PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ŠIAULIŲ TARDYMO IZOLIATORIŲ
Dokumento numeris | 4D-2021/1-1372 |
---|---|
Data | 2022-02-18 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ŠIAULIŲ TARDYMO IZOLIATORIŲ |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2021 m. lapkričio 11 d. gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama ir – Šiaulių TI) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai prieš jį nepagrįstai naudojant specialiąsias priemones (toliau vadinama– Skundas).
- Pareiškėjas Skunde nurodė:
2.1. „Šiaulių TI administracija nuo 2021-10-19 paskyrė spec. priemones, t. y. iš gyvenamosios kameros mane išveda tik uždėjus ant rankų antrankius ir taip kiekvieną dieną“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „[…] šiuo atveju spec. priemonės prieš mane naudojamos visiškai nepagrįstai, aš jokio pavojaus nei sau, nei kitiems asmenims […] sveikatai ar gyvybei nekeliu. […] vidaus tvarkos taisyklių aš nepažeidinėju, su pareigūnais elgiuosi pagarbiai ir mandagiai, drausmės pažeidimų neturiu daugiau nei pusantrų metų.“
- Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierius 2021 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 4D-2021/1-1372/3D-2659 kreipėsi į Šiaulių TI dėl informacijos pateikimo. Šiaulių TI 2021 m. gruodžio 1 d. atsakymu
Nr. 14-11808 Seimo kontrolieriui pateikė toliau nurodytą informaciją:
4.1. „Informuojame, kad 2021 m. spalio 11 d. Šiaulių TI iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) gautas raštas
Nr. 2G-3670, dėl Pareiškėjo išreikštų grasinimų. 2021 m. rugsėjo 6 d. rašytame prašyme į Kalėjimų departamentą Pareiškėjas nurodė, kad jei nebus pervežtas į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrąjį sektorių tolimesnės bausmės atlikimui, būdamas Šiaulių TI padarys naują sunkų nusikaltimą.
Todėl siekiant iš anksto užkirsti kelią galimoms grėsmėms, sumažinti įstaigos darbuotojų, kitų suimtųjų (nuteistųjų) užpuolimo tikimybę, 2021 m. spalio 13 d. vykusio komisijos posėdžio metu svarstytas Pareiškėjo elgesys bausmės atlikimo metu. Komisija, atsižvelgusi į posėdžio metu pateiktą dokumentinę medžiagą, aktualią sprendimo priėmimui, vienbalsiai nusprendė, išvedant iš gyvenamosios patalpos, taikyti Pareiškėjui specialiąją priemonę – antrankius. Toks komisijos sprendimas pagrįstas ir motyvuotas faktais, nurodytais dokumentinėje medžiagoje. Šiaulių TI direktorius, atsižvelgęs į motyvuotus minėtos komisijos siūlymus, pagrįstus dokumentine medžiaga, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 ,,Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, VIII skyriaus trečio skirsnio 174 ir 175 punktų, XI skyriaus antro skirsnio 230 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo IV skyriaus 11 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalies 1 punktu, 2021 m. spalio 19 d. parengė įsakymą Nr. 55-11, dėl Pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą, priimdamas sprendimą išvedant iš gyvenamosios patalpos taikyti specialiąją priemonę – antrankius. Antrankių panaudojimo tikslingumą komisijoje svarstant Pareiškėjo prašymu kas 3 mėnesius arba pasikeitus aplinkybėms, jei nustatoma, kad Pareiškėjas nebekelia grėsmės“;
4.2. „2021 m. spalio 19 d. su minėtu įsakymu ir apie taikytinus papildomus režimo reikalavimus Pareiškėjas supažindintas pasirašytinai. Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 ,,Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, XI skyriaus antro skirsnio 230 punkto nuostatos neįpareigoja Šiaulių TI administracijos Pareiškėjui pateikti įsakymo ir su įsakymu susijusios dokumentinės medžiagos kopijų. Pažymime, kad vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo Kalėjimų departamente išlaidų atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2018-11-28 įsakymo
Nr. V-519 kartu su vėlesniais pakeitimais (2019-01-22 įsakymo Nr. V-32), nuostatomis pareiškėjas turi teisę gauti norimų dokumentų kopijas“;
4.3. „Informuojame, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą t. y. grasino bei įžeidinėjo Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus veiklos adresu Šiaulių TI medicinos darbuotoją (2021-11-22 tarnybinio pranešimo Nr. 79-428, 2021-11-22 tarnybinio pranešimo Nr. 79-429 ir 2021-11-30 Drausmės komisijos posėdžio protokolo išrašo kopijos pridedamos).
- Prie Šiaulių TI atsakymo buvo pateikta:
– Komisijai teiktos dokumentinės medžiagos kopijos;
– 2021-10-19 Šiaulių TI direktoriaus įsakymo dėl nuteistojo X įrašymo į linkusių užpulti įskaitą kopija;
– 2021-11-22 tarnybinio pranešimo Nr. 79-428, 2021-11-22 tarnybinio pranešimo
Nr. 79-429 ir 2021-11-30 Drausmės komisijos posėdžio protokolo išrašo kopijos.
- Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr.XIV-719 Erika Leonaitė nuo 2021 m. gruodžio 7 d. paskirta Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti, tuomečio Seimo kontrolieriaus pradėtą tyrimą dėl Pareiškėjo Skunde nurodytų aplinkybių atliko ir tyrimo išvadas dėl jo teikia Seimo kontrolierė E. Leonaitė.
Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai
- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama ir – VAĮ):
7.1. 10 straipsnis. Administracinių sprendimų priėmimas – „5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:
1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas;
2) administracinio sprendimo data;
3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;
4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;
5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;
6) administracinio sprendimo motyvai;
7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką;
8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
- Administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Kai administracinis sprendimas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, sprendimo pasirašymui prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje.”
7.2. 13 straipsnis. Administracinio sprendimo įteikimas (paskelbimas) – „1. Asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą, pateikiant tokio sprendimo kopiją, ar, esant poreikiui apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. Atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu, pranešant apie priimtą administracinį sprendimą.“
- Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau vadinamas – Pataisos pareigūnų veiklos įstatymas):
11 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos – „1. Prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. 2. Pataisos pareigūnai turi teisę naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą. 3. Prievartą pataisos pareigūnai turi teisę naudoti šiais atvejais: 1) saugodamiesi ar siekdami apsaugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai; 2) kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie priešinasi); 3) atremdami kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdami šiuos objektus susigrąžinti; 4) atremdami Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimus; 5) patekdami į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat kai jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką; 6) užkirsdami kelią nusikalstamai veikai; 7) ypatingos situacijos (nuteistųjų ar suimtųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais) metu. 4. Pataisos pareigūnai turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis; 2) konvojuodami arba pristatydami į policijos įstaigą ar kitą instituciją ar įstaigą asmenis, atlikdami šių asmenų apžiūrą. 5. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.“
- Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtos rekomendacijos šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau vadinama – Europos kalėjimų taisyklės) aktualios nuostatos:
68.2. „Atrankiai, tramdomieji marškiniai ir kitos kūno tramdymo priemonės gali būti naudojamos tik esant šioms aplinkybėms:
[…]
- vadovo įsakymu, jei kiti kontrolės metodai nepadeda, siekiant neleisti kaliniui sužaloti save ar kitus, arba sugadinti turtą. Tokiais atvejais vadovas turi nedelsdamas informuoti praktikuojantį gydytoją ir pranešti aukštesniajai valdžios institucijai.“
68.3. „Suvaržymo priemonės neturi būti taikomos ilgiau, negu tai būtina.“
- Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau vadinama – Instrukcija):
– 230 punktas – „Suimtajam (nuteistajam) užpuolus įstaigos darbuotojus, kitą suimtąjį (nuteistąjį) ar bandžius, turint ketinimų tai padaryti arba grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis, visa surinkta medžiaga apie įvykį teikiama šiems klausimams svarstyti sudarytai komisijai. Į komisijos posėdį pristatomas svarstomas suimtasis (nuteistasis), kuriam komisijos pirmininkas praneša apie priimtą sprendimą siūlyti (arba ne) įstaigos direktoriui įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į linkusiųjų užpulti įskaitą. Jei įstaigos direktorius pritaria komisijos siūlymui įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į linkusiųjų užpulti įskaitą, šį sprendimą patvirtina įsakymu. Suimtasis (nuteistasis) pasirašytinai supažindinamas su jam taikomais papildomais režimo reikalavimais. Komisijos posėdžių protokolų ir įstaigos direktoriaus įsakymų išrašai (arba įsakymų ir protokolų kopijos arba nuorašai), su kuriais supažindinami suimtieji (nuteistieji), įrašyti į linkusiųjų užpulti įskaitą, jiems pasirašius, saugomi jų asmens bylose“;
