PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS IR VALSTYBĖS ĮMONĘ REGISTRŲ CENTRAS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir citatose vadinama – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau ir citatose vadinama – Skyrius) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos elektroniniu paštu pateiktus prašymus bei dėl Valstybės įmonės Registrų centras (toliau vadinama – VĮ Registrų centras) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos prašymą.

2. Pareiškėja Seimo kontrolierei adresuotame skunde (toliau vadinama – Skundas) pateikė šią informaciją:
2.1. „… gatvėje sodų sklypų [a ir b] gyventojai […] sklypus užsitvėrė kapitalinėmis tvoromis, tada ir pamatėme, kad užimta valstybinė žemė (kelio dalis)“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „2020-10-15 Sodų bendrijos „E“ […] pirmininkė […] [toliau ir citatose vadinama – SB E; Pirmininkė arba pirmininkė] „Dėl valstybinės žemės galimai užėmimo“ su prašymu kreipėsi į NŽT […]. Skyrius […] 2020-11-09 raštu Nr. 49SJN-3062-(14.49.105) informavo SB E pirmininkę, kad Skyriaus specialistai 2021-01-26 atliks sklypų a ir b, Vilniuje, žemės naudojimo kontrolę, dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų“;
2.3. Pareiškėja, sužinojusi, kad bus atliekamas žemės sklypų a ir b, Vilniuje, patikrinimas, elektroniniu paštu kreipėsi į Skyriaus vedėją informuodama „[…] apie susidariusią situaciją“ bei prašydama „[…] kad atliekant žemės naudojimo kontrolę kelio plotį patikrintų su SB E generaliniu planu“, tačiau negavo atsakymo;
2.4. „Dėl atlikto žemės naudojimo kontrolės tikrinimo, … gatvės
sklypų a ir b Skyriaus specialistų, kreipiausi į SB E pirmininkę, kuri telefonu pasakė, kad Skyrius informavo, kad pažeidimų nenustatyta“;
2.5. „[…]. Nuvažiavus į Skyrių pas Skyriaus vedėją […], jis įjungė ortofoto žemėlapį ir bandė paaiškinti, kad valstybinės žemės (kelio dalis) nėra užimta sklypų a ir b gyventojų. Tačiau jau ortofoto žemėlapyje matėsi kelio susiaurėjimas. […].
Per paskutinį susitikimą, Skyriaus vedėjas […] ir Skyriaus patarėja Y pateikė dokumentus, kuriuose nustatė pažeidimus … gatvės sklypuose a ir b“;
2.6. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 20 punkte nustatyta, kad, jeigu ženklinamas žemės sklypas ribojasi su vietinės reikšmės viešuoju keliu arba gatve, kurioje nėra suformuoti kaip atskiri žemės sklypai – į ženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo NŽT atstovas, o jeigu besiribojantis vietinės reikšmės viešasis kelias arba gatvė yra suformuoti kaip atskiri žemės sklypai pagal parengtą ir patvirtintą detalųjį planą arba žemės valdos projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka yra perduoti valdyti, naudotis ir disponuoti jais patikėjimo savivaldybei – savivaldybės atstovas.
„Matininkų pateiktą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą … gatvės sklypo a pasirašė 2015 m. SB E pirmininkė, išrinkta 2009 m. Nuo to laiko bendrijos narių susirinkimų nebuvo vykdoma, todėl jos įgaliojimai pasibaigė apie 2012–2013 m. […].“
Pareiškėja teigia, jog SB E pirmininkė pasirašydama žemės sklypų, a ir b, Vilniuje, ribų paženklinimo-parodymo aktuose pažeidė pirmiau minėtų taisyklių 20 punkto nuostatas;
2.7. „Elektroniniu paštu kreipiausi į Skyriaus vedėją […] dėl nustatytų pažeidimų … gatvės sklypuose a ir b perdavimo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo intereso skyriui, tačiau iki šiol nesulaukiau jo pranešimo“;
2.8. „[…] norime jus informuoti, kad … gatvės dešinės pusės neporiniais skaičiais pažymėti sklypai yra taip pat užėmę kelio dalį […], todėl reikalinga atlikti valstybinę žemės kontrolę neporiniais skaičiais pažymėtų sklypų, visoje gatvėje“;
2.9. „[…] neaišku, kokiu teisiniu pagrindu VĮ Registrų centras įregistravo Nekilnojamojo turto registre, matydami, kad sumažėjo kelio dalis, o padidėjo gyventojų sklypų dydžiai, turėjo pareikalauti Skyriaus […] pagrindimą, teisiniu požiūriu. Todėl matome, kad […] VĮ Registrų centras turėtų patikrinti tokių sklypų įregistravimo pagrindimą“;
2.10. „[…] tokios masinės klaidos kartosis dažnai, nes NŽT apie 50 proc. skundų gauna būtent susijusių su kadastriniais matavimais. Yra rizika, kad tų klaidų nemažės, kadangi Skyriaus patarėjos Y vyro įmonė bei NŽT Teritorinių skyriaus veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjo Z mamos įmonė atlieka kadastrinius matavimus.“

3. Pareiškėja Seimo kontrolierės prašo: „vadovaujantis SB E generaliniu planu atstatyti valstybinę žemę (kelio dalį).“

4. Pareiškėja Skundo tyrimui pateikė prašymo, adresuoto VĮ Registrų centras, kopiją, kuriame prašoma: „[…] išsiaiškinti kodėl buvo įregistruota VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto kadastre ir registre valstybinė žemė (kelio) dalis kaip privati nuosavybė. […].“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Seimo kontrolierė, gavusi Pareiškėjos skundą, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo kreipėsi į NŽT, VĮ Registrų centrą ir į Vilniaus apygardos prokuratūrą.

6. Iš NŽT pateiktos informacijos, dokumentų (kopijos) nustatyta:
6.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2021 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 3IN-826 (8.1 E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau vadinama – 2021-12-10 raštas) persiuntė NŽT nagrinėti pagal kompetenciją Pareiškėjos 2021 m. gruodžio 6 d. prašymą „Dėl valstybinės žemės (kelio) užėmimo“ (toliau vadinama – Prašymas). Pažymėtina, kad Pareiškėjos Skunde nurodytos aplinkybės yra tapačios nurodytosioms Prašyme.
6.2. NŽT atsakymą į Pareiškėjos Prašymą pateikė 2022 m. sausio 7 d. raštu Nr. 1SS-26-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau vadinama – 2022-01-07 raštas), kuriame, be kitos informacijos, buvo pateikta ši:
6.2.1. „[…] Skyrius, atsižvelgdamas į […] Skyriuje gautą [2020-10-15] SB E pirmininkės 2020-10-13 pranešimą dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kuriame pažymėta, kad žemės (sodų) sklypų a ir b, Vilniuje, savininkai pastatė tvoras neteisėtai užimant valstybinės žemės (kelio) dalį, 2021-01-26 atliko minėtų žemės sklypų, kartu ir žemės sklypo c, Vilniuje, naudojimo patikrinimus. Apie tai, kad bus atliekami pirmiau išvardintų žemės sklypų naudojimo patikrinimai, SB E pirmininkė informuota Skyriaus 2020-11-09 raštu Nr. 49SJN-3062-(14.49.105.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“.
Pagal SB E pirmininkės 2020-10-13 pranešimą Skyrius 2021-01-26 atliko žemės sklypų a, b ir c, Vilniuje, naudojimo patikrinimus vietoje, 2021-01¬-29 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 49ŽN-56-(14.49.74.), Nr. 49ŽN-57-(14.49.74.), Nr. 49ŽN-58-(14.49.74.). Šių žemės sklypų patikrinimų metu nustatyta ir patikrinimo aktuose užfiksuota, kad žemės sklypai naudojamas pagal žemės sklypams nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir būdą, tvarkomi ir prižiūrimi, tvoros juosiančio žemės sklypus a ir b, Vilniuje, pastatytos žemės sklypų ribose, žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, už kuriuos NŽT galėtų taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK [Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas] nuostatas, nenustatyta“;
6.2.2. „[…]. Peržvelgus NŽT įdiegtos kompiuterizuotos dokumentų valdymo sistemos duomenis apie gaunamus bei registruojamus dokumentus bei remiantis Skyriaus pateikta informacija matyti, kad Jūsų [Pareiškėjos] prašymų / skundų Skyriuje nebuvo registruota, tai tikėtina, kad Jūsų minimi prašymai/skundai šiame Skyriuje nebuvo ir gauti“;
6.2.3. „[…] Skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2019–2020 metų laikotarpiu atliko žemės sklypų d, e, f, g ir h, taip pat valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančio tarp žemės sklypų c ir e, Vilniuje, naudojimo patikrinimus vietoje ir atitinkamai surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus. Šių patikrinimų metu nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimų (valstybinės žemės (kelio) užėmimo (konkrečiai želdiniais)) požymiai, atitinkantys ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Pažymėtina, kad Skyriui 2020–2021 m. laikotarpiu atlikus žemės sklypų d, f, g, h, Vilniuje, pakartotinius žemės naudojimo patikrinimus, pažeidimai valstybinėje žemėje (kelio dalyje esantys želdiniai) pilnai pašalinti. Dėl likusių žemės sklypo e ir valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančio tarp žemės sklypų c ir e, Vilniuje, Skyriuje vis dar vykdomas administracinių nusižengimų tyrimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuobauda pažeidėjui, įrodžius jo kaltę, pagal ANK 39 straipsnio nuostatas turi būti paskirta per dvejus metus nuo pažeidimų požymių nustatymo dienos, o tai reiškia, kad nusižengimo aplinkybės turi būti ištirtos per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo ir pažeidėjui ne vėliau kaip per dvejus metus, turi būti paskirta nuobauda. Informuojame, kad, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, Skyriaus vedėjas bus supažindintas su šiuo raštu ir atkreiptas jo dėmesys bei paprašyta užtikrinti, kad būtų vadovaujamasi ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir imtasi visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo e ir valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančio tarp žemės sklypų c ir e, Vilniuje, patikrinimo metu nustatytais žemės naudojimo tvarkos pažeidimais.
[…] Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, teikdamos informaciją asmenims, vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) išdėstytų nuostatų. Šiuo atveju, daugiau informacijos apie atlikto administracinių nusižengimų tyrimo rezultatus, konkrečių asmenų atžvilgiu pradėta / nepradėta administracinio nusižengimo teisena bei asmenims taikyta / netaikyta administracine atsakomybe NŽT neturi galimybės įvardyti, siekiant apsaugoti asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, teises, susijusias su asmens duomenų apsauga“;
6.2.4. „[…] atsižvelgdamas į Jūsų Prašyme nurodytas aplinkybes dėl galbūt daromų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų ir kituose žemės sklypuose, esančiuose … gatvėje Vilniuje, užimant valstybinės žemės (kelio) dalį, Skyrius įvertins šias aplinkybes ir, esant pagrįstam poreikiui, spręs klausimą dėl žemės naudojimo patikrinimo minėtoje teritorijoje atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad jeigu Jūs turite konkrečios informacijos ar duomenų, jog asmenys atitinkamais veiksmais savavališkai naudojasi valstybinės žemės (kelio) dalimi, siūlytume patikslinti NŽT pateiktą prašymą arba Skyriui pateikti naują prašymą / skundą / pranešimą, nurodant konkrečias vietas, kur galimai daromi pažeidimai“;
6.2.5. „Iš Skyriaus saugomų dokumentų nustatyta, kad žemės sklypo (buvęs kadastro
Nr. …) bei žemės sklypo (kadastro Nr. …) ribos suprojektuotos sodininkų bendrijos „E“ išplanavimo projekte, patvirtintame Vilniaus miesto valdybos 1993 m. spalio 14 d. potvarkiu Nr. 1921V (toliau – Projektas), ir pažymėtos 1992 m. gegužės mėn. parengtose sodo sklypų schemose M 1:500 (toliau – Schemos). Projekte kelių pločiai nėra nurodyti, o tarp žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. …) ir žemės sklypo (kadastro Nr. …) kelio plotis rytų kryptimi susiaurėja (pagal Projekto plano M 1:500 sprendinius grafiškai nustatyta, kad kelio plotis tarp žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. …) ir žemės sklypo (kadastro Nr. …) yra nuo 3,5 m iki 4,5 m). Žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. …) Schemoje kelio plotis nurodytas 5 m, o žemės sklypo (kadastro Nr. …) Schemoje – 4 m.
Žemės sklypo a (kadastro Nr. …), Vilniaus m. sav., kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), buvo atlikti 2009-09-21. Užpildytame 2009-09-21 žemės sklypo (kadastro Nr. …) ribų paženklinimo–parodymo akto Nr. 14 punkte yra savininko, gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. … ir Nr. …) savininkų bei SB E pirmininkės parašai, kuriais pasirašantys patvirtina, kad sutinka su vietovėje, atliekant kadastrinius matavimus, paženklintomis žemės sklypo ribomis. Žemės sklypo (kadastro Nr. …) rytinė riba sutapo su 2009-04-10 įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. …) vakarine riba. Žemės sklypo (kadastro Nr. ..) kadastro duomenų patikslinimas, atliekant kadastrinius matavimus nekeičiant žemės sklypo ribų, buvo atliktas
2017-03-30.
Žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. …) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2015-¬03-31. Užpildytame 2015-03-31 žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. …) 4 punkte yra savininko, gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. ..) savininko bei SB E pirmininkės parašai, kuriais pasirašantys patvirtina, kad sutinka su vietovėje, atliekant kadastrinius matavimus, paženklintomis žemės sklypo ribomis. Žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. …) rytinė riba sutapo su žemės sklypo (kadastro Nr. ..) vakarine riba. Žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. ..) kadastro duomenų patikslinimas, atliekant kadastrinius matavimus nekeičiant žemės sklypo ribų, buvo atliktas 2019-08-06.
Žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. …), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. A30-261/20 „Dėl žemės sklypo c formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – Pertvarkymo projektas), buvo padalintas į 2 žemės sklypus: žemės sklypą c (kadastro Nr. …) ir žemės sklypą b (kadastro
Nr. …), Vilniaus m. sav.
Vadovaujantis Pertvarkymo projektu 2020-02-10 buvo atlikti žemės sklypų (kadastro
Nr. … ir Nr. …) kadastriniai matavimai, žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. ..) ribose. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose yra savininkų, gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. … ir Nr. …) savininkų parašai. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose taip pat yra SB E pirmininkės parašai ir SB E antspaudas, nurodyta data 2020-02-12.
Nustatyta, kad žemės sklypų (kadastro Nr. … ir buvęs kadastro
Nr. …) ribos, atliekant kadastrinius matavimus, nustatytos vadovaujantis Projektu bei Schemomis.
Atkreipiame dėmesį, kad kelio plotis vietovėje tarp žemės sklypo (kadastro
Nr. …) ir žemės sklypo (kadastro Nr. …) yra nuo 3,70 m iki 4,00 m (pagal Projektą nuo 3,5 m iki 4,5 m), dėl to darytina išvada, kad esamas kelio plotis atitinka Projektą.
[…] Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas (suvestinė redakcija nuo 2015-01-01) ženklinant sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo, kuris ribojasi su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietovėje, teisės aktų nustatyta tvarka kviečiamas dalyvauti sodininkų bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdybos įgaliotas atstovas. Pagal Nuostatų [Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai)] 32.1.1 papunktį (suvestinė redakcija nuo 2014-04-08) žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus. Į kadastrinius matavimus, atliktus iki
2014-04-08, sodininkų bendrijos pirmininko ar bendrijos valdybos įgalioto atstovo nebuvo
privalu kviesti“;
6.2.6. „Dėl NŽT darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo atliekant tarnybines pareigas informuojame, kad NŽT įgyvendinamos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos ir šių nuostatų laikymosi NŽT kontrolė. Pažymime, kad, net ir esant hipotetinei tikimybei kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, NŽT darbuotojai NŽT direktoriaus įsakymu nušalinami nuo atitinkamų sprendimų priėmimo. Atitinkami NŽT direktoriaus sprendimai priimti ir dėl konkrečių Jūsų Prašyme minėtų NŽT darbuotojų nušalinimo nuo jiems interesų konfliktą sukeliančių ar galinčių sukelti klausimų sprendimo“;
6.2.7. „Jeigu Jūs manote, kad valstybės valdymo institucijos savo priimtais sprendimais, veiksmais ar jos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo vilkinimu pažeidžia Jūsų teises arba nesutinkate su šiuo NŽT atsakymu, turite teisę valstybės valdymo institucijų sprendimus, veiksmus ar neveikimą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijai (adresas – Vilniaus g. 27, Vilnius) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (adresas – Žygimantų g. 2, Vilnius).“
6.3. Skyrius 2020 m. lapkričio 9 d. raštais Nr. 49SFN-3839-(14.49.104.) ir Nr. 49SFN-3840-(14.49.104.) informavo žemės sklypų k ir c, Vilniuje, savininkus, jog Skyriaus specialistai dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų 2021 m. sausio 26 d. atliks minėtų žemės sklypų žemės naudojimo valstybinę kontrolę.
6.4. „Skyriaus 2021 m. vasario 17 d. raštu Nr. 49SD-1455-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ SB E pirmininkas informuotas apie Skyriaus 2021-01-26 atliktų žemės sklypų k, c ir b Vilniuje, naudojimo vietoje patikrinimų rezultatus.“
6.5. „Skyriuje atlikus žemės sklypo e, Vilniuje, naudojimo patikrinimą, kurio metu nustatyti galimi žemės naudojimo tvarkos pažeidimų požymiai, pradėtas administracinių nusižengimų tyrimas, tačiau nesurinkus pakankamai neabejotinų tų asmenų kaltės įrodymų, atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes (žemės sklypas asmenų naudojamas iki šio žemės sklypo ribos (tvoros), o tujų gyvatvorė pasodinta už šios tvoros) bei pateiktus asmenų paaiškinimus, sprendimas dėl administracinės atsakomybės pagal ANK nuostatas taikymo šiems asmenims nebuvo priimtas. Vis dėlto Skyrius, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją ir gaunamus nusiskundimus dėl galimybės tinkamai naudotis valstybine žeme (keliu), esančia … gatvėje, Vilniuje, bei vadovaudamasis Sodininkų bendrijos įstatyme numatytomis nuostatomis, reglamentuojančiomis mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus, 2022-06-03 raštu Nr. 49SD-5756-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į SB E pirmininką, prašydamas spręsti šį klausimą ir esant galimybei šalinti tujų gyvatvorę, esančią už žemės sklypo e, Vilniuje, tvoros (kelio dalyje).“
6.6. „Skyrius, nenustatęs valstybinės žemės plote esančių statinių naudotojo, 2020-06-17 raštu Nr. 49SDŽ-434-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo (žemės sklypo k adresas)“, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūniją ir prašė šios įstaigos pateikti Skyriui informaciją dėl minėtame valstybinės žemės plote esančių statinių naudotojo, o jo nenustačius, vadovaujantis Taisyklėmis [Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“] inicijuoti procedūras dėl bešeimininkio turto pripažinimo. Nustatęs, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos prašoma informacija nebuvo gauta, Skyrius 2022-06-01 raštu
Nr. 49SD-5645-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo (… gatvė)“ pakartotinai kreipėsi į pastarąją įstaigą (raštą pateikiant ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai) ir paprašė informuoti apie priimtus (numatomus priimti) sprendimus ir taikytas (numatomas taikyti) priemones, susijusias su valstybinės žemės plote, nesuformuotame atskiru žemės sklypu, esančiais statiniais ir jų naudotoju.“
6.7. Žemės sklypo (generaliniame plane Nr. 72; buvęs kadastro Nr. …) (toliau vadinama – Žemės sklypas) ribos suprojektuotos SB „E“ išplanavimo projekte, patvirtintame Vilniaus miesto valdybos 1993 m. spalio 14 d. potvarkiu Nr. 1921V (toliau – Projektas) ir pažymėtos 1992 m. gegužės mėn. parengtose sodo sklypo schemose M 1:500 (toliau – Schema). Žemės sklypas, vadovaujantis Žemės sklypo c formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. A30-261/20 „Dėl žemės sklypo c formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – Pertvarkymo projektas) buvo padalytas į 2 žemės sklypus: 485 kv. m žemės sklypą c (kadastro Nr. …), Vilniuje, ir 600 kv. m žemės sklypą b (kadastro Nr. …), Vilniuje.
Žemės sklypo a (generaliniame plane Nr. 80; kadastro Nr. …), Vilniuje, ribos suprojektuotos Projekte ir pažymėtos Schemoje.
6.8. „Įgyvendindama Pertvarkymo projekto sprendinius, matininkė S. V. [vardas, pavardė Seimo kontrolierei yra žinomi] 2020-02-10 atliko žemės sklypo b, Vilniuje, kadastrinius matavimus. Žemės sklypo b, Vilniuje, ribų ženklinime dalyvavo ir 2020-02-10 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 4 punkte pasirašė šio žemės sklypo savininkas, SB „E“ pirmininkas, žemės sklypo c (kadastro Nr. …) savininkas, kaip tai yra reglamentuojama Nuostatų 32.1.1 ir 32.1.1.4 papunkčiuose.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, paneigiame Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad, atlikus žemės sklypo b, Vilniuje, kadastrinius matavimus, SB E pirmininkas neteisėtai pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, – SB E pirmininkas Nuostatų 32.1.1 ir 32.1.1.4 papunkčiuose nustatyta tvarka dalyvavo žemės sklypo b, Vilniuje, ribų ženklinime ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte.“
„Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte kelių pločių matmenys nėra nurodyti, tarp žemės sklypo b, Vilniuje (generaliniame plane Nr. 72), ir žemės sklypo a, Vilniuje (generaliniame plane Nr. 80), kelio plotis rytų kryptimi susiaurėja (grafiškai nustatyta pagal Projektą M 1:500, kad kelio plotis tarp žemės sklypo b ir žemės sklypo a nuo 3,5 m iki 4,5 m). Žemės sklypo b, Vilniuje, Schemoje kelio plotis nurodytas 5 m, žemės sklypo a, Vilniuje, Schemoje – 4 m. Pagal 2019-08-06 parengtą Žemės sklypo planą kelio plotis tarp žemės sklypo b ir žemės sklypo yra 4 m.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad žemės sklypas b (generaliniame plane Nr. 72) ir žemės sklypas a (generaliniame plane Nr. 80), privatizuoti vadovaujantis SB E generaliniu planu.“
6.9. „[…] Pareiškėja pažymėjo […], kad elektroniniu paštu kreipėsi (NŽT 2021-12-06 pateiktame Pareiškėjos Prašyme šių kreipimųsi nepateikė ir nenurodė jų datos) į Skyriaus vedėją dėl žemės sklypuose a ir b, Vilniuje, vykdomos žemės naudojimo valstybinės kontrolės, taip pat prašydama Vilniaus apygardos prokuratūrai perduoti duomenis dėl minėtuose žemės sklypuose nustatytų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, tačiau jokių atsakymų iki šiol nėra gavusi.
[…]. Patikrinus NŽT įdiegtos kompiuterizuotos dokumentų valdymo sistemos duomenis apie gaunamus bei registruojamus dokumentus bei remiantis Skyriaus pateikta informacija matyti, kad Pareiškėjos prašymų / skundų Skyriuje nebuvo registruota. Todėl darytina išvada, kad Pareiškėjos minimi prašymai / skundai šiame Skyriuje nebuvo ir gauti, kadangi visi NŽT ir jos skyriuose gauti dokumentai yra privalomai registruojami.“
6.10. „Žemės sklypo kadastrinius matavimus 2015-04-01 atliko uždarosios akcinė bendrovės „[…]“ matininkas Š. L. [uždarosios akcinė bendrovės pavadinimas ir matininko vardas, pavardė Seimo kontrolierei yra žinomi]. Parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta tikrinti Skyriui […] (tikrino vyriausioji specialistė R. V.) […] (suderino vyriausioji specialistė I.Ž.). […]. Žemės sklypo kadastrinius matavimus 2019-08-06 atliko matininkė S. V. Parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla […] buvo pateikta tikrinti Skyriui […] (tikrino vyriausioji specialistė R. V.) ir […] (suderino patarėja Y). […].“
Žemės sklypo b, Vilniuje, „[…] kadastrinius matavimus 2020-02-10 atliko matininkė S. V. Parengta žemės sklypo b, Vilniuje, kadastro duomenų byla […] buvo pateikta tikrinti Skyriui […] (tikrino vyriausioji specialistė I. Ž.) ir […] (suderino vyriausioji specialistė K. K.). […].“
Žemės sklypo a, Vilniuje, „[…] kadastrinius matavimus 2009-09-21 atliko […] matininkė K. P. [uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas ir matininkės vardas, pavardė Seimo kontrolierei yra žinomi]. Parengta žemės sklypo a, Vilniuje, kadastro duomenų byla buvo pateikta tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (tikrino vyriausioji specialistė R. S.) ir […] (suderino vedėja L. K.). Žemės sklypo a, Vilniuje, kadastrinius matavimus 2017-03-30 atliko uždarosios akcinės bendrovės „[…]“ matininkas R. S. [uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas ir matininko vardas, pavardė Seimo kontrolierei yra žinomi]. Parengta Žemės sklypo a, Vilniuje, kadastro duomenų byla […] buvo pateikta tikrinti kadastro tvarkytojui. Matininko R. S. parengta žemės sklypo a, Vilniuje, kadastro duomenų byla Skyriuje tikrinta nebuvo. […].“
„[…] NŽT įgyvendinamos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos ir šių nuostatų laikymosi NŽT kontrolė. Pažymime, kad NŽT darbuotojai, net ir esant hipotetinei tikimybei kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, NŽT direktoriaus įsakymu nušalinami nuo atitinkamų sprendimų priėmimo. Atitinkami NŽT direktoriaus sprendimai priimti ir dėl konkrečių Pareiškėjos skunde minėtų NŽT darbuotojų nušalinimo nuo jiems interesų konfliktą sukeliančių ar galinčių sukelti klausimų sprendimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT neturi informacijos, kad pirmiau minėtųjų Žemės sklypo, žemės sklypo b, Vilniuje, ir žemės sklypo a, Vilniuje, kadastrinius matavimus atlikę asmenys yra susiję su Pareiškėjos nurodytais asmenimis ar įmonėmis.“
6.11. „[…] Skyriuje buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros 2021-08-23 raštas Nr. 2S-2301 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“, kuriuo prokuratūra informavo, kad atliekamas tyrimas pagal Pareiškėjos prašymą dėl žemės (sodų) sklypų, esančių SB E, taip pat kartu prašė Skyriaus atlikti … gatvės, Vilniuje, neporiniais adreso numeriais pažymėtų žemės sklypų naudojimo kontrolę, siekiant išsiaiškinti, ar neužimta valstybinės žemės (kelio) dalis. Skyrius pateikė informaciją, kad telefonu bendraujant su prokurore buvo aptarta, kad vertinant tai, kad ginčas vyksta tik dėl žemės (sodų) sklypų a, c ir b, o kita didžioji dalis neporiniais pažymėtų žemės sklypų, esančių … gatvėje, Vilniuje, 2019–2020 metų laikotarpiu Skyriaus jau buvo tikrinti, kitų žemės sklypų naudojimo patikrinimų minėtoje gatvėje nevykdyti.“

7. Iš VĮ Registrų centro pateiktos informacijos nustatyta:
7.1. „Pareiškėja […] 2021-08-20 pateikė prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus klientų aptarnavimo padalinyje […]. Prašymas buvo užregistruotas tą pačią dieną Dokumentų valdymo sistemoje (DVS), registracijos numeris G-130252(1.17 E).“
Pareiškėja 2021-08-20 prašyme VĮ Registrų centro prašė: „[…] išsiaiškinti kodėl buvo įregistruota Registrų centre Nekilnojamojo turto kadastre ir registre valstybinė žemė (kelio) dalis kaip privati nuosavybė.“
7.2. VĮ Registrų centras atsakymas į pirmiau minėtą Pareiškėjos 2021-08-20 prašymą pateikė 2021-09-01 raštu Nr. S-101706 (1.17 E) „Dėl pateikto prašymo“ (minėtas raštas tą pačią dieną išsiųstas Pareiškėjos nurodytu elektroninio pašto adresu: [email protected]), kuriame, be kitos informacijos, nurodyta:
„nekilnojamasis daiktas – 0,1088 ha ploto žemės sklypas a, kadastro Nr. …, esantis Vilniuje, suformuotas ir 2010-08-11 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2010-07-30 NŽT Teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž49-249 ir […] matininkės K. P. 2017-03-30 parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu; 2017-04-20 žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre patikslinti […] matininko R. S. 2017-03-30 parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu;
nekilnojamasis daiktas – 0,0600 ha ploto žemės sklypas b, kadastro Nr. …, esantis Vilniuje, suformuotas ir 2020-07-09 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2020-02-28 NŽT Teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 49SK-369-(14.49.109.) ir matininkės S. V. 2020-02-10 parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu.
[…]. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus bei teikia oficialią informaciją apie Nekilnojamojo turto registre sukauptus duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, jog Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra paviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A–520-1771/2013). Kadastro tvarkytojui teisės aktai nesuteikia teisės vertinti dokumentų, kurių pagrindu į Nekilnojamojo turto registrą yra įrašomi duomenys, teisėtumo. Už pateikiamų dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos.
Informuojame, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas nevykdo matininkų veiklos kontrolės. Kaip numatyta Kadastro įstatymo 11 straipsnio 15 dalyje, matininko veiklos kontrolę vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A14-800/2007) konstatavo, jog „<…> kadastro duomenų bylos dokumentų turinio tikrinimas, t. y. vertinimas, ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus, į kadastro tvarkytojo vykdomą patikrinimą taip pat neįeina <…>“. Už Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, iš kurios įrašomi kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, duomenų teisingumą yra atsakingas matininkas, kuris pasirašydamas patvirtina, jog kadastrinių matavimų duomenys atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus (Kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog žemės sklypų formavimo klausimus sprendžia bei organizuoja ir valstybinę žemės naudojimo kontrolę vykdo NŽT.
Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad kadastro tvarkytojas, t. y. Registrų centras, įstatymų nustatyta tvarka atsako, jog Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Kadastro įstatymas taip pat įtvirtina kadastro tvarkytojo kompetencijos, sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, ribas: pagal įstatymą kadastro tvarkytojas privalo įvertinti tokio prašymo atitikimą Kadastro įstatymui ir priimti vieną iš sprendimų, numatytų Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje, t. y.: prašymą tenkinti, prašymą atmesti arba atidėti sprendimo priėmimą.
Kadastro įstatymo 14 straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant kadastro tvarkytojas ne tik gali, bet ir turi atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Nuostatai […] įpareigoja kadastro tvarkytoją patikrinti pateiktų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų atitiktį kadastro duomenų bylos duomenims (Nuostatų 88 punktas). Kai pateiktieji dokumentai atitinka nustatytuosius reikalavimus ir jų pakanka duomenims įrašyti, kadastro tvarkytojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar atitinkamai juos pakeičia (Kadastro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, Nuostatų 90 punktas). Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje (1–5 punktai) nurodytų aplinkybių.
Nuostatų 651 punkte nurodyta, jog nuo 2012-07-01 tais atvejais, kai NŽT teritorinio skyriaus sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis nereikalingas, vykdytojas (matininkas) pagal Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą teikia kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas gautą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą patikrina Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 ir 88–93 punktuose nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad Jūsų prašyme nurodyta nuosavybė buvo įregistruota anksčiau paminėtų institucijų sprendimų ir matininkų parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų pagrindu. VĮ Registrų centras nėra įgaliotas vertinti dokumentų, kurių pagrindu į Nekilnojamojo turto registrą yra įrašomi duomenys, teisėtumo, todėl kaip jau buvo pažymėta, už pateikiamų dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos.“
7.3. „Nuostatų 84 punktas numato, jog „[…] kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 12 straipsnio
1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 ar 4 dalyje.
Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. […].
Kadastro įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimą: pagal įstatymą kadastro tvarkytojas privalo įvertinti pateikto prašymo atitikimą įstatymui ir priimti vieną iš sprendimų, numatytų Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje, t. y. prašymą tenkinti; prašymą atmesti; sprendimo priėmimą atidėti.
Kadastro įstatymo 14 straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant kadastro tvarkytojas ne tik gali, bet ir turi atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Nuostatai įpareigoja kadastro tvarkytoją tais atvejais, kai pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla patikrinta NŽT teritorinio skyriaus, patikrinti pateiktus dokumentus (Nuostatų 88 punktas). Kai pateiktieji dokumentai atitinka nustatytuosius reikalavimus ir jų pakanka duomenims įrašyti, kadastro tvarkytojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo
į Nekilnojamojo turto kadastrą ar atitinkamai juos pakeičia (Kadastro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 90 punktas). Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje (1–5 punktuose) nurodytų aplinkybių.
Nuostatų 651 punkte nurodyta, jog nuo 2012-07-01 tais atvejais, kai NŽT teritorinio skyriaus sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis nereikalingas, vykdytojas (matininkas) pagal Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą teikia kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas gautą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą patikrina Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 ir 88-93 punktuose nustatyta tvarka.“
7.4. Informuojame, jog:
7.4.1. „nekilnojamasis daiktas – […] žemės sklypas a, kadastro Nr. …, esantis Vilniuje, , 1993-12-08 įregistruotas tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje (Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje) 1993-11-11 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties […] pagrindu.
Žemės sklypo savininkui pateikus prašymą […], 2010-08-11 kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis aukščiau nurodytų teisės normų aktų nuostatomis, 2010-08-11 pakeitė žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre kartu su prašymu pateiktų dokumentų – NŽT Skyriaus vedėjo 2010-07-30 įsakymo Nr. Ž49-249 ir […] matininkės K. P. […] parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu.
Žemės sklypo savininkui pateikus prašymą […], 2017-04-20 kadastro tvarkytojas pakeitė žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre […] matininko R. S. 2017-03-30 parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu“;
7.4.2. „nekilnojamasis daiktas – […] žemės sklypas b, kadastro Nr. …, esantis Vilniuje, , žemės sklypo savininkui pateikus prašymą […], 2020-¬07-09 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre NŽT Skyriaus vedėjo 2020-02-28 sprendimo Nr. 49SK-369-(14.49.109.) ir matininkės S. V. 2020-02-10 parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, padalijimo būdu pertvarkius nekilnojamąjį daiktą – […] žemės sklypą c, kadastro Nr. …, esantį Vilniuje;
7.5. „Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti.“

8. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros pateiktos informacijos nustatyta:
8.1. „[…] Vilniaus apygardos prokuratūroje 2021-08-20 buvo gautas Pareiškėjos skundas reg. Nr. AP-21500 dėl valstybinės žemės (kelio dalies) užėmimo Vilniuje, sklypų a ir b gyventojams sklypus užsitvėrus kapitalinėmis tvoromis.“
8.2. „Vilniaus apygardos prokuratūroje 2021-09-16 priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2VI-82“, kuriame, be kitos informacijos, nurodyta:
„Analizuojant konkrečias nagrinėjamos situacijos aplinkybes, iš surinktos medžiagos matoma, kad šiuo atveju Pareiškėja, skundu prašydama atstatyti kelio dalį, faktiškai siekia spręsdama SB E ir nelyginių … gatvės žemės sklypų savininkų ginčą dėl žemės sklypų ribų, o ne dėl realaus poreikio ginti valstybės turtines teises ar kitus valstybės ir visuomenės interesus valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje. Skunde nurodomų žemės sklypų atlikti kadastriniai matavimai (kurie, beje suderinti ir patvirtinti kompetentingų institucijų), ginčai dėl nustatytų šių žemės sklypų ribų, kaip ir minėta aukščiau, nelaikytini viešuoju interesu, kurį turėtų ginti prokuroras.
Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, konstatuotina, kad tai yra privatūs SB E narių interesai, o ne viešasis interesas, kurį turėtų ginti prokuroras.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

9. Lietuvos Respublikos įstatymai
9.1. Seimo kontrolierių įstatymo:
9.1.1. 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“;
9.1.2. 14 straipsnis – „1. Skunde nurodoma: 3) skundžiamų pareigūnų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba; 4) skundžiamo sprendimo arba skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybės; […]. 2. Prie skundo gali būti pridedama: 1) ginčijamo sprendimo nuorašas; 2) turimi įrodymai ar jų aprašymas. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos skundo formos nesilaikymas ar rekvizitų nenurodymas negali būti pagrindas atsisakyti tirti skundą, išskyrus anoniminius skundus, taip pat atvejus, kai neįmanoma pradėti tyrimo dėl duomenų trūkumo, o pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašymu jų nepateikia, ar kai skundo tekstas yra neįskaitomas“;
9.1.3. 17 straipsnis – „5. Jeigu pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti skundo tyrimo, taip pat jeigu skundo tekstas yra neįskaitomas, jis netiriamas.“
9.2. Sodininkų bendrijų įstatymo:
9.2.1. 15 straipsnis – „1. Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę: 1) keisti bendrijos įstatus; 2) iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, o kai yra valdyba, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką bei tvirtinti valdybos darbo reglamentą“;
9.2.2. 29 straipsnis – „1. Ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų spendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2. Jeigu bendrijos nariai pageidauja raštu, jų tarpusavio ginčus gali nagrinėti bendrijos valdymo organas arba bendrijos narių susirinkimas įstatų nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą ginčo šalims turi būti pranešta raštu. Jeigu ginčo šalys nesutinka su priimtu sprendimu, jų ginčas įstatymų nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas teisme.“
9.3. Nekilnojamojo turto registro įstatymo:
– 4 straipsnis – „Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.“
9.4. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo;
–4 straipsnis – „Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.“
9.5. Žemės įstatymo:
– 36 straipsnis – „1. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. 2. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.“
9.6. Viešojo administravimo įstatymo:
9.6.1. 10 straipsnis – „4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos“;
9.6.2. 14 straipsnis – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

10. Kiti teisės aktai
10.1. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (redakcija, galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2021-12-10):
10.1.1. 10 punktas – ‚Neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas kitas Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai atliekami: 10.1. pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pavedimus dėl galimai padarytų žemės naudojimo pažeidimų“;
10.1.2. 11 punktas – „Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar:
11.1. žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; […]; 11.6. žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama žemė ir (ar) nenaudojami vandens telkiniai“;
10.1.3. 15 punktas – „Žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados“;
10.1.4. 16 punktas – „Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1–11.9 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną.“
10.2. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875:
10.2.1. 6 punktas – „Taisyklėse nustatytų terminų pradžia ir pabaiga skaičiuojama laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Pirmosios knygos IV dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatų“;
10.2.2. 47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“
10.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194:
– 6 punktas – „Svarbiausieji Nacionalinės žemės tarnybos uždaviniai yra: 6.1. įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos ir valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse; […]; 6.4. organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę.“
10.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“:
– 1.2 punktas – „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras […]“.
10.5. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau vadinami – Nuostatai):
– 32.1 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2020-02-12 iki 2020-10-06) – „Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis: 32.1.1. nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus: […]; 32.1.1.4. paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. […].“
10.6. Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų bei skundų nagrinėjimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklės, patvirtintos VĮ Registrų centras generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. VE-160 (1.3 E):
10.6.1. 27 punktas – „Prašymai ir (ar) skundai (išskyrus tuos, į kuriuos galima atsakyti tą pačią darbo dieną) turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo prašymo ir (ar) skundo gavimo Įm0nėje dienos“;
10.6.2 44 punktas – „Atsakyme apie asmens prašymo ir (ar) skundo nepalankų išnagrinėjimą turi būti nurodyti tokio sprendimo motyvai, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, nurodyta, kur ir kokia tvarka gali būti apskųstas pateiktas atsakymas.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-28 nutartyje (administracinė byla Nr. A-261-610-14), konstatuota:
„[…] atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus AKĮ [Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas] pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją […] teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad Viešojo administravimo įstatymo, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […].“

Tyrimo išvados

12. Atsižvelgiant į Pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, išskirtinos šios skundo dalys:
12.1. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos Prašymą;
12.2. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę;
12.3. dėl Valstybės įmonės Registrų centro pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos prašymą.

Tyrimas bus atliekamas ir tyrimo išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių skundo dalių atskirai.

13. Prieš pateikiant išvadas atkreiptinas dėmesys į tai, kad:
13.1. Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pažymos 9.1.1 papunktis), tačiau Seimo kontrolieriai netiria skundų dėl sodininkų bendrijų pirmininkų rinkimų, nesprendžia ginčų tarp sodininkų bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos narių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų. Pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, sodininkų bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, o kai yra valdyba, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką (pažymos 9.2.1 papunktis). Ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, vadovaujantis Sodininkų bendrijos minėto įstatymo 29 straipsnio 1, 2 dalimi, sprendžiami Civilinio kodekso nustatyta arba, jeigu bendrijos nariai pageidauja raštu, jų tarpusavio ginčus gali nagrinėti bendrijos valdymo organas arba bendrijos narių susirinkimas įstatų nustatyta tvarka. Jeigu ginčo šalys nesutinka su priimtu sprendimu, jų ginčas įstatymų nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas teisme (pažymos 9.2.2 papunktis).
Apie tai Pareiškėja buvo informuota Seimo kontrolierės 2022 m. balandžio 26 d. raštu
Nr. 4D-2022/1-426/3D-929 „Dėl Jūsų skundo“;
13.2. Pareiškėja Skunde nurodė, kad du kartus elektroniniu paštu kreipėsi į Skyriaus vedėją, tačiau negavo atsakymo. Pareiškėja teigė, jog: pirmą kartą į Skyriaus vedėją elektroniniu paštu kreipėsi, kai sužinojo, jog Skyriaus specialistai atliks žemės sklypų a ir b, Vilniuje, naudojimo patikrinimus (toliau vadinama – prašymas 1) (pažymos 2.3 punktas); antrą kartą – „[…] dėl nustatytų pažeidimų sklypuose a ir b perdavimo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo intereso skyriui“ (toliau vadinama – prašymas 2) (pažymos 2.7 punktas).
Skundo tyrimo metu NŽT informavo, kad Skyriuje nebuvo gauti ir užregistruoti Pareiškėjos prašymas 1 ir prašymas 2 (pažymos 6.9 punktas). Atsižvelgdama į tai, kad Pareiškėja Skunde nepateikė dokumentų (kopijos), įrodančių, jog ji el. paštu kreipėsi į Skyriaus vedėją, Seimo kontrolierė 2022 m. birželio 20 d. raštu Nr. 4D-2022/1-426/3D-1430 „Dėl Jūsų skundo“ Pareiškėjos paprašė iki 2022 m. liepos 4 d. pateikti informaciją, dokumentus (kopijos), įrodančius, kada, iš kokio elektroninio pašto adreso Pareiškėja kreipėsi į Skyriaus vedėją, kokiu elektroninio pašto adresu pateikė prašymą 1 ir prašymą 2. Pažymėtina, kad Pareiškėja prašomos informacijos, dokumentų (kopijos) Seimo kontrolierei nepateikė.
Seimo kontrolierių įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalies nuostatos nustato, kad skunde, pateiktame Seimo kontrolieriui, nurodoma: skundžiamų pareigūnų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba; skundžiamo sprendimo arba skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybės. Prie skundo gali būti pridedama ginčijamo sprendimo nuorašas, turimi įrodymai ar jų aprašymas. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, nurodytos skundo formos nesilaikymas ar rekvizitų nenurodymas negali būti pagrindas atsisakyti tirti skundą, išskyrus atvejus, kai neįmanoma pradėti tyrimo dėl duomenų trūkumo, o pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašymu jų nepateikia (pažymos 9.1.2 papunktis).
Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja Skundo tyrimui nepateikė Seimo kontrolierės prašytos informacijos, dokumentų (kopijos), Seimo kontrolierė, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad skundas netiriamas, jeigu pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti skundo tyrimo (pažymos 9.1.3 papunktis), dėl duomenų trūkumo netyrė Pareiškėjos Skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su prašymo 1 ir prašymo 2 gavimu bei nagrinėjimu Skyriuje.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos Prašymą

14. Atsižvelgiant į skundo tyrimo metu gautą informaciją, dokumentus (kopijos), teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 9–10 punktuose, susijusius su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjos Prašymą, konstatuotina:
14.1. NŽT 2021-12-10 gautas ir užregistruotas Pareiškėjos Prašymas, persiųstas Žemės ūkio ministerijos 2021-12-10 raštu (pažymos 6.1 punktas). NŽT atsakymą į Pareiškėjos Prašymą pateikė 2022-01-07 raštu (pažymos 6.2 punktas).
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per
20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos (pažymos 9.6.1 papunktis). Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 6 punktas reglamentuoja, kad minėtose taisyklėse nustatytų terminų pradžia ir pabaiga skaičiuojama laikantis Civilinio kodekso Pirmosios knygos IV dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatų (pažymos 10.2.1 papunktis).
Įvertinus tai kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad NŽT atsakymą į Pareiškėjos Prašymą, NŽT gautą 2021-12-10, pateikė 2022-01-07 raštu, t. y. laikantis pirmiau minėtuose teisės aktuose nustatyto 20 darbo dienų termino;
14.2. Įvertinus Pareiškėjos Prašymo turinį (pažymos 2, 6.1 punktai) bei NŽT 2022-01-07 rašto turinį (pažymos 6.2 punktas), nustatyta, NŽT 2022-01-07 raštu suteikė Pareiškėjai išsamią informaciją (pagrindžiant teisės aktų nuostatomis) dėl Prašyme keliamų klausimų, t. y.:
14.2.1. informavo apie Skyriaus specialistų 2021-01-26 atliktų žemės sklypų a, b ir c, Vilniuje, naudojimo patikrinimų vietoje rezultatus (žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, už kuriuos NŽT galėtų taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK nuostatas, nebuvo nustatyta) (pažymos 6.2.1 papunktis); pateikė informaciją, susijusią su žemės sklypų a, b ir c, Vilniuje, suformavimu, kadastriniais matavimais (pažymos 6.2.5 papunktis); pateikė išvadas, jog minėtų žemės sklypų ribos, atliekant kadastrinius matavimus, nustatytos vadovaujantis Projektu ir Schemomis bei, kad esamas kelio plotis atitinka Projektą (pažymos 6.2.5 papunktis);
14.2.2. informavo apie Skyriaus specialistų 2019–2021 metų laikotarpiu atliktų žemės sklypų d, e, f, g ir h valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančio tarp žemės sklypų, c ir e, Vilniuje, naudojimo patikrinimų vietoje bei minėtų žemės sklypų pakartotinų naudojimo patikrinimų vietoje rezultatus (pažymos 6.2.3 papunktis);
14.2.3. paaiškino, kad: NŽT įgyvendina Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas ir vykdo šių nuostatų laikymosi kontrolę; NŽT darbuotojai, esant tikimybei kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, NŽT direktoriaus įsakymu yra nušalinami nuo atitinkamų sprendimų priėmimo (pažymos 6.2.6 papunktis);
14.2.4. informavo, kad Skyriuje nebuvo registruota Pareiškėjos prašymų / skundų (pažymos 6.2.2 papunktis);
14.3. NŽT 2022-01-07 rašte nurodė, kad jeigu Pareiškėja mano, jog NŽT savo priimtais sprendimais, veiksmais ar jos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo vilkinimu pažeidė jos teises, arba jeigu Pareiškėja nesutinka su NŽT atsakymu, ji turi teisę NŽT sprendimus, veiksmus ar neveikimą skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, Vilnius) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, Vilnius) (pažymos 6.2.7 papunktis).
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui (pažymos 9.6.2 papunktis). Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 47 punktas reglamentuoja, kad atsakyme į prašymą ar skundą asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (pažymos 10.2.2 papunktis).
Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad NŽT 2022-01-07 rašte, kaip tai reglamentuoja pirmiau minėtų teisės aktų nuostatos, nurodė kuo vadovaujantis, kokioms institucijoms gali būti skundžiamas pateiktas atsakymas, nurodė, šių institucijų adresus, tačiau nenurodė termino, per kurį gali būti pateiktas skundas.

15. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT:
15.1. išnagrinėjo Pareiškėjos Prašymą ir 2022-01-07 raštu suteikė Pareiškėjai išsamią informaciją (pagrindžiant teisės aktų nuostatomis) dėl Prašyme nurodytų aplinkybių (pažymos 14.2 punktas),
15.2. atsakymą į Pareiškėjos Prašymą pateikė per teisės aktuose nustatytą prašymų nagrinėjimo terminą (pažymos 14.1 punktas),
15.3. Pareiškėjai pateiktame atsakyme, t. y. 2022-01-07 rašte, nurodė pateikto atsakymo apskundimo tvarką, (išskyrus terminą per kurį Pareiškėja turėjo teisę paduoti skundą) (pažymos 14.3 punktas),
skundo dalis dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos Prašymą atmestina.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę

16. Atsižvelgiant į skundo tyrimo metu gautą informaciją, dokumentus (kopijos), teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 9–10 punktuose, susijusius su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu) vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, konstatuotina:
16.1. Žemės įstatymo 36 straipsnio 1, 2 dalys reglamentuoja, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės, kurią organizuoja ir vykdo NŽT, metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai (pažymos 9.5 punktas). Pagal NŽT nuostatų 6.4 punktą, vienas iš svarbiausių NŽT uždavinių yra organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę (pažymos 10.3 punktas). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.1, 11.6 punktai numato, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar: žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama žemė ir (ar) nenaudojami vandens telkiniai (pažymos 10.1.2 papunktis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatytu būdu (pažymos 11 punktas).
16.2. Skyriuje 2021-10-15 gautas SB E pirmininkės 2020-10-13 pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad žemės (sodų) sklypų a ir b, Vilniuje, savininkai pastatė tvoras neteisėtai užimant valstybinės žemės (kelio) dalį (pažymos 6.2.1 papunktis). Skyrius 2020-11-09 raštais informavo SB E pirmininkę bei minėtų žemės sklypų savininkus, kad Skyriaus specialistai 2021-01-16 atliks žemės sklypų a ir b, Vilniuje, naudojimo patikrinimus vietoje (pažymos 6.2.1 papunktis, 6.3 punktas);
16.3. Skyrius:
16.3.1. 2021-01-26 atliko žemės sklypų a, b ir c, Vilniuje, naudojimo patikrinimus vietoje; 2021-01¬-29 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 49ŽN-56-(14.49.74.), Nr. 49ŽN-57-(14.49.74.), Nr. 49ŽN-58-(14.49.74.); 2021-02-17 raštu informavo SB E pirmininkę apie minėtų žemės sklypų naudojimo patikrinimų vietoje rezultatus (pažymos 6.2.1 papunktis, 6.4 punktas);
16.3.2. 2019–2020 metų laikotarpiu atliko žemės sklypų d, e, f, g ir h bei valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančio tarp žemės sklypų c ir e, Vilniuje (toliau vadinama – nesuformuotas valstybinės žemės plotas), naudojimo patikrinimus vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus (Seimo kontrolierei pateikti žemės naudojimo patikrinimų aktai (kopijos) (pažymos 6.2.3 papunktis). Kadangi minėtų patikrinimų metu, kaip nurodė NŽT, buvo nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai (valstybinės žemės (kelio) dalies užėmimo (želdiniais) požymiai, atitinkantys ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius), Skyrius 2020–2021 m. laikotarpiu atliko žemės sklypų d, f, g ir h, Vilniuje, pakartotinius žemės naudojimo patikrinimus ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus (Seimo kontrolierei pateikti žemės naudojimo patikrinimų aktai (kopijos). Šių patikrinimų metu buvo nustatyta, jog žemės sklypų d, f, g ir h, Vilniuje, savininkai nustatytus pažeidimus valstybinės žemės (kelio) dalyje pašalino (pažymos 6.2.3 papunktis);
16.3.3. dėl žemės sklypo e, Vilniuje, naudojimo patikrinimo vietoje metu nustatytų galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, pradėjo administracinių nusižengimų tyrimą, tačiau nesurinkus pakankamai asmenų kaltės įrodymų, atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes (žemės sklypas asmenų naudojamas iki šio žemės sklypo ribos (tvoros), o tujų gyvatvorė pasodinta už šios tvoros), asmenų paaiškinimus, sprendimo dėl administracinės atsakomybės pagal ANK nuostatas taikymo nepriėmė. Skyrius 2022-06-03 raštu kreipėsi į SB E pirmininką, prašydamas esant galimybei šalinti tujų gyvatvorę, esančią už žemės sklypo e, Vilniuje, tvoros (kelio dalyje) (pažymos 6.5 punktas);
16.3.4. nenustatęs nesuformuotame valstybinės žemės plote esančių statinių naudotojo, 2020-06-17 ir 20202-06-01 raštais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūniją ir prašė pateikti informaciją dėl šiame žemės plote esančių statinių naudotojo, o jo nenustačius, inicijuoti procedūras dėl bešeimininkio turto pripažinimo (pažymos 6.6 punktas).
Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 10.1 punktas reglamentuoja, kad neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas NŽT iniciatyva, kai NŽT vadovas ar jo įgaliotas kitas NŽT valstybės tarnautojas priima motyvuotą sprendimą atlikti patikrinimą pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus (pažymos 10.1.1 papunktis). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 15 punktas nustato, kad žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo akte, jame išdėstant nustatytus faktus bei pateikiant išvadas (pažymos 10.1.3 papunktis). Pagal Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 16 punktą, jeigu žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus patikrinimus, nustatoma žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi ANK, pradeda administracinio nusižengimo teiseną (pažymos 10.1.4 papunktis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatytu būdu (pažymos 11 punktas).
Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad Skyrius, gavęs informaciją apie galimus valstybinės žemės (kelio) naudojimo pažeidimus, ėmėsi jo kompetencijai priskirtų veiksmų, t. y.: atliko neplaninius žemės sklypų naudojimo patikrinimus vietoje, surašė žemės naudojimo patikrinimų aktus, kaip tai nustatyta Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 15 punkte; apie patikrinimo rezultatus informavo SB E pirmininkę; nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, vadovaujantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 16 punktu, pardėjo administracinių nusižengimų teiseną ir kt.;
16.4. Vilniaus apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi Pareiškėjos skundą (reg. Nr. AP-21500), 2021-09-16 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes Pareiškėja „[…] skundu prašydama atstatyti kelio dalį, faktiškai siekia spręsdama SB E ir nelyginių … gatvės žemės sklypų savininkų ginčą dėl žemės sklypų ribų, o ne dėl realaus poreikio ginti valstybės turtines teises ar kitus valstybės ir visuomenės interesus valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje“ (pažymos 8 punktas).

17. Atsižvelgiant į tai, kad Skyrius, siekiant įvertinti galimus pažeidimus dėl valstybinės žemės (kelio) užėmimo, ėmėsi veiksmų pagal savo kompetenciją (atliko neplaninius žemės sklypų naudojimo patikrinimus vietoje, surašė žemės naudojimo patikrinimų aktus, pradėjo administracinių nusižengimų teiseną, apie žemės sklypų naudojimo patikrinimo rezultatus informavo atsakingus asmenis (pažymos 16.3.1 – 16.3.4 papunkčiai), skundo dalis dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atmestina.

18. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad:
18.1. NŽT, institucija įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro ir kt. srityse (pažymos 10.3 punktas), pateikė išvadas, jog: žemės sklypas b, Vilniuje (generaliniame plane Nr. 72) ir žemės sklypas a, Vilniuje (generaliniame plane Nr. 80), privatizuoti vadovaujantis SB E generaliniu planu (pažymos 6.8 punktas); SB E pirmininkas žemės sklypo b, Vilniuje, ribų ženklinime dalyvavo ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė vadovaujantis Nuostatų 32.1.1 ir 32.1.1.4 papunkčiais (pažymos 6.8 punktas);
18.2. NŽT neturi informacijos, kad Žemės sklypo bei žemės sklypų a ir b, Vilniuje, kadastrinius matavimus atlikę asmenys yra susiję su Pareiškėjos Skunde nurodytais asmenimis ar įmonėmis (pažymos 2.10, 6.10 punktas).

Dėl Valstybės įmonės Registrų centro pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos prašymą

19. Atsižvelgiant į skundo tyrimo metu gautą informaciją, dokumentus (kopijos), teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 9–10 punktuose, susijusius su VĮ Registrų centras pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjos prašymą, konstatuotina:
19.1. VĮ Registrų centre 2021-08-20 gautas ir užregistruotas Pareiškėjos prašymas (toliau vadinama – 2021-08-20 prašymas), kuriame buvo prašoma išsiaiškinti: „[…] kodėl buvo įregistruota VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto kadastre ir registre valstybinė žemė (kelio dalis) kaip privati nuosavybė“ (pažymos 7.1 punktas). VĮ Registrų centras atsakymą į Pareiškėjos 2021-08-20 prašymą pateikė 2021-09-01 raštu (pažymos 7.2 punktas).
Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų bei skundų nagrinėjimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių 27 punktas nustato, kad prašymai ir (ar) skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo prašymo ir (ar) skundo gavimo VĮ Registrų centras dienos (pažymos 10.6.1 papunktis).
Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, nustatyta, kad VĮ Registrų centras atsakymą (pateiktas 2021-09-01 raštu) į Pareiškėjos 2021-08-20 prašymą (VĮ Registrų centras gautas 2021-08-20) pateikė laikantis Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų bei skundų nagrinėjimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių 27 punkte nustatyto 20 darbo dienų termino;
19.2. Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų bei skundų nagrinėjimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių 44 punkte numato, kad atsakyme apie asmens prašymo ir (ar) skundo nepalankų išnagrinėjimą turi būti nurodyti tokio sprendimo motyvai, pagrįsti teisės aktų nuostatomis (pažymos 10.6.2 papunktis).
Įvertinus Pareiškėjos 2021-08-20 prašyme keliamą klausimą (suformuluotą prašymą) (pažymos 7.1 punktas) bei VĮ Registrų centras 2021-09-01 rašto turinį (pažymos 7.2 punktas), nustatyta, jog VĮ Registrų centras nenagrinėjo Pareiškėjos 2021-08-20 prašyme keliamo klausimo („[…] kodėl buvo įregistruota VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto kadastre ir registre valstybinė žemė (kelio dalis) kaip privati nuosavybė“) iš esmės.
VĮ Registrų centras 2021-09-01 raštu Pareiškėją informavo (pagrindžiant teisės aktų nuostatomis, teismų praktika) (pažymos 7.2 punktas):
19.2.1. VĮ Registrų centras, kaip Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, registruoja nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus ir kt.; apie žemės sklypų a ir b,Vilniuje, duomenis, kurių pagrindu minėti žemės sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre; VĮ Registrų centras atsako, jog Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti; sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, VĮ Registrų centras privalo įvertinti tokio prašymo atitikimą Kadastro įstatymui ir priimti vieną iš sprendimų (prašymą tenkinti, prašymą atmesti arba atidėti sprendimo priėmimą);
19.2.2. VĮ Registrų centrui nesuteikta teisė vertinti dokumentų, kurių pagrindu į Nekilnojamojo turto registrą yra įrašomi duomenys, teisėtumo, o už pateikiamų dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos; kadastro duomenų bylos dokumentų turinio tikrinimas, t. y. vertinimas, ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus, į VĮ Registrų centro vykdomą patikrinimą neįeina; už Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, iš kurios įrašomi kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, duomenų teisingumą yra atsakingas matininkas bei, kad matininkų veiklos kontrolę vykdo NŽT; Pareiškėjos 2021-08-20 prašyme nurodyta nuosavybė buvo įregistruota NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimų ir matininkų parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų pagrindu bei, kad VĮ Registrų centras nėra įgaliotas vertinti dokumentų, kurių pagrindu į Nekilnojamojo turto registrą yra įrašomi duomenys, teisėtumo.
Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, nustatyta, kad VĮ Registrų centras 2021-09-01 rašte, kaip tai reglamentuoja pirmiau minėto teisės akto nuostatos, nurodė sprendimo nenagrinėti Pareiškėjos 2021-08-20 prašyme keliamo klausimo (suformuluoto prašymo) iš esmės priėmimo motyvus bei juos pagrindė teisės aktų nuostatomis, teismų praktika;
19.3. VĮ Registrų centras 2021-09-01 rašte nenurodė pateikto atsakymo apskundimo tvarkos (pažymos 7.2 punktas).
Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų bei skundų nagrinėjimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių 44 punktas reglamentuoja, kad atsakyme apie asmens prašymo ir (ar) skundo nepalankų išnagrinėjimą turi būti nurodyta, kur ir kokia tvarka gali būti apskųstas pateiktas atsakymas (pažymos 10.6.2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centras nenagrinėjo Pareiškėjos 2021-08-20 prašyme suformuluoto prašymo iš esmės, laikytina, kad VĮ Registrų centras 2021-09-01 raštu pateikė Pareiškėjai nepalankų atsakymą, todėl vadovaujantis pirmiau minėto teisės akto nuostatomis, 2021-09-01 rašte turėjo būti nurodyta pateikto atsakymo apskundimo tvarka. Kadangi VĮ Registrų centras 2021-09-01 rašte nenurodė pateikto atsakymo apskundimo tvarkos, darytina išvada, kad VĮ Registrų centras Pareiškėjos 2021-08-20 prašymo nagrinėjimo metu nesivadovavo Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų bei skundų nagrinėjimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių 44 punkto nuostatomis.

20. Atsižvelgiant į tai, kad:
20.1. VĮ Registrų centras atsakymą į Pareiškėjos 2021-08-20 prašymą pateikė laikantis Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų bei skundų nagrinėjimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių 27 punkte nustatyto 20 darbo dienų termino (pažymos 19.1 punktas);
20.2. VĮ Registrų centras 2021-09-01 rašte nurodė sprendimo nenagrinėti Pareiškėjos 2021-08-20 prašyme keliamo klausimo (suformuluoto prašymo) iš esmės priėmimo motyvus bei juos pagrindė teisės aktų nuostatomis, teismų praktika (pažymos 19.2 punktas),
skundo dalis dėl VĮ Registrų centras pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos prašymą, atmestina.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad:
21.1. VĮ Registrų centras, kaip Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas (pažymos 10.4 punktas), pateikė išvadą, kad nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų a ir b, Vilniuje, kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą (pažymos 7.5 punktas);
21.2. vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu (pažymos 9.3 punktas) bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsniu (pažymos 9.4 punktas), visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys bei nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. teismine tvarka.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos Prašymą atmesti.

23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę atmesti.

24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundo dalį dėl Valstybės įmonės Registrų centro pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos prašymą atmesti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė:
25.1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui rekomenduoja:
25.1.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2022-01-07 rašte nenurodė pateikto atsakymo apskundimo termino bei imtis veiksmų, jog ateityje minėtas pažeidimas nepasikartotų (pažymos 14.3 punktas);
25.1.2. informuoti, kada, kokių veiksmų bei kuo vadovaujantis ėmėsi (imsis) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, įvertinęs gautą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos informaciją dėl bešeimininkio turto pripažinimo (pažymos 6.6 punktas).

25.2. Valstybės įmonės Registrų centras direktoriui:
atkreipti dėmesį į tai, kad Pareiškėjai pateiktame Valstybės įmonės Registrų centras 2021-09-01 rašte nebuvo nurodyta pateikto atsakymo apskundimo tvarka bei imtis veiksmų, kad ateityje minėtas pažeidimas nepasikartotų (pažymos 19.3 punktas).

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (Seimo kontrolieriui pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus).

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė