jo gynėjo telefoninių pokalbių konfidencialumo nebuvo patvirtinti, todėl Skundas pripažintinas nepagrįstu.

Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas Pareiškėjo teisių pažeidimo faktas, Seimo kontrolieriui susirūpinimą kelia aplinkybė, jog ŠTI trečiojo aukšto koridoriuje įrengti telefono aparatai nuo pareigūno darbo vietos yra nutolę nuo 70 cm iki 400 cm atstumu, t. y., pareigūno darbo vieta yra gana arti suimtųjų (nuteistųjų), kurie naudojasi pirmiau nurodytais telefonų aparatais, buvimo vietos. Ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad ŠTI pareigūnai gali atsitiktinai nugirsti suimtojo (nuteistojo) ir jo gynėjo konfidencialų pokalbį.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau vadinama ir – EŽTT) savo praktikoje (Insanov prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 16133/08; Chodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, peticijų Nr. 11082/06 ir 13772/05) yra nustatęs Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama ir – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkto pažeidimus dėl to, kad pareiškėjai teismo posėdžio metu buvo laikomi metaliniuose narvuose, apsuptuose apsaugos darbuotojų, kurie galėjo nugirsti žodinį kaltinamųjų ir jų advokatų bendravimą, o tai, EŽTT nuomone, yra neleistina, net jeigu tai nutiko atsitiktinai.

Siekdamas užkirsti kelią pirmiau nurodytiems Konvencijos pažeidimams, Seimo kontrolierius ŠTI direktoriui rekomenduoja ateityje imtis papildomų priemonių, siekiant užtikrinti suimtojo (nuteistojo) ir jo advokato (gynėjo) telefoninio pokalbio konfidencialumą tais atvejais, kai yra žinoma (iš suimtojo (nuteistojo) kreipimosi turinio arba informacija apie tai yra gauta kitais būdais), kad suimtasis (nuteistasis) ketina telefonu bendrauti su savo advokatu (gynėju).

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 2 punktu, nusprendžiama X Skundą dėl ŠTI pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant telefoninių pokalbių su advokatu konfidencialumo, atmesti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius ŠTI direktoriui Sauliui Rajunčiui rekomenduoja ateityje imtis papildomų priemonių, siekiant užtikrinti suimtojo (nuteistojo) ir jo advokato (gynėjo) telefoninio pokalbio konfidencialumą tais atvejais, kai yra žinoma (iš suimtojo (nuteistojo) kreipimosi turinio arba informacija apie tai yra gauta kitais būdais), kad suimtasis (nuteistasis) ketina telefonu bendrauti su savo advokatu (gynėju).

15. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius                                                                                           Augustinas Normantas