PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS, GINČŲ KOMISIJĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2022/1-672
Data 2023-02-21
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS, GINČŲ KOMISIJĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą (toliau – Skundas) dėl: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba arba NDNT) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nevykdant Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija, GK) sprendimų, teisės aktų nesilaikymo; Ginčų komisijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai nevykdant teisės aktais priskirtų funkcijų.

 

  1. Skunde nurodyta:

2.1. „2021 m. rugpjūčio 5 d., patikrinus mano sveikatos būklę, gavau NDNT raštą „Dėl atlikto darbingumo vertinimo“ Nr. R-4342 su priedais. Man nustatytas tas pats 30% darbingumo lygis, bet jau iki 2027.08.26. (senatvės pensijos sukakties dienos). Tai patvirtina, kad mano sveikata nepagerėjo. Iš tiesų net blogėja, nes be lazdos ir kitų asmenų pagalbos man sunku naudotis viešuoju transportu. Bet šį kartą NDNT atsisakė išduoti Neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę.“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „2021 m. rugpjūčio 6 d. pakartotinai kreipiausi į NDNT dėl Neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės išdavimo. 2021 m. rugsėjo 13 d. (daugiau nei po mėnesio) NDNT pateikė atsakymą Nr. 5114. Jame rašoma, kad nuo 2020 m. gegužės 4 d. įsigaliojo „Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo“ pakeitimai, kur 4 p. 4.2 papunktyje, skliausteliuose, atsirado įrašas, kad (asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne tai įvertinta 3-4 balais), todėl mano atveju „nenustatyta, kad Pareiškėjui būtų sunku naudotis viešuoju ir privačiu transportu (asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne tai įvertinta 2 balais)“.

2.3. „2021.09.21 kreipiausi raštu į GK prie SADM dėl NDNT sprendimo. 2021.10.27 gavau GK sprendimą Nr. S-183, kuriuo tenkino mano prašymą. NDNT įpareigota išduoti man Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.“

2.4. „2021.11.15 NDNT atsiuntė savo sprendimą Nr. SS-2473, kuriuo nusprendė neišduoti man Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės.“

2.5. „ar gali NDNT prie SADM nevykdyti priimtų įstatymų ir įsakymų, kaitalioti kaip panorėjus savo teisės aktus? Argi tai yra mūsų integravimas į visuomenę? O gal uždarymas nuo jos?“

2.6. „2021.11.22 vėl kreipiausi į GK prie SADM dėl NDNT atsisakymo vykdyti Komisijos sprendimą. 2021.12.01 gavau GK sprendimą Nr. S-204, kuriuo NDNT įpareigojama pašalinti pažeidimus ir priimti naują sprendimą, t. y. „Pareiškėjui išduoti Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Tai jau antrasis atsakymas man ir teigiamas GK prie SADM sprendimas tuo pačiu klausimu.“

2.7. „[…] trečią kartą kreipiausi į pirmininką […]. 2022.04.06 gavau GK pirmininko atsakymą, Nr.SD — 329 (žr.pr.Nr. 15), kur parašyta, kad „Komisija informuoja, kad negali priimti nagrinėti Jūsų prašymo, kadangi Ginčų Komisija 2 kartus yra priėmusi tą patį sprendimą – Jūsų skundą tenkinti. Tarnyba privalo vykdyti Komisijos priimta sprendimą, […]. Deja be jokio paaiškinimo, ką man toliau daryti, kur kreiptis.“

2.8. „Noriu priminti, kad NDNT prie SADM 2018 ir 2019 metais man išdavė Neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę, vadovaudamasi 2009.11.06 pačios Tarnybos direktoriaus pasirašytu įsakymu „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-127 […] Per trumpą laiką aprašo 4.2 p. keistas net keturis kartus.[…] Galima tik įsivaizduoti kiek neįgaliųjų nukentėjo per šį „bandomąjį“ laikotarpį. Kas už tai prisiims atsakomybę?“

2.9. „[…] reikia pastebėti, kad NDNT kito, jos pačios priimto, teisės akto „Asmens veiklos ir gebėjimo klausimyno“ 2.1.4. punkto nepataisė. […] Ten paliktos mano aukščiau aprašytos dviprasmybės, kurios leidžia subjektyviai spręsti neįgalių žmonių likimus. To neturėtų būti.“

 

  1. Pareiškėjas Skunde prašo:

3.1. „įpareigoti GK pirmininką savo pareigas atlikti iki galo, vadovaujantis teisės aktais, t. y., pareikalauti NDNT įvykdyti Komisijos priimtus sprendimus, – išduoti man neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę; įpareigoti NDNT vadovą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, bei vykdyti GK priimtus sprendimus.“

3.2. „peržiūrėti ir, esant dviprasmybėms, pataisyti savo pačios pasitvirtintus teisės aktus dėl neįgalumo nustatymo aprašų“.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

  1. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Tarnybą, Ginčų komisiją, prašydama pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į klausimus.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Ginčų komisija Seimo kontrolierei pateikė toliau nurodytą informaciją:

5.1. „Pareiškėjas 2021-09-24 ginčijo Ginčų komisijai Tarnybos 2021-09-09 sprendimą Nr. SS-2026, kuriuo Tarnyba atsisakė Pareiškėjui išduoti Neįgaliųjų asmenų automobilio statymo kortelę [toliau – Kortelė]. Ginčų komisija 2021-10-27 sprendimu Nr. S-183 tenkino Pareiškėjo skundą, įpareigodama Tarnybą pakeisti skundžiamą sprendimą.“

5.2. „Tarnyba Ginčų komisijai atsiuntė 2021-11-15 sprendimą Nr. SS-2473 […]. Šiuo sprendimu Tarnyba nesutikdama su Ginčų komisijos sprendimu, užuot apskundusi šį sprendimą teismui, iš esmės atsisakė sprendimą vykdyti, atsisakydama Pareiškėjui išduoti Kortelę. Tarnyba Sprendime nurodė, jog Sprendimas gali būti skundžiamas GK. Pareiškėjas […] antrą kartą kreipėsi su skundu į Ginčų komisiją, kuri šiuo klausimu 2021-12-01 priėmė naują sprendimą Nr. S-204, dar kartą tenkino Pareiškėjo skundą.“

 

  1. Tarnyba Seimo kontrolierei pateikė toliau nurodytą informaciją:

„Tarnyba 2022 m. spalio 21 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – Teismas) Ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-204 „Dėl X skundo dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo peržiūrėjimo“. 2022 m. spalio 25 d. Tarnyba gavo Teismo nutartį atsisakyti priimti Tarnybos skundą. Nesutikdama su šio Teismo nutartimi, Tarnyba apeliacine tvarka apskundė šį Teismo sprendimą. 2023 m. sausio 4 d. Tarnyba gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį kurioje teisėjų kolegija nutarė Tarnybos skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti Tarnybos skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.“ Tarnyba telefonu informavo, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė (nenurodė datos kada) nagrinėti jų skundą.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai

7.1. Seimo kontrolierių įstatymo:

2 straipsnis – „1. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. […].“

12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“

   17 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius […] priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: […]; 4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme; […]. 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas. […].“

7.2. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; […] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.“

10 straipsnis – „5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […]; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; […].“

7.3. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo:

16 straipsnis – „2. Neįgaliųjų socialinės integracijos politiką formuoja ir įgyvendina: […]; 5) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo, neįgaliojo aprūpintojo skyrimo; […].“

23 straipsnis – „1. Ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija). 2. Komisija yra viešasis juridinis asmuo, kurį steigia, Komisijos narių skaičių nustato, jos nuostatus bei ginčų nagrinėjimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.“

7.4. Teismų įstatymo preambulė: „Šiame įstatyme nustatytas […] teisinis reglamentavimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose įstatymuose bei Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintais visuotinai pripažintais teisės principais: pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, […] teise, kad kiekvieno asmens byla būtų viešai ir teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo, […] valstybės valdžios padalijimo principu, pagal kurį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, kitais […] teismų sutvarkymo, teisėjų statuso ir teismo proceso principais.“

7.5. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ):

3 straipsnis – „1. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. 2. Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.“

17 straipsnis – „1. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: 1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus); […] 3) žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) […].“

 

 

  1. Kiti teisės aktai

8.1. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-06-18 įsakymu Nr. A1-242 (toliau – Nuostatai):

10 punktas – „Svarbiausi Tarnybos veiklos tikslai: 10.1. pagal kompetenciją dalyvauti formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, neįgaliojo aprūpintojo skyrimo; […]; 10.3. teikti pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl teisės aktų, susijusių su neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymu, neįgaliojo aprūpintojo skyrimu, tobulinimo.“

11 punktas – „Tarnyba, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas: […]; 11.2. vertina neįgalumo lygį, darbingumo lygį, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, specialiuosius poreikius ir jų lygį ir priima sprendimus dėl asmens: 11.2.1. neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino; 11.2.2. darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; 11.2.3. netekto darbingumo procentų; […]“.

14 punktas – „Tarnybos administracijos struktūrą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

15 punktas – „Tarnybos administracijos padalinių veikla reguliuojama Tarnybos direktoriaus patvirtintais dokumentais: Tarnybos darbo reglamentu, vidaus tvarkos taisyklėmis, struktūrinių padalinių nuostatais, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymais.“

16 punktas –  „Tarnybai vadovauja direktorius, […].“

18 punktas – „Tarnybos direktorius: […]; 18.3. vadovauja Tarnybai, sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, asmeniškai atsako už tai, kad Tarnyba vykdytų jai nustatytus veiklos tikslus ir funkcijas; […].“

8.2. Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-01-04 sprendimu Nr. A1-2 (GK nuostatai):

1 punktas – „1. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, kurios paskirtis – objektyviai, patiriant kuo mažiau išlaidų išspręsti tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT kilusį administracinį ginčą dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) priimtų sprendimų ir taip prisidėti prie žmogaus teisių gynimo ir teisingumo vykdymo.“

          7 punktas„Komisijos veiklos tikslas – užtikrinti, kad asmenys, pensiją ar išmoką mokanti institucija turėtų išankstinio administracinių asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT ginčų sprendimo ne teismo tvarka galimybę.“

19 punktas – „Ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT Komisija nagrinėja socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“

8.3. Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriaus 2009-11-06 įsakymu Nr. V-127 (toliau Aprašas):

2 punktas – „Šiame Apraše vartojama sąvoka neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė – kortelė, kuri suteikia teisę asmenims, nurodytiems šio Aprašo 4 punkte, sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra.“

5 punktas – „Korteles išduoda ir keičia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teritoriniai skyriai (toliau – Tarnybos teritoriniai skyriai).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos priimtu sprendimu neišduoti jam Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės, t. y. teigia, kad Tarnyba netinkamai išnagrinėjo jo prašymą, nevykdo Ginčų komisijos sprendimo, o Ginčų komisija nesiėmė veiksmų, kad Tarnyba įvykdytų jų sprendimą.

 

  1. Vadovaujantis:

10.1. Tarnybos nuostatais (pažymos 8.1 papunktis):

1) Tarnyba dalyvauja formuojant ir įgyvendinant asmenų su negalia socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo ir kita;

2) Tarnyba, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus, vertina neįgalumo lygį, darbingumo lygį, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, specialiuosius poreikius ir jų lygį ir priima sprendimus dėl asmens: neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino; darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; netekto darbingumo procentų; priima sprendimus dėl Kortelės išdavimo / neišdavimo.

10.2. Ginčų komisijos nuostatų 1 punktu (pažymos 8.2 papunktis), Ginčų komisija yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, kurios paskirtis – objektyviai išspręsti tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT kilusį administracinį ginčą dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimtų sprendimų ir taip prisidėti prie žmogaus teisių gynimo ir teisingumo vykdymo;

10.3. Aprašo 5 punktu (pažymos 8.3 papunktis), Korteles išduoda ir keičia Tarnybos teritoriniai skyriai.

10.4. Teismų įstatymu (pažymos 7.4 papunktis) ir ABTĮ (pažymos 7.5 papunktis):

1) Teismų įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas pagrįstas visuotinai pripažintais teisės principais: pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, teise, kad kiekvieno asmens byla būtų viešai ir teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo, valstybės valdžios padalijimo principu, pagal kurį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai ir kt.;

2) administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų (šiuo atveju – Tarnybos) priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo (nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus), taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir kt.

 

  1. Nagrinėjamu atveju:

11.1. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolieriai neturi įstatymų suteiktos teisės atlikti veiksmus, priimti sprendimus, taip pat ir pateikti prašomą informaciją, kurių atlikimas (priėmimas), informacijos suteikimas priskirtas atitinkamo viešojo administravimo subjekto kompetencijai, taip pat įpareigoti atsakingą (-as) instituciją (-as) priimti (pakeisti) sprendimus, kurių priėmimas priskirtas šios institucijos kompetencijai. Šios institucijos, spręsdamos jų kompetencijai priskirtus klausimus, turi teisę priimti atitinkamus sprendimus, už kurių teisėtumą atsako jos pačios teisės aktuose nustatyta tvarka.

11.2. Tarnyba, pakartotinai įvertinusi esančius ir naujai gautus dokumentus (informaciją), Tarnybos, Ginčų komisijos atžvilgiu išsakytus pastebėjimus 2022-10-11 vykusio susitikimo su Seimo kontroliere metu, 2022 m. spalio 21 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui Ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-204 „Dėl X skundo dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo peržiūrėjimo“. Teismas 2022-10-25 nutartimi atsisakė skundą priimti. Tačiau ši nutartis, Tarnybai apeliacine tvarka ją apskundus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  buvo panaikinta ir perduota Teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Skundas priimtas  nagrinėti. Taigi, klausimas, dėl ko skundėsi Pareiškėjas, yra nagrinėjamas teisme.

11.3. Biurokratizmu laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai (pažymos 7.1 papunktis), taigi, teismas, spręsdamas klausimą (nagrinėdamas sprendimo priėmimo aplinkybes) dėl Ginčų komisijos sprendimo teisėtumo, kartu įvertins ir tai, ar Ginčų komisijos, Tarnybos pareigūnai, priimdami sprendimus, vykdė (nevykdė) teisės aktų, reglamentuojančių Kortelės išdavimą, reikalavimus.

Taigi, nagrinėjant bylą teisme bus vertinamos tos pačios aplinkybės, kurios keltos Seimo kontrolierei pateiktame Skunde, bus nustatyta, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektai (Ginčų komisija, Tarnyba) neviršijo kompetencijos.

Atsižvelgus į pirmiau aprašytas aplinkybes bei visuotinai pripažintus teisės principus, vadovaujantis SKĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi (jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja, kad skundas tuo pačiu klausimu yra nagrinėjamas teisme, skundo tyrimas nutraukiamas), šios Skundo dalies tyrimas nutrauktinas.

 

  1. Seimo kontrolierė, įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pažymi, kad Tarnyba, nesutikdama su Ginčų komisijos 2021-10-27 ir 2021-12-01 sprendimais ir žinodama, kad Ginčų komisijos sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo, nesilaikė teisės aktų nuostatų ir vilkino pasinaudoti šia savo teise, t. y. nei vykdė Ginčų komisijos sprendimus, nei juos skundė teismui. Tik po Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje vykusio susitikimo metu išsakytų Tarnybai pastabų, Tarnyba 2022-10-21 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Ginčų komisijos 2021-12-01 sprendimo panaikinimo.

Taigi, Tarnyba, tiek nagrinėdama Pareiškėjo prašymus dėl Kortelės išdavimo ir priimdama sprendimus, tiek vertindama Ginčų komisijos sprendimus, savalaikiai neatliko objektyvaus ir nuodugnaus reikšmingų aplinkybių įvertinimo ir, nesutikdama su Ginčų komisijos sprendimais, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad ginčytinų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas būtų įvertintas teisme (teisingumą vykdo tik teismai). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl tokios Tarnybos veiklos (neveikimo) Pareiškėjas, sutikdamas su Ginčų komisijos sprendimu, neturėjo pagrindo kreiptis į teismą, bet buvo paliktas nežinioje, kaip įgyvendinti teisę gauti Kortelę, jis buvo įtrauktas į nesibaigiantį susirašinėjimo procesą, priverstas pakartotinai kreiptis tuo pačiu klausimu (dėl Kortelės išdavimo, Ginčų komisijos sprendimo vykdymo). Tokia Tarnybos veikla buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą, todėl ši Skundo dalis pripažintina pagrįsta.

Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba savo veikloje privalo vadovautis VAĮ nustatytais principais, būtent atsakomybės už priimtus sprendimus principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik pagal nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus, bet ir tai, kad jų veikla bei priimami sprendimai turi atitikti tam viešojo administravimo subjektui nustatytus tikslus, imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių.“

 

  1. Atsižvelgus į Pareiškėjo Skunde nurodytus Aprašo trūkumus (pažymos 2.8, 2.9, 3.2 p.), bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetenciją (formuoja socialinės integracijos (neįgaliųjų, vyresnio amžiaus (nuo 55 metų) asmenų, kitų pažeidžiamų ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų) ir lygių galimybių politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, rengia su tuo susijusius teisės aktų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892, 7.11 punktas), teiktina rekomendacija socialinės apsaugos ir darbo ministrei.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dalies dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Ginčų komisijos sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo tyrimą nutraukti.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dalį dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pareigūnų veiklos, nesilaikius teisės aktų nuostatų, vilkinus kreiptis į teismą, pripažinti pagrįsta.

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorei rekomenduoja: užtikrinant konstitucinio valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principo, gero viešojo administravimo principo tinkamą įgyvendinimą, imtis kompleksinių (teisinių, organizacinių) priemonių, kad laiku būtų priimami Tarnybos sprendimai vykdyti institucijos, nagrinėjusios asmens skundą ne teismo tvarka, sprendimą arba, su juo nesutinkant, kreiptis į teismą.

 

  1. . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrei rekomenduoja įvertinti galiojantį teisinį reguliavimą, susijusį su neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimu, ir imtis priemonių jį tobulinti, laikantis visų teisėkūros principų.

 

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Seimo kontrolierę ir Pareiškėjo atstovą prašoma informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                                            Erika Leonaitė