PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ POLICIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2022/1-1391 |
---|---|
Data | 2023-04-27 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ POLICIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2022-12-01 gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – PD prie VRM) pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su informacijos nepateikimu dėl administracinių bylų nagrinėjimo (toliau ir – Skundas).
- Skunde nurodyta:
Pareiškėjas su 2022-11-08 prašymu kreipėsi elektroniniu paštu <…>@policija.lt prašydamas pateikti informaciją apie dvi administracines bylas ROIK Nr. 21131177426 ir ROIK 22170438059 bei klausė, kur galėtų gauti visą išsamią informaciją apie jas.
2022-11-10 iš elektroninio pašto […]@policija.lt Pareiškėjas gavo atsakymą, kuriame nurodyta: „[…] 2022 m. birželio mėn. 29 d. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (su visa išsamia informacija) ROIK: 21131177426 Jums buvo išsiųstas el. paštu (<…>). Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ROIK: 22170438059 2022 m. spalio mėn. 11 d. išsiųstas popierine siunta registruotu laišku pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. […]“.
Pareiškėjas 2022-12-01 pakartotinai kreipėsi elektroniniu paštu […]@policija.lt prašydamas paaiškinti ir informuoti, kur ir kaip galėtų gauti detalią informaciją apie pažeidimo aplinkybes, nes neranda detalios informacijos apie šias bylas.
- Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierė 2022-12-06 raštu Nr. 4D-2022/1-1391/3D-2620 kreipėsi į PD prie VRM, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2022-12-09 Seimo kontrolierių įstaigoje gautas PD prie VRM 2022-12-09 raštas Nr. 5-S-24726. Šiame rašte rašoma:
„Vadovaujantis Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus asmenų aptarnavimo standarto, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-993 „Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus asmenų aptarnavimo standarto patvirtinimo“, 38 punktu, Policijos departamento Informacijos teikimo skyriaus darbuotojas, sėkmingai nustatęs el. paštu besikreipiančio asmens tapatybę, jam iš Administracinių nusižengimų registro gali suteikti informaciją apie pažeidimo datą ir laiką, įvykio vietą (adresą, kelio pavadinimą, atstumą nuo kelio pradžios ir kt.), administracinio nusižengimo esmę, transporto priemonę (valstybinį numerį, markę, modelį), su kuria padarytas pažeidimas (jei buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės), ir vairuotojo išvaizdą (jei pažeidimo metu transporto priemonę vairavo ne jos savininkas), kokiomis priemonėmis užfiksuotas pažeidimas ir tų priemonių rodmenis, Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį ir jo dalį, pagal kurią buvo pritaikyta nuobauda, ir administracinį pažeidimą nustačiusio ar administracinio nusižengimo protokolą surašiusio pareigūno telefono numerį ir (arba) el. pašto adresą.
Pareiškėjo X pirmas paklausimas iš el. pašto <…> el. paštu <…>@policija.lt gautas 2022 m. lapkričio 8 d. 00 val. 14 min. Pareiškėjui atsakymas į jo el. paštą pateiktas 2022 m. lapkričio 10 d. 15 val. 38 min. Atsakymą rengusi vyresnioji specialistė […]nurodė, kokiais būdais asmeniui buvo siunčiami administracinio nusižengimo protokolai. Taip pat paminėjo, kad asmeninė informacija apie administracinio nusižengimo aplinkybes gali būti suteikta tik identifikavus asmens tapatybę, ir paprašė nurodyti asmens kodą. Antrasis X paklausimas el. paštu gautas 2022 m. gruodžio 1 d. 16 val. 30 min., kuriame asmuo teiraujasi apie galimybę gauti administracinio nusižengimo nuotraukas ir kitus dokumentus. Į šį el. paklausimą į pareiškėjo el. paštą atsakymas pateiktas 2022 m. gruodžio 2 d. 9 val. 1 min. Atsakyme pakartotinai nurodyta, kokią informaciją jis turi pateikti, kad galėtų susipažinti su administracinių nusižengimų bylomis. Kadangi asmuo iki šiol nesuteikė savo asmens kodo, negalėjome identifikuoti asmens tapatybės ir pateikti prašomos informacijos.“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK):
570 straipsnis – „[…] 3. Surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu.[…]“.
573 straipsnis – „1. Šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento, kuris siunčiamas registruotąja pašto siunta, įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą, siunčiamą registruotąja pašto siunta, arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.“
577 straipsnis – „1. Administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu laikomas asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriam administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas surašė ar turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą. 2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi šias teises: 1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; 3) teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; 4) pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; 5) pareikšti prašymus ir nušalinimus; 6) naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; 7) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; 8) nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. […]“.
- Viešojo administravimo įstatymo:
3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 12) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu;[…]“.
10 straipsnis – „4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.[…]“.
11 straipsnis – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.[…];“.
- Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – TGIĮ):
4 straipsnis – „1. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus“.
6 straipsnis – „Dokumentų teikimo principai – „1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai.“
17 straipsnis – „1. Atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, institucija dokumentus pareiškėjui teikia žodžiu, raštu arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių tinklais. […] 2. Jeigu prašyme nenurodytas dokumentų pateikimo būdas, dokumentai pateikiami tokiu pačiu būdu, kokiu gautas prašymas.[…]“.
- Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo:
3 straipsnis – „1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. 2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: 1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis; 2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti; 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai;[…]. “
4 straipsnis – „1. Teisėkūros stadijos: 1) teisėkūros iniciatyvos pareiškimas; 2) teisės akto projekto rengimas; 3) teisės akto priėmimas; 4) teisės akto pasirašymas ir paskelbimas.“
6 straipsnis – „1. Teisės aktų registras skirtas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų Teisės aktų registro objektų registravimui, skelbimui, apskaitai, sisteminimui ir informacijos teikimui.[…]“
19 straipsnis – 1. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. […]“.
- Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):
45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. […] 47. Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“
Lietuvos Respublikos teismų praktika
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) nutartys:
2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta: „[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“
- Panevėžio apygardos teismo Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-67-768/2020 konstatuota: „ANK 573 straipsnyje įtvirtinta aiški taisyklė, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti. Ši nuostata reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes.“
Seimo kontrolierių darbo praktika
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019-12-31 ataskaita Nr. NKP-2019/1-4 „Dėl žmogaus teisių padėties Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių ir Ukmergės rajonų, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatuose“ (toliau – Ataskaita), kurioje konstatuoti patikrinimų metu nustatyti trūkumai ir rekomenduota, kad visi Policijos generalinio komisaro priimti norminiai teisės aktai būtų paskelbti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka:
„[…] 9. Dėl teisės aktų oficialaus skelbimo laikantis nustatytos jų paskelbimo tvarkos
9.1. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 4 dalį, vielojo administravimo subjektas yra valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininke yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Pagal VAĮ 2 straipsnio 8 ir 10 dalis, administraciniu aktu laikomas viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas, o norminiu administraciniu aktu – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.
Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – PĮ) 16 straipsnio l dalį, policijos įstaigos yra Policijos departamentas ir kitos policijos įstaigos. PĮ numatyta, kad Policijos departamentas yra vidaus reikalų centrinė įstaiga, atliekanti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, reikalingas policijos uždaviniams įgyvendinti; policijos departamento, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina ir jam vadovauja policijos generalinis komisaras (17 str. l ir 2 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 3 straipsnį, teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Vienas iš šių principų yra atvirumo ir skaidrumo, kuris reiškia, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisimo reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai (3 str. 2 d. 4 p.). Teisės akto paskelbimas yra paskutinė teisėkūros stadija (4 str. l d. 4 p.). Teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės akių registre (6 str. 1d., 19 str. l d.).
Pagal Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įtaigų internete svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 48010, įstaigos interneto svetainės skyriaus „Teisinė informacija“ srityje „Teisės aktai“ turi būti skelbiami be kita ko, įstaigos teisės aktai, kurie pagal TPĮ 6 straipsnį yra Teisės aktų registro objektas, taip pat kiti šios įstaigos teisės taikymo aktai (13.2.1, 19.1 p.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra suformavęs nuoseklią konstitucinę teisės aktų oficialaus ir viešo paskelbimo doktriną: įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti; oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik tam, kad įstatymai įsigaliotų, bet ir kad teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų; demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų; Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“ negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus, o sąvoka „paskelbti“ reiškia ir tai, kad įstatymai turi būti paskelbti viešai, teisė negali būti nevieša; teisės akto paviešinimas neoficialiame teisės aktų skelbimo šaltinyje negali būti laikomas atitinkančiu Konstitucijoje įtvirtintus teisės aktų paskelbimo oficialumo, viešumo reikalavimus, taip pat konstitucinį reikalavimą, kad teisės aktas būtų paskelbtas visas (visos jo sudedamosios dalys) (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų. Šiuo principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimas).
Taip pat paminėtini Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriami pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą, įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečiu asmenų elgesyje; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintu rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga.
9.2. Patikrinimų metu nustatyta, kad Teisės aktų registro ir Policijos departamento internetinėje svetainėje nėra paskelbti teisės aktai ir / arba nėra prieinama aktuali jų redakcija […].
9.3. Konstatuotina, kad, nepaskelbus atitinkamo teisės akto arba jį paskelbus neviešai, neoficialiai, galimai nesilaikoma Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų, nepaisoma konstitucinio teisinės valstybės principo. Oficialiai nepaskelbus teisės akto ir asmeniui negalint su juo susipažinti, nežinant, kokie teisės aktai galioja, koks yra jų turinys, neįmanoma jų vykdyti ir / ar apginti galimai pažeistų savo teisių.[…]“.
Tyrimo išvados
- Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolierei pranešė, kad elektroniniu paštu du kartus kreipėsi į PD prie VRM prašydamas pateikti visą informaciją apie dvi administracines bylas, padarymo aplinkybes bei nuotraukas, tačiau prašomos informacijos negavo.
- Pažymėtina, kad PD prie VRM, nagrinėdamas pareiškėjų skundus ir prašymus, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis ir kitų viešojo administravimo srityje taikomų teisės aktų bei viešojo administravimo srityje taikomų principų.
LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje.
- Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 7 straipsnio 2 dalį galioja tik paskelbti įstatymai. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra suformavęs nuoseklią konstitucinę teisės aktų oficialaus ir viešo paskelbimo doktriną: įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti, o Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“ negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus. Be to, pati sąvoka „paskelbti“ reiškia ir tai, kad įstatymai turi būti paskelbti viešai, teisė negali būti nevieša (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. 2003 m. spalio 29 d., 2010 m. vasario 26 d. ir 2013 m. balandžio 2 d. nutarimai.)
Pažymėtina, kad PN prie VRM savo atsakyme Seimo kontrolierei teikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog Pareiškėjui informacija nebuvo teikta, vadovaujantis „Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus asmenų aptarnavimo standarto, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-993 „Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus asmenų aptarnavimo standarto patvirtinimo“, 38 punktu“, tačiau Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad minėtas teisės aktas nėra paskelbtas viešai arba paskelbtas neviešai, neoficialiai, galimai nesilaikant Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų, nepaisant konstitucinio teisinės valstybės principo. Oficialiai nepaskelbus teisės akto ir asmeniui negalint su juo susipažinti, nežinant, kokie teisės aktai galioja, koks yra jų turinys, neįmanoma jų vykdyti ir / ar apginti galimai pažeistų savo teisių. Problemą, kai PD prie VRM priimti teisės aktai yra netinkamai skelbiami, jau yra konstatavęs Ataskaitoje (šios pažymos 12 punktas) tuometis Seimo kontrolierius.
Atsižvelgdama į tai, bei į argumentus, kurie jau buvo išdėstyti Seimo kontrolieriaus 2019-12-31 ataskaitoje Nr. NKP-2019/1-4 (šios pažymos 12 punktas), Seimo kontrolierė Skundo tyrimo metu nesivadovavo PD prie VRM pateiktu teisės aktu.
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2022-11-08 elektroniniu paštu <…[email protected] kreipėsi prašydamas nurodyti, kur ir kaip galėtų gauti informaciją apie administracinių nusižengimų aplinkybes bei jų nuotraukas. Kaip informavo PD prie VRM, 2022-11-10 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta: „[…] 2022 m. birželio mėn. 29 d. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (su visa išsamia informacija) ROIK: 21131177426 Jums buvo išsiųstas el. paštu (<…>). Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ROIK: 22170438059 2022 m. spalio mėn. 11 d. išsiųstas popierine siunta registruotu laišku pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.[…] Daugiau informacijos galime suteikti tik identifikavę Jūsų tapatybę ir susieję ją su pažeidimu, todėl prašome nurodyti savo asmens kodą.[…]“.
Antrą kartą Pareiškėjas el. paštu kreipėsi 2022-12-01, kuriame teiravosi apie galimybę gauti informaciją apie administracinio nusižengimo aplinkybes bei nuotraukas ir kitus dokumentus. Į šį el. paklausimą atsakymas pateiktas 2022 m. gruodžio 2 d. Atsakyme pakartotinai nurodant, kokią informaciją turi pateikti Pareiškėjas, kad galėtų susipažinti su administracinių nusižengimų bylomis. Kaip teigia PD prie VRM, kadangi Pareiškėjas nesuteikė savo asmens kodo, negalėjo identifikuoti asmens tapatybės ir pateikti prašomos informacijos.
- ANK 573 straipsnyje įtvirtinta aiški taisyklė, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti. Ši nuostata reiškia, kad asmuo deklaravo turintis nuolatinę galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes.
Iš tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad pareigūnai Pareiškėjui visą informaciją, susijusią su administraciniais nusižengimais, siuntė dviem būdais, el. paštu (<…>) ir registruotu laišku Pareiškėjo deklaruotu adresu. Iš to galima daryti išvadą, kad Pareiškėjo el. paštas (<…>) yra nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ir registruose.
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas dėl informacijos apie administracinių pažeidimų aplinkybes suteikimo 2022-11-08 ir 2022-12-01 kreipėsi taip pat tuo pačiu elektroniniu paštu (<…>), kuris yra deklaruotas valstybės informacinėse sistemose ar registruose ir kuriuo jam buvo jau siunčiami administracinio nusižengimo protokolai, todėl PD prie VRM pareigūnų reikalavimas Pareiškėjui papildomai pateikti asmens kodą, nes kitaip negali būti identifikuota jo asmens tapatybė ir pateikta prašoma informacija, laikytinas pertekliniu. Priešingu atveju, keltinas klausimas, kodėl tuo pačiu elektroninio pašto adresu (neidentifikavus tapatybės) buvo siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu.
- Pažymėtina, jog ANK 577 straipsnyje reglamentuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga.
Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, institucijos, tarp jų ir PD prie VRM, privalo pareiškėjams teikti visus pagal teisės aktus teiktinus ir jų prašymo turinį atitinkančius dokumentus (juose esančią informaciją). Prašymų dėl informacijos gavimo pateikimą ir nagrinėjimą reglamentuoja VAĮ, TGIĮ ir Taisyklės.
TGIĮ (šios pažymos 7 punktas) nustatyta, jog institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.
Seimo kontrolierė pažymi, jog 2022 m. gruodžio 2 d. pateiktame atsakyme Pareiškėjui nenurodytas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas sprendimas nepateikti Pareiškėjui prašomos informacijos apie administracinių pažeidimų padarymo aplinkybes, o buvo prašoma Pareiškėjo papildomai pateikti asmens kodą kaip tapatybės patvirtinimą, nors kaip jau buvo nustatyta šios pažymos 14 punkte, visas susirašinėjimas buvo vykdomas tuo pačiu elektroniniu paštu, kuris Pareiškėjo deklaruotas ir jį identifikuoja kaip asmenį. Pagal ANK nustatytą reglamentavimą, Pareiškėjas turi teisę susipažinti su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tačiau PD prie VRM pareigūnai nesuteikė Pareiškėjui prašomos informacijos ir taip suvaržė teisę susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareigūnai suvaržė ANK nustatytą Pareiškėjo teisę susipažinti su administracinio nusižengimo byla bei nesilaikė TGIĮ įtvirtintų reikalavimų teikti Pareiškėjui prašomą informaciją, todėl Skundas yra pagrįstas.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu nusprendžiama X skundą dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai nagrinėjant prašymus ir nesuteikiant informacijos, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos rekomenduoja:
20.1. imtis priemonių, kad ateityje, nagrinėjant asmenų prašymus, būtų veikiama vadovaujantis ANK nuostatomis, asmenims būtų suteikiama informacija vadovaujantis TGIĮ, netaikant perteklinių reikalavimų;
20.2. imtis priemonių užtikrinti, kad visi Policijos generalinio komisaro norminiai teisės aktai (įskaitant ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus asmenų aptarnavimo standarto, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-993 „Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus asmenų aptarnavimo standarto patvirtinimo“) būtų paskelbti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatyta tvarka.
Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė