PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama ir Pareiškėja) skundą
dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliu vadinama ir NŽT) tarnautojų
galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjos skundus dėl galimai pažeidžiamų
jos teisių naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. <…>), esančiu <…>
k., Vilniaus m. (toliau vadinama ir Žemės sklypas), bei dėl galimai netinkamai atlikto minėtojo Žemės
sklypo naudojimo patikrinimo.
2. Skunde Pareiškėja, be kita ko, nurodė:
2.1. jog jos teisės yra pažeidžiamos ir ji negalinti netrukdomai naudotis nuosavybės teise
priklausančiu Žemės sklypu, nes po <…> g., Vilniuje, atkarpos, besiribojančios su Pareiškėjai
priklausančiu Žemės sklypu, rekonstrukcijos (išplėtimo), Pareiškėjos įsitikinimu, buvo nusavinta
dalis jos Žemės sklypo. Dėl to Pareiškėja 2018 m. buvo kreipusis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl
Žemės sklypo naudojimo patikrinimo atlikimo;
2.2. „[…] NŽT Vilniaus m. skyrius (VMS) po 2018-09-10 nebaigto patikrinimo jokių
veiksmų neatliko, vis delsė. Lietuvos Respublikos ŽŪM tik 2019-01-31 gavusi LR Seimo Kaimo
reikalų komiteto rekomendacinį raštą, 2019-02-22 organizavo formalią mano sklypo Nr. <…>
kontrolę. Sudarė 7 narių komisiją. Pakvietė 2 ūkinių objektų atstovus, bet juos neapklausė.
Savivaldybės [pastaba: turima omenyje Vilniaus miesto savivaldybės administraciją] atstovai
nedalyvavo. Patikinimo metu joks poslinkis neįvyko. Atvirkščiai vyko susidorojimas su manimi, bet
ne teisingumo atstatymas mano atžvilgiu. […] Kaip ir 2018-09-10 patikrinimo metu vėl pažymėjo
(VMS specialistas V. K. [pastaba: asmens duomenys neskelbtini]) 2008 m. suformuoto valstybinės
žemės sklypo ribų posūkio koordinačių taškus. […]“;
2.3. „[…] Komisija sklypo plotą, kuris liko po <…> g. ir jos sankryžos bei vandentiekio,
elektros, dujų ir kitų inžinerinių statinių įrengimo ir rekonstrukcijos, nenustatė, nors buvo pažadėta
dar 2018-09-10 patikrinimo metu.“;
2.4. „Komisija ir vėl mano nusiskundimų iš esmės neišnagrinėjo. […] pasidomėjo tik sklypo
ribų posūkio koordinačių taškais. Juos nustatinėjo pakartotinai, nors 2018-09-10 patikrinimo metu jie
jau buvo pažymėti […]. Komisija apie nugriautus riboženklius net neužsiminė, nenustatinėjo
pažeidėjus. Dar 2010-09-16 mano sklypo ribas nustatė Aplinkos ministerijos VTPSI. Jas komisija
neteisėtai siekia pakeisti.“;
2
2.5. „Neteisingų posūkio taškų parodymu patikrinimas ir baigėsi. Komisija klausimą dėl
pažeistų mano teisių 2016-2018 m. <…> g. rekonstrukcijos ir inžinerinių statinių įrengimo […]
metu nagrinėti (apžiūrėti) atsisakė, esą, šių klausimų netirs, nes čia tik mano reikalas. Jie
neatspindėti ir akte.“;
2.6. „Patikrinimo metu Komisija į mano paaiškinimus, akivaizdžius pažeidimus ir mano
pateiktus oficialius dokumentus visiškai neatsižvelgė. […] Komisija esminius klausimus net
nemėgino spręsti.“;
2.7. „[…] 2019-02-22 patikrinimo aktą surašė užsidarę automobilyje tik 2 komisijos nariai.
Jis neobjektyvus, neišsamus, neturi nieko bendra su tiesa ir teisingumu. Akto kopijos man nedavė.
[…]“;
2.8. „Aš Komisiją prašiau atlikti mano sklypo ekspertizę.“
3. Pareiškėja skunde konkretaus prašymo Seimo kontrolieriui nesuformulavo.
4. Kaip savo skundo Seimo kontrolieriui papildymą Pareiškėja taip pat pateikė savo 2019 m.
kovo 19 d. skundą „Dėl NŽT šališko, nepagrįsto 2019-03-13 atsakymo ir pažeistų mano teisių
disponuoti nuosavybe“, adresuotą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui, kuriame išdėstė savo
poziciją dėl NŽT 2019 m. kovo 13 d. rašte Nr. 1SS-516-(9.5.) jai skundžiamos institucijos išdėstytų
aplinkybių, susijusių su Pareiškėjos 2018 m. gruodžio 20 d. skundo nagrinėjimu ir atliktu Žemės
sklypo naudojimo patikrinimu, prašydama „[…] priimti priemones dėl teisingumo mano atžvilgiu
atstatymo, t. y. dėl ekspertizės atlikimo aplinkybėms įvertinti.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
5. Dėl Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierius kreipėsi į Lietuvos
Respublikos žemės ministeriją ir NŽT, prašydamas pateikti nurodytų institucijų paaiškinimus
Pareiškėjos nurodytais klausimais.
6. Atsakydama į Seimo kontrolieriaus paklausimą, Žemės ūkio ministerija nurodė:
6.1. „[…] Informuojame, kad atsižvelgdama į Pareiškėjos skundus bei Seimo Kaimo reikalų
komiteto pavedimą, Žemės ūkio ministerija 2019-01-29 raštu Nr. 31N-101(8.1 E.) […] pavedė
Nacionalinei žemės tarnybai, kaip institucijai, kuri pagal Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalies
nuostatas organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, sudaryti komisiją ir
pakartotinai atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę Pareiškėjai nuosavybės teise
priklausančiame žemės sklype.“;
6.2. „Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į Žemės ūkio ministerijos 2019-01-29 rašte
Nr. 3FN-101(8.1 E.) pateiktą nurodymą organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), esančio <…>
k., Vilniaus m. sav., naudojimo patikrinimą pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją, organizavo
2018-12-20 skunde bei 2019-02-13 kreipimesi nurodytų aplinkybių patikrinimą vietovėje ir 2019-02-
22 atliko žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę (toliau – Patikrinimas).“;
6.3. „[…] Žemės ūkio ministerija 2019-03-19 gavo Pareiškėjos skundą dėl šališko ir
nepagrįsto Nacionalinės žemės tarnybos 2019-03-13 pateikto atsakymo. Išnagrinėjusi skunde
keliamus klausimus ir įvertinusi Nacionalinės žemės tarnybos 2019-03-13 rašte Nr. lSS-516-(9.5.)
išdėstytas aplinkybes ir argumentus, 2019-04-16 raštu Nr. 31N-343(8.1) […] atsakė Pareiškėjai į jos
keliamus klausimus.“;
6.4. „[…] Pažymime, kad Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėdama Pareiškėjos skundus
2019-03-13 raštu Nr. 1SS-516-(9.5.) išsamiai atsakė į keliamus klausimus dėl valstybinės žemės
naudojimo kontrolės, žemės sklypo reljefo aukščių nustatymo, inžinerinių tinklų tiesimo, specialiųjų
3
sąlygų nustatymo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Atsižvelgdama į tai, kad į Patikrinimą
buvo kviesti atvykti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai, tačiau jie neatvyko ir
nedalyvavo Patikrinime, Nacionalinė žemės tarnyba 2019-02-05 raštu Nr. 1SS-234-(9.5.) „Dėl
skundo dalies nagrinėjimo pagal kompetenciją“ ir 2019-02-27 raštu Nr. lSS-416-(5.59 E.) „Dėl
skundo dalies nagrinėjimo pagal kompetenciją“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
persiuntė nagrinėti Pareiškėjos 2018-12-20 ir 2019-02-25 skundų dalį, susijusią su teisės aktuose
nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijos srities klausimais. Taip pat
informuojame, kad dėl tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduoto 2008 m. spalio
28 d. sutikimo tiesti inžinerinius tinklus UAB „Y“, Pareiškėjai buvo atsakyta Žemės ūkio ministerijos
2012-03-15 raštu Nr. 31N-P-218-319 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ […].“
7. Žemės ūkio ministerija kartu su paaiškinimais pateikė savo 2019 m. balandžio 16 d. raštą
Nr. 3IN-343(8.1) Pareiškėjai (kopiją), kuriuo buvo atsakyta į Pareiškėjos 2018 m. gruodžio 18 d.,
2019 m. vasario 13 d., 2019 m. kovo 19 d. skundus. Šiame rašte institucija Pareiškėjai, be kita ko,
nurodė:
„[…] Atsakydami į Pareiškėjos pastabas dėl Nacionalinės žemės tarnybos atliekamų
veiksmų, norėtume pažymėti, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra atskiras juridinis asmuo, turintis
savo pavadinimą ir galintis savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas. Pagal Nacionalinės žemės
tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d.
įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ (toliau -Nuostatai),
12 ir 13 punktus, Nacionalinei žemės tarnybai vadovauja ir už jai pavestų uždavinių įgyvendinimą
atsako direktorius. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius organizuoja Nacionalinės žemės
tarnybos darbą, kad būtų tinkamai įgyvendinami Nacionalinei žemės tarnybai iškelti uždaviniai ir
perduotos funkcijos, o pagal Nuostatų 13.7 papunktį, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius yra
įvardytas kaip tinkamas subjektas įstatymų nustatyta tvarka spręsti klausimus dėl Nacionalinės žemės
tarnybos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, jiems priskirtų pareigų
atlikimo (neatlikimo) ir esant pagrindui turi teisę taip pat skirti jiems tarnybines ar drausmines
nuobaudas.“
8. NŽT Seimo kontrolieriui pateiktame atsakyme dėl Pareiškėjos skunde išdėstytų
aplinkybių, be kita ko, paaiškino:
8.1. „Informuojame, kad Nacionalinė žemės tarnyba gavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministerijos 2019-01-29 raštu Nr. 31N-101(8.1 E.) .,Dėl X skundų nagrinėjimo ir komisijos
sudarymo“ (toliau – 2019-01-29 raštas) persiųstą nagrinėti pagal teisės aktuose nustatytą
kompetenciją X 2018-12-20 skundą „Dėl pažeistų teisių naudotis nuosavybe“, kuriame nurodyta, kad
pažeidžiamos jos teisės naudotis žemės sklypu (kadastro Nr. <…>), esančiu <…> k., Vilniaus m. sav.
(toliau — 2018-12-20 skundas). Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba gavo X 2019-02-13 kreipimąsi
„Informacija dėl numatytos žemės naudojimo kontrolės“ (toliau – 2019-02-13 kreipimasis) bei 2019-
02-25 skundą (toliau -2019-02-25 skundas), kuriuose nurodytos aplinkybės, susijusios su žemės
sklypo (kadastro Nr. <…>) naudojimo patikrinimu.
Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į 2019-01-29 rašte pateiktą nurodymą organizuoti
žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), esančio <…> k., Vilniaus m. sav. (toliau – Žemės sklypas),
naudojimo patikrinimą, pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją organizavo 2018-12-20 skunde
bei 2019-02-13 kreipimesi nurodytų aplinkybių patikrinimą vietovėje ir 2019-02-22 atliko Žemės
sklypo naudojimo valstybinę kontrolę (toliau – Patikrinimas).
Informuojame, kad atskiro Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymo sudaryti
komisiją, kuri atliktų Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, nebuvo parengta, o telefonu
susisiekus su Žemės ūkio ministerijos specialistais ir Nacionalinės žemės tarnybos centrinio padalinio
darbuotojais, kuriems buvo paskirta nagrinėti X 2018-12-20 skundą ir 2019-02-13 kreipimąsi, taip
pat Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus darbuotojais, buvo suorganizuotas
4
Patikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad į šį patikrinimą Skyriaus 2019-02-27 raštu Nr. 49SFN-370-
(14.49.104.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ taip pat buvo pakviesti dalyvauti
Žemės sklypo savininkė X, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „A“ ir UAB „B“
atstovai. Kviestieji asmenys, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovus,
Patikrinime dalyvavo.“;
8.2. „[…] Patikrinimo metu surašytas 2019-02-22 žemės naudojimo patikrinimo aktas
Nr. 49ŽN-169-(14.49.81.) (toliau – Aktas) ir jame nurodyta faktinė situacija – „[…] Patikrinimo metu
[…] žemės sklype (kadastro Nr. <…>) […] nėra vykdoma jokia ūkinė veikla. Pagal žemės sklypo
atliktą kadastrinių matavimų planą M 1:1000 (kadastrinių matavimų data 2008-11-11) buvo
nustatyti šeši žemės sklypo posūkio taškai (šių taškų koordinatės sutampa su plane nustatytomis
koordinatėmis). […] Žemės sklype matyti daugiamečių sumedėjusių žolių (augalų) kupstų.
Žemės kasimo darbų požymių nematyti […]“.
Taip pat Akte nurodyta, kad nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų,
patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės
naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kontrolės nuostatai), 11.2 papunkčio
reikalavimų ir pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Remiantis Kontrolės nuostatų 11.2 papunkčiu, žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu
tikrinama, ar žemės sklypai prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę
žemės naudojimo paskirtį, o pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, viena iš žemės savininkų ir
kitų naudotojų pareigų – racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka
leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius. Kitaip tariant,
patikrinimo metu buvo užfiksuota tik tai, kad X žemės sklypas vietomis nenušienautas, apaugęs
daugiametėmis žolėmis, tačiau kitų žemės naudojimo pažeidimų nefiksuota (nenustatyta nei
savavališko žemės užėmimo, nei trukdymo naudoti pagal paskirtį požymių). Taigi, Patikrinimo
metu nebuvo nustatyta jokių kitų žemės naudojimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, išskyrus
Žemės sklypo dalies apleidimą.“;
8.3. „[…] Paaiškintina, kad Patikrinimo metu buvo žema oro temperatūra ir pūtė žvarbus
vėjas, todėl Aktas buvo surašytas Nacionalinės žemės tarnybos tarnybiniame automobilyje
atsižvelgiant į oro sąlygas, tačiau pabrėžtina, kad Aktas jį surašiusio Skyriaus darbuotojo buvo garsiai
perskaitytas visiems dalyvavusiems Patikrinime asmenims (t. y. su Aktu buvo visi supažindinti, kaip
to reikalauja Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių
nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklės,
patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-
499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių
nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių
patvirtinimo“ (toliau – Kontrolės taisyklės)), ir visi, išskyrus X, jame pasirašė. X, atsisakiusi pasirašyti
Akte, prie jo pateikė savo surašytas 2019-02-22 pastabas. Be to, minėto patikrinimo akto kopija X
buvo išsiųsta Skyriaus 2019-04-08 raštu Nr., 49SFN-1167-(14.49.104.) „Dėl nustatyto žemės
naudojimo tvarkos pažeidimo“, kuriuo ji pakviesta 2019-06-04 atvykti į Skyrių dėl administracinio
nusižengimo išaiškinimo ir (ar) administracinio nusižengimo protokolo surašymo pagal Lietuvos
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 1 dalį (kaip to reikalauja Kontrolės
taisyklės).
Atkreipiame dėmesį, kad X savo kreipimuose teigia, kad dalis Žemės sklypo buvo panaudota
<…> gatvės tiesimui, tačiau Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog Žemės sklypo dalis būtų užimta
<…> gatvės.“;
8.4. „Atsakydami į X nusiskundimą, kad „Patikrinimo metu Komisija į mano paaiškinimus,
akivaizdžius pažeidimus ir mano pateiktus oficialius dokumentus visiškai neatsižvelgė“, pažymime,
kad X Nacionalinė žemės tarnyba pagal kompetenciją ne kartą raštu atsakė į visus jos iškeltus
klausimus, o klausimus, kurie nepriskirti Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai – persiuntė
nagrinėti kitai kompetentingai institucijai (Vilniaus miesto savivaldybės administracijai).
5
X nurodo, kad „Aš Komisiją prašiau atlikti mano sklypo ekspertizę“, tačiau
Nacionalinei žemės tarnybai tokia funkcija nepriskirta, todėl X buvo ne kartą nurodyta
(paaiškinta), kad tuo atveju, jeigu pastaroji dėl institucijų ar kitų asmenų veiksmų patyrė žalą (neturi
galimybės naudotis žemės sklypu ar kitaip pažeista jo teisė į nuosavybę), turi teisę kreiptis teisminės
gynybos (apskųsti teismui institucijų ar kitų asmenų veiksmus arba neveikimą).“
9. NŽT Vilniaus miesto skyrius papildomai informavo Seimo kontrolierių, nurodydamas,
jog:
„[…] Skyrius [pastaba: NŽT Vilniaus miesto skyrius] 2019 m. birželio 10 d. pilietei X surašė
administracinio nusižengimo protokolą ROIK:19102243458 ir raštu Nr. 49SFN-1869-(14.49.105.)
„Dėl administracinio nusižengimo protokolo siuntimo“ informavo, kad, vadovaujantis
Administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnio 1 dalimi, administracinių nusižengimų bylos ne
teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje
dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 333 st. 1 d. pilietei X
skirta administracinė nuobauda ir (arba) administracinio poveikio priemonė – įspėjimas.
[…] X buvo išsiųstas Skyriaus 2019-04-08 raštas Nr. 49SFN-1167-(14.49.104.) „Dėl
nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, kuriuo ji pakviesta 2019-06-04 atvykti į Skyrių dėl
administracinio nusižengimo išaiškinimo ir (ar) administracinio nusižengimo protokolo surašymo
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio l dalį (kaip to
reikalauja Kontrolės nuostatai). Pilietė X reaguodama į Skyriaus raštą, 2019-05-22 pateikė Skyriui
prašymą (registracijos Nr. 49GF-2330) „Dėl NŽT Vilniaus m. skyriaus 2019-04-08 atsakymo Nr.
49SFN-1167-(14.49.104) ir pažeistų mano teisių“, kuriame nesutiko su Skyriaus poziciaą ir prašė
nutraukti administracinių nusižengimų teisenos procedūrą. Skyrius, įvertinęs pilietės X rašte minėtus
argumentus, nusprendė, kad jos veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, ko pasėkoje
surašė administracinio nusižengimo protokolą bei apie jį informavo pilietę raštu Nr. 49SFN-1869-
(14.49.105). […]
Skyrius neturi duomenų, jog X būtų kreipusi į teismą su ieškiniu (skundu), kurio pagrindu
vykstančiame teisminiame procese Skyrius būtų patrauktas atsakovu ar trečiuoju suinteresuotu
asmeniu.“
10. Iš NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus Seimo kontrolieriui kartu su paaiškinimais
pateiktų dokumentų, be kita ko, nustatyta:
10.1. 2019 m. vasario 22 d. atlikto Žemės sklypo patikrinimo (toliau vadinama Patikrinimas)
metu surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-169-(14.49.81.) (toliau vadinama –
Patikrinimo aktas), be kita ko, nurodyta:
„[…] buvo nustatyti šeši žemės sklypo posūkio taškai […]. Pirmas, trečias, penktas posūkio
taškai pažymėti mediniais kuoliukais, šeštas posūkio taškas pažymėtas mediniu kuoliuku ir metaliniu
strypu. Antrasis posūkio taškas yra išlikusi dalis medinio kuoliuko, ketvirtame posūkio taške yra
sudėta akmenukų krūvelė. […]“;
10.2. kartu su Patikrinimo aktu Pareiškėjai buvo pateikta susipažinimui ir NŽT Vilniaus
miesto skyriaus vyriausiojo specialisto V. K. sudaryta situacijos schema, kurioje užfiksuoti Žemės
sklypo posūkio taškai, kurie taip pat buvo užfiksuoti Patikrinimo metu darytoje fotonuotraukose;
10.3. nesutikdama su Patikrinimo metu atliktais veiksmais ir Patikrinimo akte
konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, Pareiškėja 2019 m. vasario 22 d. atskiru raštu surašė savo
nesutikimą su atlikta Patikrinimo procedūra, kuriame, be kita ko, nurodė:
„Mano nusiskundimai dėl pažeistų teisių visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišanalizuoti,
į mano pastabas neatsižvelgta.
Ribos tarp mano sklypo Nr. <…> ir gretimybėje esančių <…> g. (sankryžų, žiedų, perėjų),
UAB „A“ valdų ir (kadastrinis Nr. <…>) laisvo sklypo nenustatytos.
6
Vieta, kurioje pravesti (įrengti) elektros, vandentiekio, dujų ir kt. inžineriniai tinklai
neatžymėta (išskyrus kanalizacijos šulinį), bet apie tai nenurodyta.
Kad į mano sklypą teka lietaus vanduo, kad neįrengtos nuotekos (šuliniai) nenurodyta.
Nors sklypo dalyje, kurioje nukastas sklypo gruntas, akivaizdžiai matosi augusių piktžolių
(kiečių ir kt.) stagarai (ne velėna kaip pažeistoje vietoje) ir žvyras bei lomos, bet apie tai nenurodyta.
[…]
Esant tokiai situacijai, manau, būtina ekspertizė. […]“;
10.4. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 49SFN-1167-
(14.49.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, kuriuo atsakė į Pareiškėjos
2019 m. vasario 26 d. (reg. Nr. 49GF-772) pateiktą paaiškinimą, be kita ko, nurodė:
„[…] Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 615 straipsnio 3 dalimi, Skyriaus
darbuotojai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus yra įgalioti
pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti
administracinių nusižengimų protokolus dėl Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113,
257, 258, 261, 333, 505, 507 straipsniuose numatytų pažeidimų, taip pat priimti nutarimus paskirti
administracinę nuobaudą – įspėjimą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 1
dalyje numatytų pažeidimų, padarytų Vilniaus miesto skyriaus veiklai priskirtoje teritorijoje.
Patikrinimo akte Nr. 49ŽN-169 nurodyta, kad nesilaikoma Kontrolės nuostatų 11.2
papunkčio reikalavimų ir pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies
nuostatos. Remiantis Kontrolės nuostatų 11.2 papunkčiu, žemės naudojimo valstybinės kontrolės
metu tikrinama, ar žemės sklypai prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal
pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, o pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, viena iš žemės
savininkų ir kitų naudotojų pareigų – racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų
nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Patikrinimo metu nebuvo nustatyta kitų
Kontrolės nuostatuose nurodytų tikrinti žemės naudojimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, iš jų – ir
tai, jog būtų savavališkai užimtas Žemės sklypas ar jo dalis.
Informuojame, kad atsakomybė už 2019 m. vasario 22 d. nustatytą žemės naudojimo tvarkos
pažeidimą yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 1 dalyje. […]“;
10.5. Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. balandžio 8 d. raštu
Nr. 49SFN-1167-(14.49.104.), 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių ir šiame
savo kreipimesi, be kita ko, nurodė:
„[…] Aš 2019-02-26 pateikiau VMS prašymą dėl mano žemės sklypo Nr. <…> […] ploto
nustatymo, kuris liko po <…> g. Nr. 1 atkarpos rekonstrukcijos – išplėtimo. Šį mano keliamą klausimą
VMS neišnagrinėjo, į jį neatsakė. Jis jokio papildomo tyrimo dėl pažeistų mano nuosavybės teisių
neatliko, likusios nenusavintos sklypo dalies ribų linijas nenubraižė ir ploto dydį nepaskaičiavo.
[…] NŽT Vilniaus miesto skyrių prašau priimti priemones dėl teisingumo mano atžvilgiu
atstatymo, t. y. dėl:
1. Patirtų pažeidimų pašalinimo, nugriautų riboženklių atstatymo, žalos atlyginimo ir
neteisėtų apribojimų naudotis žemės sklypu savo nuožiūra panaikinimo;
2. Sklypo ribų linijų brėžinių sudarymo ir jo dydžio paskaičiavimo;
3. Esamų ir VMS turimų duomenų, mano pateiktų dokumentų ir informacijos
išnagrinėjimo ir teisingo situacijos įvertinimo;
4. Pradėtos nepagrįstos administracinių nusižengimų teisenos procedūros nutraukimo,
nesant nusižengimo sudėties.“
11. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. lapkričio 25 d. išrašu
(reg. Nr. 44/1291720) Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, o įrašas
Nekilnojamojo turto registre apie jų atlikimą galioja nuo 2009 m. balandžio 21 d.
7
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
12. Lietuvos Respublikos įstatymai
12.1. Administracinių nusižengimų kodekso:
„621 straipsnis. Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608
straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali
apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio
kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras.
622 straipsnis. Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka
1. Šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių
nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą.“
12.2. Civilinio proceso kodekso:
„635 straipsnis. Faktinių aplinkybių konstatavimas
1. Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar)
nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo
priemonėmis. Tokie garso ar vaizdo įrašai laikomi sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo
protokolo dalimi.
[…]
4. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu
rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią.“
13. Kiti teisės aktai
13.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194
(aktuali akto redakcija) patvirtintuose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
nuostatuose (toliau vadinama – Nuostatai) nustatyta:
„3. Nacionalinės žemės tarnybos savininkė yra valstybė. Nacionalinės žemės tarnybos
savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, kuri:
3.1. tvirtina ir keičia Nacionalinės žemės tarnybos nuostatus;
3.2. priima į pareigas ir iš jų atleidžia Nacionalinės žemės tarnybos direktorių;
3.3. priima sprendimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos buveinės pakeitimo; […]
3.6. sprendžia kitus šiuose nuostatuose ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose jos
kompetencijai priskirtus klausimus.
[…]
7. Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius atlieka šias funkcijas: […]
7.14. organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę; […]
7.27. atlieka žemės sklypų kadastro duomenų patikrą; […]
7.30. rengia atsakymus į fizinių bei juridinių asmenų prašymus, skundus bei paklausimus,
priskirtus Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, ir juos konsultuoja; […]“
13.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (aktuali
akto redakcija) patvirtintuose Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatuose (toliau vadinama
– Kontrolės nuostatai) nustatyta:
„11. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar:
11.1. žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo
būdą;
11.2. žemės sklypai prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę
žemės naudojimo paskirtį;
8
11.3. laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų;
11.4. vykdant statybas ir eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikomasi įstatymų ir
Vyriausybės nutarimų nustatytų reikalavimų, žemės darbų vykdymo aprašų ir schemų, žemės gelmių
naudojimo planų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė;
11.5. įgyvendinamos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytos dirvožemio apsaugos nuo
erozijos ir nualinimo priemonės;
11.6. žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo
dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama
žemė ir (ar) nenaudojami vandens telkiniai;
11.7. nenaikinami (negadinami) nuolatiniai žemėnaudos riboženkliai ir geodeziniai punktai;
11.8. pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus
žemės ūkio paskirties žemės, užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai;
11.9. valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė
valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų.“
13.3. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-
(1.3.)-499 (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-02-19) patvirtintose Žemės naudojimo valstybinės
kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės
tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėse (toliau vadinama – Taisyklės) nustatyta:
„16. Tarnybos darbuotojas, atlikdamas žemės naudojimo patikrinimą, privalo patikrinti, ar
žemės sklypo (ploto) savininkas (naudotojas), naudodamasis žemės sklypu (plotu), laikosi Nuostatų
11.1–11.9 papunkčiuose nurodytų šiam žemės sklypui (plotui) taikytinų reikalavimų. Tuo atveju,
jeigu žemės naudojimo patikrinimas atliekamas pagal asmens pateiktą prašymą arba skundą ir (ar)
Tarnybos vadovo pavedimą, žemės naudojimo patikrinimo metu turi būti įvertintos asmens prašyme,
skunde ir (ar) Tarnybos direktoriaus pavedime nurodytos aplinkybės ir nustatyta (įvertinta), ar
laikomasi tikrinamam objektui taikytinų žemės naudojimo tvarkos reikalavimų, išvardytų Nuostatų
11.1–11.9 papunkčiuose. Tuo atveju, jeigu atliekamas pakartotinis žemės naudojimo patikrinimas,
Tarnybos darbuotojas privalo patikrinti, ar pašalinti pirmiau nustatyti žemės naudojimo pažeidimai.
17. Tarnybos darbuotojas žemės naudojimo patikrinimo metu atlieka šiuos veiksmus:
17.1. vizualiai apžiūri tikrinamą objektą, taip pat atlieka fotofiksaciją. Fotonuotraukos turi
būti informatyvios, esant techninėms galimybėms, nuotraukose turi būti nurodoma fotofiksavimo
data ir laikas. Fotofiksacijos taškai parenkami taip, kad iš jų būtų matoma kuo daugiau tikrinamo
objekto faktinės būklės elementų (pvz.: įtvirtinti riboženkliai, elektros linijos, tvoros, keliai,
melioracijos grioviai ir pan.);
17.2. techninėmis priemonėmis nustato Nekilnojamojo turto registre įregistruoto tikrinamo
objekto ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates ir tikrinamo objekto faktiškai naudojamas ribas;
[…]
17.4. techninėmis priemonėmis nustato tikrinamame objekte esančių statinių, žemės
naudmenų, kitų situacijos elementų vietą ir, jei reikalinga, atstumus tarp statinių, žemės naudmenų,
kitų situacijos elementų ir (ar) tikrinamo objekto juridinių bei faktinių ribų.
[…]
26. Patikrinimo akte nurodoma (aprašoma): […]
26.6. patikrinimo pagrindas: Tarnybos vadovo ar Tarnybos teritorinio skyriaus vadovo
pavedimas, asmens prašymas, skundas, planinis patikrinimas, taip pat pakartotinis patikrinimas;
26.7. patikrinimo tikslas: tikrinamam objektui taikytini Nuostatų 11.1–11.9 papunkčiai,
pagal kuriuos objektas tikrinamas;
26.8. duomenys apie tikrinamąjį objektą: […]
26.9. aprašoma žemės naudojimo patikrinimo metu vietovėje užfiksuota faktinė (esama)
situacija;
9
26.10. nurodoma, ar laikomasi tikrinamam objektui taikytinų Nuostatų 11.1–11.9
papunkčiuose išvardytų žemės naudojimo tvarkos reikalavimų;
26.11. nustatomi galimi žemės naudojimo tvarkos pažeidimai ir nurodomos pažeistos teisės
aktų nuostatos; […]
26.14. žemės savininko, naudotojo ar kitų suinteresuotųjų asmenų prašymai ir (ar) pastabos,
susiję su atliktu žemės naudojimo patikrinimu ir jo metu nustatytomis aplinkybėmis. […]“
13.4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus
2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 (aktuali akto redakcija nuo 2014 m. sausio 21 d.)
patvirtintose Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėse numatyta:
„2. Žemės sklypo ribų ženklinimą atlieka asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos
nekilnojamojo turto kadastro įstatymo […] 11 straipsnio 1 dalyje (toliau – matininkas).
3. Žemės sklypo, išskyrus kelio ir geležinkelio kelio žemės sklypo, ribos ženklinamos
riboženkliais. Žemės sklypo ribos riboženkliais ženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta, arba
atstatomi sunaikinti ar sugadinti anksčiau paženklinto žemės sklypo riboženkliai.
Žemės sklypo ribos riboženkliais neženklinamos, kai anksčiau įtvirtinti riboženkliai yra
išlikę, geros būklės bei atitinka ženklinimo metu galiojusių riboženklių standartų tipus.
[…]
5. Žemės sklypo ribos vietovėje ženklinamos laikantis šių reikalavimų:
5.1. riboženkliais ženklinamos sausuma einančios žemės sklypo ribos;
5.2. riboženkliai įtvirtinami žemės sklypo ribų posūkio taškų vietose;
[…]
8. Už riboženklių apsaugą, priežiūrą, ribinių linijų miško žemėje prakirtimą ir atnaujinimą
yra atsakingas žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės
žemės sklypo naudotojas.“
14. Teismų praktika:
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje
administracinėje byloje Nr. A-1335-556/2019, buvo nurodęs:
„[…] konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą, kad viešojo
administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymo
nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus,
siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytų, tikslų.
[…] Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra
akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo)
principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta
įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla
turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo
subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lot. ultra vires),
pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., 2006 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą
administracinėje byloje Nr. I
444
-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. I
444
-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A
756
-1486/2010 ir kt.).
[…];“
Tyrimo išvados
15. Įvertinęs Pareiškėjos skundo turinį, tyrimo metu surinktą informaciją, taip pat teisinį
reglamentavimą, pacituotą pažymos 12-13 punktuose, susijusius su Pareiškėjos skundžiamais NŽT
tarnautojų veiksmais (neveikimu) atliekant Patikrinimą, Seimo kontrolierius daro šias išvadas:
10
15.1. pirmiausia pabrėžtina tai, kad analizuojant Pareiškėjos skunde Seimo kontrolieriui
išdėstytus teiginius dėl galimai neteisingai Patikrinimo metu nustatytų Žemės sklypo posūkio taškų,
neužfiksuotų nugriautų riboženklių, Komisijos narių galimai buvusio netinkamo elgesio (pažymos
2.4, 2.5, 2.7, 8.3 punktai) Seimo kontrolierius negali nustatyti tokių faktų pagrįstumo ar nepagrįstumo,
nes tai yra susiję su konkrečių faktinių aplinkybių nustatymu (faktų konstatavimu), kurių Seimo
kontrolierius neturi objektyvių galimybių nei patikrinti, nei paneigti, todėl negali ir jų įvertinti;
15.2. pažymėtina, kad Pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo patikrinimą atliko iš Žemės
ūkio ministerijos ir NŽT tarnautojų sudaryta komisija (toliau vadinama – Komisija), kurią NŽT
sudarė Žemės ūkio ministerijos pavedimu po Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto
persiųsto Pareiškėjos skundo (pažymos 6.1 punktas). Svarbu tai, jog nors pagal NŽT Nuostatus
(pažymos 13.1 punktas) Žemės ūkio ministerija įgyvendina NŽT savininko teises ir pareigas, tačiau
tai neįgalina Žemės ūkio ministerijos nagrinėti skundus dėl NŽT teritorinių padalinių ir (ar) NŽT
vadovo Žemės reformos 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų priimti sprendimų išankstinio
nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tai buvo nurodyta ir Pareiškėjai Žemės ūkio ministerijos 2019 m.
balandžio 16 d. rašte (pažymos 7 punktas). Taip pat pažymėtina tai, kad teisės aktuose nėra apibrėžta
ar nustatyta Žemės ūkio ministerijos pareiga, pareiškėjui pageidaujant, sudaryti komisijas jo
skunduose keliamų klausimų išnagrinėjimui, todėl nagrinėjamu atveju sudarytos Komisijos sudėties
ir jai nustatyto tikslo Seimo kontrolierius nevertina;
15.3. iš Pareiškėjos skunde nurodytų teiginių (pažymos 2.3, 2.5, 2.6 punktai) galima daryti
išvadą, jog Pareiškėja manė ir tikėjosi, jog Žemės ūkio ministerijos pavedimu NŽT sudaryta Komisija
Patikrinimo metu turėjo nustatyti Pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo plotą (nes dėl jo
sumažėjimo Pareiškėjai kyla abejonės), įvertinti <…> gatvėje 2016-2018 metais atliktos
rekonstrukcijos ir naujų inžinerinių statinių įrengimo aplinkybes bei priimti sprendimą (-us) dėl kitų
Pareiškėjos skunduose NŽT keliamų klausimų, susijusių su Žemės sklypo reljefo pasikeitimu,
gretimų žemės sklypų ribų nustatymu ir kt. Tačiau Patikrinimo metu skundžiamos institucijos
sudarytai Komisijai atlikus tik Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, Pareiškėjos tai
netenkino. Vertindamas Pareiškėjos išdėstytus nusiskundimus dėl Komisijos narių netinkamų
veiksmų ir nepriimtų sprendimų, Seimo kontrolierius pabrėžia, jog, remiantis tyrimo metu surinkta
informacija ir Žemės ūkio ministerijos pateiktais paaiškinimais, nustatyta, kad Žemės ūkio ministerija
pavedė NŽT sudaryti Komisiją, siekiant pakartotinai atlikti Pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo
naudojimo valstybinę kontrolę (pažymos 6.1 punktas). Pastebėtina, kad Komisija nebuvo sudaryta
Pareiškėjos keliamų probleminių klausimų įvertinimui, o tik faktinių aplinkybių dėl Žemės sklypo
būklės ir jo naudojimo objektyviam nustatymui, kuriomis būtų galima remtis rengiant atsakymus į
Pareiškėjos teikiamus skundus. Todėl tai, kad Komisija tik atliko Žemės sklypo naudojimo valstybinę
kontrolę ir Pareiškėjai nepateikė išvadų jos pirmiau paminėtais keliamais klausimais, nelaikytina
pagrindu teigti, kad Žemės ūkio ministerijos NŽT teiktas pavedimas (pažymos 6.1 punktas) nebuvo
įvykdytas.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus pagrindus, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į žemės
naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo procedūrą. Kaip matyti remiantis Taisyklių nuostatomis
(pažymos 13.3 punktas), žemės naudojimo patikrinimas įprastai atliekamas NŽT darbuotojo, kuris
privalo atlikti veiksmus, įsakmiai nurodytus minėtųjų Taisyklių 17 punkte. Atlikus numatytus
veiksmus, NŽT darbuotojas, o nagrinėjamu Pareiškėjos atveju – Komisija, Patikrinimo akte privalėjo
nurodyti (aprašyti) visus pagrindus ir faktines aplinkybes, kurios Taisyklių 26 punkte nurodomos kaip
privalomos (pažymos 13.3 punktas). Kaip jau buvo minėta, Komisijai buvo pavesta tik pakartotinai
atlikti Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę ir nustatyti (įvertinti) Kontrolės nuostatuose
(pažymos 13.2 punktas) tikrintinas aplinkybes (pagrindus). Seimo kontrolierius pažymi, kad NŽT
išvados dėl Pareiškėjai norimų nustatyti aplinkybių (pažymos 10.3, 10.5 punktai) negalėjo būti
įvertintos Patikrinimo akte, nes Kontrolės nuostatai (pažymos 13.2 punktas) konkrečiai nurodo
kokios aplinkybės (pagrindai) turi būti patikrinti ir nurodomi patikrinimo aktuose. Todėl šio tyrimo
metu išanalizavus Patikrinimo metu Komisijos surašytą Patikrinimo aktą (pažymos 8.2, 10.1, 10.2
11
punktai), Seimo kontrolierius daro išvadą, jog tos aplinkybės ir pagrindai, kurie privalomai turi
atsispindėti žemės naudojimo patikrinimo akte, nagrinėjamu Pareiškėjos atveju buvo nurodyti. Tad
tai, kad Pareiškėja iš sudarytos Komisijos tikėjosi Patikrinimo metu būsiant įvertintas jai abejones
kėlusias aplinkybes, kurias ji išdėstė savo raštiškame nesutikime (pažymos 10.3 punktas), Seimo
kontrolieriaus įsitikinimu, laikytina buvus nepagrįstais Pareiškėjos lūkesčiais;
15.4. iš Pareiškėjos skundo Seimo kontrolieriui turinio galima spręsti, jog Pareiškėja siekė
gauti NŽT išvadas dėl jai abejones keliančių faktinių aplinkybių, kurios NŽT buvo ne kartą vertintos
ir atsakymai dėl jų Pareiškėjai buvo teikti skundžiamos institucijos raštuose (pažymos 6.4 punktas).
Komisijai surašius Patikrinimo aktą Pareiškėja nesutiko su jame nurodytomis aplinkybėmis ir pateikė
savo atskirus pastebėjimus (pažymos 10.3 punktas), kurie NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m.
balandžio 8 d. rašte (pažymos 10.4 punktas) buvo įvertinti, tačiau į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Seimo
kontrolierius pažymi, kad vien tai, jog Pareiškėja nesutinka su Patikrinimo akte nustatytomis
faktinėmis aplinkybėmis negalima traktuoti, kad Patikrinimo aktas buvo surašytas formaliai ar
neteisingai. Kaip minėta, Kontrolės nuostatuose (pažymos 13.2 punktas) yra numatytas aiškus ir
galutinis nustatytinų aplinkybių (pagrindų) sąrašas, kuris nėra (negali būti) plečiamas priklauso nuo
konkrečios situacijos;
15.5. Pareiškėjos skundo Seimo kontrolieriui nurodytos aplinkybės patvirtina, kad
Pareiškėja siekė, jog NŽT Patikrinimo metu nustatytų, pagal Pareiškėjos įsitikinimą, teisingus Žemės
sklypo posūkio taškus bei atliktų Žemės sklypo matavimus (pažymos 10.5 punktas), tikslu, jog būtų
nustatytas dabartinis Žemės sklypo plotas, kuris, anot Pareiškėjos, yra sumažėjęs (užgrobtas). Taip
pat Pareiškėja akcentavo siekusi, kad būtų atlikta Žemės sklypo ekspertizė (pažymos 2.8, 8.4
punktai). Taigi, Pareiškėjos tikslai ir lūkesčiai buvo susiję su tuo, jog Komisija ir (ar) NŽT atliks
šiuos minėtuosius veiksmus. Tačiau Seimo kontrolierius pabrėžia, kad nei Nuostatai (pažymos 13.1
punktas), nei kiti teisės aktai nesuteikia NŽT įgaliojimų tikslinti žemės sklypų kadastrinius
matavimus, naujai nustatyti sugadintus žemės sklypo riboženklius ar atlikti žemės sklypo ekspertizės.
Juolab, kad iš Pareiškėjos teiginių nėra aišku, kokią konkrečiai ekspertizę turėta omenyje.
Akcentuotina, kad, remiantis teismų praktika (pažymos 14 punktas), viešojo administravimo
subjektas negali atlikti veiksmų, kurie jam nepriskirti pagal kompetenciją, nes priešingu atveju tokie
veiksmai ar sprendimai būtų laikomi neteisėtais.
Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, jog, remiantis Patikrinimo akte nurodyta informacija
bei Nekilnojamo turto registro duomenimis (pažymos 8.2, 11 punktai), Žemės sklypo kadastriniai
matavimai buvo atlikti daugiau nei prieš 10 metų, o Žemės sklypo posūkio taškuose esantys
riboženkliai neatitinka Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų riboženkliams
(pažymos 10.1, 13.4 punktai). Įvertinus tai, pažymėtina, kad ne NŽT, o būtent žemės sklypo
savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas yra
atsakingi už riboženklių apsaugą ir jų atstatymą. Remiantis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių
nuostatomis, matininkas yra įgaliotas asmuo, galintis riboženkliais paženklinti žemės sklypo ribas.
Todėl nagrinėjamu Pareiškėjos atveju, kai Pareiškėja nepripažįsta Komisijos Patikrinimo metu
nustatytų ir kartu su Patikrinimo aktu sudarytoje Žemės sklypo schemoje (pažymos 10.2 punktas)
nurodytų Žemės sklypo posūkio taškų, nepriklausomo matininko atliktas Žemės sklypo ribų vietovėje
ženklinimas, Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, leistų Pareiškėjai įsitikinti jos keliamų abejonių dėl
Žemės sklypo ribų pasikeitimo ir ploto sumažėjimo pagrįstumu/nepagrįstumu.
Be to, pažymėtina, kad Pareiškėjos siekiamos įrodyti aplinkybės dėl, Pareiškėjos įsitikinimu,
esamų trečiųjų asmenų padarytų Žemės sklypo reljefo pažeidimų, riboženklių sunaikinimo ir kt.,
galėtų būti patvirtintos arba paneigtos antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu
(pažymos 12.2 punktas). Kaip minėta, NŽT yra neįgaliota atlikti paminėtų veiksmų, todėl, esant
Pareiškėjos siekiams įrodyti esamą jos Žemės sklypo ploto užgrobimo faktą, minėtųjų faktinių
aplinkybių ginčijimas galimas tik tinkamai gautų ir teisiškai reikšmingų įrodymų pagrindu;
15.6. pasisakant dėl Pareiškėjai NŽT Vilniaus miesto skyriaus skirtos administracinės
nuobaudos (pažymos 9 punktas), Seimo kontrolierius akcentuoja, kad Seimo kontrolierius netiria
12
ginčų dėl asmenų teisių ar įstatymuose saugomų interesų pažeidimų administracinėje teisenoje,
įgaliotiems savivaldybės (valstybės) pareigūnams tiriant administracinio nusižengimo bylas bei
priimant procesinius sprendimus. Akcentuotina, jog tik įgaliojimus turintys atsakingi savivaldybės
(valstybės) pareigūnai turi teisę, įvertinę visas aplinkybes, pradėti administracinę teiseną (jos
nepradėti), skirti pažeidėjams administracines nuobaudas (jų neskirti). Pažymėtina, kad
administracinės teisenos vykdymas yra imperatyviai reglamentuotas Administracinių nusižengimų
kodekse, kuriame numatyta ir administracinės teisenos metu priimtų sprendimų apskundimo tvarka
(pažymos 12.1 punktas), todėl Seimo kontrolierius neturi įgaliojimų įpareigoti NŽT atsakingus
pareigūnus peržiūrėti administracinio nusižengimo teiseną. Remiantis tuo, kas paminėta, šių
Pareiškėjos skundo tyrimo metu paaiškėjusių aplinkybių Seimo kontrolierius nevertina.
16. Atsižvelgiant į aukščiau padarytas išvadas, Seimo kontrolierius konstatuoja, jog
Pareiškėjos skunde nurodytos faktinės aplinkybės nepasitvirtino, todėl Pareiškėjos skundas
atmetamas kaip nepagrįstas.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1
dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tarnautojų galimai
biurokratiškų veiksmų (neveikimo) atmesti.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas