PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NEĮGALIŲJŲ REIKALŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2020/1-1167 |
---|---|
Data | 2020-12-04 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NEĮGALIŲJŲ REIKALŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Augustinas Normantas |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020-09-04 gavo X (toliau vadinama –
Pareiškėja) skundą dėl Neįgaliųjų reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama ir – Departamentas, NRD) pareigūnų galimai
netinkamų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimus, susijusius su finansinės pagalbos priemonių
Pareiškėjai (kaip asmeniui su negalia, studijuojančiam aukštojoje mokykloje) teikimu.
2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:
2.1. „[…]. Esu neįgali studentė (darbo stažas 32 metai), norinti ir prašanti, tačiau iki šiol
negaunanti jokios finansinės pagalbos priemonių nuo 2019 metų rugsėjo l d. iki 2020-09-01 (t. y.,
laike 12 mėnesių) ir iki šios dienos, kai atitinku nurodytoms sąlygoms […]“ (šios ir kitų citatų kalba
netaisyta).
2.2. „[…] [Y universitetas, toliau vadinama – Universitetas] […] nepagrįstai reikalauja
atidaryti banko sąskaitą ir nieko nemoka, nors jokios banko sąskaitos atidaryti neprivalau ir tai nėra
mano prievolė, be to, tai aplamai nenumatyta jokiose įstatymuose, o mokėjimo būdą nustato pats
pareiškėjas (klientas). […] Aš prašiau mokėti man finansinę paramą pašte […].“
2.3. „Turima informacija, 2020 m. sausio, t. y., prieš COVID-19 karantino pradžią galimai
[Universitetas] tarėsi su AB „Lietuvos paštas“ dėl finansinės paramos man mokėjimo pašte, tačiau
iki šiol vengia išspręsti šį klausimą iki galo ir todėl turi įsiskolinimą man, kurį neketina man apmokėti
iki šios dienos.“
2.4. „Vėliau, kaip atsitiktinai buvo sužinota, t. y., 2020-08-03, [Universitetas] pakartotinai
kreipėsi į [Departamento] Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėją L. G. [toliau vadinama –
Darbuotojas], tačiau pastaroji toliau nieko nekontroliuoja […] ir visiškai net neįpareigoja
[Universiteto] kuo skubiau apmokėti man finansinės paramos įsiskolinimą […], nors pati tvirtina, jog
man nuo 2020-05-08 nustatytas 45 proc. darbingumo lygis […]. […].“
3. Pareiškėja prašo Seimo kontrolieriaus: „kuo skubiau atlikti […] tyrimą dėl nurodytų
pažeidimų ir pateikti pažymą dėl […] [Departamento] ir [Universiteto] padarytus pažeidimus […], kuo
skubiau rekomenduojant […] sumokėti man visą […] priklausantį finansinės paramos įsiskolinimą
[…]“; „įpareigoti įsiskolinimo apmokėjimus atlikti būtinai pašte […]“.
2
4. Kartu su skundu Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų.
5. Seimo kontrolierius pažymi, kad Pareiškėja 2020-09-04 skunde, be kita ko, nurodė
Universiteto galimai netinkamus veiksmus (neveikimą), sprendžiant klausimus, susijusius su
finansinės pagalbos priemonių Pareiškėjai (kaip asmeniui su negalia, studijuojančiam aukštojoje
mokykloje) teikimu.
Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolierius 2020-09-15 raštu Nr. 4D-2020/1-1167/3D-2419
informavo Pareiškėją, kad Universitetas (mokslo ir studijų institucija) nėra viešojo administravimo
institucija arba įstaiga, o jos darbuotojai – pareigūnai, kurie atitiktų Seimo kontrolierių įstatyme
apibrėžtą pareigūno sąvoką bei vykdytų funkcijas viešojo administravimo srityje ir kurių veiklą
Seimo kontrolierius būtų įstatymu įgaliotas tirti.
Minėtame 2020-09-15 rašte Nr. 4D-2020/1-1167/3D-2419 Seimo kontrolierius pažymėjo,
kad Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių dėl Universiteto darbuotojų galimai netinkamų veiksmų
(neveikimo), susijusių su finansinės pagalbos priemonių Pareiškėjai (kaip asmeniui su negalia,
studijuojančiam aukštojoje mokykloje) neteikimu, tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus
kompetencijai. Pareiškėjai taip pat paaiškinta studentų ir aukštosios mokyklos administracijos arba
kitų darbuotojų, susijusių su mokslo ir studijų veikla, ginčų sprendimo tvarka.
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
6. Seimo kontrolierius, siekdamas išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į
Departamentą, Universitetą ir Valstybinį studijų fondą, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl skunde
nurodytų aplinkybių bei atsakyti į Seimo kontrolieriaus klausimus.
7. Iš Departamento pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:
7.1. „[…]. Pareiškėja šiuo metu turi teisę pasinaudoti šiomis finansinės pagalbos
priemonėmis:
1) specialiesiems poreikiams tenkinti – 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės
pensijos dydžio tikslinė išmoka kas mėnesį;
2) studijuojantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose iš dalies Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose arba nefinansuojamose vietose – 3,2 Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus gyvenimo lygio dydžio tiksline išmoka už kiekvieną
semestrą studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti;
3) tiksline išmoka studijų prieinamumui didinti;
4) socialine stipendija.
Visomis aukščiau išvardintomis finansinės pagalbos priemonėmis Paraiškėja turi teisę
pasinaudoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu
Nr. 831 patvirtinto „Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems
aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) nuostatomis.“
7.2. „[…]. Vadovaujantis Aprašo 8 punktu, neįgalus studentas norintis gauti finansinės
pagalbos priemones, turi pateikti Aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus mokymo įstaigai. […].
Pareiškėja, norėdama gauti finansinės pagalbos priemones, turėjo pateikti neįgaliojo pažymėjimą arba
kitą neįgalumo faktą patvirtinantį kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, taip pat,
atsižvelgiant į padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant
finansinės pagalbos priemones (2020 m. gegužės 8 d. [Pareiškėjai] buvo nustatytas 45 proc.
darbingumo lygis), laisvos formos prašymą aukštajai mokyklai dėl finansinės pagalbos teikimo.
Pareiškėja aukštajai mokyklai [iki 2020-10-22] nebuvo pateikusi laisvos formos prašymo dėl
finansinės pagalbos teikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu atveju pati aukštoji mokykla
priima sprendimą dėl finansinės pagalbos teikimo ir atsakomybė už netikslingai išmokėtą finansinę
pagalbą tenka aukštajai mokyklai. […] aukštoji mokykla, negavusi studentų prašymų, negali
prognozuoti faktinio lėšų poreikio neturėdama konkrečios informacijos apie neįgaliųjų studentų,
3
kuriems skirtinos finansinės pagalbos priemonės, skaičių.“
7.3. „Departamentas 2020 m. liepos 29 d. gavo elektroninį laišką iš Universiteto
administracijos direktorės, kuriame buvo užduotas klausimas, „nuo kokio mėnesio [Pareiškėjai]
priklauso NRD finansinė pagalba“, į šį paklausimą 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakė [Darbuotojas]. […].
Pakartotinių paklausimų Departamentas iš Universiteto dėl Pareiškėjos nėra gavęs. […].“
7.4. „2020 m. rugsėjo 4 d. Departamentas gavo skundą iš Pareiškėjos. […]. Departamentas,
siekdamas išspręsti kilusią problemą, bendravo su Universiteto administracija, taip pat 2020 m.
spalio 5 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydamas
inicijuoti Aprašo 8.3 punkto pakeitimą, išdėstant jį nauja redakcija. […]. 2020 m. spalio 27 d. Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė atsakymą į Departamento paklausimą.
[…].“
7.5. „[…] pagal Pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 2 d. [Universitetui] pateiktą prašymą dėl
finansinės pagalbos teikimo ir neįgaliojo pažymėjimą aukštajai mokyklai, pateiktą 2019 m. birželio
mėnesį, Pareiškėja neatitiko Aprašo 6 punkte keliamų reikalavimų.“
7.6. „[…] pagal Pareiškėjos [Universitetui] pateiktą neįgaliojo pažymėjimą, išduotą 2020 m.
gegužės 8 d., kuriame nurodyta, kad Pareiškėjai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, finansinės
pagalbos priemonės priklauso nuo neįgalumo darbingumo nustatymo dienos, t. y., nuo 2020 m.
gegužės 8 d. […].“
7.7. „[…] Departamento žiniomis, 2020 m. spalio 22 d. Pareiškėja pateikė Universitetui
prašymą skirti jai finansinę pagalbą. Finansinė pagalba jai priklauso nuo 2020 m. gegužės 8 d. Banko
sąskaitos nenurodė, prašo pinigus išmokėti per Lietuvos paštą. […]. Universiteto administracija
informavo Departamentą, kad šiuo metu yra atliekami Pareiškėjai priklausančių išmokų
skaičiavimai.“
7.8. „Departamentas, siekdamas išspręsti Pareiškėjos skunde nurodytą problemą, ėmėsi visų
Departamento kompetencijos ribose esančių priemonių, t. y., kreipėsi į Universiteto administraciją,
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, taip pat Pareiškėjai rekomendavo
pateikti aukštajai mokyklai laisvos formos prašymą dėl finansinės pagalbos teikimo. […]
[Departamentas] atsakymus į paklausimus ir skundus Pareiškėjai pateikė vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Viešojo administravimo įstatyme numatytais terminais ir tvarka.“
7.9. Departamento 2020-10-01 rašte Nr. (4.31)-SD-1284, adresuotame Pareiškėjai
(kopija), nurodyta:
7.9.1. „[…] Departamentas gavo Jūsų 2020 m. rugsėjo 4 d. skundą Nr. PD-55 „Dėl atsakovo
UAB „Y Universitetas“ nuolatinio nepagristo ir iš esmės neteisėto reikalavimo atidaryti banko
sąskaitą, neteisėto atsisakymo apmokėti man finansinės paramos įsiskolinimą kaip I kurso neįgaliam
studentui, t. y. nuo 2019-09-01 iki 2020-09-01 šios dienos ir nurodyto klausimo neišsprendimo,
nuolatinio vilkinimo“;
7.9.2. „Informuojame, kad, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Vyriausybės nutarimais
ir Departamento nuostatais, […], Departamento kompetencijai nepriskirtas įstatymų, nutarimų ir kitų
teisės aktų taikymo oficialus aiškinimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, toliau pateikiama tik
Departamento specialistų nuomonė Jūsų keliamais klausimais, kuri negali būti vertinama kaip
oficialus teisės aktų aiškinimas ir kuri nėra privaloma teismams, valstybės ir savivaldybių
institucijoms ir įstaigoms, įmonėms, kitoms organizacijoms ir asmenims“;
7.9.3. „Finansinė pagalba neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, teikiama
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 831
patvirtinto „Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose
mokyklose, tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) nuostatomis. Atsakydami informuojame, kad,
vadovaujantis Aprašo 14.2 punktu, finansinės pagalbos priemonės teikiamos nuo neįgalumo
darbingumo lygio nustatymo dienos. Vadovaujantis Aprašo 8 punktu, neįgalus studentas, norintis
gauti finansinės pagalbos priemones, turi pateikti Aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus.
Vadovaujantis Aprašo 14.1 punktu, finansinės pagalbos priemonės, nurodytos Aprašo 4 punkte,
teikiamos tik už einamąjį studijų semestrą nuo neįgalumo darbingumo nustatymo dienos“;
4
7.9.4. „Informuojame, kad pagal Jūsų pateiktą neįgaliojo pažymėjimą, išduotą 2020 m.
gegužės 8 d., kuriame Jums buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, finansinės pagalbos
priemonės priklauso nuo neįgalumo darbingumo nustatymo dienos. Vadovaujantis Aprašo 8.3
punktu, studentas turi pateikti laisvos formos prašymą suteikti finansinės pagalbos priemones,
kuriame turi būti nurodytas mokėjimo įstaigos, kredito įstaigos ar kito mokėjimo paslaugų teikėjo
pavadinimas ir sąskaitos numeris. Informuojame, kad pagal Jūsų 2019 m. rugsėjo 2 d. pateiktą
prašymą dėl finansinės pagalbos teikimo ir neįgaliojo pažymėjimą, aukštajai mokyklai pateiktą 2019
m. birželio mėnesį, neatitikote Aprašo 6 punkte keliamų reikalavimų“;
7.9.5. „Studentas, norintis gauti finansinę pagalbą, pagal Aprašo 8 punkto reikalavimus, turi
pateikti neįgaliojo pažymėjimą arba kitą neįgalumo faktą patvirtinantį kompetentingos institucijos
išduotą dokumentą. Tai reiškia, kad norint gauti finansinės pagalbos priemones, atsižvelgiant į
padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant finansinės
pagalbos priemones, turėjote pateikti aukštajai mokyklai laisvos formos prašymą dėl finansinės
pagalbos teikimo“;
7.9.6. „Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu atveju pati aukštoji mokykla priima sprendimą
dėl finansinės pagalbos teikimo ir atsakomybė už netikslingai išmokėtą finansinę pagalbą tenka
aukštajai mokyklai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta informuojame, kad aukštoji mokykla negali
prognozuoti lėšų poreikio neturėdama konkrečios informacijos apie neįgaliųjų studentų, kuriems yra
skirtinos finansinės pagalbos priemonės, skaičių“;
7.9.7. „Rekomenduojame pateikti aukštajai mokyklai visus reikalingus dokumentus ir
atitikus visus Apraše nurodytus reikalavimus, gausite finansinės pagalbos priemones“;
7.9.8. „Šis raštas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius)
arba apygardos administraciniam teismui.“
7.10. Departamento 2020-10-05 rašte Nr. (1.17)-SD-1294, adresuotame Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijai (kopija), nurodyta:
7.10.1. „[…] Departamentas 2020 m. rugsėjo 4 d. gavo [Pareiškėjos] raštą, kuriame
Pareiškėja teigia, kad jai yra nurodytas reikalavimas atidaryti banko sąskaitą, kad gautų finansinės
pagalbos priemones, kurios skiriamos pagal 2006 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimą Nr. 831 „Dėl finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems,
studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pareiškėja atsisako sudarinėti
sutartis su banku ar kita mokėjimo kredito įstaiga dėl sąskaitos atidarymo, kadangi reikalavimas
atidaryti banko sąskaitą pažeidžia jos konstitucines teises“;
7.10.2. „Departamentas, išnagrinėjęs Pareiškėjos raštą ir atsižvelgdamas į susiklosčiusią
situaciją, prašo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svarstyti galimybę
inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 831 „Dėl
finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose,
tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą (toliau – Aprašas). […]“;
7.10.3. „Departamentas kreipiasi į Ministeriją, prašydamas svarstyti galimybę inicijuoti
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo priėmimą, pakeisti Aprašo 8.3 punktą išdėstant jį nauja
redakcija. Pažymime, kad Aprašo punkte nustatytas finansinės pagalbos priemonėsišmokėjimo būdas
– pervedimas į sąskaitas – kartu reiškia ir įsipareigojimą finansinės pagalbos priemonių gavėjui
sudaryti banko ar kitos kredito įstaigos sąskaitos sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
(toliau – CK) 6.913 str.), nes asmuo norėdamas įgyvendinti teisę į finansinės pagalbos priemonių
gavimą, neturi kito pasirinkimo, kaip tik sudaryti minėtą sutartį. Departamento manymu, tai galėtų
pažeisti CK 6.156 str. įtvirtintą sutarties laisvės principą. CK 6.156 str. 2 dalyje nurodyta, kad
draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Pareigą sudaryti sutartį gali nustatyti tik įstatymai.
Viešojo administravimo įstatyme 3 str. l punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas taip pat
aiškiai nurodo, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų pareigų ir teisių įgyvendinimu, visais
atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Joks įstatymas nenustato pareigos sudaryti banko ar kitos kredito
mokėjimo įstaigos sąskaitos sutartį“;
5
7.10.4. „Maloniai prašome Jūsų informuoti Departamentą dėl pritarimo ar nepritarimo
pateiktam prašymui, siekiant įgyvendinti aukščiau nurodytus tikslus.“
7.11. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-10-27 rašte Nr. (20.3E-31)SD-5574,
adresuotame Departamentui (kopija), nurodyta:
7.11.1. „[…] Ministerija) gavo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos (toliau – NRD) 2020-10-05 raštą Nr. (1.17)-SD-12S4 […], kuriuo prašoma
inicijuoti […] [Aprašo] pakeitimą, nauja redakcija išdėstant Aprašo 8.3 papunktį“;
7.11.2. „Ministerija, išnagrinėjusi NRD prašymą inicijuoti Aprašo 8.3 papunkčio keitimą,
[…] atkreipia dėmesį, kad prievolė neįgaliam studentui sudaryti sutartį su banku ar kita mokėjimo
kredito įstaiga dėl sąskaitos atidarymo Apraše nėra nustatyta. Aprašo 18 punktas, be kita ko, nustato,
kad NRD sudaro finansinės pagalbos teikimo neįgaliems studentams sutartis su aukštosiomis
mokyklomis, skiria lėšų neįgalių studentų finansinės pagalbos priemonėms. Vadovaujantis Aprašo
19 punktu, finansinės pagalbos priemonių teikimą administruoja aukštoji mokykla. Pavyzdžiui,
Aprašo 23 punktas nustato, kad tikslinę išmoką specialiesiems poreikiams tenkinti neįgaliems
studentams aukštoji mokykla moka kartą per mėnesį, o tikslinę išmoką studijų išlaidoms iš dalies
kompensuoti aukštoji mokykla neįgaliems studentams, sumokėjusiems už studijas savo lėšomis,
išmoka per 10 dienų nuo lėšų gavimo iš NRD dienos (Aprašo 24 punktas)“;
7.11.3. „Atsižvelgiant į tai, kad Apraše nėra nustatytas išmokos mokėjimo neįgaliam
studentui būdas, manytina, kad aukštoji mokykla turėtų ieškoti galimybių neįgaliam studentui,
studijuojančiam aukštojoje mokykloje, realizuoti teisę gauti jam priklausančią finansinę pagalbą
priimtiniausiu neįgaliam studentui būdu“;
7.11.4. „Taip pat informuojame, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Lietuvos
Respublikos Vyriausybei 2020-10-14 pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo ir papildymo
822
straipsniu įstatymo projekto“ projektą (toliau – Nutarimo projektas), kuriuo siekiama Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyti finansinės paramos – stipendijos
neįgaliajam pagrindą, sąlygas ir dydį, centralizuoti finansinės paramos neįgaliesiems studentams
teikimą, sujungiant keturias mokamas išmokas į vieną, suvienodinti jų sąlygas, stipendijas
neįgaliesiems studentams administruoti vienoje institucijoje, didinant jų prieinamumą, panaikinti
paramą neįgaliesiems studentams teikiančių valstybės institucijų funkcijų dubliavimą, taip užtikrinant
ir racionalesnį valstybės lėšų naudojimą“;
7.11.5. „Ministerijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Apraše nėra nustatyta sąlyga
neįgaliam studentui sudaryti sutartį su banku ar kita mokėjimo kredito įstaiga dėl sąskaitos atidarymo,
kuri galėtų turėti įtakos jam teikiant Apraše nustatytas finansinės pagalbos priemones, taip pat į siekį
įstatyme nustatyti stipendijos neįgaliajam pagrindą, sąlygas ir dydį, centralizuoti finansinės paramos
neįgaliesiems studentams teikimą ir kt., inicijuoti Aprašo 8.3 papunkčio keitimą netikslinga.“
8. Iš Universiteto pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:
8.1. „[…] Pareiškėja […] Universitete studijuoja nuo 2019-09-01 Teisės vientisųjų studijų
programoje. 2019-06-05 Pareiškėja Universitetui pateikė prašymą leisti jai dalyvauti stojimo
konkurse. [Pareiškėja] pateikė neįgaliojo pažymėjimą NP Nr.1240878, patvirtinantį 55 procentų jos
darbingumo lygį. [Pareiškėja] stojamosios studijų įmokos nemokėjo.“
8.2. „2019-06-12 [Pareiškėja] su Universitetu pasirašė studijų sutartį Nr. 19-T-L-3KNLS,
pagal kurią semestro studijų kaina 1425 EUR […]. 2019–2020 m. m. rudens semestro studijų kaina
[Pareiškėjai] buvo sumažinta 50 procentų pagal 2019-09-02 [Universiteto] kanclerio įsakymą
Nr. S-7KNLS […]. 50 procentų nuolaida studijų kainai buvo suteikta 2019–2020 m. m. pavasario
semestre […] bei studijų laikotarpiui iki 2022-09-01 […].“
8.3. „2019-09-02 Pareiškėja pateikė Universitetui prašymą dėl finansinės pagalbos teikimo.
Pagal Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose
mokyklose, tvarkos aprašo […] 6 punkto 6.1 papunktį, Pareiškėja neturėjo teisės į pagalbą, nes jai
nustatytas darbingumo lygis buvo didesnis negu 45 procentai.“
6
8.4. „2020-05-08 Pareiškėjai buvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. 2020-06-04
Pareiškėja Universitetui elektroniniu paštu pateikė neįgaliojo pažymėjimą be prašymo. 2020-07-23
Universitetas gavo Pareiškėjos skundą, kuriame buvo reikalaujama išmokėti finansinę pagalbą nuo
2019-09-01. 2020-07-29 Universitetas kreipėsi į […] Departamentą su prašymu išaiškinti, nuo kada
Pareiškėja įgauna teisę į finansinę pagalbą. Gavus […] [Darbuotojo] atsakymą, 2020-09-01
Universitetas informavo Pareiškėją apie tai, kad finansinė pagalba [Pareiškėjai] priklauso nuo 2020-
05-08, ir paprašė pateikti prašymą. Pareiškėja atsisakė pateikti prašymą […].“
8.5. „Pareiškėjos prašymą dėl finansinės pagalbos teikimo 2020-2021 m. m. Universitetas
gavo paštu 2020-10-22 […]. Gavus Pareiškėjos prašymą, Universitetas 2020-11-03 pateikė
Departamentui papildomą paraišką finansinės pagalbos neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose
mokyklose, išmokoms gauti už 2020 metų IV ketvirtį […]. Buvo paprašyta 409,46 EUR lėšų
atsiskaityti su Studente už 2019–2020 m. m. pavasario semestrą nuo 2020-05-08 iki 2020-08-31
(67,97 EUR – studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti, 341 EUR – išmokoms specialiesiems
poreikiams tenkinti). 2020-11-06 Universitetas iš Departamento gavo pagal pateiktą paraišką lėšas,
skirtas Pareiškėjai. 2020-11-06 Universitetas su AB Lietuvos paštas pasirašė paslaugų teikimo sutartį
dėl pinigų perlaidų išmokėjimo Pareiškėjai pašto skyriuje.“
8.6. „Valstybiniam studijų fondui [Pareiškėja] prašymų skirti socialinę stipendiją, kurios
dydis yra 253,50 EUR per mėnesį, bei tikslinę išmoką, kurios dydis – 156 EUR per mėnesį, neteikė
nei 2019–2020 m. m., nei 2020–2021 m. m. rudens semestre.“
8.7. „Universitetas finansinės pagalbos priemonių teikimą administruoja nuo 2011 metų.
Šiuo metu Universitete studijuoja 3 neįgalūs studentai. Universitetas teikia visokeriopą pagalbą
neįgaliems studentams. Vieną iš paramos priemonių – studijų įmokos mažinimas.“
8.8. Universitetas pateikė Seimo kontrolieriui AB Lietuvos pašto perlaidos Nr. 328,
adresuotos Pareiškėjai, kopiją.
9. Iš Valstybinio studijų fondo (Fondas) pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:
9.1. „Fondui nėra žinomos Pareiškėjos, Universiteto […] ir [Departamento] ginčo
aplinkybės, todėl Fondas šio ginčo, kilusio tarp minėtų šalių, komentuoti negali. Tačiau, Fondo
nuomone, nepriklausomai nuo ginčo aplinkybių, teisinės valstybės principas suponuoja tiek
Pareiškėjos, tiek Universiteto bei Departamento pareigą laikytis teisės aktų, reglamentuojančių
atitinkamos paramos rūšies skyrimo sąlygas ir tvarką, reikalavimų.“
9.2. „Fondo nuomone, […] [Aprašas] nesukuria absoliučios valstybės pareigos skirti paramą
asmenims, atitinkantiems Aprašo 6 punkte nustatytus reikalavimus, jei šie asmenys atsisako vykdyti
kitas Apraše nustatytas sąlygas. Paramos skyrimo teisinį santykį reglamentuoja administracinė teisė,
kurioje išimtinai vyrauja imperatyvus reguliavimo metodas. […].“
9.3. „Iš Aprašo 4 ir 5 punktuose nurodytų paramos rūšių Fondas administruoja tik 5 punkte
nurodytas tikslines išmokas. […]. Tikslines išmokas gali gauti studentai, kuriems nustatytas 45 proc.
ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis (Aprašo 6.1 papunktis) ir
kurie po negalios nustatymo pirmą kartą studijuoja atitinkamos pakopos studijų programoje
(Aprašo 6.2 papunktis). Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo
821
straipsniu, studentai, kuriems teisės aktų tvarka nustatytas 45 proc. ar mažesnis darbingumo lygis
arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, turi teisę gauti socialinę stipendiją. […].“
9.4. „Pareiškėja šiuo metu nėra kreipusis į Fondą dėl kurios nors Fondo administruojamos
paramos rūšies, todėl Fondas neturi teisės tikrinti Pareiškėjos asmens duomenų ir vertinti jos atitikties
minėtuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams paramai gauti (t. y., Fondas neturi informacijos
apie Pareiškėjai nustatytą darbingumo lygį, informacijos, ar Pareiškėja yra aukštosios mokyklos
studentė, informacijos, ar Pareiškėja nestudijuoja pakartotinai, ar nėra valstybės lėšomis baigusi
atitinkamos pakopos studijų ir kt.). Atsižvelgiant į tai, Fondas negali pateikti motyvuotos nuomonės,
ar Pareiškėja turi teisę pasinaudoti Aprašo 4 ir 5 punktuose, taip pat Lietuvos Respublikos mokslo ir
studijų įstatymo 821 straipsnyje […] numatytomis paramos rūšimis […]. […].“
9.5. „[…], Pareiškėjos skunde nurodyta problema efektyviausiai gali būti išspręsta
7
Pareiškėjai laikantis reikalavimų, nustatytų teisės aktuose. Pateiktoje pareiškėjos skundo citatoje
nurodoma, kad Pareiškėja nesutinka atsidaryti sąskaitą banke ar kitoje kredito įstaigoje,
motyvuodama tuo, kad tai nėra jos prievolė, kad tai nenumatyta jokiose įstatymuose, o mokėjimo
būdą nustato pats pareiškėjas (klientas). Fondo nuomone, Pareiškėjos pateikiamas teisės aktų
aiškinimas yra klaidingas ir neatitinkantis esamo reglamentavimo. […].“
Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai
10. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
10.1. Įstatymai:
10.1.1. Konstitucijoje nustatyta:
52 straipsnis – „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas,
socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais
atvejais.“
10.1.2. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:
12 straipsnio 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų
piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo
administravimo srityje.“
22 straipsnio 3 dalis – „Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos
aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos
gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“
10.1.3. Viešojo administravimo įstatyme (redakcijoje, galiojusioje iki 2020-11-01) buvo
nustatyta:
3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
[…] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą
turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos
turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar
skundo turinį; […].“
10.1.4. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta:
3 straipsnis – „Neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis šiais principais:
[…] 7) neįgalumo kompensavimo – neįgalumo pasekmės kompensuojamos neįgaliesiems skirtomis
įvairiomis piniginės ir nepiniginės paramos formomis; […] 11) skirtingų poreikių tenkinimo –
neįgalieji sudaro labai įvairialypę visuomenės grupę, todėl, teikiant paramą, atsižvelgiama į skirtingus
neįgaliųjų poreikius.“
16 straipsnio 2 dalis – „Neįgaliųjų socialinės integracijos politiką formuoja ir įgyvendina:
[…]; 4) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos […] pagal
kompetenciją organizuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimą ir, įtraukdamas
neįgaliųjų asociacijas, organizuoja neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų stebėseną […].“
26 straipsnio 5 dalis – „Finansinės pagalbos priemonių teikimą reglamentuoja šis Įstatymas
ir kiti teisės aktai.“
10.1.5. Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta:
82 straipsnio 4 dalis – „Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų aukštųjų
mokyklų studentams gali būti teikiama parama.“
821
straipsnis – „1. Aukštųjų mokyklų trumposios, pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų,
vientisųjų ir profesinių studijų studentams iš valstybės biudžeto lėšų mokamos socialinės stipendijos.
Socialinės stipendijos dydis – 6,5 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį. Socialinės
stipendijos skiriamos studijų semestrui. 2. Socialinė stipendija skiriama, kai prašymų skirti socialinę
stipendiją priėmimo metu studentas atitinka bent vieną iš kriterijų: 1) jis yra vienas iš bendrai
gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintys teisę gauti arba gaunantys
socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems
gyventojams įstatymą; 2) turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį
8
darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį; 3) yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam iki
pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas
vienintelis iš tėvų) yra mirę. […].“
10.1.6. Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta:
3 straipsnis – „1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus,
keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir
veiksmingą teisės sistemą. 2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: […] 3) pagarbos asmens
teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti
Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse,
Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų
interesų; […] 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti
logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo,
reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi
prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti
rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie
teisės aktai įgyvendina.“
10.1.7. Vyriausybės įstatyme nustatyta:
22 straipsnis – „Vyriausybė: […] 3) […], koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų
Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė,
veiklą; […] 6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus […].“
10.2. Kiti teisės aktai:
10.2.1. Vyriausybės 2006-08-29 nutarimu Nr. 831 (Vyriausybės 2019-08-28 nutarimo
Nr. 900 redakcija) patvirtintame Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems,
studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama:
3 punktas – „Finansinės pagalbos priemonės skiriamos siekiant didinti studijų prieinamumą
neįgaliems studentams, kuriems nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar
vidutinis neįgalumo lygis, jų specialiesiems poreikiams, susijusiems su studijomis, tenkinti ir (ar)
studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti.“
4 punktas – „Neįgaliems studentams, atitinkantiems aprašo 6 punkto reikalavimus, teikiamos
šios finansinės pagalbos priemonės: 4.1. specialiesiems poreikiams tenkinti – 50 procentų socialinio
draudimo bazinės pensijos dydžio tikslinė išmoka kas mėnesį; 4.2. studijų išlaidoms iš dalies
kompensuoti – 3,2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio
tikslinė išmoka už kiekvieną semestrą įstojusiems į aukštąsias mokyklas ir studijuojantiems jose
valstybės biudžeto lėšomis nefinansuojamose vietose.“
5 punktas – „Aprašo 6 punkte nurodytiems neįgaliems studentams švietimo, mokslo ir sporto
ministro nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų
Europos Sąjungos struktūrinių fondų asignavimų kartą per mėnesį skiriama 4 Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatytų bazinių socialinių išmokų dydžio tikslinė išmoka studijų prieinamumui didinti,
neatsižvelgiant į tai, ar neįgaliam studentui teikiamos aprašo 4 punkte nurodytos finansinės pagalbos
priemonės.“
6 punktas – „Finansinės pagalbos priemonės teikiamos Lietuvos Respublikos piliečiams arba
kitų valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, deklaravusiems nuolatinę gyvenamąją vietą
Lietuvos Respublikoje arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka ir atitinkantiems
visas šias sąlygas: 6.1. jiems nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar
vidutinis neįgalumo lygis; 6.2. po negalios nustatymo aukštojoje mokykloje studijuoja pirmą kartą, t.
y. nebaigę atitinkamos pakopos studijų (išskyrus aprašo 14.3 papunktyje numatytą atvejį): 6.2.1.
pagal pirmosios pakopos (siekia įgyti profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį)
studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą; 6.2.2. pagal antrosios pakopos
(magistrantūros) studijų programą; 6.2.3. pagal profesinių studijų programą; 6.2.4. pagal trečiosios
pakopos (doktorantūros) studijų programą; 6.2.5. pagal trumpųjų studijų programą.“
9
8 punktas – „Neįgalus studentas, norintis gauti finansinės pagalbos priemones, nuo einamųjų
metų rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 10 d. arba nuo aprašo 6 punkte nurodytų sąlygų atsiradimo dienos
pateikia aukštajai mokyklai tiesiogiai arba registruotu paštu, arba elektroniniu paštu, arba elektroniniu
būdu per aukštosios mokyklos studijų informacinę sistemą: […] 8.3. laisvos formos prašymą suteikti
finansinės pagalbos priemones, kuriame turi būti nurodytas neįgalaus studento, pageidaujančio gauti
finansinės pagalbos priemones, vardas ir pavardė, telefono ryšio numeris ir (ar) elektroninio pašto
adresas, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas arba faktinės gyvenamosios vietos adresas, jei
asmuo įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, mokėjimo įstaigos, kredito
įstaigos ar kito mokėjimo paslaugų teikėjo pavadinimas ir sąskaitos numeris; 8.4. neįgaliojo
pažymėjimą arba kitą neįgalumo faktą patvirtinantį kompetentingos institucijos išduotą dokumentą,
jeigu prašymą ir dokumentus teikia pats neįgalus studentas tiesiogiai aukštajai mokyklai, ar šio
dokumento kopiją, jeigu prašymas teikiamas registruotu paštu arba elektroniniu paštu, arba
elektroniniu būdu per aukštosios mokyklos studijų informacinę sistemą arba jeigu prašymą ir
dokumentus teikia neįgalaus studento atstovas.“
14.1 punktas – neįgalus studentas pateikia aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus vėliau,
nei nurodyta aprašo 8 punkte. Šiuo atveju finansinės pagalbos priemonės, nurodytos aprašo 4 punkte,
jam teikiamos tik už einamąjį studijų semestrą nuo neįgalumo ar darbingumo lygio nustatymo dienos;
18 punktas – „Aprašo (išskyrus aprašo 5 punktą) nuostatų įgyvendinimą koordinuoja
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –
Departamentas). Departamentas sudaro su aukštosiomis mokyklomis finansinės pagalbos teikimo
neįgaliems studentams sutartis (toliau – sutartis), skiria lėšų neįgalių studentų finansinės pagalbos
priemonėms, prižiūri, kaip šios lėšos naudojamos.“
23 punktas – „Tikslinę išmoką, nurodytą aprašo 4.1 papunktyje, aukštoji mokykla
neįgaliems studentams moka kartą per mėnesį. Jeigu aukštoji mokykla gauna lėšų šiai tikslinei
išmokai ne pirmąjį semestro mėnesį arba neįgalus studentas dėl finansinės pagalbos priemonių
einamaisiais studijų metais kreipiasi vėliau, nei nurodyta aprašo 8 punkte, šios tikslinės išmokos suma
už praėjusius semestro mėnesius neįgaliam studentui išmokama iki einamojo semestro pabaigos.“
10.2.2. Vyriausybės 2017-03-01 nutarimu Nr. 149 (Vyriausybės 2020-09-23 nutarimo
Nr. 1037 redakcija) patvirtintame Socialinių stipendijų skyrimo ir administravimo tvarkos apraše
reglamentuojama:
3 punktas – „Lėšas, skirtas socialinėms stipendijoms mokėti, paskirsto bei sprendimus dėl
socialinių stipendijų priima, jas skiria ir išmoka Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas).“
13 punktas – „Studentas, norėdamas gauti socialinę stipendiją, Aprašo 12 punkte nurodytais
laikotarpiais privalo Fondui per Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinę sistemą
„Parama“ (toliau – IS „Parama“) elektroniniu būdu pateikti Fondo direktoriaus nustatytos formos
paraišką. Paraiškoje studentas pateikia šiuos savo asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą,
deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį, el. pašto adresą, aukštosios
mokyklos ir fakulteto (jei yra) pavadinimus, studento mokėjimo sąskaitos, į kurią turėtų būti
pervedama socialinė stipendija, numerį ir kredito įstaigos pavadinimą, pažymi, kurį [Mokslo ir studijų
įstatymo] 821
straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų atitinka. […].“
24 punktas – „Skirtą socialinę stipendiją Fondas perveda į studento paraiškoje nurodytą
studento mokėjimo sąskaitą kas mėnesį iki einamojo mėnesio 28 dienos įskaitytinai. Už pirmąjį
semestro mėnesį socialinė stipendija gali būti išmokama iki semestro antrojo mėnesio 28 dienos
įskaitytinai.“
10.2.3. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-12-30 įsakymu Nr. A1-340 (socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2010-07-22 įsakymo Nr. A1-365 redakcija) patvirtintuose Neįgaliųjų
reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose reglamentuojama:
9 punktas – „Departamentas, siekdamas įgyvendinti jam nustatytus veikos tikslus, atlieka
šias funkcijas: […] 9.3. organizuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimą ir,
įtraukdamas neįgaliųjų asociacijas, organizuoja neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų
stebėseną, […].“
10
10 punktas – „Departamentas taip pat atlieka šias funkcijas: […] 10.9. nagrinėja fizinių ir
juridinių asmenų prašymus, skundus ir pasiūlymus; […].“
10.2.4. Švietimo ir mokslo ministro 2011-09-12 įsakymu Nr. V-1666 (švietimo ir mokslo
ministro 2016-06-22 įsakymo Nr. V-576 redakcija) patvirtiname Tikslinių išmokų neįgaliesiems,
studijuojantiems aukštosiose mokyklose, skyrimo tvarkos apraše reglamentuojama:
3 punktas – „Tikslines išmokas aukštųjų mokyklų studentams skiria ir jų išmokėjimą
administruoja Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas).“
15 punktas – „Studentas, siekiantis gauti tikslinę išmoką, arba jo įgaliotas asmuo Fondo
nustatyta Tvarka teikia prašymą tikslinei išmokai gauti (toliau – Prašymas): 15.1. pagrindinio teikimo
metu: rudens semestrui — nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 16 d., pavasario semestrui –
nuo einamųjų metų vasario 1 d. iki kovo 16 d.; 15.2. papildomų teikimų metu. Papildomi teikimai
rudens semestre vyksta nuo einamųjų metų lapkričio 1 d. iki kitų metų sausio 31 d.; pavasario
semestre nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. Papildomų teikimų
metu tikslinę išmoką pageidaujantys gauti studentai Prašymus teikia kiekvieną mėnesį nuo to mėnesio
1 iki 16 dienos įskaitytinai. Pagrindinių teikimų metu papildomi teikimai nevykdomi.“
10.2.5. Fondo direktoriaus 2012-04-16 įsakymu Nr. V1-29 (2016-11-10 įsakymo Nr. V1-72
redakcija) patvirtintame Tikslinių išmokų neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose,
administravimo tvarkos apraše reglamentuojama:
14 punktas – „Paskirtą tikslinę išmoką Fondas perveda į Sąraše ar Papildomame sąraše
nurodytą studento asmeninę banko sąskaitą kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 27 dienos
įskaitytinai. Rudens semestro pradžioje pirmoji tikslinė išmoka gali būti išmokama iki einamųjų metų
spalio 27 d. įskaitytinai, pavasario semestro pradžioje pirmoji tikslinė išmoka gali būti išmokama iki
einamųjų metu kovo 27 d. įskaitytinai. Tikslinė išmoka gali būti pervedama tik į tikslinę išmoką
gaunančio studento vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą.“
Skundo tyrimui reikšminga teismų praktika
11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:
11.1. 2004-12-13 nutarime, be kita ko, konstatuota:
„[…].[…] įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti
aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami
teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai
reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį
orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais
negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta
į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės
aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių
santykių subjektams (lex benignior retro agit); […].
[…] teisėkūros subjektai privalo paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos,
kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės
normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, taip pat kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių
ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą
galima nustatyti tik įstatymu, tačiau tais atvejais, kai Konstitucija nereikalauja tam tikrus su žmogaus
teisėmis, jų įgyvendinimu susijusius santykius reguliuoti įstatymu, šie santykiai gali būti reguliuojami
ir poįstatyminiais aktais, kuriuose nustatytas teisinis reguliavimas jokiomis aplinkybėmis negali
konkuruoti su nustatytuoju įstatyme. […].
Asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija.
Šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo
principo. […].“
11.2. 2009-09-02 nutarime, be kita ko, konstatuota:
11
„[…] įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas
atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, kuris dėl sveikatos sutrikimų (ligos, nelaimingo atsitikimo,
profesinės ligos, įgimtų sveikatos sutrikimų ir pan.) laikinai ar nuolat neįgijo arba neteko galimybių
apsirūpinti iš darbo ar verslo pajamų, arba šios galimybės jam labai sumažėjo, negautų atitinkamos
socialinės paramos ir (arba) invalidumo pensijos; […].
[…] negali būti nustatytas ir toks teisinis reguliavimas, kad Konstitucijoje garantuotos
asmens, kuris dėl sveikatos sutrikimų (ligos, nelaimingo atsitikimo, profesinės ligos, įgimtų sveikatos
sutrikimų ir pan.) laikinai ar nuolat neįgijo arba neteko galimybių apsirūpinti iš darbo ar verslo
pajamų, arba šios galimybės jam labai sumažėjo, teisės į invalidumo pensiją įgijimas ir jos
išlaikymas būtų susietas su konstituciškai nepagrįstomis sąlygomis, kurių nors institucijų ar
pareigūnų subjektyviais sprendimais arba kitomis aplinkybėmis, kurios neskatintų asmenų rūpintis
sveikata. Šios doktrininės nuostatos mutatis mutandis taikytinos inter alia Vyriausybės teisės aktams,
kuriais įstatymo pagrindu nustatoma socialinės paramos skyrimo, juolab įstatymo nustatytais
pagrindais ir sąlygomis skiriamos pašalpos mokėjimo, ligos atvejais tvarka. Vadinasi, pagal
Konstituciją, inter alia jos 52 straipsnį, konstitucinį teisinės valstybės principą, negali būti nustatytas
ir toks teisinis reguliavimas, kuriuo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamos ligos
pašalpos mokėjimas būtų susietas su neproporcingomis mokėjimo sąlygomis, sudarančiomis
prielaidas pasunkinti teisės gauti socialinę paramą ligos atveju įgyvendinimą. […]. Sprendžiant, ar
Nuostatų 61 punktas […] neprieštaravo Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės
principui, pažymėtina, kad pagal proporcingumo principą, kaip vieną iš konstitucinio teisinės
valstybės principo elementų, įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamos ligos pašalpos
mokėjimo būdas (-ai) turi inter alia atitikti visuomenei svarbius tikslus, būti būtinas (-i) minėtiems
tikslams pasiekti.
[…]. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas asmenų, draudžiamų ligos socialiniu
draudimu, teisę gauti ligos pašalpą įstatymo numatytais atvejais ir sąlygomis, suteikė
suinteresuotiems asmenims lūkestį, kad įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamos ligos
pašalpos bus mokamos be papildomų sąlygų, sudarančių prielaidas neproporcingai pasunkinti
minėtos teisės įgyvendinimą. […]. Vadinasi, Vyriausybė, įstatymų leidėjo pavedimu ginčijamame
Nuostatų 61 punkte […] nustatydama įstatyme įtvirtintos ligos pašalpos mokėjimo tvarką, pagal
Konstituciją negalėjo šios pašalpos mokėjimo susieti tik su tokiu vieninteliu mokėjimo
būdu (paskirtos pašalpos pervedimu į pašalpos gavėjo turimą asmeninę sąskaitą Lietuvos
Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje), neproporcingai pasunkinančiu ligos pašalpos
gavimą ar darančiu jį apskritai neįmanomą, jei skiriamos pašalpos gavėjas neturi asmeninės sąskaitos
kredito įstaigoje, esančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba galimybės pasinaudoti turima
sąskaita kredito įstaigoje dėl jo sveikatos būklės ar kredito įstaigos veiklos yra ribotos. […].
Konstatuotina, kad Nuostatų 61 punktu […] pagal kurį apskritai neįmanoma mokėti įstatymo
nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamos ligos pašalpos, jei pašalpos gavėjas neturi asmeninės
sąskaitos kredito įstaigoje, esančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo nustatyta neproporcinga
įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamos ligos pašalpos mokėjimo sąlyga (reikalavimas)
ir taip buvo sudarytos prielaidos pasunkinti socialinės paramos ligos atveju gavimą, nukrypta nuo
asmens teisių įgyvendinimo imperatyvų, kylančių iš Konstitucijos 52 straipsnio, konstitucinio
teisinės valstybės principo. […]. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Nuostatų
61 punktas […] tiek, kiek jame nustačius, kad „ligos […] pašalpos pervedamos į pašalpos gavėjo
nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje“, nebuvo
nustatyta dar ir kitokių būdų mokėti įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamas ligos
pašalpas jų gavėjams, prieštaravo Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės
principui. […].“
12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika
2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012) konstatuota:
12
„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo)
principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios
įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d.
nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo
įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo
įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos
Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo
principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų
prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų
teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo
institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios
įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš
įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo,
objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). […].“
Tyrimo išvados
13. Pareiškėja skundėsi Seimo kontrolieriui dėl Departamento pareigūnų galimai netinkamų
veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimus, susijusius su finansinės pagalbos priemonių Pareiškėjai
(kaip asmeniui su negalia, studijuojančiam aukštojoje mokykloje) teikimu.
Dėl Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierius kreipėsi į Departamentą,
Universitetą ir Fondą.
14. Vadovaujantis Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, valstybė laiduoja
piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės,
maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojami pagrindiniai
principai, kuriais turi būti vadovaujamasi organizuojant asmenų su negalia socialinę integraciją,
vienas jų – neįgalumo kompensavimo principas, reiškiantis, kad neįgalumo pasekmės
kompensuojamos asmenims su negalia skirtomis įvairiomis piniginės ir nepiniginės paramos
formomis. Remiantis to paties teisės akto 16 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, asmenų su
negalia socialinės integracijos politiką formuoja ir įgyvendina Departamentas, kuris pagal
kompetenciją turi pareigą organizuoti minėtų asmenų socialinės integracijos politikos įgyvendinimą.
Vadovaujantis Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
nuostatų (toliau vadinama – Nuostatai) 9.3 ir 10.9 punktais, Departamentas, siekdamas įgyvendinti
jam nustatytus veikos tikslus, be kita ko, organizuoja asmenų su negalia socialinės integracijos
politikos įgyvendinimą, taip pat nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir
pasiūlymus.
Pareiškėjos skundo tyrimui taip pat aktualios Finansinės pagalbos priemonių teikimo
neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos apraše (Aprašas) reglamentuojamos
nuostatos. Vadovaujantis Aprašo 3 punktu, finansinės pagalbos priemonės skiriamos siekiant didinti
studijų prieinamumą studijuojantiems asmenims su negalia, kuriems nustatytas 45 procentų ar
mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, jų specialiesiems poreikiams,
susijusiems su studijomis, tenkinti ir (ar) studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti. To paties teisės
akto 6 punkte įtvirtintos sąlygos, kurias turi atitikti Lietuvos Respublikos piliečiai (arba kitų valstybių
piliečiai ir asmenys be pilietybės, deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje arba
įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą) tam, kad jiems galėtų būti teikiamos
Apraše įtvirtintos finansinės pagalbos priemonės (pažymos 10.2.1 punktas).
Seimo kontrolierius pabrėžia, kad, jeigu teisės aktais tam tikros funkcijos yra priskirtos
Departamentui, Departamentas šias funkcijas ir privalo vykdyti.
13
15. Iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos (dokumentų) nustatyta:
15.1. Pareiškėja 2019-06-05 pateikė Universitetui prašymą leisti jai dalyvauti stojimo
konkurse. Jos prašymas buvo patenkintas, Pareiškėja su Universitetu 2019-06-12 pasirašė studijų
sutartį Nr.19-T-L-3KNLS. Pareiškėja nuo 2019-09-01 iki šiol studijuoja Universitete teisės vientisųjų
studijų programoje. Remiantis tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateikta Universiteto informacija,
Universiteto kanclerio įsakymais (2019-09-02 įsakymu Nr. S-7KNLS ir kt.) Pareiškėjai buvo suteikta
50 procentų nuolaida studijų kainai (studijų laikotarpiui iki 2022-09-01) (pažymos 8.1 ir 8.2 punktai);
15.2. Pareiškėja 2019-09-02 pateikė Universitetui prašymą dėl finansinės pagalbos
priemonių teikimo, kartu pridėjo neįgaliojo pažymėjimą NP Nr.1240878, patvirtinantį 55 procentų
jos darbingumo lygį (pažymos 8.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja neatitiko Aprašo
6 punkto 6.1 papunktyje įtvirtintos sąlygos (Pareiškėjai tuo metu nebuvo nustatytas 45 procentų ar
mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis; pažymos 10.2.1 punktas),
Aprašo 4 punkte reglamentuojamos finansinės pagalbos priemonės Pareiškėjai nebuvo skirtos. Tai
tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktoje informacijoje patvirtino ir Departamentas (pažymos
7.5 punktas);
15.3. Pareiškėjai 2020-05-08 buvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Remiantis
tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktais Universiteto paaiškinimais, Pareiškėja 2020-06-04
elektroniniu paštu Universitetui pateikė naująjį neįgaliojo pažymėjimą, tačiau prie jo nepridėjo
prašymo dėl finansinės pagalbos priemonių skyrimo (pažymos 8.4 punktas). Seimo kontrolierius
atkreipia Pareiškėjos dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Aprašo 8.3 punkto nuostatomis, asmuo su
negalia, studijuojantis aukštojoje mokykloje ir norintis gauti finansinės pagalbos priemones, aukštajai
mokyklai turi pateikti ne tik neįgaliojo pažymėjimą (arba kitą neįgalumo faktą patvirtinantį
kompetentingos institucijos išduotą dokumentą), bet ir laisvos formos prašymą suteikti finansinės
pagalbos priemones (pažymos 10.2.1 punktas). Tai reiškia, kad norint gauti finansinės pagalbos
priemones atsižvelgiant į padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir
(ar) mokant finansinės pagalbos priemones, asmenys su negalia turi pateikti aukštajai mokyklai
laisvos formos prašymą dėl finansinės pagalbos teikimo. Kaip minėta, Pareiškėja 2019-09-02 buvo
pateikusi Universitetui prašymą dėl finansinės pagalbos priemonių teikimo. Atsižvelgiant į tai,
Univeristetas išnagrinėjo šį Pareiškėjos prašymą, priėmė dėl jo sprendimą (netenkinti 2019-09-02
prašymo, kadangi jo teikimo metu Pareiškėja turėjo nustatytą 55 procentų darbingumo lygį (pagal
neįgaliojo pažymėjimą NP Nr.1240878, o tai neatiko Aprašo 6 punkto 6.1 papunktyje įtvirtintų
nuostatų) ir apie tai informavo Pareiškėją. Pažymėtina, kad Universitetas, nagrinėdamas minėto
pobūdžio prašymus ir priimdamas sprendimus dėl finansinės pagalbos priemonių skyrimo /
neskyrimo, turi vadovautis ne tik atualiomis teisės aktų nuostatomis, bet ir pagrįstais objektyviais
faktiniais duomenimis, realiai egzistuojančiais prašymo teikimo metu. Pareiškėjos 2020-09-02
prašymo teikimo Universitetui metu jai nebuvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Kaip
minėta, ši nauja faktinė aplinkybė patvirtinta tik 2020-05-08, o prašymas buvo pateiktas 2020-09-02.
Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Aprašo 8.3 punkto nuostatomis, 2020-06-04 teikiant
Universitetui naująjį neįgaliojo pažymėjimą, patvirtinantį Pareiškėjai nustatytą 45 procentų
darbingumo lygį, Pareiškėja turėjo pareigą pateikti ir naują laisvos formos prašymą, kuriuo išreikštų
savo valią, kad Universitetas iš naujo įvertintų visas (ir naujai atsiradusias) aplinkybes ir priimtų naują
sprendimą, pagrįstą teisės aktų nuostatomis ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau, kaip
minėta, Pareiškėja to nepadarė. Šiame kontekste Seimo kontrolierius pažymi, kad Konstitucinis
Teismas savo doktrinoje yra akcentavęs, jog „asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų
reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija. Šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo
Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo“ (pažymos 11.1 punktas). Taigi, Pareiškėja, norėdama
įgyvendinti teisę į finansinę paramą, turi laikytis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, susijusių su
prašymų dėl finansinės paramos pateikimu;
15.4. Pareiškėja 2020-07-23 skundu kreipėsi į Universitetą, reikalaudama išmokėti jai
finansinę paramą nuo 2019-09-01. Iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos
(dokumentų) nenustatyta, kad Universitetas, nuo 2020-06-04 žinodamas apie tai, jog Pareiškėjai
14
2020-05-08 nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (vien tik iš Pareiškėjos 2020-06-04
Universitetui pateikto naujojo neįgaliojo pažymėjimo), iki Pareiškėjos 2020-07-23 skundo gavimo
dienos būtų ėmesis kokių nors priemonių dėl Pareiškėjos finansinės paramos gavimo, neieškojo kitų
galimybių, kaip Pareiškėja galėtų realizuoti teisę gauti jai priklausančią finansinę pagalbą
priimtiniausiu Pareiškėjai būdu.
Remiantis Seimo kontrolieriui tyrimo metu pateiktais paaiškinimais (dokumentais),
Universitetas ėmėsi veiksmų tik gavęs Pareiškėjos minėtą 2020-07-23 skundą, t. y., 2020-07-29
kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti paaiškinimus, nuo kada konkrečiai Pareiškėja įgijo teisę
į finansinę pagalbą (atkreipiant dėmesį, kad pagal Universitetui pateiktą dokumentą 2020-05-08
Pareiškėjai buvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis). Atsižvelgiant į tai, Darbuotojas nedelsiant
2020-08-03 pateikė Universitetui reikalingą informaciją (pažymos 7.3 punktas). Departamento 2020-
08-03 atsakyme buvo paaiškinta, kad Pareiškėja teisę į finansinę pagalbą įgijo nuo 2020-05-08, t. y.,
nuo tada, kai jai buvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis ir išduotas tai patvirtinantis neįgaliojo
pažymėjimas. Tai Departamentas nurodė ir tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktoje informacijoje
(pažymos 7.6 punktas). Gavęs Departamento 2020-08-03 atsakymą, Universitetas tik po menesio, t.y.
2020-09-01 informavo Pareiškėją apie tai, nuo kada ji įgijo teisę į finansinę pagalbą ir, vadovaujantis
Aprašo 8.3 punkto nuostatomis, paprašė Pareiškėjos pateikti laisvos formos prašymą dėl finansinės
pagalbos priemonių skyrimo. Remiantis tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateikta informacija
(dokumentais), Pareiškėja 2020-09-01 elektroniniu laišku atsisakė pateikti Universitetui minėtą
prašymą (pažymos 8.4 punktas);
15.5. apibendrinant 15.3 ir 15.4 punktuose nustatytas aplinkybes, Universiteto veiksmuose
(neveikime) įžvelgtini vilkinimo požymiai. Taigi, Universitetui teiktina rekomendacija.
15.6. iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos (dokumentų) taip pat
nustatyta, kad Departamentas 2020-09-04 gavo Pareiškėjos skundą dėl Universiteto galimai
netinkamų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimus, susijusius su finansinės pagalbos priemonių
skyrimu / mokėjimu Pareiškėjai (įtraukiant ir Universiteto galimai nepagrįstą reikalavimą Pareiškėjai
atsidaryti banko sąskaitą finansinės paramos išmokai pervesti). Atsižvelgiant į minėtą Pareiškėjos
kreipimąsi, remiantis Seimo kontrolieriui pateiktais paaiškinimais, Departamentas darbo tvarka
kreipėsi į Universiteto administraciją tam, kad būtų išspręstos 2020-09-04 skunde nurodytos
problemos (pažymos 7.4 punktas). Departamentas 2020-10-01 raštu Nr. (4.31)-SD-1284,
laikydamasis išsamumo, gero administravimo, atsakingo valdymo principų (pažymos 10.1.3 ir
12 punktai), pateikė Pareiškėjai motyvuotą atsakymą, kuriame nurodė aktualias teisės aktų nuostatas,
susijusias su finansinės pagalbos priemonių studijuojanties asmenims su negalia skyrimu, išsamiai
paaiškino Pareiškėjai, kokius konkrečius veiksmus ji turi atlikti tam, kad galėtų pasinaudoti minėta
finansine parama (pažymos 7.9 punktas). Remiantis tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateikta
informacija (dokumentais), atsižvelgiant į Pareiškėjos 2020-09-04 skunde išdėstytą problemą,
susijusią su Universiteto reikalavimu Pareiškėjai atsidaryti banko sąskaitą finansinės paramos
išmokai pervesti, Departamentas taip pat 2020-10-05 raštu Nr. (1.17)-SD-1294 kreipėsi į Socialinės
apsaugos ir darbo ministeriją (kaip valstybės politiką socialinės paramos srityje formuojančią
instituciją), prašydamas inicijuoti Aprašo 8.3 punkto pakeitimus, tikslinant finansinės pagalbos
priemonių išmokėjimo būdus (pažymos 7.10 punktas);
15.7. remiantis tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateikta informacija (dokumentais),
Pareiškėja registruotu paštu 2020-10-22 pateikė Universitetui prašymą dėl finansinės pagalbos
priemonių teikimo. Gavęs minėtą prašymą, Universitetas 2020-11-03 pateikė Departamentui
papildomą paraišką dėl finansinės pagalbos, buvo paprašyta Departamento reikalingos lėšų sumos
atsiskaityti su Pareiškėja už 2019–2020 mokslo metų pavasario semestrą nuo 2020-05-08 iki
2020-08-31. Departamentas 2020-11-06 skyrė Universitetui lėšas pagal pateiktą paraišką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Departamentas,
sužinojęs apie Pareiškėjos problemą, laikydamasis pirmiau minėto neįgalumo kompensavimo
principo, tinkamai vykdė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punkte,
Nuostatų 9.3 ir 10.9 punktuose, Aprašo 18 punkte reglamentuojamas funkcijas, susijusias su
15
neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimo organizavimu, asmenų prašymų (skundų)
nagrinėjimu ir pan. Konstatuoti, kad Departamentas pagal kompetenciją nesiėmė priemonių
Pareiškėjos problemai, susijusiai su finansinės pagalbos priemonių Pareiškėjai (kaip asmeniui su
negalia, studijuojančiam aukštojoje mokykloje) teikimu, spręsti, nėra pagrindo;
15.8. pažymėtina, kad 2020-11-06 Universitetas su AB Lietuvos paštu pasirašė paslaugų
teikimo sutartį dėl pinigų perlaidų išmokėjimo Pareiškėjai pašto skyriuje (pažymos 8.5 punktas).
Universitetas pateikė Seimo kontrolieriui AB Lietuvos pašto perlaidos Nr. 328 kopiją, patvirtinančią
Universiteto atsiskaitymo su Pareiškėja faktą (pažymos 8.8 punktas).
Taigi, tyrimo metu išnyko Pareiškėjos skundžiamos aplinkybės.
16. Apibendrinant, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalies
nuostatomis (jeigu tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas),
Pareiškėjos skundo dėl Departamento veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimus, susijusius su
finansinės pagalbos priemonių Pareiškėjai (kaip asmeniui su negalia, studijuojančiam aukštojoje
mokykloje) teikimu, tyrimas nutrauktinas.
17. Papildomai atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys, kad tyrimo metu Seimo kontrolieriui
pateiktoje informacijoje Departamentas nurodė, jog Pareiškėja šiuo metu turi teisę pasinaudoti ne tik
50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio tikslinė išmoka specialiesiems
poreikiams tenkinti bei 3,2 Vyriausybės nustatyto minimalaus gyvenimo lygio dydžio tiksline išmoka
už kiekvieną semestrą studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti (už šių finansinės pagalbos priemonių
įgyvendinimo koordinavimą, kaip minėta, atsakingas Departamentas, ir šią finansinę pagalbą,
remiantis Seimo kontrolieriui pateikta informacija (dokumentais), Pareiškėja jau gauna), tačiau taip
pat ir tiksline išmoka studijų prieinamumui didinti (Aprašo 5 punktas; pažymos 10.2.1 punktas) bei
socialine stipendija (Mokslo ir studijų įstatymo 821
straipsnis; pažymos 10.1.5 punktas) (pažymos
7.1, 9.3 punktai).
Vadovaujantis Tikslinių išmokų neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose,
skyrimo tvarkos aprašo 3 punkto nuostatomis, tikslines išmokas aukštųjų mokyklų studentams skiria
ir jų išmokėjimą administruoja Fondas (pažymos 10.2.4 punktas). Atitinkamai, pagal Socialinių
stipendijų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo 3 punkto nuostatas, Fondas taip pat paskirsto
lėšas, skirtas socialinėms stipendijoms mokėti, priima sprendimus dėl socialinių stipendijų, jas skiria
ir išmoka (pažymos 10.2.2 punktas).
Remiantis tyrimo metu Fondo pateikta informacija, Pareiškėja šiuo metu nėra kreipusis į
Fondą dėl kurios nors Fondo administruojamos paramos rūšies, todėl Fondas neturi teisės tikrinti
Pareiškėjos asmens duomenų ir vertinti jos atitikties minėtuose teisės aktuose nustatytiems
reikalavimams paramai gauti (pažymos 9.4 punktas). Tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktoje
informacijoje Universitetas taip pat nurodė, kad Pareiškėja prašymų skirti socialinę stipendiją bei
tikslinę išmoką studijų prieinamumui didinti Fondui nepateikė (pažymos 8.6 punktas).
18. Seimo kontrolierius taip pat papildomai atkreipia dėmesį, kad Neįgaliųjų socialinės
integracijos įstatymo 3 straipsnio 11 punkte reglamentuojamas skirtingų poreikių tenkinimo
principas, reiškiantis, kad asmenys su negalia sudaro labai įvairialypę visuomenės grupę, todėl,
teikiant paramą, turi būti atsižvelgiama į skirtingus asmenų su negalia poreikius.
Svarbu pažymėti, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti
pagrindiniai principai, kuriais turi būti vadovaujamasi teisėkūroje, vieni jų – pagarbos asmens teisėms
ir laisvėms principas, reiškiantis, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti
Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse,
Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų
interesų; taip pat aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas
turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; sistemiškumo
principas, reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai
16
neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi
būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu arba atskiromis jo nuostatomis, kurias
įgyvendinti yra skirti šie teisės aktai.
Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 26 straipsnio 5 dalies teisės
normomis, finansinės pagalbos priemonių teikimą reglamentuoja šis įstatymas ir kiti teisės aktai.
Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad Vyriausybės nustatyta tvarka
iš valstybės biudžeto lėšų aukštųjų mokyklų studentams gali būti teikiama parama. Atsižvelgiant į tai,
Vyriausybė 2006-08-29 nutarimu Nr. 831 (Vyriausybės 2019-08-28 nutarimo Nr. 900 redakcija)
patvirtino Aprašą, kuris nustato asmenų su negalia, studijuojantiems aukštosiose mokyklose,
teikiamas finansinės pagalbos priemones ir jų dydžius, šių priemonių skyrimo sąlygas, teikimo ir
nutraukimo tvarką, taip pat finansinės pagalbos priemonių finansavimo ir atsiskaitymo už gautų lėšų
naudojimą tvarką (pažymos 10.2.1).
Kas sietina su finansinės pagalbos priemonėmis, už kurių įgyvendinimo koordinavimą
atsakingas Departamentas (50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio
tiksline išmoka; 3,2 Vyriausybės nustatyto minimalaus gyvenimo lygio dydžio tiksline išmoka už
kiekvieną semestrą studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti), pagal Aprašo 8.3 punkte įtvirtintas
nuostatas, studentas turi pateikti laisvos formos prašymą suteikti finansinės pagalbos priemones,
kuriame, be kita ko, turi būti nurodytas mokėjimo įstaigos, kredito įstaigos ar kito mokėjimo paslaugų
teikėjo pavadinimas ir sąskaitos numeris. Vadovaujantis to paties teisės akto 23 punkto nuostatomis,
tikslinę išmoką aukštoji mokykla neįgaliems studentams moka kartą per mėnesį. Jeigu aukštoji
mokykla gauna lėšų šiai tikslinei išmokai ne pirmąjį semestro mėnesį arba neįgalus studentas dėl
finansinės pagalbos priemonių einamaisiais studijų metais kreipiasi vėliau, nei nurodyta Aprašo 8
punkte, šios tikslinės išmokos suma už praėjusius semestro mėnesius neįgaliam studentui išmokama
iki einamojo semestro pabaigos.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors Aprašo 8.3, 23 ir kituose šio teisės akto punktuose nėra
tiesiogiai nustatyta, kad parama studentui yra išmokama būtent į kredito įstaigos sąskaitą, tačiau
Aprašo 8.3 punkto nuostata iš esmės įpareigoja asmenį teikiant prašymą, be kitų duomenų, nurodyti
ir mokėjimo įstaigos, kredito įstaigos ar kito mokėjimo paslaugų teikėjo pavadinimą ir sąskaitos
numerį. Kaip nustatyta šio tyrimo metu, Pareiškėjai (studijuojančiam asmeniui su negalia) nepateikus
Universitetui mokėjimo įstaigos, kredito įstaigos ar kito mokėjimo paslaugų teikėjo pavadinimo ir
sąskaitos numerio, susidarė probleminė situacija, finansinė parama Pareiškėjai nebuvo išmokėta,
Universitetas neieškojo kitų galimybių, kaip Pareiškėja galėtų realizuoti teisę gauti jai priklausančią
finansinę paramą priimtiniausiu būdu (tai buvo atlikta tik vėliau, t. y., po to, kai Pareiškėja skundais
kreipėsi į Universitetą, Departamentą).
Vadovaujantis dabartiniu teisiniu reglamentavimu (ypač atkreipiant dėmesį į Aprašo
8.3 punkte įtvirtintus reikalavimus prašymo turiniui), vienintelis (Apraše netiesiogiai įtvirtintas)
finansinės pagalbos priemonių išmokėjimo būdas yra lėšų pervedimas į studento sąskaitą kredito
(mokėjimo) įstaigoje. Nei Apraše, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtintos galimybės Universitetui
mokėti finansinę paramą kitais alternatyviais būdais (pavyzdžiui, pinigų perlaida per AB Lietuvos
paštą, grynaisiais pinigais ar pan.). Tai įpareigoja studijuojantį asmenį su negalia prieš teikiant
prašymą dėl finansinės paramos sudaryti sutartį su banku arba kita kredito įstaiga, kad vėliau galėtų
prašyme nurodyti būtent kredito (mokėjimo) įstaigos duomenis ir sąskaitos numerį. Pažymėtina, kad
Departamentas 2020-10-05 rašte Nr. (1.17)-SD-1294 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai taip
pat akcentavo, jog „[…] nustatytas finansinės pagalbos priemonės išmokėjimo būdas – pervedimas į
sąskaitas – kartu reiškia ir įsipareigojimą finansinės pagalbos priemonių gavėjui sudaryti banko ar
kitos kredito įstaigos sąskaitos sutartį […], nes asmuo norėdamas įgyvendinti teisę į finansinės
pagalbos priemonių gavimą, neturi kito pasirinkimo, kaip tik sudaryti minėtą sutartį“, „[…] tai galėtų
pažeisti CK 6.156 str. įtvirtintą sutarties laisvės principą“ ir kad „joks įstatymas nenustato pareigos
sudaryti banko ar kitos kredito mokėjimo įstaigos sąskaitos sutartį“ (pažymos 7.10 punktas). Vis
dėlto, remiantis tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateikta informacija, nei Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, nei Fondas neįžvelgė teisinio reglamentavimo, susijusio su finansinės pagalbos
17
priemonių studijuojantiems aukštosiose mokyklose asmenims su negalia mokėjimo būdais, trūkumų
ir poreikio jį tikslinti.
Kas sietina su finansinės pagalbos priemonėmis, už kurių įgyvendinimo koordinavimą
atsakingas Fondas (socialine stipendija, tiksline išmoka studijų prieinamumui didinti), Vyriausybės
2017-03-01 nutarimu Nr. 149 (Vyriausybės 2020-09-23 nutarimo Nr. 1037 redakcija) patvirtinto
Socialinių stipendijų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo 24 punkte numatyta, kad skirtą
socialinę stipendiją Fondas turi pervesti į studento paraiškoje nurodytą studento mokėjimo sąskaitą
kas mėnesį iki einamojo mėnesio 28 dienos įskaitytinai (pažymos 10.2.2 punktas). Vadovaujantis
Tikslinių išmokų neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, administravimo tvarkos
aprašo 14 punkto nuostatomis, tikslinė išmoka gali būti pervedama tik į tikslinę išmoką gaunančio
studento vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą (pažymos 10.2.5 punktas).
Taikant teisės analogiją, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo
doktriną, kurioje buvo akcentuota, jog „[…] negali būti nustatytas […] toks teisinis reguliavimas, kad
Konstitucijoje garantuotos asmens, kuris dėl sveikatos sutrikimų (ligos, nelaimingo atsitikimo,
profesinės ligos, įgimtų sveikatos sutrikimų ir pan.) laikinai ar nuolat neįgijo arba neteko galimybių
apsirūpinti iš darbo ar verslo pajamų, arba šios galimybės jam labai sumažėjo, teisės į invalidumo
pensiją įgijimas ir jos išlaikymas būtų susietas su konstituciškai nepagrįstomis sąlygomis, kurių nors
institucijų ar pareigūnų subjektyviais sprendimais arba kitomis aplinkybėmis“, „[…] įstatymų
leidėjas, įtvirtindamas asmenų […] teisę gauti […] pašalpą įstatymo numatytais atvejais ir sąlygomis,
suteikė suinteresuotiems asmenims lūkestį, kad įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis
skiriamos […] pašalpos bus mokamos be papildomų sąlygų, sudarančių prielaidas neproporcingai
pasunkinti minėtos teisės įgyvendinimą“ ir kad „Nuostatų 61 punktas […] tiek, kiek jame nustačius,
kad „ligos […] pašalpos pervedamos į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos
Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje“, nebuvo nustatyta dar ir kitokių būdų mokėti
įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamas ligos pašalpas jų gavėjams, prieštaravo
Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui“ (pažymos 11.2 punktas).
Konstitucinis Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad „[…] poįstatyminiu teisės aktu
negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su
įstatymo normomis, taip pat kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar
jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, […]“
(pažymos 11.1 punktas).
Apibendrinant, Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, Apraše įtvirtintas teisinis reglamentavimas,
aiškiai nenustatantis konkrečių atsiskaitymo su studentu būdų ir netiesiogiai numatantis vienintelį
finansinės pagalbos priemonių išmokėjimo būdą – pavedimą į studento sąskaitą kredito (mokėjimo)
įstaigoje, taip pat Socialinių stipendijų skyrimo ir administravimo tvarkos apraše, Tikslinių išmokų
neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, administravimo tvarkos apraše įtvirtintas
teisinis reguliavimas, nenumatantis alternatyvių atsiskaitymo su studijuojančiu asmeniu su negalia
būdų (tik vienintelį būdą – pavedimą į studento sąskaitą kredito (mokėjimo) įstaigoje), apsunkina
(riboja) šių studentų galimybes įgyvendinti įstatymuose įtvirtintą jų teisę į finansinę paramą, nedera
su neįgalumo kompensavimo, skirtingų poreikių tenkinimo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms,
aiškumo, sistemiškumo, taip pat atsakingo valdymo principais, todėl turėtų būti tikslinamas.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad nei Apraše, nei kituose aukščiau paminėtuose teisės
atktuose nėra nustatyta, kokius veiksmus įgalioti atlikti Departamento, aukštoios mokyklos
darbuotojai tuo atveju, kai asmuo, kuriam paskirta finansinės pagalbos priemonė, prašyme skirti
finansinę pagalbą nepraneša apie asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje, į kurią turėtų būti atlikti
mokėjimai. Tokiu atveju nepagrįstai sukuriama šiame skunde aprašyta situacija, kai finansinės
pagalbos primonė asmeniui yra/gali būti paskirta, tačiau nemokama trūkstant Apraše nurodytų
duomenų. Galimai nepagrįstai Apraše nesant nustatytų konkrečių paskirtos finansinės pagalbos
priemonės galimo nemokėjimo atvejų bei šios problemos sprendimo būdų, įžvelgtinas teisėkūros
principų – pagarbos asmens teisėsms ir laisvėms, aiškumo, sistemiškumo principų pažeidimas.
Konstitucinis Teismas savo 2011-07-07 nutarime yra pažymėjęs, kad „[…] vidinė teisės sistemos
18
darna, kurią suponuoja konstitucinis teisinės valstybės principas, yra inter alia susijusi su teisės
spragomis, t. y. teisinio reguliavimo trūkumu, inter alia legislatyvine omisija. Konstitucinis Teismas
2006-08-08 sprendime, 2010-11-29 nutarime yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė
legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto
kompetencijos dalykas. Be to, Konstitucinis Teismas 2006-08-08 sprendime, 2007-06-07, 2010-11-
29 nutarimuose yra konstatavęs: galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms
institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei atkreipiant dėmesį, kad Vyriausybės kompetencijai
priskirtina koordinuoti ministerijų veiklą, rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų
projektus (pažymos 10.1.7 punktas) ir kad, Seimo kontrolieriaus turimomis žiniomis, Švietimo,
mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei 2020-10-14 pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo
ir papildymo 822
straipsniu įstatymo projekto“ projektą, kuriuo siekiama Mokslo ir studijų įstatyme
nustatyti finansinės paramos–stipendijos neįgaliajam pagrindą, sąlygas ir dydį, centralizuoti
finansinės paramos neįgaliesiems studentams teikimą, suvienodinti išmokų sąlygas ir pan. (pažymos
7.11.4 punktas), taip pat siekiant pašalinti šiuo metu aktualaus teisinio reguliavimo trūkumus, spragas,
Vyriausybei teiktina rekomendacija.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundo dėl Neįgaliųjų reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ministerijos veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimus, susijusius su finansinės pagalbos
priemonių X (kaip asmeniui su negalia, studijuojančiam aukštojoje mokykloje) teikimu, tyrimą
nutraukti.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos Vyriausybei
rekomenduoja:
imtis priemonių tobulinti Apraše (prireikus – ir kituose teisės aktuose) įtvirtintą teisinį
reglamentavimą, susijusį su finansinės pagalbos priemonių neįgaliems studentams, studijuojantiems
aukštosiose mokyklose, mokėjimo būdais, atsižvelgiant į neįgalumo kompensavimo, skirtingų
poreikių tenkinimo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, aiškumo, sistemiškumo, taip pat atsakingo
valdymo principus, nustatant:
1) konkrečius finasinės pagalbos priemonių galimo nemokėjimo atvejus bei šios problemos
sprendimo būdus, t. y., kokius veiksmus įgaliojami atlikti Neįgaliųjų reikalų departamento prie
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos, aukštosios mokyklos darbuotojai tuo atveju,
kai asmuo, kuriam paskirta/gali būti paskirta finansinės pagalbos priemonė, prašyme skirti
priemonę nepraneša apie asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje, į kurią turėtų būti atlikti mokėjimai, ir
(arba) pateikia ne visus reikalingus dokumentus;
2) daugiau nei vieną finansinės pagalbos priemonių mokėjimo (gavimo) būdą.
21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1
dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Y universiteto administracijai
rekomenduoja:
imtis priemonių, kad ateityje Y universiteto administracijai sprendžiant klausimus,
susijusius su finansinės pagalbos priemonių asmenims su negalia, studijuojantiems universitete,
mokėjimu, būtų ieškoma konkrečiam asmeniui su negalia priimtiniausio minėtos finansinės pagalbos
19
mokėjimo ir (arba) kitų problemų sprendimo būdo (prašant trūkstamų dokumentų ar pan.),
atsižvelgiant į neįgalumo kompensavimo, skirtingų poreikių tenkinimo, pagarbos asmens teisėms ir
laisvėms principus, tinkamai informuojami asmenys, taip pat vengiant nepagrįsto delsimo.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo
siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas