PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2020/1-1529 |
---|---|
Data | 2021-02-18 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Augustinas Normantas |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas, pareiškėjas) skundą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama ir – PAGD arba departamentas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepateikiant tinkamų atsakymų į Pareiškėjo kreipimusis. 2020 m. gruodžio 15 d. buvo gautas Skundo papildymo raštas (toliau abu raštai vadinami ir – Skundas).
- Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:
„Aš taip pat domėjausi PAGD, kaip atsakingos institucijos už GPIS (reng. past. gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema) naudojimą, dėl susidariusios padėties (2020-11-05, Dėl GPIS naudojimo ne pagal paskirti.pdf). PAGD pateikė raštą (2020-11-25, Raštas X 11-23.adoc). Pažymiu, kad PAGD nurodytas tariamas mano teiginio netikslumas yra PAGD teksto interpretacijos klaida, nes aš citavau oficialią informaciją (https://www.lt72.lt/go.php/lit/Valstybes-lygio-ekstremaliosios-situacijos-rezimas, lt72-kopija.png). Kitaip sakant, ekstremali situacija nebuvo pasibaigusi ir nebuvo atsiradusi jokia nauja ekstremali situacija, kaip ir patys rinkimai taip pat nėra ekstremali situacija, tad, kaip ir VRM (reng. past. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija), taip ir aš, laikausi nuostatos, kad toks pranešimas buvo siųstas neteisėtai, taip ne tik pažeidžiant asmenų privatumą, griaunant pasitikėjimą GPIS sistema ir žlugdant pasitikėjimą Lietuva, kaip teisine valstybe, bet dar ir nepagrįstai švaistant valstybės lėšas šio išsiuntimo vykdymui […], o jau nekalbu apie PAGD nesugebėjimą užtikrinti sistemos apsaugą nuo neteisėto naudojimo, politinės propagandos tikslais […]. Iš PAGD rašto aišku, kad nebus aiškinamasi ir įvardinti bei įvertinti kaltieji ir nustatoma, koks nuostolis padarytas valstybei […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
- Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes ir „įvertinti ir pateikti pažymą, ar PAGD atsakė tinkamai – atliepiant į mano paklausimo klausimų turinį
(2020-11-05, Dėl GPIS naudojimo ne pagal paskirti.pdf ) raštu (2020-11-25, Raštas X 11-23.adoc ), o taip pat į klausimą (2020-10-12 d. Dėl GPIIS sužlugdymo.pdf) raštu (2020-10-20, rastas_ats_perspejimas.adoc) ar kokiais nors kitais raštais, kuriuos aš būčiau gavęs laikantis, atsakymui pateikti taikomo termino (berods, 20 d. d.)“.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierius 2020 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 4D-2020/1-1529/3D-3150 kreipėsi į PAGD, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2020 m. gruodžio 22 d. Seimo kontrolierius gavo 2020 m. gruodžio 22 d. PAGD raštą Nr. 9.4-2633.
Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:
4.1. „2020 m. spalio 12 d. departamentas (reng. past. PAGD) iš Vidaus reikalų ministerijos gavo paklausimą dėl pareiškėjo kreipimosi […], į kurį spalio 20 d. pagal kompetenciją atsakė“;
4.2. 2020 m. spalio 12 d. Pareiškėjo kreipimesi PAGD prašoma atsakyti „1.1. Ar jūs siuntėte ir kieno užsakymu […] pranešimą telefonu su rinkimų informacija (propaganda) ir 1855 paslaugos pasiūlymu? 1.2. Kokiu teisiniu pagrindu šį pranešimą siuntėte […]? […]. 1.3. Ar tvarkėte kokius nors mano asmens duomenis […] su tikslu siųsti šiam pranešimui? Jei taip, kokiu BDAR 6 str. numatytu teisėtu pagrindu? 1.4. Ar yra galimybė šia Jūsų paslauga (GPIS) naudotis ne tik valstybinėms įstaigoms su tikslu rinkimų informacijai siųsti, bet ir viešas paslaugas teikiantiems […] ar verslo subjektams […] su tikslu informuoti apie tai, kokiomis sąlygomis galima būtų naudotis jų paslaugomis […]?“;
4.3. 2020 m. spalio 20 d. PAGD rašte Nr. 9.4-2075 atsakoma: „š. m. spalio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojams išsiųsti pranešimą dėl rekomendacijų rinkimų metu sprendimą priėmė ir išsiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 22 str. 3 d. nustatyta, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją gyventojus civilinės saugos klausimais informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka, patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 1-230 […]. Taip pat departamentas informuoja, kad nekaupia ir netvarko asmens duomenų. Trumpieji pranešimai siunčiami teritoriniu principu, t. y. ne konkretiems abonentams, o tam tikrai teritorijai. Pažymėtina, kad Civilinės saugos įstatymo 2 str. 28 d. reglamentuota, kad perspėjimo sistema, skirta perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir išplatinama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turima arba joms skirta informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti“;
4.4. „Departamente šių metų lapkričio 5 d. elektroniniu paštu buvo gautas pareiškėjo laiškas […]. Pareiškėjui buvo atsakyta į […] kreipimąsi (2 priedas)“;
4.5. 2020 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjo kreipimesi į PAGD prašoma atsakyti: „1. Kiek (bent jau apytiksliai) mokesčių mokėtojams kainuoja vienos žinutės per GPIS išsiuntimas […]? […]. 2. Atsižvelgiant, kad PAGD pažadėjo visuomenei situaciją išanalizuoti, o taip pat gavo VRM ministrės pavedimą […] imtis skubių veiksmų, prašau atsakyti: kokių veiksmų ėmėtės ar bus imtasi ir kada? Ar buvo nustatyti 1) Vilniaus savivaldybės tarnautojai, kurie neteisėtai išsiuntė žinutes per GIPS?; 2) PAGD tarnautojai, kurie neužtikrino, kad GIPS nebūtų naudojamasi neteisėtu tikslu? Prašau įvardinti šiuos asmenis ir kokios priemonės buvo pritaikytos, jei buvo nustatyti nusižengimai ar piktnaudžiavimas. Jei nebuvo aiškinamasi tarnautojų atsakomybė, prašau pagrįsti tokio neveikimo priežastis. 3. […] prašau informuoti, ar pateiksite viešą paaiškinimą dėl susiklosčiusios situacijos ir kokių priemonių ėmėtės, kad pažeidėjai būtų identifikuoti, sulauktų deramo įvertinimo bei kokie bus atlikti veiksmai, kad tokia situacija daugiau nesikartotų? Jei toks paaiškinimas jau yra, prašau pateikti nuorodą į jį“;
4.6. 2020 m. lapkričio 25 d. PAGD rašte Nr. 9.4-2370 atsakoma (į 2020 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjo kreipimąsi): „Departamentas, įvertinęs susidariusią situaciją jau priėmė atitinkamus sprendimus dėl GPIS panaudojimo koordinavimo ir toliau siekdamas tobulinti gyventojams teikiamą perspėjimo paslaugą, tikslina aktualų reglamentavimą. Nuostatos dėl savivaldybių siunčiamų perspėjimo žinučių privalomo suderinimo su departamentu yra įtrauktos į Perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir informavimo civilinės saugos klausimais tvarkos aprašo […] projektą. Projektas bus tvirtinamas artimiausiu metu. Taip pat departamentas siekdamas, kad savivaldybių administracijos teiktų kokybišką paslaugą, nuolat konsultuoja jas GPIS klausimais, vykdo atsakingų asmenų mokymus.“
Tyrimui reikšmingi teisės aktai
- Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau vadinama ir – TGĮ; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.):
1 straipsnis „Įstatymo tikslas ir paskirtis“ – „1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jeigu šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti (toliau – šių subjektų asociacijos), regionų plėtros tarybų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką“;
3 straipsnis „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ – „1. Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis“;
4 straipsnis „Institucijos pareiga teikti dokumentus pareiškėjams“ – „1. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus“;
6 straipsnis „Dokumentų teikimo principai“ – „1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai“;
12 straipsnis „Prašymo pateikimas“ – „1. Pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą. Prašyme nurodo, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, adresą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, atstovo vardą ir pavardę (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir kontaktinius duomenis“;
14 straipsnis „Prašymo nagrinėjimo terminai“ – „1. Jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos“;
15 straipsnis „Atsisakymas pateikti dokumentus“ – „1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 2. Jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. Jeigu atsisakoma pateikti dokumentus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, pranešime nurodomas asmuo, kuriam priklauso intelektinės nuosavybės teisės, jeigu tas asmuo žinomas, arba nurodomas teisių turėtojas, iš kurio institucija yra gavusi pareiškėjo prašomus dokumentus.“
- TGĮ ( teisės akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.):
1 straipsnis „Įstatymo tikslas ir paskirtis“ – „1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jeigu šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti (toliau – šių subjektų asociacijos), regionų plėtros tarybų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką. […]. 4. Prašymų pateikimą ir nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas“;
3 straipsnis „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ – „1. Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis“;
4 straipsnis „Institucijos pareiga teikti dokumentus pareiškėjams“ – „1. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus“;
6 straipsnis „Dokumentų teikimo principai“ – „1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai.“
- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ):
11 straipsnis „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“
- Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Taisyklės):
5 punktas – „Prašymus ir skundus raštu galima pateikti tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į instituciją, atsiuntus prašymą ar skundą paštu arba elektroninėmis priemonėmis: elektroniniu būdu per specialiai tam sukurtą informacinę sistemą, faksu ar elektroniniu paštu“;
25 punktas – „Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos“;
35 punktas – „Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […] 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys“;
38 punktas – „Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“
Tyrimo išvados
- Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
9.1. dėl PAGD pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai atsakius į Pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. kreipimąsi;
9.2. dėl PAGD pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai atsakius į Pareiškėjo 2020 m. lapkričio 5 d. kreipimąsi.
Dėl PAGD pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai
netinkamai atsakius į Pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. kreipimąsi
- Skunde nurodoma, kad PAGD nepateikė Pareiškėjui informacijos, kurios jis prašė 2020 m. spalio 12 d. raštu.
- Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, asmuo, norėdamas gauti dokumentus (juose esančią informaciją), kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą. Prašyme nurodo, kokius dokumentus (juose esančią informaciją) ir kokiu būdu pageidauja gauti, savo vardą, pavardę ir kitus prašymo nagrinėjimui reikšmingus duomenis. Institucija, gavusi asmens prašymą, jį nagrinėja ir asmeniui pateikia visus pagal teisės aktus teiktinus prašymo turinį atitinkančius dokumentus (juose esančią informaciją) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos arba per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus (juose esančią informaciją) pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus (juose esančią informaciją), institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką (šios pažymos 5 punktas).
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. spalio 12 d. PAGD buvo gautas Pareiškėjo kreipimasis, kuriame prašoma atsakyti, kas siuntė pranešimą, kuriame pateikiama rinkimų informacija, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis šis pranešimas buvo išsiųstas, kokie Pareiškėjo asmens duomenys buvo renkami ir tvarkomi, siekiant išsiųsti pirmiau nurodytą pranešimą, kas ir kokiu tikslu gali naudotis GPIS.
PAGD 2020 m. spalio 20 d. rašte Nr. 9.4-2075 išsamiai teisės aktuose nustatytais terminais (nagrinėjamu atveju – per 6 darbo dienas) pateikiama Pareiškėjo prašoma informacija, t. y., nurodoma, kad pranešimą, kuriame rinkimų metu buvo teikiamos rekomendacijos, išsiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi (teisinis pagrindas), paaiškinama, kad PAGD nerenka ir nekaupia asmens, įskaitant ir Pareiškėjo, duomenų, GPIS paskirtis yra perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir išplatinti valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.
- Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl PAGD pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai atsakius į Pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. kreipimąsi yra nepagrįsta.
Dėl PAGD pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai
netinkamai atsakius į Pareiškėjo 2020 m. lapkričio 5 d. kreipimąsi
- Skunde nurodoma, kad PAGD nepateikė Pareiškėjui informacijos, kurios jis prašė 2020 m. lapkričio 5 d. raštu.
- Pagal TGĮ (šios pažymos 6 punktas) nustatytą teisinį reglamentavimą, institucijos privalo pareiškėjams teikti visus pagal teisės aktus teiktinus ir jų prašymo turinį atitinkančius dokumentus (juose esančią informaciją). Prašymų dėl informacijos gavimo pateikimą ir nagrinėjimą reglamentuoja VAĮ.
VAĮ įtvirtinta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose, tarp jų ir PAGD, taisykles tvirtina Vyriausybė. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad prašymai turi būti išnagrinėjami ir atsakymai į juos turi būti pateikiami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia atsakymą pagal jo turinį arba atsisako patenkinti minėtą prašymą. Atsakyme, kuriame atsisakoma patenkinti pareiškėjo prašymą pateikti informaciją, turi būti nurodomos atsisakymo suteikti prašomą informaciją priežastys ir asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (šios pažymos 7, 8 punktai).
16 Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjas kreipėsi į PAGD prašydamas atsakyti, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja vieno pranešimo per GPIS išsiuntimas, kokių veiksmų ketinama imtis, kad nepasikartotų situacija dėl neteisėtai per GPIS išsiųsto pranešimo, ar buvo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai, kurie neteisėtai išsiuntė pranešimą per GPIS, ir PAGD pareigūnai, kurie neužkirto kelio neteisėto pranešimo per GPIS išsiuntimui, kokie tai asmenys ir kokios priemonės jiems buvo taikytos už padarytus nusižengimus, ar ketinama pateikti viešą paaiškinimą dėl susiklosčiusios situacijos.
2020 m. lapkričio 25 d. PAGD atsakyme Nr. 9.4-2370 į Pareiškėjo 2020 m. lapkričio 5 d. kreipimąsi nurodoma, kad PAGD, įvertinęs susidariusią situaciją jau priėmė atitinkamus sprendimus dėl GPIS panaudojimo koordinavimo ir toliau siekdamas tobulinti gyventojams teikiamą perspėjimo paslaugą, tikslina aktualų reglamentavimą, įtraukiant į jį nuostatas dėl savivaldybių siunčiamų perspėjimo žinučių privalomo suderinimo su PAGD. Taip pat PAGD siekdamas, kad savivaldybių administracijos teiktų kokybišką paslaugą, nuolat konsultuoja jas GPIS klausimais, vykdo atsakingų asmenų mokymus, t. y., atsakoma į Pareiškėjo klausimą, kokių veiksmų ketinama imtis, kad nepasikartotų situacija dėl galimai neteisėtai per GPIS išsiųsto pranešimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad į kitus Pareiškėjo klausimus, iškeltus 2020 m. lapkričio 5 d. kreipimesi, nėra atsakoma, dėl jų nėra priimtas nei sprendimas informaciją pateikti, nei sprendimas atsisakyti ją pateikti, nenurodomos informacijos nepateikimo priežastys ir tokio atsakymo apskundimo tvarka. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Skundo teiginiai buvo patvirtinti.
- Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl PAGD pareigūnų veiksmų (neveikimo) netinkamai atsakius į 2020 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjo kreipimąsi yra pagrįsta.
PAGD direktoriui rekomenduotina pateikti išsamų atsakymą į 2020 m. lapkričio 5 d. kreipimąsi ir imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjams būtų pateikiama išsami informacija į jų kreipimusis arba priimamas sprendimas tokios informacijos nepateikti, nurodant šio sprendimo priėmimo priežastis bei jo apskundimo tvarką.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
- Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X
Skundo dalį dėl PAGD pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai atsakius į jo 2020 m. spalio 12 d. kreipimąsi atmesti.
- Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X
Skundo dalį dėl PAGD pareigūnų veiksmų (neveikimo) netinkamai atsakius į jo 2020 m. lapkričio 5 d. kreipimąsi pripažinti pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 14, 17 punktais, PAGD direktoriui Sauliui Greičiui rekomenduotina:
20.1. pateikti išsamų atsakymą į Pareiškėjo 2020 m. lapkričio 5 d. kreipimąsi, nurodant prašomą informaciją, arba, esant pagrindui, priimant sprendimą atsisakyti pateikti informaciją (paaiškinant tokio sprendimo priėmimo priežastis ir apskundimo tvarką);
20.2. imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjams būtų pateikiama išsami informacija į jų kreipimusis arba priimamas sprendimas tokios informacijos nepateikti, nurodant šio sprendimo priėmimo priežastis bei jo apskundimo tvarką.
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas