PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ PANEVĖŽIO APSKRITIES VYRIAUSIĄJĮ POLICIJOS KOMISARIATĄ

Dokumento numeris 4D-2020/1-1572
Data 2021-03-08
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ PANEVĖŽIO APSKRITIES VYRIAUSIĄJĮ POLICIJOS KOMISARIATĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2020 m. gruodžio 9 d. gautas X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundas (toliau vadinama – Skundas) dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau vadinama – Panevėžio AVPK) pareigūnų veiksmų (neveikimo) atsakant į jo prašymus.

 

  1. Skunde Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Panevėžio AVPK 2020-10-13 išsiuntė prašymą, prašydamas suteikti tam tikrą informaciją. Panevėžio AVPK į prašymą atsakė 2020-11-11, tačiau atsakymas buvo neišsamus;

2.2. 2020-11-17 kreipėsi su dar vienu prašymu, prašydamas patikslinti atsakyme pateiktą informaciją, tačiau gautame atsakyme nurodoma, kad šis prašymas nebus nagrinėjamas, nes prašoma informacija jau buvo suteikta;

2.3. Pareiškėjas nesutinka su tokiu Panevėžio AVPK sprendimu ir mano, kad jo prašymai išnagrinėti netinkamai.

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo išnagrinėti jo Skundą.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierius 2020-12-15 raštu Nr. 4D-2020/1-1572/3D-3251 kreipėsi į Panevėžio AVPK, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

Seimo kontrolierius 2021-01-08 gavo Panevėžio AVPK 2021-01-08 raštą
Nr. 50-S-176(1.30E), kuriuo pateikiami Pareiškėjo prašymai ir atsakymai (kopijos) bei nurodoma:

4.1. „2020-10-15 Panevėžio apskr. VPK buvo gautas (reg. Nr. 50-AP-1628) X
2020-10-13 prašymas „Dėl informacijos gavimo ir policijos pareigūno galimai padaryto pažeidimo įvertinimo“.“

4.2.                     „2020-11-20 Panevėžio apskr. VPK buvo gautas (reg. Nr. 50-AP-1818) X
2020-11-17 prašymas „Dėl informacijos pateikimo“.“

 

  1. Iš Seimo kontrolieriui pateiktų Pareiškėjo prašymų bei atsakymų į juos (kopijos) nustatyta:

5.1. 2020-10-13 prašyme Pareiškėjas prašė įvertinti policijos pareigūno veiksmus ir galimai jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, informuoti, ar pareigūnas buvo nubaustas, ar buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Panevėžio AVPK Pareiškėjui atsakė 2020-11-11 raštu Nr. 50-S-12335(1.30E) ir nurodė, kad pagal jo 2020-09-01 skundą buvo atliktas informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą patikslinimas. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad informacijos patikslinimo metu neįžvelgta galimo tarnybinio nusižengimo arba pareigūno vardo žeminančios veikos požymių, priimtas sprendimas tarnybinio patikrinimo dėl policijos pareigūnų veiksmų nepradėti.

Pareiškėjui buvo priminta, kad jis jau buvo informuotas apie jo nurodytam pareigūnui dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pradėta administracinę teiseną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakant į Pareiškėjo 2020-09-01 prašymą visos aplinkybės jau buvo ištirtos ir buvo atsakyta raštu, o
2020-10-13 prašyme naujų aplinkybių nenurodoma, todėl nuspręsta naujo tyrimo nepradėti.

Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad jo nurodytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nepriskiriamas prie grubių pažeidimų ir negali būti vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Pareiškėjas informuotas, kad automobilio, kuriuo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, savininkas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam paskirta piniginė bauda.

5.2. Pareiškėjas 2020-11-17 prašyme nurodė, kad 2020-11-11 atsakyme pateikiama neaiški informacija, nes nurodomi du asmenys ta pačia pavarde, tačiau skirtingais vardais, dėl kurių pagal Pareiškėjo nurodytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo pradėta administracinė teisena. Pareiškėjas prašė informuoti, kuris iš jų buvo nubaustas.

Panevėžio AVPK 2020-11-25 rašte nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 5-V-608 patvirtintų Policijos gaunamų dokumentų taisyklių 12 punktu, numatančiu, kad gavus dokumentą, kai tas pats asmuo per vienerius metus kreipiasi tuo pačiu klausimu, kurį policija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai toks kreipimasis nenagrinėjamas, jeigu jame nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ar nepateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, Pareiškėjo 2020-11-17 prašymas nebus nagrinėjamas.

 

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama ir – VAĮ):

3 straipsnis. Viešojo administravimo principai – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […]“;

11 straipsnis. Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. […] 3. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: […] 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; […]. 4. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.“

 

  1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875 (toliau vadinama – Taisyklės), nustatyta:

„25. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų.

  1. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.

[…]

  1. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:

35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […].

[…]

  1. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“

 

  1. Panevėžio AVPK nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (toliau vadinama – Nuostatai):

15.6 punktas – „[Panevėžio AVPK] atlieka vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir kitų darbuotojų korupcijos ir kitų neteisėtų veikų prevenciją, kontroliuoja, kaip jie laikosi darbo pareigų, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso nuostatų, tiria pareigūnų ir kitų darbuotojų teisės ir teisėtvarkos pažeidimus, taip pat atlieka šios srities prevencines priemones ir tiria asmenų skundus ir pareiškimus dėl neetiško, netinkamo policijos pareigūnų ir kitų darbuotojų elgesio“;

15.13 punktas – „[Panevėžio AVPK] Organizuoja asmenų pasiūlymų, pareiškimų, pranešimų, prašymų ir skundų nagrinėjimą, imasi priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti.“

 

  1. Lietuvos policijos generalinio komisaro nurodyme „Dėl policijos gaunamų dokumentų“, patvirtintame 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 5-V-608, nustatyta:

„1.4. Asmenų kreipimaisi, kuriuose nėra pranešama apie nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, būtų nagrinėjami vadovaujantis šiomis nuostatomis:

[…]

1.4.3. gavus dokumentą, kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi tuo pačiu klausimu, kurį policija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai toks kreipimasis nenagrinėjamas, jeigu jame nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ar nepateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (Taisyklių 12 punktas). Apie pateikto pakartotinio prašymo nenagrinėjimą ir priežastis per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo policijos įstaigoje pranešama asmeniui.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama ir – LVAT) nutartys:

10.1. 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“;

10.2. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. Apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nenurodymas (neišaiškinimas) gali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku (2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-592/2012; 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. AS492-440/2012; 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015);

10.3. LVAT laikosi pozicijos, kad tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015). Draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir / ar ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-762/2014; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438- 736/2014). Vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis pakartotinai nenagrinėtas, analizuojama, ar kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Be to, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurių nebuvo nurodyta ankstesniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

 

Tyrimo išvados

 

  1. Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolieriui pranešė, kad kreipėsi į Panevėžio AVPK su prašymais įvertinti policijos pareigūno veiksmus bei suteikti informaciją, tačiau prašymai buvo išnagrinėti neišsamiai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjo 2020-10-13 prašymas Panevėžio AVPK buvo gautas 2020-10-15. Pareiškėjas prašė įvertinti policijos pareigūno veiksmus ir galimai pareigūno padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, prašė informuoti, ar pareigūnas buvo nubaustas, ar buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Atsakymas Pareiškėjui parengtas 2020-11-11, informuojant, kad tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas, tačiau dėl pareigūno galimai padaryto pažeidimo pradėta administracinė teisena. Pareiškėjui paaiškinta, kad nurodyto automobilio savininkas, kurio pavardė tokia pati kaip įvardinto pareigūno, tačiau vardas kitoks, yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam paskirta piniginė bauda.

Pareiškėjas, gavęs Panevėžio AVPK 2020-11-11 raštą, kreipėsi į Panevėžio AVPK dar kartą su 2020-11-17 prašymu (gautas 2020-11-20), prašydamas patikslinti, kuris asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes nesutapo nurodytų asmenų vardai. Panevėžio AVPK 2020-11-25 rašte nurodė, kad Pareiškėjo kreipimasis laikytinas pakartotiniu ir nebus nagrinėjamas, nes jame nenurodoma naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Pareiškėjui neišaiškinta atsakymo apskundimo tvarka.

 

  1. Pažymėtina, kad Panevėžio AVPK yra viešojo administravimo subjektas, todėl, nagrinėdamas pareiškėjų skundus ir prašymus, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis ir kitų viešojo administravimo srityje taikomų teisės aktų bei viešojo administravimo srityje taikomų principų.

LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje“. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (šios pažymos 10.1 punktas).

Viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Pagal atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principą, viešojo administravimo subjektui nustatyta pareiga imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, reikalaujama, jog valstybės institucija, priimdama sprendimą, imtųsi visų įmanomų priemonių įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir sprendimą pagrįsti faktais, argumentais, įrodymais, teisės normomis. Šis principas apima ne tik teisę į pagrįsto sprendimo priėmimą, bet ir teisę efektyviai ginti (įgyvendinti) savo teises, pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką.

Pareiga organizuoti asmenų pasiūlymų, pareiškimų, pranešimų, prašymų ir skundų nagrinėjimą yra įtvirtinta ir Panevėžio AVPK policijos pareigūnams (šios pažymos 8 punktas). Nagrinėdamas pareiškėjų skundus Panevėžio AVPK, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis VAĮ nuostatų ir viešojo administravimo srityje taikomų principų.

 

  1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse numatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį, tai yra, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Lietuvos policijos generalinio komisaro nurodymo „Dėl policijos gaunamų dokumentų“ 1.4.3 punkte numatyta, kad, gavus dokumentą, kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi tuo pačiu klausimu, kurį policija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai toks kreipimasis nenagrinėjamas, jeigu jame nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ar nepateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Apie pateikto pakartotinio prašymo nenagrinėjimą ir priežastis per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo policijos įstaigoje pranešama asmeniui.

Tyrimo metu nustatyta, kad į Pareiškėjo 2020-10-13 prašymą Panevėžio AVPK atsakė per teisės aktuose numatytą terminą, Pareiškėjas buvo informuotas apie priimtus sprendimus, argumentuojant vadovautasi teisės aktų nuostatomis, suteikta informacija ir apie administracinėn atsakomybėn patrauktus asmenis, tačiau iš atsakymo neaišku, ar skirtingi administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų vardai buvo nurodyti dėl techninės klaidos, ar administracinėn atsakomybėn buvo patraukti du skirtingi asmenys. Pareiškėjas į Panevėžio AVPK dėl aplinkybių patikslinimo kreipėsi dar kartą ir prašė informuoti, kuris konkrečiai asmuo buvo nubaustas už jo nurodytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Panevėžio AVPK, atsakydamas į prašymą, 2020-11-25 raštu paaiškino, kad prašyme nenurodyta naujų aplinkybių, todėl jis laikytinas pakartotiniu ir nebus nagrinėjamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais. Vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis pakartotinai nenagrinėtas, analizuojama, ar kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Be to, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurių nebuvo nurodyta ankstesniame skunde (pažymos 10.3 punktas).

Įvertinus Pareiškėjo 2020-11-17 prašyme nurodytas aplinkybes ir jo suformuotą klausimą, kuris kilo gavus Panevėžio AVPK atsakymą, darytina išvada, kad 2020-11-11 atsakymas besikreipiančiajam nebuvo aiškus ir išsamus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas neprašė iš naujo jam paaiškinti visų aplinkybių dėl jo nurodyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurį galimai padarė pareigūnas, tyrimo ir vertinimo aplinkybių, nekėlė tarnybinės atsakomybės klausimų, kaip 2020-10-13 prašyme, o prašė patikslinti tik neaiškią Panevėžio AVPK pateiktą informaciją, todėl konstatuotina, kad 2020-11-17 prašymas negalėjo būti laikomas pakartotiniu.

 

  1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse taip pat numatyta, kad atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat
    terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

Pažymėtina, kad Panevėžio AVPK, atsisakydami nagrinėti Pareiškėjo 2020-11-17 prašymą, neišaiškino atsakymo apskundimo tvarkos.

LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą (pažymos 10.2 punktas).

 

  1. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio AVPK atsakymas į Pareiškėjo 2020-10-13 prašymą buvo neišsamus, nes nebuvo atsakyta į vieną iš pagrindinių Pareiškėjo prašyme keltų klausimų – ar pareigūnas buvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o Pareiškėjo 2020-11-17 prašymas negali būti vertinimas kaip pakartotinis, nes Pareiškėjo pakartotinį kreipimąsi sąlygojo neišsamus atsakymas į pirmąjį prašymą, be to, nebuvo prašoma iš naujo vertinti aplinkybių ar atlikti tyrimą, o tik prašoma patikslinti, ar pareigūnas buvo nubaustas (į šį klausimą nebuvo atsakyta ankstesniu raštu). Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjui nebuvo išaiškinta sprendimo atsisakyti nagrinėti jo prašymą apskundimo tvarka. Tokie Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl Pareiškėjo skundas pripažįstamas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

X skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų (neveikimo), atsakant į jo prašymus, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui rekomenduoja:

18.1. pakartotinai išnagrinėti X 2020-11-17 prašymą ir pateikti Pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą;

18.2. imtis priemonių, kad ateityje, nagrinėjant asmenų skundus, prašymus būtų vadovaujamasi VAĮ nuostatomis, gerojo viešojo administravimo principu, atsakymai būtų išsamūs, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės aktų normomis, visais atvejais būtų nurodyta šių atsakymų apskundimo tvarka.

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierius                                                                                        Augustinas Normantas