PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJĄ

Dokumento numeris 4D-2020/1-1039
Data 2020-12-15
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas)
2020-08-04 skundą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau ir citatose vadinama –
Žemės ūkio ministerija, ŽŪM) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau
ir citatose vadinama – Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba arba NŽT) atsakingų pareigūnų veiksmų
(neveikimo), nagrinėjant jo kreipimusis.
2. Pareiškėjas 2020-08-04 skunde pateikia toliau nurodytą informaciją ir komentarus:
2.1. „2020 m. balandžio 13 d. su skundu kreipiausi į LR Žemės ūkio ministeriją […] „Dėl
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nekompetencijos, biurokratizmo taip
sąmoningai vilkinant paprastą nesudėtingą skundo tyrimą“. […] 2020 m. liepos 8 d. Nr. 3IN-589
(8.1E) gavau atsakymą iš ŽŪM „Dėl skundo nagrinėjimo“. Pažymėtina, kad ŽŪM nagrinėdama
mano skundą pažeidė LR Viešo administravimo įstatymą. Tai yra 31 straipsnį kuriame nustatyta
20 darbo dienų administracinės procedūros sprendimo priėmimo terminas. Taip pat pažeidė Viešo
administravimo įstatymo 3 straipsnį kur 1 dalyje yra nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai
savo veikloje vadovaujasi išsamumo principu“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „yra akivaizdu, kad mano skundas buvo tiriamas aplaidžiai arba visai netiriamas, tiesiog
buvo atsakyta formaliai ir paskubomis man paraginus. Atsakymą ŽŪM vilkino sąmoningai, tik po
mano savaitės intensyvių skambučių į ŽŪM pagaliau po 86 dienų gavau atsakymą. […]. Taip ŽŪM
elgdamasi pažeidė LR Viešo administravimo įstatymą.“
3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo imtis priemonių, kad jo „rašytas skundas Žemės
ūkio ministerijai būtų išnagrinėtas iš esmės“.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Pareiškėjo 2020-02-23 skundo Seimo kontrolieriui byloje Nr. 4D-2020/1-248
saugomuose dokumentuose nurodyta:
4.1. Pareiškėjo 2019-09-13 kreipimesi „Dėl bendrasavininko […] [A. K., vardas ir pavardė
Seimo kontrolieriui žinomi] žemės naudojimo reikalavimų pažeidimo ir vandens telkinio užėmimo
2
(užvaldymo)“, adresuotame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui (toliau vadinama ir – Tarnybos skyrius arba
Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius):
„man X nuosavybės teise priklauso nekilnojamas daiktas: žemės sklypas, kadastro Nr. <…>
(un. nr. <…>), esantis Kalvarijos sav., Kalvarijos sen., Juodelių km. Žemės pagrindinė naudojimo
paskirtis žemės ūkio, naudojimo būdas kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, žemės sklypo plotas
2,35 ha, iš kurio 0,90 ha yra vandens telkinio plotas. Taip pat mano tėvams bendrosios dalinės
nuosavybės teise su bendraturčiu […] [A. K.] priklauso nekilnojamas daiktas: žemės sklypas,
kadastro Nr. <…>, esantis Kalvarijos sav., Kalvarijos sen., Juodelių km., kurio žemės pagrindinė
naudojimo paskirtis vandens ūkio, naudojimo būdas – bendrojo naudojimo vandens telkiniai, žemės
sklypo plotas 1,35 ha, iš kurio tėvams priklauso 1,12 ha, o bendrasavininkui tik 0,23 ha [pastaba:
Pareiškėjas atstovauja motinai O. L. R. (vardas ir pavardė Seimo kontrolieriui žinomi) notariškai
patvirtinto įgaliojimo pagrindu]. Bendraturčio […] [A. K.] veiksmai (neveikimas) naudojant žemės
sklypą (kadastro
Nr. <…>) kuriuo bendrasavininkai yra mano tėvai ir veiksmai (neveikimas) žemės sklype (kadastro
Nr. <…>), kuris nuosavybės teise priklauso man, pažeidė mano tėvų, mano kaip fizinio asmens teises
ir Įstatymu saugomus interesus.
[…] [A. K.] mano tėvų ir mano valdomuose sklypuose savavaldžiauja, sklypus naudoja ne
pagal paskirtį ir pagrindinį naudojimo būdą, neteisėtai žvejoja tiek verslinės žvejybos įranga tiek
mėgėjiškos žvejybos įrankiais, neteisėtai išdavinėja raštiškus leidimus žvejybai tretiesiems
asmenims.
[…] Pagal nekilnojamojo turto Registrų centro duomenų banko išrašus (pridedama 2 išrašai)
yra nurodyta žemės paskirtis ir naudojimo būdai. Tai yra bendro naudojimo vandens telkiniai ir kiti
žemės ūkio paskirties sklypai.
[…]. Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, prašau:
[…] [A. K.] taikyti LR administracinių nusižengimo kodekso 110 str. Savavališkas žemės,
miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti ir LR administracinio
nusižengimo kodekso 261 str. Žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas, administracinę
atsakomybę. […]“;
4.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos
ir Kalvarijos skyriaus 2019-10-09 rašte Nr. 20SS-33-(14.20.45) „Dėl bendraturčio veiksmų“ (toliau
vadinama ir Tarnybos skyriaus 2019-10-09 raštas), adresuotame Pareiškėjui:
„Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir
Kalvarijos skyrius (toliau – Skyrius) 2019 m. rugsėjo 16 d. gavo Jūsų skundą „Dėl bendrasavininko
[…] [A. K.] žemės naudojimo reikalavimų pažeidimų ir vandens telkinio užėmimo (užvaldymo)“.
Išnagrinėjus Jūsų pateiktą informaciją, Skyriuje esančią dokumentinę medžiagą, Nekilnojamojo turto
registre esančius duomenis nustatyta, kad Jūsų nurodytas žemės sklypas, […] (kadastro
Nr. <…>) [pastaba: šiame rašte nurodytas klaidingas žemės sklypo kadastro numeris, turi būti Nr.
<…>], bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso […] [O. L. R.] (112/135 dalys) ir […] [A. K.]
(23/135 dalys). Taigi kiekvienas žemės sklypo bendraturtis turi teisę naudotis jam priklausančia
žemės sklypo dalimi. Patikrinus nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo
informaciją, nustatyta, kad nėra įrašų apie žemės sklypui notariškai patvirtintą bendraturčių
susitarimą, kuriuo nustatyta naudojimosi tvarka, ir pagal kurią konkrečią žemės sklypo dalį (vietą)
turi naudotis kiekvienas bendraturtis, todėl rekomenduojame vadovaujantis Lietuvos Respublikos
Civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatomis, notariškai patvirtintu bendraturčių susitarimu
nusistatyti naudojimo nekilnojamuoju daiktu tvarką, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir
disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Skunde Jūs nurodote, kad […] [A. K.] savavaldžiauja, neteisėtai žvejoja, išdavinėja raštiškus
leidimus žvejoti tretiesiems asmenims, todėl, atsižvelgiant į Administracinių nusižengimų kodekso
589 straipsnio nuostatas, dėl savavaldžiavimo protokolus surašo ir bylas nagrinėja policija. Jeigu
manote, kad yra vykdoma nelegali veikla ir gaunamos nelegalios pajamos, Jūs galite kreiptis į
Valstybinę mokesčių inspekciją.
3
[…]. Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio „Savavališkas žemės, miško,
vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti“ nuostatos […] [A. K.] pritaikyti
nėra teisinio pagrindo, kadangi jis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo dalį žemės sklypo, o
naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nėra nustatyta. Kodekso 261 straipsnio „Žemės
naudojimo reikalavimų pažeidimas“ nuostatos netaikytinos, kadangi vandens telkinys yra vandens
ūkio paskirties žemės sklype.
[…]. Šis raštas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka“;
4.3. Pareiškėjo 2019-11-09 skunde, adresuotame Nacionalinei žemės tarnybai:
„manau, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės,
Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus sprendimas 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. 20SS-33-(14.20.45) yra
neteisėtas ir nepagrįstas dėl žemiau nurodomų motyvų.
[…] Pažymėtina, kad šiuo atveju Skyriaus specialistai tirdami skundą, nors ir buvo pridėti
Registrų centro duomenų banko išrašai, nesugeba nustatyti, kam koks sklypas priklauso. Ir jau
teikiamo atsakymo pradžioje teigia, kad pagal esančius duomenis nustatė, kad žemės sklypas, esantis
Kalvarijos sav., Kalvarijos sen., Juodelių k. (kadastro Nr. <…>), bendros dalinės nuosavybės teise
priklauso […] [O. L. R. ir A. K.]. Tai yra akivaizdus melas galimai su tikslu suklaidinti. Minėtas
sklypas yra mano privati nuosavybė, o mamos […] [O. L. R. ir A. K.] sklypas yra kitas tai yra Nr.
<…>. Be to, sklypų žemės paskirtis ir naudojimo būdai skiriasi. Tai yra bendro naudojimo vandens
telkiniai ir kiti žemės ūkio paskirties sklypai.
Pažymėtina, kad šiuo atveju Skyriaus specialistai tirdami skundą, net nekalba apie mano
sklypą. Kuriame […] [A. K.] plaukioja valtimi, žvejoja tiek verslinės žvejybos įrankiais, tiek
mėgėjiškos, žvejoja su trečiaisiais asmenimis valtyje. […] [A. K.] mano sklypą naudoja ne pagal
paskirtį ir pagrindinį naudojimo būdą. […] [A. K.] nėra mano privataus sklypo bendrasavininkas.
[…] Primenu, kad pagal nekilnojamojo turto Registrų centro duomenų banko išrašus yra
nurodyta žemės paskirtis ir naudojimo būdai. Tai yra bendro naudojimo vandens telkiniai ir kiti
žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Reiškiasi, kad žemės sklypuose, kadastro Nr. <…> ir
Nr. <…> negalima nė verslinė žvejyba, nė mėgėjų žvejyba, nė vandens sportas ir turizmas, tame tarpe
ir plaukiojimas valtimi.
Toliau, niekaip negaliu sutikti su Skyriaus specialistais, kurie teigia, kad LR administracinio
nusižengimo kodekso 110 str. Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas
ir vengimas juos grąžinti nuostatos […] [A. K.] pritaikyti nėra teisinio pagrindo, kadangi jis
bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo dalį žemės sklypo, o naudojimosi nekilnojamuoju daiktu
tvarka nėra nustatyta.
Pirma, […] [A. K.] nėra mano privataus sklypo, kadastro Nr. <…>, bendrasavininkas, o
sklypu naudojasi kaip savo, taip pažeidžiant mano teises į privačią nuosavybę.
Antra, Skyriaus specialistai teigia, kad su […] [A. K.] nėra nustatyta bendra naudojimosi
tvarka, o […] [A. K.] bendros dalinės nuosavybės teise valdo dalį sklypo. Kaip bebūtų gaila, tai
bendra nustatyta tvarka nieko nekeistų. […].
Toliau, niekaip negaliu sutikti su Skyriaus specialistais, kurie teigia, kad LR
administracinio nusižengimo kodekso 261 str. Žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas nuostatos
netaikytinos, kadangi vandens telkinys yra vandens ūkio paskirties žemės sklypas.
[…] Pirma, mano sklypo, kadastro Nr. <…>, žemės pagrindinė naudojimo paskirtis žemės
ūkio, naudojimo būdas kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. O sklypu […]
[A. K.] naudojasi kaip savo, taip pažeidžiant mano teises į privačią nuosavybę. Be to, plaukioti
valtimis, žvejoti tiek verslinės žvejybos įrankiais, tiek mėgėjiškos, su trečiaisiais asmenimis mano
privačiame sklype negalima, nes tai neleidžia daryti pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo
būdas. Aš pats nežvejoju savo sklype, o tretieji asmenys be mano leidimo taip daro.
Antra, žemės sklypas, kadastro Nr. <…>, kurio žemės pagrindinė naudojimo paskirtis
vandens ūkio, naudojimo būdas – bendrojo naudojimo vandens telkiniai. Akivaizdu, kad irgi
negalima nė verslinė žvejyba, nė mėgėjų, nė plaukiojimas valtimi.
[…] Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, prašau:
4
[…] [A. K.] taikyti LR administracinių nusižengimo kodekso 110 str. Savavališkas žemės,
miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti ir LR administracinio
nusižengimo kodekso 261 str. Žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas, administracinę
atsakomybę. […]“;
4.4. Nacionalinės žemės tarnybos 2019-12-05 rašte Nr. 1SS-2350-(9.14) „Dėl gauto
skundo“ (toliau vadinama – Tarnybos 2019-12-05 raštas), adresuotame Pareiškėjui:
„Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės
tarnyba) gavo Jūsų 2019-11-12 skundą, kuriame reiškiate nepasitenkinimą Nacionalinės žemės
tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus (toliau – Marijampolės, Kazlų Rūdos ir
Kalvarijos skyrius) 2019-10-09 rašte Nr. 20SS-33-(14.20.45.) ,,Dėl bendraturčio veiksmų“ (toliau –
Raštas) pateiktu atsakymu. Skunde nurodote, kad Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl prašote
Nacionalinės žemės tarnybos, remiantis Jūsų skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir pateiktais faktais,
taikyti […] [A. K.] administracinę atsakomybę už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos
administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 (Savavališkas žemės, miško, vandens
telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti) ir 261 (Žemės naudojimo reikalavimų
pažeidimas) straipsniuose.
Pažymime, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pagal Išankstinio ginčų
nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje ne teismo tvarka taisykles, patvirtintas Nacionalinės
žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 ,,Dėl Išankstinio ginčų
nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, kurios
parengtos, įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, turi
teisę panaikinti tik tuos Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių sprendimus (raštus), kurie
parengti vykdant valstybinės žemės privatizavimo, nuomos arba panaudos procedūras (Lietuvos
Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Visi kiti Nacionalinės žemės tarnybos
teritorinių skyrių raštai, parengti, vykdant kitas Nacionalinei žemės tarnybai priskirtas funkcijas (taip
pat vykdant žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją), pagal Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas yra skundžiami tiesiogiai teismui (arba prieš
kreipiantis į teismą, yra galimybė pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y kreiptis į
administracinių ginčų komisiją). Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi pirmiau minėta
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, negali tenkinti Jūsų prašymo pripažinti neteisėtu ir
panaikinti Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus Raštą.
Taip pat pažymime, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas pradėti
administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimus ir taikyti
administracinę atsakomybę nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų požymius, kurių
išaiškinimo kompetencija priskirta nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai, Nacionalinės žemės
tarnybos direktoriaus yra įgalioti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių darbuotojai, o
administracinių nusižengimų bylas nagrinėja ir nutarimus dėl nuobaudų skyrimo arba
administracinės teisenos nutraukimo priima Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgalioti
Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių vedėjai.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis,
pateiksime Nacionalinės žemės tarnybos specialistų nuomonę skunde keliamais klausimais, kuri
negali būti laikoma oficialiu teisės aiškinimu.
Skunde keliate klausimus, susijusius su […] [A. K.] veiksmais naudojant žemės sklypą
(kadastro Nr. <…>), esantį Juodelių k., Kalvarijų r. sav., kuris nuosavybės teise priklauso Jūsų tėvams
ir […] [A. K.]. Jūsų nuomone, minėtame žemės sklype negali būti vykdoma tokios veiklos kaip
žvejyba, plaukiojimas valtimi, kadangi jos neatitinka šiam žemės sklypui nustatyto naudojimo būdo.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo (kadastro
Nr. <…>) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – vandens ūkio, naudojimo būdas – bendrojo
naudojimo telkiniai.
Paminėtina tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 punkto
nuostatas, žemės sklypas įvardijamas kaip teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis
ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatos numato,
5
kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Todėl sprendžiant klausimus, koks
žemės sklypo naudojimo būdas turėtų būti nustatomas formuojamam žemės sklypui, yra
atsižvelgiama, kokiai veiklai jis yra naudojamas arba kokią veiklą planuojama vykdyti jame. Mūsų
nuomone, tik tuo atveju, jei formuojamame vandens ūkio paskirties žemės sklype jau iš anksto yra
numatoma (ar nuolat vykdoma) mėgėjų ar verslinė žvejyba, sportinė ar turizmo veikla, šiam žemės
sklypui turėtų būti nustatomas atitinkamas naudojimo būdas – ūkinei veiklai naudojami vandens
telkiniai ir (ar) rekreaciniai vandens telkiniai. Kitaip tariant, sprendžiant minėtus klausimus turėtų
būti atsižvelgiama į faktinę ar planuojamą vykdyti pagrindinę veiklą.
Žemės įstatymo 27 straipsnio, kuris reglamentuoja vandens ūkio paskirties žemei
priskiriamas teritorijas, 2 dalyje įtvirtinta, jog vandens telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas
ir Jūros apsaugos įstatymas. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-
40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės
sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo (Dėl Žemės naudojimo būdų turinio
aprašo patvirtinimo)“, 16 punkte numatyta, kad vandens ūkio paskirties bendrojo naudojimo vandens
telkinių sklypams priskiriami kiti vandens ūkio paskirties žemės sklypai, nepriskirti šio aprašo 10,
11 ir 12 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams.
Atsižvelgiant į aptartas Žemės įstatymo ir Aprašo nuostatas matyti, kad bendrojo naudojimo
vandens telkinių sklypuose leistina veikla nėra konkretizuota.
Kaip jau minėjome, vandens telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas, kurio
3 straipsnio 28 dalyje numatyta, kad vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudojimas, tai veikla,
kuria daromas tiesioginis poveikis paviršiniam ir (arba) požeminiam vandens telkiniui ir (arba) jo
vandens kokybei, pavyzdžiui, paviršinio ir (arba) požeminio vandens telkinio naudojimas vandeniui
išgauti, nuotekoms išleisti, hidroenergetikos, rekreacijos, laivybos, žuvininkystės reikmėms.
Žuvininkystė, pagal Žuvininkystės įstatymo nuostatas, tai veikla, apimanti žuvų išteklių valdymą,
išsaugojimą ir atkūrimą, žvejybą, akvakultūrą, žuvų perdirbimą, pirminį žuvininkystės produktų
pardavimą ir supirkimą. Vandens įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, paviršiniuose
vandens telkiniuose naudojantys plaukiojimo priemones, privalo užtikrinti, kad šios priemonės
neterštų vandens, neardytų krantų, negadintų hidrotechninių statinių ir komunikacijų, nekeltų
pavojaus žmonėms ir aplinkai.
Atsižvelgdami į tai, kad minėtos teisės aktų nuostatos nenumato, kad žuvininkystė,
plaukiojimas valtimi gali būti vykdomi tik konkrečioje vandens ūkio paskirties teritorijoje, manome,
kad vandens telkinio savininkas turi teisę bendrojo naudojimo vandens telkinių sklypuose vykdyti
šias veiklas, tačiau atitinkamai privalo saugoti vandens telkinį, nedaryti žalos aplinkai, nepažeisti
kitų asmenų (tame tarpe ir bendraturčių) teisių ir teisėtų interesų.
Pažymime, kad Jūsų skunde keliami klausimai, susiję su […] [A. K.] veiksmais naudojant
žvejybos įrankius ir žvejybos būdus, priskiriami Aplinkos ministerijos kompetencijai. Jei manote,
kad […] [A. K.] galbūt neteisėtai naudoja žvejybos įrankius ir (ar) būdus, dėl iškilusių klausimų turite
kreiptis į pastarąją instituciją.
Skunde pažymite, kad […] [A. K.] veiksmai naudojant 1,35 ha vandens ūkio paskirties
žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) (toliau – Rudaukos ežeras) pažeidžia Jūsų tėvų teises ir teisėtus
interesus, kadangi bendrasavininkui […] [A. K.] iš bendro šio žemės sklypo priklauso tik dalis, t. y.
0,23 ha. Iš prie Jūsų skundo pridėtos informacijos ir viešojo registro duomenų matyti, kad Rudaukos
ežeras valdomas ir naudojamas bendrąja daline nuosavybės teise, tačiau naudojimosi tvarka (kokia
konkrečia ežero dalimi naudojamasi) tarp Jūsų tėvų ir bendraturčio nėra nustatyta.
Paaiškiname, kad naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarką
reglamentuoja Civilinio kodekso 4.75 straipsnio normos. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje
nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir
disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, pagal teisinį reglamentavimą, visi bendraturčiai yra
įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant
bei derinant savo interesus, ieškant priimtiniausio jiems sprendimo būdo. Nustačius naudojimosi
6
tvarką sumažėja bendraturčių ūkinės ar kitokios veiklos bendrumas, kartu ir jų nesutarimų ar
konfliktų galimybė. Tačiau, kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto
valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių
ieškinį (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis).
Prie Jūsų 2019-11-12 skundo pridėtoje filmuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kad asmuo
(asmenys) plaukioja valtimi, žvejoja, tačiau tiksliai identifikuoti, kad tai yra būtent tas asmuo, kurį
Jūs skunde nurodote ir, kad jis plaukioja valtimi ir žvejoja būtent Jūsų tėvams priklausančioje
Rudaukos ežero dalyje, nėra galimybės. Paaiškiname, kad konstatuoti, kad […] [A. K.] atlieka tam
tikrus veiksmus (naudojasi Jūsų tėvams priklausančia vandens telkinio dalimi), remiantis Jūsų
pateikta filmuota medžiaga nėra galimybės, kadangi filmuotoje medžiagoje matomas asmuo yra
būtent […] [A. K.] – žinote (teigiate) tik Jūs, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba to objektyviai negali
žinoti, taip pat, kaip jau minėta, Rudaukos ežeras valdomas ir naudojamas bendrąja daline
nuosavybės teise, tačiau naudojimosi tvarka tarp Jūsų tėvų ir bendraturčio nėra nustatyta. Be to, esant
dabartinei situacijai – Rudaukos ežero valdymo bendrąja daline nuosavybe – nė vienas iš šio ežero
savininkų nežino, kuri ežero dalis pagal nustatytą plotą kiekvienam priklausytų.
Skunde taip pat nurodote, kad […] [A. K.] Jūsų nuosavybės teise valdomame žemės sklype
(kadastro Nr. <…>), esančiame Juodelių k., Kalvarijų r. sav., savavaldžiauja, šiuo sklypu naudojasi
kaip savo, žvejoja, taip pažeidžiant Jūsų teises į privačią nuosavybę. Iš Nekilnojamojo turto registro
išrašo matyti, kad 2,35 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro
Nr. <…>), be žemės ir miško ploto, 0,90 ha sudaro vandens telkinių plotas.
Paminėtina tai, kad remiantis naujausiais 2018–2019 metų ortofotografinio žemėlapio
(www.geoportal.lt) duomenimis matyti, kad Rudaukos ežeras yra tik vandens ūkio paskirties žemės
sklypo (kadastro Nr. <…>) ribose, todėl nėra pagrindo teigti, kad […] [A. K.] ir kt. asmenys plaukiojo
Jums priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) dalyje.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ANK straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už
savavaldžiavimą (savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas
nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar
teisėtiems interesams). Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 dalimi, administracinius
nusižengimus, numatytus ANK 518 straipsnyje, tiria ir protokolus surašo policijos pareigūnai. […]“;
4.5. Pareiškėjo 2020-02-23 skunde, pateiktame Seimo kontrolieriui:
„kreipiausi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės,
Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių (toliau – Skyrius) su skundu „Dėl bendrasavininko […] [A. K.]
žemės naudojimo reikalavimų pažeidimų ir vandens telkinio užėmimo (užvaldymo)“.
[…] 2019-10-09 Nr. 20SS-33-(14.20.45) gavau atsakymą iš Skyriaus. Pažymėtina, kad
Skyriaus specialistai skundą tyrė aplaidžiai tai yra pratylėjo apie mano sklypą ir net nesugebėjo
nustatyti, kam koks sklypas priklauso, nors ir buvau pridėjęs Registrų centro duomenų banko išrašus.
2019-11-09 kreipiausi į Nacionalinę žemės tarnybą […] su skundu […].
2019-12-05 Nr. 1SS-2350-(9.14) gavau atsakymą iš NŽT. Pažymėtina, kad NŽT specialistai
skundą tyrė aplaidžiai. Teikdami atsakymą vadovavosi gandais ir prielaidomis, o ne teismų praktika
ir faktais.
[…] Skunde NŽT atkreipiau dėmesį, kad šiuo atveju Skyriaus specialistai tirdami skundą,
net nekalba apie mano sklypą. Kuriame […] [A. K.] plaukioja valtimi, žvejoja tiek verslinės žvejybos
įrankiais, tiek mėgėjiškos, žvejoja su trečiaisiais asmenimis valtyje. […] [A. K.] mano sklypą naudoja
ne pagal paskirtį ir pagrindinį naudojimo būdą. Priminiau, kad […] [A. K.] nėra mano privataus
sklypo bendrasavininkas. […] priminiau, kad mano sklypo yra atlikti kadastriniai matavimai ir
nustatytos aiškios ribos. Taip pat priminiau, kad […] [A. K.] dalyvavo kadastriniuose matavimuose
ir yra uždėjęs parašą sutikimą, kad sutinka su nustatytomis ribomis. 1 įrašas apie tai, kad […] [A. K.]
bučių tikrina mano privačioje nuosavybėje, vaiko po vandens telkinį gulbes kurios peri mano
privačioje nuosavybėje. Ir vykdo karpių žvejybą iš valties su nepažįstamu asmeniu vėlgi mano
privačioje nuosavybėje. […] buvo įžuvintas mano privatus vandens telkinys (kadastro Nr. <…>)m į
kurį buvo suleista tūkstančiai vienetų įvairios žuvies (karpių, amūrų, plačiakakčių). […] dar nepraėjus
mėnesiui po įžuvinimo mano sklype toje vietoje kur suleidau žuvis […] [A. K.] iš valties kartu su
7
nepažįstamu asmeniui jau gaudo ką tik suleistas žuvis, karpius, žuvys dar nespėjo adaptuotis, užaugti,
o jau gaudomos. […].
Pažymėtina, kad NŽT specialistai teikdami atsakymą vadovaujasi gandais ir prielaidomis,
o ne teismų praktika ir faktais. […] negaliu sutikti su dar vienu NŽT specialistų melu, kur teigia, kad
esant dabartinei situacijai nė vienas iš ežero savininkų nežino, kuri ežero dalis pagal nustatytą plotą
kiekvienam priklauso, nors teikiant skundą buvau pridėjęs Žemės sklypo planą. […] mano sklypui
yra atlikti kadastriniai matavimai ir suformuota kadastro duomenų byla. Kur yra nustatytos aiškios
koordinatės ir kartografuotos vandens telkinio kranto linijos.
[…] penkta, […] [A. K.] per mano sklypą neskraido, o plaukioja valtimi arba žvejoja nuo
kranto mano sklype. Nepraėjus mano sklypo nėra galimybės patekti prie kito sklypo, nebent
praskristi apie 50 ar 100 metrų oru.
Na jeigu NŽT specialistams šita pateikta medžiaga yra nefaktinė, o faktinę medžiagą laiko
gautą iš kosmoso. Ir iš kosmoso medžiagos daro išvadą, kad nėra pagrindo teikti, kad […] [A. K.] ir
kt. asmenys plaukioja mano žemės sklype […]. Kodėl NŽT specialistai neatliko savo pareigų ir
nenustatė faktų? […]“;
4.6. Seimo kontrolieriaus 2020-03-06 rašte Nr. 4D-2020/1-248/3D-624 „Dėl skundo ir
Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ (toliau vadinama ir – Seimo kontrolieriaus 2020-03-06 raštas),
adresuotame Pareiškėjui ir Nacionalinei žemės tarnybai, kuriuo Pareiškėjo 2020-02-23 skundas
(gautas Seimo kontrolierių įstaigoje 2020-02-26) buvo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją
Nacionalinei žemės tarnybai, nurodyta:
„Įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad iš esmės skundžiamasi dėl NŽT
pareigūnų veiksmų ir priimtų sprendimų, atliekant priskirtas funkcijas administracinių nusižengimų
teisenoje. […].
[…] Seimo kontrolierius neturi įgaliojimų vertinti Administracinių ginčų komisijos priimto
sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pabrėžtina, kad Administracinių ginčų komisijos sprendimas
gali būti skundžiamas jame nurodyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
[…] nagrinėjamu atveju NŽT turėjo priimti nutarimą atsisakyti pradėti administracinio
nusižengimo teiseną, tačiau šiuo atveju NŽT teritorinis skyrius nepriėmė nei nutarimo, kuriuo būtų
atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nei nutarimo, kuriuo būtų nutraukta pradėta
administracinio nusižengimo teisena.
[…] Seimo kontrolierius […] prašo Nacionalinės žemės tarnybos […] direktoriaus –
išnagrinėti skunde nurodytas aplinkybes ir įpareigoti NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos
skyriaus darbuotojus pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjo skundo aplinkybes dėl bendraturčio galimai
daromų žemės naudojimo reikalavimų pažeidimų, savavališko vandens telkinio užėmimo […] ir esant
pagrindui pradėti administracinio nusižengimo teiseną arba teisės aktų nustatyta tvarka priimti
nutarimą atsisakyti pradėti administracinę teiseną“;
4.7. Nacionalinės žemės tarnybos 2020-03-23 rašte Nr. 1SS-629-(9.5) „Dėl skundo
nagrinėjimo“ (toliau vadinama – Tarnybos 2020-03-23 raštas), adresuotame Pareiškėjui (kopija –
Seimo kontrolieriui):
„Iš Skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad Pareiškėjas iš esmės kelia tuos pačius
klausimus, kaip ir Nacionalinei žemės tarnybai 2019-11-12 teiktame skunde, t. y. prašo pripažinti
Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2019-10-09 raštą Nr. 20SS-33-(14.20.45.) ,,Dėl
bendraturčio veiksmų“ neteisėtu ir nepagrįstu, Nacionalinei žemės tarnybai atlikti administracinę
procedūrą dėl […] [A. K.] veiksmų – dėl savavališko vandens telkinio užėmimo ir šio telkinio
naudojimo ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
Paminėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2020-01-21 raštu Nr. 1SS-201-(8.5.) […]
Nacionalinė žemės tarnyba pateikė nuomonę dėl Pareiškėjo 2019-11-12 skunde nurodytų aplinkybių,
susijusių su Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) bei
Pareiškėjo tėvams ir […] [A. K.] nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro
Nr. <…>) naudojimo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas
8
funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą
reglamentuojančiais teisės aktais.
Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės
nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kontrolės nuostatai), 10 punkte nurodyta, kad neplaniniai žemės
naudojimo patikrinimai atliekami Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį
patikrinimą. Paminėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių specialistai įgalioti
organizuoti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta
tvarka atlikti padarytų administracinių nusižengimų (savavališko žemės užėmimo, žemės apleidimo
ir kitų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų) tyrimą bei surašyti protokolus, o Nacionalinės žemės
tarnybos teritorinių skyrių vedėjai įgalioti nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir priimti
procesinius nutarimus (Administracinių nusižengimų kodekso 619 straipsnis). Kontrolės nuostatų 16
punkte reglamentuojama, kad, atlikus Kontrolės nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus
patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, pradedama administracinio
nusižengimo teisena.
Rašte Seimo kontrolieriaus pažymėta, kad „<…> nagrinėjamu atveju, NŽT turėjo priimti
nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau šiuo atveju NŽT teritorinis
skyrius nepriėmė nei nutarimo, kuriuo būtų atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną,
nei nutarimo, kuriuo būtų nutraukta pradėta administracinio nusižengimo teisena“.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 608 straipsnio 6 dalies nuostatas, atlikus
administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 591 straipsnyje numatytos
aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, t. y. administracinių
nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, institucija, kurios pareigūnas
atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2019-10-09 raštu Nr. 20SS-33-
(14.20.45.) ,,Dėl bendraturčio veiksmų“ Pareiškėjui pateikta informacija, kad, išnagrinėjus
Pareiškėjo pateiktą informaciją, turimus ir Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, nėra
pagrindo imtis veiksmų dėl administracinės atsakomybės taikymo […] [A. K.] už savavališką
vandens telkinio užėmimą ir šio telkinio naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo
paskirtį. Tai reiškia, kad Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius, įvertinęs turimus
duomenis ir kitą aktualią informaciją, priėmė sprendimą neatlikti Pareiškėjo skunduose nurodyto
Pareiškėjo tėvams ir […] [A. K.] nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>),
esančio Juodelių k., Kalvarijų r. sav., naudojimo patikrinimo. Todėl, šiuo atveju, nebuvo teisinio
pagrindo Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui pradėti administracinio nusižengimo
teiseną ar priimti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių
nusižengimų kodekso procesines nuostatas.
Paminėtina, kad Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2019-10-09 rašte
Nr. 20SS-33-(14.20.45.) ,,Dėl bendraturčio veiksmų“, nurodant žemės sklypo kadastro numerį
padaryta techninio pobūdžio klaida, t. y. vietoj žemės sklypo, kurio kadastro Nr. <…>, nurodytas
žemės sklypas, kurio kadastro Nr. <…>. Atsiprašome Pareiškėjo dėl Marijampolės, Kazlų Rūdos ir
Kalvarijos skyriaus padarytos šios techninės klaidos.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad įpareigoti Marijampolės, Kazlų Rūdos ir
Kalvarijos skyrių pakartotinai įvertinti Pareiškėjo Skundo aplinkybes dėl bendraturčio galbūt daromų
žemės naudojimo reikalavimų pažeidimų, savavališko vandens telkinio užėmimo nėra tikslinga, taip
pat nėra teisinio pagrindo Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui pradėti administracinio
nusižengimo teiseną arba teisės aktų nustatyta tvarka priimti nutarimą atsisakyti pradėti
administracinę teiseną. […]“;
4.8. Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 31 d. sprendime
Nr. 21R-873(AG-888/04-2019) (toliau vadinama – 2019-12-31 sprendimas):
„X pateikė skundą kuriame prašo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Nacionalinės žemės
tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus raštą ir įpareigoti Nacionalinę žemės
9
tarnybą atlikti administracinę procedūrą savo kompetencijos ribose. Skundo turinys ir pridėti
dokumentai tvirtina, kad pareiškėjas siekė, jog Nacionalinė žemės tarnyba
taikytų administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas
atsakomybę užtraukiančias veikas dėl savavališko ne pagal paskirtį žemės ir vandens telkinio
naudojimo […] [A. K.].
[…] pagal kompetenciją skundus dėl nutarimų administracinių pažeidimų bylose, tame tarpe
ir dėl nutarimų, kuriais atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teisenos bylą, skundžiami
bendrosios kompetencijos teismui. Administracinių ginčų komisija pagal įstatymą neturi
kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio bylas. Aplinkybė, kad Nacionalinė žemės tarnyba
atsisakymą surašė dokumente, kuris savo išdėstymu panašus į individualaus pobūdžio administracinį
aktą, bei nurodė neteisingą skundo dėl dokumento apskundimo tvarką, negali pakeisti ginčo
teismingumo. […]. Kadangi pareiškėjo aprašytų situacijų nagrinėjimas nėra priskirtas
administracinių ginčų komisijos kompetencijai, skundą atsisakoma priimti […].“
5. Kartu su Pareiškėjo 2020-08-04 skundu Seimo kontrolieriui pateiktuose dokumentuose
nurodyta:
5.1. Pareiškėjo 2020-04-13 skunde „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos nekompetencijos, biurokratizmo taip sąmoningai vilkinant paprastą nesudėtingą skundo
tyrimą“, adresuotame žemės ūkio ministrui:
„Manau, kad NŽT atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl žemiau nurodomų motyvų.
[…] niekaip negaliu sutikti su NŽT direktoriaus nurodytais motyvais, kad mano skundas
nagrinėtinas tinkamai. Skyriaus darbuotojai tiriant mano skundą net nesugebėjo nustatyti, kad
vandens telkinys susideda iš 2 sklypų, kurie yra užregistruoti Registrų centre (buvau pridėjęs
dokumentus). Tiriant mano skundą ir atsižvelgiant į ANK 110 str. skyriaus darbuotojai turėjo
nustatyti faktą, kad […] [A. K.] yra savavališkai užvaldęs 2 žemės sklypus, kadastro
Nr. <…> ir Nr. <…>. Skyriaus darbuotojai to padaryti nesugebėjo, teikdami atsakymą kalbėjo tik apie
vieną sklypą ir tai sumaišydami sklypo kadastrinį numerį.
[…] tiriant mano skundą ir atsižvelgiant į ANK 261 str. skyriaus darbuotojai turėjo nustatyti
faktą, kad […] [A. K.] naudoja 2 žemės sklypus ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo
paskirtį ir būdą, kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>. Šių 2 žemės sklypų skiriasi pagrindinė žemės
naudojimo paskirtis ir būdai. Skyriaus specialistai nurodė, kad LR administracinio nusižengimo
kodekso 261 str. […] nuostatos netaikytinos, kadangi vandens telkinys yra vandens ūkio paskirties
žemės sklypas. Tai yra visiškas melas ir ne tiesa, paimta iš vidinių įsitikinimų Skyriaus specialistų.
[…] mano skundas buvo tiriamas aplaidžiai arba visai netiriamas, tiesiog buvo atsakyta
formaliai“;
5.2. Žemės ūkio ministerijos 2020-07-08 rašte Nr. 3IN-589(8.1E) „Dėl skundo
nagrinėjimo“ (toliau vadinama – Žemės ūkio ministerijos 2020-07-08 raštas), adresuotame
Pareiškėjui:
„Nustatėme, kad klausimai, susiję su žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) naudojimu, ne kartą
buvo nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų
Rūdos ir Kalvarijos skyriuje (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir
Kalvarijos skyrius) bei Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos […].
Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius,
atsižvelgdamas į Jūsų 2019 m. rugsėjo 16 d. skundą „Dėl bendrasavininkio […] [A. K.] žemės
naudojimo reikalavimų pažeidimų ir vandens telkinio užėmimo (užvaldymo)“, išnagrinėjo Jūsų
pateiktą informaciją, Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriuje
esančią dokumentinę medžiagą bei Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis ir nustatė, kad
Jūsų nurodytas žemės sklypas, esantis Kalvarijos sav., Kalvarijos sen., Juodelių k. (kadastro
Nr. <…>) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso […] [O. L. R.] (112/135 dalys) ir […] [A. K.]
(23/135 dalys). Taigi, kiekvienas žemės sklypo bendraturtis turi teisę naudotis jam priklausančia
žemės sklypo dalimi. Taip pat, patikrinęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko
išrašo informaciją, nustatė, kad nėra įrašų apie žemės sklypui notariškai patvirtintą bendraturčių
10
susitarimą, kuriuo nustatyta naudojimosi tvarka ir pagal kurią būtų naudojamasi atskiromis
konkrečiomis sklypo dalimis, atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės
nuosavybės teise. Jums Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos
skyrius paaiškino, kad jis negali nurodyti, kurią konkrečią žemės sklypo dalį (vietą) turi naudoti
kiekvienas bendraturtis, todėl Jums rekomendavo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 4.75 straipsnio nuostatomis, notariškai patvirtintu bendraturčių susitarimu nusistatyti
naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir
disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Skunde Jūs taip
pat nurodėte, kad […] [A. K.] savavaldžiauja, neteisėtai žvejoja, išdavinėja raštiškus leidimus žvejoti
tretiesiems asmenims. Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos
skyrius Jums paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
(toliau – Kodeksas) 589 straipsnio nuostatas dėl savavaldžiavimo protokolus surašo ir bylas nagrinėja
policija, ir Jums pasiūlė – jeigu manote, kad yra vykdoma nelegali veikla ir gaunamos nelegalios
pajamos, Jūs galite kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius Jus
informavo, kad Kodekso 110 straipsnio „Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas,
naudojimas ir vengimas juos grąžinti“ nuostatos […] [A. K.] pritaikyti nėra teisinio pagrindo, kadangi
jis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo dalį žemės sklypo, o naudojimosi nekilnojamuoju
daiktu tvarka nėra nustatyta. Kodekso 261 straipsnio „Žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas“
nuostatos netaikytinos, kadangi vandens telkinys yra vandens ūkio paskirties žemės sklype.
[…] Nacionalinė žemės tarnyba iš Skunde nurodytų aplinkybių nustatė, kad Jūs iš esmės
keliate tuos pačius klausimus, kaip ir Nacionalinei žemės tarnybai 2019-11-12 teiktame skunde,
t. y. prašėte pripažinti Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2019-10-09 raštą
Nr. 20SS-33-(14.20.45.) „Dėl bendraturčio veiksmų“ neteisėtu ir nepagrįstu, Nacionalinei žemės
tarnybai atlikti administracinę procedūrą dėl […] [A. K.] veiksmų – dėl savavališko vandens telkinio
užėmimo ir šio telkinio naudojimo ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
[…] manome, kad Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos
skyrius bei Nacionalinė žemės tarnyba tinkamai išnagrinėjo situaciją ir Jums išsamiai atsakė.
Paminėtina, kad viešojo administravimo subjekto, taip pat ir Nacionalinės žemės tarnybos
priimtų administracinės procedūros sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja Lietuvos
Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis. Minėtame straipsnyje numatyta, kad
asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros
sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų
nustatyta tvarka. Taigi, tuo atveju, jeigu Jūs nesutinkate su Nacionalinės žemės tarnybos ir (ar)
Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimais ir manote, kad jie pažeidžia Jūsų
teises, šiuos sprendimus turite teisę skųsti administracinių ginčų komisijai arba administraciniam
teismui.
Atsiprašome, kad dėl didelio darbo krūvio Jūsų prašymas nebuvo išnagrinėtas teisės aktų
numatytais terminais. […].“
6. Seimo kontrolierių įstaigai darbo tvarka 2020 m. lapkričio 3 d. kreipusis į Žemės ūkio
ministeriją ir paprašius informuoti apie Pareiškėjo 2020 m. balandžio 13 d. kreipimosi, pateikto
Žemės ūkio ministerijai, nagrinėjimo eigą, buvo suteikta informacija, jog po šio kreipimosi
pateikimo Pareiškėjui nebuvo pateiktas tarpinis atsakymas, kuriuo jis būtų buvęs informuotas apie
jo kreipimosi Žemės ūkio ministerijoje nagrinėjimo termino pratęsimą ir šio termino pratęsimo
priežastis;
7. Remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (registro
Nr. <…>, <…>), nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenimis nustatyta:
7.1. 1,3500 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. <…>; naudojimo būdas
– bendrojo naudojimo vandens telkiniai), Juodelių k., Kalvarijos sen., Kalvarijų
r. sav., kuriame yra Rudaukos ežeras (toliau vadinama – žemės sklypas Nr. 153 arba Rudaukos
11
ežeras), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso O. L. R. – 112/135 dalis ir A. K. – 23/135
dalis;
7.2. 2,3549 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. <…>), Juodelių k.,
Kalvarijos sen., Kalvarijų r. sav. (toliau vadinama – žemės sklypas Nr. 154), nuosavybės teise
priklauso Pareiškėjui; šį žemės sklypą sudaro toliau nurodytos naudmenos: 0,5941 ha žemės ūkio
naudmenų; 0,4916 ha miško žemės ploto; vandens telkinių ploto – 0,9033 ha; kitos žemės ploto –
0,3659 ha;
7.3. žemės sklypas Nr. 153 – Rudaukos ežeras yra Pareiškėjui nuosavybės teise
priklausančio žemės sklypo Nr. 154 viduryje; Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto
kadastre nėra pateikta informacijos apie žemės sklype Nr. 154 esančius kelius (bendrojo naudojimo
/ servitutus), kuriais žemės sklypo Nr. 153 savininkams O. L. R. ir A. K. būtų užtikrinta teisė eiti /
važiuoti per žemės sklypo Nr. 154 teritoriją iki jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo
– Rudaukos ežero;
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
8. Lietuvos Respublikos įstatymai
8.1. Administracinių nusižengimų kodekso:
„110 straipsnis. Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir
vengimas juos grąžinti
1. Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens
telkinių naudojimas
užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
arba po rašytinio įspėjimo vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius
arba nutraukti savavališką vandens telkinių naudojimą
užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų
eurų. […].
261 straipsnis. Žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas
1. Žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar)
būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės
naudojimo paskirtį ir (ar) būdą
užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. […].
518 straipsnis. Savavaldžiavimas
Savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant
įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems
interesams,
užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų
vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt
eurų. […].
563 straipsnis. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis
Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir
išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius
asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą,
užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku
įvykdytos.
564 straipsnis. Administracinių nusižengimų teisenos procesinės taisyklės
1. Veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių
nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas
taisykles. […].
12
567 straipsnis. Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas
1. Pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio
nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek
įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo
bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo
aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
2. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo
padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas
administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar
padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas
aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
3. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą,
įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat
išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir
parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. […].
569 straipsnis. Įrodymai
1. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka
surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys
pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas
aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis
priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais,
pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo
administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo
įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir
paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų
paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma.
Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.
2. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai,
atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
[…]
4. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną
aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais,
sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija
(pareigūnas). […].
590 straipsnis. Pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną
1. Pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas
funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą
reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus
procesinis dokumentas nerašomas.
2. Administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar
kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo
požymių turinčios veikos padarymą, arba šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais
automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuojant administracinio nusižengimo
protokolą ar pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. […].
591 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima
Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai:
1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; […].
617 straipsnis. Aplinkybės, nustatytinos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne
teismo tvarka
13
1. Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo
nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar
jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių,
ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas
aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
2. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę
pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta
atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta
administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį,
straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį
nusižengimą. […].
619 straipsnis. Nutarimų rūšys
1. Ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną
iš šių nutarimų:
1) skirti administracinę nuobaudą;
2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną;
3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas
nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui.
2. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra
bent viena iš šio kodekso 591 straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. […].
621 straipsnis. Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608
straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali
apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio
kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras.
622 straipsnis. Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka
1. Šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių
nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą. […].“
8.2. Žemės įstatymo:
„21 straipsnis. Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos
Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo:
1) naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; […] 7) savo
naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų
savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų; […].“
8.3. Viešojo administravimo įstatymo (redakcijos, galiojusios laikotarpiu nuo 2017-03-31
iki 2020-10-31):
„3 straipsnis. Viešojo administravimo principai.
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 13)
išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi
atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos
turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar
skundo turinį;
[…]
31 straipsnis. Administracinės procedūros terminai
Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas
priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą
administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo
administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie
administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti
14
administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo
priežastys. […].“
9. Kiti teisės aktai
9.1. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatose, patvirtintose Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, numatyta:
„4. Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę
kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus.
[…]
6. Sudaromas ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo tvirtinamas metinis žemės tvarkymo
darbų planas (toliau – metinis planas). Metiniame plane Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams
skyriams nustatomas planinių žemės naudojimo patikrinimų skaičius ir prioritetai, pagal kuriuos
parenkami tikrintini žemės sklypai ar valstybinės žemės plotai (toliau – tikrinami objektai). […].
[…]
10. Neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos
pareigūnų iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima
motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą:
10.1. pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai
padarytus žemės naudojimo pažeidimus;
10.2. gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto motyvuotą prašymą ar
pavedimą atlikti žemės naudojimo patikrinimą;
10.3. kontroliuojant, kaip vykdomi ankstesnio žemės naudojimo patikrinimo metu duoti
nurodymai pašalinti žemės naudojimo pažeidimus;
10.4. turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo
pažeidimus;
[…]
11. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar:
11.1. žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo
būdą;
11.2. žemės sklypai prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal
pagrindinę žemės naudojimo paskirtį;
[…]
11.6. žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo
dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama
žemė ir (ar) nenaudojami vandens telkiniai;
[…]
16. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose
nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo
valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių
nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną. […].“
9.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatose, patvirtintose Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120, numatyta:
„7. Žemės ūkio ministerijos veiklos tikslai yra:
[…]; 7.3. formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos,
geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės
srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; […];
[…]
10. Žemės ūkio ministerija, siekdama Nuostatų 7.3 papunktyje nurodyto veiklos tikslo:
[…] 10.2. koordinuoja žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos
projektavimo, kraštovaizdžio išsaugojimo ir nekilnojamojo turto kadastro darbus, organizuoja šių
darbų kontrolę, taip pat koordinuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę; […];
15
[…]
12. Žemės ūkio ministerija taip pat atlieka šias funkcijas:
[…] 12.3. rengia Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų,
sprendimų ir rezoliucijų, kitų teisės aktų Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priskirtais
klausimais projektus ir koordinuoja (organizuoja) jų įgyvendinimą bei analizuoja šių teisės aktų
taikymo praktiką; […].“
9.3. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo,
administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio
ministerijos taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499, numatyta:
„7. Tarnybos darbuotojai atlieka neplaninius žemės naudojimo patikrinimus pagal Tarnybos
vadovo arba Tarnybos vadovo įgalioto teritorinio skyriaus vadovo pavedimą atlikti šiuos
patikrinimus, jeigu iš fizinių ar juridinių asmenų, kitų viešojo administravimo subjektų gaunama
informacija (prašymas ar skundas) apie galimus padarytus žemės naudojimo pažeidimus, taip pat
kontroliuodami, ar nustatytas žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas yra pašalintas.
[…]
37. Administracinio nusižengimo tyrimą atlieka ir protokolą surašo Tarnybos vadovo
įgalioti darbuotojai.
38. Tarnybos darbuotojas, prieš pradėdamas administracinio nusižengimo tyrimą, įvertina,
ar nėra aplinkybių, nurodytų Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnyje, dėl kurių
administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, o nustatęs
vieną arba kelias Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių,
parengia sprendimo nutraukti administracinę teiseną projektą bei pateikia jį teritorinio skyriaus
vadovui, kuris priima sprendimą nutraukti administracinę teiseną.
[…]
42. Administracinio nusižengimo tyrimas baigiamas Protokolo surašymu arba Taisyklių 38
punkte nustatyta tvarka priimtu teritorinio skyriaus vadovo sprendimu nutraukti administracinę
teiseną.
[…]
72. Tarnybos darbuotojai, atliekantys žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo
veiksmus ir administracinio nusižengimo tyrimą, atsako už tinkamą žemės naudojimo valstybinės
kontrolės ir administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų atlikimą ir įforminimą.
73. Tarnybos teritorinių skyrių vadovai, nagrinėjantys administracinių nusižengimų bylas,
atsako už tinkamą bylų nagrinėjimą ir rezultatų įforminimą bei tinkamą dokumentų ir informacijos
perdavimą pažeidėjui, kitiems suinteresuotiems asmenims, teismui.“
9.4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatose, patvirtintose
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194, numatyta:
„3. Nacionalinės žemės tarnybos savininkė yra valstybė. Nacionalinės žemės tarnybos
savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, kuri: […]; 3.6. sprendžia kitus šiuose
nuostatuose ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.
[…]
7. Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius atlieka šias funkcijas:
7.1. rengia ir dalyvauja rengiant teisės aktų projektus, teikia siūlymus dėl teisės aktų
projektų pagal Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją;
[…]
7.14. organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę; […]
8. Nacionalinė žemės tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir atlikdama jos
kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę:
8.1. teisės aktų nustatytąja tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, kitų
asmenų informaciją ir pasiūlymus Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos klausimais;
16
8.2. teikti pasiūlymus, pastabas dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektų;
[…]
13. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius:
13.1 organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos darbą, kad būtų tinkamai įgyvendinami
Nacionalinei žemės tarnybai iškelti uždaviniai ir deleguotos funkcijos; […] 13.4. leidžia įsakymus ir
įsakymais tvirtinamus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Prireikus leidžia kartu su kitų
institucijų vadovais bendrus įsakymus arba įsakymais tvirtinamus kitus teisės aktus; […].“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:
„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės
ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas
turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis
galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. […] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime
ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo
principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas
Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […] taip pat teisės aktuose
reglamentavus piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt.“ (Konstitucinio Teismo 1999
m. gegužės 11 d. nutarimas, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada).
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika:
11.1. „[…] Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse
uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti
administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu
neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad
asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai
įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai
administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai
duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato
administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo
asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias
reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir
administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus
įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes
turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų
prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių
patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje
Nr. 2AT-3-1073/2019).
9. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje
gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai
teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurių buvo pradėtas administracinio
nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios
tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai
susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio
nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir
principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti
ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių
17
(ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo
motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti
nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019);
11.2. „[…] Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn
traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo
administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip
administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo
apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus
administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą
asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio
priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi
objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d)
subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai.
Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra
faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių
nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens
administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos
31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro
reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini
traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
20. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių
pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar
asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes,
turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu
įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu
įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta
išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių
įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą)
galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas
faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas,
nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal ANK 635
straipsnio 1 dalies nuostatas teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje,
be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais
atmetami priešingi įrodymai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis
administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018);
11.3. „[…] Vertinant įrodymus turi būti laikomasi nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami
pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalies). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia,
kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis
neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Įrodymų vertinimo esminiu
pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo
tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai
teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo
metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties
ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba
atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų
įrodymų vertinimo ir pan.; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis
administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2018).“
12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:
18
12.1. „Pažymėtina, kad iš esmės skiriasi administracinių pažeidimų teisenos ir viešojo
administravimo sampratos, jų turinys ir pagrindiniai elementai: 1) subjektai – viešojo administravimo
sistemoje dalyvauja visos valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo institucijos,
įstaigos, tarnautojai; nevyriausybinės organizacijos, kurioms suteikti viešojo administravimo
įgaliojimai; taip pat asmenys (fiziniai ar fizinių asmenų grupė, juridiniai asmenys, asmenys,
neturintys juridinio asmens teisių), kurių interesus liečia viešojo administravimo subjektų priimami
sprendimai, aktai, veiksmai […]. Administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai
yra specifiniai, t. y. viena vertus, pareigūnai ar institucijos, kurioms įstatymai suteikia teisę nagrinėti
administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas, o kita vertus, asmenys,
padarę administracinės teisės pažeidimus ir traukiami administracinėn atsakomybėn; 2) uždaviniai –
viešojo administravimo uždaviniai sietini su veikla, kuria įgyvendinami įstatymai, priimant
administracinius aktus, sprendimus, nagrinėjant asmenų prašymus, skundus. Administracinių teisės
pažeidimų teisena siekiama nutraukti asmenų neteisėtą veiklą, patraukti asmenis, padariusius
pažeidimus, atsakomybėn, taip užtikrinant viešąją tvarką, saugant ir ginant kitų asmenų teises,
užkertant kelią teisės pažeidimams ir pan. Administracinių teisės pažeidimų teisena iš esmės nuo
viešojo administravimo skiriasi savo prigimtimi, kadangi ja yra įgyvendinamos valstybės nustatytos
tam tikros prievartos priemonės subjektams, pažeidžiantiems įstatymais ir viešojo administravimo
subjektų aktais nustatytas privalomas elgesio taisykles; 3) principai – VAĮ nurodyti tokie viešojo
administravimo principai: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcionalumo, nepiktnaudžiavimo
valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo […]. Administracinių pažeidimų teisenai taikytini ne tik
bendrieji administracinės teisės principai (įskaitant ir VAĮ nurodytus teisėtumo, objektyvumo,
proporcionalumo principus), bet ir specialieji principai: įstatymo, švelninančio atsakomybę,
galiojimo atgal; procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančių procesinių teisės normų taikymo ir
kt.; 4) reglamentavimas – kaip minėta, viešojo administravimo veikla yra reglamentuojama VAĮ
normomis, kurios nustato subjektus, principus, administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo bei
institucijų vidaus administravimo pagrindus, taip pat asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo
procedūrą (VAĮ 2 straipsnio 1 dalis), o administracinio pažeidimo teisena iš esmės yra
reglamentuojama ATPK normomis, kurios apibrėžia asmens patraukimo atsakomybėn, bylos
iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kt. procedūras, taip pat teisenoje
dalyvaujančius subjektus; administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų
įforminimą, apskundimą, vykdymą; […]. Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad
administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo
administravimo sistemą, todėl […] VAĮ nuostatos netaikytinos“ (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4–689–03);
12.2. „[…] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 m. gruodžio
15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689-03 konstatavo, kad administracinių teisės
pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą,
administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, administracinio
pažeidimo teiseną iš esmės reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos,
apibrėžiančios asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo,
bylos nagrinėjimo ir kitas procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus, administracinių
teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą. Remdamasis
minėta plenarinės sesijos nutartimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio
21 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A4-912-2004) konstatavo, jog organų, atsakingų už
administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus,
susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų
teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis
procesinėmis teisės normomis, o ne Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, kuria
pagal šio įstatymo 3 straipsnį sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje“
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. N146-1582/08);
19
12.3. „[…] Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo
administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų,
kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms
atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne
administracinių, teisinių santykių. Be to, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai
teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų,
priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
[…] Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtos įstaigos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti
tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, skiriantis administracines nuobaudas
už tam tikrus padarytus administracinius nusižengimus bei atliekantis kitus veiksmus tokių
administracinių nusižengimų teisenoje. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis bylą,
turėjo įvertinti, ar keliamas ginčas, jo dalis yra siejamas su viešojo administravimo sritimi, ar kilo iš
kitos atsakovų veiklos, nesusijusios su viešuoju administravimu.
29. Administracinių nusižengimų kodekso 564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikų, už
kurių padarymą atsakomybė nustatyta administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų
nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles. Teismų praktikoje pripažįstama, kad
asmenys, nukentėję dėl administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo, turi teisę su skundu
kreiptis į apylinkės teismą ANK nustatyta tvarka, t. y. tokio pobūdžio bylos nagrinėtinos bendrosios
kompetencijos teismuose“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. eA-254-552/2019);
12.4. „[…] pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais
principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas,
atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d.
išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Atsakingo
valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto
pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, 2015 m. liepos
31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos
viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr. 2015 m. birželio
25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas
reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir
atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų
nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą
pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (2015 m.
birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015) (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018).“
13. Apygardos teismų sprendimai:
13.1. „[…] Administracinių nusižengimų teisenoje priimami nutarimai, taigi Institucija,
baigdama administracinio nusižengimo procesą turėjo priimti nutarimą. Netgi nusprendusi nepradėti
administracinės teisenos Institucija vis tiek turėjo priimti motyvuotą nutarimą, o ne procesinį
sprendimą įforminti raštu.
12. Rašte Institucija nurodė, kad atsižvelgus į išdėstytą Institucija informuoja pareiškėjus,
kad nesurinkus pakankamai duomenų bei nenustačius administracinio teisės pažeidimo fakto
patvirtinančių įrodymų arba paaiškėjus, kad nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties,
administracinio nusižengimo bylos teisena yra negalima. Taigi, iš esmės Institucija nustatė ANK 591
straipsnyje esančias aplinkybes, dėl kurių administracinė teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi
būti nutraukta. Toks sprendimas negali būti padaromas rašte, dėl jo turi būti priimtas nutarimas. Kitą
vertus pati išvada, kad nenustatytas administracinio teisės pažeidimo faktą patvirtinančių įrodymų
arba nėra administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties (ANK yra pagrindas padaryta veika neturi
20
administracinio nusižengimo požymių) rodo, kad buvo svarstoma dėl administracinio nusižengimo,
buvo tiriama pagal ANK nustatytas taisykles.
13. ANK 619 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigūnų, kurie ne teismo tvarka išnagrinėjo
administracinio nusižengimo bylą priimamų nutarimų rūšys. Atlikusi administracinio nusižengimo
tyrimą institucija turėjo suformuoti procesą užbaigiantį nutarimą, kurį būtų galima apskųsti bendros
kompetencijos teismams. Apylinkės teismas neįsigilino į reikšmingas aplinkybes ir klaidingai pritarė
Institucijos sprendimui, jo neištaisė ir atsisakęs priimti skundą nepagrįstai jį grąžino pareiškėjams.
Siekiant užtikrinti pareiškėjų teises, teismas privalėjo grąžinti bylą Institucijai, jog ši priimtų
motyvuotą nutarimą, kuriame būtų faktinių aplinkybių, įstatymo taikymo ir sprendimo argumentai
bei motyvai, kuriuos pareiškėjai galėtų skųsti. 2018 m. lapkričio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės
teismo nutartis naikinama, byloje priimamas naujas sprendimas – byla grąžinama Institucijai
motyvuoto nutarimo priėmimui (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 16 d. nutartis
administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-654/2019)“;
13.2. „[…] ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens
telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki
penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį
atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios
nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2)
savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.
11. Pažymėtina, kad teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės
užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali
patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2789-09).
[…] Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį
klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia savavališkai
(aktyviais veiksmais) užimti valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprantant, kas yra ginčo
žemės sklypo ar jo dalies savininkas.
[…] Nagrinėjamoje byloje jau aptartais faktiniais duomenimis nustatyta, kad D. Z.
administracinio nusižengimo protokole nurodytos žemės sklypo dalis, tvora neaptvėrė, tai yra,
savavališkai neužėmė, taigi jos veikoje nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo
sudėties požymių“ (Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio
nusižengimo byloje Nr. AN2-667-245/2017);
13.3. „[…] Pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė už žemės naudojimo
reikalavimų pažeidimus apibrėžiama alternatyviais veiksmais: 1) žemės sklypų naudojimu ne pagal
nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą; 2) trukdymu žemės naudotojui naudoti
žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Kadangi ANK minėtos žemės
naudojimo paskirties ir būdo sąvokos detaliau neišaiškintos, todėl, visų pirma, turi būti atsižvelgiama
į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) nuostatas, reglamentuojančias
žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos
Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje.
[…] Institucija, atsisakydama pradėti administracinio nusižengimo teiseną, pažymėjo, jog
keliama problema yra susijusi su tais pačiais vartais, dėl kurių įrengimo jau buvo kreiptasi į Instituciją
2018 m. rugsėjo mėnesį, dėl ko 2018 m. spalio 15 d. buvo atliktas patikrinimas vietoje ir surašytas
protokolas. […]. Šiuo atveju Institucija nesiaiškino, ar yra patikslintas visos ginčijamos teritorijos
detalusis planas. Konkrečiai nenustatyta, ar sumontuota tvora yra ant valstybinės žemės, bendro
naudojimo kelyje, ar UAB „B.“ nuomojamoje teritorijoje. Taip pat nesiaiškinta realaus trukdymo
pareiškėjai patekti į savo nuomojamą teritoriją aplinkybė. […]. Formaliai atsisakius pradėti
administracinio nusižengimo bylos teiseną, liko neišsiaiškinta aplinkybė, kodėl UAB „(duomenys
neskelbtini)“ pretenzijas pradėjo reikšti tik 2018 m., nors tvora pastatyta 2007 m., o taikos sutartis
tarp šalių sudaryta 2011 m. Vadinasi, tam tikrą laikotarpį pareiškėją tenkino sutarta vartų
naudojimosi tvarka, dėl ko pasikeitė jos pozicija nesiaiškinta.
21
14. Tuo pačiu atkreiptinas Institucijos dėmesys, kad, vadovaujantis ANK 589 straipsnio
1 dalies 45 punktu, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų
tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl galimai pažeisto ANK 261 straipsnio
surašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. ANK 591 straipsnio 1 dalyje
nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji
turi būti nutraukta. Vadovaujantis ANK 621 straipsniu, šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų
institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl
kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). Sistemiškai aiškinant šį teisinį
reglamentavimą, akivaizdu, kad sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos turi būti
įformintas procesiniu sprendimu – nutarimu. Toks aiškinimas atitinka teisingumo ir protingumo
principus, taip pat garantuoja asmeniui galimybę toliau ginti savo pažeistas teises. Nagrinėjamu
atveju Institucija apie nepradedamą administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėją 2019 m.
rugpjūčio 13 d. informavo raštu Nr. 5SS-7-(14.5.45.), kas laikytina netinkamu procesinio sprendimo
įforminimu. Iš minėto rašto turinio neaišku, kokiu ANK 591 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu
Institucija atsisakė vertinti pareiškėjos prašymo (b. l. 4-5) argumentus. Be to, šis raštas nepagrįstai
suklaidino pareiškėją dėl priimto sprendimo apskundimo tvarkos, dėl ko buvo nepagrįstai
kreipiamasi į Regionų apygardos administracinį teismą, nors ginčas yra teismingas bendrosios
kompetencijos teismui. Visi šie trūkumai privalo būti ištaisyti Institucijai iš naujo įvertinant
susidariusią situaciją, esant poreikiui, atliekant neplaninį patikrinimą ir pan. […]“
(Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje
Nr. AN2-169-579/2020)
Tyrimo išvados
14. Pareiškėjas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir
Kalvarijos skyriui 2019-09-13 kreipimąsi (pažymos 4.1 punktas). Atsakymas į šį kreipimąsi buvo
įformintas Tarnybos skyriaus 2019-10-09 raštu (pažymos 4.2 punktas).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos skyriaus 2019-10-09 raštu, pateikė Nacionalinei
žemės tarnybai 2019-11-09 kreipimąsi, kuriuo prašė Nacionalinės žemės tarnybos panaikinti
nurodytą raštą ir spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės galimam pažeidėjui A. K.
taikymo (pažymos 4.3 punktas). Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas į šį Pareiškėjo skundą
įformintas Nacionalinės žemės tarnybos 2019-12-05 raštu (pažymos 4.4. punktas).
Pareiškėjas pateikė Seimo kontrolieriui 2020-02-23 skundą, kuriame, be kita ko, buvo
skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos atsakingų pareigūnų veiksmai (neveikimas), susiję su
skundų dėl žemės naudojimo reikalavimų pažeidimų, savavališko vandens telkinio užėmimo
nagrinėjimu ir administracinės teisenos (ne)pradėjimu (pažymos 4.5 punktas). Seimo kontrolierius
2020-03-06 raštu šį Pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Nacionalinei žemės
tarnybai (pažymos 4.6 punktas). Nacionalinė žemės tarnyba pateikė Pareiškėjui atsakymą, įformintą
Nacionalinės žemės tarnybos 2020-03-23 raštu (4.7 punktas).
Pareiškėjas pateikė Žemės ūkio ministerijai 2020-04-13 kreipimąsi dėl Nacionalinės žemės
tarnybos pateiktų atsakymų. Žemės ūkio ministerija pateikė Pareiškėjui atsakymą – Žemės ūkio
ministerijos 2020-07-08 raštą (pažymos 5.1–5.2 punktai). Pareiškėjas pateikė Seimo kontrolieriui
2020-08-04 skundą, kuriame nurodė, kad Žemės ūkio ministerija neišsamiai ir aplaidžiai išnagrinėjo
jo kreipimąsi dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų ir šios institucijos pateiktų atsakymų bei kad
atsakymas Pareiškėjui į jo 2020-04-13 skundą buvo pateiktas nesilaikant teisės aktuose nustatyto
termino.
Siekiant nustatyti Pareiškėjo 2020-08-04 skunde nurodytų teiginių dėl Žemės ūkio
ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo kreipimąsi, pagrįstumą, reikalinga
kompleksiškai įvertinti Pareiškėjo kreipimųsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir šios institucijos pateiktų
atsakymų turinį.
Atsižvelgiant į Pareiškėjo nurodytas ir skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes,
išskirtinos šios skundo dalys:
22
14.1. dėl Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su
Pareiškėjo kreipimųsi nagrinėjimu;
14.2. dėl Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo
2020-04-13 skundą.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo),
susijusių su Pareiškėjo kreipimųsi nagrinėjimu
15. Apibendrinus skundo tyrimo metu gautą informaciją, dokumentus (kopijos) (pažymos
4–7 punktai), teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 8, 9 punktuose, teismų praktiką, nurodytą
pažymos 10–13 punktuose, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmais
(neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis, konstatuotina:
15.1. Pareiškėjas 2019-09-13 kreipimusi kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos
Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių, informuodamas, kad pilietis A. K. pažeidžia
Pareiškėjo motinos O. L. R., kuriai Pareiškėjas atstovauja pagal įgaliojimą, ir Pareiškėjo teises bei
teisėtus interesus. Šiame kreipimesi buvo nurodyta, kad pilietis A. K. galimai savavališkai naudojasi
šiam piliečiui ir Pareiškėjo motinai O. L. R. priklausančiu žemės sklypu Nr. 153, kuriame faktiškai
yra Rudaukos ežeras, bei Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu Nr. 154, ir kad
pilietis A. K. galimai neteisėtai žvejoja žemės sklypų Nr. 153 ir Nr. 154 teritorijoje, nesilaiko žemės
naudojimo reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, piliečio A. K. veiksmuose yra administracinių
nusižengimų, įtvirtintų Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje „Savavališkas žemės,
miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti“ ir 261 straipsnyje „Žemės
naudojimo reikalavimų pažeidimas“, požymių. Pareiškėjo kreipimesi buvo suformuluotas prašymas
Tarnybos skyriui – pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir taikyti galimam pažeidėjui A. K.
administracinę atsakomybę už ANK 110 ir 261 straipsniuose numatytus pažeidimus (pažymos
4.1 punktas). Taigi Pareiškėjo valia buvo ištirti A. K. veikas kaip turinčias administracinio
nusižengimo požymių;
15.2. atsakymas į Pareiškėjo 2019-09-13 kreipimąsi buvo įformintas Tarnybos skyriaus
2019-10-09 raštu. Šiame rašte nurodyta, kad piliečiui A. K. „nėra teisinio pagrindo taikyti“
Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio ir 261 straipsnio nuostatų dėl jo veikų žemės
sklype Nr. 153 (Rudaukos ežere), nes šis žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise
priklauso A. K. ir Pareiškėjo motinai O. L. R., naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka nėra patvirtinta
ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre, bei kad Rudaukos ežeras –
„vandens telkinys yra vandens ūkio paskirties žemės sklype“ (pažymos 4.2 punktas).
Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus
2019-10-09 rašto pirmoje pastraipoje yra klaidingai nurodytas Pareiškėjo motinai O. L. R. ir A. K.
priklausančio žemės sklypo kadastro numeris, vietoje žemės sklypo kadastro Nr. <…> nurodytas
Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastro numeris Nr. <…>. Seimo kontrolierius pažymi, jog
ši rašymo klaida yra neesminė ir nagrinėjamu atveju įtakos neturi, nes po klaidingai nurodyto žemės
sklypo numerio yra pateikta detalesnė informacija (nurodyti žemės sklypo savininkai ir jų
nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalys), iš kurios yra aišku, kuris žemės sklypas turėtas
mintyje;
Įvertinus Tarnybos skyriaus 2019-10-09 rašto turinį darytina išvada, kad Nacionalinės
žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius faktiškai priėmė procesinį
sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos A. K. atžvilgiu dėl jo veikos žemės sklype
Nr. 153 (Rudaukos ežere), tačiau jo neįformino procesiniu sprendimu – nutarimu.
15.3. Pareiškėjas, be kitų savo 2019-09-13 kreipimesi išdėstytų reikalavimų, Nacionalinės
žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus prašė pradėti administracinių
nusižengimų, įtvirtintų ANK 110 ir 261 straipsniuose, bylos teiseną dėl A. K. veiksmų, pažeidžiančių
jo, kaip žemės sklypo Nr. 154 savininko, teises (pažymos 4.2 punktas). Pareiškėjas nurodė, jog
A. K. neteisėtai žvejoja Rudaukos ežero dalyje, patenkančioje į Pareiškėjui priklausančio žemės
sklypo Nr. 154 teritoriją, ir neteisėtai naudojasi šiuo Pareiškėjo žemės sklypu, siekdamas patekti į
23
jam priklausančią Rudaukos ežero dalį (pažymos 4.1 punktas). Tokie A. K. veiksmai, Pareiškėjo
nuomone, atitinka administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 110 straipsnyje, požymius.
Pareiškėjas taip pat rašė, kad A. K., plaukiodamas valtimi ir žvejodamas Rudaukos ežere (žemės
sklype Nr. 153) ir Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo Nr. 154 ribose, pažeidžia Žemės įstatymo
21 straipsnio 1 punkto („Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: 1) naudoti žemę pagal
pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą“) ir 7 punkto („Žemės savininkai ir kiti naudotojai
privalo: […] savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų
žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų“) reikalavimus
(pažymos 8.2 punktas). Pareiškėjo nuomone, A. K. veikoje yra administracinio nusižengimo,
įtvirtinto Administracinių nusižengimų kodekso 261 straipsnyje, požymių (pažymos 4.1 punktas).
Šie Pareiškėjo teiginiai taip pat buvo nurodyti jo skunduose, kuriuos nagrinėjo Nacionalinė žemės
tarnyba (pažymos 4.3, 4.6 punktai).
Remiantis nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto kadastro duomenimis buvo
nustatyta, kad A. K. ir Pareiškėjo motinai O. L. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis
žemės sklypas Nr. 153 – Rudaukos ežeras – yra kito – Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo
Nr. 154 – viduryje, t. y. jis Rudaukos ežerą juosia, ir šis ežeras, kaip nekilnojamojo turto objektas, iš
visų pusių ribojasi su Pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu Nr. 154. Nekilnojamojo turto registre
tarp žemės sklypą Nr. 154 sudarančių naudmenų nurodytas vandens telkinių plotas – 0,9033 ha. Taip
pat buvo nustatyta, kad žemės sklype Nr. 154 nėra bendrojo naudojimo kelio arba teisės aktų
nustatyta tvarka nustatyto ir įregistruoto servituto, suteikiančio A. K. teisę eiti, važiuoti per
Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nr. 154 teritoriją (pažymos 7 punktas).
Tarnybos skyriaus 2019-10-09 rašte yra pateiktas tik aplinkybių, susijusių su A. K.
veiksmais jam ir Pareiškėjo motinai O. L. R. priklausančiame žemės sklype Nr. 153 (Rudaukos
ežere), vertinimas. Tačiau šiame rašte nėra pasisakyta dėl Pareiškėjo prašymo taikyti administracinę
atsakomybę galimo pažeidėjo A. K. atžvilgiu dėl jo veiksmų žemės sklypo Nr. 154 teritorijoje,
galimai pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus ir Pareiškėjo, kaip žemės sklypo Nr. 154 savininko,
teises ir teisėtus interesus. Remiantis tuo kas išdėstyta darytina išvada, kad klausimas, ar A. K.
veiksmuose, kai jis plaukioja valtimi, žvejoja vandenyse, esančiuose Pareiškėjui priklausančio
žemės sklypo Nr. 154 teritorijoje, ir eina / važiuoja per šio žemės sklypo teritoriją, yra
administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 110 straipsnyje, požymių, taip pat ar A. K.,
plaukiodamas valtimi, žvejodamas žemės sklypuose Nr. 153 ir 154, pažeidžia Žemės įstatymo
21 straipsnio 1 ir 7 punkto nuostatas ir ar minėtuose jo veiksmuose yra administracinio
nusižengimo, įtvirtinto ANK 261 straipsnyje, požymių, nebuvo tiriamas Nacionalinės žemės
tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriuje, t. y. ši Pareiškėjo 2019-09-13
kreipimosi dalis nėra išnagrinėta ir dėl jos nėra priimtas joks sprendimas;
15.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „iš esmės skiriasi
administracinių pažeidimų teisenos ir viešojo administravimo sampratos, jų turinys ir pagrindiniai
elementai“ bei, kad „administracinio teisės pažeidimo teisena ir joje dalyvaujantys subjektai
nepatenka į viešojo administravimo sistemą“ (pažymos 12.1–12.2 punktai). Šio teismo praktikoje
yra konstatuota, jog „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtos
įstaigos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas,
tiek kaip subjektas, skiriantis administracines nuobaudas už tam tikrus padarytus administracinius
nusižengimus bei atliekantis kitus veiksmus tokių administracinių nusižengimų teisenoje“ (pažymos
12.3 punktas).
Pažymėtina, kad Pareiškėjo 2019-09-13 kreipimosi, pateikto Tarnybos skyriui, reikalavimai
nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su Pareiškėjo ir jo atstovaujamos
motinos O. L. R. galimu teisių pažeidimu administracinio nusižengimo teisenoje, t. y. Pareiškėjo
2019-09-13 kreipimasis buvo pateiktas Tarnybos skyriui ne kaip viešojo administravimo subjektui,
o kaip institucijai, nagrinėjančiai administracinius nusižengimus ne teismo tvarka.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pažymėtina, jog Tarnybos skyrius, gavęs Pareiškėjo
2019-09-13 kreipimąsi, turėjo įvertinti, ar jame keliami klausimai yra siejami su viešojo
administravimo sritimi, ar kilo iš kitos Tarnybos veiklos, nesusijusios su viešuoju
24
administravimu, – administracinio nusižengimo teisenos. Tai įvertinus, turėjo būti priimami
atitinkami sprendimai. Nagrinėjamu atveju – procesiniai sprendimai.
15.5. pagal ANK 564 straipsnio 1 dalies nuostatas, veikų, už kurių padarymą atsakomybė
nustatyta Administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame
kodekse nustatytas taisykles (pažymos 8.1 punktas). Taigi administracinio nusižengimo teisenos
vykdymas, veiksmų, atliktų vykdant administracinio nusižengimo teiseną, tarp jų – sprendimų
(nutarimų) apskundimas, – yra imperatyviai reglamentuotas Administracinių nusižengimų kodekse
ir turi būti atliekamas vadovaujantis šio kodekso normomis (pažymos 8.1, 12.1, 12.2 punktai).
Tarnybos skyrius atsakymą į Pareiškėjo prašymą pradėti administracinio nusižengimo
teiseną įformino 2019-10-09 raštu. Akcentuotina, kad administracinio nusižengimo teisenoje yra
priimami nutarimai (ANK 619, 621, 622 straipsniai; pažymos 12.3 punktas). Teismų sprendimuose
pripažįstama, kad tuo atveju, kai, nustačius ANK 591 straipsnyje esančias aplinkybes, dėl kurių
administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, yra
nusprendžiama nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, institucija vis tiek turi „priimti
motyvuotą nutarimą, o ne procesinį sprendimą įforminti raštu“, „sprendimas nepradėti
administracinio nusižengimo teisenos turi būti įformintas procesiniu sprendimu – nutarimu. Toks
aiškinimas atitinka teisingumo ir protingumo principus, taip pat garantuoja asmeniui galimybę
toliau ginti savo pažeistas teises“ (pažymos 12.3, 13.1, 13.3 punktai). Taip pat, „siekiant užtikrinti
pareiškėjų teises, institucija, ne teismo tvarka nagrinėjanti administracinius nusižengimus, turi
priimti motyvuotą nutarimą, kuriame būtų faktinių aplinkybių, įstatymo taikymo ir sprendimo
argumentai bei motyvai, kuriuos pareiškėjai galėtų skųsti“ (pažymos 13.1 punktas). Remiantis tuo
kas išdėstyta manytina, jog nagrinėjamu atveju Tarnybos skyrius turėjo pradėti administracinio
nusižengimo teiseną, tačiau šiuo atveju šis skyrius nepriėmė nei nutarimo nepradėti
administracinio nusižengimo teisenos, nei nutarimo, kuriuo būtų nutraukta pradėta
administracinio nusižengimo teisena;
15.6. Tarnybos skyriaus 2019-10-09 rašte nurodyta, jog „šis raštas gali būti skundžiamas
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“ (pažymos 4.2 punktas). Nacionalinė žemės
tarnyba, išnagrinėjusi Pareiškėjo 2019-11-09 skundą dėl Tarnybos skyriaus 2019-10-09 rašto,
Nacionalinės žemės tarnybos 2019-12-05 rašte paaiškino, kokius Tarnybos teritorinių skyrių
sprendimus Nacionalinės žemės tarnybos direktorius gali panaikinti, išnagrinėjęs skundus dėl jų
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. priimtus vykdant valstybinės žemės
privatizavimo, nuomos ar panaudos procedūras, bei nurodė, kad visi kiti Nacionalinės žemės
tarnybos skyrių raštai, parengti, vykdant kitas Nacionalinei žemės tarnybai priskirtas funkcijas, yra
skundžiami tiesiogiai teismui arba ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka – administracinių ginčų
komisijai (pažymos 4.4 punktas).
Pažymėtina, jog institucijos, ne teismo tvarka nagrinėjančios administracinio nusižengimo
bylas, priimti sprendimai administracinių nusižengimų bylose yra skundžiami bendrosios
kompetencijos teismui (ANK 621 straipsnis; pažymos 8.1 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama,
kad asmenys, nukentėję dėl administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo, turi teisę su skundu
kreiptis į apylinkės teismą ANK nustatyta tvarka, t. y. tokio pobūdžio bylos nagrinėtinos bendrosios
kompetencijos teismuose (pažymos 12.3, 13.3 punktai).
Taigi, tiek Tarnybos skyrius, tiek Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai suklaidino
Pareiškėją dėl priimto sprendimo apskundimo tvarkos, dėl ko Pareiškėjas nepagrįstai 2019-12-23
skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti Tarnybos skyriaus
2019-10-09 raštą ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakartotinai spręsti klausimą dėl
administracinės atsakomybės taikymo A. K. atžvilgiu už pažeidimų, numatytų ANK 110 ir 261
straipsniuose, padarymą. Šios komisijos 2019-12-31 sprendimu minėtą Pareiškėjo skundą buvo
atsisakyta priimti, nes šio skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos
kompetencijai (pažymos 4.8 punktas), nes ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Remiantis tuo kas išdėstyta konstatuotina, kad tiek Tarnybos skyrius, nurodęs
2019-10-09 rašte klaidingą apskundimo tvarką, tiek Nacionalinė žemės tarnyba, nurodžiusi,
kad Pareiškėjas dėl šio rašto panaikinimo gali kreiptis į administracinių ginčų komisiją arba
25
administracinį teismą, pateikė Pareiškėjui klaidinančią informaciją, kas apsunkino Pareiškėjo
galimai pažeistų teisių gynybą, nes Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių
ginčų komisiją, tuo tarpu klausimas dėl Tarnybos skyriaus 2019-10-09 rašto pagrįstumo ir
teisėtumo turėjo būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme;
15.7. Seimo kontrolierius 2020-03-06 raštu persiuntė Pareiškėjo skundą nagrinėti
Nacionalinei žemės tarnybai, prašydamas pakartotinai išnagrinėti skundo aplinkybes ir esant
pagrindui pradėti administracinio nusižengimo teiseną arba teisės aktų nustatyta tvarka priimti
nutarimą atsisakyti pradėti administracinę teiseną (pažymos 4.6 punktas). Nacionalinė žemės
tarnyba, pakartotinai išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą, 2020-03-23 rašte nurodė, kad įpareigoti
Tarnybos skyrių pakartotinai įvertinti Pareiškėjo 2019-09-13 kreipimosi aplinkybes nėra tikslinga
bei nėra teisinio pagrindo šiam skyriui pradėti administracinio nusižengimo teiseną arba priimti
nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną (pažymos 4.7 punktas).
Įvertinus Pareiškėjo 2019-09-13 kreipimosi, pateikto Tarnybos skyriui, ir Nacionalinės
žemės tarnybos teiktų atsakymų (2019-12-05 ir 2020-03-23 raštų) turinį bei atsižvelgiant į pirmiau
nurodytas aplinkybes (pažymos 15.1–15.6 punktai), nustatytas šios skundo dalies tyrimo metu,
darytina išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi Pareiškėjo 2019-11-09 ir
2020-02-23 skundus dėl Tarnybos skyriaus 2019-10-09 rašto, nekonstatavo, kad Tarnybos
skyrius privalėjo veikti vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis ir
kad Tarnybos skyrius Pareiškėjo atžvilgiu veikė nesilaikydamas šio kodekso reikalavimų.
Tokie Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmai nesiderina su gero viešojo
administravimo principo (pažymos 10, 12.4 punktai) reikalavimais;
15.8. Nacionalinės žemės tarnybos 2020-03-23 rašte nurodyta, jog Tarnybos skyrius,
išnagrinėjęs Pareiškėjo pateiktus ir turimus dokumentus, priėmė sprendimą neatlikti žemės sklypo
Nr. 153 naudojimo patikrinimo, todėl šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo Tarnybos skyriui pradėti
administracinio nusižengimo teiseną ar priimti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo
teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso procesines nuostatas. Nacionalinė žemės
tarnyba šį teiginį grindė Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 10 ir 16 punktais (pažymos
4.7 punktas).
Vadovaujantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4 punktu „Nacionalinės
žemės tarnybos pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir
neplaninius žemės naudojimo patikrinimus“. Pagal šių nuostatų 6 punktą, planinių žemės naudojimo
patikrinimų skaičius ir prioritetai yra nustatomi metiniame žemės tvarkymo darbų plane, kurį tvirtina
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Tuo tarpu neplaninis žemės naudojimo patikrinimas,
vadovaujantis nurodytų nuostatų 10 punktu, yra „atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų
iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą
sprendimą atlikti šį patikrinimą“. Šiame punkte taip pat detalizuoti atvejai, kada gali būti inicijuotas
neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimas, tarp jų – gavus fizinių, juridinių asmenų
prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus ir turint
informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus (pažymos
9.1 punktas). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 16 punkte įtvirtinta, jog „žemės
naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus
patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę
vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu,
pradeda administracinio nusižengimo teiseną“ (pažymos 9.1 punktas).
Seimo kontrolierius atkreipia Nacionalinės žemės tarnybos dėmesį į tai, kad pagrindai
pradėti administracinio nusižengimo teiseną nustatyti ANK 590 straipsnyje. ANK 590 straipsnio
1 dalyje numatyta, kad „pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės
aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo
kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos
pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas“. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
„administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį
dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo
26
požymius turinčios veikos padarymą“ (pažymos 8.1 punktas). Taigi, vadovaujantis šiomis
nuostatomis administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta ne tik institucijai
savarankiškai nustačius galimo administracinio nusižengimo požymius, bet ją inicijuoti gali ir
kiti subjektai, pvz., nukentėjusieji / liudytojai / kiti asmenys, užfiksavę galimą administracinį
nusižengimą ir informavę apie jį kompetentingas institucijas.
Pradėjus administracinio nusižengimo teiseną atliekamas administracinio nusižengimo
tyrimas, kurio metu įgaliotos institucijos pareigūnas privalo imtis visų priemonių, kad būtų
visapusiškai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirtos visos veikos aplinkybės (ANK
567 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymais administracinio
nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais
remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio
nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę,
atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai
teisingai išnagrinėti (pažymos 8.1 punktas). Remiantis šiomis nuostatomis manytina, jog tuo atveju,
kai yra gaunamas asmens pranešimas apie veiką, galimai turinčią administracinio nusižengimo
požymių, turėtų būti pradėta administracinio nusižengimo teisena (ANK 590 str. 2 d.), o tokios
procedūros kaip neplaninio žemės naudojimo patikrinimo, kurio metu iš esmės yra renkami ir
nustatomi faktiniai duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti administracinio nusižengimo
buvimą, vykdymas turėtų būti laikomas įrodymų rinkimu, t. y. viena iš administracinio
nusižengimo tyrimo stadijų, bet ne galimybe pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
Remiantis tuo kas išdėstyta darytina išvada, jog Žemės naudojimo valstybinės kontrolės
nuostatų 16 punkto formuluotė, kurioje įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo teisena yra
pradedama tik atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir nustačius žemės naudojimo tvarkos
pažeidimus, turėtų būti taikytina tik tuo atveju, kai žemės naudojimo tvarkos pažeidimai yra
nustatomi atlikus planinį žemės naudojimo patikrinimą arba neplaninį žemės naudojimo patikrinimą
nesant asmens skundo, pranešimo. Tuo tarpu, kai žemės naudojimo tvarkos pažeidimai yra nustatomi
atlikus neplaninį žemės naudojimo patikrinimą pagal asmens skundą, neplaninis žemės naudojimo
patikrinimas ir patvirtintas pažeidimas turėtų būti laikomas administracinio nusižengimo tyrimo
dalimi, bet ne administracinio nusižengimo teisenos pradžia. Nenustačius žemės naudojimo tvarkos
pažeidimų (nepasitvirtinus asmens skunde nurodytam pažeidimui), turėtų būti priimamas nutarimas
nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Todėl manytina, kad Žemės naudojimo valstybinės
kontrolės nuostatų 16 punkto nuostatos dalis dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios
momento, atliekant neplaninį žemės naudojimo patikrinimą pagal asmens skundą, pranešimą, turi
būti tikslinama, nes yra klaidinanti.
Žemės ūkio ministerija pagal Žemės ūkio ministerijos nuostatų 7.3 punktą formuoja
valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos,
nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuoja,
koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Kaip reglamentuota šių nuostatų 12.3 punkte, Žemės
ūkio ministerija rengia Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų,
sprendimų ir rezoliucijų, kitų teisės aktų Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priskirtais
klausimais projektus ir koordinuoja (organizuoja) jų įgyvendinimą bei analizuoja šių teisės aktų
taikymo praktiką (pažymos 9.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga kreiptis į Žemės
ūkio ministeriją siūlant spręsti klausimą dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų
tobulinimo;
15.9. Pareiškėjas kartu su 2019-11-09 skundu pateikė Nacionalinei žemės tarnybai DVD
diską su 4 vaizdo įrašais, kuriuose, kaip nurodo Pareiškėjas, yra užfiksuota, kaip galimas pažeidėjas
A. K. plaukioja valtimi ir žvejoja ne tik jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės
sklypo Nr. 153, bet ir Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nr. 154 teritorijoje (pažymos 4.3, 4.5
punktai). Nacionalinė žemės tarnyba 2019-12-05 rašte nurodė Pareiškėjui, jog „konstatuoti, kad […]
[A. K.] atlieka tam tikrus veiksmus (naudojasi Jūsų tėvams priklausančia vandens telkinio dalimi),
remiantis Jūsų pateikta filmuota medžiaga nėra galimybės, kadangi filmuotoje medžiagoje matomas
asmuo yra būtent […] [A. K.] – žinote (teigiate) tik Jūs, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba to
27
objektyviai negali žinoti, taip pat, kaip jau minėta“. Taip pat nurodė: „kad remiantis naujausiais
2018–2019 metų ortofotografinio žemėlapio (www.geoportal.lt) duomenimis matyti, kad Rudaukos
ežeras yra tik vandens ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) ribose, todėl nėra pagrindo
teigti, kad […] [A. K.] ir kt. asmenys plaukiojo Jums priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>)
dalyje“ (pažymos 4.4 punktas).
Pažymėtina, kad „asmuo administracinėn atsakomybėn yra traukiamas tik tada, kai byloje
esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo
sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo
kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn“ (pažymos 11.1–11.2 punktai). ANK
567 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja instituciją, ne teismo tvarka nagrinėjančią
administracinio nusižengimo bylą, imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir per
kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirtos visos veikos aplinkybės (pažymos 8.1 punktas).
Administracinio nusižengimo byla turi būti išnagrinėta išsamiai ir objektyviai, tinkamai
ištyrus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, galinčias patvirtinti ar paneigti inkriminuoto
administracinio nusižengimo požymių buvimą galimo pažeidėjo veiksmuose. Administracinių
nusižengimo tyrimo metu priimtos išvados negali būti grindžiamos prielaidomis. Lietuvos
Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad „vertinant įrodymus turi būti laikomasi nuostatų, pagal
kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos
aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalies). Reikalavimas
vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis
įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Įrodymų
vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių
nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę
įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina
visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi
įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali
būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais;
neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.“ (pažymos 11.3 punktas).
Šiame kontekste atkreiptinas Nacionalinės žemės tarnybos dėmesys į tai, kad tokios
aplinkybės kaip antai: ar Pareiškėjui priklausančiame žemės sklype Nr. 154 realiai šiuo metu
yra vandens ūkio naudmenų, kuriuose galima plaukioti valtimi ir žvejoti; ar A. K. plaukioja
valtimi ir žvejoja šio žemės sklypo teritorijoje; ar Pareiškėjo pateiktoje vaizdo medžiagoje yra
užfiksuotas būtent A. K., turi būti patvirtintos / paneigtos tiriant, ar A. K. veikoje yra
administracinių nusižengimų, numatytų ANK 110 ir 261 straipsniuose, požymių, t. y. šios
aplinkybės yra įrodinėjimo stadijos dalis ir turi būti ištirtos administracinio nusižengimo
tyrimo, atliekamo vadovaujantis ANK nuostatomis, metu, bet ne nagrinėjant Pareiškėjo
kreipimąsi kaip skundą pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Seimo kontrolierius
pažymi, kad tik išsamiai atskleidus aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti,
gali būti priimtas teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas;
15.10. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių
nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių
38 punkte nurodyta, kad „Tarnybos darbuotojas, prieš pradėdamas administracinio nusižengimo
tyrimą, įvertina, ar nėra aplinkybių, nurodytų Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnyje,
dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, o
nustatęs vieną arba kelias Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnyje nurodytų
aplinkybių, parengia sprendimo nutraukti administracinę teiseną projektą bei pateikia jį teritorinio
skyriaus vadovui, kuris priima sprendimą nutraukti administracinę teiseną“ (pažymos 9.3 punktas).
Atkreiptinas Nacionalinės žemės tarnybos dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į tai, kas
išdėstyta šios skundo dalies tyrime, bei siekiant, jog pareiškėjai turėtų realią galimybę įgyvendinti
teisę skųsti valstybės institucijų sprendimus, nebūtų klaidinami, šis punktas turėtų būti papildytas
nuostata „…, parengia sprendimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos projektą arba
sprendimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną projektą…“.
28
Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų 7.1 punktu, Nacionalinė žemės
tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas: rengia ir dalyvauja rengiant teisės
aktų projektus, teikia siūlymus dėl teisės aktų projektų pagal Nacionalinės žemės tarnybos
kompetenciją (pažymos 9.4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga kreiptis į
Nacionalinę žemės tarnybą siūlant spręsti klausimą dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės
organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie
Žemės ūkio ministerijos taisyklių 38 punkto tobulinimo.
16. Šios skundo dalies tyrimo metu ištyrus Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų
veiksmus (neveikimą), buvo nustatyta, jog šios institucijos pareigūnai, nagrinėdami Pareiškėjo
skundus, nenustatė, kad Pareiškėjo 2019-09-13 kreipimesi, pateiktame Tarnybos skyriui, keliami
klausimai kilo ne iš viešojo administravimo srities, o iš kitos Nacionalinės žemės tarnybos veiklos –
administracinio nusižengimo teisenos, nenustatė, kad šio Pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimas turėjo
vykti vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, nenustatė, kad Pareiškėjo
2019-09-13 kreipimosi dalis dėl A. K. veiksmų, galimai turinčių administracinių nusižengimų,
įtvirtintų ANK 110 ir 261 straipsniuose, požymių ir pažeidžiančių Pareiškėjo, kaip žemės sklypo
Nr. 154 savininko, teises ir teisėtus interesus, nėra išnagrinėta ir dėl šio asmens veikos nėra priimtas
joks sprendimas, bei nepagrįstai suklaidino Pareiškėją dėl priimto sprendimo apskundimo tvarkos,
nukreipdami Pareiškėją į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą, nors ginčas
teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai
neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė Pareiškėjo skundus, todėl konstatuotinas Pareiškėjo teisės į gerą
viešąjį administravimą principo pažeidimas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši skundo dalis pripažintina pagrįsta.
17. Seimo kontrolierius atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad pagal Civilinio kodekso
4.76 straipsnį, „kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto)
duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu),
taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms
įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą
(turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą“. Šio kodekso
6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio
taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos“, o
vadovaujantisšio straipsnio 2 dalimi, „žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais
– ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo“. Pareiškėjas skunduose, teiktuose
Nacionalinei žemės tarnybai, Žemės ūkio ministerijai ir Seimo kontrolieriui, akcentavo, kad į žemės
sklype Nr. 154 esantį vandenį, galimai Rudaukos ežero dalį, „buvo suleista tūkstančiai vienetų
įvairios žuvies (karpių, amūrų, plačiakakčių)“, kurios A. K. buvo žvejojamos, joms dar nespėjus
adaptuotis ir užaugti. Tuo atveju, jeigu Pareiškėjas, išlaikydamas ir prižiūrėdamas savo ir motinai
O. L. R. priklausančius žemės sklypus Nr. 153 ir 154, patiria finansines išlaidas, o galimai A. K.
nevykdo savo kaip bendraturčio pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, ir / arba, Pareiškėjo
nuomone, dėl A. K. žvejybos Pareiškėjas patiria nuostolius, tiek Pareiškėjas, tiek Pareiškėjo motina
O. L. R. gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuostolių atlyginimo Civilinio kodekso
nustatyta tvarka.
Dėl Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo)
nagrinėjant Pareiškėjo 2020-04-13 skundą
29
18. Apibendrinus skundo tyrimo metu gautą informaciją, dokumentus (kopijos) (pažymos
4–7 punktai), teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 8, 9 punktuose, teismų praktiką, nurodytą
pažymos 10–13, punktuose, susijusius su Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmais (neveikimu)
nagrinėjant Pareiškėjo 2020-04-13 kreipimąsi, konstatuotina:
18.1. Pareiškėjas kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, nurodydamas, kad Nacionalinės žemės
tarnybos pareigūnai netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo jo kreipimusis, neišnagrinėjo jo
2019-09-13 kreipimosi dalies dėl jo galimų teisių pažeidimo, A. K. plaukiojant valtimi ir žvejojant
Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nr. 154 teritorijoje, nenustatė reikšmingų aplinkybių, ar
A. K. naudoja žemės sklypus Nr. 153 ir 154 pagal paskirtį, nepagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl
administracinio nusižengimo tyrimo A. K. atžvilgiu pradėjimo, kad Nacionalinės žemės tarnybos
pareigūnai netinkamai taiko įstatymus (pažymos 5.1 punktas). Įvertinus šio kreipimosi turinį jis
laikytinas skundu, atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo (redakcijos, galiojusios laikotarpiu
nuo 2017-03-31 iki 2020-10-31) 2 straipsnio 15 punkte pateiktą apibrėžimą: skundas – asmens
kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar
kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (pažymos 8.3 punktas);
18.2. atsakymas į Pareiškėjo 2020-04-13 skundą buvo pateiktas Žemės ūkio ministerijos
2020-07-08 raštu (pažymos 5.2 punktas), t. y. Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir atsakymas į jį
Pareiškėjui buvo pateiktas praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo šio skundo gavimo Žemės ūkio
ministerijoje dienos. Seimo kontrolierių įstaigai darbo tvarka kreipusis į Žemės ūkio ministeriją,
buvo pateikta informacija, jog Pareiškėjo skundo nagrinėjimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo
pratęstas, jam nebuvo išsiųstas tarpinis raštas dėl jo skundo nagrinėjimo pratęsimo. Remiantis tuo
kas išdėstyta, konstatuotina, kad Žemės ūkio ministerijos pareigūnai, nepateisinamai ilgai nagrinėję
Pareiškėjo 2020-04-13 skundą, nepriėmę sprendimo pratęsti Pareiškėjo skundo nagrinėjimo terminą
ir nepranešę apie tai Pareiškėjui, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (redakcijos, galiojusios
laikotarpiu nuo 2017-03-31 iki 2020-10-31) 31 straipsnio nuostatas (pažymos 8.3 punktas);
18.3. Viešojo administravimo įstatymo (redakcijos, galiojusios laikotarpiu nuo 2017-03-31
iki 2020-10-31) 3 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje
vadovaujasi išsamumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar
skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui
įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas
prašymo ar skundo turinį (pažymos 8.3 punktas).
Žemės ūkio ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero
administravimo principo imperatyvų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo
administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą
informaciją jį dominančiu klausimu. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo
funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (pažymos 10, 12.4 punktai).
Žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą, 2020-07-08 rašte Pareiškėjui
nurodė, jog „Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius bei
Nacionalinė žemės tarnyba tinkamai išnagrinėjo situaciją ir Jums išsamiai atsakė“ (pažymos
5.2 punktas). Šį Žemės ūkio ministerijos teiginį paneigia Pareiškėjo skundo dalies dėl Nacionalinės
žemės tarnybos pareigūnų veiksmų, susijusių Pareiškėjo kreipimųsi nagrinėjimu, tyrimo metu
nustatytos aplinkybės (pažymos 15–16 punktai). Kaip jau buvo rašyta šioje pažymoje, Nacionalinės
žemės tarnybos pareigūnai išnagrinėjo Pareiškėjo skundus neišsamiai ir nevisapusiškai, nes šių
skundų nagrinėjimo metu nenustatė, jog Pareiškėjo 2019-09-13 kreipimosi dalis dėl A. K. veikos
(galimai turinčios administracinių nusižengimų, įtvirtintų ANK 110 ir 261 straipsniuose, požymių)
Pareiškėjui priklausančiame žemės sklype Nr. 154 bei galimai pažeidžiančios Pareiškėjo teises ir
teisėtus interesus nebuvo išnagrinėta. Taip pat nenustatė, jog Tarnybos skyrius galimai nepagrįstai
netaikė ANK nuostatų, nagrinėdamas Pareiškėjo kreipimąsi, ir šis skyrius bei Nacionalinė žemės
tarnyba pateikė Pareiškėjui klaidinančią, neišsamią informaciją dėl apskundimo tvarkos.
19. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo 2020-04-13 skundas Žemės ūkio ministerijoje buvo
nagrinėjamas nepateisinamai ilgai ir atsakymas į jį pateiktas nesilaikant teisės aktuose įtvirtinto
30
termino, į tai, kad šis skundas buvo išnagrinėtas neišsamiai, taip pažeidžiant Pareiškėjo teisę į gerą
viešąjį administravimą (pažymos 18, 10, 12.4 punktai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši X skundo dalis pripažintina pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių
su Pareiškėjo kreipimųsi nagrinėjimu, pripažinti pagrįsta.
21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1
dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundo dalį dėl Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant
Pareiškėjo 2020-04-13 skundą, pripažinti pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 8, 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:
22.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui
22.1.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Žemės ūkio ministerijos pareigūnai, Pareiškėjo 2020-04-
13 skundą nagrinėjo nepateisinamai ilgai, atsakymas į jį pateiktas nesilaikant Viešojo
administravimo įstatyme įtvirtinto termino; nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 3
straipsnio 5 dalyje įtvirtintu išsamumo principu bei gero administravimo principu, tinkamai
neįvertino Pareiškėjo skunduose bei Nacionalinės žemės tarnybos teiktuose atsakymuose nurodytų
aplinkybių ir teiginių. Imtis veiksmų, kad ateityje šis pažeidimas nepasikartotų;
22.1.2. atsižvelgiant į šios pažymos 15.8 punkte nurodytas aplinkybes – imtis priemonių,
kad Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 16 punkto nuostatos būtų peržiūrėtos ir
tikslinamos.
22.2. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui Laimonui Čiakui
22.2.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, nagrinėdami
pareiškėjų kreipimusis, neidentifikuoja, ar šiuose kreipimuose keliami klausimai yra siejami su
viešojo administravimo sritimi ar kilo iš kitos Nacionalinės žemės tarnybos veiklos, nesusijusios su
viešuoju administravimu, – administracinio nusižengimo teisenos, ir neįvertina, vadovaujantis kokiu
teisės aktu turi vykti šio kreipimosi nagrinėjimas; imtis priemonių užtikrinti, kad šis pažeidimas
nesikartotų;
22.2.2. atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai netinkamai
įformina sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos (įformina jį raštu), nors šis
sprendimas turi būti įformintas tinkamu procesiniu dokumentu – nutarimu, kuriame turi būti išdėstyti
faktinių aplinkybių, įstatymo taikymo ir priimto sprendimo argumentai bei motyvai, kuriuos
pareiškėjai galėtų skųsti (žr. pažymos 13 punktas). Imtis priemonių užtikrinti, kad šis pažeidimas
nesikartotų.
22.2.3. atsižvelgiant į šios pažymos 15.3, 15.6 punktuose nurodytas aplinkybes, į tai, kad
Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius nurodė Pareiškėjui
netinkamą teisinės gynybos būdą, į tai, kad Pareiškėjas negalėjo pasinaudoti teise skųsti jam pateiktą
atsakymą dėl klaidingai nurodytos apskundimo tvarkos, į tai, kad Pareiškėjo 2019-09-13 kreipimosi
31
dalis nėra išnagrinėta, – įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir
Kalvarijos skyriaus darbuotojus pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjo 2019-09-13 kreipimosi
aplinkybes ir esant pagrindui pradėti administracinio nusižengimo teiseną arba teisės aktų nustatyta
tvarka priimti nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos;
22.2.4. atsižvelgiant į šios pažymos 15.10 punkte nurodytas aplinkybes – imtis priemonių,
kad Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų
teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių 38 punkto nuostatos,
esant poreikiui ir kitos nuostatos, būtų peržiūrėtos ir patikslintos.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad
informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama
nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo
kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo
(rekomendacijos) gavimo dienos.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume informuoti Pareiškėją ir Seimo
kontrolierių (Seimo kontrolieriui pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus).
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas