PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ POLICIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS IR KAUNO APSKRITIES VYRIAUSIĄJĮ POLICIJOS KOMISARIATĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas; pareiškėjas) skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama ir – PD, Policijos Departamentas) ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau vadinama ir – Kauno AVPK, Kauno apskr. VPK) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepateikiant atsakymų į Pareiškėjo kreipimusis (toliau vadinama ir – Skundas). 2020 m. lapkričio 25 d. gautas Skundo papildymo raštas.

2. Skunde ir jo papildymo rašte, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. „2020 m. spalio 12 d. kreipiausi raštu į Generalinį Komisarą prašydamas atsakyti į konkrečius klausimus […]. […]. Jokio atsakymo iš LR Generalinio Komisaro į mano pateiktus konkrečius klausimus negavau iki šios dienos. Gavau tik atsirašymą, kad man bus atsakyta, bet ne iš Policijos Departamento (reng. past. Pareiškėjo kreipimasis persiųstas nagrinėti Kauno AVPK)“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „2020 11 18 kreipiausi į Policijos Departamentą raštu prašydamas, kad gaučiau atsakymus iš Kauno policijos komisariatų, kaip man buvo pažadėta […]. Jokių raštų nei iš Policijos Departamento, nei iš Kauno policijos komisariatų negavau iki pat šios dienos.“

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 4D-2020/1-1499/3D-3101 kreipėsi į PD, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2020 m. gruodžio 4 d. Seimo kontrolierius gavo PD 2020 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. 5-S-17089.

Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:

4.1. „2020 m. spalio 16 d. Policijos departamente gautas X skundas
(reg. Nr. 5-AP-980)“; šiame Pareiškėjo kreipimesi PD prašoma nurodyti:

4.1.1. „Ar Lietuvoje legaliai veikia Lietuvos nacionalistų partija (LNP)?“

4.1.2. „Ar LNP turi teisę organizuoti ir vykdyti viešus mitingus?“

4.1.3. „Ar LNP nariai turėjo teisę reikalauti, kad aš nefotografuočiau mitingo? Kodėl mitinge plevėsavo nacių vėliava, kodėl demonstruojama nacių simbolika?“

4.1.4. „Ar LPN nariai turėjo teisę reikalauti, kad pasišalinčiau iš viešo, gatvėje, dienos metu vykstančio mitingo?“

4.1.5. „Kokius LR įstatymus galimai pažeidė Kauno AVPK išdavęs leidimą tokiam mitingui įvykti?“

4.1.6. „Jeigu leidimo mitingui Kauno AVPK nedavė, tai kodėl Kauno AVPK pareigūnų nebuvo mitingo vietoje […]? Koks čia Kauno AVPK neveikimo teisinis įvertinimas?“

4.2. „Aplinkybėms patikslinti ir sprendimams priimti šis pareiškimas Policijos departamento 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. 5-S-14419 „Dėl X kreipimosi į Policijos Departamentą“ buvo persiųstas Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui […]. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas“;

4.3. „Kad pareigūnų veiksmuose neįžvelgta tarnybinio nusižengimo požymių, pareiškėją informavo Kauno apskr. VPK (Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos 2020 m. spalio 27 d. raštas Nr. 20-S-22118). Taip pat pareiškėjui pranešta, kad informacija dėl per mitingą galbūt padarytų teisės pažeidimų toliau bus tikrinama Kauno apskr. VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate“;

4.4. „Norime informuoti, kad, be jau aptarto kreipimosi, pareiškėjas į Policijos departamentą kreipėsi dar du kartus. 2020 m. lapkričio 3 d. gautas pareiškėjo kreipimasis
(reg. Nr. 5-AP-1029), kuriame asmuo, tikėtina, dar negavęs atsakymo iš Kauno apskr. VPK, prašo jį pateikti. Į šį kreipimąsi pareiškėjui Policijos departamentas atsakė 2020 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 5-S-15265“;

4.5. PD 2020 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. 5-S-15265 Pareiškėjui pakartotinai nurodomos aplinkybės, išdėstytos Kauno AVPK Imuniteto valdybos 2020 m. spalio 27 d. rašte Nr. 20-S-22118;

4.6. „Dar vienas pareiškėjo kreipimasis Policijos departamente gautas 2020 m. lapkričio 23 d. (reg. Nr. 5-AP-1116). Pareiškėjas tvirtina, kad jokio atsakymo nėra gavęs. 2020 m. lapkričio 24 d. Policijos departamentas raštu Nr. 5-S-16471 „Dėl. X kreipimosi į Policijos Departamentą“ pareiškėjui pakartotinai išsiuntė visus su priedais dokumentus, kurie anksčiau jam buvo siųsti.“

5. Seimo kontrolierius 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 4D-2020/1-1499/3D-3102 kreipėsi į Kauno AVPK, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2020 m. gruodžio 4 d. Seimo kontrolierius gavo 2020 m. gruodžio 3 d. Kauno AVPK raštą Nr. 20-S-24973.

Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:

5.1. „Kauno apskr. VPK viršininko 2020-10-21 pavedimu, Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2020-10-20 raštu (Nr. 5-S-14419) „Dėl X kreipimosi į policijos departamentą“ persiųstą 2020-10-16 X prašymą (kartu [su] prie prašymo pridėtomis nuotraukomis bei dokumentais) Nr. 5-AP-980 (toliau – Prašymas) buvo atliktas aplinkybių patikslinimas, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo […] 7 p.“;

5.2. „Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje pagal Prašymą atlikus aplinkybių patikslinimą, siekiant išsiaiškinti, ar 2020 m. birželio 23 d. Kaune prie pastato Aukštaičių g. <…> tikrai vyko mitingas ir jo organizatoriai nepažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo reikalavimų, tolesnis X prašymo nagrinėjimas buvo perduotas Kauno apskr. VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui nustatyti, ar nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo reikalavimai, nustačius pažeidimų, atsakomybės įstatymo reikalavimus pažeidusių asmenų taikymui bei X informavimui. Kauno apskr. VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate įvertinus X Prašyme nurodytas aplinkybes buvo priimtas sprendimas pradėti administracinio nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 str. bylos teiseną. Teisenos pradėjimo faktas užregistruotas administracinių nusižengimų registre numeriu 20126295813. Administracinio nusižengimo byloje galutinis sprendimas nėra priimtas“;

5.3. „X apie jo Prašymo tyrimo rezultatus buvo informuotas 2020-10-27 raštu Nr. 20-S-22118.“

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

6. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama – VAĮ):

6.1. 14 straipsnis „Prašymų ir skundų nagrinėjimas“ 1 dalis (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) – „Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė“;

6.2. 11 straipsnis „Prašymų ir skundų nagrinėjimas“ 1 dalis (teisės akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

7. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875:

7.1. 23 punktas – „Prašymai ir skundai, pateikti tiesiogiai ar gauti vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinyje, atsiųsti paštu ar elektroninėmis priemonėmis, turi būti užregistruojami atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų“;

7.2. 25 punktas – „Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos“;

7.3. 35 punktas – „Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […] 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.“

8. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 98:

8.1. 1 dalis – ,,Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) yra vidaus reikalų centrinė įstaiga, kurios paskirtis – organizuoti policijos veiklą, siekiant užtikrinti asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką“;

8.2. 10 dalis – ,,Policijos departamento veiklos tikslai yra organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti policijos uždavinių vykdymą, taip pat organizuoti ir įgyvendinti pavaldžių policijos įstaigų valdymą“;

8.3. 11 dalis – ,,Policijos departamentas, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas: […] 5. atlieka tarnybinių nusižengimų, darbo drausmės pažeidimų policijos įstaigose tyrimą, kaupia, tvarko ir analizuoja informaciją apie policijos įstaigų personalo veiklos teisėtumo pažeidimus, numato ir vykdo jų prevencijos priemones; […] 13. nagrinėja asmenų pranešimus, prašymus ir skundus, teikia jiems informaciją; […].“

9. Kauno AVPK nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300:

III skyriaus „Funkcijos“ 15.13 punktas – „[Kauno AVPK] Organizuoja asmenų pasiūlymų, pareiškimų, pranešimų, prašymų ir skundų nagrinėjimą, imasi priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti.“

Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika

10. 2016 m. birželio 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant VAĮ normas, apibendrinime nurodoma:

„Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą […]. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai […].“

Tyrimo išvados

11. Skunde nurodoma, kad nei PD, nei Kauno AVPK pareigūnai nepateikė atsakymo į Pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. kreipimesi suformuluotus klausimus. Pareiškėjas teigia, kad į jo klausimus nebuvo atsakyta net tada, kai jis pakartotinai dėl to kreipėsi 2020 m. lapkričio 18 d.

12. Nagrinėdami pareiškėjų skundus PD ir Kauno AVPK, kaip viešojo administravimo subjektai, be specialiųjų teisės aktų nuostatų, savo veikloje privalo laikytis VAĮ ir viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų (šios pažymos 8, 9 punktai).

Viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (šios pažymos 10 punktas), tarp jų, ir nuostatų, susijusių su prašymų registravimu, perdavimu nagrinėti pagal kompetenciją ir nagrinėjimu iš esmės.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą (šios pažymos 6, 7 punktai), prašymai, pateikti tiesiogiai viešojo administravimo subjektui ar gauti vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinyje, atsiųsti paštu ar elektroninėmis priemonėmis, turi būti užregistruojami atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų. Įvertinęs užregistruotų prašymų turinį viešasis administravimo subjektas teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia klausimus dėl galimybės toliau juos nagrinėti įstaigoje, t. y., ar nėra reikalinga persiųsti šių kreipimųsi nagrinėti kitai kompetentingai institucijai, kreiptis į pareiškėją dėl kreipimosi trūkumų pašalinimo ir kt. Jei viešojo administravimo subjektas priima sprendimą užregistruotus prašymus nagrinėti, įstaiga į juos pagal turinį turi atsakyti per 20 darbo dienų nuo prašymų gavimo institucijoje dienos arba nurodyti atsisakymo tenkinti prašymus priežastis.

13. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. spalio 16 d. PD buvo gautas Pareiškėjo kreipimasis. Šiame Pareiškėjo kreipimesi PD prašoma nurodyti: ar Lietuvoje teisėtai veikia Lietuvos nacionalistų partija (toliau vadinama ir – LNP); ar LNP turi teisę organizuoti ir vykdyti viešus mitingus; ar LNP nariai turėjo teisę reikalauti, kad Pareiškėjas nefotografuotų mitingo; kodėl mitinge plevėsavo nacių vėliava ir buvo demonstruojama nacių simbolika; ar LPN nariai turėjo teisę reikalauti, kad Pareiškėjas pasišalintų iš mitingo; kokius Lietuvos Respublikos įstatymus galimai pažeidė Kauno AVPK pareigūnai, davę leidimą tokiam mitingui įvykti; jeigu leidimo mitingui Kauno AVPK pareigūnai nedavė, kodėl Kauno AVPK pareigūnų nebuvo mitingo vietoje; kaip šiuo atveju buvo įvertintas Kauno AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo) teisėtumas ir pagrįstumas?

PD pareigūnai, įvertinę kreipimosi turinį, nusprendė persiųsti šį Pareiškėjo kreipimąsi nagrinėti pagal kompetenciją Kauno AVPK, apie tai informuojant Pareiškėją. Kauno AVPK Imuniteto valdybos 2020 m. spalio 27 d. raštu Pareiškėjui buvo pateiktas teisinis Kauno AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo) vertinimas, t. y., Kauno AVPK pareigūnų veiksmuose neįžvelgta tarnybinio nusižengimo požymių. Taip pat Pareiškėjui pranešta, kad informacija dėl per mitingą galbūt padarytų teisės pažeidimų toliau bus tikrinama Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Pareiškėjui buvo atsakyta tik į vieną iš jo 2020 m. spalio 16 d. kreipimesi nurodytų klausimų (šios pažymos 4.1.6 punktas), o į kitus klausimus (šios pažymos 4.1.1–4.1.5 punktai) atsakymai pateikti nebuvo, taip pat nebuvo nurodytos atsisakymo pateikti atsakymą priežastys.

Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas dar du kartus kreipėsi į PD prašydamas atsakyti į likusius klausimus, t. y., 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d., tačiau PD 2020 m. lapkričio 4 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. raštais buvo pateikta tapati informacija kaip ir Kauno AVPK Imuniteto valdybos 2020 m. spalio 27 d. rašte (šios pažymos 4.4–4.6 punktai), t. y., Pareiškėjui nebuvo pateiktas atsakymas pagal jo 2020 m. spalio 16 d. kreipimosi turinį.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas yra pagrįstas.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X
    Skundą dėl PD ir Kauno AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepateikiant atsakymų į Pareiškėjo kreipimusis, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 14, 17 punktais, Lietuvos policijos generaliniam komisarui Renatui Požėlai rekomenduotina:

16.1. pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjo 2020 m. spalio 16 d. kreipimąsi;

16.2. imtis priemonių, kad ateityje PD ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai pareiškėjų skundus tirtų atidžiai, įvertindami visus kreipimesi nurodytus klausimus ir aplinkybes, o pareiškėjams teikiami atsakymai atitiktų kreipimųsi turinį, būtų išsamūs, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės aktų normomis.

17. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius                                                                                                                                                                   Augustinas Normantas