– 234 punktas – „Suimtiesiems (nuteistiesiems), linkusiems užpulti, taikomi šie papildomi režimo reikalavimai:
234.1. gali būti nesuteikiama teisė išvykti už įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, taip pat teisė parvykti į namus;
234.2. draudimas dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už įstaigos teritorijos ribų;
234.3. įpareigojimas ant viršutinių drabužių privalomai nešioti kortelę su vardu ir pavarde, nuotrauka ir rudos spalvos įstriža juosta (išskyrus suimtuosius)“;
– 235 punktas – „Suimtojo (nuteistojo) buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą komisija svarsto suimtojo (nuteistojo) prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į įskaitą suimtasis (nuteistasis) atsisakė sumanymo užpulti, Saugumo valdymo skyriaus pataisos pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, įstaigoje dirbantis kriminalinės žvalgybos pataisos pareigūnas pateikia pažymą, psichologas – charakteristiką komisijai dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo. Nusprendusi, kad yra pagrindas suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos, komisija teikia siūlymą įstaigos direktoriui, išbraukti suimtąjį (nuteistąjį) iš linkusiųjų užpulti įskaitos, parengdama įsakymo dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos projektą. Tarnybinis pranešimas, pažyma, charakteristika, posėdžio protokolo išrašas ir direktoriaus įsakymo išrašas (arba įsakymo ir protokolo kopijos arba nuorašai) saugomos suimtojo (nuteistojo) asmens byloje. Su įsakymu dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos pasirašytinai supažindinamas suimtasis (nuteistasis), išbrauktas iš šios įskaitos.“
Lietuvos Respublikos teismų praktika
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinamas ir – LVAT) sprendime nurodyta:
11.1. „Sistemiškai aiškinant BVK 120–121 straipsnius pažymėtina, jog tardymo izoliatoriaus pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius jiems siautėjant (BVK 121 str. 2 d. 1 p.), nuteistajam atsisakius sekti į baudos ar drausmės izoliatorių (BVK 121 str. 2 d. 2 p.), kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti (BVK 121 str. 2 d. 3 p.). Pareigūnai turi teisę ir įgaliojimus save bei kitus asmenis ginti nuo neteisėtų veiksmų ir šiuo tikslu pareigūnai gali panaudoti visas įstatyme nustatytas prievartos priemones ir jėgą būtinojo reikalingumo atveju, kiek to reikia jų pareigoms atlikti, jei norimų tikslų negalima pasiekti kitomis įtikinimo priemonėmis. Nurodytų BVK nuostatų konstrukcija taip pat leidžia teigti, kad specialiosios priemonės gali būti naudojamos tik išimtiniais, teisės aktų numatytais atvejais ir jų naudojimas privalo būti nutrauktas, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai. Nurodyto reguliavimo kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad taikant šias priemones turi būti gerbiamos asmens teisės, pareigūnai negali veikti nesilaikydami teisės aktų numatytų reikalavimų, negali būti piktnaudžiaujama suteikiamais įgaliojimais, asmenims tokioje situacijoje turi būti užtikrinamos Konstitucijos 21 straipsnyje, BVK 7 straipsnio 1 dalyje nurodomos deklaruojamos teisės, atsižvelgiama į tai, kad vykdant bausmę neturi būti siekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (2016-02-23 nutartyje (administracinė byla Nr. A-236-858/2016)“;
11.2. „ […] iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų taip pat kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą (šiuo aspektu žr. 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010).“
- Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje Bouyid prieš Belgiją (2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas) pažymėjo, kad, asmens laisvės atėmimo atveju arba tiesiog jam susidūrus su teisėsaugos pareigūnais, bet koks fizinės jėgos panaudojimas, jei jis nėra griežtai būtinas dėl šio asmens elgesio, žemina žmogaus orumą ir iš esmės nėra suderinamas su Konvencijos 3 straipsnyje numatyta teise.
Seimo kontrolierių darbo praktika
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2020 m. vasario 21 d. ataskaitoje
Nr. NŽTI-2019/1-1 „Dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių teisėsaugos pareigūnams savo veikloje taikant fizinę prievartą“ konstatuota:
„4. Dėl pareigūnų fizinės prievartos naudojimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų atitikties tarptautiniams žmogaus teisių standartams.
[…]
Visuotinai pripažįstama, kad, atlikdami savo pareigas, teisėtvarkos pareigūnai turi gerbti ir ginti žmogaus orumą, visų žmonių teises. Atlikdami savo pareigas pareigūnai pirmiausia turi taikyti nesmurtines poveikio priemones, o fizinę prievartą panaudoti tik tada, kai nesmurtinės priemonės yra neveiksmingos ir fizinio poveikio priemonės neišvengiamai būtinos pareigoms atlikti. Teisėsaugos pareigūnai tarptautiniu lygiu skatinami prieš suimtuosius arba sulaikytuosius prievartos nenaudoti, išskyrus atvejus, kuomet tai būtina siekiant užtikrinti visuomenės ir (ar) asmens saugumą
[…]
Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurių, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau – CPT) yra pažymėta, kad pareigūnai, naudodami specialiąsias priemones prieš asmenis, kurių laisvė yra apribota, turi paisyti būtinumo, proporcingumo, išankstinio perspėjimo apie ketinamas panaudoti fizinio poveikio priemones ir atsargumo principų. […]. Be to, fizinio poveikio priemonės turėtų būti naudojamos tik tuomet, kai kitos panaudotos švelnesnės poveikio priemonės, tokios kaip žodinis perspėjimas, pokalbis, įtikinėjimas, buvo neveiksmingos, arba tokiais atvejais, kai pareigūnas turi reaguoti nedelsdamas ir švelnesnėmis poveikio priemonėmis pasinaudoti objektyviai negali.
[…]
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad, asmens laisvės atėmimo atveju arba tiesiog jam susidūrus su teisėsaugos pareigūnais, bet koks fizinės prievartos panaudojimas, jeigu jis nėra griežtai būtinas dėl šio asmens elgesio, t. y. be jokių įrodymų, kad šis asmuo nepakluso pareigūnų nurodymams ir (arba) kėlė pavojų, žemina žmogaus orumą ir iš esmės prilygsta EŽTK 3 straipsniu draudžiamam kankinimui, nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui arba baudimui.“
Tyrimo išvados
- Pareiškėjas Skunde rašė, kad Šiaulių TI pareigūnai jo atžvilgiu galimai nepagrįstai naudoja specialiąsias priemones – antrankius.
- Prievartos priemonių panaudojimo pataisos pareigūnų veikloje sąlygos yra įtvirtintos Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnyje. Vadovaudamiesi įstatymo nustatytais kriterijais pataisos pareigūnai individualiai pagal įvykio aplinkybes turi įvertinti fizinės prievartos taikymo būtinybę, t. y. ar pavojus yra akivaizdus, neišvengiamas ir realus, koks yra asmens pavojingumo laipsnis (padaryto pažeidimo ar nusikaltimo pobūdis), jo psichinė ir sveikatos būklė. Tik nepadėjus įtikinimo priemonėms, pareigūnas turi pradėti naudoti silpniausio lygio prievartos priemones, o nepajėgdamas įgyti pažeidėjo paklusnumo proporcingai pažeidėjo pasipriešinimo lygiui didinti ir prievartos lygį.
Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurių, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) yra pažymėjęs, kad pareigūnai, naudodami specialiąsias priemones prieš asmenis, kurių laisvė yra apribota, turi paisyti būtinumo, proporcingumo, išankstinio perspėjimo apie ketinamas panaudoti fizinio poveikio priemones ir atsargumo principų. Be to, fizinio poveikio priemonės turėtų būti naudojamos tik tuomet, kai kitos panaudotos švelnesnės poveikio priemonės, tokios kaip žodinis perspėjimas, pokalbis, įtikinėjimas, buvo neveiksmingos, arba tokiais atvejais, kai pareigūnas turi reaguoti nedelsdamas ir švelnesnėmis poveikio priemonėmis pasinaudoti objektyviai negali.
- Iš Skundo tyrimo medžiagos nustatyta, kad 2021 m. spalio 19 d. Šiaulių TI direktorius parengė įsakymą Nr. 55-11, „Dėl nuteistojo X įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą“, priimdamas sprendimą išvedant Pareiškėją iš gyvenamosios patalpos taikyti specialiąją priemonę – antrankius. Kaip informavo Šiaulių TI, minėtas įsakymas parengtas atsižvelgiant į 2021 m. spalio 13 d. vykusio Drausmės komisijos posėdžio metu pateiktą siūlymą, dokumentinę medžiagą; taip pat, priimant sprendimą, remtasi 2021 m. spalio 11 d. Šiaulių TI iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautu raštu Nr. 2G-3670, dėl Pareiškėjo išreikšto grasinimo.
Šiaulių TI administracija Seimo kontrolierių informavo, kad sprendimas įrašyti Pareiškėją į linkusių užpulti įskaitą ir visuomet išvedant iš gyvenamosios patalpos taikyti jam specialiąją priemonę – antrankius buvo priimtas „siekiant iš anksto užkirsti kelią galimoms grėsmėms, sumažinti įstaigos darbuotojų, kitų suimtųjų (nuteistųjų) užpuolimo tikimybę“.
Šiaulių TI nepateikė duomenų, kurie patvirtintų sunkią Pareiškėjo psichikos būklę, t. y., jo nuolat keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams, be to, sprendžiant dėl Pareiškėjo teisių ribojimo, Drausmės komisijoje jis net nebuvo išklausytas (tik pokalbio su psichologe metu nurodė, kad grasinamą tekstą surašė siekdamas „suteikti prašymui daugiau svorio ir rimtumo“).
Atkreiptinas pareigūnų dėmesys, jog iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą.
Skundo tyrimo metu taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių, kad Šiaulių TI pareigūnai Pareiškėjo atžvilgiu pirmiausia būtų taikę švelnesnes poveikio priemones: žodinį perspėjimą, pokalbį, įtikinimą ir jos būtų buvusios neveiksmingos.
Šiaulių TI Seimo kontrolieriui pateikta informacija, kad Pareiškėjas 2021-11-22 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. grasino bei įžeidinėjo Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus medicinos darbuotoją, nevertintina, kadangi tai įvyko jau po to, kai 2021 m. spalio 19 d. buvo priimtas Šiaulių TI direktoriaus įsakymas „Dėl nuteistojo X įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą“ ir pradėta taikyti specialiąsias priemones – antrankius.
- Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Instrukcijos 234 punkte (šios pažymos 10 punktas) nustatytas baigtinis sąrašas papildomų režimo reikalavimų ir, kaip papildomas režimo reikalavimas, nėra numatytas nuolatinis antrankių naudojimas linkusiems užpulti suimtiesiems (nuteistiesiems) juos išvedant iš gyvenamosios patalpos.
EŽTT yra pažymėjęs, kad, asmens laisvės atėmimo atveju arba tiesiog jam susidūrus su teisėsaugos pareigūnais, bet koks fizinės prievartos panaudojimas, jeigu jis nėra griežtai būtinas dėl šio asmens elgesio, žemina žmogaus orumą ir nėra suderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.
Pažymėtina, kad Europos kalėjimų taisyklėse yra nustatyti suvaržymo priemonių naudojimo standartai – suvaržymo priemonės turėtų būti naudojamos tik kaip paskutinė priemonė, o jas taikant būtina laikytis proporcingumo principo. Kartu pabrėžiama, kad suvaržymo priemonių naudojimas negali priklausyti tik nuo kalėjimo administracijos.
- Įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes Seimo kontrolierė priėjo prie išvados, kad Šiaulių TI administracija, Pareiškėjo atžvilgiu priimdama sprendimą išvedant jį iš gyvenamosios patalpos nuolat taikyti specialiąsias priemones – antrankius (kaip papildomą režimo reikalavimą), nepakankamai įvertino individualias aplinkybes (sveikatos ir psichikos būklę), nesilaikė proporcingumo principo (netaikė silpnesnio poveikio prievartos priemonių), nevertino realaus asmens pasipriešinimo lygio, neišklausė Pareiškėjo paaiškinimų bei neveikė taip, kad padėtų Pareiškėjui spręsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iškilusius sunkumus.
Skundo dalis dėl nepagrįsto ir neteisėto specialiųjų priemonių – antrankių naudojimo yra pagrįsta.
Šiaulių TI direktoriui rekomenduotina atsižvelgus į tai, kas konstatuota šioje pažymoje, iš naujo įvertinti visas aplinkybes, kurios nebuvo įvertintos prieš priimant sprendimą išvedant Pareiškėją iš gyvenamosios patalpos nuolat taikyti specialiąsias priemones -– antrankius.
- Seimo kontrolierė pažymi, kad Seimo kontrolieriai jau ne kartą savo praktikoje yra atkreipę pareigūnų dėmesį (Seimo kontrolieriaus 2021-03-05 pažyma Nr. 4D-2020/1-1570, 2021-10-21 pažyma Nr. 4D-2021/1-693) į VAĮ nuostatą, kuri įtvirtina, jog asmeniui, kuriam administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą, pateikiant tokio sprendimo kopiją (šios pažymos 7 p.). Vadovaujantis šia nuostata Šiaulių TI administracija turėjo ne tik pateikti Pareiškėjui susipažinti Šiaulių TI direktoriaus įsakymą, bet ir įteikti jam šio įsakymo kopiją.
Nors Šiaulių TI atsakyme Seimo kontrolieriui pateikia informacija, kad Pareiškėjas supažindintas pasirašytinai su įsakymu ir kad Instrukcijos nuostatos neįpareigoja Šiaulių TI administracijos Pareiškėjui pateikti įsakymo kopijos, tačiau įteikti Pareiškėjui įsakymo (administracinio sprendimo) kopiją įpareigoja aukštesnio teisės akto (VAĮ) nuostatos.
Konstitucinis Teismas savo aktuose (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimuose) yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams. Todėl Šiaulių TI administracija, teikdama informaciją apie asmens atžvilgiu priimtą administracinį sprendimą, privalo vadovautis VAĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė rekomenduoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui užtikrinti, kad asmenys, dėl kurių yra priimami / priimti administraciniai sprendimai, apie juos būtų informuojami laikantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų; Kalėjimų departamento direktoriui rekomenduoja: tobulinti Instrukcijos nuostatas, kad jos atitiktų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia, kad X skundas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, tai yra dėl sprendimo taikyti jam specialiąsias priemones (antrankius) priėmimo, yra pagrįstas.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui rekomenduoja:
21.1. įvertinti visas aplinkybes, kurios nebuvo įvertintos prieš priimant 2021 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 55-11 (kaip konstatuota šioje pažymoje), ir priimti naują sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus bei žmogaus teisių standartus;
21.2. nutraukti nuolatinį antrankių naudojimą Pareiškėjui išvedant jį iš kameros prevenciniais tikslais ir taikyti specialiąsias priemones tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.
21.3. užtikrinti, kad asmenys, dėl kurių yra priimami / priimti sprendimai, apie jų turinį būtų informuojami laikantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Kalėjimų departamento direktoriui rekomenduoja:
22.1. imtis priemonių tobulinti Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos nuostatas, kad jos atitiktų Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus;
22.2. atkreipti pavaldžių institucijų dėmesį į šioje pažymoje konstatuotus suvaržymo priemonių nuteistiesiems taikymo pažeidimus.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė