PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ POLICIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. balandžio 17 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD, Policijos departamentas) pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai išnagrinėjus jo kreipimąsi (toliau – Skundas).

2. Skunde Pareiškėjas nurodė:
„[…] gavau raštą iš Policijos departamento […] Imuniteto valdybos dėl mano skundo nagrinėjimo. Su tokiu sprendimu nesutinku. Tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas ir aplinkybės nevertinamos.“

3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2023 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 4D-2023/1-410/3D-1025 kreipėsi į PD, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
PD 2023 m. gegužės 17 d. atsakymu Nr. 5-S-11022 Seimo kontrolierę informavo:
4.1. „Policijos departamente 2023-03-13 gautas X skundas (reg. Nr. 10-AP-2605) dėl galbūt netinkamų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) pareigūnų veiksmų 2023-03-08.“
4.2. „Vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, atlikus informacijos patikrinimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, X Policijos departamento IV VAS 2023-03-31 raštu Nr. 5-S-6968 „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ informuotas apie skundo nagrinėjimo rezultatus.“
5. „Dėl X skunde išdėstytų teiginių Policijos departamente buvo atliktas informacijos patikrinimas, kurio metu negauta duomenų, kad Vilniaus apskr. VPK pareigūnai 2023-03-08 netinkamai atliko tarnybines pareigas ir pažeidė X teises ar teisėtus interesus.“
Papildomai prie atsakymo pridėta: X 2023-03-13 skundo kopija, kurioje Pareiškėjas skundžiasi netinkamais Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmais 2023-03-08, neetišku elgesiu, pažeistomis jo teisėmis; Policijos departamento 2023-03-31 rašto Nr. 5-S-6968 „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ (atsakymo į X skundą) nuorašas, kuriame nurodyta, kad susipažinus su skunde nurodytomis aplinkybėmis ir atlikus informacijos patikrinimą, negauta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog skunde nurodytu atveju Vilniaus apskrities VPK pareigūnai netinkamai atliko tarnybines pareigas, neetiškai elgėsi, nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas nebus atliekamas; 2023-03-04 tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-1889 „Dėl ROIK 0120000725835 ir X skunde nurodytų aplinkybių patikrinimo“ kopija.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

6. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):
2 straipsnis. „[…] 12. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.“
3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;“.
10 straipsnis – „[…] 4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:
1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas;
2) administracinio sprendimo data;
3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;
4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;
5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;
6) administracinio sprendimo motyvai;
7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką;
8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.[…]“.

7. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų 2001 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 98, 11 punktas – „Policijos departamentas, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas:
[…];
11.13. nagrinėja asmenų prašymus ir skundus, teikia jiems informaciją;“.

8. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – Aprašas):
1 punktas – „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką.
Tvarkos aprašas taikomas ir tarnybą užsienyje atliekantiems pareigūnams dėl jų padarytų tarnybos personalo disciplinos pažeidimų, jeigu jų tarnybą užsienyje reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad užsienyje tarnaujančio pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimo sprendimas perduodamas valstybės, kuriai atstovauja pareigūnas, atitinkamoms institucijoms ar įstaigoms, bei dėl užsienio valstybėje šių pareigūnų tarnybinių nusižengimų ar galimai pareigūno vardą žeminančios veikos, padarytų nesilaikant jiems privalomų Lietuvos Respublikos teisės aktų.“
2 punktas – „Pagrindinis Tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.“

Lietuvos Respublikos teismų praktika

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimuose, be kita ko, nurodyta:
9.1. „[…] Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). (2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012)“.
9.2. 2021 m. gruodžio 8 d. administracinės bylos Nr. eA-3183-789/2021 nutartyje LVAT konstatavo:
„Valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017).
9.3. 2012 m. gegužės 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012 konstatuojama, kad „gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą“.

Tyrimo išvados

10. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad Policijos departamentas netinkamai išnagrinėjo jo skundą, nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas, neįvertintos visos aplinkybės.

11. Nagrinėdamas pareiškėjų skundus Policijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis VAĮ nuostatų ir viešojo administravimo srityje taikomų principų. Institucija, gavusi asmens skundą, privalo pradėti administracinę procedūrą. Pagal VAĮ, administracinė procedūra – viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (šios pažymos 6 punktas).

12. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas su 2023-03-13 skundu (reg. Nr. 10-AD-2605) kreipėsi į Policijos departamentą dėl netinkamų Vilniaus apskrities policijos komisariato pareigūnų veiksmų 2023-03-08 jo atžvilgiu. Pareiškėjas skundėsi jo pažeistomis teisėmis bei neteisėtais pareigūnų veiksmais.
Pagal Seimo kontrolierei pateiktą informaciją, PD Pareiškėjo skundą išnagrinėjo vadovaudamasis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-14220, ir į Pareiškėjo skundą pateikė 2023-03-31 atsakymą Nr. 5-S-6968, kuriame nurodyta, kad netinkamo pareigūnų elgesio nenustatyta, tarnybinis patikrinimas atliekamas nebus. Rašte nurodyta, kad tai yra informacinio pobūdžio dokumentas, negalintis Pareiškėjui sukelti jokių teisinių pasekmių.

13. VAĮ 2 straipsnyje pateiktos pagrindinės įstatyme vartojamos sąvokos. Šio straipsnio 12 punkte numatyta, kad skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
Institucija, gavusi asmens skundą, privalo pradėti administracinę procedūrą. Pagal VAĮ, administracinė procedūra – viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
Viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Pagal atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principą, viešojo administravimo subjektui nustatyta pareiga imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, reikalaujama, jog valstybės institucija, priimdama sprendimą, imtųsi visų įmanomų priemonių įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir sprendimą pagrįsti faktais, argumentais, įrodymais, teisės normomis. Šis principas apima ne tik teisę į pagrįsto sprendimo priėmimą, bet ir teisę efektyviai ginti (įgyvendinti) savo teises, pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką. Individualus administracinis aktas, kuriame neišaiškinama jo apskundimo tvarka, neatitinka ir gero viešojo administravimo principo.
Seimo kontrolierė savo praktikoje dažnai susiduria su atvejais, kai asmenų kreipimaisi dėl viešojo administravimo subjekto, t. y. policijos įstaigos arba pareigūno, veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo yra nagrinėjami taikant ne administracines, o tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras. Pagal LVAT suformuluotą praktiką, tarnybinis patikrinimas nėra laikomas asmens galbūt pažeistų teisių gynimo būdu, nes jo išvados gali sukelti teisines pasekmes tik tikrinamam asmeniui, o asmens (pareiškėjo, pranešėjo ir kt.) teisėms ir teisėtiems interesams įtakos neturi. Tai reiškia, kad asmuo (pareiškėjas, pranešėjas ir kt.), kuris kreipėsi į kompetentingus asmenis / institucijas / įstaigas dėl policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) ir kurio skundas buvo išnagrinėtas taikant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras, neturi teisės skųsti jam pateikto atsakymo taip, kaip tai yra nustatyta viešąjį administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, o kartu netenka ir galimybės ginti savo pažeistas teises bei įgyvendinti konstitucinę teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją arba teismą.
Pareiga organizuoti asmenų pasiūlymų, pareiškimų, pranešimų, prašymų ir skundų nagrinėjimą yra įtvirtinta ir Policijos departamento nuostatuose (šios pažymos 7 punktas).
Iš Seimo kontrolierei pateiktos informacijos nustatyta, kad PD Pareiškėjo skundą nagrinėjo taikydamas tarnybinio nusižengimo tyrimo, o ne administracinę procedūrą, todėl atitinkamai ir Pareiškėjui į jo skundą buvo parengtas tik informacinio pobūdžio pranešimas. Konstatuotina, kad toks Pareiškėjo skundo nagrinėjimas (taikant netinkamą procedūrą) neužtikrino pareiškėjo teisės į įstatymais pagrįstą ir objektyvų jo skundo nagrinėjimą, negarantavo asmens teisės apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą, nes toks sprendimas nebuvo priimtas. Tokia situacija neatitinka gero viešojo administravimo principų laikymosi PD veikloje reikalavimo.
LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje“. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (šios pažymos 9 punktas).

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Policijos departamentas Pareiškėjo skundą išnagrinėjo netinkamai, nesilaikydamas viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų bei gero viešojo administravimo principų, todėl Pareiškėjo Skundas pripažįstamas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai išnagrinėjus jo kreipimąsi pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generaliniam komisarui rekomenduoja:
16.1. pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjo 2023-03-03 skundą vadovaujantis VAĮ nuostatomis ir pateikti Pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą;
16.2. imtis priemonių, kad ateityje nagrinėjant asmenų skundus dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (kai tai nesusiję su procesiniais veiksmais ir sprendimais) būtų vadovaujamasi VAĮ nuostatomis, gerojo viešojo administravimo principu ir kad atsakymai, kuriuose yra išdėstomi sprendimai, turėsiantys įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, būtų išsamūs, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės aktų normomis, visais atvejais būtų nurodyta šių atsakymų apskundimo tvarka.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierę Eriką Leonaitę pavaduojanti
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė