PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ POLICIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2021/1-542/628
Data 2021-07-12
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ POLICIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2021-04-13 ir 2021-04-30 gavo du X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundus dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Policijos departamentas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai išnagrinėjus jo 2021-03-25 ir 2021-03-30 kreipimusis.

 

  1. Pareiškėjas skunduose (toliau vadinama – Skundai), be kitų aplinkybių, nurodo:

2.1. Policijos departamentui išsiuntė „Pareiškimą. Padėką“, tačiau sulaukė atsakymo, kad jo raštas yra nesuprantamas, ir nebus nagrinėjamas, nors neaišku, kas tame rašte yra nesuprantama;

2.2. „Pareiškimas. Padėka“ Policijos departamente buvo gautas ir užregistruotas
2021-03-31, tačiau atsakyme jau nurodoma, kad atsakoma į 2021-04-01 gautą raštą;

2.3. Pareiškėjo raštas Policijos departamento atsakyme vadinamas skundu, nors, Pareiškėjo manymu, šis kreipimasis nėra skundas;

2.4. Policijos departamento atsakyme nenurodoma atsakymo parengimo data ir registracijos numeris, neišaiškinta atsakymo apskundimo Seimo kontrolieriui galimybė;

2.5. 2021-03-30 kreipėsi į Policijos departamentą su pareiškimu. Atsakymą parengė „Imuniteto valdyba“, nors jis kreipėsi į Policijos departamento generalinį komisarą, be to, be Pareiškėjo sutikimo jo kreipimasis vėl laikomas skundu. Atsakymas yra neišsamus, nenurodyta rašto apskundimo tvarka.

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo išsiaiškinti dėl Skunduose nurodytų aplinkybių.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos aplinkybės

 

  1. Iš Skundų tyrimui surinktos informacijos ir papildomų dokumentų nustatyta:

4.1. Pareiškėjas kreipėsi į Policijos departamentą su 2021-03-25 „Pareiškimu. Padėka“, kuris gautas ir užregistruotas 2021-03-31, Nr. 5-AP-372. Pareiškėjas kreipimesi išreiškė savo poziciją dėl įvairių teisėsaugos pareigūnų veiklos ir galimai neteisėtų jų veikų, konkrečių prašymų Policijos departamentui nesuformulavo.

4.2. Policijos departamentas, atsakydamas į 2021-03-25 Pareiškėjo kreipimąsi,
2021-04-01 rašte Nr. 5-S-5336 nurodė: „susipažinome su Jūsų skundu. Skundo turinys nesuprantamas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Įstatymas)
11 straipsnyje nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas jeigu jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti. Informuojame, kad vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio nuostatomis Jūsų skundas Policijos departamente nebus nagrinėjamas.

Jei Jūsų netenkina šis atsakymas, Jūs turite teisę jį apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai (adresas – Vilniaus g. 27, Vilnius), paduodant skundą per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos, arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (adresas – Žygimantų g. 2. Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

4.3. Pareiškėjo 2021-03-30 pareiškimas Policijos departamente buvo gautas ir užregistruotas 2021-04-08, Nr. 5-AP-406. Pareiškėjas kreipėsi dėl žiniasklaidos priemonėse paskelbtų pranešimų apie iš Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų centro dingusias narkotines medžiagas bei įvairių teisėsaugos pareigūnų galimai neteisėtas veikas. Pareiškėjas suformulavo bendro pobūdžio klausimus dėl situacijos vertinimo.

Policijos departamento Imuniteto valdybos 2021-04-13 atsakyme Nr. 5-S-5962 Pareiškėjui rašoma, kad dėl kreipimesi nurodytų aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas, atsakingas pareigūnas buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas nėra proceso dalyvis, todėl neturi teisės susipažinti su tyrimo metu surinktais duomenimis. Pareiškėjui paaiškinta, kad jo nurodytos aplinkybės nėra susijusios su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, todėl pagal jo skundą tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nebus pradedama, nes tyrimai jau yra pradėti.

 

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama – VAĮ):

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos – „10. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. […] 12. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti“;

3 straipsnis. Viešojo administravimo principai – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […] 12) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu.“

 

  1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau vadinama – Taisyklės):

35 punktas – „Atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […] 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […] 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.“;

38 punktas – „Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. […].“

 

  1. Asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-218, numatyta:

„2.3. Prašymas – asmens kreipimasis raštu ar žodžiu į Policijos departamentą, nesusijęs su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, prašant priimti individualų administracinį aktą, išduoti dokumentą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, ar atlikti kitus administracinius veiksmus; išdėstant asmens norą, pageidavimą, nuostatą tam tikru klausimu; pranešant apie Policijos departamento veiklos trūkumus, valstybės tarnautojų ar darbuotojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, kurie susiję su valstybės ar daugelio žmonių, o ne konkretaus asmens, interesų ir teisių pažeidimu; pateikiant pasiūlymus ką nors pagerinti viešojo administravimo, viešųjų paslaugų teikimo ar kitose srityse; atkreipiant dėmesį į tam tikrą padėtį ir siūlant ką nors tobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos.

2.4. Skundas – kreipimasis raštu į Policijos departamentą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

2.5. Pranešimas – kreipimasis raštu į Policijos departamentą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

[…]

  1. Asmenų skundai nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Trečiajame skirsnyje nustatytą administracinę procedūrą. Asmenų prašymai nagrinėjami pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Žin., 2007, Nr. 94-3779).
  2. Prašymas ar skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo Policijos departamente datos, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymų nustatyta kitaip arba prašymo ar skundo nagrinėjimas yra susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ar skundo gavimo Policijos departamente datos. Prašymo ar skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie nagrinėjimo termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu, nurodoma skundo ar prašymo gavimo data, registracijos numeris, skundą ar prašymą nagrinėjančio valstybės tarnautojo vardas, pavardė, pareigos, darbo telefonas, pratęsimo priežastys.
  3. Prašymo ar skundo, adresuoto keliems Policijos departamento padaliniams ir priklausančio kelių padalinių kompetencijai, nagrinėjimą organizuoja pirmasis adresatas, kuris apibendrina siūlomą sprendimą dėl prašyme ar skunde keliamo klausimo. Kiti padaliniai pagal savo kompetenciją privalo per 5 darbo dienas pateikti pasiūlymus dėl prašymo ar skundo sprendimo be atskiro pirmojo adresato prašymo (reikalavimo).

[…]

  1. Sprendimai dėl išnagrinėtų prašymų, kuriuose išdėstytos asmens nuostatos tam tikru klausimu ir kuriais pranešama apie Policijos departamento veiklos trūkumus, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, susijusius su valstybės ar daugelio žmonių, o ne konkretaus asmens, interesų ir teisių pažeidimu, taip pat sprendimai dėl prašymų, kuriuose pateikiami pasiūlymai ką nors gerinti viešojo administravimo, viešųjų paslaugų teikimo ar kitose srityse, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą būklę ir siūloma ką nors tobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos, įforminami laisvos formos raštu, kuriame turi būti motyvuotai atsakyta į visus asmens keliamus klausimus, nurodyta, kokių priemonių buvo (ar bus) imtasi ir kas atsakingas už jų įgyvendinimą.

[…]

  1. Jeigu asmuo nesutinka su priimtu sprendimu dėl prašymo, jis turi teisę paduoti skundą policijos generaliniam komisarui, kuris privalo jį nagrinėti laikydamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų administracinės procedūros reikalavimų, arba paduoti skundą Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-310) nustatyta tvarka Administracinių ginčų komisijai ar Administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.
  2. Jeigu asmuo nesutinka su sprendimu dėl išnagrinėto jo skundo, jis turi teisę paduoti skundą Administracinių ginčų komisijai ar Administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
  3. Jeigu per nustatytą prašymo ar skundo nagrinėjimo terminą sprendimas nėra priimamas, asmuo turi teisę tai apskųsti Administracinių ginčų komisijai ar Administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

  1. Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 (nauja redakcija nuo 2020-01-01), numatyta:

„6. Dokumento struktūrą sudaro šie pagrindiniai elementai: tekstas arba vaizdas ir (ar) garsas, metaduomenys, autentiškumo ir vientisumo patvirtinimo duomenys.

[…]

  1. Pagrindiniai dokumento metaduomenys yra šie:

10.1. dokumento sudarytojo pavadinimas;

10.2. dokumento pavadinimas;

10.3. dokumento data;

10.4. dokumento registracijos numeris;

10.5. gavėjas (jei dokumentas siunčiamas);

10.6. dokumento sudarytojo duomenys (jei dokumentas siunčiamas).“

 

  1. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau vadinama – Aprašas), nustatyta:

„1. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką.

Tvarkos aprašas taikomas ir tarnybą užsienyje atliekantiems pareigūnams dėl jų padarytų tarnybos personalo disciplinos pažeidimų, jeigu jų tarnybą užsienyje reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad užsienyje tarnaujančio pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimo sprendimas perduodamas valstybės, kuriai atstovauja pareigūnas, atitinkamoms institucijoms ar įstaigoms, bei dėl užsienio valstybėje šių pareigūnų tarnybinių nusižengimų ar galimai pareigūno vardą žeminančios veikos, padarytų nesilaikant jiems privalomų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

  1. Pagrindinis Tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.“

 

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime, priimtame byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, konstatavo:

„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas
2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […]. […] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […] (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) […].“

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama ir – LVAT) 2012 m.
    kovo 1 d. nutartyje     (administracinė byla Nr. A502-1605/2012) nurodyta:

„Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio
13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). […]. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Pareiškėjas Skunduose rašė, kad du kartus raštu kreipėsi į Policijos departamentą, tačiau gauti atsakymai jo netenkina, jo raštai buvo pervadinti į skundus, nors jis nieko neskundė, atsakymuose tinkamai neišaiškinta apskundimo tvarka, nenurodyta atsakymo į 2021-03-25 kreipimąsi data ir numeris.

 

  1. Iš Skundų ir pridedamų dokumentų turinio nustatyta, kad Pareiškėjas 2021-03-25 raštu kreipėsi į Policijos departamentą, rašte išdėstė poziciją dėl įvairių teisėsaugos pareigūnų galimai nusikalstamų / neteisėtų veikų. Policijos departamentas 2021-04-01 raštu pateikė atsakymą Pareiškėjui, nurodydamas, kad jo skundo turinys yra nesuprantamas, todėl nebus nagrinėjamas. Pareiškėjui paaiškinta atsakymo apskundimo tvarka.

 

  1. Vadovaujantis VAĮ, skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, o prašymas– su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklėmis, prašymas – asmens kreipimasis raštu ar žodžiu į Policijos departamentą, nesusijęs su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, prašant priimti individualų administracinį aktą, išduoti dokumentą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, ar atlikti kitus administracinius veiksmus; išdėstant asmens norą, pageidavimą, nuostatą tam tikru klausimu; pranešant apie Policijos departamento veiklos trūkumus, valstybės tarnautojų ar darbuotojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, kurie susiję su valstybės ar daugelio žmonių, o ne konkretaus asmens, interesų ir teisių pažeidimu; pateikiant pasiūlymus ką nors pagerinti viešojo administravimo, viešųjų paslaugų teikimo ar kitose srityse; atkreipiant dėmesį į tam tikrą padėtį ir siūlant ką nors tobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos; skundas – kreipimasis raštu į Policijos departamentą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

 

  1. VAĮ ir Taisyklėse įtvirtinti viešojo administravimo subjektų veiklos, asmenų skundų, prašymų ar kreipimųsi nagrinėjimo principai ir taisyklės. Remiantis VAĮ įtvirtintu išsamumo principu – viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Prašymų nagrinėjimo taisyklėse taip pat įtvirtinta, kad į asmenų prašymus atsakoma tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymo kitu būdu, o atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai asmens kreipimesi nėra prašoma suteikti administracinę paslaugą, informaciją ar priimti administracinį sprendimą, į asmens prašymą atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami atsakymus, privalo atsižvelgti į pareiškėjų prašymo ar skundo turinį, įvertinti visas aplinkybes ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus pareiškėjų keliamus klausimus ir (arba) argumentus. Pažymėtina, kad Asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklėse taip pat reglamentuota, jog į gautą prašymą atsakoma, atsižvelgiant į jo turinį, t. y. sprendimai dėl išnagrinėtų prašymų, kuriuose išdėstytos asmens nuostatos tam tikru klausimu ir kuriais pranešama apie Policijos departamento veiklos trūkumus, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, susijusius su valstybės ar daugelio žmonių, o ne konkretaus asmens, interesų ir teisių pažeidimu, taip pat sprendimai dėl prašymų, kuriuose pateikiami pasiūlymai ką nors gerinti viešojo administravimo, viešųjų paslaugų teikimo ar kitose srityse, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą būklę ir siūloma ką nors tobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos, įforminami laisvos formos raštu, kuriame turi būti motyvuotai atsakyta į visus asmens keliamus klausimus, nurodyta, kokių priemonių buvo (ar bus) imtasi ir kas atsakingas už jų įgyvendinimą.

 

  1. Įvertinus Pareiškėjo 2021-03-25 kreipimosi turinį, galima daryti išvadą, kad šis kreipimasis nelaikytinas skundu, kadangi jame nėra nurodoma apie pažeistas konkrečias Pareiškėjo arba kito asmens teises ar teisėtus interesus, ir nėra prašoma priimti dėl to sprendimą. Šiuo atveju Pareiškėjo 2021-03-25 kreipimasis laikytinas prašymu, nes jis nesusijęs su jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, rašte pranešama apie teisėsaugos pareigūnų veiklos trūkumus, tačiau neprašoma priimti jokių sprendimų ar atsakyti į konkrečius klausimus.

Įvertinus Pareiškėjo 2021-03-30 kreipimosi turinį taip pat galima daryti išvadą, jog ir šis kreipimasis nelaikytinas skundu, nes nėra nurodoma, kad būtų pažeistos konkrečios Pareiškėjo teisės ar interesai, o tik dėstoma pozicija dėl įvykių Kriminalistinių tyrimų centre, rašoma apie įvairių pareigūnų galimai padarytus tarnybinius nusižengimus bei prašoma bendro situacijos įvertinimo.

 

  1. Policijos departamentas, pateikdamas atsakymą į 2021-03-25 kreipimąsi, nurodė, kad skundo turinys nesuprantamas, todėl nebus nagrinėjamas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjo kreipimasis negalėjo būti laikomas skundu, nes rašte buvo pateikiama tik nuomonė apie įvairių pareigūnų darbą, rašto turinys yra pakankamai aiškus, todėl Policijos departamentas šį kreipimąsi nepagrįstai laikė skundu, o priimtas sprendimas nenagrinėti dėl nesuprantamo turinio kelia pagrįstų abejonių.

Asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklių 37 punkte nurodyta, kad į asmens kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pastebėjęs:  nagrinėjant asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, kai tokiu kreipimusi pagal jo turinį ir pobūdį nebuvo siekiama apginti konkrečią besikreipusio asmens teisę ar teisėtą interesą, toks kreipimasis turi būti išnagrinėtas ir pareiškėjui pateiktas atsakymas Taisyklėse nurodytomis sąlygomis ir apimtimi.

Pasak teismo, kilus teisminiam ginčui dėl viešojo administravimo subjekto atsakymo, pareiškėjo teisė į objektyvų ir nešališką jo kreipimosi nagrinėjimą yra savo pobūdžiu procesinė ir ginama tokia apimtimi, kuri numatyta Taisyklėse (šiais aspektais žr. 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1603/2012).

Policijos departamento Imuniteto valdyba, atsakydama į Pareiškėjo 2021-03-30 kreipimąsi, nurodė, kad rašte pateikiamos aplinkybės nesusijusios su Pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimu, tačiau kreipimąsi vis vien laikė skundu ir nagrinėti jį atsisakė vadovaudamasi Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatomis. Toks Policijos departamento Imuniteto valdybos atsakymas, kai Pareiškėjas neprašė inicijuoti tarnybinių tyrimų ar kitaip nubausti galimai netinkamai tarnybą atliekančius pareigūnus ir nesiskundė dėl galimai pažeistų savo teisių ar teisėtų interesų, kelia pagrįstų abejonių.

Atsižvelgiant į tai, kas rašyta šioje pažymoje pirmiau, ir šis Pareiškėjo kreipimasis turėjo būti vertinamas kaip asmens prašymas, kuriame buvo išreikšta nuomonė apie institucijų ir pareigūnų veiklą, todėl į šį kreipimąsi taip pat turėjo būti atsakyta laisvos formos raštu, pateikiant aiškią Policijos departamento poziciją dėl raštuose dėstomų aplinkybių įvertinimo, nurodant atsakymo apskundimo tvarką.

 

  1. Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys, kad, vadovaujantis Dokumentų rengimo taisyklėmis, dokumentą sudaro šie pagrindiniai elementai: tekstas arba vaizdas ir (ar) garsas, metaduomenys, autentiškumo ir vientisumo patvirtinimo duomenys. Pagrindiniai dokumento metaduomenys yra šie: dokumento sudarytojo pavadinimas; dokumento pavadinimas; dokumento data; dokumento registracijos numeris; gavėjas (jei dokumentas siunčiamas); dokumento sudarytojo duomenys (jei dokumentas siunčiamas).

Dėl Pareiškėjo Skundų aplinkybės apie nesutampančias jo 2021-03-25 kreipimosi registracijos datas pasisakytina, kad kartu su atsakymu į kreipimąsi Policijos departamento pateiktame metaduomenų lape nurodyta data 2021-04-01 yra atsakymo data, o ne kreipimosi užregistravimo data ir šalia datos užrašytas numeris yra atsakymo registracijos numeris.

Pažymėtina, ir tai, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis ir subsidiarumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu.

Kiekviena institucija, gavusi asmens kreipimąsi, turi įvertinti ir nuspręsti, kuriuo sistemos lygmeniu raštas bus išnagrinėtas efektyviausiai, be to, institucijų padaliniai veikia pagal konkrečiai jiems priskirtą kompetenciją. Policijos departamento Imuniteto valdyba, vadovaudamasi savo nuostatais (patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-20 įsakymu
Nr. 5-V-679), buvo įsteigta siekiant stiprinti policijos pareigūnų, nestatutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų tarnybinių nusižengimų, darbo drausmės pažeidimų bei kitų teisės pažeidimų, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų prevenciją. Atsižvelgiant į Pareiškėjo 2021-03-30 pareiškime nurodytas aplinkybes, kurios buvo susijusios su pareigūnų galimai neteisėtomis veikomis ar tarnybiniais nusižengimais, kreipimąsi nagrinėjo bei atsakymą rengė Policijos departamento Imuniteto valdyba.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Seimo kontrolieriai siekia gerinti viešąjį administravimą, veikdami kaip tarpininkai, nepriimantys privalomo pobūdžio sprendimų institucijos kompetencijos klausimais, todėl institucijos, nurodydamos atsakymų apskundimo tvarką, privalo nurodyti tuos subjektus, kurie priima privalomo pobūdžio sprendimus institucijos kompetencijos klausimais, tai yra, atsakymus ir sprendimus galima skųsti aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui arba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

 

  1. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Policijos departamentas nepagrįstai Pareiškėjo kreipimusis laikė skundais, todėl pateikė kreipimųsi pobūdžio neatitinkančius atsakymus, nesilaikė įstatymo viršenybės bei išsamumo principų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo Skundai dėl Policijos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai atsakius į jo 2021-03-25 ir 2021-03-30 kreipimusis, pripažintini pagrįstais.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia X Skundus dėl Policijos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai atsakius į jo kreipimusis, pripažinti pagrįstais.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja generaliniam komisarui užtikrinti, kad ateityje pareiškėjams atsakymai būtų rengiami pagal kreipimosi turinį ir vadovaujantis tinkamomis teisės aktų nuostatomis.

 

  1. Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos, pateikiant informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus, kokių konkrečių priemonių buvo imtasi.

 

 

 

Seimo kontrolierių Augustiną Normantą pavaduojanti

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                     Milda Vainiutė