PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2022/2-687
Data 2022-09-12
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2022-06-07 gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracinės procedūros sprendimo priėmimo“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

 

  1. Skunde, be kita ko, nurodyta:

„2021-07-07 pateikus skundą (2021-07-09 Nr.21-739(4.5)) Panevėžio miesto savivaldybei [toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė] dėl gyvenamosios vietos deklaravimo specialistės L. M. [toliau citatose ir tekste vadinama – Specialistė] veiksmų ir neveikimo, kuriais ji atsisakė įvykdyti prašymą (2021-07-01 Nr. GV9-449(29.19)) dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir pažeidė mano teisę prižiūrėti paveldėtą turtą, buvo gautas Savivaldybės administracijos sprendimas dėl administracinės procedūros sprendimo priėmimo. Šiuo sprendimu […] priimtu 2021-08-03 (2021-08-03 Nr. 19-1964(4.5Mr)) [toliau citatose ir tekste vadinama – Sprendimas] Savivaldybės administracija skundo netenkino ir įvertino darbuotojos veiksmus kaip pagrįstus ir teisingus.“

„[…] aš kategoriškai nesutinku su Sprendimu skundo netenkinti, ir nesutinku, kad tarnautojos veiksmai buvo visiškai teisėti ir pagrįsti, noriu teigti, kad remiantis tais veiksmais ir sprendimais buvo priimtas nepagrįstas Sprendimas netenkinti prašymo deklaruoti gyvenamąją vietą mano priimtame paveldėtame turte.“

„Aš nesutinku su šiuo Sprendimu ir noriu pateikti prieštaravimus Savivaldybės administracijos pateiktiems Sprendime atsisakymo tenkinti skundą […] motyvams“:

„Remiantis […] Gyventojų gyvenamosios vietos taisyklių 94-98 punktais yra nurodoma, kad deklaracijos turi būti registruojamos ir saugomos atitinkamuose jas priimančios įstaigos registruose. Šiuo atveju š. m. birželio mėnesį Savivaldybėje gauta ir ankščiau minėtos darbuotojos išnagrinėta deklaracija, kuri buvo dar iš karto ir pataisyta mane asmeniškai iškvietus į Savivaldybę, nebuvo įtraukta į jokią apskaitą, aš atėjau į įstaigą ir papildžiau duomenis deklaracijoje ir ją vėl palikau anksčiau minėtai darbuotojai, tačiau pati deklaracija ir po mano apsilankymo bei pataisymų nebuvo oficialiai įtraukta jokiuose dokumentų registruose.“

„Mano gyvenamoji vieta oficialiame gyventojų vietos deklaravimo registre yra <…>, Panevėžys […]. Šiuo atveju teigti, kad buvo pateikti neteisingi duomenis negalima“, nes buvo pateikti duomenys pagal Pareiškėjos, „kaip minėto turto paveldėtojos, duodančios sutikimą prisiregistruoti pavedėtame turte, tikslų adresą.“

„Dėl asmens tapatybės kortelių kopijų pateikimo, kaip buvo paminėta mano skunde […], buvo susitarta mane išsikvietus telefonu į Savivaldybę pateikti šiuos dokumentus vėliau, mes ketinome juos pateikti ir nebuvo paminėta, kad tai priežastis atmesti mūsų prašymą ir tai nėra pagrindas dėl tolesnių sprendimų priėmimo, nes visada tarnautojai gali paprašyti pateikti papildomus dokumentus ir nuo to nesikeičia pačio prašymo pateikimo esmė, gauti dokumentai turi būti priimami ir registruojami jų gavimo metu, papildant reikiamais papildomais dokumentais, kai jie yra gaunami, o ne atidedami į šalį neįtraukti į bendrą gautų dokumentų apskaitą.

Apibendrinant, deklaracija tik buvo įtraukta į apskaitą po pusės mėnesio, kai prieš tai ji buvo išsiųsta ir gauta registruotu paštu, pataisyta man asmeniškai atvykus į Savivaldybę, ir tik trečią kartą primygtinai pareikalavus ją įtraukti į apskaitą, iš to galima padaryti objektyvią išvadą, kad be mano reikalavimo deklaracija taip ir būtų likusi niekur neįregistruota anksčiau minėtos darbuotojos.“

„Noriu atkreipti dėmesį, kad pati darbuotoja ir vėliau jos kolegės elgėsi keistai ir kėlė sumaištį. Kaip ir minėjau skunde Savivaldybei […].“

„Aš pateikiau notaro išduotą ir patvirtintą dokumentą, kad laiku ir tinkamai priėmiau paveldėjimą pagal testamentą […]. Kaip paaiškinau savo pateiktame skunde […], Savivaldybės darbuotoja iš karto susipažino su mano pateiktu dokumentu ir nepateikė jokių prieštaravimų dėl jo netinkamumo atlikti veiksmus. Dokumentas buvo priimtas.

Remiantis tų pačių Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių punktu 17.11. deklaravimo įstaiga negali reikalauti pateikti kitus dokumentus, kurių duomenis gali pati pasitikrinti valstybės registruose. Tokiu atveju tame pačiame Registrų centre esantis Testamentų registras pilnai galėjo suteikti duomenis apie tai, kad  faktas apie paveldėjimo priėmimą yra tikslus ir teisingas. Iš manęs darbuotojai negali reikalauti kitų papildomų įrodymų dėl šio fakto, o priimdama palikimą aš įgyju tam tikras teises ir pareigas, tarp jų ir teisę priimti sprendimus dėl šio turto priežiūros ir tvarkymo, asmenų priregistravimas ar išregistravimas yra šios priežiūros dalis.“

„[…] Savivaldybės darbuotoja vėliau žodžiu (praėjus pusei mėnesio po dokumentų priėmimo ir jų neįregistravimo į jokį registrą) reikalaudama papildomų įrodymų į teisę tvarkyti mano paveldėtą turtą ir atsisakydama priimti esamus dokumentus ir įregistruoti asmenį, kurio registravimui daviau sutikimą, pažeidė mano teises ir atliko neteisingus veiksmus, remdamasi tik savo asmeniniais subjektyviais požiūriais ir sprendimais ir nežinomomis paskatomis (tai yra nenoras įtraukti prašymą į gautų dokumentų apskaitą birželio mėnesį, kai buvo gautas prašymas), nes pirmojo mano asmeninio susitikimo, darbuotojai mane išsikvietus asmeniškai susitikti į Savivaldybę metu, ji elgėsi gana keistai, kažkodėl visi neatitikimai, dokumentų netinkamumas iškilo tik atėjus pristatyti trūkstamų dokumentų antrą kartą.“

„Kadangi šiuo atveju, prisiregistruoti norėjau ne aš pati, o į mane, kaip paveldėto turto tvarkytoją, kreipėsi mano artima giminaitė, deklaraciją savo vardu privalėjo pildyti ji pati, remiantis Gyvento gyvenamosios vietos taisyklių 22 punktu asmuo, pakeitęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje […], pildo ir asmeniškai pateikia deklaravimo įstaigai šių taisyklių 1 priede nustatytos formos deklaraciją. Tačiau pagrindine priežastimi dėl ko pateikta deklaracija buvo atmesta mano pateikti dokumentai, įrodantys mano asmeninę teisę tvarkyti paveldėtą turtą ir nesugebėjimas to paties Registrų centro registruose gauti reikiamą informaciją, patvirtinančią mano dokumento tikrumą.“

 

  1. Seimo kontrolierės prašoma „Įpareigoti Savivaldybės administraciją tenkinti deklaraciją 2021-07-01 Nr. GV9-449(29.19) dėl gyvenamosios vietos deklaravimo“.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

  1. Seimo kontrolierė informavo Pareiškėją, kad:

4.1. „Seimo kontrolierė tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, pavyzdžiui, institucijai (pareigūnams) nustatyta tvarka nepateikus atsakymo į kreipimąsi raštu, nepagrįstai ar nemotyvuotai atsisakant spręsti rūpimą klausimą arba pateikti paaiškinimus, papildomą informaciją, dokumentus, nenurodant priimto sprendimo apskundimo tvarkos ir pan., tačiau Seimo kontrolierė nėra įgaliota nustatyti (patikrinti) faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo), spręsti ginčų dėl teisės, ji nenagrinėja administracinės srities ginčų, todėl, institucijai pateikus atsakymą, argumentus ir motyvus, laikoma, kad yra pateikta oficiali jos pozicija (administracinis sprendimas), ir pareiškėjui su pozicija nesutinkant, spręstina, kad yra ginčas, kuris nagrinėtinas administracinių ginčų komisijoje arba teisme.

Seimo kontrolierė skundo tyrimo metu nevertins Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Siekiant pakeisti Sprendimą jis turėtų būti skundžiamas teismui teisės aktuose nustatyta tvarka.

Be to, Seimo kontrolierė teikia institucijoms rekomendacijas, o ne privalomus nurodymus, todėl Pareiškėjos prašymas „Įpareigoti Savivaldybės administraciją tenkinti deklaraciją 2021-07-01 Nr. GV9-449(29.19) dėl gyvenamosios vietos deklaravimo“ šiuo atveju taip pat nenagrinėtinas.“

4.2. „vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais bei 4 dalimi, skundo dalies, susijusios su Sprendimo pakeitimu, tyrimas nutraukiamas, nes šios dalies skundo nagrinėjimas nepriklauso Seimo kontrolierės kompetencijai ir nagrinėtinas kitoje institucijoje (teisme).“

 

  1. Kartu su skundu Seimo kontrolierei pateiktame Sprendime pažymėta:

„2021-07-07 Savivaldybės administracijoje gautas Pareiškėjos Skundas, kuriuo skundžiama gyvenamosios vietos deklaravimo Specialistės veiksmai ir neveikimas. Skunde nurodoma, kad Specialistė neįregistravo gauto registruotu paštu prašymo jo gavimo dieną kaip tai numato įstatymai, dokumentų kopijos neregistruotos mėtėsi kažkur kabinetuose ir buvo reikalaujama papildomų dokumentų prašymui, kuris oficialiai net nebuvo įtrauktas į apskaitą, nebuvo patikrintas gyvenamosios vietos registracijos galiojimo laikas jau prieš atvykstant Pareiškėjai į Savivaldybę ir kodėl reikėjo pildyti nereikalingus dokumentus, kuriuos
minėtoji Specialistė norėjo sau pasilikti (sutikimą pratęsti registraciją), kodėl buvo tempiamas laikas ir pateikta liudijimo kopija tapo netinkama tik po kelių savaičių, nors apie tai turėjo būti pranešta raštu.

Vadovaujantis LR Viešojo administravimo įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama VAĮ] 23 straipsnio 1 dalimi, Savivaldybės administracijos direktoriaus rezoliucija, buvo pradėta administracinė procedūra.

Administracinės procedūros metu nustatyta:

  1. Faktinis pagrindas: 1. Savivaldybės priimamajame gauta paštu (Specialistės užregistruota 2021-07-01 reg. Nr. GV9- 44(29.19)) „Gyvenamosios vietos deklaracija, pildoma asmeniui pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką“ (toliau – Deklaracija). Deklaracija siekiama, deklaruoti Y gyvenamąją vietą adresu <…>, Panevėžys. Deklaracijos skiltyje „13. Gyvenamosios vietos savininko (bendraturčių) sutikimas“ nurodyti duomenys Pareiškėjos (notarinio registro numeris RV953). Deklaracijoje nurodyta jos pateikimo data – 2021-06-10. 2. Kartu su Deklaracija pateiktas 2020-05-27 Panevėžio miesto 4-ojo notaro biuro liudijimas, kuriame nurodoma, kad šis liudijimas suteikia teisę įpėdiniams tvarkyti paveldėjimo reikalus, gauti reikiamus dokumentus, reikalingus pateikti paveldėjimo teisės liudijimo gavimui. 3. Kartu su Deklaracija nebuvo pateiktos Pareiškėjos ir Y asmens tapatybės dokumentų kopijos. 4. Deklaracijoje neteisingai nurodytas Y asmens kodas. 5. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis adresu <…>, Panevėžio m. esantis pastatas – gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso šiems asmenims: A, B ir C. 6. NTR duomenimis nėra registruoto statinio adresu <…>, Panevėžys. 7. 2021-07-14 gautas Specialistės paaiškinimas. 8. 2021-07-16 gautas Vyr. gyvenamosios vietos deklaravimo specialistės R. K. paaiškinimas.
  2. Teisinis pagrindas: 1. LR vietos savivaldos įstatymo 7 str. 31 d. 2. LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 1 d. 3. Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtintų Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24 [toliau citatose ir tekste vadinama – Taisyklės] 17, 17.1., 17.2., 17.8., 17.9, 17.10, 18, 21M0, 41, 47, 47.1., 47.2., 47.3., 47.4., 47.5., 49, 50, 51, 52, 53 p. 4. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 3, 4 str., 12 str. 3 p., 37 str. 2 d. 4. LR Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1. p. Nutarimas pripažintas netekusiu galios nuo 2021-07- 01.

III. Sprendimo motyvai: 1. LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas yra specialus įstatymas, kuriam kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Šio įstatymo ir Taisyklių nuostatos apsprendžia užpildytos Deklaracijos duomenų įrašymą į Gyventojų registrą tvarką ir terminus. Todėl Deklaracijos nėra registruojamos Administracijos gautų dokumentų registre. 2. Pareiškėja Deklaracijoje nurodė klaidingus duomenis t. y. buvo siekiama deklaruoti asmens gyvenamąją vietą adresu <…>, Panevėžys, kuris NTR duomenimis statinio statusu nėra registruotas. 3. Nepateikus Pareiškėjos ir Y asmens tapatybės dokumentų kopijų ir neteisingai nurodžius Deklaracijoje Y asmens kodą, Specialistė negalėjo įsitikinti Deklaracijoje nurodytų dokumentų teisingumu bei juos suvesti į Gyvenamosios vietos deklaracijų sistemą. Pareiškėja nepateikė dokumento įrodančio, kad ji nuosavybės teise valdo statinius adresu <…>, Panevėžio m., kuriuose buvo siekiama deklaruoti Y gyvenamąją vietą. Pareiškėjos pateiktas Panevėžio miesto 4-ojo notaro biuro liudijimas nėra laikomas dokumentu įrodančiu nuosavybės valdymo faktą. Įvertinus, kad prie pateiktos Deklaracijos nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės ar kitokio teisėto valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į pastatą, kuriame buvo siekiama deklaruoti asmens gyvenamąją vietą bei asmens tapatybės dokumentų kopijos, konstatuotina, kad Specialistė tinkamai pasielgė reikalaudama pateikti papildomus dokumentus.

Atsižvelgiant į administracinėje procedūroje nurodytą teisinį pagrindą bei vadovaujantis VAĮ 10 straipsniu priimamas administracinis sprendimas: Įvertinus administracinės procedūros metu surinktus duomenis, priimtas sprendimas 2021-07-07 Pareiškėjos Skundo netenkinti, kadangi Pareiškėja kartu su Deklaracija nepateikė dokumento įrodančio, kad ji nuosavybės teise valdo statinius, kuriuose buvo siekiama deklaruoti Y gyvenamąją vietą bei asmens tapatybės dokumentų kopijų, todėl skundžiami Specialistės veiksmai atlikti Pareiškėjos atžvilgiu teisėti ir pagrįsti. […].“

 

  1. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau aprašytas aplinkybes (rašto 1–5 punktai) kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus, informaciją, kokia teisės akto nuostata nustato gautų Savivaldybėje dokumentų registravimo jų gavimo dieną išimtį – neregistruoti paštu gautos Savivaldybėje deklaracijos, prašymo ir kitų dokumentų; kokia teisės aktų nuostata remiantis Pareiškėjos prašymas (deklaracija) 2021-07-02 buvo užregistruotas Savivaldybėje, kokiu būdu nustatyta, kad statinys, <…>, Panevėžys, NTR duomenimis, „statinio statusu“ nėra registruotas; kodėl Sprendimo 6 punkte nenurodyta, kuris dokumentas būtų laikomas dokumentu, įrodančiu nuosavybės valdymo faktą, ir kokiu teisės aktu remiantis (paaiškinti tai) ir kt.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Remiantis Savivaldybės administracijos Seimo kontrolierei pateikta informacija, dokumentais (2022-07-22 rašto Nr. 19-2074(4.45E) kopija pateikta ir Pareiškėjai), nustatyta:

7.1. „[…] gyvenamosios vietos deklaracijos užregistruojamos ir saugomos Taisyklių nustatyta tvarka. Asmeniui pateikus gyvenamosios vietos deklaraciją deklaravimo įstaigai, darbuotojas tą pačią darbo dieną Taisyklių 59 punkte nurodytus deklaravimo duomenis įrašo į Gyventojų registrą prieš tai įsitikinęs: ar išsamiai ir teisingai užpildytos visos deklaracijos eilutės; ar deklaracijoje nurodyti asmens duomenys atitinka duomenis asmens pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente; ar deklaracijoje nurodyti asmens duomenys atitinka duomenis Gyventojų registre; ar deklaracijoje nurodyti gyvenamosios vietos duomenys atitinka juos patvirtinančių dokumentų ir (ar) NTR duomenis; deklaraciją teikiančio asmens tapatybe pagal pateiktą asmens dokumentą, jei deklaraciją už nepilnametį pateikia vienas iš tėvų, įtėvių, globėjų (rūpintojų) (Taisyklių 47 punktas). Išimtiniais atvejais, kai dėl techninių sąlygų nėra galimybės tą pačią darbo dieną įrašyti deklaravimo duomenis į Gyventojų registrą, tai privaloma atlikti nedelsiant, kai tik atsiras minėtos sąlygos (Taisyklių 51 punktas).

Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu asmuo, dėl objektyvių priežasčių neturintis galimybių fiziškai atvykti į deklaravimo įstaigą, užpildytą ir pasirašytą Taisyklių 1 priede nustatytos formos deklaraciją arba laisvos formos deklaraciją deklaravimo įstaigai galėjo pateikti paštu, elektroniniu paštu, per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Deklaravimo įstaigai kartu su deklaracija turi būti pateikta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, išskyrus atvejus, kai deklaracija pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu arba siunčiama per Nacionalinę elektrinių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, ir jeigu reikia – kiti Taisyklių 17.3–17.11 papunkčiuose nurodyti dokumentai ir jų kopijos. Klausimą dėl deklaracijos priėmimo sprendžia deklaravimo įstaigos vadovas arba jo pareigas vykdančios deklaravimo įstaigos darbuotojas (Taisyklių 211 punktas).

LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas yra specialus įstatymas, kuriam kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Šio įstatymo ir Taisyklių nuostatos apsprendžia užpildytos deklaracijos duomenų įrašymą į Gyventojų registrą tvarką ir terminus. Todėl asmenų pateiktos gyvenamosios vietos deklaracijos nėra registruojamos Administracijos Gautų dokumentų registre. Ši informacija  nurodyta 2021-08-3 rašto „Dėl administracinės procedūros priėmimo“ Nr. 19-1964(4.5Mr) III skyriuje „Sprendimo motyvai“, 1 punkte).

Įvertinus aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, Savivaldybės administracija mano, kad gyvenamosios vietos deklaracija nebuvo suvesta į Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemą […] teisėtai ir pagrįstai“;

7.2. „[…] Pareiškėja 2021-07-01 paskambinusi telefonu pareikalavo atsakymo raštu, atsakant į klausimą […], kodėl jos prašymas (gyvenamosios vietos deklaracija) nebuvo užregistruotas […]. Paaiškiname, kad tą pačią darbo dieną dokumentas buvo registruojamas Gautų dokumentų registre (GV9), kaip gautas dokumentas, tikslu pateikti Pareiškėjai atsakymą raštu.

Pažymime, kad gavusi dokumentus vyriausioji gyvenamosios vietos deklaravimo specialistė tą pačią dieną asmenį informavo telefonu apie trūkstamus dokumentus ir susitarė, kad jie bus pateikti Savivaldybės administracijai. Visą tą laiką nuo 2021-06-17 (Pareiškėjos teigimu) iki 2021-07-01 reikiami dokumentai nebuvo pateikti. Pasibaigus karantinui 2021-07-01  Savivaldybės administracijos darbuotojai grįžo dirbti įprasta tvarka, t. y. asmenys buvo aptarnaujami ne nuotoliniu būdu. Atvykusi Y į Savivaldybės priimamąjį kėlė sumaištį elgėsi ir reikalavo dokumentų (2021-07-14 Specialistės paaiškinimas raštu) Y visa informacija susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu buvo suteikta žodžiu.

Sprendime nenurodyta, kokia teisės aktų nuostata remiantis buvo užregistruotas prašymas,  kadangi Pareiškėja skunde nekėlė tokio pobūdžio klausimo“;

7.3. „[…] vyriausiosios gyvenamosios vietos deklaravimo specialistės darbo funkcijoms atlikti naudojasi NTR duomenų baze, kurioje tikrina duomenis apie nekilnojamąjį turtą. Tokie veiksmai buvo atlikti,  atvykus Y į Savivaldybės priimamąjį.

Įvertinus NTR duomenų bazės duomenis matyti, kad adresu <…>, Panevėžys registruotas nekilnojamas turtas pastatas – gyvenamasis namas. Nuosavybės teise nurodyti savininkai yra A., B, C. (pridedamas NTR bazės išrašas). Vadovaujantis LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatomis, deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.

Iš NTR išrašo matyti, kad Pareiškėja nėra nekilnojamojo turto esančio <…>, Panevėžys savininkė. Pradėtas tvarkyti paveldėjimas teisės aktų nustatyta tvarka nebaigtas. Nekilnojamas turtas vis dar nuosavybės teise priklauso mirusiam C.“

7.4. „[…] Pareiškėja kategoriškai nesutiko su specialistės suteikta informacija ir buvo įsitikinusi, kad Panevėžio miesto 4-asis notaro biuro liudijimas yra dokumentas, įrodantis, kad ji yra nekilnojamojo turto savininkė, todėl buvo žodžiu Pareiškėjos paprašyta pateikti Registrų centro NTR išrašą įrodantį, nuosavybės valdymo faktą.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio nuostatas, nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į NTR duomenų bazę. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (4 straipsnis). Tokia nuostata yra nurodyta ir LR civilinio kodekso 4.262 straipsnyje“;

7.5. „[…] Savivaldybės administracija mano, jog gyvenamosios vietos deklaravimo specialistės elgesys buvo įvertintas priimant sprendimą (III. Sprendimo motyvai 5 p.). Patiksliname,  jog karantino metu asmenims, buvo suteikta galimybė atvykti sutartu laiku į patalpą, kuri įrengta Covid-19 metu bei skirta priimti asmenis ir deklaruoti gyvenamąją vietą. Asmenims atvykus, specialistas, kuris dirbo tuo laikotarpiu eidavo iki savo darbo vietos, duomenų reikalingų gyvenamosios vietos deklaravimui, sutikrinimui. Tuo tarpu asmuo privalėdavo laukti įrengtoje patalpoje dėl Covid-19 draudimo vaikščioti po patalpas.

Sutikrinus duomenis Pareiškėja buvo informuota, kad turimas Panevėžio miesto 4-ojo notaro biuro liudijimas nėra įrodantis dokumentas, kad aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisė priklauso  Pareiškėjos vardu. Pareiškėja  kategoriškai teigia, kad notaro išduotas dokumentas yra dokumentas įrodantis nekilnojamojo turto valdymo faktą.

Kadangi, pateikti dokumentai neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų, todėl Pareiškėja buvo informuota telefonu, kad turi pristatyti reikalingus dokumentus kuo skubiau. Nei Pareiškėja, nei  Y dokumentų nepristatė ir daugiau nesiteiravo apie gyvenamosios vietos deklaravimą iki 2021-07-01“;

7.6. Savivaldybės administracijos nuomone, „[…] nėra tikslingas Savivaldybės administracijos pareigūnų juridinis vertinimas. Savivaldybės administracijos darbuotojai atliekantys gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas, visus veiksmus susijusius su Pareiškėjos pateiktu prašymu atliko tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Visa informacija, susijusi su gyvenamosios vietos (ne)deklaravimu buvo pateikta Pareiškėjai asmeniškai žodžiu ir pasiūlyti sprendimo būdai, kurių reikėtų imtis Pareiškėjai norint deklaruoti asmens gyvenamąją vietą.

Taip pat, reiktų įvertinti ir tą aplinkybę, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (LR Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas rūpestingas asmuo (tame tarpe ir Pareiškėja) gali sužinoti savo teises ir pareigas, o jeigu jomis nesidomi, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta, ir prisiima riziką, kad jo interesai tam tikrais atvejais gali būti neginami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).“

 

Tyrimui reikšmingi Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai

 

  1. Įstatymai

8.1. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; […] 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; […].“

8.2. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo:

4 straipsnis – „15. Asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos.“

13 straipsnis – „1. Skundus dėl deklaravimo duomenų ir (ar) gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos tvarkymo nagrinėja deklaravimo įstaiga. 2. Deklaravimo įstaigų sprendimai, priimti pagal šį įstatymą, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

8.3. Viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama – VAĮ):

2 straipsnis – „2. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. 3. Administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra. […]“

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį“;

10 straipsnis – „1. Administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.
2. Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai. 3. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. […];

11 straipsnis – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. […].“

– 13 straipsnis – „1. Asmeniui, […], dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, […] ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją […].“

– 14 straipsnis – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą) […] šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

23 straipsnis – „1. Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, darbuotojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sudaryta komisija rašytiniu pavedimu per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. […].“

8.4. Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis – „Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas (adresuojama), ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių. Informacija Seimo kontrolieriui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.“

 

  1. Kiti teisės aktai

9.1. Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018-01-15 įsakymu Nr. v-24 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių (Taisyklės):

– 17. Asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą […], deklaravimo įstaigai pateikia: 17.1. atitinkamą nustatytos formos užpildytą deklaraciją […]; 17.2. Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę – kai gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvos Respublikos piliečiai; […]; 17.8. dokumentus, patvirtinančius nuosavybės ar kitokio teisėto valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į patalpą ar pastatą, kuriame asmuo gyvena (toliau – būstas arba gyvenamoji patalpa); 17.9. rašytinį gyvenamosios patalpos savininko arba bendraturčio ar jo (jų) įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, kai savininkas, jo atstovas ar bendraturtis neatvyksta į deklaravimo įstaigą. […]. 17.11. deklaravimo įstaigai paprašius – kitus dokumentus. Deklaravimo įstaiga negali reikalauti pateikti kitus dokumentus, kurių duomenis gali pati pasitikrinti valstybės registruose.“

– „18. Deklaravimo duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų ir valstybės registrų duomenis.“

– „19. Asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Gyventojų registrą dienos.“

– „20. Jei asmuo nėra gyvenamosios patalpos savininkas ar bendraturtis, reikalingas savininko (bendraturčio) sutikimas.“

– „47. Deklaravimo įstaigos darbuotojas, priimdamas asmens užpildytą deklaraciją ir kitus dokumentus, privalo įsitikinti: 47.1. ar išsamiai ir teisingai užpildytos visos deklaracijos eilutės; 47.2. ar deklaracijoje nurodyti asmens duomenys atitinka duomenis asmens pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente; 47.3. ar deklaracijoje nurodyti asmens duomenys atitinka duomenis Gyventojų registre; 47.4. ar deklaracijoje nurodyti gyvenamosios vietos duomenys atitinka juos patvirtinančių dokumentų ir (ar) Nekilnojamojo turto registro duomenis […].“

– „49. Deklaravimo įstaigos darbuotojas, atlikęs patikrinimą šių Taisyklių 47 punkte nustatyta tvarka, duomenų teisingumą patvirtina savo parašu deklaracijos 14 eilutėje. […].“

– „50. Deklaravimo įstaigos darbuotojas deklaraciją užregistruoja Gyvenamosios vietos deklaracijų, pildomų asmeniui pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką, registre […]. Deklaracijoje, tam skirtoje vietoje, įrašo deklaracijos registracijos datą ir suteiktą registracijos numerį.“

– „51. Deklaravimo įstaigos darbuotojas tą pačią darbo dieną šių Taisyklių 59 punkte nurodytus deklaravimo duomenis įrašo į Gyventojų registrą. […].“

9.2. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių:

– „9. Įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti užregistruoti dokumentų registruose ar naudojamose informacinėse sistemose, suteikiant jiems registracijos numerį. Registracijos numeris dokumentų registruose suteikiamas iš eilės.“

– „10. Dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą – paprastai tą dieną, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Jei dokumentų registravimas vykdomas automatizuotu būdu, dokumentai registruojami tą parą, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami.“

– „19. Užregistruoti gauti dokumentai įstaigos vadovo nustatyta tvarka perduodami užduočiai suformuluoti ir (ar) vykdyti.“

 

Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

2015-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015 – „Taip pat atsižvelgtina į gero administravimo principą, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio
3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų.  Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Taip pat šis principas suponuoja viešojo administravimo subjekto pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos
2012-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013-3-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; 2015-05-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1316-756/2015)“;

2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […]“;

 

Tyrimo išvados

 

  1. Apibendrinus Pareiškėjos skunde Seimo kontrolierei nurodytas ir šio tyrimo metu nagrinėtinas aplinkybes, konstatuotina, kad ji skundžiasi Savivaldybės pareigūnų neveikimu neregistruojant gyvenamosios vietos deklaracijos jos gavimo Savivaldybėje dieną, galimai netinkamu Savivaldybės pareigūnų elgesiu gavus Pareiškėjos skunde nurodytą deklaraciją.

 

  1. Apibendrinus šiam tyrimui aktualių teisės aktų reikalavimus, konstatuotina, kad vadovaujantis / remiantis:

12.1. Vietos savivaldos įstatymu (pažymos 8.1 punktas), VAĮ (pažymos 8.3 punktas) ir atsižvelgiant į teismų praktiką (pažymos 10 punktas):

12.1.1. Savivaldybė savo veikloje privalo vykdyti pagrindinių vietos savivaldos principų (veiklos teisėtumo, skaidrumo ir kt.) reikalavimus, t. y. Savivaldybės veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, būti aiškūs ir suprantami savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;

12.1.2. Savivaldybė savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės (įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais), išsamumo (į skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama skundo turinį) ir kitų principų reikalavimais.

Savivaldybė, gavusi Pareiškėjos skundą, turėjo pradėti ir vykdyti administracinę procedūrą, ją užbaigus priimti administracinės procedūros sprendimą ir apie jį raštu pranešti Pareiškėjai;

12.1.3. Savivaldybė, bet kokiu būdu gavusi informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turėjo patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ taikymo požiūriu Savivaldybė privalo veikti taip, kaip to prašo Pareiškėja;

12.1.4. gero administravimo principas reikalauja, kad Savivaldybė, priimdama administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, taip pat šis principas suponuoja Savivaldybės pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu;

12.2. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu (pažymos 8.2 punktas), Taisyklėmis (pažymos 9.1 punktas), Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis (pažymos 9.2 punktas):

12.2.1. Asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos, skundus dėl deklaravimo duomenų nagrinėja Savivaldybė;

12.2.2. deklaravimo duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų ir valstybės registrų duomenis, Savivaldybės darbuotojas, priimdamas asmens užpildytą deklaraciją ir kitus dokumentus, privalo įsitikinti, ar deklaracijoje nurodyti asmens duomenys atitinka duomenis asmens pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente; ar deklaracijoje nurodyti asmens duomenys atitinka duomenis Gyventojų registre; ar deklaracijoje nurodyti gyvenamosios vietos duomenys atitinka juos patvirtinančių dokumentų ir (ar) NTR duomenis;

12.2.3. Savivaldybės darbuotojas, atlikęs duomenų patikrinimą nustatyta tvarka, duomenų teisingumą patvirtina savo parašu.

Pastebėtina, kad Taisyklėse nėra nustatyta darbuotojo veiklos, nepatvirtinus deklaracijos duomenų teisingumo, tvarka, taigi, šiuo atveju neužtikrinamas Savivaldybės veiklos skaidrumas. Manytina, kad būtina tobulinti Taisykles nustatant deklaravimo įstaigos darbuotojo veiklos nepatvirtinus pateiktos deklaracijos duomenų teisingumo tvarką (manytina, kad asmeniui, pateikusiam rašytinį dokumentą – deklaraciją, raštu turėtų būti pateikti motyvuoti paaiškinimai dėl atsisakymo tvirtinti deklaracijos duomenis).

12.2.4. Savivaldybės darbuotojas deklaraciją užregistruoja Gyvenamosios vietos deklaracijų, pildomų asmeniui pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką, registre (deklaracijoje, tam skirtoje vietoje, įrašo deklaracijos registracijos datą ir suteiktą registracijos numerį).

Pastebėtina, kad Taisyklėse tiesiogiai nėra nustatyta, kada užregistruojama gauta deklaracija, pvz., jos gavimo dieną ar tik patvirtinus duomenų teisingumą (tai ypač aktualu, kai deklaracijos gavimo data ir duomenų patvirtinimo data nesutampa). Nagrinėjant Taisyklių nuostatas jų eilės tvarka, manytina, kad Taisyklės reikalauja užregistruoti deklaraciją tik patvirtinus jos duomenis.

Atsižvelgus į tai, kad bendrosios dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės nustato, kad gauti Savivaldybėje dokumentai turi būti registruojami tą pačią dieną, kai jie gaunami, kad tik užregistruoti gauti dokumentai perduodami vykdymui, manytina, kad Taisyklių nuostatos koreguotinos konkrečiai nustatant gautos deklaracijos, kaip dokumento (ne deklaracijos duomenų), registracijos deklaravimo įstaigoje momentą (ypač atsižvelgus į tai, kad deklaracijos gavimo data ir jos duomenų teisingumo patvirtinimo data gali ir nesutapti).

 

  1. Apibendrinus šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–7 punktai), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybės pareigūnai:

13.1. VAĮ nustatyta tvarka pradėjo ir atliko administracinę procedūrą, patikrino Savivaldybės darbuotojų veiklą, priėmė motyvuotą administracinės procedūros sprendimą (Sprendimas) ir pranešė apie jį Pareiškėjai (pažymos 5 punktas). Taip pat Savivaldybė šio tyrimo metu 2022-07-22 raštu Nr. 19-2074(4.45E) pateikė Pareiškėjai papildomus paaiškinimus (pažymos 7 punktas);

13.2. spręsdami deklaracijos registravimo klausimą galimai veikė pagal Taisykles, nėra pakankamo teisinio pagrindo juos kaltinti biurokratizmu.

 

  1. Atsižvelgus į pažymos 13 punkte pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Pareiškėjo skundas atmestinas, tačiau teiktina rekomendacija dėl Taisyklių tobulinimo.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia X skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo) atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė valstybės įmonės Registrų centro generaliniam direktoriui rekomenduoja pakeisti Gyvenamosios vietos deklaravimo taisykles išsprendžiant deklaravimo įstaigos darbuotojų veiklos skaidrumo, kai nepatvirtinamas deklaracijos duomenų teisingumas, problemą, įgyvendinti gero administravimo principą ir nustatyti konkretų gautos deklaracijos registravimo deklaravimo įstaigoje momentą (siūlytina deklaraciją registruoti jos gavimo dieną, atsižvelgus į tai, kad deklaracijos gavimo data ir jos duomenų teisingumo patvirtinimo data gali ir nesutapti, kad tik užregistruoti gauti dokumentai perduodami vykdymui) ir deklaravimo įstaigos darbuotojų veiklos, kai nepatvirtinamas deklaracijos duomenų teisingumas, tvarką (pvz., nustatant, kad tokiu atveju asmeniui patekiami motyvuoti paaiškinimai raštu per nustatytą terminą).

 

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijų gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                           Milda Vainiutė